Tag: Microsoft

  • Juodi metai žaidimų kūrėjams: „Ubisoft“ ir „Microsoft“ karpymai, tūkstančiai neteks darbo

    Juodi metai žaidimų kūrėjams: „Ubisoft“ ir „Microsoft“ karpymai, tūkstančiai neteks darbo

    Žaidimų industrijoje šiemet tęsiasi skausminga korekcija: didžiosios bendrovės mažina komandas, stabdo projektus ir perbraižo strategijas. Po pandemijos paklausos šuolio sektorius susidūrė su augančiomis kūrimo sąnaudomis, lėtesniais pardavimais ir investuotojų spaudimu didinti efektyvumą.

    Viena ryškiausių naujienų metų pradžioje tapo „Ubisoft“ restruktūrizacija. Bendrovė paskelbė atšaukianti šešis žaidimus ir atidedanti dar septynis projektus, o vėliau papildomai atleido 120 kūrėjų, dirbusių prie „Rainbow Six Siege“. Pokyčiai palietė ir padalinius Belgrade, Barselonoje, San Fransiske bei Vinipege.

    Ne mažiau dėmesio sulaukė ir „Microsoft“ sprendimai: įmonė paskelbė apie plataus masto pertvarką žaidimų padalinyje. Pranešama apie 1 600 atleistų darbuotojų ir planus artimiausiais mėnesiais mažinti dar 1 600 etatų, taip pat apie kai kurių studijų uždarymą ar veiklos nutraukimą.

    Prognozės niūrios ir Europai

    Rinkos stebėseną vykdantis ASGC Games Industry Layoffs Tracker naujausiose apžvalgose skaičiuoja, kad šiemet darbo gali netekti daugiau kaip 14 000 sektoriaus specialistų. Tai būtų maždaug 78 proc. didesnė apimtis, nei prognozuota metų pradžioje, kai buvo kalbama apie kiek daugiau nei 8 000 atleidimų per 12 mėnesių.

    Iki liepos pabaigos viešai patvirtintų atleidimų skaičius jau buvo pasiekęs 9 781.

    „Atleidimų tempas spartėja greičiau, nei iš pradžių prognozavo mūsų modeliai“, – sakė Amir Satvat, projekto koordinatorius ir vienas „Tencent Games“ vadovų.

    Analizė rodo, kad apie 95 proc. atleidimų tenka Šiaurės Amerikai ir Europai, o didžiausia dalis fiksuojama Šiaurės Amerikoje. Europoje atleidimų mastas, lyginant su pasaulio vidurkiu, paprastai mažesnis, tačiau tendencija išlieka aiški: kaštų mažinimas ir projektų portfelio siaurinimas paliečia vis daugiau studijų.

    Ilgesnio laikotarpio vaizdas taip pat niūrus: nuo 2022 metų iki dabar sektoriuje atleista daugiau nei 58 000 žmonių. Vienais didžiausių atleidimų metų laikomi 2024 metai, kai su darbu atsisveikino per 15 500 darbuotojų, o dabartiniai skaičiai rodo, kad rinka ir toliau artėja prie panašių apimčių.

    Ekspertai pažymi, kad restruktūrizacijų bangą skatina kelios priežastys: išaugę žaidimų kūrimo biudžetai, ilgesni gamybos ciklai, konkurencija dėl vartotojų dėmesio ir intensyvus perėjimas prie paslaugų modelių. Prie to prisideda ir DI plėtra, kuri keičia kai kurių procesų automatizavimo galimybes, nors pati savaime dar nėra pagrindinė masinių atleidimų priežastis.

    Artimiausiais mėnesiais rinkos dalyviai tikisi daugiau aiškumo, ar įmonės stabilizuos projektų portfelius ir grįš prie nuoseklesnio samdymo. Kol kas vyrauja atsargus požiūris: studijos renkasi mažesnį rizikingų naujų projektų skaičių ir dažniau investuoja į jau žinomus prekių ženklus bei tęstinius produktus.

