CP v2

Tag: Meta

  • ES Teismas panaikino „Meta“ „Facebook Marketplace“ vartininko statusą: ką tai keičia Komisijai

    ES Teismas panaikino „Meta“ „Facebook Marketplace“ vartininko statusą: ką tai keičia Komisijai

    Bendrasis Europos Sąjungos Teismas panaikino Europos Komisijos sprendimo dalį, kuria „Meta“ platformai „Facebook Marketplace“ buvo suteiktas vadinamasis vartininko statusas pagal Skaitmeninių rinkų aktą. Teismas nusprendė, kad Komisija nepakankamai aiškiai ir konkrečiai pagrindė tokį įvertinimą.

    Sprendimas priimtas Liuksemburge, o byla susijusi su Komisijos 2023 metais priimtu paketu, kuriuo „Meta“ buvo priskirta prie vartininkų dėl kelių paslaugų. „Meta“ ginčijo vartininko žymą būtent dėl „Messenger“ ir „Marketplace“.

    Ką reiškia vartininko statusas?

    Skaitmeninių rinkų akte vartininku laikoma didelė platforma, kuri tampa esminiu „įėjimo tašku“ verslams pasiekti vartotojus internete. Tokios platformos gali daryti lemiamą įtaką konkurencijai, nes nustato taisykles, kaip kiti dalyviai pasiekia pirkėjus.

    Teismas pabrėžė, kad Komisija, priimdama sprendimą dėl „Marketplace“, neįvertino dalies naujos informacijos apie 2023 metais atliktus paslaugos pakeitimus. Dėl to institucija, teismo vertinimu, pernelyg rėmėsi ankstesnių metų veiklos duomenimis ir nepateikė pakankamai konkrečios analizės, kaip „Marketplace“ veikė po pakeitimų.

    „Komisija nepakankamai pagrindė, kodėl po pakeitimų „Marketplace“ vis dar atitinka vartininko kriterijus“, – nurodė teismas.

    Kodėl praktinis poveikis ribotas?

    Nors sprendimas Komisijai politiškai reikšmingas, jo tiesioginis poveikis rinkai ribotas. Priežastis paprasta: Komisija jau 2025 metų balandį buvo išbraukusi „Marketplace“ iš vartininkų sąrašo, nes po „Meta“ pakeitimų paslauga, institucijos vertinimu, nebeatitiko verslo naudotojų ribų, reikalingų vartininko statusui.

    Todėl teismo nutartis daugiausia yra procedūrinio pobūdžio ir susijusi su tuo, kaip sprendimas buvo argumentuotas. Vis dėlto ji gali turėti ilgalaikių pasekmių, nes kelia klausimų dėl Komisijos pradinių vertinimų tikslumo ir gebėjimo atlaikyti didžiųjų technologijų bendrovių teisinius ginčus.

    „Messenger“ statusas liko galioti

    Teismas paliko galioti sprendimą, kad „Meta“ išlieka vartininke per „Messenger“. Tai reiškia, kad bendrovei ir toliau taikomos Skaitmeninių rinkų akto pareigos, kurios gali keisti paslaugos veikimą, įskaitant reikalavimus dėl sąveikumo su kitomis žinučių programėlėmis.

    Toks reikalavimas teoriškai gali sudaryti prielaidas, kad skirtingų platformų naudotojai ateityje galėtų susisiekti tarpusavyje neperšokdami į kitą programėlę, jei bus įgyvendinti techniniai ir saugumo sprendimai. Komisijai tai išlieka vienu jautriausių ir daugiausia diskusijų keliančių DMA elementų.

    Teismas taip pat aiškiai atskyrė, kad „Marketplace“ atveju jis nesprendė, ar paslauga iš esmės negalėtų būti laikoma vartininke. Buvo konstatuota, kad Komisija savo argumentus pateikė nepakankamai tvirtai, o tai palieka galimybę ateityje statusą svarstyti iš naujo, jei pasikeistų rodikliai ir būtų tinkamai atlikta analizė.

    Pagal Skaitmeninių rinkų aktą už pareigų nevykdymą gali būti skiriamos labai didelės baudos, siekiančios iki 10 proc. pasaulinės metinės apyvartos, o pakartotinių pažeidimų atveju iki 20 proc. Toks reguliavimo modelis yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl vartininko statuso suteikimas ir jo pagrindimas teismuose tampa strategiškai svarbus tiek Komisijai, tiek technologijų bendrovėms.

    2025 metų balandžio 23 dieną Europos Komisija „Meta“ skyrė 200 milijonų eurų baudą dėl DMA reikalavimų pažeidimų, susijusių su bendrovės taikytu sutikimo arba mokėjimo modeliu. Tą pačią dieną atskirai buvo nubausta ir „Apple“, kas parodė, kad Komisija siekia aktyviai taikyti naująjį reguliavimą praktikoje.

    Ši byla, nors ir su ribotu praktiniu efektu „Marketplace“ atžvilgiu, tampa svarbiu precedentu: ji signalizuoja, kad teismai tikrins ne tik politinę reguliavimo logiką, bet ir Komisijos atliktos analizės detales. Tuo pačiu „Meta“ tai suteikia aiškesnį „žemėlapį“, kokių argumentų trūko, jei ateityje statusas būtų svarstomas dar kartą.

