CP v2

Tag: Microsoft

  • „Sony“ traukiasi nuo žaidimų diskų: kas laukia „PlayStation“ ir kuo pasinaudos „Xbox“?

    „Sony“ traukiasi nuo žaidimų diskų: kas laukia „PlayStation“ ir kuo pasinaudos „Xbox“?

    „Sony“ pastaruoju metu sulaukė kritikos dėl krypties, kuri vis labiau stumia žaidimų rinką į skaitmeninę erą: vis daugiau dėmesio skiriama atsisiunčiamiems pirkiniams ir prenumeratoms, o fizinių laikmenų vaidmuo mažėja. Nors diskai dar neišnyksta per naktį, industrijoje stiprėja signalai, kad artimiausiais metais jų pasiūla ir svarba „PlayStation“ ekosistemoje gali smarkiai sumenkti.

    Žaidėjų nerimas daugiausia susijęs ne su patogumu, o su nuosavybės ir prieigos klausimais. Skaitmeniniai pirkiniai yra susieti su paskyromis ir paslaugų veikimu, todėl plačiai nuskambėję „PlayStation Network“ sutrikimai priminė, kad infrastruktūros gedimai gali laikinai apriboti galimybę pasiekti net ir jau įsigytą turinį.

    Diskai prieš skaitmeninę priklausomybę

    Fizinės laikmenos daugeliui išlieka ne tik kolekcionavimo dalis, bet ir praktiškas pasirinkimas: diską galima perparduoti, paskolinti, o kai kuriais atvejais žaidimą įdiegti be didelių atsisiuntimų. Vis dėlto net ir diskų laikais didelė dalis naujų leidimų remiasi atnaujinimais, todėl visiškas nepriklausomumas nuo interneto šiuolaikiniame žaidimų pasaulyje tampa vis retesnis.

    Rinkos kryptį stiprina ir leidėjų bei platformų interesai: skaitmeninė prekyba leidžia paprasčiau valdyti kainodarą, nuolaidas, prenumeratų pasiūlymus ir uždirbti iš papildomo turinio. Dėl to tikėtina, kad fizinės prekybos apimtys ir toliau trauksis, o diskai liks nišinis pasirinkimas, ypač tarp kolekcininkų.

    „Microsoft“ galimybė ir „Xbox“ posūkis

    Tokiame fone konkurentams atsiveria proga išsiskirti. „Digital Foundry“ atstovas Johnas Linnemanas, remdamasis savo šaltiniais, yra minėjęs, kad būsimas „Xbox“ projektas, žinomas kaip „Project Helix“, teoriškai galėtų išlaikyti fizinių laikmenų palaikymą.

    Jei toks sprendimas pasitvirtintų, „Microsoft“ galėtų pataikyti į auditoriją, kuri nenori visiškai atsisakyti diskų ir vertina galimybę naudotis turima kolekcija. „Xbox“ strategijoje ilgą laiką pabrėžiama atgalinė suderinamumo kryptis, todėl diskų palaikymas būtų logiškas žingsnis žaidėjams, turintiems „Xbox 360“, „Xbox One“ ar „Xbox Series X“ bibliotekas.

    Hibridinė kryptis ir komponentų kainos

    „Project Helix“ siejamas su idėja kurti hibridinį įrenginį, kuris veiktų kaip konsolės ir kompiuterio derinys, glaudžiai susietas su „Windows“ aplinka. Tokia kryptis gali reikšti didesnį lankstumą, bet kartu kelia klausimų dėl kainos, komplektacijos ir to, kaip bus suderinti konsolėms įprasti paprastumo standartai su kompiuterių pasauliui būdingais niuansais.

    Technologijų rinkoje tuo pat metu išlieka spaudimas komponentų kainoms: didėjanti duomenų centrų paklausa, susijusi su DI plėtra, daro įtaką atminties ir kaupiklių segmentams, o tai gali atsiliepti ir vartotojams skirtų įrenginių savikainai. Dėl šios priežasties naujos kartos konsolių kainodara gali tapti vienu svarbiausių veiksnių, nulemsiančių, ar gamintojai ryšis brangesniems sprendimams, pavyzdžiui, diskų įrenginiams.