  • „Minecraft“ po 17 metų kelia kartelę: kūrėjai atskleidė, kodėl senesni kompiuteriai nebetemps

    „Minecraft“ po 17 metų kelia kartelę: kūrėjai atskleidė, kodėl senesni kompiuteriai nebetemps

    Praėjus 17 metų nuo pirmosios viešos bandomosios versijos, „Minecraft“ kūrėjai atnaujino „Minecraft: Java Edition“ sisteminius reikalavimus. „Mojang Studios“ teigia, kad per daugiau nei dešimtmetį žaidimas išaugo taip smarkiai, jog ankstesnės minimalios specifikacijos nebeatspindi realių šiandienos poreikių.

    Studija pabrėžia, kad „Minecraft“ seniai nebėra tas pats 2009 metais startavęs projektas: atsirado daugiau turinio, sudėtingesni pasaulio generavimo sprendimai, daugiau efektų ir funkcijų, kurios didina apkrovą procesoriui, vaizdo plokštei ir operatyviajai atminčiai. Dėl to, pasak kūrėjų, reikėjo suvienodinti bazinį techninį lygį, kad būtų lengviau užtikrinti stabilumą ir tolesnę plėtrą.

    Atnaujintuose reikalavimuose akcentuojama didesnė RAM apimtis, našesni procesoriai ir vaizdo plokštė, palaikanti „Vulkan 1.3“. Tai reiškia, kad daliai senesnių kompiuterių, ypač su pasenusia grafikos architektūra ar tvarkyklėmis, žaidimas gali veikti prasčiau arba reikalaus papildomų kompromisų.

    Kūrėjai nurodo ir orientyrus, ko tikėtis iš skirtingų konfigūracijų. Minimalūs reikalavimai turėtų leisti pasiekti apie 30 kadrų per sekundę 1 920 x 1 080 raiška, o rekomenduojama įranga ta pačia raiška sieja tikslą su maždaug 60 kadrų per sekundę veikimu.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad neatitikimas minimaliems reikalavimams nebūtinai reiškia, jog žaidimas visiškai nepasileis. Tokiais atvejais dažniausiai tenka mažinti grafikos nustatymus, renderinimo atstumą, atsisakyti dalies efektų ir susitaikyti su mažesniu stabilumu, ypač didesniuose pasauliuose ar intensyvesnėse situacijose.

    Ekspertai pastebi, kad tai platesnė industrijos tendencija: ilgaamžiai žaidimai, nuolat papildomi naujomis sistemomis, galiausiai atsiremia į technines ribas, kai senesnė aparatinė įranga tampa pagrindiniu stabdžiu. „Minecraft“ atveju tai ypač aktualu, nes žaidimas veikia daugybėje skirtingų kompiuterių, o nuoseklus atnaujinimų srautas reikalauja vis modernesnės grafikos ir sisteminių bibliotekų.

  • Masinė „Microsoft“ „Xbox“ avarija paralyžiavo paslaugas: stringa prisijungimai ir žaidimai

    Masinė „Microsoft“ „Xbox“ avarija paralyžiavo paslaugas: stringa prisijungimai ir žaidimai

    „Microsoft“ valdomą „Xbox“ platformą ketvirtadienį ištiko plataus masto sutrikimai, dėl kurių dalis žaidėjų visame pasaulyje negalėjo prisijungti prie paskyrų ir naudotis skaitmenine žaidimų biblioteka. Pranešimai apie klaidas apėmė tiek konsoles, tiek programėles ir su paskyromis susijusias funkcijas.

    Vartotojai skundėsi, kad nepavyksta prisijungti prie profilio, atsidaryti įsigytų žaidimų sąrašo, taip pat paleisti kai kurių žaidimų ir programų. Sutrikimai palietė ir „Xbox“ parduotuvės bei prenumeratų sritį, todėl daliai žmonių laikinai tapo neprieinamos skaitmeninės paslaugos.

    Pirmieji signalai apie problemas pasirodė anksti ryte, o per kelias valandas jų skaičius išaugo iki dešimčių tūkstančių. Nors daliai vartotojų atrodė, kad situacija buvo stabilizavusis, vėliau pranešimai apie klaidas vėl suaktyvėjo, rodydami, kad gedimas nebuvo galutinai pašalintas.

