CP v2

Tag: Meta

  • Politikai spaudžia riboti „Meta“ ir kitų platformų galią: vaikams žada griežtesnius ribojimus

    Lenkijoje stiprėja politinis spaudimas griežčiau suvaldyti didžiųjų skaitmeninių platformų įtaką, ypač kalbant apie vaikų saugumą internete. Seimo Vaikų ir jaunimo komisijoje nuskambėjo raginimai greičiau taikyti sankcijas platformoms ir įtvirtinti aiškesnius nacionalinius ribojimus socialiniams tinklams.

    Diskusijose akcentuota, kad Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktas jau suteikia priemonių veikti prieš vadinamąsias labai dideles interneto platformas. Tačiau politikų ir institucijų atstovų vertinimu, praktinis šių taisyklių įgyvendinimas bei tyrimai juda per lėtai, o rizikos vaikams auga.

    DSA vykdymas kelia lūkesčių

    Posėdyje pabrėžta, kad už didžiausių platformų priežiūrą pagal Skaitmeninių paslaugų aktą atsakinga Europos Komisija. Nurodyta, kad sankcijos už taisyklių nesilaikymą jau taikytos tokioms platformoms kaip „X“, „Temu“ ir „Aliexpress“, o tyrimai vyksta ir dėl „Meta“ valdomų paslaugų bei kitų populiarių programų.

    Lenkijos skaitmeninimo viceministras Dariuszas Standerskis teigė, kad grėsmingi reiškiniai internete dažniausiai identifikuojami teisingai, tačiau didžiausia problema lieka sprendimų ir baudų greitis. Pasak jo, valstybės siekia stiprinti spaudimą Europos Komisijai ir burti platesnę koaliciją, kad atsakas į platformų veiksmus būtų nuoseklesnis.

    „DSA vykdymo efektyvumas nėra toks, kokio tikėjomės. Matome, kad grėsmės atpažįstamos, bet problema yra taisyklių įgyvendinimas“, – sakė Dariuszas Standerskis.

    Vaikams iki 13 metų – be socialinių tinklų?

    Svarbiu fonu diskusijai tapo Europos Komisijos planai pristatyti vadinamąjį Kids Act paketą, orientuotą į vaikų apsaugą internete. Tarp aptariamų krypčių minimas scenarijus, kad jaunesni nei 13 metų vaikai apskritai negalėtų naudotis socialiniais tinklais.

    Taip pat svarstoma griežtesnė prieiga 13–14 metų paaugliams, kai paskyros būtų riboto funkcionalumo ir prižiūrimos tėvų. Vyresniems, 15–18 metų jaunuoliams, platformoms galėtų būti taikoma pareiga užtikrinti saugesnes paslaugų versijas, mažinant priklausomybę skatinančių algoritmų ir žalingo turinio riziką.

    Lenkijos atstovai Seime nurodė, kad paraleliai rengiami ir nacionaliniai sprendimai, įkvėpti kai kurių Prancūzijos taikomų modelių. Pagrindinė kryptis – vaikų amžiaus patikra, aiškesnės prieigos taisyklės ir papildomos pareigos platformoms.

    Deepfake ir DI standartai mokyklose

    Posėdyje atskirai iškelta seksualinio pobūdžio deepfake problema, kai vaizdai ar įrašai kuriami be asmens sutikimo. Politikų teigimu, ruošiami siūlymai tokias veikas aiškiau kriminalizuoti, įtraukiant atsakomybę į Baudžiamąjį kodeksą.

    Ekspertai taip pat kėlė klausimą, kaip viešosios institucijos turėtų elgtis su technologijų bendrovių atstovų dalyvavimu patariamosiose tarybose, kai tuo pat metu vyksta tyrimai dėl galimų Skaitmeninių paslaugų akto pažeidimų. Akcentuota, kad interesų konfliktai turi būti valdomi, o viešajam sektoriui reikalingi skaidrūs standartai.

    Diskusijoje nuskambėjo ir raginimai aiškiau apibrėžti dirbtinis intelektas naudojimą švietime. Kalbėta, kad mokykloms trūksta vienodų taisyklių, o vien tik raginimas „mokyti DI“ neišsprendžia problemos, jei nėra aiškių ribų, atsakomybės ir vertinimo kriterijų.

    Švietimo viceministrė Katarzyna Lubnauer pabrėžė, kad vien draudimai problemos neišspręs, todėl būtina derinti ribojimus su nuoseklia prevencija ir ugdymu. „Negalime reikalauti, kad paauglys vienas laimėtų prieš algoritmą“, – sakė ji.

    Politikai ir institucijų atstovai sutaria dėl vieno: vaikų apsauga internete tampa nebe vien švietimo, o ir realaus reguliavimo klausimu. Artimiausi sprendimai priklausys nuo to, kaip greitai bus priimti ir įgyvendinti tiek Europos Komisijos, tiek nacionaliniai teisės aktai.

  • Instagramas sugriežtina taisykles: DI sukurti influenceriai privalės aiškiai išsiduoti

    Instagramas sugriežtina taisykles: DI sukurti influenceriai privalės aiškiai išsiduoti

    Kas keičiasi „Instagram“ platformoje

    „Instagram“ pradeda griežčiau reguliuoti profilius, kuriuose vaizduojami dirbtinio intelekto sukurti, tikro žmogaus išvaizdą ir elgesį imituojantys avatarai. Nuo šiol tokių paskyrų valdytojai turės aiškiai nurodyti, kad profilis yra generuotas, kitaip rizikuos prarasti pasiekiamumą.

