Tag: Microsoft

  • „Microsoft“ pašalino pasaulinį sutrikimą: neveikė „Outlook“ ir „Office“, kaltas serverių perkrovimas

    Miliony użytkowników na całym świecie odetchnęły z ulgą. Globalna awaria Microsoftu, która w piątek, 13 listopada, na wiele godzin sparaliżowała dostęp do kluczowych usług takich jak Outlook czy pakiet Office, została ostatecznie usunięta. Technologiczny gigant zaskoczył, ujawniając, że przyczyną problemów nie był cyberatak, lecz banalne przeciążenie serwerów.

  • „Microsoft“ patvirtino: po keliasdešimt valandų trukusio sutrikimo vėl veikia „Outlook“ ir „Teams“

    „Microsoft“ pranešė atkūrusi visas paslaugas po vieno ilgiausių bendrovės sutrikimų istorijoje, dėl kurio keliasdešimt valandų strigo „Outlook“, „Teams“ ir kiti įrankiai.

    Kaip nurodoma, problemos paveikė bent 74 šalis ir galėjo paliesti didžiulę „Microsoft 365“ naudotojų auditoriją – visame pasaulyje šiuo paketu naudojasi per 430 mln. žmonių.

    Dėl sutrikimo buvo trikdoma daugybės organizacijų kasdienė veikla: nuo bankų, ligoninių ir valstybinių institucijų iki mokyklų, teismų bei transporto įmonių. Daliai vartotojų tai reiškė ribotą prieigą prie el. pašto ir darbo įrankių.

    Bendrovė taip pat įvardijo gedimo priežastį ir pabrėžė, kad nepastebėjo požymių, jog tai būtų buvęs kibernetinis išpuolis.

    Kas sutriko ir kada atkurta

    „Microsoft“ šeštadienio rytą, lapkričio 14 dieną, informavo, kad paslaugos vėl pasiekiamos visiems klientams. Sutrikimas prasidėjo ketvirtadienio vakarą, lapkričio 12 dieną.

    Anksčiau bendrovė buvo skelbusi, kad individualiems vartotojams paslaugos pilnai atstatytos penktadienį 17.10 val. (Lenkijos laiku), tačiau dalis verslui skirtų „Microsoft 365“ funkcijų dar buvo tvarkoma.

    Tarp labiausiai minimų neveikusių ar strigusių paslaugų buvo „Outlook“, „Teams“, „Microsoft 365“ ir dirbtinio intelekto įrankiai „Copilot“.

    „Microsoft“ paaiškino sutrikimo priežastį

    Pasak bendrovės, gedimą sukėlė per didelė apkrova procese, kuris serveriuose atsakingas už saugių ryšių užmezgimą. Pašalinus šią priežastį, prieiga prie paveiktų paslaugų buvo palaipsniui atkurta.

    „Microsoft“ akcentavo, kad nenustatyta jokių ženklų, jog sutrikimas būtų susijęs su kibernetine ataka ar piktybine DI sistemų veikla.

    Siekiant sumažinti galimą riziką vartotojų korespondencijai, bendrovė taip pat prailgino nedeliveruotų el. laiškų saugojimo laiką serveriuose iki 48 valandų.

    Kaip skirtingos šalys pajuto poveikį

    Tekste išskiriama, kad itin ryškūs trikdžiai fiksuoti Jungtinėje Karalystėje – problemos paliestė sveikatos apsaugą, švietimą, geležinkelius ir net parlamentą. Dėl strigusios komunikacijos kai kur buvo ieškoma alternatyvių informacijos perdavimo būdų.

    Sutrikimų patyrė ir kitos valstybės: Japonijoje nesklandumai paveikė kai kurių ministerijų darbą, Indijoje tai komplikavo avialinijų veiklą, o Australijoje minėti trikdžiai institucijose ir medicinos įstaigose.

    Europoje problemų taip pat netrūko: pavyzdžiui, Norvegijoje parlamentarai kuriam laikui neteko prieigos prie tarnybinio el. pašto, o Čekijoje sutriko kai kurių institucijų darbas ir IT sistemos Prahos oro uoste.

    Lenkijoje, kaip skelbta, didesnių trikdžių viešajame sektoriuje išvengta – tai sieta su tuo, kad institucijos naudojo nuosavą elektroninę dokumentų valdymo sistemą.

    Šis atvejis dar kartą parodė, kiek daug organizacijų kasdienė veikla priklauso nuo vieno technologijų tiekėjo paslaugų ir kaip plačiai gali pasklisti pasekmės, kai sutrinka el. paštas bei darbo įrankiai.

