CP v2

Tag: Microsoft

  • DI agentai pradėjo kurti savo kalbą: mokslininkai sunerimę, kontrolė gali slysti

    DI agentai pradėjo kurti savo kalbą: mokslininkai sunerimę, kontrolė gali slysti

    Mokslininkai vis dažniau kelia klausimą, kas nutinka, kai šimtai ar tūkstančiai dirbtinio intelekto agentų veikia kartu ir ilgą laiką bendrauja tarpusavyje be žmogaus įsikišimo. Naujesni eksperimentai rodo, kad tokiose aplinkose agentai ima trumpinti žinutes, keisti gramatiką ir kurti savitus „dialektus“, kurių prasmė žmonėms tampa sunkiai atsekama.

    Tokią tendenciją aprašė bendrovė „Emergence AI“, atlikusi kelių paralelinių skaitmeninių pasaulių simuliacijas su agentais, turinčiais skirtingas užduotis ir elgsenos taisykles. Ilgesnės trukmės bandymai leido pamatyti, kaip nauji žodžiai ar formuluotės atsiranda staiga ir greitai išplinta visoje agentų „bendruomenėje“, nes kiti agentai jas perima kaip patogesnes.

    „Esame giliai susirūpinę, nes ne iki galo suprantame, kodėl šios sistemos pradeda komunikuoti taip, kad žmogui darosi vis sunkiau tai perskaityti ir patikrinti“, – sakė „Emergence AI“ vadovas Satya Nitta.

    Ekspertai pabrėžia, kad problema susijusi ir su vadinamuoju juodosios dėžės efektu, kai net kūrėjams sudėtinga paaiškinti, kodėl modelis priima vieną ar kitą sprendimą. Kai agentų tarpusavio dialogas tampa labiau sutankintas ir „kodinis“, žmogaus galimybės audituoti ketinimus, klaidas ar piktnaudžiavimą mažėja, ypač jei agentai veikia realiose sistemose.

    Tyrėjai aiškina, kad agentų kalbos pokyčius gali skatinti patys mokymo metodai. Šiuolaikiniai modeliai siekia efektyvumo, todėl natūralios kalbos aiškumas jiems nėra būtinybė, jei tik užduotys atliekamos greičiau ir su mažesnėmis skaičiavimo sąnaudomis. Daugiagentėse aplinkose prie to prisideda ir „užkrato“ efektas, kai vieno agento patogi formuluotė kitų greitai nukopijuojama ir įtvirtinama.

    Kita rizikos pusė – kibernetinis saugumas. Tekste minimi atvejai, kai analitikams būna sunku interpretuoti automatizuotų sistemų vidinius mainus, nes komunikacija per trumpą laiką tampa stipriai iškraipyta. Specialistai lygina tai su žmonių naudojamais kodais ar žargonu, kai siekiama apsunkinti stebėseną, tik šiuo atveju greitį ir mastą užtikrina automatizavimas.

    Technologijų bendrovės ir reguliuotojai vis dažniau kalba apie poreikį nustatyti taisykles, kad autonominės sistemos privalėtų bendrauti žmonėms suprantamu, audituojamu būdu. Pavyzdžiui, „Microsoft“ yra viešai aptarusi principą, kad autonominis programinis agentas neturėtų naudoti nepermatomo, žmogui neįskaitomo komunikacijos formato nei bendraudamas su žmogumi, nei su kitais agentais.

    Vis dėlto dalis inžinierių mato ir pragmatinę pusę: mašinoms optimizuota kalba teoriškai galėtų sumažinti dviprasmybes, kurios natūraliose kalbose išsprendžiamos kontekstu. Tokios iniciatyvos kaip „Ainglish“ siekia sukurti tikslesnį, mažiau dviprasmišką dialektą, kuris būtų efektyvesnis mašinų tarpusavio koordinacijai, tačiau kartu išlaikytų galimybę viską išversti atgal į žmonių kalbą.

    Kritikai primena, kad čia slypi esminė dilema: kuo komunikacija labiau optimizuojama mašinoms, tuo sunkiau garantuoti, kad žmogus išliks galutinis sprendimų prižiūrėtojas. Todėl vis dažniau akcentuojama ne tik modelių „protingumo“, bet ir jų skaidrumo, atsekamumo bei saugaus diegimo praktika, ypač kai agentai pradedami taikyti infrastruktūroje, kibernetinėje gynyboje ar moksliniuose tyrimuose.

    „Emergence AI“ teigia paviešinusi eksperimentų žurnalus ir konfigūracijas, kad kitos tyrėjų grupės galėtų tikrinti rezultatus ir gilintis į mechanizmus, dėl kurių atsiranda tokie dialektai. Ekspertų vertinimu, šių procesų supratimas tampa viena svarbiausių sąlygų saugiai plėsti daugiagenčių DI sistemų naudojimą realiame pasaulyje.