    Iki šiol žymėjimas daugeliu atvejų buvo labiau savanoriškas, todėl dalis kūrėjų galėjo klaidinti auditoriją, sudarydami įspūdį, kad už profilio stovi realus asmuo. „Instagram“ teigimu, aiškesnės taisyklės skirtos didinti skaidrumą ir pasitikėjimą turiniu.

    Kokios sankcijos gresia nepažymėjus profilio

    Platforma numato tiesiogines pasekmes paskyroms, kurios neįsijungs reikiamo statuso ar ignoruos atnaujintas nuostatas. Toks turinys gali būti išimtas iš rekomendacijų sistemų, todėl nauji vartotojai jo paprasčiau neberas per siūlomus įrašus ar kitus atradimo kanalus.

    Praktikoje tai reiškia mažesnį matomumą, lėtesnį sekėjų augimą ir ribotesnes galimybes pasiekti auditoriją be mokamos reklamos. Tokie ribojimai socialiniuose tinkluose dažnai prilygsta reikšmingam veiklos pristabdymui.

    Nauja žyma ir kuo ji skiriasi

    „Instagram“ atnaujina ir patį žymėjimo pavadinimą: vietoje ankstesnio „AI Creator“ diegiama tikslesnė formuluotė „AI-generated profile“. Taip siekiama atskirti paskyras, kurios yra pilnai sugeneruotos, nuo kūrėjų, kurie DI naudoja tik kaip įrankį, pavyzdžiui, idėjoms, montažui ar vizualams kurti.

    „Generatyvus dirbtinis intelektas tampa vis svarbesne kūrybos dalimi, o iš vartotojų signalų matome, kad jiems nepatinka profiliai, kurie atrodo kaip žmonės, bet vėliau paaiškėja, jog asmuo buvo sugeneruotas“, – sakė „Meta“ komanda „Instagram“ tinklaraštyje.

    Kaip vyks patikra ir ką daryti, jei sistema suklydo

    Prisitaikymas prie naujų taisyklių reikalauja aktyvių veiksmų iš paskyrų administratorių. Tie, kurie anksčiau naudojo senesnį žymėjimą, galės peržiūrėti statusą ir atnaujinti nustatymus pagal naujas gaires.

    Jei savininkas nereaguos, „Instagram“ gali pats identifikuoti įtartinus profilius automatinėmis priemonėmis ir pritaikyti ribojimus. Tokiu atveju numatytos dvi išeitys: įsijungti reikiamą žymą arba pateikti apeliaciją, ypač jei autentiška paskyra buvo klaidingai priskirta prie generuotų.

    Kodėl tai aktualu: virtualūs influenceriai ir deepfake rizika

    Virtualūs influenceriai socialiniuose tinkluose populiarėja jau ne vienus metus, o vaizdo ir vaizdo įrašų generavimo įrankiams tobulėjant realistiškų personažų kūrimas tapo paprastesnis ir pigesnis. Dėl to daugėja paskyrų, imituojančių modelius ar nuomonės formuotojus, kurių auditorija ne visada supranta, kad mato fikciją.

    Šalia to auga ir deepfake problema, kai skaitmeniniai avatarai ar suklastoti vaizdo įrašai mėgina apsimesti realiais žmonėmis, įskaitant žinomus asmenis ar politikus. Tokie atvejai didina sukčiavimo riziką ir mažina pasitikėjimą socialinių tinklų turiniu, todėl skaidrumo reikalavimai tampa viena svarbiausių priemonių.

    „Šis pokytis yra mūsų nuolatinių pastangų didinti skaidrumą dalis ir tikimės, kad jis padės žmonėms geriau suprasti, ką jie mato „Instagram“ turinyje“, – sakė platformos komanda.

  • „Meta“ po kritikos dėl sukčiavimo reklamų žada griežtesnę kontrolę: tikrins 100 proc. finansų reklamdavių

    „Meta“ pranešė, kad Lietuvoje ir Lenkijoje garsiai aptariamos sukčiavimo reklamos paskatino bendrovę spartinti papildomas apsaugos priemones jos platformose. Įmonė teigia diegianti atnaujintus sprendimus, kurie turėtų greičiau aptikti apgaulingą turinį ir mažinti vartotojų nuostolius.

    Pagrindinis pažadas susijęs su finansinių paslaugų reklama: „Meta“ skelbia pereinanti prie privalomo reklamdavių tapatybės tikrinimo, kai reklamos nukreipiamos į Lenkijos rinką. Bendrovė tvirtina, kad tikrinimas apims 100 proc. finansinių paslaugų reklamdavių, o įgyvendinimas turėtų būti baigtas artimiausiomis savaitėmis.

    DI prieš apsimetėlius

    Pasak „Meta“, sukčiai vis dažniau naudojasi viešų asmenų atvaizdais ir vardais, kad sukurtų patikimumo įspūdį ir pritrauktų žmones į netikras investavimo ar greito uždarbio schemas. Dėl to bendrovė akcentuoja automatizuotą aptikimą, kai platformos bando sustabdyti apgaulingas paskyras ir reklamas dar prieš joms pasiekiant auditoriją.