    Kol kas tiek „Sony“, tiek „Microsoft“ oficialiai nepatvirtino galutinių planų dėl fizinių laikmenų ateities visose būsimose platformose, tačiau kryptis aiški: skaitmeninis platinimas stiprėja, o diskų palaikymas gali tapti konkurenciniu pranašumu tik tuomet, jei jis bus patogus, prieinamas ir aiškiai pagrįstas žaidėjų poreikiais.

  • Ne vien Ctrl+C ir Ctrl+V: šie Windows 11 klavišų deriniai kasdien sutaupo minutes

    Ne vien Ctrl+C ir Ctrl+V: šie Windows 11 klavišų deriniai kasdien sutaupo minutes

    Windows 11 siūlo šimtus klavišų derinių, tačiau kasdienėje rutinoje dažniausiai pakanka keliolikos. Jie pagreitina teksto redagavimą, paiešką, darbą su failais ir greitą programų perjungimą, todėl verta pradėti nuo universaliausių kombinacijų.

    Dažniausiai naudojami deriniai veikia daugelyje programų, nuo naršyklės ir Failų naršyklės iki teksto redaktorių ar el. pašto. Pavyzdžiui, Alt+Tab padeda akimirksniu persijungti tarp langų, o Ctrl+F leidžia greitai rasti žodį ar skaičių atidarytame dokumente.

    Patogus kasdienis triukas yra Win+D, kuris vienu paspaudimu parodo darbalaukį, o paspaudus dar kartą grąžina ankstesnį vaizdą. Tai praverčia, kai reikia greitai atsidaryti failą nuo darbalaukio arba „paslėpti“ daugybę langų jų neuždarant.

    Langų išdėstymas vienu mostu

    Windows 11 ypač išpopuliarino langų išdėstymo funkcijas, kai viename ekrane reikia matyti kelias programas. Tai patogu lyginant dokumentus, perrašant duomenis į skaičiuoklę ar dirbant su tekstu, kai šaltiniai atidaryti naršyklėje.

    Dažniausiai naudojami deriniai yra Win+rodyklė į kairę arba Win+rodyklė į dešinę, kurie pritraukia langą prie ekrano krašto. Taip pat Win+rodyklė į viršų maksimalizuoja langą, o Win+rodyklė į apačią jį sumažina arba grąžina į ankstesnį dydį.

    Pridėjus vieną langą prie krašto, sistema pasiūlo pasirinkti, kas užims likusią ekrano dalį. Tarpą tarp dviejų programų galima reguliuoti, o Windows automatiškai pritaiko abiejų langų plotį, kad darbas būtų patogus.

    Iškarpinė, kuri prisimena daugiau

    Įprastas Ctrl+V įklijuoja paskutinį nukopijuotą elementą, tačiau Win+V atveria iškarpinės istoriją. Joje galima rasti anksčiau kopijuotus teksto fragmentus ar paveikslėlius, o pirmą kartą naudojant funkciją Windows paprašo ją įjungti.

    Iškarpinės istorija praverčia, kai reikia sugrįžti prie anksčiau kopijuoto adreso, telefono numerio ar žinutės dalies neieškant šaltinio iš naujo. Dažniausiai naudojamus įrašus galima prisegti, o nereikalingus pašalinti atskirai.

    Windows taip pat leidžia sinchronizuoti iškarpinės tekstą tarp įrenginių, jei prisijungta ta pačia „Microsoft“ paskyra arba darbo paskyra. Įjungus sinchronizavimą dalis duomenų keliauja per debesiją, todėl įmonėse svarbu įvertinti vidines saugumo taisykles.

    Dar vienas naudingas derinys yra Ctrl+Shift+V, kuris kai kuriose programose įklijuoja tekstą be pradinio šrifto, spalvų ir dydžio. Vis dėlto tai priklauso nuo konkrečios programos, nes dalis jų šį derinį gali būti priskyrusios kitai funkcijai.