    Kas neveikė ir ką rodo būsenos puslapis

    Pagal „Xbox“ paslaugų būseną, sutrikimai fiksuoti paskyrų ir profilių veikime, parduotuvėje bei prenumeratose, taip pat žaidimų ir programėlių paslaugose. Tokie gedimai dažniausiai reiškia, kad nukenčia autentifikavimas, licencijų patikra ir turinio pasiekiamumas, todėl net turint įsigytą žaidimą jis gali laikinai neįsijungti.

    Tokiose situacijose dažnai nukenčia ir debesijos funkcijos, pavyzdžiui, išsaugojimų sinchronizavimas ar kelių įrenginių naudojimas. Žaidėjams tai ypač skausminga, kai didelė dalis bibliotekos yra skaitmeninė ir priklauso nuo prisijungimo bei serverių veikimo.

    „Microsoft“ reakcija ir ką daryti vartotojams

    „Microsoft“ atstovai nurodė, kad inžinieriai žino apie sutrikimus ir vykdo intensyvius darbus, siekdami atkurti paslaugas. Tokiais atvejais problemos sprendimas paprastai vyksta etapais: stabilizuojamas prisijungimas, tada atstatomos parduotuvės ir prenumeratų funkcijos, o galiausiai normalizuojamas žaidimų paleidimas.

    Kol gedimas tęsiasi, vartotojams rekomenduojama stebėti oficialų „Xbox“ paslaugų būsenos puslapį ir vengti veiksmų, kurie gali apsunkinti paskyros atstatymą, pavyzdžiui, daugybinių slaptažodžio keitimų ar mokėjimo bandymų. Jei žaidimas turi vietinį režimą ir jau yra įdiegtas, daliai žaidėjų jis gali veikti, tačiau skaitmeninių licencijų tikrinimas kai kuriais atvejais vis tiek blokuoja paleidimą.

    Skaitmeninių paslaugų rizika vis ryškesnė

    Pastarosiomis dienomis žaidimų bendruomenė jau buvo aptarinėjusi kitų didžiųjų platformų sutrikimus, todėl „Xbox“ problemos dar labiau išryškino priklausomybę nuo internetinių paslaugų. Kuo daugiau turinio perkeliama į skaitmeninę erdvę ir prenumeratas, tuo didesnė tampa vieno gedimo kaina vartotojams.

    Žaidėjai socialiniuose tinkluose reiškė nepasitenkinimą, kad dėl platformos sutrikimų prarandama galimybė naudotis net jau įsigytais žaidimais. Ekspertai pastebi, kad patikimumas ir atsparumas gedimams tampa esminiu konkurenciniu veiksniu, ypač kai platformos plečia debesijos ir prenumeratų pasiūlą.

  • Toddas Howardas patvirtino: „The Elder Scrolls 6“ kurs su nauju varikliu – kas keisis?

    Toddas Howardas patvirtino: „The Elder Scrolls 6“ kurs su nauju varikliu – kas keisis?

    „Bethesda Game Studios“ vadovas Toddas Howardas patvirtino, kad „The Elder Scrolls 6“ bus kuriamas naudojant naujos kartos technologiją, vadinamą „Creation Engine 3“. Pasak jo, studija šiuo metu daug dėmesio skiria ne tik pačiai žaidimo vizijai, bet ir įrankiams bei sistemoms, kurios leis ją įgyvendinti.

    Ilgus metus dalis žaidėjų kritikavo „Bethesda“ naudojamą variklį kaip pasenusį, ypač kalbant apie didžiulius atvirus pasaulius, fizikos niuansus ir personažų animacijas. „Starfield“ buvo pirmasis didelis studijos projektas su „Creation Engine 2“, o ankstesni serijos žaidimai rėmėsi dar pirmąja šios technologijos karta.

    „Daugelis žmonių galvoja, kad variklis yra tik grafikos vaizdavimas, bet ten yra gerokai daugiau: įrankiai, sistemos ir tai, kaip patogu kurti patį žaidimą“, – sakė Toddas Howardas.