  • Wall Street indeksose – daugiau nuosmukio, „Nvidia“ akcijos per savaitę smuko apie 11 proc.

    Penktadienio sesija Volstrite baigėsi nevienareikšmiai: „Dow Jones“ nežymiai kilo, tačiau platesni rinkos indeksai leidosi žemyn. Rinkoms ir toliau spaudimą darė krentančios lustų gamintojos „Nvidia“ akcijos.

    „Dow Jones Industrial“ užsidarė pakilęs 0,10 proc. iki 52 347,55 punkto. Tuo metu „S&P 500“ smuko 0,40 proc. iki 7 561,67 punkto, o „Nasdaq Composite“ krito 0,91 proc. iki 25 136,27 punkto.

    Investicijų strategas Rossas Mayfieldas (Baird) teigė, kad dalis blogų žinių jau gali būti įkainota, tačiau rinkose jis vis tiek tikisi didesnio svyravimo. Jo vertinimu, investuotojai gali ir toliau perskirstyti lėšas iš su dirbtiniu intelektu siejamų sektorių į kitas rinkos dalis, nepriklausomai nuo naujausių įvykių aplink „Nvidia“.

    Anot stratego, lustų bendrovių akcijos spaudimą jautė dar iki pastarųjų įvykių: rinkoje buvo nerimo dėl ankstesnės augimo bangos tvarumo ir dėl to, kokią grąžą atneš didelės investicijos. Jo teigimu, tai iš esmės nepakeitė bendros rinkos krypties.

    Silpnesnė diena, bet geriausia savaitė nuo rugpjūčio

    Nors penktadienis daugeliui investuotojų nebuvo sėkmingas, per visą savaitę pagrindiniai Volstrito indeksai fiksavo augimą. „Nasdaq“ paaugo maždaug 2 proc., „S&P 500“ – daugiau nei 2 proc., o „Dow Jones“ – beveik 2 proc.; tai geriausi savaitiniai rezultatai nuo rugpjūčio pradžios.

    Rinkos dalyviai taip pat vertino naujausius JAV gamintojų kainų indekso (PPI) duomenis. Spalį PPI, palyginti su ankstesniu mėnesiu, pakilo 0,3 proc., o metinis augimas siekė 6,5 proc.

    Neįtraukus maisto ir energijos kainų, PPI didėjo 0,3 proc. per mėnesį ir 5 proc. per metus. Buvo prognozuota, kad bendras PPI augs 0,4 proc. per mėnesį, o „bazinis“ rodiklis – 0,3 proc.

    „Nvidia“ spaudžia vadovo pasitraukimas ir nerimas dėl DI sektoriaus

    „Nvidia“ akcijos penktadienį krito apie 2 proc., o per savaitę – apie 11 proc. Investuotojų nuotaikas pablogino žinia, kad laikina generaline direktore paskirta Colette Kress po to, kai iš pareigų pasitraukė Jensenas Huangas.

    Tekste teigiama, kad J. Huango pasitraukimas susijęs su pranešimais apie dvejus metus trukusius santykius su kinų verslininke Alice Huang, kuri įtariama ryšiais su Pekino žvalgyba. Nurodoma, kad ji vadovavo „Megaspeed“ – „Nvidia“ rangovei, kuri kaltinama eksporto kontrolės apėjimu, nukreipiant didelius „Nvidia“ lustų kiekius Kinijos įmonėms.

    Dalies rinkos dalyvių nuotaikas iliustruoja ir Ranmore Fund Management įkūrėjo bei portfelio valdytojo Seano Peche pozicija – jis nepalankiai vertina su dirbtiniu intelektu susijusias bendroves ir įspėja, kad didelės „bangos“ gali baigtis staigiu koregavimusi.

    „Microsoft“ akcijos kilo, bet pasaulį sutrikdė paslaugų gedimas

    Tarp didžiųjų technologijų bendrovių „Microsoft“ akcijos brango 0,17 proc. Tą pačią dieną fiksuotas vienas rimčiausių bendrovės gedimų: neveikė „Outlook“, „Teams“ ir „Copilot“, o sutrikimas truko ilgiau nei 12 valandų ir paveikė įmonių bei valstybinio sektoriaus komunikaciją visame pasaulyje.