    Ekrano kopijos ir diktavimas

    Win+Shift+S paleidžia ekrano iškarpymo įrankį, leidžiantį pasirinkti stačiakampį, laisvos formos sritį, konkretų langą ar visą ekraną. Vaizdas nukeliauja į iškarpinę, todėl jį galima iškart įklijuoti į laišką, dokumentą ar susirašinėjimo programą.

    Kalbant apie produktyvumą, verta prisiminti ir Win+H, kuris įjungia diktavimą ir palaiko lietuvių kalbą. Šiai funkcijai paprastai reikia veikiančio mikrofono ir interneto, nes naudojamas internetinis kalbos atpažinimas.

    Jei deriniai neveikia, verta patikrinti, ar problema pasireiškia visoje sistemoje, ar tik vienoje programoje. Patikimiausia išbandyti Notepad ir Failų naršyklę, nes kai kurios programos perima numatytuosius Windows derinius ir priskiria jiems kitą veiksmą.

    Dažnas trikdis yra netyčia pakeistas klaviatūros išdėstymas, kurį galima patikrinti Win+tarpo klavišas. Taip pat pravartu peržiūrėti pritaikymo neįgaliesiems nustatymus, nes Klavišai trūkčiojantys ir Klavišai filtro gali sudaryti įspūdį, kad klaviatūra „sugedo“.

    Praktikoje dažnai padeda programos perkrovimas, klaviatūros atjungimas ir prijungimas prie kito USB lizdo ar sistemos atnaujinimai per Windows Update. Nešiojamuosiuose kompiuteriuose verta išbandyti išorinę klaviatūrą, kad būtų aiškiau, ar problema programinė, ar susijusi su pačia klaviatūra.

    Pažengusiems naudotojams praverčia nemokamas „Microsoft PowerToys“, kuriame Keyboard Manager leidžia perpriskirti klavišus ir kurti savo derinius. Vis dėlto dalies sistemos rezervuotų komandų jis nepakeis, pavyzdžiui, Win+L ar Ctrl+Alt+Delete.

  • „Microsoft“ ir „OpenAI“ ruošia superprogramėles: viena „Copilot“ ir „ChatGPT“ pakeis daugybę įrankių

    „Microsoft“ ir „OpenAI“ ruošia superprogramėles: viena „Copilot“ ir „ChatGPT“ pakeis daugybę įrankių

    „Microsoft“ ruošiasi iš esmės pertvarkyti savo DI asistento „Copilot“ patirtį ir sujungti iki šiol atskirai veikusias funkcijas į vieną superprogramėlę. Apie tai bendrovės vadovas Satya Nadella prakalbo pristatydamas ketvirčio finansinius rezultatus, pabrėždamas, kad tikslas yra vienoje vietoje sutelkti pokalbių, bendradarbiavimo, programavimo ir agentinių sistemų galimybes.

    Tokiu sprendimu „Microsoft“ siekia sumažinti vartotojams tenkančią įrankių fragmentaciją, kai skirtingoms užduotims reikia skirtingų programų ir aplinkų. Bendrovė kalba apie vieną nuoseklią patirtį, kurioje būtų lengva persijungti tarp asmeninės „Microsoft Copilot“ versijos ir darbo aplinkai skirtos „Microsoft 365 Copilot“.

    Vienas „Copilot“ asmeniniam ir darbui

    „Copilot“ plėtra pastaraisiais metais vyko keliais kanalais, todėl vartotojai dažnai susiduria su skirtingais režimais ir integracijomis. „Microsoft“ planas – suvienodinti patirtį ir sudėti svarbiausias funkcijas į vieną aplikaciją, kad nereikėtų atskirai ieškoti kodavimo, pokalbių, dokumentų ar agentų galimybių.