  • Telefonas jūsų nesiklauso, bet seka kitaip: kaip reklamos profiliai kuriami be mikrofono

    Kibernetinio saugumo tyrimai, analizuojantys didelius „Android“ programėlių kiekius, ne kartą rodė, kad sisteminis, masinis slapto mikrofono naudojimas reklamai būtų sunkiai paslepiamas. Nuolatinis garso įrašymas ir perdavimas reikštų ryškų baterijos eikvojimą, duomenų srauto šuolius ir aiškius pėdsakus įrenginio bei tinklo žurnaluose.

    Technologiškai toks scenarijus taip pat nepatogus: nenutrūkstamas garso srautas vienam vartotojui per dieną gali siekti apie 130 megabaitų. Milijonams žmonių tai sukurtų milžinišką apkrovą, kuri būtų matoma operatorių, programėlių ir pačių platformų sistemose.

    Reklamos taikymas dažniausiai remiasi ne vienu požymiu, o visa duomenų mozaika: buvimo vieta, naršymo istorija, paieškos užklausos, programėlių leidimai, pirkimų signalai, įrenginio identifikatoriai ir sąsajos su kitais žmonėmis. Net jei nieko nepirkote, sistema gali spręsti apie interesus iš to, ką žiūrėjote, kiek laiko praleidote puslapyje ar kokias nuorodas atidarėte.

    Ypač svarbus veiksnys yra vadinamasis „artumo“ efektas. Jei dieną praleidžiate su žmogumi, kuris neseniai domėjosi kelione ar konkrečia preke, vietos nustatymo ir ryšio duomenys gali rodyti, kad jūsų įrenginiai judėjo kartu, buvo tose pačiose vietose arba jungėsi prie tų pačių tinklų.

    Reklamos tinklai iš tokių sutapimų gali daryti išvadą, kad esate socialiai susiję, ir jums pradėti rodyti panašius skelbimus. Vartotojui tai atrodo kaip pasiklausymas, tačiau realybėje dažnai tai tėra statistinis spėjimas pagal skaitmeninius pėdsakus.

    Psichologijoje plačiai aprašomas dažnio iliuzijos efektas, dar vadinamas Baaderio–Meinhof fenomenu. Kasdien praleidžiame dešimtis ar šimtus reklamų jų net nepastebėdami, tačiau vos tik tema tampa aktuali, smegenys pradeda ją „ištraukinėti“ iš bendro triukšmo.

    Todėl po pokalbio apie kavą ar kelionę staiga užkliuvusi reklama atrodo nenatūraliai tiksli. Iš tiesų ji galėjo būti rodoma ir anksčiau, tik tuo metu neturėjote priežasties ją įsidėmėti.

    Nors masinis telefonų pasiklausymas reklamos tikslams nėra patikimai patvirtintas, rinkodaros pasaulyje buvo bandymų naudoti garso atpažinimo metodus kitaip. Pavyzdžiui, kai kurios programėlės prašo mikrofono leidimo tam, kad atpažintų tam tikrus akustinius „pirštų atspaudus“ iš televizijos reklamų ar transliacijų, o ne žmonių kalbą.

    Tokie sprendimai leidžia suderinti reklamą skirtinguose kanaluose, tačiau jie priklauso nuo leidimų ir konkrečių programėlių elgesio. Dėl to verta reguliariai peržiūrėti, kurios programos turi prieigą prie mikrofono, ir palikti ją tik toms, kurioms ji realiai būtina.

    Didžiausią privatumo riziką dažniausiai kelia platus sekimas per programėles ir svetaines: reklaminiai identifikatoriai, sekimo pikseliai, trečiųjų šalių bibliotekos, buvimo vietos istorija ir duomenų brokerių rinka. Net be garso galima sudaryti labai detalų profilį apie žmogaus įpročius, maršrutus, pomėgius ir pirkimo tikimybę.

    Kai kuriais atvejais tyrėjai yra fiksavę ir agresyvesnes praktikas, pavyzdžiui, neteisėtą ekrano vaizdų fiksavimą ar pernelyg plačias analitikos priemones. Tokios schemos dažnai būna mažiau pastebimos vartotojui nei nuolatinis garso srautas, bet gali būti ne mažiau jautrios.

    Praktinis patarimas paprastas: tikrinkite programėlių leidimus, ribokite vietos nustatymą iki „naudojant programą“, išjunkite nereikalingą reklamų personalizavimą ir reguliariai peržiūrėkite, kokie duomenys kaupiami jūsų paskyrose. Telefonui dažnai nereikia klausytis, kad suprastų, kas jus domina, nes pakanka to, ką darote ekrane.

  • „WhatsApp“ ruošia Scam Alert: sukčiavimo žinutės bus atpažįstamos nepažeidžiant šifravimo

    „WhatsApp“ ruošia Scam Alert: sukčiavimo žinutės bus atpažįstamos nepažeidžiant šifravimo

    „WhatsApp“ kuria naują funkciją „Scam Alert“, kuri turėtų perspėti apie galimai apgaulingas žinutes iš nepažįstamų kontaktų, nepažeidžiant ištisinio šifravimo. Pirmieji požymiai apie šią naujovę pastebėti „WhatsApp“ bandomojoje „Android“ versijoje.