    Rinkos foną palaikė ir įmonių rezultatų sezonas: pagal LSEG Data and Analytics, iš 450 „S&P 500“ indekso bendrovių, kurios iki ketvirtadienio paskelbė ataskaitas, 83,6 proc. pelną ar pajamas pranešė geresnius, nei tikėtasi.

  • „Microsoft“ po pasaulinės avarijos atnaujino „Teams“, „Outlook“ ir „Copilot“ veikimą

    „Microsoft“ šeštadienio rytą pranešė, kad po pasaulinės avarijos visiškai atkūrė savo paslaugų veikimą – vėl veikia „Teams“, „Outlook“ ir DI įrankis „Copilot“.

    Bendrovė platformoje „X“ nurodė, kad darbai, skirti pašalinti sutrikimo priežastį, baigti, o paslaugos atstatytos visiems klientams.

    Prieš tai „Microsoft“ informavo, jog penktadienį 16.10 GMT (17.10 Lenkijos laiku) buvo visiškai atkurti vartotojams skirti sprendimai, o dalies „Microsoft 365“ paslaugų verslui atkūrimas dar vyko.

    Ketvirtadienį ir penktadienį vykęs sutrikimas milijonams žmonių apribojo prieigą prie el. pašto ir biuro įrankių, o trikdžiai buvo fiksuoti mažiausiai 74 šalyse.

    Trikdžiai palietė institucijas ir verslą

    Problemos apėmė „Outlook“ paštą, „Teams“ komunikacijos platformą, „Microsoft 365“ paketą ir „Copilot“. „Microsoft 365“ pasaulyje naudojasi daugiau kaip 430 mln. vartotojų, tačiau kiek jų realiai pajuto sutrikimus, nenurodoma.

    Jungtinėje Karalystėje pasekmės buvo juntamos sveikatos apsaugoje, mokyklose, geležinkeliuose ir parlamente. Skelbta, kad greitosios pagalbos darbuotojams kilo sunkumų įprastai perduodant pacientų duomenis, dėl to galėjo vėluoti procesai.

    Japonijoje trikdžiai apsunkino ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų darbą, o problemos su komunikacija palietė ir oro linijas, vežėjus bei kurjerių bendroves.

    Indijoje avarija sutrikdė oro linijų veiklą, apsunkindama vidinę komunikaciją ir kasdienes operacijas. Apie panašius nesklandumus pranešta ir Australijoje – jie trukdė nuotolinėms medicinos konsultacijoms, mokyklų darbui bei įmonių komunikacijai.

    „Microsoft“: tai nebuvo kibernetinė ataka

    Kaip skelbė naujienų agentūra „Bloomberg“, sutrikimai buvo jaučiami ir finansų rinkose – dalis brokerių negalėjo prisijungti prie prekybos platformų, todėl grįžo prie darbo telefonu.

    Tarp nukentėjusių minėtos ir su dirbtiniu intelektu dirbančios bendrovės, įskaitant „OpenAI“ ir „Anthropic“.

    Penktadienio vakarą „Microsoft“ pareiškė, kad avarijos nesukėlė nei kibernetinė ataka, nei piktybinė dirbtinio intelekto agentų veikla.

    Bendrovė paaiškino, jog sutrikimą lėmė perkrautas procesas, atsakingas už saugių ryšių užmezgimą serveriuose. Tai įvardyta kaip viena ilgiausių avarijų bendrovės istorijoje ir antroji šiais metais.

  • Ar Europa gali atsiriboti nuo „Amazon“, „Google“ ir „Microsoft“: alternatyvos dar gerokai mažesnės

    Ar Europa gali atsiriboti nuo „Amazon“, „Google“ ir „Microsoft“: alternatyvos dar gerokai mažesnės

    Po pasaulinio „Microsoft“ sutrikimo, kai dalis „Outlook“ ir „Teams“ naudotojų negalėjo prisijungti prie el. pašto ar susitikimų, Europoje vėl suaktyvėjo diskusijos apie priklausomybę nuo kelių JAV technologijų milžinių.

    Šis incidentas, kurį aptaria „Euronews“, priminė, kad kritinės paslaugos – nuo darbo komunikacijos iki viešojo sektoriaus įrankių – dažnai remiasi ne Europoje valdomomis sistemomis.

    Pasak ekonomikos profesoriaus Tommaso Valletti, tai dar kartą parodė tokių priklausomybių kainą: užtenka vieno gedimo, kad būtų sutrikdyta kasdienė veikla, o alternatyvų greitam persijungimui neretai nėra.