    „Copilot“ superprogramėlės idėja atliepia platesnę rinkos kryptį: DI asistentai vis dažniau tampa ne vien pokalbių langais, o darbo aplinkomis, kurios pačios inicijuoja veiksmus, vykdo užduočių grandines ir padeda automatizuoti procesus. Tokia kryptis ypač svarbi įmonėms, kurios ieško būdų sutrumpinti rutinines užduotis ir sumažinti darbuotojų laiką, praleidžiamą perjunginėjant sistemas.

    „Copilot“ greitai evoliucionuoja nuo pokalbių iki bendradarbiavimo ir autopiloto tipo funkcijų. Šį ketvirtį mes integruojame šias „Copilot“ patirtis, įskaitant kodavimo funkciją, į vieną superprogramėlę, skirtą tiek vartotojams, tiek verslui, – sakė Satya Nadella.

    DI bumo fone – auganti infrastruktūra

    Pranešimas apie suvienijimą pasirodė kartu su stipriu „Microsoft“ finansiniu laikotarpiu: bendrovė skelbė apie ryškų augimą debesijos ir DI srityse. Šis kontekstas svarbus, nes superprogramėlės ambicijos reikalauja didelės skaičiavimo galios, patikimų duomenų centrų ir sparčiai plečiamos infrastruktūros.

    „Microsoft“ pastaruoju metu intensyviai didina duomenų centrų pajėgumus, nes DI sprendimų paklausa auga tiek iš verslo klientų, tiek iš galutinių vartotojų pusės. Rinkoje tai laikoma vienu svarbiausių konkurencinių faktorių: kas sugeba užtikrinti daugiau galios ir mažesnę delsą, tas gali pasiūlyti stabilesnę DI paslaugų kokybę.

    Be to, „Microsoft“ akcentuoja, kad „Copilot“ naudojimas organizacijose spartėja, o įsitraukimo rodikliai kai kuriais aspektais artėja prie tokių kasdien naudojamų įrankių kaip „Outlook“ ar „Teams“. Tokie signalai leidžia suprasti, kodėl bendrovė nori vienos, aiškiai suprantamos programėlės, o ne kelių skirtingų įėjimų į tą patį asistentą.

    „OpenAI“ taip pat siekia sujungti produktus

    Panašią kryptį rodo ir „OpenAI“ planai. Bendrovė, valdanti „ChatGPT“, siekia mažinti produktų išsiskaidymą ir svarsto skirtingų sprendimų, įskaitant naršyklę „Atlas“ bei kodavimui skirtus įrankius, sujungimą į vieną darbalaukio superprogramėlę.

    Motyvas čia panašus kaip ir „Microsoft“ atveju: fragmentuotas produktų portfelis lėtina vystymą, apsunkina kokybės užtikrinimą ir klaidina vartotoją, kuriam ne visada aišku, kuo vienas įrankis skiriasi nuo kito. Tai ypač aktualu konkurencingoje aplinkoje, kur „Google“ ir „Anthropic“ taip pat spartina DI produktų ciklus.

    Mes supratome, kad išskaidėme pastangas per daug programėlių ir technologinių „stackų“, todėl turime supaprastinti veiklą. Ši fragmentacija mus lėtina ir apsunkina kokybės lygį, kurio siekiame, – darbuotojams perduotoje žinutėje nurodė Fidji Simo.

    Abi kryptys rodo tą pačią tendenciją: DI įrankiai juda nuo atskirų funkcijų rinkinio link vienos pagrindinės darbo erdvės. Vartotojui tai gali reikšti mažiau programėlių, paprastesnį naudojimą ir greitesnį kelią nuo užklausos iki konkretaus veiksmo, o rinkai – dar intensyvesnę kovą dėl to, kieno superprogramėlė taps kasdieniu standartu.

  • „Microsoft“ gelbėja „Xbox“: nauja 4xC strategija po atleidimų turi pakeisti žaidimo taisykles

    „Microsoft“ gelbėja „Xbox“: nauja 4xC strategija po atleidimų turi pakeisti žaidimo taisykles

    „Microsoft“ žaidimų padalinys „Xbox“ pastaraisiais metais susiduria su vis didesniu spaudimu: konsolių rinka brangsta, o konkurencija dėl žaidėjų laiko persikėlė į prenumeratas ir turinį. „Xbox Series X“ ir „Xbox Series S“ pardavimų dinamika nebeatitinka ankstesnių lūkesčių, todėl bendrovė vis labiau akcentuoja paslaugas ir žaidimus, o ne vien aparatinę įrangą.