    Anot jo, „Creation Engine 3“ pirmiausia turėtų palengvinti kūrėjų darbą ir atverti kelią idėjoms, kurios anksčiau strigdavo dėl techninių ribojimų. „Bethesda“ žaidimai tradiciškai garsėja tuo, kad leidžia žaidėjams eksperimentuoti ir netikėtais būdais laužyti taisykles, todėl patikima sistemų architektūra studijai yra esminė.

    Tuo pačiu tai reiškia, kad iki „The Elder Scrolls 6“ pasirodymo dar gali tekti palaukti. Žaidimas pirmą kartą buvo pristatytas dar 2018 metais, tačiau tai buvo tik ankstyvas krypties užuominas, o ne reali demonstracija. Pats Toddas Howardas vėliau viešai pripažino, kad tokia ankstyva anonsavimo strategija nebuvo ideali.

    Neoficialūs pranešimai iš žaidimų industrijos šaltinių rodo, kad premjera gali įvykti ne anksčiau kaip 2028 arba 2029 metais. Tokiu atveju nuo pirmosios užuominos iki išleidimo praeitų daugiau nei dešimtmetis, o „Bethesda“ tikėtina vengs naujų viešų pristatymų, kol neturės ką parodyti iš realaus žaidimo eigos.

    Studija taip pat sieja „Creation Engine 3“ su tolimesne ateitimi: po „The Elder Scrolls 6“ tuo pačiu technologiniu pagrindu planuojamas ir „Fallout 5“. Be to, viešojoje erdvėje minimi planai atnaujinti ankstesnius „Fallout“ serijos žaidimus, o pačioje visatoje lygiagrečiai gali atsirasti ir kitų projektų, kuriuos vysto kitos komandos.

    Kol kas „Bethesda“ nėra paskelbusi tikslios „The Elder Scrolls 6“ išleidimo datos ar platformų sąrašo. Tačiau patvirtinimas apie „Creation Engine 3“ siunčia aiškų signalą: studija bando iš esmės sustiprinti technologinį pagrindą, kad sugrįžimas į fantasy pasaulį būtų ne tik didelis, bet ir techniškai tvirtesnis nei ankstesni bandymai.

  • JAV politikas sprogsta dėl „Microsoft“ atleidimų: reikalauja nušalinti „Xbox“ vadovę

    JAV politikas sprogsta dėl „Microsoft“ atleidimų: reikalauja nušalinti „Xbox“ vadovę

    „Microsoft“ žaidimų padalinyje „Xbox“ pastarosiomis savaitėmis vyksta vienas didžiausių pertvarkymų per pastaruosius metus. Kartu su strategijos peržiūra ir veiklos prioritetų pakeitimais paskelbta apie reikšmingą darbuotojų mažinimą žaidimų studijose, susijusiose su „Xbox“ ekosistema.

    Viešojoje erdvėje nuskambėjo skaičius apie 1 600 panaikintų etatų, o taip pat pranešta, kad artimiausiais mėnesiais su darbu „Xbox“ gali atsisveikinti dar panašus skaičius žmonių. Tokie sprendimai paprastai aiškinami siekiu optimizuoti sąnaudas, konsoliduoti komandas ir nukreipti investicijas į prioritetines kryptis.

    Šiame kontekste dėmesį patraukė ir personalijų naujienos: „Microsoft Gaming“ vadovė Asha Sharma paskirta patariamajai pareigybei JAV Federalinės rezervų sistemos darbo grupėje, kuri vertina produktyvumo ir užimtumo tendencijas. Jos darbas siejamas ir su bendros paskirties technologijų poveikio ekonomikai analize, įskaitant DI.

    Vis dėlto toks paskyrimas sukėlė politinę reakciją. JAV kongresmenas Riley M. Moore viešai pareiškė, kad kreipėsi į Federalinės rezervų sistemos vadovybę, ragindamas A. Sharmą pašalinti iš darbo grupės, nes, jo teigimu, masiniai atleidimai kelia klausimų dėl jos tinkamumo eiti tokias pareigas.