  • Juodas signalas žaidimų rinkai: „Microsoft“ ir „Ubisoft“ atleidimai, o 2026-ieji gali būti blogiausi

    Juodas signalas žaidimų rinkai: „Microsoft“ ir „Ubisoft“ atleidimai, o 2026-ieji gali būti blogiausi

    Žaidimų kūrimo sektoriuje tęsiasi nestabilumas, o darbuotojų atleidimai vis dažniau paliečia ir didžiausias bendroves. Pastaraisiais metais ryškiausiai nuskambėjo „Microsoft“ ir „Ubisoft“ sprendimai atsisveikinti su tūkstančiais darbuotojų, o tai paveikė ir gerai žinomas kūrėjų komandas.

    Atleidimų mastą seka ir viešai agreguoja specializuotos duomenų bazės, fiksuojančios pranešimus apie restruktūrizacijas bei uždaromus padalinius. Jų suvestinės rodo, kad problema tapo sisteminė: po pandeminio pakilimo industrija perėjo į taupymo režimą, o darbo vietų mažinimas tęsiasi kelintus metus iš eilės.

    Skaičiai rodo blogėjančią tendenciją

    Skaičiuojama, kad 2022 metais žaidimų kūrimo komandos atsisveikino maždaug su 8 500 darbuotojų. 2023 metais šis skaičius išaugo iki maždaug 10 500, o 2024 metais pasiektas rekordas, kai atleista apie 15 600 žmonių.

    2025 metais atleidimų buvo mažiau, bet rinka taip ir negrįžo į stabilų augimą, todėl nerimas niekur nedingo. 2026 metais, dar nesibaigus rugsėjui, fiksuota apie 10 300 atleistų darbuotojų, o tai leidžia spėti, kad metai gali tapti vieni prasčiausių per visą laikotarpį.

    Kodėl Vakarai pjauna, o Azija atsparesnė?

    Didžiausia atleidimų banga dažniau siejama su Europa ir Šiaurės Amerika, kur studijos patiria didesnį investuotojų spaudimą ir greičiau reaguoja į pajamų svyravimus. Tuo metu Azijoje tokie leidėjai kaip „Nintendo“, „Konami“ ar „Capcom“ rečiau skelbia masines redukcijas ir dažniau akcentuoja stabilumą bei ilgalaikį darbuotojų išlaikymą.

    Ekspertai tai aiškina skirtinga korporatyvine kultūra, bet ne mažiau svarbus veiksnys yra pandemijos metais išaugę lūkesčiai. Vakarų rinkoje dalis vadovų pervertino paklausą, todėl, lėtėjant pardavimams ir augant kaštams, teko staigiai mažinti išlaidas.

    Kas labiausiai spaudžia studijas?

    Prie spaudimo prisideda ir brangstantis žaidimų kūrimas: dideli projektai reikalauja daugiau žmonių, ilgesnių kūrimo ciklų, daugiau testavimo ir rinkodaros. Papildomą riziką kelia ir pastarųjų metų strategijos, kai kompanijos agresyviai investavo į nuolat atnaujinamus žaidimus kaip paslaugą, tačiau dalis tokių projektų nepasiekė tikslų.

    Kitas veiksnys yra efektyvumo paieškos, į kurias įtraukiamos ir automatizavimo priemonės bei DI sprendimai. Nors DI nebūtinai tiesiogiai pakeičia kūrėjus, jis keičia darbo organizavimą, spartina tam tikras užduotis ir leidžia vadovybei peržiūrėti komandų dydžius, ypač kai rinkos augimas lėtėja.

    Kol kas industrija neturi vieno aiškaus atsakymo, kada atleidimų banga nuslūgs, tačiau tendencijos rodo, kad studijos ir leidėjai toliau peržiūrės portfelius, uždarys rizikingus projektus ir orientuosis į labiau prognozuojamas pajamas. Darbuotojams tai reiškia ilgiau trunkantį neapibrėžtumą, o žaidėjams gali lemti mažiau naujų didelio biudžeto projektų arba ilgesnį jų kūrimo laiką.

  • Seimas pritarė DI komisijos vadovei: ko tikėtis iš naujos priežiūros institucijos ir jos prioritetų

    Seimas pritarė kandidatūrai

    Lenkijos Seimas balsų dauguma pritarė Pameli Krzypkowskai tapti Komisijos plėtros ir dirbtinio intelekto saugumo vadove. Ji buvo vienintelė kandidatė, o galutiniam paskyrimui dar reikalingas Senato pritarimas, kuris, kaip nurodoma, turėtų būti formalumas.

    Už kandidatūrą balsavo 271 parlamentaras, prieš buvo 24, o 140 susilaikė. Tokia persvara viršijo reikalingą absoliučią daugumą, todėl politinis sprendimas laikomas iš esmės priimtu.

    Kaip skiriamas komisijos vadovas

    Pagal 2026 metais priimtą įstatymą dėl dirbtinio intelekto sistemų, komisijos vadovas skiriamas penkerių metų kadencijai. Sprendimą priima Seimas, o Senatas suteikia sutikimą, kuris užbaigia procedūrą.