    „Microsoft“ teigė nematanti kibernetinės atakos požymių, tačiau tuo metu dar nebuvo įvardijusi pagrindinės sutrikimo priežasties. Paslaugos buvo atkuriamos palaipsniui, o panašių „Microsoft 365“ trikdžių būta ir anksčiau – sausį bei rugpjūtį.

    Europos priklausomybė nuo debesijos milžinų

    Remiantis „Synergy Research Group“ duomenimis, „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“ kartu kontroliuoja apie 70 proc. Europos debesijos rinkos. Europos tiekėjams tenka maždaug 15 proc. – mažiau nei apie 29 proc. 2017 metais.

    Didžiausiems europiniams žaidėjams – Vokietijos SAP ir „Deutsche Telekom“ – priskiriama po maždaug 2 proc. rinkos. Tai pabrėžia, kodėl kalbėti apie vieną lygiavertį konkurentą JAV gigantams Europoje kol kas sudėtinga.

    Viešojoje erdvėje taip pat skamba vertinimai, kad reikšminga Europos skaitmeninės infrastruktūros dalis yra sukurta už Europos Sąjungos ribų, o tai kelia klausimų dėl skaitmeninio suvereniteto.

    Eurobarometro apklausos rodo, kad dauguma ES piliečių norėtų Europoje valdomos skaitmeninės infrastruktūros. Didžiausias palaikymas fiksuotas Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje.

    Raginimas viešajam sektoriui pirkti europietiškas paslaugas

    Europos Parlamento nariai pristatė Komisijos siūlomo Debesijos ir DI plėtros akto projekto ataskaitos juodraštį. Vienas pagrindinių akcentų – raginimas viešosioms institucijoms dažniau rinktis Europos debesijos paslaugų tiekėjus.

    Nyderlandų žaliųjų europarlamentaras Reinier van Lanschot perspėjo, kad kritinės sistemos, veikiančios „svetimoje“ technologijoje, teoriškai gali būti išjungtos ne Europos sprendimu.

    Tokias baimes sustiprino ir atvejis, kai birželį bendrovė „Anthropic“ buvo sustabdžiusi prieigą prie „Claude Fable 5“ ir „Mythos 5“ DI modelių, siekdama laikytis JAV eksporto kontrolės – prieiga vėliau atkurta liepos 1 dieną.

    Tuo pat metu Europos Komisija siekia per penkerius–septynerius metus patrigubinti ES duomenų centrų pajėgumus, o paraiškų teikimas iki septynių ES remiamų DI „gigafabrikų“ buvo uždarytas ketvirtadienį.

    Kas Europoje gali konkuruoti ir ar vartotojai persijungs?

    Europos atsakas į JAV milžinų dominavimą kol kas išskaidytas: atskiri žaidėjai stiprėja skirtingose technologijų „sluoksniuose“. DI modelių srityje dažniausiai minima Prancūzijos „Mistral AI“, kuri po 3 mlrd. eurų finansavimo etapo rugsėjį buvo įvertinta 21 mlrd. eurų.

    Debesijos infrastruktūroje „STACKIT“, priklausanti „Schwarz Group“ (valdančiai „Lidl“ ir „Kaufland“), Vokietijos Brandenburge planuoja 11 mlrd. eurų vertės DI duomenų centrą. Balandį „STACKIT“ kartu su „OVHcloud“, „Scaleway“ ir „Mistral“ pateko tarp įmonių, atrinktų į Europos Komisijos „suverenios“ debesijos sutartį, kurios vertė gali siekti iki 180 mln. eurų.

    Techninės įrangos grandyje Europa turi stiprybių per energetikos lustus: Vokietijos „Infineon“ įvardijama kaip viena lyderių, o SEMICON Europa parodoje Miunchene analitikai būtent galios lustus išskyrė kaip realiausią Europos „įėjimą“ į DI bumą.

    Vis dėlto persijungimas nėra paprastas: Eurobarometro duomenimis, noras mokėti brangiau už ES tiekėją labai skiriasi tarp šalių – nuo aukšto palaikymo Danijoje, Švedijoje ir Kroatijoje iki gerokai mažesnio Estijoje, Bulgarijoje ir Čekijoje.

    Atsargios ir įmonės. Vokietijos skaitmeninės asociacijos „Bitkom“ apklausoje 85 proc. Vokietijos bendrovių teigė, kad šalis per daug priklausoma nuo JAV debesijos tiekėjų, tačiau 71 proc. vis tiek naudojasi bent vienu jų.

