CP v2

Tag: Meta

  • Saulės parkas Džordžijoje atrodė idealus: po liūties prasidėjo purvo potvynis ir teismų maratonas

    Saulės parkas Džordžijoje atrodė idealus: po liūties prasidėjo purvo potvynis ir teismų maratonas

    Džordžijos valstijoje planuotas saulės elektrinės projektas iš pradžių atrodė kaip klasikinė švarios energijos sėkmės istorija: investicijos, darbo vietos ir didesnės vietos biudžeto pajamos. Tačiau pirmoji stipresnė liūtis atskleidė, kad dalis rizikų buvo neįvertinta, o statybų aikštelė tapo erozijos židiniu.

    Stewart apygardoje numatytas Lumpkin saulės parkas turėjo užimti apie 1 400 akrų, o jo galia siekti 102,5 megavato. Pagal projektą elektra turėjo būti tiekiama per Walton EMC, o vienas svarbiausių vartotojų turėjo būti „Meta“ duomenų centras, kuriam augant DI poreikiams reikalingi stabilūs elektros srautai.

    Kas nutiko po pirmos liūties?

    Šalia statybų teritorijos gyvenę Shaun ir Amie Harris teigė, kad jų sklypas, tvenkinys ir šlapynės nukentėjo po to, kai dideli plotai buvo nuvalyti nuo medžių ir viršutinio dirvožemio sluoksnio. Vietoje liko atvira Džordžijai būdinga raudono molio danga, kuri stipraus lietaus metu lengvai išplaunama.

    Pasak bylos aplinkybių, krituliams smarkiai suintensyvėjus, vanduo su nuoplovomis ir sąnašomis nuslinko žemyn, užnešdamas teritorijas dumblu. Nukentėjusieji teigė, kad tvenkinys uždumblėjo, o žala buvo taisoma fragmentiškai, statyboms tuo metu tęsiantis.

    Teismo verdiktas ir finansinės pasekmės

    Ginčas persikėlė į federalinį teismą Kolumbuse, kur prisiekusieji vertino žalą šlapynėms ir kaimyninei nuosavybei. Sprendimu atsakomybė buvo priskirta saulės parko vystytojui Silicon Ranch, rangovui IEA ir susijusiam subjektui, o bendra priteista suma siekė apie 135,5 milijono JAV dolerių, tai yra maždaug 125 milijonus eurų.

    Didelė dalis sumos skirta kaip baudinė kompensacija, kuria siekiama ne tik atlyginti nuostolius, bet ir nubausti už aplinkosauginių rizikų ignoravimą. Vystytojas viešai nurodė, kad dalį problemų sieja su rangovo vykdymu ir erozijos kontrolės sprendimų laikymusi, tačiau pats verdiktas tapo signalu visam sektoriui.

    Kodėl tai aktualu atsinaujinančiai energetikai?

    Ši istorija parodo, kad švarios energijos tikslas savaime negarantuoja švaraus įgyvendinimo. Dideli saulės parkai dažnai reikalauja reikšmingų žemės darbų, o netinkamai suvaldžius vandens nuotekas, šlaitų stabilizavimą ir dirvožemio apsaugą, ekstremalesni krituliai gali greitai paversti riziką realia žala.

    Pastaraisiais metais JAV ir Europoje vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip atsinaujinančios energetikos projektai integruojami į vietos ekosistemas: nuo paviršinių nuotekų valdymo iki biologinės įvairovės priemonių. Dalis rinkos vystytojų vis aktyviau kalba apie „regeneracinės“ energetikos principus, kai teritorijose paliekama augmenija, o dirvožemio būklė palaikoma, pavyzdžiui, kontroliuojant žolę gyvulių ganymu.

    Šis atvejis rodo ir kitą tendenciją: augant duomenų centrų elektros poreikiui, spaudimas greitai plėsti generaciją didėja, tačiau statybų tempas negali būti pasiteisinimas aplinkosaugos kontrolei. Kitaip tariant, energetikos transformacija tampa tvari tik tada, kai tvarumas užtikrinamas ne vien kilovatvalandėse, bet ir statybų praktikoje.

    „Negalima gelbėti planetos griaunant kaimyno kiemą“, – sakė bylos kontekste cituojamą mintį perteikiantys vietos gyventojai.

  • Šis kvapnus augalas gali atbaidyti tarakonus: ekspertai primena ir svarbiausią taisyklę

    Šis kvapnus augalas gali atbaidyti tarakonus: ekspertai primena ir svarbiausią taisyklę

    Tarakonai dažniau pastebimi šiltuoju metų laiku, kai butuose ir namuose susidaro palankesnės sąlygos jiems daugintis. Dalis žmonių vietoj stiprių cheminių priemonių renkasi natūralesnius sprendimus, tarp jų ir kvapius augalus. Specialistai pabrėžia, kad tai gali būti tik papildoma prevencija, bet ne pagrindinis naikinimo būdas.