    Skirtingai nei kai kurios sisteminio lygio apsaugos priemonės, veikiančios tik su tam tikromis telefono programėlėmis, „WhatsApp“ siekia sprendimą įgyvendinti pačioje programoje. Tai svarbu todėl, kad ištisinis šifravimas riboja galimybę iš išorės analizuoti žinučių turinį ar taikyti universalius filtrus skirtingoms platformoms.

    Kaip veiks „Scam Alert“?

    Pagal turimą informaciją, „Scam Alert“ žinučių riziką vertins telefone, o ne nuotoliniuose serveriuose. Tai reiškia, kad asmeninių pokalbių turinys neturėtų būti siunčiamas analizei į išorę, o pats šifravimas išliktų nepakeistas.

    „Jūsų žinutės visada lieka privačios ir ištisiniu būdu užšifruotos“, – sakoma funkcijos apraše.

    Jei žinutė bus pažymėta kaip įtartina, vartotojui bus pasiūlyta pasirinkti veiksmą, pavyzdžiui, užblokuoti siuntėją arba pažymėti kontaktą kaip patikimą ir tęsti pokalbį. Kitaip tariant, sprendimą priims pats žmogus, o ne automatinė blokavimo sistema.

    Kodėl tai aktualu dabar?

    Sukčiavimo schemos žinučių programėlėse pastaraisiais metais tapo gerokai agresyvesnės: dažnai apsimetama kurjeriais, bankais, valstybės institucijomis ar net artimaisiais, o spaudimas veikti kuriamas skubos ir baimės žinutėmis. Žinučių siuntėjai taip pat išnaudoja faktą, kad vartotojai dažnai pasitiki pranešimais, gautais per privačius kanalus.

    Dėl to vis daugiau platformų diegia automatizuotas apsaugas, paremtas taisyklėmis ir DI metodais, tačiau privatumo reikalavimai riboja, kiek turinio galima analizuoti serveriuose. „WhatsApp“ pasirinktas analizės telefone modelis atitinka šią kryptį, kai saugumo funkcijos kuriamos taip, kad duomenys kuo rečiau paliktų įrenginį.

    Kada funkcija pasieks visus?

    Šiuo metu „Scam Alert“ dar kuriama ir testuojama, todėl nėra patvirtintos datos, kada ji pasirodys visiems vartotojams. Taip pat nurodoma, kad funkcija gali būti išjungta pagal nutylėjimą, o norint ja naudotis reikės ją įjungti nustatymuose.

    Ekspertai tokiais atvejais pataria net ir turint papildomus perspėjimus išlikti budriems: neatskleisti prisijungimų ar kodų, nespausti įtartinų nuorodų, tikrinti siuntėjo tapatybę kitu kanalu ir įjungti dviejų žingsnių paskyros apsaugą. Tai dažnai išlieka veiksmingiausios priemonės, net kai platformos diegia naujus filtrus.

  • Dezinformacija internete įsibėgėja: kaip „Meta“, „TikTok“ ir „Google“ bando ją stabdyti

    Dezinformacija internete įsibėgėja: kaip „Meta“, „TikTok“ ir „Google“ bando ją stabdyti

    Dezinformacija internete dažnai atrodo kaip problema, kuri paliečia kažkur kitur, tačiau ji kasdien pasiekia ir socialinių tinklų vartotojus Lietuvoje. Emocingos, provokuojančios žinutės algoritmams yra patraukliausios, todėl jos plinta greičiau ir plačiau nei niuansuota, faktais paremta informacija. Prie to prisideda ir tai, kad dalis vartotojų turinį platina neįvertinę šaltinio patikimumo.

    Situaciją dar labiau komplikuoja dirbtinis intelektas, leidžiantis per minutes sukurti įtikinamas nuotraukas, vaizdo įrašus ar net balso klastus. Dėl to senasis principas nepatikėsiu, kol nepamatysiu, praranda prasmę, nes matomas turinys nebe visada reiškia tikrovę. Ekspertai vis dažniau pabrėžia, kad svarbiausia tampa ne vien turinio forma, o jo kilmė, kontekstas ir patikimi patvirtinimai.

    Tyrimai rodo, kad melagingos žinutės socialiniuose tinkluose gali sklisti kelis kartus greičiau nei tikros, o platinime dažnai dalyvauja ne automatizuotos paskyros, o realūs žmonės. Tai siejama su tuo, kad neteisinga informacija dažnai sukelia stipresnę emocinę reakciją ir skatina dalintis. Todėl platformoms neužtenka vien reaguoti į pranešimus, vis svarbesnės tampa prevencinės priemonės.

    Kaip veikia „Meta“ sprendimai

    „Meta“ valdomose platformose, tokiose kaip „Facebook“ ir „Instagram“, taikomas kelių lygių požiūris: turinio taisyklės, automatinis aptikimas ir faktų tikrinimo partnerystės. Kai kuriose šalyse bendrovė bendradarbiauja su nepriklausomais faktų tikrintojais, o klaidinantis turinys gali būti rodomas žemiau naujienų sraute. Kartotinai klaidinančias žinutes platinantys puslapiai rizikuoja prarasti pasiekiamumą ir reklamos galimybes.

    Vartotojams taip pat gali būti rodomi perspėjimai bandant pasidalyti turiniu, kuris jau buvo įvertintas kaip klaidinantis. „Meta“ diegia ir vadinamąsias bendruomenės pastabas, kai vartotojai gali pridėti papildomą kontekstą prie įrašų. Šios pastabos dažniausiai rodomos tada, kai skirtingų pažiūrų vertintojai sutaria, kad kontekstas yra naudingas, tačiau ši priemonė ne visada veikia pakankamai greitai.