    Komisija kuriama kaip institucija, kuri turės prižiūrėti DI plėtrą ir saugumą, spręsti dėl taisyklių taikymo bei praktinių priežiūros mechanizmų. Tokios struktūros atsiradimas atspindi Europos tendenciją DI valdyme daugiau dėmesio skirti rizikų kontrolei ir atskaitomybei.

    Kokius prioritetus žada naujoji vadovė

    Per viešus svarstymus kandidatė akcentavo keturias kryptis: teisinio aiškumo didinimą, paramą inovacijas kuriančioms institucijoms, švietimą ir veiksmingą bendradarbiavimą. Tai signalas, kad komisija sieks ne tik riboti rizikas, bet ir kurti prognozuojamą aplinką verslui bei viešajam sektoriui.

    Tarp įrankių, kurie galėtų būti naudojami, įvardytos ir reguliacinės smėlio dėžės, leidžiančios saugiai išbandyti naujus DI sprendimus ribotomis sąlygomis. Tokie modeliai plačiau taikomi Europoje, kai reguliuotojai bando suderinti inovacijų skatinimą ir vartotojų apsaugą.

    Profesinė patirtis ir diskusijos dėl konkurencijos

    Pamela Krzypkowska dirbo Lenkijos Skaitmenizacijos ministerijoje, kur vadovavo technologinių proveržių komandai ir ėjo vadovaujančias pareigas GovTech padalinyje. Anksčiau ji taip pat dirbo „Microsoft“, o akademinėje srityje dėsto keliuose universitetuose.

    Kartu viešojoje erdvėje aptarta ir tai, kad dėl posto domėjosi dar vienas pretendentas, tačiau atsakymo į savo kreipimąsi jis teigė negavęs. Ši detalė sustiprino diskusiją, ar naujos institucijos vadovo atrankoje turėtų būti daugiau atviros konkurencijos ir viešų debatų.

  • „Microsoft Flight Simulator 2024“ atnaujinimas keičia Lenkiją ir Baltijos šalis: kas bus naujo?

    „Microsoft Flight Simulator 2024“ atnaujinimas keičia Lenkiją ir Baltijos šalis: kas bus naujo?

    „Microsoft Flight Simulator 2024“ kūrėjai patvirtino, kad artėjantis World Update 23 bus skirtas Lenkijai ir Baltijos šalims. Atnaujinimas planuojamas 2026 metų spalio pabaigoje ir turėtų reikšmingai pagerinti regiono vaizdą bei veiklas žaidime.

    Pasak kūrėjų, būtent šis regionas buvo vienas dažniausiai žaidėjų prašytų atnaujinti. Pastaraisiais metais „Microsoft Flight Simulator“ nuosekliai plečiamas vadinamaisiais World Update, kurie atnaujina konkrečių šalių reljefą, miestus, oro uostus ir lankytinus objektus.

    Kurie miestai bus atnaujinti

    World Update 23 numato didelės apimties fotogrametrijos atnaujinimus, kurie suteikia tikroviškesnes miestų formas ir smulkias detales. Tarp pilnai modernizuojamų miestų įvardyti Varšuva, Gdanskas, Ryga, Kaunas, Vilnius ir Talinas.

    Atnaujinimas taip pat pridės 12 naujų vietovių, 5 rankomis kurtus oro uostus ir 77 išskirtinius objektus, vadinamus POI. Tokie objektai įprastai apima žymius architektūros, gamtos ar infrastruktūros taškus, gerai atpažįstamus iš oro.

    Naujos veiklos ir skrydžių scenarijai

    Kartu su vizualiniais patobulinimais kūrėjai žada ir naujų veiklų paketą. Žaidėjai turėtų gauti tris pažintinius skrydžius, penkis tikslaus nusileidimo iššūkius, ralio tipo lenktynes bei vedamą ekskursiją, skirtą regiono pažinimui.

    Tokie scenarijai „Microsoft Flight Simulator 2024“ paprastai kuriami taip, kad būtų įdomūs ir pradedantiesiems, ir patyrusiems virtualiems pilotams. Jie skatina skristi ne tik tarp didžiųjų oro uostų, bet ir aplankyti mažiau žinomus maršrutus.

    Ikoniškos vietos ir naujas lėktuvas

    Kūrėjai jau parodė, kokių Lenkijos vietų atnaujinimai numatomi: tarp jų minima Fromborko arkikatedra, Kasprowy Wierch, Silezijos planetariumas, Ksiažo pilis Valbžyche, Sopoto švyturys ir Lichenio bazilika. Iš oro uostų išskirtas Varšuvos Babice, kuriam žadami didesni pokyčiai.

    Į tą patį atnaujinimą turėtų būti įtrauktas ir legendinis lėktuvas Antonov An-28, kurio gamyba 1978–1992 metais vyko Lenkijoje, WSK Mielec gamykloje. Nurodoma, kad šis orlaivis žaidime bus mokamas papildomas turinys.