    Įtampą didina ir vidiniai pokyčiai. „Microsoft“ jau paskelbė apie 1 600 darbuotojų atleidimą žaidimų padalinyje, o viešojoje erdvėje minimos ir galimos papildomos personalo mažinimo bangos per artimiausius metus. Tokie sprendimai rodo, kad bendrovė siekia mažinti sąnaudas ir perorientuoti investicijas į didžiausią grąžą kuriančias kryptis.

    Reaguodama į situaciją, „Microsoft Gaming“ vadovybė darbuotojams pristatė atnaujintą veiklos planą, kurio esmė – vadinamoji 4xC strategija. Ji apibrėžia keturias tarpusavyje susijusias kryptis, pagal kurias bus vertinami prioritetai, komandų darbas ir tikslai artimiausiais finansiniais metais.

    Šios kryptys iš esmės signalizuoja atsisakymą vien gynybinės laikysenos tradicinėje konsolių kovoje. Rinka vis labiau juda link kelių platformų leidybos, didelių franšizių vystymo ir nuolatinio pajamų srauto per prenumeratas, mikrotransakcijas bei ilgalaikį žaidėjų įsitraukimą.

    „Per artimiausius dvylika mėnesių turime išlaikyti žaidėjų pasitikėjimą ir aiškiai parodyti, kur „Xbox“ kuria didžiausią vertę“, – sakė „Microsoft Gaming“ vadovybė vidinėje komunikacijoje.

    Praktiškai tai reiškia, kad „Xbox“ tapatybė vis dažniau bus siejama su ekosistema, o ne su vienu įrenginiu. „Microsoft“ jau anksčiau stiprino kryptį, kai dalį žaidimų leido ir kitose platformose, o taip pat plėtė kompiuteriams skirtą pasiūlą bei paslaugas, susietas su „Windows“.

    Analitikų vertinimu, tokios strategijos sėkmė priklausys nuo kelių veiksnių: ar pavyks užtikrinti stiprų išskirtinių žaidimų kalendorių, ar bus suvaldytos išlaidos po įsigijimų ir restruktūrizacijų, ir ar prenumeratų modelis išlaikys augimą be kainų šokų žaidėjams. „Xbox“ artimiausias laikotarpis gali tapti lemiamu testu, ar prekės ženklas sugebės persiorientuoti į turinio ir paslaugų erą.

  • „Xbox“ Lenkijoje susimovė: frazė HRAJTE Hal sukėlė audrą ir iškėlė klausimą dėl DI vertimų

    „Xbox“ Lenkijoje susimovė: frazė HRAJTE Hal sukėlė audrą ir iškėlė klausimą dėl DI vertimų

    „Xbox“ Lenkijos socialinių tinklų paskyroje pasirodęs įrašas, reklamuojantis „Halo: Combat Evolved“ kampaniją, sukėlė pašaipų ir kritikos bangą. Vartotojai atkreipė dėmesį į keistą, netaisyklingą formuluotę HRAJTE Hal, kuri atrodė tarsi prastai išversta ar mechaniškai perkelta iš kitos kalbos.

    Įrašas netrukus buvo pašalintas, tačiau ekrano kopijos spėjo išplisti internete. Daliai žaidėjų užkliuvo ne tik gramatika, bet ir pati komunikacijos kokybė, kuri nesiderina su tarptautinio prekės ženklo įvaizdžiu bei įprastais rinkodaros standartais.

    „Nieko čia nesueina: nuo gramatikos iki elementarios taisyklingos lenkų kalbos“, – teigė žaidėjai, kritikuodami įrašą socialiniuose tinkluose.