    „TikTok“ akcentuoja prevenciją ir žymėjimą

    „TikTok“ viešai teigia, kad didelė dalis dezinformacijos taisykles pažeidžiančio turinio šalinama proaktyviai, dar prieš jam sulaukiant peržiūrų. Praktikoje tai reiškia automatizuotų sistemų ir moderatorių derinį: algoritmai ieško akivaizdžių pažeidimų, o sudėtingesniais atvejais sprendimą priima žmonės, vertinantys kontekstą. Toks modelis tampa standartu, nes vien automatika dažnai klysta, ypač politinėse ar sveikatos temose.

    Platforma taip pat ieško būdų aiškiau identifikuoti dirbtiniu intelektu sukurtą turinį, įskaitant kūrėjams skirtus žymėjimo įrankius. Atskirai pabrėžiamos priemonės, susijusios su privatumu: draudžiama skelbti dirbtiniu intelektu sugeneruotus privačių asmenų atvaizdus be jų sutikimo. Be to, „TikTok“ periodiškai vykdo medijų raštingumo kampanijas, skatindama kritinį mąstymą ir atsargumą dalinantis jautria informacija.

    „Google“: taisyklės, ribojimai ir prebunkingas

    „Google“ kovą su dezinformacija sieja su skirtingomis ekosistemos dalimis, nuo paieškos ir „Youtube“ iki reklamos produktų. Bendrovė remiasi turinio politikomis, kurios draudžia tam tikrų tipų žalingą informaciją, o aptikus pažeidimus taikomi ribojimai, pašalinimai ar pasiekiamumo mažinimas. Skirtingai nei vien socialiniuose tinkluose, paieškoje ypač svarbi tampa šaltinių patikimumo ir autoritetingumo logika.

    Vienas dažniau minimų požiūrių yra prebunkingas, kai vartotojai iš anksto supažindinami su manipuliacijos taktikomis, kad vėliau jas atpažintų. Tokios iniciatyvos siekia mažinti pažeidžiamumą klaidinančioms naratyvų kampanijoms dar prieš joms įsibėgėjant. COVID-19 pandemija tapo rimtu išbandymu, kai „Youtube“ ėmė aktyviau šalinti pavojingą medicininę dezinformaciją ir stiprinti patikimų šaltinių matomumą.

    Dezinformacija pasiekia ir garsinį turinį, todėl platformos stiprina pasitikėjimo mechanizmus ir taisykles dėl apsimetinėjimo bei balso klastojimo. Pavyzdžiui, „Spotify“ viešai yra kalbėjusi apie autentifikavimo sprendimus ir politiką, ribojančią neteisėtą balso klonavimą. Tokie atvejai rodo tendenciją: augant DI galimybėms, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik turinio šalinimui, bet ir kūrėjo tapatybės patvirtinimui.

    Vis dėlto nė viena priemonė negarantuoja, kad dezinformacija išnyks, todėl atsakomybė tenka ir vartotojams. Patikimiausia praktika išlieka paprasta: prieš dalinantis verta patikrinti datą, šaltinį, ar informacija patvirtinama kitur, ir ar turinys nėra ištrauktas iš konteksto. Kuo labiau algoritmai optimizuojami dėmesiui, tuo kritinis mąstymas tampa pagrindine kasdienės skaitmeninės higienos dalimi.

  • „Meta“ ruošia mokamas „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatsApp“ versijas: ką gausite už eurus?

    „Meta“ ruošia mokamas „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatsApp“ versijas: ką gausite už eurus?

    „Meta“ plečia mokamų paslaugų portfelį ir pristato naujas prenumeratas „Facebook Plus“, „Instagram Plus“ bei „WhatsApp Plus“. Bendrovė siekia pasiūlyti papildomų funkcijų tiems, kurie nori daugiau įrankių turiniui ir bendravimui, tačiau nemokamos versijos išlieka.

    Prenumeratų kainodara skiriasi pagal rinką, tačiau kalbama apie nedidelį mėnesinį mokestį, kuris dažniausiai turėtų siekti keliolika eurų. Tokiu būdu „Meta“ bando diversifikuoti pajamas, nes vien reklamos modelis tampa vis labiau priklausomas nuo reguliavimo ir vartotojų privatumo pokyčių.

    Kas keičiasi „Instagram“ ir „Facebook“?

    „Instagram Plus“ orientuojasi į kūrėjus ir aktyviai skelbiančius vartotojus. Tarp funkcijų minimos išsamesnės įžvalgos apie peržiūras, lankstesnis auditorijų valdymas ir papildomos galimybės ilgiau išlaikyti istorijas matomas neapsiribojant įprastu 24 valandų laikotarpiu.

    „Facebook Plus“ logika panaši: daugiau įrankių istorijoms, papildomos reakcijos ir galimybės turinį išskirti taip, kad jis ilgiau išliktų pastebimas. Tai atitinka platesnę socialinių tinklų tendenciją, kai platformos vis daugiau funkcijų, skirtų pasiekiamumui, perkelia į mokamus planus.