    Politikas tvirtina, kad atleidimai palietė tūkstančius darbuotojų, o įmonė esą vis dažniau remiasi pigesne darbo jėga, įskaitant specialistus, dirbančius su H-1B tipo darbo vizomis. Pasak jo, tai ne tik socialiai jautrus, bet ir ekonomiškai problemiškas signalas, kai kalbama apie užimtumo ir produktyvumo politiką.

    „Tai, kas vyksta, yra neteisinga amerikiečių darbuotojų atžvilgiu, todėl toks asmuo neturėtų patarinėti dėl užimtumo politikos“, – sakė Riley M. Moore.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad žaidimų industrijoje pastaraisiais metais fiksuojama bendra sąnaudų karpymo banga: po pandeminio augimo daug bendrovių peržiūrėjo projektų portfelius, mažino komandų dydžius ir labiau orientavosi į pelningiausius produktus. „Microsoft“ atvejis išsiskiria mastu ir tuo, kad sprendimai sutapo su politiniu ginču JAV dėl aukštos kvalifikacijos migracijos ir technologijų sektoriaus atsakomybės darbo rinkai.

  • „Microsoft“ staigmena žaidėjams: „Xbox“ klasika pagaliau atkeliauja į PC ir nešiojamas konsoles

    „Microsoft“ staigmena žaidėjams: „Xbox“ klasika pagaliau atkeliauja į PC ir nešiojamas konsoles

    „Microsoft“ pranešė pradedanti „Xbox“ žaidimų suderinamumo atgaline data (angl. backward compatibility) funkciją kompiuteriuose ir dalyje nešiojamų įrenginių. Bendrovė akcentuoja, kad siekia išsaugoti senesnių žaidimų paveldą ir suteikti galimybę jį patogiai pasiekti šiuolaikinėse platformose.

    „Jūsų biblioteka yra daugiau nei tik žaidimų rinkinys. Tai jūsų asmeninė istorija ir prisiminimai, kurių nenorime prarasti net technologijoms sparčiai tobulėjant“, – teigiama „Microsoft“ komunikacijoje.

    Skelbiama, kad funkcija startuoja su pirmaisiais suderinamais žaidimais, o vėliau biblioteka bus plečiama. Šis žingsnis atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai leidėjai vis dažniau kalba apie žaidimų išsaugojimą, licencijų sudėtingumą ir skirtingų platformų ekosistemų suartėjimą.

    Klasikinius „Xbox“ žaidimus planuojama paleisti kompiuteriuose, „Xbox“ konsolėse, per debesijos sprendimus ir suderinamuose nešiojamuose įrenginiuose, įskaitant „ROG Xbox Ally“ ir „ROG Xbox Ally X“. Pasak bendrovės, žaidimai bus pritaikyti šiuolaikiniams standartams, kad naudotojai galėtų keisti grafikos nustatymus ir įjungti tokias parinktis kaip VSync bei pilno ekrano režimą.

    Įsigijimo modelis išlieka įprastas: dalį žaidimų bus galima pirkti atskirai „Xbox“ parduotuvėje, o „Xbox Game Pass“ prenumeratoriai, priklausomai nuo konkretaus titulo ir jo įtraukimo į katalogą, galės gauti prieigą per prenumeratą. „Microsoft“ nurodo, kad tai tik pradžia, o suderinamų žaidimų sąrašas ateityje turėtų augti.

    Bendrovė taip pat pateikė sistemos reikalavimus kompiuteriams, reikalingus naujajai funkcijai. Tikimasi, kad didžiausią naudą pajus žaidėjai, turintys sukauptas senesnių „Xbox“ žaidimų kolekcijas ir norintys jas naudoti be papildomų kompromisų pereinant prie naujesnės įrangos.

  • Panika dėl „id Software“ atleidimų: kūrėjas neigia, kad studija ištuštinta – kas bus su „Doom“?

    Panika dėl „id Software“ atleidimų: kūrėjas neigia, kad studija ištuštinta – kas bus su „Doom“?

