Tag: Mercosur

  • Kinijos įtaka Mercosur auga: milijardinės investicijos, maisto importas ir technologijų eksportas

    Kinijos įtaka Mercosur auga: milijardinės investicijos, maisto importas ir technologijų eksportas

    Kinija tampa svarbiausiu pirkėju

    Kinija sparčiai stiprina savo pozicijas Pietų Amerikos Mercosur bloke, tapdama vienu svarbiausių tiek eksporto, tiek importo partnerių. 2024 metais eksportas į Kiniją sudarė 26 proc. visų Mercosur tiekimų, o importas iš Kinijos – 27 proc. viso bloko importo.

    Didžiausia dalis šios prekybos tenka Brazilijai – didžiausiai Mercosur ekonomikai. Ekspertai pabrėžia, kad tokia koncentracija reiškia ne tik didesnį prekybos mastą, bet ir didėjančią priklausomybę nuo vienos rinkos paklausos.

    Žaliavos ir maistas mainais į technologijas

    Mercosur eksportas į Kiniją daugiausia remiasi žaliavomis ir žemės ūkio produktais, o importas iš Kinijos – pramoninėmis prekėmis. Į regioną keliauja kinų gamybos mašinos, transporto priemonės ir elektronika, taip stiprindamos Kinijos vaidmenį tiekimo grandinėse.

    Toks modelis, kai aukštesnės pridėtinės vertės produkcija importuojama, o išvežamos žaliavos, ilgainiui gali įtvirtinti ekonominę asimetriją. Analitikai atkreipia dėmesį, kad Mercosur šalims tai tampa iššūkiu siekiant auginti vietos pramonę ir technologinį savarankiškumą.

    Milijardinės investicijos, bet nevienodas svoris

    Kinijos investicijos taip pat daugiausia telkiasi Brazilijoje: 2024 metais šalyje buvo įgyvendinama 39 projektai, kurių bendra vertė siekė apie 3,9 mlrd. eurų. 2007–2024 metais kinų bendrovės Brazilijoje pradėjo 303 projektus, kurių vertė – apie 71 mlrd. eurų.

    Daugiausia kapitalo pritraukė elektros energetika ir naftos sektorius, o reikšminga projektų dalis buvo „greenfield“ tipo, kai kuriami nauji pajėgumai nuo nulio. Kartu pažymima, kad Brazilija, nepaisant glaudžių ekonominių ryšių, iki šiol nėra prisijungusi prie Kinijos „Diržo ir kelio“ iniciatyvos.

    Polski Instytut Ekonomiczny vertinimu, problema Mercosur viduje yra bendros strategijos Kinijos atžvilgiu stoka.

    „Tokie veiksmai silpnina bloko derybinę poziciją ir didina ekonominių santykių asimetriją“, – teigiama instituto vertinime.

    Europos Sąjungos požiūriu auganti Kinijos įtaka Mercosur regione laikoma veiksniu, galinčiu mažinti Europos prekybinį ir reguliacinį svorį. Tai siejama su sunkesniu priėjimu prie strateginių žaliavų, rinkų bei politinių partnerių, ypač kai Kinija regione veikia ne tik kaip pirkėja, bet ir kaip investuotoja.

    ES ir Mercosur susitarimas – papildomas fonas

    Tuo pat metu nuo gegužės 1 dienos pradėtas taikyti laikinas ES ir Mercosur prekybos susitarimas. Sprendimą dėl laikino taikymo priėmė Europos Komisija, tačiau susitarimas sulaukė protestų ir kritikos, ypač iš ūkininkų dalies Europos valstybėse.

    Susitarimas taip pat tapo teisinių ginčų objektu Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, o tarp jį kritiškai vertinančių valstybių minima ir Lenkija. Regionui tai reiškia, kad Mercosur šalys vienu metu balansuoja tarp didėjančios Kinijos paklausos ir galimybių, kurias gali atverti lengvesnė prieiga prie ES rinkos.