    Diskusijose ėmė dominuoti dvi versijos: kad tekstas galėjo būti automatiškai išverstas, pavyzdžiui, iš čekų kalbos, arba parengtas pasitelkus DI be redaktoriaus patikros. Tokie atvejai rinkodaroje dažnėja, kai turinio gamyba greitinama, tačiau kokybės kontrolė paliekama antrame plane.

    Pastaruoju metu vis daugiau tarptautinių kompanijų ieško būdų, kaip sumažinti kaštus ir paspartinti komunikaciją skirtingose rinkose, todėl dažniau remiasi centralizuotais procesais, išorės agentūromis ar automatizuotais vertimais. Vis dėlto lokalizacija nėra vien žodžių pakeitimas: ji apima kontekstą, kalbos registrą, kultūrines nuorodas ir tono tikslumą.

    Ši istorija sutapo su viešai aptarinėtomis permainomis „Microsoft“ žaidimų padalinyje, kai po „Activision Blizzard“ įsigijimo buvo imtasi restruktūrizacijų ir darbuotojų mažinimo. Nors konkreti įrašo klaidos priežastis nebuvo oficialiai paaiškinta, incidentas tapo pavyzdžiu, kaip greitai nukenčia prekės ženklo komunikacija, kai sumažėja vietinių specialistų įsitraukimas arba atsiranda spragų redagavimo grandinėje.

    Ekspertų požiūriu, tokios klaidos dažniausiai kainuoja ne tik reputaciškai. Jos taip pat mažina pasitikėjimą komunikacija, didina neigiamų reakcijų riziką ir priverčia kompanijas skubiai aiškintis, kai auditorija tikisi profesionalumo bei pagarbos vietinei kalbai.

  • „Microsoft“ pripažįsta Xbox resetą: atleista 1 600 žmonių, konsolių pardavimai smunka

    „Microsoft“ pripažįsta Xbox resetą: atleista 1 600 žmonių, konsolių pardavimai smunka

    „Microsoft“ žaidimų padalinys „Microsoft Gaming“ pradėjo didelę „Xbox“ restruktūrizaciją, kuri įmonės viduje įvardijama kaip veiklos „resetas“. Pirmieji pokyčiai jau juntami: pranešama apie 1 600 darbuotojų atleidimą, o papildomų mažinimų gali būti ir artimiausiais mėnesiais.

    Finansiniai signalai taip pat kelia įtampą. Remiantis naujausiais įmonės ataskaitų duomenimis, „Xbox“ konsolių pardavimų pajamos per vienus metus smuko 29 proc., o per pastarąjį ketvirtį konsolių segmentas fiksavo dar 13 proc. kritimą.

    Situaciją apsunkina ir tai, kad ryškaus „Xbox Series X/S“ paklausos šuolio rinkoje kol kas nematyti. Per metus „Microsoft“ kelis kartus koregavo kainodarą, o tai tradiciškai daro tiesioginę įtaką vartotojų sprendimams rinktis konsolę ar pereiti prie alternatyvų.

    Po paskutinio kainų pakėlimo „Xbox Series X“ 1 TB modelio kaina pasiekė apie 740 eurų, tai yra maždaug 140 eurų brangiau nei anksčiau. Rinkoje taip pat nuolat grįžta diskusija, ar konsolės aparatūra parduodama su menka marža arba net nuostolingai, o pelnas vėliau generuojamas iš žaidimų ir prenumeratų.

    „Microsoft“ strategijoje vis daugiau svorio tenka ekosistemai, o ne vien aparatinės įrangos apimtims. Įmonė akcentuoja „Xbox Game Pass“ plėtrą ir platesnį pasiekiamumą, o tai atitinka pastarųjų metų industrijos kryptį, kai vis didesnę reikšmę įgauna prenumeratos, skaitmeninis turinys ir žaidimai keliuose įrenginiuose.

    Kaip galimas ateities krypties elementas minimas „Project Helix“, siejamas su hibridinės konsolės idėja ir glaudesne „Xbox“ bei asmeninių kompiuterių aplinkų sąveika. Toks modelis rinkoje vertinamas kaip bandymas suderinti tradicinę konsolę su kompiuterinių žaidimų lankstumu ir platesniu suderinamumu.