    Po plataus masto atleidimų „Xbox“ ekosistemoje dėmesio centre netikėtai atsidūrė „id Software“: internete ėmė plisti kalbos, esą studija buvo beveik „išdraskyta“, o „id Tech“ variklio komanda neva vos laikosi. Tokie teiginiai paskatino spekuliacijas, ar bendrovė pajėgi tęsti didelio masto projektus ir išlaikyti savo technologinį pranašumą.

    Į šiuos gandus viešai sureagavo „id Software“ atstovas ir vienas iš kūrybinių vadovų Hugo Martinas. Naujos transliacijos metu jis pakartojo, kad „id Tech“ komandos dydis iš esmės išliko panašus į tą, koks buvo kuriant 2016 metais pasirodžiusį „Doom“, ir paneigė naratyvą, jog studija esą buvo „išskrosta“ ar faktiškai nebefunkcionuoja.

    Vis dėlto diskusijas pakurstė ir buvusio darbuotojo pasisakymas, kuriame abejojama, ar dabartinė „id Software“ sudėtis realiai gali kurti naujus žaidimus tokia pačia apimtimi kaip anksčiau. Teigiama, kad dalis komandos, dirbusios prie neseniai išleisto papildinio „Revelations“, galėjo būti atleista, o tai, pasak kritiškų vertinimų, komplikuotų naujų projektų gamybą bei darbą su „id Tech“.

    Gandų fone toliau sklando ir prielaidos apie galimą naują „Doom“ serijos dalį. Hugo Martinas užsiminė norintis užbaigti Slayerio istorijos atkarpą iki momento, kai herojus užhibernuojamas, ir taip pasiekti siužetinį tašką, nuo kurio prasideda 2016 metų „Doom“ įvykiai.

    Tuo pat metu „Xbox“ viešai yra patvirtinusi, kad tokios serijos kaip „Doom“, „Quake“ ir „Wolfenstein“ bus tęsiamos. Tačiau rinkoje įprasta, kad net ir tęstinumo pažadas nereiškia greitų terminų: žaidimų kūrime komandų dydis, kompetencijų išlaikymas ir technologinė bazė tiesiogiai lemia tempą, ambicijas bei galutinę kokybę.

    Ši istorija išryškina ir platesnę tendenciją: didelių leidėjų restruktūrizacijos metu net garsiausi vardai tampa gandų taikiniais, o informacijos vakuumas greitai užsipildo prielaidomis. Todėl kol kas esminis klausimas lieka ne tai, ar „id Software“ uždaroma, o ar po pokyčių ji galės išlaikyti ankstesnį kūrybinį ir technologinį mastą.

  • Buvęs „PlayStation“ vadovas siunčia žinutę: „Xbox“ privalo atsigauti, kitaip nukentės visi

    Buvęs „PlayStation“ vadovas siunčia žinutę: „Xbox“ privalo atsigauti, kitaip nukentės visi

    Konsolių rinka daugelį metų laikėsi ant dviejų stulpų: „Microsoft“ „Xbox“ ir „Sony“ „PlayStation“. Ši konkurencija vertė abi puses investuoti į naujoves, išskirtinius žaidimus ir patrauklią įrangos kainodarą, o galiausiai laimėdavo žaidėjai.

    Pastaruoju metu vėl garsiau kalbama apie „Xbox“ kryptį ir ateitį, nes „Microsoft“ vis labiau akcentuoja paslaugas, žaidimų prenumeratas ir turinio platinimą įvairiose platformose. Toks posūkis daliai bendruomenės kelia klausimų, ar tradicinis konsolės modelis „Xbox“ ekosistemoje išliks toks pat svarbus.

    Kodėl „Xbox“ sėkmė svarbi visiems?

    Buvęs „PlayStation“ vadovas Shawnas Laydenas teigia, kad rinkoje dominuojant vienam žaidėjui silpnėja paskatos rizikuoti ir kurti drąsesnes idėjas. Jo vertinimu, konkurentas, praradęs pagreitį, reiškia mažiau spaudimo lyderiui nuolat gerinti paslaugas ir pasiūlymą.