    „WhatsApp Plus“ ir daugiau personalizacijos

    „WhatsApp Plus“ labiau akcentuoja patogumą kasdieniam susirašinėjimui. Daugiausia dėmesio skiriama personalizacijai ir papildomoms žinučių valdymo galimybėms, kurios gali būti aktualios intensyviai bendraujantiems ar „WhatsApp“ naudojantiems darbui.

    „Meta“ pabrėžia, kad šie planai nėra tas pats, kas „Meta Verified“. Pastaroji paslauga daugiausia siejama su paskyros patvirtinimu ir papildomais saugumo bei matomumo elementais, o „Plus“ prenumeratos orientuotos į funkcijų paketą konkrečiai programai.

    DI planai ir kaina eurais

    Kartu bendrovė testuoja ir DI planus, siejamus su „Meta One“, kurie žada didesnes galimybes sudėtingesnėms užduotims. Skelbiama apie du lygius: maždaug 7 eurai ė 8 eurai per mėnesį už „Plus“ ir apie 18 eurų ė 19 eurų per mėnesį už „Premium“, priklausomai nuo mokesčių ir regiono.

    „Meta“ taip pat nurodo, kad bazinės DI funkcijos turėtų likti nemokamos, tačiau intensyvesniam naudojimui gali būti taikomi didesni limitai ar suteikiama daugiau skaičiavimo resursų mokamuose planuose. Tai panašu į visoje rinkoje ryškėjančią praktiką, kai nemokama prieiga paliekama, tačiau pažangesnės galimybės perkeliamos į prenumeratą.

    Vartotojams svarbiausia įsivertinti, ar papildomos funkcijos realiai padės kasdienėje veikloje, ypač jei socialiniai tinklai naudojami darbui, turinio kūrimui ar auditorijos auginimui. Tuo metu platesnei auditorijai „Meta“ akivaizdžiai ruošia modelį, kuriame vis daugiau patogumo ir įrankių tampa pasirenkamu mokamu priedu.

  • „Meta“ planas DI centrams: 1 000 palydovų rinktų saulės energiją kosmose ir siųstų ją į Žemę

    „Meta“ planas DI centrams: 1 000 palydovų rinktų saulės energiją kosmose ir siųstų ją į Žemę

    „Meta“ pastaraisiais metais agresyviai plečia DI infrastruktūrą ir kartu didina didelio masto duomenų centrų tinklą. Tokiai plėtrai reikia nuolatinio, stabilaus elektros tiekimo, o tai daro vis didesnį spaudimą energetikos sistemoms.

    Duomenų centrai turi veikti be pertrūkių, todėl vien tik nuo oro sąlygų priklausantys sprendimai dažnai nepadengia realaus poreikio. Saulės ir vėjo energijos gamyba Žemėje yra nepastovi, o tinklų plėtra ir energijos kaupimo pajėgumai daug kur nespėja su paklausa.

    Kodėl DI kelia įtampą tinklams

    DI modelių mokymas ir jų naudojimas dideliu mastu reikalauja didžiulių skaičiavimo resursų, o kartu ir elektros. Dėl to technologijų bendrovės vis dažniau ieško ne tik „žalių“ sertifikatų, bet ir realių, ilgalaikių energijos šaltinių, kurie užtikrintų galią visą parą.

    Problema tampa ne vien kaina ar emisijos, bet ir patikimumas: duomenų centrams netinka situacija, kai generacija svyruoja, o rezervai priklauso nuo ribotos kaupimo infrastruktūros. Ši įtampa skatina eksperimentuoti su sprendimais, kurie energijos tiekimą padarytų labiau prognozuojamą.

    Saulės energija kosmose: partnerystė ir tikslai

    „Meta“ paskelbė apie partnerystę su „Overview Energy“, siekdama vystyti kosmose veikiančią saulės energetikos sistemą. Idėja paprasta: orbitoje saulės šviesa yra prieinama stabiliau, todėl teoriškai galima generuoti energiją beveik nuolat, nepriklausomai nuo nakties ar debesuotumo.

    Pagal skelbiamą viziją, sistema ateityje galėtų pasiekti iki 1 gigavato galios, kuri būtų skirta DI poreikiams. Toks mastas prilygsta didelės elektrinės pajėgumui, tačiau realus įgyvendinimas priklausys nuo technologijų brandos, reguliavimo ir infrastruktūros suderinamumo.

    Kaip energija būtų perduodama į Žemę

    Numatoma, kad energija į Žemę būtų perduodama ne fantastiniais „spinduliais“, o mažo intensyvumo artimosios infraraudonosios šviesos perdavimo principu. Tokia šviesa atmosferoje sklinda palyginti efektyviai, o sprendimo šalininkai pabrėžia saugumo ir kontrolės aspektus.

    Svarbi detalė ta, kad energijos srautas būtų nukreipiamas į jau veikiančias saulės elektrines ant žemės. Tokiu būdu esami parkai, kurie naktį įprastai negamina elektros, teoriškai galėtų būti paversti veikiančiais visą parą, neplečiant žemės naudojimo.

    Projektas numato demonstracinį bandymą 2028 metais, o komercinį energijos tiekimą taikosi pradėti 2030 metais. Vis dėlto iki to laiko reikės išspręsti daug praktinių klausimų: nuo palydovų skaičiaus, jų koordinavimo ir patikimumo iki energijos perdavimo efektyvumo bei leidimų įvairiose jurisdikcijose.