    Viena dažniausiai minimų priemonių yra mėta, ypač dėl ryškaus aromato. Manoma, kad stiprūs kvapai gali trikdyti tarakonų orientaciją ir mažinti jų norą laikytis šalia konkrečių vietų. Vazoną su mėta patariama laikyti virtuvėje, prie langų ar durų, kur dažniausiai būna patekimo keliai.

    Praktinis mėtos pranašumas tas, kad ji greitai auga ir yra lengvai prižiūrima, jei turi pakankamai šviesos ir reguliariai laistoma. Be to, jos lapai praverčia virtuvėje, todėl augalas tampa ne tik interjero detale. Vis dėlto vien kvapo nepakanka, jei patalpose jau yra įsisenėjusi problema.

    Kas dar dažnai naudojama namuose

    Namų ūkyje žmonės taip pat naudoja lauro lapus, kuriuos deda į spinteles, stalčius ar maisto laikymo vietas. Tokia priemonė paprastai siejama su bandymu sukurti tarakonams mažiau patrauklią aplinką. Panašiai veikia ir citronelė, dažniau žinoma dėl poveikio uodams, tačiau jos intensyvus citrusinis aromatas gali būti nemalonus ir kitiems vabzdžiams.

    Dar vienas pasirinkimas yra rozmarinas, vertinamas dėl eterinių aliejų ir aitraus kvapo. Jį dažnai augina prie įėjimų, balkonuose ar ant palangių, nes augalas pakankamai atsparus ir auga vazonuose. Kaip ir mėta, rozmarinas turi ir kulinarinę vertę, todėl dažnai pasirenkamas dėl kelių funkcijų vienu metu.

    Kodėl vien augalų neužtenka

    Profesionalai primena, kad tarakonus labiausiai traukia trys dalykai: maistas, vanduo ir slėptuvės. Todėl svarbiausia yra kasdieniai įpročiai, kurie sumažina trupinių, riebalų likučių ir atvirai paliekamo maisto kiekį. Ne mažiau svarbu reguliariai išnešti šiukšles ir maistą laikyti sandariuose induose.

    Didelę reikšmę turi ir drėgmės kontrolė, nes tarakonai lengvai išgyvena ten, kur yra vandens šaltinių. Patariama nedelsiant tvarkyti varvančius čiaupus, sifonus ar kitus nuotėkius, o po kriaukle nelaikyti šlapių šluosčių. Taip pat verta užsandarinti plyšius aplink vamzdžius, grindjuostes ir ventiliacijos angas, kad sumažėtų patekimo keliai.

    Jeigu tarakonų daugėja, jie matomi dieną, randama išnarų ar smulkių tamsių taškelių jų slėptuvėse, tai gali rodyti stipresnę infestaciją. Tokiu atveju natūralios priemonės dažniausiai nebeduoda rezultato ir gali prireikti profesionalios kenkėjų kontrolės. Efektyviausias kelias paprastai yra derinys: higiena, sandarinimas, kryptingos priemonės ir nuoseklumas.

  • „Meta“ tyloje ruošia „Pocket“: minižaidimus kursite iš teksto, bet startas dar miglotas

    „Meta“ tyloje ruošia „Pocket“: minižaidimus kursite iš teksto, bet startas dar miglotas

    Kas yra „Pocket“

    „Meta“ rengia naują eksperimentinę programėlę „Pocket“, kuri orientuota į trumpus interaktyvius minižaidimus, sugeneruojamus pagal vartotojo tekstinį aprašą. Idėja paprasta: įvedate, ko norite, o sistema sukuria žaidžiamą patirtį, kurią galima išbandyti ir pasidalyti su kitais.

    Programėlė dar nėra oficialiai pristatyta, tačiau jos pėdsakai pastebėti „Google Play“ ir „Meta“ pagalbos centre. Ten nurodoma, kad „Pocket“ prieinama ne visur, o dalis funkcijų gali neveikti kai kuriuose regionuose.

    Kaip veiks minižaidimai

    Pačioje platformoje minižaidimai vadinami „gizmos“ ir apibūdinami kaip maži, interaktyvūs objektai ar patirtys, su kuriomis galima žaisti liečiant ekraną. Kai kurie „gizmos“ turėtų reaguoti ir į telefono pasvirimą, atkurti garsus bei muziką.