    „Abi platformos versdavo viena kitą būti geresnėmis, o kai dominuoja tik vienas žaidėjas, inovacijų energija blėsta. Norėčiau pamatyti, kaip „Xbox“ atgauna ankstesnį blizgesį“, – sakė Shawnas Laydenas.

    Laydeno mintis paprasta: stiprus „Xbox“ didina viso sektoriaus įtampą ir ambiciją, o kartu augina auditoriją. Kai dvi ekosistemos varžosi, žaidėjai dažniau sulaukia geresnių pasiūlymų, lankstesnių prenumeratų sąlygų ir greitesnių technologinių šuolių.

    Skaitmenizacija ir kainų kontrolės baimės

    Diskusijas kaitina ir platesnės rinkos tendencijos: fizinių žaidimų laikmenų reikšmė mažėja, o skaitmeniniai pardavimai daugelyje šalių jau dominuoja. Žaidėjų bendruomenė neretai baiminasi, kad visiškas perėjimas prie skaitmenos ilgainiui sustiprintų vienos parduotuvės įtaką kainoms ir pasiūlymų įvairovei.

    Tokioje aplinkoje konkurencinis spaudimas tampa dar svarbesnis: kai pirkimai labiau koncentruojasi į uždaras ekosistemas, platformos valdytojas turi daugiau svertų nustatyti taisykles. Dėl to „Xbox“ kaip alternatyva, pasak Laydeno, yra reikšminga ne tik „Microsoft“, bet ir pačiai žaidimų rinkai.

    Ką tai reiškia artimiausiems metams?

    „Microsoft“ pastaraisiais metais nuosekliai stiprina turinio ir paslaugų pusę, o „Sony“ daug dėmesio skiria didelės apimties išskirtiniams projektams ir savo ekosistemos plėtrai. Kol abi strategijos susiduria, žaidėjai gali rinktis, kuri vertė jiems svarbesnė: prenumeratos patogumas, techninės galios ar išskirtinių žaidimų biblioteka.

    Laydeno žinutė šioje diskusijoje skamba kaip perspėjimas: jei rinka praras realų balansą, ilgainiui gali sumažėti tiek inovacijų tempas, tiek vartotojams palankios konkurencijos. Todėl „Xbox“ atsigavimas, jo manymu, būtų naudinga žinia visiems, net ir „PlayStation“ gerbėjams.

  • „Microsoft“ vėl kerta per žaidimų verslą: atleidimai „Zenimax“ kelia nerimą „ESO“ ateičiai

    „Microsoft“ vėl kerta per žaidimų verslą: atleidimai „Zenimax“ kelia nerimą „ESO“ ateičiai

    „Microsoft“ tęsia žaidimų padalinio restruktūrizaciją: „Zenimax Media“ ir „Zenimax Online Studios“ planuojama panaikinti 379 darbo vietas. Tai paliečia komandas, kurios daugiau nei dešimtmetį kūrė ir prižiūrėjo „The Elder Scrolls Online“ turinį.

    Pagal pateiktus teisinius dokumentus, atleidimai išskaidomi tarp „Zenimax Media“, kuri veikia kaip „Bethesda“ leidybinė kryptis, ir pačios „Zenimax Online Studios“. Procesas neįvyks akimirksniu, nes numatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį dalis vadovų dar kurį laiką perduos pareigas.

    Iš vadovaujančių pozicijų pasitraukia studijoje ilgai dirbę žmonės, tarp jų buvęs vadovas Joe Burba, taip pat „The Elder Scrolls Online“ vykdomoji prodiuserė Susan Kath, pagrindinis žaidimo režisierius Rich Lambert ir gamybos vadovė Ala Diaz. Tokie pokyčiai paprastai reiškia ne tik mažesnę komandą, bet ir peržiūrimą prioritetų sąrašą.

    Studijai vadovaus Josh Henderson, anksčiau ėjęs verslo operacijų vadovo pareigas, o pagrindinio režisieriaus atsakomybę perima Nick Giacomini. Pereinamuoju laikotarpiu didžiausias klausimas bendruomenei yra praktinis: ar dėl mažesnių pajėgumų nesulėtės atnaujinimų ir plėtinių rengimo tempas.