    Jei sumanymas pasiteisintų, jis galėtų pakeisti požiūrį į tai, kaip aprūpinami energija didelio masto duomenų centrai. Tačiau kol kas tai išlieka ambicinga kryptis, kuriai sėkmę nulems ne vien technologinė pažanga, bet ir ekonominis pagrįstumas bei visuomenės pasitikėjimas.

  • Pasodinkite šiuos augalus sode: erkės jų kvapo nekenčia, bet vien to nepakanka apsaugai

    Pasodinkite šiuos augalus sode: erkės jų kvapo nekenčia, bet vien to nepakanka apsaugai

    Erkės vis dažniau aptinkamos ne tik miškuose ar pievose, bet ir prie namų esančiuose soduose, ypač ten, kur daug pavėsio, drėgmės ir aukštos žolės. Šiltuoju sezonu jų aktyvumas didėja, todėl gyventojai ieško paprastų būdų sumažinti riziką savo kieme. Vienas iš dažniausiai minimų sprendimų yra intensyviai kvepiančių augalų sodinimas.

    Specialistai pabrėžia, kad kai kurių augalų eteriniai aliejai ir stiprūs aromatai gali būti nemalonūs daliai vabzdžių ir nariuotakojų, todėl jie rečiau laikosi tokiose vietose. Vis dėlto tai nėra garantuota priemonė, nes erkės orientuojasi ne vien pagal kvapus, o jų paplitimą lemia ir mikroklimatas bei šeimininkų, pavyzdžiui, graužikų ar laukinių gyvūnų, judėjimas.

    Augalai, kurių kvapas gali atbaidyti

    Viena populiariausių pasirinkimų yra levandos, vertinamos dėl ryškaus aromato ir atsparumo karščiui. Jos dažnai sodinamos prie takų, terasų ar poilsio zonų, kur norisi sumažinti uodų ir kitų kenkėjų aktyvumą. Levandos taip pat nereikalauja sudėtingos priežiūros, jei parenkama saulėta vieta ir laidus dirvožemis.

    Kitas dažnai minimas augalas yra mėta, kurios kvapas daugeliui nariuotakojų būna dirginantis. Svarbu įvertinti, kad mėta sparčiai plinta ir gali užgožti kitus augalus, todėl praktiškiau ją auginti vazonuose arba aiškiai atskirtoje lysvėje. Taip lengviau kontroliuoti šaknų plitimą ir išlaikyti tvarkingą gėlyną.

    Dar vienas pasirinkimas yra katžolė, kuri išsiskiria intensyviu kvapu ir dažnai auginama dėl dekoratyvumo. Ji gali būti sodinama juostomis palei sklypo pakraščius ar prie poilsio erdvių, tačiau, kaip ir kiti kvapnūs augalai, ji turėtų būti vertinama kaip papildoma, o ne pagrindinė apsaugos priemonė. Kai kuriems žmonėms patrauklus ir rozmarinas, kuris tinka ir prieskoniams, ir auginimui vazonuose prie įėjimo ar terasos.

    Kodėl erkės renkasi kiemus?

    Erkėms palankiausios vietos yra drėgnos, užžėlusios ir menkai saulės apšviestos zonos. Aukšta žolė, tankūs krūmai, lapų sankaupos ir pavėsingi sklypo kampai suteikia joms slėptuves ir padeda išlaikyti drėgmę, kuri būtina išgyvenimui. Dėl to net ir pasodinus kvapnių augalų, apleistas kiemas išlieka patrauklus.

    Praktiškai veiksmingiausi veiksmai yra reguliarus vejos pjovimas, lapų ir žaliųjų atliekų pašalinimas bei krūmų praretinimas, kad daugiau vietų pasiektų saulė. Taip pat verta mažinti graužikų ir laukinių gyvūnų viliojimą, nes būtent jie dažnai atneša erkes į kiemo teritoriją. Tvarkinga, sausesnė ir labiau vėdinama aplinka paprastai tampa mažiau palanki parazitams.

    Vien augalų neužteks

    Net jei kieme kuriama mažiau patraukli aplinka, asmeninės apsaugos priemonės išlieka būtinos. Būnant aukštoje žolėje ar miškingose vietovėse rekomenduojama dėvėti kūną dengiančius drabužius ir naudoti repelentus, o grįžus namo apžiūrėti odą. Ypač svarbu patikrinti vietas, kur erkės dažniausiai prisitvirtina, ir neignoruoti įkandimo požymių.

    „Kvapnūs augalai gali padėti sumažinti erkių aktyvumą tam tikrose sodo vietose, tačiau jie nepakeičia nei kiemo priežiūros, nei asmeninės apsaugos“, – pabrėžia visuomenės sveikatos specialistai.

    Norint sumažinti riziką, geriausiai veikia kelių priemonių derinys: tvarkinga aplinka, protingai parinkti augalai ir atsakingas elgesys lauke. Toks požiūris padeda ne tik sode, bet ir planuojant išvykas į gamtą aktyviausiu erkių sezonu.