    Įmonė nurodo, kad jau naudoja DI sistemas, kurios padeda atpažinti apsimetinėjimą ir netikras reklamas. „Meta“ teigimu, ankstesnės priemonės leido sumažinti vartotojų pranešimų apie dažniausiai piktnaudžiaujamus žinomų žmonių atvaizdus skaičių daugiau kaip 80 proc., o dabar diegiama patobulinta versija turėtų dar labiau riboti tokias apgaules.

    Reklamdavių patikra ir skaičiai

    Iki šiol tapatybės patikra, anot „Meta“, buvo taikoma ne visais atvejais, o tik tam tikrose situacijose. Dabar bendrovė akcentuoja, kad finansinių paslaugų reklamdaviai, taikantys į Lenkijos auditoriją, bus tikrinami privalomai, siekiant sumažinti sukčiavimo riziką.

    „Meta“ taip pat sieja pokyčius su platesniu tikslu: iki 2026 metų pabaigos 90 proc. jos pasaulinių reklamos pajamų turi sudaryti patikrintų reklamdavių skelbimai, palyginti su 70 proc. 2025 metais. Bendrovė pabrėžia, kad patikros plėtra yra viena iš priemonių, kuriomis ketinama apsunkinti sukčių veikimą.

    Įmonė pateikia ir veiklos rodiklius Lenkijoje: nuo 2024 metų liepos iki 2026 metų birželio vartotojų pranešimų apie sukčiavimo pobūdžio reklamas rodiklis esą sumažėjo 83 proc. Taip pat nurodoma, kad nuo 2025 metų liepos iki 2026 metų birželio Lenkijoje pašalinta apie 137 000 apgaulingų reklamų, iš kurių daugiau nei 88 proc. buvo pašalintos dar iki vartotojų pranešimų.

    Politinis spaudimas ir tyrimai

    Pokyčių fonas įtemptas: Lenkijoje pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjo kritika „Meta“ dėl platformose plintančių apgaulingų skelbimų. Diskusijoje minimi tiek vieši verslo atstovų veiksmai prieš sukčiavimo reklamas, tiek ir valdžios institucijų iniciatyvos, kuriomis siekiama griežtesnės platformų atsakomybės.

    Lenkijos valdžia yra informavusi apie kreipimąsi į Europos Komisiją, prašant įvertinti platformos veiksmus pagal Skaitmeninių paslaugų aktą. Europos Komisija yra nurodžiusi, kad vertindama situaciją gali remtis ir valstybių narių perduodama informacija, tačiau kartu pabrėžia, jog taisyklių įgyvendinimas reikalauja ir nacionalinio pasirengimo.

    „Niekas nenori matyti tokio turinio: nei žmonės, nei reklamdaviai, nei mes patys“, – sakė „Meta“ atstovas, pristatydamas naujas priemones.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien technologinių filtrų dažnai nepakanka: sukčiai greitai keičia taktiką, naudoja naujas paskyras, perkelia kampanijas tarp šalių ir išnaudoja emocinius dirgiklius. Dėl to veiksmingiausia praktika paprastai apima kelis lygius: reklamdavių patikrą, greitą reagavimą į pranešimus, aiškias taisykles, duomenų dalijimąsi su institucijomis ir vartotojų švietimą.

    „Meta“ teigia būtent tai ir daranti: investuojanti į automatinius saugos sprendimus, bendradarbiaujanti su viešuoju sektoriumi ir privačiais partneriais, taip pat platformose rodanti įspėjimus ir saugumo rekomendacijas. Ar nauji pokyčiai reikšmingai sumažins sukčiavimo reklamų mastą, artimiausiu metu parodys tiek vartotojų patirtis, tiek institucijų vertinimai.

  • „Meta“ po kritikos Lenkijoje skelbia griežtesnę kovą su scamu: DI ir 100 proc. finansų reklamdavių patikra

    Technologijų bendrovė „Meta“ pranešė Lenkijoje diegianti papildomas priemones kovai su internetiniais sukčiavimais jos platformose. Tarp pokyčių – patobulintas DI sprendimas, skirtas greičiau aptikti apsimetinėjimą viešais asmenimis, ir griežtesnė finansinių paslaugų reklamos kontrolė.

    Sprendimai pristatyti po pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjusios kritikos dėl to, kaip socialiniai tinklai reaguoja į apgaulingas reklamas. Lenkijoje šis klausimas tapo politine ir reguliacine tema, o diskusijose skambėjo raginimai stiprinti platformų atsakomybę pagal ES Skaitmeninių paslaugų aktą.

    Kaip „Meta“ žada stabdyti sukčius

    „Meta“ teigia, kad jau naudoja automatizuotas sistemas, kurios aptinka reklamas ir paskyras, siekiančias pasinaudoti žinomų žmonių atvaizdais. Pasak bendrovės, tokie sukčiavimo modeliai nuolat kinta, todėl Lenkijoje pradedamas taikyti patobulintas DI sprendimas, skirtas dar labiau sumažinti apsimetinėjimo atvejus.

    „Niekas nenori matyti tokių turinių: nei žmonės, nei reklamdaviai, nei mes patys“, – sakė „Meta“ viešosios politikos vadovas Vidurio ir Rytų Europai Jakubas Turowskis.