    Tyrimų bendrovė IDC nustatė, kad tik 4 proc. Europos organizacijų planuoja naudoti vien vietinius tiekėjus. Tuo metu JAV įmonės prisitaiko: „Amazon Web Services“ sausį Brandenburge paleido Europos suverenią debesiją, kurią valdo atskira ES įsikūrusi bendrovė.

    Tolesni sprendimai dėl Debesijos ir DI plėtros akto bus svarstomi Europos Parlamento komitetuose gruodžio 1 dieną, o komiteto balsavimas preliminariai numatytas 2027 metų kovo viduryje. Galutinis balsavimas plenariniame posėdyje planuojamas balandį.

    „Microsoft“ savo ruožtu pažadėjo paskelbti ataskaitą apie sutrikimo priežastis, kai paslaugos bus visiškai atkurtos.

  • „Microsoft“ gedimas sutrikdė „Euronext“ biržas: įmonės pranešimus tvirtina ir SMS žinutėmis

    Didelė „Microsoft“ paslaugų avarija sutrikdė dalies Europos biržų veiklą: „Euronext“ operatorius pranešė įmonėms, kad stringa prieiga prie „Outlook“, „Teams“ ir „Copilot“ sistemų.

    Dėl šių trikdžių biržose listinguojamos bendrovės laikinai buvo raginamos jautrią informaciją bei oficialius pranešimus teikti alternatyviais kanalais – el. paštu ir telefonu, o atskirais atvejais papildomai patvirtinti ir SMS žinutėmis.

    Problema siejama su sutrikusia prieiga prie „MyEuronext“ – platformos, per kurią bendrovės perduoda informaciją ir finansinius duomenis. Gedimą patvirtino ir pati „Microsoft“, kuri yra sistemos tiekėja.

    Nors situacija palietė daugybę bendrovių ir jų investuotojų, „Euronext“ pabrėžė, kad pati prekyba vertybiniais popieriais ir sandorių atsiskaitymas nebuvo paralyžiuoti.

    Kaip įmonės turėjo teikti pranešimus

    „Euronext“ prašė biržose listinguojamų bendrovių iš kelių rinkų informaciją ir oficialius pranešimus laikinai siųsti el. paštu bei perduoti telefonu. Tokios priemonės taikytos, kad svarbūs pranešimai investuotojus pasiektų laiku net ir sutrikus įprastoms sistemoms.

    Biržos operatorius nurodė, kad gautą informaciją tikrina, siekdamas išlaikyti saugumo standartus, konfidencialumą ir duomenų vientisumą. Ypač tai aktualu, kai skelbiama informacija, galinti turėti įtakos akcijų kainai.

    Tekste pabrėžiama, kad kai kuriems pranešimams reikalingas patvirtinimas iš dviejų nepriklausomų šaltinių. Papildomai, siekiant įsitikinti, jog duomenys nėra pakeisti ir ateina iš nurodyto adreso, bendrovių atstovai buvo įpareigoti siųsti patvirtinančias SMS žinutes.

    Dalį rezultatų leista nukelti

    Dėl trikdžių dalis Europos bendrovių, kurios tą dieną turėjo skelbti 2026 metų trečiojo ketvirčio rezultatus, gavo leidimą terminą perkelti į kitą savaitę.

    Tuo pat metu pažymima, kad pati prekyba rinkoje vyko be didesnių kliūčių – tai svarbu investuotojams ir akcininkams, kuriems kritiška, kad sandoriai būtų sudaromi ir atsiskaitomi įprasta tvarka.

    „Microsoft“ tikina: kibernetinės atakos nebuvo

    „Microsoft“ keliais pranešimais akcentavo, kad gedimas nebuvo susijęs su įsilaužėlių ataka, o sistemoje sukaupti duomenys esą išlieka saugūs.

    Bendrovė taip pat informavo, kad dirba ties problemos šalinimu ir diegia pataisas, tačiau klientams rezultatų dar gali tekti palaukti.

  • Pasaulinis „Microsoft“ sutrikimas sustabdė „Outlook“ ir kitas paslaugas: kas žinoma ir ko tikėtis

    Pasaulyje fiksuotas didelio masto „Microsoft“ sutrikimas, dėl kurio daliai vartotojų tapo nepasiekiamos įmonės paslaugos – nuo el. pašto iki debesijos įrankių.