    Pagal viešai aprašytą logiką, sudėtingesni kūriniai galėtų naudoti telefono kamerą ar nuotraukas iš galerijos, taip praplečiant sąveiką. Tokie sprendimai atitinka platesnę tendenciją, kai generatyvinio DI įrankiai tampa ne tik kūrybos, bet ir pramogų kūrimo „varikliu“ įprastiems vartotojams.

    „Pocket“ yra kūrybinė platforma, skirta kurti ir dalytis „gizmos“. „Gizmo“ yra mažas interaktyvus objektas, kurį galite sukurti tiesiog jį aprašydami“, – rašoma oficialiame programėlės aprašyme.

    Kas žinoma apie kilmę ir planus

    Projekto ištakos siejamos su „Meta“ žingsniais stiprinti DI pagrįstus vartotojų kūrybos produktus. Skelbiama, kad 2025 metais „Meta“ subūrė komandą, siejamą su startuoliu Atma Sciences Inc., kuris anksčiau kūrė „Gizmo“ programėlę „iOS“ ekosistemoje.

    Taip pat minima, kad „Meta“ įsigijo ne išimtinę licenciją susijusiai technologijai, o „Pocket“ galėtų būti šio sprendimo praktinis pritaikymas platesnei auditorijai. Neoficialiai kalbama ir apie integraciją ar vidinę reklamą kituose „Meta“ produktuose, tačiau aiškaus paleidimo grafiko kol kas nėra.

    Kodėl tai svarbu rinkai

    „Meta“ tikslas gali būti didinti įsitraukimą per lengvai kuriamą interaktyvią pramogą, kuri natūraliai skatina dalijimąsi ir vartojimą sraute. Panašaus pobūdžio kryptys svarstomos ir konkurentų ekosistemose, kur trumpos formos turinys vis dažniau derinamas su interaktyvumu.

    Šis projektas įsilieja į augantį vadinamojo programavimo su DI lauką, kai dalis kodo sugeneruojama pagal žmogaus pateiktas užklausas. Viešai aptariama, kad tokie įrankiai jau naudojami ir didžiosiose technologijų bendrovėse, o DI „agentų“ platformos vis labiau automatizuoja kelią nuo idėjos iki veikiančio produkto.

  • Naudojatės „WhatsApp“? Skubėkite užsitikrinti vartotojo vardą – kitaip gali būti per vėlu

    Naudojatės „WhatsApp“? Skubėkite užsitikrinti vartotojo vardą – kitaip gali būti per vėlu

    „WhatsApp“ ruošiasi svarbiam pokyčiui: paskyros ilgainiui bus siejamos ne vien su telefono numeriu, bet ir su unikaliu vartotojo vardu. Apie tai pranešė „Meta“, pabrėždama, kad sprendimas pirmiausia susijęs su privatumu ir patogesniu bendravimu.

    Iki šiol „WhatsApp“ tapatybė praktiškai reiškė telefono numerį, o tai ne visada patogu, kai rašote naujiems žmonėms ar bendraujate grupėse. Įvedus vartotojo vardus, pirmą kartą parašę žmogui ar įmonei galėsite neatskleisti savo numerio, jei funkcija bus aktyvuota abiejose pusėse.

    Vartotojo vardų rezervavimas jau pradedamas diegti, todėl delsti nepatartina. „WhatsApp“ naudojasi daugiau nei 3 mlrd. žmonių, tad trumpi ir aiškūs vardai gali būti greitai užimti, o vėliau teks rinktis sudėtingesnes alternatyvas.

    Svarbu suprasti, kad dabar kalbama apie rezervaciją, o ne apie visišką numerio pakeitimą vartotojo vardu. „Meta“ nurodo, kad galimybė realiai naudoti vartotojo vardą kaip kontaktą ir matyti jį vietoje numerio bus įjungiama vėliau šiais metais, diegiant naujovę etapais.

    Jei norite pasitikrinti, ar funkcija jau pasiekė jūsų programėlę, atnaujinkite „WhatsApp“ iki naujausios versijos ir peržiūrėkite profilio nustatymus. Kai naujovė bus įjungta jūsų paskyrai, programėlė apie tai turėtų informuoti pranešimu arba atskiru pasirinkimu nustatymuose.

    Privatumo požiūriu tai vienas reikšmingiausių „WhatsApp“ pokyčių per pastaruosius metus, nes mažina poreikį dalintis asmeniniais kontaktiniais duomenimis. Tačiau ekspertai primena, kad saugumui svarbiausia išlieka praktiniai įpročiai: dviejų žingsnių patvirtinimas, atsargumas su nuorodomis ir aiškūs privatumo nustatymai.