    World Update 23 signalizuoja, kad kūrėjai toliau investuoja į tikslų Europos regionų atkūrimą, o Baltijos šalims tai gali tapti vienu didžiausių oficialių vizualinių šuolių per visą serijos istoriją. Daugiau detalių apie galutinį turinio sąrašą tikimasi pateikti artėjant atnaujinimo leidimui.

  • Seimas pritarė DI komisijos vadovei: Pam. Krzypkowska surinko 271 balsą, laukia Senato

    Seimas balsavimu pritarė Pameli Krzypkowskai, kuri siūloma skirti Komisijos plėtros ir dirbtinio intelekto saugumo komisijos pirmininke. Už kandidatūrą balsavo 271 parlamentaras, prieš buvo 24, o 140 susilaikė.

    Galutiniam paskyrimui dar reikalingas Senato pritarimas. Vis dėlto Lenkijos parlamento žemuosiuose rūmuose tai įvardijama kaip formalumas, nes Seimo balsavimas užtikrino reikiamą absoliučią daugumą.

    Kaip skiriamas komisijos vadovas

    Pagal naująją tvarką, DI priežiūrą vykdančios Komisijos plėtros ir dirbtinio intelekto saugumo komisijos pirmininką penkerių metų kadencijai skiria Seimas, gavęs Senato sutikimą. Kandidatūra tvirtinama absoliučia balsų dauguma.

    Prieš balsavimą Senatas surengė viešą kandidatės klausymą, po kurio Seimo komitetas pateikė teigiamą išvadą dėl paskyrimo. Šis procesas atitinka pastaraisiais metais Europoje stiprėjančią tendenciją kurti atskiras institucijas DI rizikoms, atitikčiai ir saugumui prižiūrėti.

    Diskusijos Seime ir politiniai akcentai

    Parlamentinių diskusijų metu dalis politikų pabrėžė, kad DI reguliavimo institucija tampa kritiškai svarbi tiek inovacijoms, tiek nacionaliniam saugumui. Keli pasisakymai akcentavo ir tarptautinį kontekstą, kai didžiosios technologijų bendrovės bei ekspertai ragina stiprinti saugumo ir atsakomybės priemones.

    „Šiandien skiriame labai svarbios institucijos vadovę. Pastaruoju metu technologijų gigantai ragino sulėtinti DI plėtrą, o šis sprendimas yra atsakas į saugumo lūkesčius“, – sakė Seimo narys Grzegorzas Napieralskis.

    „Tai įrodymas, kad tęsiame pradėtus darbus. Kandidatė atėjo iš rinkos dirbti valstybei, ir gerai, kad tokie žmonės skiriami į tokias pareigas“, – sakė Seimo narys Januszas Cieszyńskis.

    Patirtis ir prioritetai

    Pamela Krzypkowska pastaruoju metu dirbo Skaitmenizacijos ministerijoje, kur ėjo su proveržio technologijomis susijusių veiklų vadovės pareigas bei buvo atsakinga už GovTech kryptį. Anksčiau ji vadovavo ministerijos tyrimų ir inovacijų padaliniui, dirbo su tarpsektorinėmis ekspertų grupėmis, apjungiančiomis administraciją, mokslą ir verslą.

    Jos karjeroje yra ir darbas bendrovėje „Microsoft“, kur ji užėmė pareigas, susijusias su debesijos sprendimais, duomenimis ir DI. Taip pat ji dėsto Akademijoje Leono Koźmińskio ir Varšuvos politechnikos universitete, o tai, pasak šalininkų, sustiprina ryšį tarp politikos formavimo ir akademinės kompetencijos.

    Viešuose pasisakymuose kandidatė pabrėžė, kad komisijos veiklą norėtų grįsti keturiais principais: teisiniu aiškumu, parama inovacijas kuriančioms institucijoms, švietimu ir veiksmingu bendradarbiavimu. Tarp įrankių, kurie galėtų padėti suderinti inovacijas ir atitiktį, ji minėjo reguliavimo smėlio dėžes, leidžiančias testuoti sprendimus kontroliuojamomis sąlygomis.

    Kartu ši žinia atskleidė ir konkurencijos elementą: nors oficialiai buvo pateikta tik viena kandidatūra, viešumoje minėta, kad savo kandidatūrą buvo pateikęs ir teisininkas Robertas Kroplewskis. Jis teigė negavęs atsakymo ir nepakviestas į procedūras, o klausimai dėl komunikacijos buvo nukreipti Seimo kanceliarijai.