  • DI jau apgavo teisėjus: „OpenAI“ GPT-4.5 pirmąkart įveikė Tiuringo testą, kyla grėsmės

    DI jau apgavo teisėjus: „OpenAI“ GPT-4.5 pirmąkart įveikė Tiuringo testą, kyla grėsmės

    Dirbtinis intelektas pirmą kartą gavo tvirtų empirinių įrodymų, kad gali įveikti vadinamąjį Tiuringo testą. Kalifornijos universiteto San Diege mokslininkų tyrime „OpenAI“ modelis GPT-4.5 dažnai buvo palaikytas žmogumi, nors dalyvavo kaip kompiuterinė sistema.

    Klasikiniame Tiuringo testo variante teisėjas tuo pačiu metu raštu bendrauja su dviem paslėptais dalyviais: žmogumi ir programa. Jei teisėjas patikimai neatskiria, kuris yra žmogus, laikoma, kad sistema sugebėjo įtikinamai imituoti žmogaus bendravimą.

    Kas nustatyta tyrime

    Tyrimas paskelbtas 2026 metais gegužės 19 dieną mokslo žurnale Proceedings of the National Academy of Sciences. Eksperimente dalyvavo dvi respondentų grupės: UC San Diego studentai ir platformoje „Prolific“ atrinkti žmonės iš įvairių šalių.

    Po maždaug 5 minučių pokalbio GPT-4.5, gavęs specialiai parengtą instrukciją, buvo priskirtas žmogui 73 proc. atvejų. „Meta“ didelis kalbos modelis LLaMa-3.1-405B pasiekė 56 proc. ir statistiškai tapo sunkiai atskiriamas nuo realių pašnekovų.

    Esminis veiksnys buvo vadinamoji promptų inžinerija, kai modeliui iš anksto nurodoma laikytis konkretaus „žmogiško“ bendravimo stiliaus. Be šių instrukcijų rezultatai smuko iki 36 proc. GPT-4.5 atveju ir 38 proc. LLaMa-3.1-405B atveju.

    Kodėl tai svarbu

    Tiuringo testas vertina ne žinių kiekį ar skaičiavimo tikslumą, o gebėjimą elgtis kaip žmogui pokalbyje. Tyrėjai pabrėžia, kad sėkmei svarbus ne tik taisyklingumas, bet ir natūrali kalbėsena, humoras, abejonės, net menkos klaidos.

    Replikaciniame eksperimente, kai pokalbis truko apie 15 minučių, su tais pačiais „žmogiško vaidmens“ nurodymais modeliai išlaikė aukštus rodiklius. Tyrimo autoriai atkreipė dėmesį, kad studentai dažniau taikė vietinį kultūrinį kontekstą ir taip šiek tiek geriau aptiko, kada pašnekovas nėra žmogus.

    Augančios rizikos internete

    Tokie rezultatai stiprina diskusiją apie vadinamųjų padirbtų žmonių erą, kai paskyros, komentarai ar privatūs pokalbiai gali atrodyti visiškai autentiški. Praktinė pasekmė paprasta: daugėja situacijų, kai vartotojai nebegali būti tikri, kas yra kitoje ekrano pusėje.

    „Turime būti atsargesni: bendraudami su nepažįstamais internete žmonės turėtų mažiau pasitikėti, kad kalba su žmogumi, o ne su dideliu kalbos modeliu“, – sakė tyrimo autorius Cameronas Jonesas.

    Ekspertai sieja tai su didesne sukčiavimo, socialinės inžinerijos ir dezinformacijos rizika. Kai dirbtinis intelektas geba įtikinamai palaikyti dialogą, jam lengviau išgauti jautrią informaciją, kurstyti konfliktus komentaruose ar imituoti realius asmenis, ypač jei auditorija neturi aiškių patikros priemonių.

    Tyrėjai tikisi, kad publikacija paskatins ir akademines diskusijas, ir praktinius sprendimus, įskaitant aiškesnį turinio žymėjimą bei priemones, kurios padėtų platformoms aptikti automatizuotą manipuliaciją. Kartu pabrėžiama, kad technologijoms sparčiai tobulėjant vien techninių filtrų gali nepakakti, todėl svarbi ir vartotojų skaitmeninė higiena.

  • „Meta“ smogia „Reddit“: dėl naujos programėlės akcijos smuko beveik 6 proc.

    „Meta“ smogia „Reddit“: dėl naujos programėlės akcijos smuko beveik 6 proc.

    „Reddit“ akcijos penktadienį smuko beveik 6 proc., investuotojams sunerimus dėl „Meta“ pristatytos atskiros diskusijų forumams skirtos programėlės „Forum“. Rinka baiminasi, kad naujasis produktas gali atitraukti dalį auditorijos ir reklamos biudžetų nuo „Reddit“.

    „Forum“ kol kas pristatoma kaip bandomoji „Apple“ „iOS“ programėlė ir siejama su „Facebook Groups“ ekosistema. Analitikų vertinimu, tai bandymas pasiūlyti alternatyvią erdvę viešoms diskusijoms, kur vartotojai galėtų kurtis bendruomenes ir ieškoti atsakymų į kasdienius klausimus.

    „Jei šis žingsnis pasiteisintų, rizika būtų laipsniškas „Reddit“ naudingumo mažėjimas atsitiktiniams vartotojams, kurie neturi stipraus lojalumo bendruomenėms ir tiesiog ieško atsakymų“, – teigiama „Truist“ analitikų komentare.