  • Ar socialiniai tinklai taps saugesni? Nutekinti „Meta“ dokumentai atvėrė spragas

    Ar socialiniai tinklai taps saugesni? Nutekinti „Meta“ dokumentai atvėrė spragas

    Diskusija, ar socialiniai tinklai gali tapti saugesni, įgavo pagreitį po to, kai buvusi „Meta“ darbuotoja Frances Haugen paviešino vidinius dokumentus. Jie rodė, kad bendrovė žinojo apie dalį žalos vartotojams, bet viešai problemą menkino.

    Nutekinta informacija ypač akcentavo paauglių psichikos sveikatos rizikas ir tai, kaip platformų dizainas bei rekomendavimo sistemos gali skatinti žalingą turinį. Tokie atvejai sustiprino klausimą, kur baigiasi verslo interesai ir prasideda pareiga užtikrinti vartotojų teises.

    „Bendrovės vadovybė žino, kaip padaryti „Facebook“ ir „Instagram“ saugesnius, bet nesirenka pokyčių, nes pelną iškelia aukščiau žmonių“, – sakė Frances Haugen Europos Parlamento klausymo metu.

    Kas yra skaitmeninės teisės?

    Skaitmeninės teisės apima tas pačias fundamentines žmogaus teises, kurios galioja ir neprisijungus, tik jų įgyvendinimas persikelia į internetą. Čia svarbiausios tampa saviraiškos laisvė, teisė į privatumą, asmens duomenų apsauga ir apsauga nuo diskriminacijos.

    Ekspertai pabrėžia, kad pažeidžiamumas platformose pasiskirsto netolygiai: dažniau nukenčia moterys, LGBTQ+ bendruomenės nariai, migrantai ir etninės ar religinės mažumos. Prie to prisideda ne tik atviras priekabiavimas, bet ir mažiau matomi mechanizmai, pavyzdžiui, kai algoritmai sistemingai sumažina tam tikrų grupių matomumą.

    Ką gali padaryti pačios platformos?

    Vienas pagrindinių įrankių – turinio moderavimas, tačiau jo efektyvumą riboja skaidrumo stoka. Dažnai neaišku, kiek sprendimų priimama žmonių, kiek automatizuotų sistemų, kaip jos apmokomos ir pagal kokius kriterijus turinys pašalinamas, apribojamas ar paliekamas pasiekiamas.

    Augant generuojamo turinio ir manipuliacijų mastui, platformos vis daugiau remiasi DI sprendimais: nuo šlamšto ir priekabiavimo filtrų iki netikro turinio aptikimo. Vis dėlto be aiškių taisyklių, auditų ir atskaitomybės automatizavimas gali ne tik sumažinti žalą, bet ir klaidingai cenzūruoti teisėtą turinį.

    Ką gali padaryti valdžia ir vartotojai?

    Europos Sąjungoje svarbiausias teisinis ramstis yra Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, numatantis vartotojų teises ir priežiūros institucijų kontrolę, kai tvarkomi asmens duomenys. Tačiau praktikoje pokyčiai dažnai ateina lėtai, nes didžiosios technologijų bendrovės sankcijas ir sprendimus ginčija teismuose, o procesai užtrunka.

    Reguliacinę aplinką papildo ir Europos Sąjungos dirbtinio intelekto aktas, įsigaliojęs 2024 metais, kuris kelia naujus reikalavimus didesnės rizikos DI sistemoms. Kartu Briuselyje vykstančios diskusijos dėl taisyklių supaprastinimo kelia klausimą, ar siekiant spartesnių inovacijų nebus susilpninta duomenų apsauga.

    Vartotojai taip pat turi teisę kreiptis į platformas ir sužinoti, kokie jų duomenys renkami ir kaip jie profiliuojami, tačiau tai neretai reikalauja laiko ir žinių. Dėl to vis didesnę reikšmę įgauna nevyriausybinės organizacijos ir kolektyviniai skundai, kurie padeda kelti bylas ir spausti rinką didinti atsakomybę.

  • Zuckerbergas užsidegė nauja idėja: „Meta“ ruošia prognozių platformą, bet rizikų – apstu

    Zuckerbergas užsidegė nauja idėja: „Meta“ ruošia prognozių platformą, bet rizikų – apstu

    „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas, kaip skelbia „The New York Times“, davė leidimą kurti atskirą prognozių rinkos programėlę. Viduje ji esą vadinama „Arena“ ir turėtų tapti nauju bendrovės bandymu įžengti į sparčiai augančią technologijų ir finansų nišą.