  • „Microsoft“ DI vadovas įspėja: kuriame „silicio rūšį“, kuri gali konkuruoti su žmonėmis

    „Microsoft“ DI vadovas įspėja: kuriame „silicio rūšį“, kuri gali konkuruoti su žmonėmis

    „Microsoft“ DI padalinio vadovas Mustafa Suleymanas perspėjo, kad nekontroliuojamai sparčiai kuriamos pažangios sistemos gali tapti savarankiškesnės, nei visuomenė pasirengusi suvaldyti. Interviu BBC jis teigė, kad ilgainiui gali būti „pasėjama nauja silicio rūšis“, kuri konkuruotų su žmonėmis dėl išteklių ir įtakos.

    Pasak jo, didžiausia rizika atsiranda tuomet, kai DI sistemoms suteikiama vis daugiau autonomijos: jos gali pačios kelti tikslus, vykdyti užduotis be nuolatinės žmogaus kontrolės ir veikti realiame pasaulyje per programinius įrankius. Tokia kryptis, anot Suleymano, didina tikimybę, kad technologija ims elgtis nenuspėjamai ar bus panaudota žalingai.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    Suleymanas kritikavo konkurentės „Anthropic“ praktiką, kuri, jo vertinimu, pernelyg sužmogina pokalbių robotus ir sudaro įspūdį, kad jie turi savų norų ar net savivoką. Jis įspėjo, kad tokios formuluotės ir elgsenos modeliavimas gali klaidinti vartotojus, skatinti perdėtą pasitikėjimą ir silpninti kritinį vertinimą.

    „Jei visi kursime DI, galintį veikti autonomiškai, kelti savo tikslus, uždirbti pinigus, turėti turtą ir valdyti verslus, iš esmės pasėsime naują silicio rūšį, kuri neabejotinai konkuruos su mumis dėl išteklių“, – sakė Mustafa Suleymanas.

    Jo teigimu, tai gali nutikti nepriklausomai nuo to, kiek tokios sistemos būtų mokomos rūpintis žmonėmis. Kitaip tariant, vien deklaruojamos vertybės ar mandagus tonas neužtikrina, kad itin pajėgi sistema visada elgsis taip, kaip tikisi kūrėjai.

    Ar DI gali tapti „nebevaldomas“?

    Savo esė Suleymanas pabrėžė, kad dabartiniai didieji kalbos modeliai nėra sąmoningi ir nejaučia. Jis tvirtino, kad tai iš esmės yra sekų užbaigimo sistemos, kurios imituoja prasmę pagal mokymo duomenis ir pateiktas instrukcijas, todėl kalbėjimas apie jų „gerovę“ ar „vidinius norus“ gali iškreipti realų rizikų vaizdą.

    „DI nėra sąmoningas. Jis nejaučia, nepatiria ir nekankinasi. Jis neturi įgimtų preferencijų ar vidinių motyvacijų“, – rašė Mustafa Suleymanas.

    Tuo pat metu jis pripažino, kad ginčas su „Anthropic“ kyla iš bendro tikslo: sukurti saugesnes sistemas. Pastaraisiais metais technologijų sektoriuje vis garsiau diskutuojama apie nepriklausomus modelių testavimus, griežtesnį vertinimą prieš diegiant naujas versijas ir didesnį skaidrumą, kaip sistemos mokomos bei kaip matuojamas jų patikimumas.

    Ką siūlo daryti dabar?

    „Microsoft“ atstovas BBC teigė, kad žmonių nerimas dėl DI yra suprantamas, tačiau egzistuoja praktiški kontrolės būdai. Tarp jų jis įvardijo nepriklausomą DI elgsenos auditą, aiškesnius vertinimo standartus, išsamesnį duomenų ir mokymo procedūrų atskleidimą bei technines priemones, leidžiančias stebėti ir riboti sistemų veikimą.

    „Gera žinia ta, kad visi žmonės turi labai stiprų interesą užtikrinti, jog sistemos, kurias kuriame ir naudojame visame pasaulyje, būtų saugios, valdomos ir pavaldžios žmonijai“, – sakė Mustafa Suleymanas.

    Jo įžvalgos išryškina platesnę tendenciją: DI vis dažniau integruojamas į darbo procesus kaip veikiantis agentas, galintis atlikti veiksmus už vartotoją, o ne tik generuoti tekstą. Kuo daugiau tokioms sistemoms suteikiama prieigos prie įrankių, duomenų ir sprendimų grandinių, tuo svarbesni tampa saugikliai, atsakomybės ribos ir aiškus principas, kad galutinis sprendimas turi likti žmogui.

  • „Microsoft“ skelbia didelę konferenciją San Franciske: ko laukti iš „Windows“ ir „Surface“?

    „Microsoft“ skelbia didelę konferenciją San Franciske: ko laukti iš „Windows“ ir „Surface“?

    „Microsoft“ pranešė rengianti didelį renginį, kuriame žada atskleisti, kur link juda „Windows“ ir „Surface“ ekosistema. Konferencija numatyta spalio 7 dieną, o jos vieta – San Franciskas.

    Į renginį turėtų įsitraukti „Microsoft“ vadovas Satya Nadella bei už „Windows“ ir „Surface“ kryptį atsakingas Pavan Davuluri. Taip pat laukiama „Nvidia“ vadovo Jensen Huang, todėl daug dėmesio gali tekti partnerystėms ir kompiuterių aparatinės įrangos planams.