  • ES ir „Mercosur“ prekybos susitarimas įsigalioja: tarifai krenta, bet politinė kova tik aštrėja

    ES ir „Mercosur“ prekybos susitarimas įsigalioja: tarifai krenta, bet politinė kova tik aštrėja

    Didelė Europos Sąjungos ir Pietų Amerikos „Mercosur“ bloko prekybos susitarimo dalis pradėta taikyti laikinai, todėl daliai prekių nuo šiol palaipsniui mažės muitai ir atsivers naujos rinkos. Tačiau politiniai ginčai dėl susitarimo sąlygų ir poveikio Europos ūkininkams nesibaigia, o galutinis ratifikavimas dar užtruks.

    Derybos dėl susitarimo tęsėsi nuo 1999 metų ir ne kartą buvo įstrigusios dėl skirtingų valstybių narių interesų. „Mercosur“ priklauso Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus, o bendras susitarimo ambicijos mastas dažnai įvardijamas kaip viena didžiausių ES laisvosios prekybos iniciatyvų per pastaruosius dešimtmečius.

    Ką keičia laikinas taikymas?

    Europos Komisija pradėjo laikinai taikyti prekybinę platesnio susitarimo dalį, kol vyksta galutinės teisinės ir politinės procedūros. Tai reiškia, kad dalis įsipareigojimų pradeda veikti jau dabar, nors visas paketas dar nėra galutinai patvirtintas visų institucijų.

    Pagal susitarimą numatyta palaipsniui panaikinti muitus daugiau nei 90 proc. ES eksporto į „Mercosur“ rinką. Tai apima automobilius, farmacijos produktus, vyną ir stipriuosius gėrimus, taip pat alyvuogių aliejų, o kai kurios ne muitų kliūtys, pavyzdžiui, ženklinimo reikalavimai, turėtų būti supaprastintos.

    Be muitų mažinimo, susitarimas turėtų atverti viešųjų pirkimų rinkas, sudarydamas ES įmonėms daugiau galimybių dalyvauti „Mercosur“ šalių valstybiniuose konkursuose. Europos Komisijos vertinimu, iki 2040 metų ES eksportas į regioną gali išaugti 39 proc. ir pasiekti apie 50 000 000 000 eurų per metus.

    Kas laimi, o kas nuogąstauja?

    Susitarimo šalininkai ES viduje pabrėžia pramonės interesus, ypač automobilių ir mašinų gamintojų, kuriems svarbi platesnė prieiga prie Pietų Amerikos rinkos. Kita vertus, kritikai akcentuoja konkurenciją žemės ūkyje ir baiminasi, kad pigesnė jautiena ar paukštiena gali spausti kainas ES ūkininkams.

    Vienas jautriausių klausimų susijęs su jautienos importu į ES: numatyta, kad daliai „Mercosur“ jautienos būtų taikomas mažesnis muito tarifas iki nustatyto metinio kiekio. Skaičiuojama, kad pirmiesiems 99 000 metrinių tonų per metus būtų taikomas 7,5 proc. tarifas, o viršijus šį kiekį galiotų gerokai didesni muitai.

    Urugvajaus ambasadorius ES Pablo Sader pabrėžė, kad susitarimas pereina į naują etapą, bet tai dar ne pabaiga.

    „Laikinas taikymas žymi kokybinį ES ir „Mercosur“ santykių pokytį. Po daugiau nei dviejų dešimtmečių susitarimas pradeda veikti praktiškai, tačiau gegužės 1 dieną reikėtų vertinti kaip naujos fazės pradžią, o ne galutinį tikslą“, – sakė Pablo Sader.

    Kodėl ginčai nesibaigia?

    Nors prekybinė dalis pradėta taikyti, visas susitarimas dar turi pereiti politinių ir teisinių patikrinimų kelią. Europos Parlamentas nusprendė perduoti dokumentą ES aukščiausiam teismui teisiniam įvertinimui, todėl galutinis sprendimas gali nusikelti ilgesniam laikui.

    Praktikoje tai reiškia, kad galutinis pritarimas gali užtrukti iki kelerių metų, o be Europos Parlamento sprendimo susitarimą dar turės ratifikuoti ir valstybių narių parlamentai. Jei teisinė peržiūra ar politinis balsavimas baigtųsi nepalankiai, Europos Komisijai tektų grįžti prie derybų ir ieškoti naujų formuluočių.