    Kita kryptis, kurią „Microsoft“ pabrėžia, yra didesnis dėmesys aukščiausio lygio žaidimams ir turinio stiprinimui. Artėjant naujų projektų premjeroms, tarp jų ir „Gears of War: E-Day“, bus aiškiau, ar turinio strategija gali padėti stabilizuoti „Xbox“ pozicijas ir sustabdyti konsolių pardavimų kritimą.

    Analitikų požiūriu, „Xbox“ situacija atspindi platesnę konsolių rinkos transformaciją, kai aparatūros pardavimai vis dažniau konkuruoja su paslaugomis, debesų sprendimais ir žaidimais kaip paslauga. Šiame kontekste restruktūrizacija tampa bandymu persigrupuoti, kad „Xbox“ modelis būtų tvaresnis ilgalaikėje perspektyvoje.

  • „Microsoft“ rekordas sprogdino akcijas: kas vyksta su DI ir kodėl „Meta“ investuotojus nuvylė

    „Microsoft“ rekordas sprogdino akcijas: kas vyksta su DI ir kodėl „Meta“ investuotojus nuvylė

    „Microsoft“ skaičiai viršijo lūkesčius

    „Microsoft“ paskelbė rekordinį ketvirčio grynąjį pelną, o investuotojams teigiamai sureagavus akcijos prieš biržos atsidarymą šoktelėjo iki 10 proc. Rinką labiausiai nuramino bendrovės prognozės: tikimasi spartesnio „Azure“ debesijos verslo augimo ir didesnių nei prognozuota pajamų.

    Bendrovė nurodė, kad liepos–rugsėjo ketvirčio pajamos turėtų siekti 78,5–79,5 mlrd. eurų. Tai reikštų maždaug 16–17 proc. augimą, o „Azure“ pajamų augimas, perskaičiavus pastoviomis valiutomis, prognozuojamas apie 45 proc., kai ankstesnį ketvirtį siekė 43 proc.

    Debesija ir DI tampa varikliu

    Per balandžio–birželio ketvirtį „Microsoft“ pajamos išaugo 18 proc. iki 78,7 mlrd. eurų ir pranoko analitikų lūkesčius. Grynasis pelnas pakilo 31 proc. iki 31,3 mlrd. eurų, tačiau į rezultatą įtrauktas ir apie 2,8 mlrd. eurų nerealizuotas vertės prieaugis dėl investicijos į DI bendrovę „Anthropic“.

    Debesijos segmento „Microsoft Cloud“ pajamos per ketvirtį sudarė 51,9 mlrd. eurų, tai yra 27 proc. daugiau nei prieš metus. „Azure“ ir kitos debesijos paslaugos augo 43 proc., o pati bendrovė pripažino, kad klientų paklausa kai kuriais atvejais vis dar viršija turimus pajėgumus, nors infrastruktūra buvo plečiama.

    „Šiais metais „Azure“ pajamos pirmą kartą viršijo 87,4 mlrd. eurų, o „Microsoft 365 Copilot“ peržengė 30 mln. mokamų vietų ribą“, – sakė „Microsoft“ vadovas Satya Nadella.

    Milžiniškos investicijos ir rinkos nervingumas

    Rinkoje pastaruoju metu daugėjo klausimų, ar didžiulės investicijos į DI infrastruktūrą atsipirks, todėl „Microsoft“ prognozės ir augantys „Azure“ skaičiai tapo svarbiu signalu visam sektoriui. Finansų direktorė Amy Hood investuotojams pabrėžė, kad 2026 kalendorinių metų kapitalo išlaidų planai iš esmės nesikeičia.

    Po apskaitos pakeitimo bendrovės pateikiama kryptis priartėja prie maždaug 152,9 mlrd. eurų, tačiau, pasak vadovybės, tai labiau techninis suvienodinimas, o ne realus investicijų mažinimas. Toks tonas išsiskiria iš dalies konkurentų, kurie pastaruoju metu linkę nuolat didinti planuojamas išlaidas infrastruktūrai.