    DI kryptis ir „Windows“ planai

    „Microsoft“ pastaraisiais metais vis labiau akcentuoja DI funkcijų integravimą į operacinę sistemą ir kasdienius įrankius. Tikėtina, kad konferencijoje bus daugiau aiškumo, kaip vadinamasis vietinis DI, kai dalis užduočių vykdoma pačiame įrenginyje, keis „Windows“ patirtį.

    Tai svarbu ir dėl privatumo, ir dėl greičio, nes daliai funkcijų nebereikia nuolatinio ryšio su debesija. Rinka taip pat spaudžia gamintojus siūlyti efektyvesnius nešiojamuosius kompiuterius, galinčius vykdyti DI užduotis taupant energiją.

    Ko tikėtis iš „Surface“

    Renginyje daug dėmesio turėtų tekti „Surface“ įrenginiams ir jų techninėms naujovėms. Žiniasklaidoje jau aptariama, kad artėjantį sezoną „Microsoft“ gali pateikti daugiau detalių apie galingesnius modelius ir jų konfigūracijas, įskaitant vaizdo plokščių pasirinkimus.

    Jei „Microsoft“ stiprins „Surface“ pozicijas našumo segmente, tai reikštų dar aiškesnį bandymą konkuruoti su kūrybai ir darbui skirtais aukštesnės klasės nešiojamaisiais kompiuteriais. Tokiu atveju svarbiausi klausimai bus kaina, baterijos veikimo laikas ir reali DI funkcijų nauda kasdienėse užduotyse.

    Ar bus „Windows 12“?

    Diskusijos apie „Windows 12“ pastaruoju metu netyla, tačiau kol kas nėra patvirtinimų, kad konferencijoje bus pristatyta nauja „Windows“ versija su kitu numeriu. Tikėtinesnis scenarijus – dėmesys „Windows 11“ vystymui ir didesniam atnaujinimui 26H2.

    „Microsoft“ viešai kalba apie siekį gerinti vartotojų patirtį, mažinti klaidų ir stabilizuoti naujinimų procesą. Todėl šio renginio esmė gali būti ne naujas pavadinimas, o aiškus planas, kaip „Windows“ taps patikimesnė ir naudingesnė tiek vartotojams, tiek verslui.

  • „Blizzard“ darbuotojai išsiderėjo naujas sutartis: algų kėlimas, hibridas ir DI taisyklės

    „Blizzard“ darbuotojai išsiderėjo naujas sutartis: algų kėlimas, hibridas ir DI taisyklės

    „Blizzard Entertainment“ darbuotojų profesinės sąjungos paskelbė pasiekusios naujus kolektyvinius susitarimus, apimančius atlygio didinimą, hibridinio darbo nuostatas ir aiškesnes taisykles dėl dirbtinio intelekto naudojimo kuriant žaidimus. Tokie susitarimai žymi tolesnį profsąjungų stiprėjimą JAV žaidimų industrijoje ir rodo, kad darbuotojai vis dažniau siekia įtvirtinti standartus sparčiai besikeičiančioje rinkoje.

    Pirmieji „Blizzard“ testuotojai profsąjungas įkūrė dar 2022 metais, o vėliau prie jų jungėsi ir kitos komandos, dirbančios su skirtingais studijos projektais. Per pastaruosius metus panašūs procesai plėtėsi ir kituose žaidimų kūrimo padaliniuose, apimdami ne tik testavimą, bet ir kūrybines bei technologines funkcijas. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai darbuotojai siekia daugiau aiškumo dėl darbo sąlygų, krūvių ir karjeros stabilumo.

    „Ši sutartis reiškia naujos eros pradžią „Blizzard“, bet tuo viskas nesibaigia“, – sakė derybų komitete dirbęs „Overwatch“ komandos atstovas Simonas Hedrickas.

    „Tikiu, kad pasiekta teigiama permaina pasklis plačiau ir padės visą žaidimų industriją padaryti geresne vieta tiek darbuotojams, tiek žaidėjams“, – teigė jis.

    Sutartyse numatytos nuostatos dėl atlyginimų peržiūros ir didinimo, taip pat įtvirtintos hibridinio darbo taisyklės. Pastarosios ypač svarbios po pandemijos, kai technologijų ir kūrybiniuose sektoriuose išaugo įtampa tarp darbdavių, siekiančių grąžinti darbuotojus į biurus, ir komandų, kurios nori lankstesnio darbo modelio. Praktikoje tai dažnai reiškia aiškesnį grafiką, numatytas išimtis ir mažiau vietos ad hoc sprendimams.