    Tai ne pirma tokia banga. Per pastaruosius metus „Microsoft“ jau mažino darbuotojų skaičių žaidimų kryptyje, o kartu buvo atsisakyta ir dalies neįvardytų projektų, siekiant daugiau resursų nukreipti į didžiausius prekių ženklus ir brangias, ilgai kuriamas produkcijas.

    Vis dėlto kūrėjų atstovai viešai ramina, kad „The Elder Scrolls Online“ žaidėjams esą nėra pagrindo tikėtis staigaus turinio pristabdymo. „The Elder Scrolls Online“ pirmą kartą išleistas 2014 metais kompiuteriams, o vėliau pasiekė ir konsoles, todėl „Microsoft“ sprendimų poveikis tiesiogiai paliečia ilgametę ir didelę žaidėjų bendruomenę.

  • „Doom“ kūrėjai po „Microsoft“ kirčio: atleido šimtus ir net nelaukė žaidimo sėkmės

    „Doom“ kūrėjai po „Microsoft“ kirčio: atleido šimtus ir net nelaukė žaidimo sėkmės

    Prieš pat ilgai laukto priedo žaidimui „Doom: The Dark Ages“ pasirodymą „Xbox“ paskelbė apie plataus masto pertvarką ir daugiau nei 3 000 darbuotojų atleidimus. Sumažinimai palietė ir studiją id Software, kuri siejama su „Doom“ serija ir laikoma viena svarbiausių „Xbox“ portfelio komandų.

    Remiantis viešumoje cituojamais skaičiais, id Software atveju atleidimai esą galėjo paliesti 136 iš 185 darbuotojų. Tokia proporcija žaidimų industrijoje vertinama kaip itin drastiška, ypač turint omenyje, kad studija yra atsakinga už vieną žinomiausių „Microsoft“ valdomų prekių ženklų.

    Situaciją komentavęs anoniminis id Software darbuotojas teigė, kad sprendimai priimti neįvertinus, kaip rinkoje pasiseks naujam turiniui.

    „Jie net nepalaukė, kad pamatytų, ar produktas bus sėkmingas, ir tada atsikratė komandos“, – sakė darbuotojas.

    Pasak jo, priklausymas „Microsoft“ praktikoje nesuteikė laukto stabilumo.

    „Buvimas „Microsoft“ dalimi neduoda jokios naudos. Iš tikrųjų jie sunaikino didžiulę vertę ir, panašu, net to nesuvokia“, – teigė kūrėjas.

    Šie pareiškimai nuskambėjo platesniame kontekste: tai jau ne pirma didelė „Microsoft“ mažinimų banga po „Activision Blizzard“ įsigijimo, kurio vertė siekė apie 69 milijardus eurų. Pastaraisiais metais „Xbox“ strategija vis dažniau aptariama per efektyvumo, sąnaudų mažinimo ir portfelio peržiūros prizmę, o kartu viešumoje netyla diskusijos apie „Game Pass“ modelio tvarumą ir tai, kaip keičiasi prioritetai tarp prenumeratos augimo ir didelių biudžetų žaidimų kūrimo.

    Industrijos analitikai pabrėžia, kad dabartinė rinka išlieka nepastovi: net gerai įvertinti žaidimai ar priedai nebūtinai apsaugo komandas nuo restruktūrizacijos. Pastaruoju metu leidėjai vis dažniau peržiūri riziką, trumpina projektų portfelius ir investicijas nukreipia į mažesnį skaičių didžiausią grąžą žadančių krypčių, įskaitant debesų paslaugas ir DI sprendimus.

    Žaidėjams tokie sprendimai paprastai reiškia du dalykus: didesnį neapibrėžtumą dėl tolimesnių turinio planų ir didesnę kūrimo riziką, kai komandoms tenka dirbti mažesnėmis sudėtimis. Tuo pat metu darbuotojų atstovai ir profesinės bendruomenės vis garsiau kelia klausimą, ar masiniai atleidimai neturėtų būti derinami su aiškesnėmis socialinėmis garantijomis ir skaidresniu komunikavimu apie strateginius pokyčius.