    Pranešama, kad pradžioje tai būtų taškais paremta sistema: vartotojai „uždirbtų“ už teisingai nuspėtus sporto rezultatų, politinių įvykių ar rinkų krypties scenarijus. Tikrų pinigų judėjimo bent iš pradžių nenumatoma, tačiau „Meta“ socialiniai tinklai galėtų tapti pagrindiniu srauto šaltiniu.

    Kas yra prognozių rinka?

    Prognozių rinka veikia kaip prekybos platforma, kurioje perkami ir parduodami kontraktai, susieti su realaus pasaulio įvykių baigtimis. Kaina paprastai atspindi kolektyvinę dalyvių nuomonę apie tikimybę, o modelis dažnai pristatomas kaip alternatyva apklausoms ar ekspertinėms prognozėms.

    Šio sektoriaus populiarumą pastaraisiais metais augino platformos „Polymarket“ ir „Kalshi“. Jos remiasi idėja, kad žmonės, turėdami finansinį ar reputacinį interesą, yra linkę tiksliau įvertinti tikimybes, tačiau praktikoje tai kelia ir manipuliacijų, ir skaidrumo klausimų.

    Rinka auga, bet reguliavimas vejasi

    Remiantis viešai minėtais skaičiais, 2025 metais bendra prognozių rinkų prekybos apimtis siekė apie 40 mlrd. eurų, o didžioji dalis teko „Polymarket“ ir „Kalshi“. „Kalshi“ išskirtinumas tas, kad ji veikia kaip reguliuotojo patvirtinta prognozių rinka Jungtinėse Valstijose, prižiūrima Commodity Futures Trading Commission.

    Augant apimtims, stiprėja ir teisinė trintis: dalis JAV valstijų prognozių kontraktus vertina kaip lošimų veiklą be licencijų. Tuo pat metu federaliniu lygmeniu vyksta ginčai, kur baigiasi finansinių priemonių reguliavimas ir kur prasideda lošimų kontrolė, o tai didina neapibrėžtumą visam sektoriui.

    „Meta“ atėjimas – nauja rizikų banga?

    „Meta“ sprendimas kurti taškais paremtą, be grynųjų pinigų veikiančią versiją gali būti mėginimas apeiti griežčiausius lošimų ir finansinių priemonių reikalavimus. Vis dėlto net ir „žaidybinis“ formatas gali paskatinti rizikingą elgesį, o sėkmės istorijos dažnai tampa vartais į piniginius statymus kitur.

    Prognozių rinkas jau lydi reputacinės problemos: viešojoje erdvėje fiksuota atvejų, kai kilo įtarimų dėl neteisingos informacijos sklaidos, agresyvios reklamos ar bandymų dirbtinai formuoti nuotaikas. Jei „Meta“ projektas pasieks masinę auditoriją, pagrindiniu iššūkiu taps ne tik produkto dizainas, bet ir turinio moderavimas, duomenų apsauga bei manipuliacijų prevencija.

    Kol kas „Meta“ oficialiai nepatvirtino, kada „Arena“ galėtų pasirodyti ir kokiu tiksliai modeliu veiktų ilgainiui. Tačiau vien tai, kad į prognozių rinkas atsigręžė viena didžiausių pasaulio technologijų bendrovių, signalizuoja, jog ši sritis gali tapti dar didesnės konkurencijos ir reguliuotojų dėmesio taikiniu.

  • „Meta“ pristatė „Meta Glasses“: subtilus dizainas, DI asistentas ir kaina nuo 280 eurų

    „Meta“ pristatė „Meta Glasses“: subtilus dizainas, DI asistentas ir kaina nuo 280 eurų

    „Meta“ pristatė naują išmaniųjų akinių liniją „Meta Glasses“, kurią kuria kartu su „EssilorLuxottica“. Bendrovė akcentuoja ne tik stilių, bet ir kasdienį naudojimą: nuo balso valdymo iki fotografavimo bei vaizdo įrašymo be rankų. Pradinė kaina siekia apie 280 eurų.

    Naujoji serija orientuota į patogumą ir individualų pritaikymą. Gamintojas nurodo reguliuojamas noseles keliais lygiais, reguliuojamus lankelius ir lankstus vyrį, kad akiniai geriau tiktų skirtingoms veido formoms. Taip pat siūloma plati rėmelių ir spalvų gama bei kelių tipų lęšiai.

    Didžiausias akcentas yra integruotas DI asistentas „Meta AI“, pasiekiamas per specialų veiksmo mygtuką. Akiniai sukurti taip, kad padėtų kasdienėse situacijose: greitai atsakyti į klausimus, padėti planuoti dieną ar suteikti informaciją pagal tai, ką mato vartotojas. „Meta“ teigia, kad taip siekia natūralesnio, kontekstą suprantančio asistento.