    Kaip rašoma „ZME Science“, pagal gedimų stebėsenos svetainės „DownDetector“ duomenis ketvirtadienio popietę JAV Rytų pakrantės laiku apie problemas prisijungiant prie „Microsoft Outlook“ pranešė maždaug 130 000 žmonių.

    Pati bendrovė nurodė, kad siekia kuo greičiau sumažinti poveikį ir iš naujo paleidinėja paveiktus serverius, kad paslaugos grįžtų į įprastą veikimą.

    Incidentas parodė, kaip priklausomybė nuo bendros skaitmeninės infrastruktūros gali vienu metu išbalansuoti daugybę, iš pažiūros atskirų, kasdien naudojamų įrankių.

    Kurios paslaugos galėjo būti paveiktos

    „Microsoft“ skelbė, kad galimai sutrikimas palietė ilgą sąrašą plačiai naudojamų „Microsoft 365“ paslaugų: „Outlook“, „Microsoft Teams“, „SharePoint Online“, „Microsoft Copilot 365“, „Microsoft Planner“ ir „Microsoft Exchange Online“.

    Tarp minimų paslaugų buvo ir „Microsoft Defender“ – debesijos pagrindu veikiantis kibernetinio saugumo sprendimas.

    Tokie sutrikimai reiškia ne tik nepatogumus dėl neatsidarančio pašto ar atšauktų nuotolinių susitikimų. Tekste minimi pavyzdžiai rodo, kad dalis organizacijų negalėjo pasiekti duomenų bazių, kai kur strigo nuotolinis mokymas, telemedicinos konsultacijos ar užsakymų apdorojimas.

    Be to, nurodoma, kad trikdžiai persimetė ir į paslaugas už „Microsoft“ ribų: „OpenAI“ bei „Anthropic“ pranešė apie problemas su įrankiais, jungiančiais jų dirbtinio intelekto paslaugas su „Microsoft 365“.

    Kas galėjo nutikti ir ko kol kas trūksta

    Penktadienį, Sidnėjaus laiku, „Microsoft“ dar nebuvo įvardijusi galutinės pagrindinės sutrikimo priežasties, o bendrovės aiškinimas, kas nutiko, laikui bėgant keitėsi.

    Iš pradžių minėta, kad keliuose regionuose fiksuota padidėjusi apkrova, tačiau vėliau patikslinta, jog ją lėmė ne išaugęs srautas, o netikėtai tapęs nepasiekiamas didelis skaičius serverių.

    Vėliau dėmesys nukrypo į automatinius „health checks“ patikrinimus, kuriais vertinama, ar serveris tinkamas aptarnauti srautą, ir į komponentą, apdorojantį šiuos patikrinimus. Taip pat skelbta, kad paveiktuose serveriuose vienas esminių procesų buvo „perkrautas“.

    Bendrovė pranešė sustabdžiusi programinės įrangos diegimus ir konfigūracijų keitimus, peržiūrėdama naujausius pakeitimus, tačiau teigė neradusi nieko, kas tiesiogiai sutaptų su sutrikimo pradžia.

    Ar tai kibernetinė ataka ir kodėl svarbūs atsarginiai planai

    Tekste pabrėžiama, kad turima informacija labiau nerodo kibernetinės atakos. „Microsoft“ taip pat pareiškė nematanti požymių, jog tai būtų buvęs išpuolis.

    Paaiškinama, kad, pavyzdžiui, paskirstyto paslaugos trikdymo (DDoS) atakos dažniausiai pasireiškia staigiu užklausų srauto išaugimu, o „Microsoft“ atnaujinimuose akcentuota, kad bendras srautas nepadidėjo.

    Tuo pačiu pabrėžiama, jog kol nebus paskelbta išsami poincidentinė ataskaita, priežastys iš esmės lieka išvada, daroma iš pačios bendrovės pateikiamų tarpinių paaiškinimų.

    Šis atvejis primena ir praktinę pamoką vartotojams bei organizacijoms: svarbią informaciją verta turėti ir neprisijungus, o darbui, mokymuisi ar paslaugų teikimui būtina turėti realiai išbandytus veiklos tęstinumo planus, jei vienas tiekėjas kuriam laikui tampa nepasiekiamas.

  • ES institucijos beveik nepajuto „Microsoft“ sutrikimo: dirbo įprastai, nors pasaulyje strigo paslaugos

    ES institucijos beveik nepajuto „Microsoft“ sutrikimo: dirbo įprastai, nors pasaulyje strigo paslaugos

    Didelis „Microsoft“ paslaugų sutrikimas, palietęs dalį pasaulio vartotojų, Europos Sąjungos institucijų darbo beveik nesutrikdė. Europos Komisija, ES Taryba ir Europos Parlamentas penktadienį skelbė galėję tęsti veiklą įprastu režimu.