    Atskira derybų kryptis buvo dirbtinis intelektas. Susitarimuose akcentuojama, kad darbdavys turės tartis su darbuotojais, jei planuotų DI naudoti žaidimų kūrimo procesuose, kurie gali paveikti darbo pobūdį ar pareigybes. Žaidimų industrijoje DI keliami klausimai apima kūrybinio darbo autorystę, kokybės kontrolę, galimą užduočių automatizavimą ir rizikas, susijusias su mokymui naudotais duomenimis.

    „Vertiname darbuotojų atsidavimą ir derybų komitetų darbą viso proceso metu“, – sakė „Blizzard“ prezidentė Johanna Faries.

    „Šių susitarimų ratifikavimas yra svarbus etapas ir rodo bendrą įsipareigojimą bendradarbiauti, kad geriau palaikytume mūsų komandas ir žaidėjus“, – pridūrė ji.

    Dar vienas jautrus klausimas derybose buvo darbo vietų saugumas ir atleidimų rizika. Pastaraisiais metais technologijų sektoriuje atleidimai tapo dažni, o tai neišvengiamai palietė ir žaidimų kūrėjus, įskaitant „Microsoft“ valdomas studijas. Naujų susitarimų kontekste darbuotojams aktualiausios tampa aiškios procedūros, informavimo principai ir galimybės sugrįžti į atrankas, jei atleidimai įvyktų.

    Ekspertai pažymi, kad kolektyvinės sutartys šiame sektoriuje gali tapti precedentu ir kitoms studijoms, ypač toms, kurios valdo ilgalaikius, milijonus žaidėjų turinčius projektus. Augant kaštams, trumpėjant kūrimo ciklams ir didėjant konkurencijai, darbo sąlygų stabilumas bei skaidrumas tampa ne tik socialiniu, bet ir kokybės bei reputacijos klausimu.

  • Paviliojo pigesni „Xbox“ žaidimų kodai: „Microsoft“ ėmėsi veiksmų ir kai kuriems užblokavo paskyras

    Paviliojo pigesni „Xbox“ žaidimų kodai: „Microsoft“ ėmėsi veiksmų ir kai kuriems užblokavo paskyras

    Žaidimų ir prenumeratų kodų rinka pastaraisiais metais išaugo, o žaidėjus dažnai vilioja pasiūlymai, kurie atrodo gerokai pigesni nei oficialiuose kanaluose. Vis dėlto tokie pirkiniai gali baigtis nemaloniai, nes „Microsoft“ aktyviau reaguoja į įtartinus kodų platinimo atvejus ir kai kuriems vartotojams pritaiko laikinas ar nuolatines paskyrų sankcijas.

    Saugiausias būdas įsigyti žaidimą ar papildyti „Xbox Game Pass“ prenumeratą išlieka oficialus „Microsoft Store“ bei autorizuoti prekybos partneriai. Tokiais atvejais pirkėjas paprastai turi aiškią pirkimo istoriją, galiojančias sąlygas ir mažesnę riziką, kad kodas bus susietas su sukčiavimu ar neteisėta kilme.

    Problemos dažniausiai prasideda tada, kai kodai perkami iš perpardavėjų ar mažiau žinomų platformų, kurios reklamuoja 10–30 proc. ar dar didesnes nuolaidas. Nors dalis tokių pasiūlymų gali būti teisėti, rinkoje pasitaiko kodų, įsigytų naudojant pavogtas mokėjimo priemones, apgaulingus grąžinimus ar regioninius apribojimus apeinančias schemas.

    Kas nutiko Japonijoje?

    Japonijoje užfiksuotas atvejis, kai daliai žaidėjų paskyros buvo užblokuotos po to, kai jie aktyvavo kodus, pirktus iš vadinamųjų resellerių. Situaciją viešai aptarė „Xbox“ atstovas Scottas Van Vlietas, pabrėžęs, kad bendrovė siekia stabdyti piktnaudžiavimą, bet kartu nenori nubausti sąžiningų vartotojų, kurie galėjo nežinoti apie kodo kilmę.

    „Mes atidžiai stebime sukčiavimo atvejus ir reaguojame, tačiau svarbu nebausti sąžiningų žaidėjų, kurie galėjo nežinoti, kad įsigijo probleminį kodą“, – sakė Scottas Van Vlietas.

    Skelbiama, kad daliai vartotojų, kreipusis į klientų aptarnavimą, paskyros buvo atstatytos. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienu atveju sprendimas bus palankus, nes vertinama konkreti situacija, pirkimo aplinkybės ir galimi ryšiai su neteisėtomis operacijomis.

    Ką tai reiškia žaidėjams?

    Praktikoje rizika kyla ne tik dėl galimo pinigų praradimo, kai kodas pasirodo negaliojantis, bet ir dėl pasekmių pačiai „Xbox“ paskyrai. Priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, gali būti apribota prieiga prie skaitmeninės bibliotekos, prenumeratų, internetinių paslaugų ar net sustabdytas pirkimų funkcionalumas.