    „Akiniai yra viena įdomiausių asmeninių įrenginių kategorijų, nes leidžia patirti visos dienos asistento pagalbą iš jūsų perspektyvos“, – teigiama „Meta“ pranešime.

    Garsui naudojami atviros konstrukcijos garsiakalbiai, kurie leidžia klausytis turinio neuždengiant ausų ir išlaikyti aplinkos girdimumą. Skambučiams ir balso komandoms skirta kelių mikrofonų sistema, kuri, pasak gamintojo, padeda aiškiau perduoti balsą triukšmingoje aplinkoje.

    Akiniai taip pat skirti turinio fiksavimui: nuotraukas ir vaizdo įrašus galima įrašyti be rankų, o privatumo valdymas paliktas nustatymuose. „Meta“ pabrėžia, kad sprendimuose numatytos priemonės, skirtos apsaugoti ir patį naudotoją, ir aplinkinius, kai fiksuojamas vaizdas.

    Gamintojo teigimu, vienu įkrovimu akiniai veikia kiek ilgiau nei 8 valandas, o komplekte esantis įkrovimo dėklas suteikia papildomą rezervą kelionėms. Taip pat pristatytas atskiras įkrovimo stovas, suderinamas su dalimi ankstesnių šios kategorijos „Meta“ akinių.

    „Meta“ nurodo, kad kai kurios „Meta AI“ funkcijos plečiamos ir į ankstesnius bendrovės išmaniųjų akinių modelius tam tikrose rinkose. Tarp naujų programinių galimybių minimos išmanesnės paieškos užklausos, geresnis vaizdo supratimas bei patobulintas kasdienių užduočių valdymas. Taip pat kalbama apie navigacijos ir automatizuoto fotografavimo funkcijų plėtrą.

    Tiesioginio vertimo funkcijai plečiama kalbų pasiūla, tačiau ne visos kalbos prieinamos kiekvienoje rinkoje. „Meta“ aiškina, kad išmaniųjų akinių funkcijų prieinamumas priklauso nuo šalies, kalbos ir vietos teisinių reikalavimų, todėl pasiūla skirtingose valstybėse gali skirtis.

  • „Meta“ prieš 2026 metų pasaulio čempionatą įjungė naujoves: kas keisis „Facebook“ ir „WhatsApp“?

    „Meta“ prieš 2026 metų pasaulio čempionatą įjungė naujoves: kas keisis „Facebook“ ir „WhatsApp“?

    Naujovės skirtos sirgaliams

    „Meta“ paskelbė, kad prieš 2026 metų futbolo pasaulio čempionatą diegia naujas funkcijas savo platformose „Facebook“, „Instagram“, „Messenger“, „WhatsApp“ ir „Threads“. Pokyčiai orientuoti į sirgalius, kurie čempionato metu nori greičiau dalintis emocijomis, sekti naujienas ir bendrauti.

    Bendrovė teigia, kad dalis naujovių kuriamos specialiai dideliems sporto renginiams, kai turinio srautai staigiai išauga. Tokiu laikotarpiu vartotojai dažniau ieško oficialių paskyrų, rungtynių aptarimų ir patikimų naujienų vienoje vietoje.

    Bendradarbiavimas su sporto bendruomene

    „Meta“ nurodo, kad kurdama sprendimus bendradarbiavo su sporto industrijos atstovais, tarp jų komentatoriais, sportininkais ir komandomis. Tikslas buvo geriau suprasti, kokio turinio ir įrankių žmonėms realiai prireikia rungtynių metu.

    Tokios partnerystės paprastai padeda platformoms greičiau parengti renginiams pritaikytus šablonus, lipdukus ar kitus įrankius, kurie tampa lengvai randami ir patogūs naudoti. Tai ypač svarbu, kai vartotojai vienu metu masiškai kuria įrašus ir vaizdo įrašus.

    Kur ir kada atsiras pokyčiai

    Bendrovė skelbia, kad naujovės jau pradedamos diegti, tačiau jų pasiekiamumas gali skirtis priklausomai nuo šalies, programėlės versijos ir įrenginio. Dalis funkcijų įprastai įjungiamos palaipsniui, kad būtų galima įvertinti stabilumą ir vartotojų reakciją.

    2026 metų pasaulio čempionatas vyks trijose valstybėse: JAV, Kanadoje ir Meksikoje, todėl socialinių tinklų aktyvumas, tikėtina, pasieks rekordus. Dėl to platformoms aktualu ne tik pramoginis turinys, bet ir saugumas, moderavimas bei patikimos informacijos matomumas.