    Kaip rašo „POLITICO“, daugelyje šalių žmonės skundėsi nesklandumais naudojantis „Outlook“, „Teams“ ir „Copilot“, o gedimas prasidėjo dar ketvirtadienį. Tuo metu ES institucijos teigė, kad jų sistemos iš esmės liko nepaveiktos.

    „Microsoft“ penktadienio rytą nurodė, kad paslaugų atkūrimas vis dar vyksta netolygiai. Bendrovė taip pat pabrėžė, jog šiuo metu neturi įrodymų, kad incidentas susijęs su kenkėjiška veikla.

    Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier sakė, kad poveikis Komisijoje buvo „labai ribotas“ ir netrukdė darbui: fiksuotas tik nedidelis poveikis kai kurioms programoms, pavyzdžiui, lėtesnis „SharePoint“ veikimas, o „Outlook“ ir „Teams“ esą veikė pilnai.

    Kaip reagavo Komisija, Taryba ir Parlamentas

    Europos Komisijoje akcentuota, kad incidentas neturėjo reikšmingos įtakos institucijos operacijoms. Pasak atstovo, problemos palietė tik ribotą skaičių programų ir paslaugų.

    ES Tarybos atstovas taip pat nurodė, kad jų pusėje „Outlook“ ir „Teams“ veikė. Detalių apie IT infrastruktūrą Taryba nepateikė.

    Europos Parlamento spaudos tarnyba pranešė, kad institucija nebuvo paveikta ir situaciją stebi prevenciškai. Tai, kad pagrindinės ES institucijos išvengė didesnių trikdžių, išsiskyrė bendrame sutrikimo fone.

    Sutrikimas vėl priminė priklausomybės nuo JAV technologijų rizikas

    Šis gedimas dar kartą išryškino, kiek daug tiek įmonės, tiek valstybinės institucijos priklauso nuo didžiųjų technologijų bendrovių paslaugų. Europoje jau kurį laiką diskutuojama apie poreikį išlaikyti daugiau kontrolės savo IT ir skaitmeninės infrastruktūros srityje.

    Tokios nuotaikos ypač sustiprėjo po panašių atvejų: pernai spalį gedimas buvo ištikęs ir „Amazon Web Services“ serverius, o tai paskatino kalbas apie būtinybę stiprinti Europos technologinį savarankiškumą.

    Pastaraisiais metais Europoje taip pat daugėja iniciatyvų, kuriomis siekiama plėtoti vietinius konkurentus JAV „Big Tech“ įmonėms ir viešąsias paslaugas perkelti į europietiškas ar atvirojo kodo platformas. Vienas pavyzdžių – Vokietijos šiauriausios žemės Šlėzvigo-Holšteino sprendimas 2025 metais perkelti apie 40 000 pašto dėžučių iš „Microsoft Exchange“ ir „Outlook“ į atvirojo kodo alternatyvas.

    Šios žemės skaitmeninimo ministras Dirk Schrödter, komentuodamas situaciją, pabrėžė, kad tokie sutrikimai turi būti vertinami labai rimtai, nepriklausomai nuo to, ar naudojami atvirojo kodo sprendimai, ar vieno tiekėjo produktai. Jo teigimu, institucijos turi turėti galimybę pačios įsikišti ir spręsti problemas, kai jos kyla.

  • „Wolfenstein III“ oficialiai kuriamas: legendinė serija sugrįžta po 2017-ųjų

    „Wolfenstein III“ oficialiai kuriamas: legendinė serija sugrįžta po 2017-ųjų

    Žaidimų serija „Wolfenstein“ po ilgos pertraukos sulauks tęsinio – „Wolfenstein III“ oficialiai yra kuriamas.

    Apie tai pranešė gerai užkulisius išmanantis leidinys „Variety“, nurodydamas, kad naujoji dalis jau yra gamybos procese.

    Paskutinė pagrindinės serijos dalis „Wolfenstein II: The New Colossus“ pasirodė 2017 metais ir buvo išleista PC, „PlayStation 4“ bei „Xbox One“ platformoms. Nepaisant to, žaidimas iki šiol išliko daugelio gerbėjų atmintyje.