    Bendrovė nurodo, kad jos taikomos priemonės jau davė rezultatų: per laikotarpį nuo 2024 metų liepos iki 2026 metų birželio Lenkijoje pranešimų apie dažniausiai naudojamus žinomų asmenų atvaizdus esą sumažėjo daugiau nei 80 proc. Taip pat teigiama, kad per 2025 metų liepos–2026 metų birželio laikotarpį pašalinta 137 000 apgaulingų reklamų, didžioji dalis – dar iki vartotojų pranešimų.

    Finansų reklamai – privaloma patikra

    Didžiausias pokytis susijęs su reklama, kurioje siūlomos finansinės paslaugos ir kuri nukreipiama į Lenkiją. „Meta“ skelbia pereinanti prie modelio, kai bus tikrinama 100 proc. tokių reklamdavių tapatybė, o ne tik atskirais atvejais, kaip buvo iki šiol.

    Pasak bendrovės, šis patikros modelis turėtų būti įdiegtas artimiausiomis savaitėmis. „Meta“ taip pat deklaruoja platesnį tikslą – iki 2026 metų pabaigos užtikrinti, kad 90 proc. jos pasaulinių reklamos pajamų sudarytų patikrintų reklamdavių užsakymai, kai 2025 metais šis rodiklis siekė 70 proc.

    Politinis spaudimas ir DSA kontekstas

    Lenkijoje diskusijas pakurstė ir valstybės institucijų veiksmai: skelbta apie kreipimusis į Europos Komisiją, raginant įvertinti, ar platforma tinkamai valdo sisteminę riziką, susijusią su apgaulingomis reklamomis. Skaitmeninių paslaugų aktas didžiosioms platformoms numato pareigas vertinti rizikas, taikyti rizikos mažinimo priemones ir užtikrinti didesnį skaidrumą reklamos ekosistemoje.

    „Meta“ savo ruožtu pabrėžia, kad kova su sukčiavimu yra verslui kritiška, nes apgaulės kenkia ne tik aukoms, bet ir pačiam reklamos pasitikėjimui. Bendrovė teigia veikianti keliais lygmenimis: automatizuotai blokuodama pažeidimus, ardydama sukčių tinklus, bendradarbiaudama su institucijomis ir padėdama vartotojams atpažinti rizikingus pasiūlymus.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien technologinių filtrų nepakanka, nes sukčiai prisitaiko, o reklamos grandinėje veikia daug tarpininkų. Todėl vis dažniau akcentuojami tapatybės patikros mechanizmai, greitesnis reagavimas į pranešimus, aiškesnė reklamos kilmė ir didesnis atsekamumas, ypač finansinių paslaugų ir investavimo pasiūlymų srityje.

  • JAV susitarimas privertė „Meta“ keisti „Instagram“ ir „Facebook“ dėl vaikų: ar Europa paspaus dar labiau?

    JAV susitarimas privertė „Meta“ keisti „Instagram“ ir „Facebook“ dėl vaikų: ar Europa paspaus dar labiau?

    Jungtinėse Valstijose „Meta“ sutiko iš esmės koreguoti „Facebook“ ir „Instagram“ veikimą nepilnamečiams po precedento neturinčio susitarimo su 47 valstijomis. Dabar Europos Komisijai tenka spaudimas įrodyti, kad Europos Sąjungos skaitmeniniai įstatymai gali priversti platformas imtis ne mažesnių, o gal net griežtesnių pokyčių.

    Susitarimas JAV numato saugiklius, skirtus mažinti priklausomybę skatinančius dizaino sprendimus ir geriau apsaugoti paauglius. Tarp minimų priemonių yra griežtesnis amžiaus tikrinimas, numatytieji naudojimo laiko ribojimai bei tam tikrų funkcijų, pavyzdžiui, kosmetinių filtrų, išjungimas paaugliams.

    Europos Komisijos požiūriu tai kartu ir pergalė vaikų saugumui internete, ir nemalonus signalas: dalis priemonių, apie kurias kalbama JAV, Europos Sąjungoje jau seniai telpa į Skaitmeninių paslaugų akto logiką. Vis dėlto Briuselio tyrimai dėl „Meta“ praktikų Europoje tęsiasi ilgai, o aiškių įpareigojimų ar sankcijų iki šiol nėra.

    „Paradoksalu, bet didžioji dalis priemonių jau numatytos Skaitmeninių paslaugų akte. JAV teismai juda greičiau nei Europos Komisija. Turime užtikrinti realų akto vykdymą“, – sakė buvęs Europos Komisijos narys Thierry Breton.

    Liepos mėnesį Europos Komisija pareiškė įtarianti, kad „Meta“ pažeidžia Skaitmeninių paslaugų aktą dėl priklausomybę skatinančių sprendimų, tokių kaip automatinis vaizdo įrašų paleidimas, begalinis slinkimas ir itin personalizuotos srauto rekomendacijos. Anksčiau, balandžio mėnesį, Komisija taip pat kritikavo bendrovę dėl, jos vertinimu, nepakankamų pastangų efektyviai riboti jaunesnių nei 13 metų vaikų patekimą į platformas.

    Komisijos atstovai pabrėžia, kad dialogas su „Meta“ tęsiasi, o bendrovė vis dar gali pateikti įsipareigojimus, kurie atitiktų Europos reikalavimus. Tačiau jei pokyčiai neįtikins reguliuotojų, „Meta“ gresia bauda iki 6 proc. metinių pasaulinių pajamų, o tai reikštų maksimalią riziką, siekiančią apie 11 milijardų eurų.

    Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad skirtumas tarp JAV ir Europos ambicijų gali būti esminis. JAV sprendimai daugiausia remiasi naudojimo ribojimais ir numatytaisiais nustatymais, kuriuos paauglys ar tėvai dažnai galėtų pakeisti į švelnesnius, o Europa labiau taikosi į pačią įtraukimo architektūrą: srauto personalizavimą, automatinį turinio vartojimą ir įsitraukimo maksimalizavimą.

    Vaikų teisių organizacijos taip pat įspėja, kad vien prieigos ribojimas nebūtinai išsprendžia problemą. Jų teigimu, jei pagrindinės dizaino funkcijos ir toliau skatina ilgesnį naršymą, rizika vaikų gerovei išlieka net ir turint papildomus laiko limitus ar tėvų kontrolę.

    Kol kas „Meta“ viešai nesipareigoja automatiškai perkelti JAV priemonių visiems naudotojams pasaulyje ir žada stebėti, kaip jos veiks vietos rinkoje. Tai kuria jautrią politinę situaciją Europoje: jei JAV vartotojai gaus aukštesnį apsaugos standartą, Europos institucijoms teks aiškiai atsakyti, ar Skaitmeninių paslaugų aktas ir jo vykdymas realiai užtikrina lygiavertę vaikų apsaugą.

    Kas toliau: įsipareigojimai ar sankcijos

    Artimiausi mėnesiai gali tapti lūžio tašku, ar Europos Komisija apsiribos derybomis, ar pereis prie griežtesnių veiksmų, įskaitant baudas ir privalomus pakeitimus. Reguliuotojai siekia, kad alternatyvos priklausomybę skatinantiems sprendimams būtų siūlomos pagal nutylėjimą, o ne tik kaip pasirinkimas nustatymuose.

    Ši byla taip pat svarbi kaip precedentas kitoms platformoms: jei „Meta“ būtų priversta peržiūrėti personalizavimo ir turinio pateikimo modelį Europoje, tai galėtų paveikti platesnę skaitmeninės reklamos, rekomendacijų sistemų ir DI naudojimo socialiniuose tinkluose praktiką.

  • Meta teisme nusileido dėl vaikų saugumo: 17 mlrd. eurų ir naujos „Instagram“ taisyklės

    „Meta“ su JAV valstijomis pasiekė vieną didžiausių vartotojų apsaugos susitarimų, kuriuo kompanija įsipareigojo per artimiausią dešimtmetį sumokėti apie 15,7 mlrd. eurų ir pakeisti dalį vaikams bei paaugliams aktualių „Instagram“ ir „Facebook“ funkcijų. Susitarimas patvirtintas teisme Kalifornijoje, o jo poveikis gali tapti precedentu visam socialinių tinklų sektoriui.

    Bylos esmė buvo kaltinimai, kad „Meta“ ilgą laiką kūrė ir palaikė produktų sprendimus, galinčius skatinti priklausomybę bei daryti neigiamą poveikį nepilnamečių emocinei būklei, kartu nepakankamai aiškiai informuojant apie rizikas. Dėl to valstijų generaliniai prokurorai siekė ne tik finansinės kompensacijos, bet ir konkrečių dizaino bei veikimo taisyklių.

    Susitarimo sąlygos apima griežtesnį amžiaus nustatymą ir papildomas apsaugas paaugliams, taip pat priemones, kurios turėtų mažinti spaudimą dėl išvaizdos ir socialinio palyginimo. Tarp aptariamų pokyčių minimi „patiktukų“ rodymo ribojimai, grožio filtrų draudimai nepilnamečiams ir aiškesnės galimybės išjungti rekomendacijų algoritmus, kurie formuoja srautą pagal įsitraukimą.

    Numatytos ir laiko valdymo priemonės, kurios leistų nustatyti naudojimosi ribas, o dalis sprendimų turėtų būti audituojami nepriklausomai. Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją, kai saugumas diegiamas ne tik per turinio moderavimą, bet ir per patį produkto dizainą, siekiant mažinti priklausomybę skatinančius mechanizmus.

    „Mes negavome visko, ko norėjome, bet pasiekėme labai daug. Kongresas iš esmės nesugebėjo veikti“, – sakė Tenesio generalinis prokuroras Jonathan Skrmetti.

    „Meta“ viešai pabrėžė, kad susitarimas galėtų tapti nauju standartu, ir paragino prisijungti kitus didžiuosius rinkos žaidėjus, įskaitant „TikTok“ ir „Youtube“. Kritikai tuo pat metu teigia, jog kompanija gali bandyti pasinaudoti situacija reputaciniams tikslams, o dalis reikalavimų kitiems verslams būtų sunkiau įgyvendinami.

    Teisinis posūkis vyksta Kongresui vis dar nesutariant dėl plataus masto vaikų saugumo internete reguliavimo, todėl vis dažniau taisykles formuoja teismai ir atskirų valstijų iniciatyvos. Tai sukuria fragmentuotą aplinką, kurioje technologijų bendrovės priverstos taikytis prie skirtingų reikalavimų, o verslui didėja spaudimas įrodyti, kad vaikų apsauga nėra tik deklaracija.