    Susitarimas vertinamas ir platesniame geopolitiniame kontekste: Pietų Amerikoje intensyviai konkuruoja didžiosios ekonomikos, o ES siekia išlaikyti įtaką ir prekybinius ryšius regione. Todėl laikinas įsigaliojimas laikomas reikšmingu žingsniu, tačiau politinė kova dėl jo turinio ir pasekmių Europos viduje, panašu, dar tik įsibėgėja.

  • ES–„Mercosur“ prekybos susitarimas įsigaliojo laikinai: sprendimas kaitina ūkininkų pyktį

    ES–„Mercosur“ prekybos susitarimas įsigaliojo laikinai: sprendimas kaitina ūkininkų pyktį

    Europos Sąjungos ir „Mercosur“ šalių prekybos susitarimas nuo gegužės 1 dienos pradėtas taikyti laikinai, nors jo teisėtumas ginčijamas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme. Sprendimas reiškia, kad dalis susitarimo nuostatų gali veikti dar nebaigus viso ratifikavimo proceso.

    „Mercosur“ bloką sudaro Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus, o derybos su ES truko daugiau nei 25 metus. Europos Komisijos teigimu, laikinas taikymas turėtų greičiau atnešti ekonominę naudą ir praktiškai parodyti, kaip veikia sutartos taisyklės.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šį kelią pasirinko nepaisydama teisinio iššūkio ir politinių ginčų Europos Parlamente. Tai faktiškai leidžia pradėti vykdyti susitarimo dalis, apeinant balsavimą dėl galutinio ratifikavimo etapo tuo metu, kai tęsiasi teisminis vertinimas.

    „Laikinas taikymas parodys apčiuopiamą susitarimo naudą ir tai, kaip buvo atsižvelgta į jautrias sritis“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Susitarimu siekiama panaikinti muitus didžiajai daliai prekybos tarp ES ir Pietų Amerikos partnerių, taip sukuriant itin didelę laisvosios prekybos erdvę. Komisija pabrėžia, kad tai aktualu tiek eksportuojančioms įmonėms, tiek vartotojams, o ūkininkams žadamos naujos eksporto galimybės kartu numatant apsaugas jautriausiems sektoriams.

    Vis dėlto susitarimas išlieka vienas labiausiai skaldančių pastarųjų metų prekybos projektų Europoje. Kritikai įspėja, kad didesni importo srautai gali sustiprinti konkurencinį spaudimą ES žemės ūkiui, ypač galvijininkystės ir kai kurioms grūdų bei cukraus grandinėms, o aplinkosauginiai įsipareigojimai esą ne visiems atrodo pakankamai griežti.

    Prieštaravimų priešakyje ilgą laiką buvo Prancūzija, o dalis ūkininkų organizacijų įvairiose šalyse rengė protestus, reikalaudamos vienodų gamybos standartų ir veiksmingų saugiklių. Europos Parlamente oponentams pavyko sutelkti daugumą, kad susitarimas būtų perduotas Europos Sąjungos Teisingumo Teismui įvertinti jo teisėtumą.

    Jei teismas nuspręstų, kad susitarime ar jo taikymo mechanizme yra esminių teisinių problemų, laikinas taikymas galėtų būti sustabdytas. Tuo pat metu kai kurios valstybės, tarp jų Vokietija ir Ispanija, viešai akcentuoja geoeconominės konkurencijos didėjimą ir argumentuoja, kad ES būtina užsitikrinti patikimesnę prieigą prie rinkų bei žaliavų.

    Kad laikinas taikymas būtų įmanomas, bent viena „Mercosur“ valstybė turi ratifikuoti susitarimą ir apie tai oficialiai pranešti. Skelbiama, kad tai jau padarė Brazilija, Argentina ir Urugvajus, o Paragvajus artimiausiu metu taip pat turėtų užbaigti procedūras.

    „Nėra nieko geriau, kaip tikėti demokratija, daugiašališkumu ir pagarbiu valstybių bendradarbiavimu“, – sakė Luizas Inácio Lula da Silva.

    Susitarime nedalyvavo naujausia „Mercosur“ narė Bolivija, tačiau ateityje ji galėtų prisijungti prie jo nuostatų, jei bus suderinti reikiami teisiniai ir politiniai žingsniai. Artimiausiais mėnesiais daugiausia dėmesio kryps į teismo procesą ir į tai, kaip praktiškai veiks numatytos apsaugos priemonės jautriems sektoriams.