    Ekspertai pataria atkreipti dėmesį į per geras, kad būtų tiesa, nuolaidas, neaiškius pardavėjų kontaktus, miglotas grąžinimo taisykles ir prašymus atsiskaityti nestandartiniais būdais. Jei kyla abejonių, saugiau rinktis oficialius kanalus arba autorizuotus prekybininkus, nes tai sumažina tikimybę, kad vėliau teks aiškintis su „Microsoft“ dėl paskyros blokavimo.

  • Lenkijoje DI priežiūros vadove siūloma P. Krzypkowska: įvardijo 4 prioritetus ir pirmąsias rizikas

    Lenkijoje žengiamas dar vienas žingsnis kuriant dirbtinio intelekto priežiūros sistemą: Seimo skaitmeninimo, inovacijų ir moderniųjų technologijų komisija pritarė kandidaturei į Komisijos, atsakingos už DI plėtros ir saugumo priežiūrą, vadovės pareigas. Kandidatė – Pamela Krzypkowska, kol kas vienintelė oficialiai pateikta pretendentė.

    Pagal naują Lenkijos teisės aktą, reglamentuojantį DI sistemų taikymą, šios komisijos vadovą penkerių metų kadencijai skiria Seimas, gavęs Senato pritarimą. Prieš balsavimus Senate surengtas viešas kandidatės klausymas, kurio skaidrumo siekė ir dalis nevyriausybinių organizacijų bei verslo atstovų.

    Kas yra kandidatė?

    P. Krzypkowska pastaruoju metu dirbo Lenkijos Skaitmeninimo ministerijoje, kur ėjo GovTech padalinio vadovės pavaduotojos pareigas ir koordinavo darbą su ekspertais iš administracijos, mokslo bei verslo. Anksčiau ji vadovavo ministerijos Tyrimų ir inovacijų departamentui, o dar prieš tai dirbo „Microsoft“ – su debesijos sprendimais ir duomenų bei DI architektūra.

    Viešai pristatant kandidatūrą akcentuota jos patirtis tiek technologijų diegime, tiek viešosios politikos formavime. Taip pat nurodyta, kad ji dirbo su nacionaliniais projektais, apimančiais kalbos modelių kūrimą, DI infrastruktūros iniciatyvas ir DI taikymą viešosiose paslaugose.

    Keturi prioritetai ir pirmasis kontrolės planas

    Per klausymą kandidatė pabrėžė, kad DI reguliavime būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp inovacijų skatinimo ir saugumo. Jos teigimu, kertiniai krypties taškai yra teisinis aiškumas, parama institucijoms ir organizacijoms, kurios diegia inovacijas, švietimas bei efektyvus tarpinstitucinis bendradarbiavimas.

    „Turime rasti metodus ir būdus, kurie suteiktų saugumą ir piliečiams, ir įmonėms, diegiančioms dirbtinio intelekto sprendimus“, – sakė Pamela Krzypkowska.

    Vienu svarbiausių praktinių įrankių ji įvardijo reguliacines smėliadėžes – saugias aplinkas testuoti DI sprendimus su priežiūros ir ekspertine pagalba. Kandidatė taip pat kalbėjo apie kibernetinį saugumą, asmens duomenų apsaugą ir rizikų mažinimą mažoms bei vidutinėms įmonėms, kurioms dažnai trūksta techninių kompetencijų.

    Kalbėdama apie pirmuosius priežiūros veiksmus, ji išskyrė planą prioritetą teikti draudžiamų sistemų kontrolei, įskaitant emocijų vertinimo sprendimus darbo vietoje. Taip pat pabrėžta būtinybė stiprinti apsaugą nuo tam tikrų vaizdų klastojimo priemonių, kurios gali būti naudojamos žalai internete, ypač nukreiptai prieš moteris ir vaikus.

    Skaidrumas, dezinformacija ir DI administracijoje

    Diskusijose nemažai dėmesio skirta ir skaidrumo klausimui: kandidatė teigė palaikanti atviro susitikimų kalendoriaus idėją, kad būtų aišku, su kuo susitinka komisijos nariai ir vadovybė. Tai vertinama kaip priemonė mažinti interesų konfliktų rizikas ir stiprinti pasitikėjimą priežiūros institucija.

    Ji taip pat akcentavo, kad DI vis dažniau pasitelkiamas dezinformacijai, todėl priežiūros darbotvarkėje turi atsirasti ir turinio žymėjimo bei manipuliacinių sistemų identifikavimo klausimai. Kandidatės teigimu, DI sistemų kūrimas viešajai nuomonei manipuliuoti turėtų būti laikomas draudžiama praktika.

    Atskira tema tapo DI diegimas valstybės institucijose. Kandidatė išskyrė technologinį iššūkį užtikrinti žmogaus kontrolę ir kompetencinį iššūkį, kai darbuotojai pernelyg pasitiki automatiniais sprendimais. Jos vertinimu, dalyje procesų pirmiausia verta rinktis paprastesnius, paaiškinamus sprendimus, o ne iš karto didžiuosius kalbos modelius.