    Svarbi diskusijos dalis išlieka amžiaus patikros sprendimai: visuomenės parama griežtesnėms priemonėms auga, tačiau privatumo gynėjai kritikuoja metodus, kurie verčia naudotojus dalintis jautriais dokumentais ar biometriniais duomenimis. Dėl to „Meta“ įsipareigojimai gali tapti bandymu rasti kompromisą tarp vaikų apsaugos ir duomenų apsaugos, bet ar jis bus pakankamas, parodys praktika.

    Susitarimo galiojimas numatytas ribotam laikui, todėl klausimas, kas bus po kelerių metų, lieka atviras. Jei kitos platformos savanoriškai neperims panašių principų, spaudimas gali grįžti į įstatymų leidėjų darbotvarkę, o ateities reguliavimas gali būti dar griežtesnis ir labiau apibrėžtas.

  • Lenkai trūko kantrybė: Europos Komisijai siūlo skirti „Meta“ 250 mln eurų baudą

    Lenkai trūko kantrybė: Europos Komisijai siūlo skirti „Meta“ 250 mln eurų baudą

    Lenkija kreipėsi į Europos Komisiją su prašymu įvertinti, ar bendrovė „Meta“ nepažeidžia Europos Sąjungos taisyklių, susijusių su neteisėtu turiniu ir klaidinančia reklama socialiniuose tinkluose. Varšuva siekia, kad už galimus pažeidimus būtų skirta iki 250 mln eurų siekianti finansinė sankcija.

    Apie iniciatyvą viešai pranešė Lenkijos vicepremjeras ir skaitmeninimo ministras Krzysztofas Gawkowskis. Pasak jo, prašymas Europos Komisijai grindžiamas argumentu, kad „Meta“ esą nepakankamai užtikrina veiksmingą apgaulingų skelbimų, sukčiavimo schemų ir neteisėtų programėlių reklamos šalinimą.

    „Raginu „Meta“ nedelsiant įdiegti veiksmingus įrankius, kurie pašalintų sukčiavimą, melagingas reklamas ir neteisėtų programėlių propagavimą. Šis laukinių vakarų laikotarpis platformoje turi baigtis“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Europos Sąjungoje platformų pareigos pastaraisiais metais sugriežtėjo įsigaliojus Skaitmeninių paslaugų aktui. Jis numato, kad labai didelės interneto platformos privalo valdyti sistemines rizikas, susijusias su neteisėtu turiniu, klaidinančia informacija ir vartotojų apsauga, taip pat užtikrinti skaidresnę reklamos ekosistemą.

    Nors „Meta“ periodiškai skelbia apie naujas priemones prieš sukčiavimą ir dezinformaciją, daugelyje šalių toliau fiksuojamos schemos, kai sukčiai išnaudoja populiarius prekės ženklus ar žinomų žmonių atvaizdus. Tokios reklamos dažnai nukreipia į fiktyvias investavimo platformas, netikras parduotuves ar kenkėjiškas programėles, o žala vartotojams gali siekti tūkstančius eurų.

    Lenkijos politinis spaudimas vyksta platesniame kontekste, kai vis daugiau Europos valstybių ir institucijų ragina socialinius tinklus griežčiau prižiūrėti reklamos turinį ir greičiau reaguoti į pranešimus apie sukčiavimą. Europos Komisija, gavusi tokį kreipimąsi, gali pradėti vertinimą pagal ES teisę ir, nustačiusi pažeidimus, taikyti sankcijas bei įpareigoti imtis konkrečių priemonių.

    Tokio tipo ginčai jau yra pasiekę ir teismus: Lenkijoje viešai nuskambėjo atvejai, kai nuo melagingų reklamų nukentėję asmenys siekė atsakomybės už turinio platinimą ir kritikavo, kad reakcija į pranešimus apie apgaules būna per lėta. Dėl to didėja lūkestis, kad platformos ne tik šalins pavienius skelbimus, bet ir sistemingai mažins galimybes jiems atsirasti.

    Kol kas Europos Komisija sprendimo nepaskelbė, tačiau Lenkijos žingsnis signalizuoja, kad kova su apgaulingomis reklamomis socialiniuose tinkluose gali pereiti į griežtesnio reguliavimo ir didesnių baudų etapą. Vartotojams tuo pat metu primenama kritiškai vertinti sensacingus skelbimus, tikrinti domenus ir nespausti nuorodų, kurios prašo skubių mokėjimų ar asmens duomenų.

  • Meta sutinka su JAV valstijomis: apie 15 mlrd. eurų išmoka ir nauji ribojimai vaikams „Facebook“ bei „Instagram“

    Technologijų bendrovė „Meta“, valdanti „Facebook“ ir „Instagram“, pasiekė taikos susitarimą su 29 JAV valstijomis ir teritorijomis dėl kaltinimų, kad platformos sąmoningai naudojo priklausomybę skatinančius mechanizmus, galinčius kenkti vaikams ir paaugliams. Susitarimas dar turės būti patvirtintas teisme, tačiau jau dabar laikomas vienu reikšmingiausių pastarųjų metų ginčų dėl jaunimo saugumo internete.

    Pagal susitarimą „Meta“ įsipareigoja išmokėti apie 15,2 mlrd. eurų. Šios lėšos, kaip skelbiama, būtų nukreiptos į jaunimo saugumo internete iniciatyvas, įskaitant prevenciją, švietimą ir priemones, mažinančias rizikas nepilnamečiams skaitmeninėje erdvėje.

    Kas buvo kaltinama?