  • Nuo gegužės 1 dienos startuoja ES ir Mercosur prekybos dalis: kodėl svarbus priedas 2-B dėl žaliavų

    Nuo gegužės 1 dienos pradeda galioti Europos Sąjungos ir Mercosur šalių prekybinė susitarimo dalis, apimanti Braziliją, Argentiną, Paragvajų ir Urugvajų. Susitarimas kelia ginčų dėl poveikio žemės ūkiui, tačiau jo reikšmė išsiplečia iki žaliavų ir pramonės konkurencingumo.

    Diskusijose daugiausia dėmesio skiriama jautrioms importo kategorijoms, kurios gali būti įvežamos palankesnėmis sąlygomis, bet tik pagal nustatytas kvotas. Dalis ES valstybių susitarimą vertina atsargiai dėl galimos konkurencijos Europos ūkininkams ir maisto sektoriui.

    Ne tik mėsa ir cukrus

    Prekybos dalis siejama su tarifų mažinimu tam tikriems produktams, įskaitant jautieną, paukštieną, pieno produktus, cukrų ir etanolį. Kvotos reiškia, kad lengvatos netaikomos neribotam kiekiui, tačiau net ir ribotas srautas gali keisti kainodarą bei derybinę galią tiekimo grandinėse.

    Žemės ūkis išlieka politiškai jautriausia tema, nes ūkininkų organizacijos daugelyje ES šalių spaudžia užtikrinti apsaugos priemones ir griežtą importo kontrolę. Vis dėlto ekonomistai pabrėžia, kad šio susitarimo vertė nėra vien maisto produktų prekyba.

    Kodėl Europai svarbios žaliavos?

    ES pramonei vis aktualesnis tampa kritinių žaliavų klausimas, ypač baterijų, atsinaujinančios energetikos, elektronikos ir automobilių sektoriuose. Šiuose sektoriuose tiekimo sutrikimai ar kainų šuoliai tiesiogiai veikia gamybos apimtis, investicijų planus ir eksporto konkurencingumą.

    Europos ekonomikos saugumui reikšminga ir tai, kad kai kurių strateginių medžiagų tiekimo grandinės yra stipriai sutelktos, o geopolitinė įtampa didina riziką. Pietų Amerika turi išteklių, kurie pramonėje laikomi kritiniais, pavyzdžiui, grafitą baterijoms, manganą plienui ir akumuliatoriams, tantalą elektronikai, silicį puslaidininkiams ir fotovoltikai bei niobį, naudojamą lydiniams ir automobilių pramonei.

    Priedas 2-B ir eksporto muitai

    Didžiausią intrigą kelia susitarimo priedas 2-B, siejamas su eksporto muitų taikymo ribojimu daliai kritinių žaliavų ir metalų. Tokia nuostata teoriškai gali didinti tiekimo stabilumą, nes mažina tikimybę, kad žaliavos bus staiga apmokestintos ir nukreiptos kitur, o ES įmonėms išaugs neapibrėžtumas.

    Verslui tai reikštų aiškesnes taisykles ir potencialiai mažesnes žaliavų įsigijimo sąnaudas, ypač įmonėms, kurios dirba aukštos pridėtinės vertės gamyboje. Kartu tai gali būti vertinama ir kaip bandymas diversifikuoti tiekimą bei sumažinti priklausomybę nuo vieno dominuojančio tiekėjo atskirose žaliavų grupėse.

    „Susitarimo atmetimas ilgainiui galėtų sustiprinti kitų didžiųjų ekonomikų įtaką Pietų Amerikos ištekliams ir susiaurinti Europos pasirinkimus“, – teigiama analizuojant susitarimo strateginę reikšmę.

    Lietuvai ir regiono pramonei tokie pokyčiai svarbūs per tiekimo grandines: automobilių komponentų, elektronikos, inžinerinės pramonės ir energetikos projektai priklauso nuo žaliavų kainų ir patikimo tiekimo. Todėl susitarimas gali tapti ne tik žemės ūkio, bet ir ilgalaikės pramonės politikos klausimu.