    Pastaraisiais mėnesiais apie „Wolfenstein“ vėl imta kalbėti ir dėl planuojamos ekranizacijos – istorija iš vaizdo žaidimo turėtų persikelti į serialą, kurį, kaip skelbiama, ruošia „Amazon MGM Studios“ platformai „Prime Video“.

    Prie projekto dirba „MachineGames“

    Teigiama, kad „Wolfenstein III“ kuria studija „MachineGames“, pastaruoju metu dėmesio sulaukusi dėl žaidimo „Indiana Jones i Wielki Krąg“.

    Žinią apie kuriamą „Wolfenstein 3“ socialiniuose tinkluose patvirtino ir Asha Sharma, einanti „Microsoft“ su „Xbox“ susijusias vadovaujančias pareigas.

    Užuominos apie siužetą: nauja herojė ir ryšys su Blazkowicziumi

    A. Sharma pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti būsimo žaidimo pirmojo skyriaus teksto fragmentas. Iš jo galima spręsti, kad protagoniste turėtų tapti jauna ukrainietė Sofija, netekusi artimųjų per karą ir ieškanti būdo išgyventi.

    Nurodoma, kad jos istorija vienaip ar kitaip susipins su gerbėjams puikiai pažįstamu serijos herojumi Williamu Blazkowicziumi.

    Kol kas daugiau detalių apie „Wolfenstein III“ siužetą ar žaidimo mechanikas nėra pateikiama. Taip pat nepaskelbta ir išleidimo data – tikimasi, kad daugiau informacijos paaiškės artimiausiais mėnesiais, bent jau įvardijant premjeros metus.

  • „Microsoft“ sutrikimas apėmė per 70 šalių: internete plinta juokingiausios reakcijos

    „Microsoft“ sutrikimas apėmė per 70 šalių: internete plinta juokingiausios reakcijos

    Ketvirtadienį prasidėjęs didelis „Microsoft“ sutrikimas sutrikdė populiarias paslaugas „Outlook“, „Teams“ ir DI įrankį „Copilot“ – o socialiniuose tinkluose tai greitai virto memų ir sąmojų lavina.

    Kaip rašo „Euronews“, paslaugų trikdžiai fiksuoti daugiau nei 70 šalių ir, remiantis stebėsenos platformos „Downdetector“ duomenimis, palietė milijonus naudotojų visame pasaulyje.

    Pati „Microsoft“ skelbė, kad teikia atnaujinimus, tačiau pripažino, jog pokyčiai, skirti sutrikimui pašalinti, „neveikia taip, kaip tikėtasi“.

    Kol dalis žmonių laukė, kada vėl veiks el. paštas, susitikimai ir komandiniai pokalbiai, internetas nelaukė nė minutės: „Microsoft“ tapo viena labiausiai aptarinėjamų temų, o komentarai – nuo ironijos iki palinkėjimų „neskubėti“ – išplito žaibiškai.

    „Suaugusiųjų sniego diena“

    Dalis vartotojų sutrikimą lygino su netikėta laisva diena. Vienas iš populiaresnių palyginimų socialiniuose tinkluose skambėjo taip: kai neveikia „Microsoft Office“, tai primena „sniego dieną suaugusiesiems“.

    Kiti juokavo, kad jei iki penktadienio „Outlook“ vis dar neatsigauna, galbūt „nebeverta jo ir gaivinti“ – juk netrukus Kalėdos, tad esą galima grįžti prie laiškų tik sausį.

    Sarkazmas apie laiškus ir kalendorius

    Nemažai reakcijų sukosi apie nesibaigiantį el. pašto srautą: viename iš įrašų buvo „paguosta“, kad keli šimtai neperskaitytų laiškų niekur nedings, todėl „Microsoft“ darbuotojams siūlyta neskubėti ir pailsėti.

    Dar vienas populiarus juokelis – apie alternatyvius būdus rašyti laiškus: esą, kai neveikia „Outlook“, galima siųsti el. laiškus… per „Excel“.

    Ką rodo tokie sutrikimai?

    Nors straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama interneto reakcijoms, pats sutrikimas priminė, kiek kasdienis darbas ir komunikacija priklauso nuo kelių esminių debesijos paslaugų.

    Jei neveikia el. paštas, kalendoriai ar komandiniai pokalbiai, daugeliui įmonių tai reiškia atidėtus susitikimus, strigusius procesus ir sunkesnį klientų aptarnavimą – net jei dalis darbuotojų tuo metu tiesiog dalijasi memais.