    Ieškinį koordinavusių valstijų prokurorai teigė, kad „Facebook“ ir „Instagram“ dizainas esą buvo kuriamas taip, kad skatintų ilgesnį naudojimą, o tai jaunų žmonių atveju gali stiprinti priklausomybės riziką. Tarp minimų pasekmių nurodyti nerimo ir depresijos simptomai, savivertės problemos bei kūno įvaizdžio iškraipymai.

    Be poveikio psichikos sveikatai, skunduose taip pat akcentuotas nepilnamečių duomenų rinkimo ir naudojimo klausimas. Valstijos siekė, kad bendrovė ne tik sumokėtų kompensaciją, bet ir realiai pakeistų produktų veikimą bei apsaugos nustatymus.

    Kokie ribojimai numatomi vaikams?

    Susitarime numatyta, kad „Meta“ turėtų įdiegti papildomas apsaugos priemones nepilnamečiams. Tarp jų minimas galimas naudojimosi ribojimas iki dviejų valandų per dieną, nakties metu taikomi prieigos apribojimai ir pranešimų išjungimas mokymosi valandomis.

    Taip pat nurodoma, kad dalį blokavimų tėvai ar globėjai galėtų koreguoti. Šis aspektas ypač svarbus diskusijose apie balansą tarp vaikų saugumo, tėvų kontrolės ir paauglių privatumo.

    „Meta“ viešai jau anksčiau neigė, kad jos platformos savaime kenkia vaikams, tačiau pastaraisiais metais didėjantis institucijų ir visuomenės spaudimas privertė technologijų bendroves peržiūrėti nepilnamečių apsaugos standartus. JAV ir kitose šalyse daugėja bylų bei reguliavimo iniciatyvų, nukreiptų prieš socialinius tinklus ir vaizdo platformas, įskaitant „Youtube“, „TikTok“ ir „Snapchat“.

    Šis susitarimas gali tapti signalu visam sektoriui: iš platformų tikimasi ne tik deklaracijų apie saugumą, bet ir apčiuopiamų produktinių pakeitimų, ribojančių perteklinį naudojimą bei mažinančių rizikas pažeidžiamiausiems vartotojams.

  • „Meta“ sutiko mokėti 14,6 mlrd. eurų: JAV verčia keisti „Facebook“ ir „Instagram“ taisykles

    „Meta“ sutiko mokėti 14,6 mlrd. eurų: JAV verčia keisti „Facebook“ ir „Instagram“ taisykles

    Technologijų milžinė „Meta“ sutiko sumokėti apie 14,6 mlrd. eurų ir įdiegti papildomas vaikų saugumo priemones „Facebook“ bei „Instagram“ platformose. Taip užbaigiamas precedento neturintis teisminis ginčas JAV dėl paauglių priklausomybės nuo socialinių tinklų ir žalos psichikos sveikatai.

    Susitarimą patvirtino JAV valstijų generaliniai prokurorai, nurodydami, kad byla apėmė vartotojų apsaugos reikalavimus ir įtarimus dėl platformų dizaino sprendimų. Į procesą buvo įsitraukusios dešimtys valstijų, o dalis jų atskirai buvo parengusios papildomus ieškinius.

    Kuo kaltinta „Meta“?

    Ieškiniuose teigta, kad „Meta“ sąmoningai kūrė funkcijas, skatinančias ilgalaikį įsitraukimą ir galinčias formuoti priklausomybę, ypač tarp nepilnamečių. Tarp dažniausiai minimų elementų įvardyti begalinis slinkimas, pranešimų srautas, įspėjimai ir socialinio palyginimo mechanikos.

    Taip pat akcentuotas klausimas dėl jaunesnių nei 13 metų vaikų duomenų apsaugos ir galimo jų rinkimo be pakankamo tėvų sutikimo. Būtent šie aspektai pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių JAV reguliuotojų ir prokurorų dėmesio taikinių.

    Šis susitarimas nutraukė teismo procesą Kalifornijoje, kuriame buvo tikimasi liudijimų apie vidines bendrovės žinias ir sprendimų priėmimą. Vaikų saugumo gynėjai viešai buvo užsiminę, kad byloje galėjo būti kviečiamas liudyti ir „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas.

    Ką „Meta“ turės pakeisti?

    Pagal susitarimo sąlygas „Meta“ įsipareigojo diegti griežtesnius nepilnamečių apsaugos sprendimus ir riboti perteklinį naudojimą. Viena iš numatomų priemonių siejama su dienos naudojimo limitais ir privalomomis pauzėmis, kad būtų mažinamas nenutrūkstamas naršymas.

    Taip pat numatyta mažinti pranešimų srautą mokyklos valandomis darbo dienomis ir stiprinti amžiaus patvirtinimo mechanizmus. Daug dėmesio skiriama turinio kontrolei, kad nepilnamečius rečiau pasiektų patyčias, valgymo sutrikimus ar savęs žalojimą skatinanti medžiaga.

    Susitarime taip pat akcentuojamos patogesnės tėvų kontrolės priemonės ir saugesnė numatytųjų nustatymų logika. Praktikoje tai reiškia, kad apsaugos funkcijos turėtų veikti ne vien kaip savanoriškai įjungiamas pasirinkimas, bet ir kaip aktyvi nepilnamečių paskyrų apsaugos dalis.

    Kodėl ši byla svarbi visam sektoriui?