    „Reddit“ akcijų dinamika šiemet išlieka sudėtinga: nuo metų pradžios jos buvo kritusios apie 40 proc., nors verslo rezultatai rodo augimą. Balandį bendrovė paskelbė jau septintą ketvirtį iš eilės augusias pajamas, o metinis augimo tempas viršijo 60 proc., signalizuodamas, kad reklamos verslas atsigauna.

    Tuo metu „Meta“ taip pat demonstruoja spartesnį augimą: paskutiniame ketvirtyje jos pajamos didėjo 33 proc. Šis kontekstas svarbus investuotojams, nes „Meta“ turi didelę vartotojų bazę, išplėtotą reklamos infrastruktūrą ir patirties kuriant socialinių bendruomenių produktus.

    „Reddit“ iš karto nepakomentavo situacijos, o „Meta“ primena, kad grupių funkcija jau seniai veikia „Facebook“ platformoje. Vis dėlto atskira programėlė gali reikšti ambiciją padaryti grupes lengviau pasiekiamas ir patogesnes, taip tiesiogiai konkuruojant su forumų modeliu, kuriuo garsėja „Reddit“.

    Rinkos dalyviai taip pat atkreipia dėmesį į platesnę tendenciją: socialiniai tinklai vis agresyviau konkuruoja dėl vadinamosios atsakymų paieškos auditorijos, kai vartotojai vietoj įprastos paieškos renkasi bendruomenių rekomendacijas. Tokios kovos baigtį gali lemti ne tik turinio kokybė, bet ir moderavimo priemonės, rekomendacijų algoritmai bei tai, kaip skaidriai valdoma reklama.

  • „SpaceX“ IPO gali sudrebinti biržas: taikosi į 68 mlrd. eurų ir perrašyti rekordus

    „SpaceX“ IPO gali sudrebinti biržas: taikosi į 68 mlrd. eurų ir perrašyti rekordus

    Elono Musko valdoma „SpaceX“ ruošiasi žingsniui, kuris gali tapti vienu reikšmingiausių Volstrito istorijoje: rinkoje daugėja signalų apie galimą bendrovės akcijų platinimą artimiausiu metu. Skelbiama, kad per pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) įmonė galėtų siekti pritraukti iki 68 mlrd. eurų.

    Tokio masto sandoris, jei pasitvirtintų, ne tik gerokai aplenktų iki šiol didžiausius pasaulio IPO, bet ir iš esmės pakeistų investuotojų požiūrį į kosmoso pramonę. Pastaraisiais metais ši rinka traukia kapitalą dėl palydovinio interneto, gynybos užsakymų ir augančio komercinių skrydžių tempo.

    Kas šiandien yra rekordininkai?

    Didžiausiu IPO istorijoje laikomas „Saudi Aramco“ akcijų platinimas, 2019 metų gruodį įvykęs Rijado vertybinių popierių biržoje. Tuomet bendrovė pritraukė apie 23,2 mlrd. eurų, o sandoris buvo svarbi Saudo Arabijos ekonominės transformacijos dalis, siekiant mažinti priklausomybę nuo naftos pajamų.

    Tarp didžiausių technologijų sektoriaus debiutų išsiskiria „Alibaba“, 2014 metais Niujorke pritraukusi apie 19,8 mlrd. eurų. Svarbus etalonas buvo ir „Facebook“ IPO 2012 metais, kai įmonė, šiandien veikianti kaip „Meta“, pritraukė apie 14,5 mlrd. eurų, nors prekybos startą lydėjo techniniai sutrikimai ir kainos svyravimai.

    Azijos gigantai ir finansų sektorius

    Tarp didžiausių sandorių dažnai minimi Japonijos vardai: „SoftBank Corp“ 2018 metų gruodį Tokijuje pritraukė apie 19,3 mlrd. eurų. Japonijos telekomunikacijų istorijoje ryški ir „NTT DoCoMo“ 1998 metų listingavimo banga, kai per akcijų platinimą surinkta apie 16,4 mlrd. eurų.

    Į didžiausiųjų sąrašą patenka ir Kinijos valstybiniai bankai, atspindintys šalies finansinės sistemos svorį po 2008 metų krizės. „Agricultural Bank of China“ 2010 metais per platinimą Šanchajuje ir Honkonge pritraukė apie 17,4 mlrd. eurų, o „Industrial and Commercial Bank of China“ 2006 metais analogišku keliu surinko apie 17,3 mlrd. eurų.

    Kodėl „SpaceX“ galėtų visus aplenkti?

    Jei „SpaceX“ išties pritrauktų iki 68 mlrd. eurų, tai būtų beveik tris kartus daugiau nei „Saudi Aramco“ rekordas. Toks šuolis reikštų, kad investuotojai „SpaceX“ vertina ne kaip vien tik raketų gamintoją, o kaip infrastruktūros ir paslaugų bendrovę, kurios pajamos siejamos ir su palydovinio ryšio plėtra, ir su ilgalaikiais valstybės kontraktais.

    Rinkai svarbu ir tai, kad didelio masto IPO dažnai tampa viso sektoriaus termometru: sėkmingas debiutas gali pakelti apetito kartelę ir kitoms kosmoso, gynybos ar pažangių ryšių bendrovėms. Tačiau investuotojai paprastai vertina ne tik potencialą, bet ir rizikas, įskaitant reguliavimo aplinką, kapitalo poreikį bei pelningumo perspektyvas.