    „Meta“ pabrėžia, kad skirtingos programėlės gauna skirtingus, jų logikai pritaikytus įrankius. Pavyzdžiui, „WhatsApp“ ir „Messenger“ dažniau naudojami grupiniams pokalbiams, o „Instagram“ ir „Facebook“ labiau orientuoti į viešą turinį ir rungtynių aptarimus.

    „Norime, kad sirgaliai galėtų greičiau rasti aktualų turinį ir patogiau išreikšti emocijas visose mūsų platformose“, – sakė „Meta“ atstovas.

  • „Meta“ platformų gedimas pasaulyje: neveikia „Facebook“, „Instagram“ ir „Messenger“

    „Meta“ platformų gedimas pasaulyje: neveikia „Facebook“, „Instagram“ ir „Messenger“

    Visame pasaulyje fiksuojamas „Meta“ valdomų socialinių tinklų sutrikimas: vartotojai praneša, kad sunku pasiekti „Facebook“, neveikia dalis „Messenger“ funkcijų, o „Instagram“ stringa prisijungimas ir žinučių skiltis.

    Gedimas pradėtas registruoti apie 15.17 valandą Lietuvos laiku, o pranešimų skaičius sparčiai augo dar po valandos. Remiantis vartotojų sutrikimų stebėsenos platformų duomenimis, problemos apima dešimtis valstybių ir atrodo turinčios globalų mastą.

    Daugiausia skundų tenka „Facebook“ – stringa tiek naršyklinė versija kompiuteriuose, tiek programėlė telefonuose. „Messenger“ dažniau minimi balso ir vaizdo skambučių trikdžiai, o „Instagram“ vartotojai teigia esantys išmetami iš paskyrų arba negalintys prisijungti.

    Kai kurie žmonės praneša, kad buvo automatiškai atjungti nuo paskyrų, o bandant atkurti prisijungimą neveikia dalis slaptažodžio keitimo būdų. Tokiose situacijose saugumo specialistai pataria neskubėti spausti neaiškių nuorodų ar įvedinėti duomenų trečiųjų šalių puslapiuose, nes sutrikimų metu suaktyvėja sukčiavimo kampanijos.

    Kol kas oficiali gedimo priežastis ir numatomas sutrikimo pašalinimo laikas nėra aiškūs. Panašūs sutrikimai „Meta“ paslaugas yra paveikę ir anksčiau, o didžiausias incidentas istorijoje įvyko 2021 metais, kai paslaugos buvo nepasiekiamos kelias valandas ir tai smarkiai paveikė tiek vartotojus, tiek verslus.

    Tokie gedimai primena, kiek daug kasdienės komunikacijos ir pardavimų procesų yra priklausomi nuo kelių didžiųjų platformų. Dėl to ekspertai vis dažniau rekomenduoja verslams turėti alternatyvius kanalus klientams pasiekti, pavyzdžiui, el. pašto naujienlaiškius, atskiras bendruomenes ar kelias skirtingas socialines platformas.

  • Europos akiratyje išmanieji akiniai: ar „Meta“ ir kiti gamintojai peržengia privatumo ribas?

    Europos akiratyje išmanieji akiniai: ar „Meta“ ir kiti gamintojai peržengia privatumo ribas?

    Europos politikai ir privatumo priežiūros institucijos vis garsiau kalba apie išmaniųjų akinių keliamas stebėjimo rizikas. Į akinių rėmelius integruotos kameros ir mikrofonai, jų ryšys su telefonais bei DI funkcijos kelia klausimą, ar viešoje erdvėje žmonės iš tiesų supranta, kada yra filmuojami.

    Diskusijų aštrumą sustiprino pranešimai, kad su „Meta“ susiję rangovai Kenijoje esą peržiūrinėjo itin jautrią medžiagą, užfiksuotą išmaniaisiais akiniais, siekiant ją anotacijomis paruošti DI modelių mokymui. Tokie atvejai, apie kuriuos skelbė žiniasklaida, privertė politikus reikalauti aiškesnių atsakymų, kaip tvarkomi įrašai ir kas prie jų turi prieigą.

    Europos Parlamento narė Veronika Cifrová Ostrihoňová teigia, kad technologijų plėtra vyksta greičiau nei visuomenės susitarimas, kas yra priimtina viešojoje erdvėje.

    „Būtent dabar turime veikti, kad būtų aišku, ar tokie sprendimai neprasilenkia su privatumo principais ir ar jie netampa nepageidaujamo filmavimo įrankiu“, – sakė Veronika Cifrová Ostrihoňová.