    Apie 14,6 mlrd. eurų dydžio suma laikoma viena didžiausių JAV valstijų vartotojų apsaugos istorijoje, susijusių su technologijų bendrove. Nors „Meta“ mastui tai nėra egzistencinis smūgis, precedentas stiprina signalą, kad vaikų saugumas internete tampa nebe rekomendacija, o teisinė pareiga.

    Pastaraisiais metais spaudimas socialiniams tinklams augo ir dėl nutekintų vidinių dokumentų bei viešų liudijimų, kurie kėlė klausimus apie tai, kaip vertinamas paauglių pažeidžiamumas ir ar saugumo sprendimai nėra per silpni. Rinka tuo pat metu vis aktyviau diegia amžiaus patvirtinimo, tėvų kontrolės ir rizikingo turinio ribojimo technologijas, įskaitant DI pagrįstą moderavimą.

    Šis susitarimas gali paskatinti panašias bylas ir kitoms platformoms, nes valstijos bei federalinės institucijos vis dažniau siekia ne tik baudų, bet ir struktūrinių pokyčių produktuose. Vartotojams tai reiškia griežtesnius nepilnamečių paskyrų nustatymus ir labiau ribojamą įtraukimo funkcijų veikimą.

  • Londonas riboja „Meta“ akinius su kamera: pubai, teatrai ir net teismai ima juos atiminėti

    Londone ir kituose Jungtinės Karalystės miestuose daugėja vietų, kurios prašo lankytojų nusiimti „Meta“ išmaniuosius akinius su kamera arba iš viso neįsileidžia su jais į vidų. Sprendimus lemia privatumo argumentai: verslai ir institucijos sako negalintys užtikrinti, kad aplinkiniai nebus filmuojami be aiškaus sutikimo.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Wetherspoons“ tinklas, valdantis daugiau nei 800 barų nuo Anglijos iki Airijos. Tinklo įkūrėjas Timas Martinas viešai aiškino, kad jų taisyklės draudžia filmuoti klientus ir darbuotojus be tiesioginio leidimo, o akiniai su kamera tokią ribą pernelyg lengvai peržengia.

    „Mūsų lokaluose, kaip ir daugumoje barų, galioja paprasta taisyklė: negalima filmuoti klientų ar darbuotojų be jų sutikimo. „Meta“ akiniai atrodo laužantys šią taisyklę ir sveiką protą, nes leidžia slapta stebėti, todėl instinktyviai sakome: išjunkite kameras“, – sakė Timas Martinas.

    Panašios nuostatos laikosi ir dalis aukštesnės klasės Londono restoranų. Restoranų verslo atstovas Jeremy Kingas įvedė visišką „Meta“ akinių draudimą keliuose savo valdomuose restoranuose, argumentuodamas, kad svečių privatumas neturi būti pažeidžiamas jokiais papildomais įrašymo įrenginiais.

    „Niekada sąmoningai neleisiu jokio svečių privatumo pažeidimo, išskyrus tai, ką fiksuoja akys, su kuriomis gimėme“, – sakė Jeremy Kingas.

    Apribojimai plečiasi už barų ribų

    Privatumo dilema jau peržengė restoranų ir barų ribas. Kai kurios organizacijos, valdančios renginių erdves, prašo žiūrovų nusiimti akinius spektaklių metu, o dalis renginių organizatorių apskritai taiko nulinę toleranciją bet kokiam galimam slapto filmavimo scenarijui.

    Ši tendencija siejama su paprastu klausimu: kaip aplinkiniai gali suprasti, ar jie filmuojami. Nors gamintojas nurodo, kad akiniuose yra šviesos indikatorius, turintis signalizuoti apie įrašymą, vietų savininkai ir organizatoriai pabrėžia, jog realiame šurmulyje mažai kas į jį atkreipia dėmesį.

    Kodėl „indikatoriaus lemputės“ nepakanka

    Technologiškai „Meta“ sprendimas dažnai aiškinamas taip: įrašymo metu mirksi LED indikatorius, o bandant jį uždengti sistema esą gali reaguoti. Vis dėlto kritikai teigia, kad vien techninis ženklas neišsprendžia socialinio aspekto, nes atsitiktinis pašalinis žmogus gali nė nepastebėti, kad yra filmuojamas.

    Verslams tai tampa reputacijos ir konfliktų valdymo klausimu. Prietaisai, kurių idėja buvo sumažinti priklausomybę nuo telefono rankoje, dalyje viešų erdvių virsta ginčų šaltiniu: darbuotojams tenka aiškinti taisykles, o lankytojams kyla nepasitenkinimas, kai prašoma nusiimti akinius.

    Kur link juda rinka?

    Privatumo ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad dėvimos technologijos su kamera grąžina seną problemą į naują formą: filmavimo veiksmas tampa mažiau pastebimas ir lengviau nuolatinis. Dėl to tikėtina, kad taisyklių daugės ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir kitose Europos šalyse, ypač vietose, kuriose jautriai vertinamas asmens duomenų apsaugos ir sutikimo klausimas.

    Artimiausiu metu daug ką lems tai, ar gamintojai ras patikimesnių būdų aiškiai informuoti aplinkinius apie filmavimą ir suteikti jiems realią galimybę nesutikti. Kol kas dalis verslų renkasi paprasčiausią sprendimą: akinius su kamera viešose erdvėse riboti arba drausti.