    Europos duomenų apsaugos valdyba (EDPB), koordinuojanti nacionalinių priežiūros institucijų darbą, yra užsakiusi ataskaitą apie išmaniųjų akinių socialinį priimtinumą ir rizikas. EDPB pirmininkė Anu Talus yra nurodžiusi, kad išvados turėtų būti parengtos vasarą, o tuomet būtų sprendžiama dėl tolesnių veiksmų ir gairių.

    Privatumo klausimų epicentre atsiduria sutikimo principas, įtvirtintas Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR). Kritikai pabrėžia, kad žmogus, patekęs į akinių kamerą, dažnai neturi realios galimybės nei atpažinti filmavimą, nei pareikšti nesutikimą, o tai skiriasi net ir nuo telefono naudojimo, kai filmavimo veiksmas paprastai akivaizdesnis.

    Švedijos duomenų apsaugos institucijos vadovas Ericas Leijonramas sako, kad visuomenėje būtina diskusija apie tai, kaip užtikrinti aiškų supratimą, kada įrašinėjama, ir kaip tokie įrenginiai turėtų būti naudojami viešumoje. Reguliuotojai pabrėžia, kad vien technologinės naujovės nereiškia automatinio socialinio priimtinumo.

    „Turime užtikrinti, kad žmonės iš tikrųjų suprastų, kada jie filmuojami ar įrašinėjami, ir kad tai būtų priimtina mūsų visuomenei“, – sakė Ericas Leijonramas.

    „Meta“ tikina, kad jos išmanieji akiniai turi integruotų saugiklių, skirtų pranešti apie filmavimą. Bendrovė pabrėžia, kad įrenginiuose naudojama švieselė, kuri įsijungia darant nuotrauką ar filmuojant, taip pat numatytos priemonės, trukdančios ją uždengti, o medžiaga, kol vartotojas jos nenusiunčia, esą lieka įrenginyje.

    Tuo pat metu Europoje svarstoma, ar vien indikatoriai išsprendžia problemą, kai filmavimas tampa beveik nepastebimas ir gali būti naudojamas piktnaudžiaujant. Ypač dažnai minimos situacijos, kai žmonės filmuojami be jų žinios, o įrašai vėliau plinta internete, sukeldami rizikų nuo reputacinės žalos iki priekabiavimo.

    Technologijų lenktynės tik įsibėgėja. Be „Meta“, į išmaniųjų akinių rinką aktyviau taikosi ir kiti žaidėjai, o „Samsung“ ir „Google“ yra paskelbę apie bendradarbiavimą kuriant išmaniuosius akinius, kurių pristatymas numatomas artimiausiu metu. Tuo tarpu rinkoje nuolat sklando pranešimai, kad „Apple“ taip pat siekia savo sprendimo, o tai didina tikimybę, jog įrenginiai taps masiniu produktu.

    Skaičiai rodo, kad paklausa auga bent jau už Europos ribų. Akinių gamintoja „EssilorLuxottica“, valdanti „Ray-Ban“ prekės ženklą, yra skelbusi, kad „Meta“ išmaniųjų akinių pardavimai Jungtinėse Valstijose didėja sparčiai, o 2025 metais pasaulyje parduota daugiau nei 7 000 000 porų. Europoje plėtrą lėtina tiek reguliaciniai klausimai, tiek atsargesnis vartotojų požiūris.

    Prie iššūkių prisideda ir kiti Europos teisės aktai, pavyzdžiui, Baterijų reglamentas, numatantis, kad iki 2027 metų daugelyje mobiliųjų įrenginių baterijos turės būti lengvai pakeičiamos. Kai kurių išmaniųjų akinių konstrukcija gali neatitikti šių reikalavimų, todėl gamintojams tektų keisti dizainą arba riboti prekybą.

    Kol institucijos rengia išvadas, dalis visuomenės bando sprendimų ieškoti pati. Viešojoje erdvėje populiarėja programėlės, bandančios perspėti apie šalia esančius išmaniuosius akinius, tačiau tai tik laikinas atsakas į platesnį klausimą, kaip ateityje turėtų atrodyti privatumo apsauga, kai kamera gali būti beveik bet kuriame kasdieniam dėvėjimui skirtame daikte.

    Artimiausi mėnesiai bus svarbūs: EDPB ataskaita ir nacionalinių priežiūros institucijų vertinimai gali nulemti, ar Europoje bus griežtinamos taisyklės, kuriamos naujos gairės arba imtasi aktyvesnio BDAR vykdymo. Esminis klausimas išlieka tas pats: kaip suderinti inovacijas su teise viešumoje nebūti nepastebimai stebimam.