    „Meta“ pajamos augo, bet pelną spaudė kaštai

    Tuo pat metu „Meta“ pranešė apie mažesnį nei tikėtasi pelną, nors pajamos augo ir viršijo Volstrito prognozes. Per balandžio–birželio ketvirtį bendrovės pelnas siekė 13,8 mlrd. eurų, tai yra 14 proc. mažiau nei prieš metus.

    „Meta“ pajamos padidėjo 28 proc. iki 53,1 mlrd. eurų, tačiau sąnaudos išaugo net 55 proc. iki 36,7 mlrd. eurų. Rezultatus blogino apie 2,1 mlrd. eurų susiję teisiniai kaštai ir maždaug 1,03 mlrd. eurų išeitinės išmokos po darbuotojų mažinimo, todėl veiklos marža smuko iki 31 proc., kai prieš metus siekė 43 proc.

    „DI jau šiandien spartina mūsų pagrindinį verslą, kuria naujos kartos produktus ir atveria visiškai naujas galimybes įmonėms“, – teigė „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas.

    Šie rezultatai išryškino skirtingą dviejų technologijų milžinių dinamiką: „Microsoft“ investuotojai labiau vertina aiškiai monetizuojamą debesijos ir darbo įrankių ekosistemą, o „Meta“ atveju augančios pajamos kol kas neužgožia didelių teisinių ir restruktūrizavimo kaštų. Rinkoms tai signalas, kad DI lenktynėse vis svarbesnė tampa ne tik plėtra, bet ir kaštų kontrolė bei aiškus pelningumo kelias.

  • OnlyFans aplenkė ChatGPT: amerikiečiai netikėtai išleido daugiau nei „OpenAI“ ir „The New York Times“

    Amerikiečių išlaidos suaugusiesiems skirto turinio platformoje „OnlyFans“ 2025 metų pirmąjį pusmetį viršijo jų išlaidas „OpenAI“ produktams, įskaitant „ChatGPT“, taip pat prenumeratoms ir paslaugoms, susijusioms su „The New York Times“.

    Tokią išvadą pateikė rizikos kapitalo bendrovės a16z analizė, paremta vartotojų mokėjimų srautais. Ji vertino, kaip vartojimo išlaidos ir investicijos į dirbtinį intelektą veikia JAV ekonomiką ir skirtingus skaitmeninių paslaugų segmentus.

    Kodėl šis palyginimas svarbus

    Analitikai rėmėsi transakcijų duomenimis, kurie rodo realius mokėjimus, o ne vien atsisiuntimų ar lankomumo statistiką. Pagal Consumer Edge apdorotus mokėjimus „OnlyFans“ sugeneravo didesnį vartotojų apmokėjimų mastą nei kartu sudėjus išlaidas „OpenAI“ paslaugoms ir „The New York Times“.

    Tai pabrėžia, kad net ir sparčiai augant DI sprendimams, pramogų ir kūrėjų ekonomikos segmentas JAV išlieka ypač pajėgus generuoti vartotojų išlaidas. Tuo pat metu tokie palyginimai priklauso nuo metodikos, įtrauktų planų ir to, kaip klasifikuojamos įmonių paslaugos.

    DI investicijos ir vartojimas: skirtingi varikliai

    a16z atkreipia dėmesį, kad 2025 metais vartojimo išlaidos ir kapitalo investicijos į dirbtinį intelektą JAV ekonomikos augimui prisidėjo panašiu mastu, nors jų prigimtis skiriasi. Vartojimas sudaro apie 70 proc. JAV ekonomikos, todėl net nedideli pokyčiai gali turėti ryškų poveikį.

    Tuo metu investicijos į DI, pasak analitikų, užima istoriškai aukštą privataus kapitalo dalį ir veikia ne vien technologijų bendroves. DI infrastruktūros poreikis didina spaudimą duomenų centrams, elektros tiekimui ir pramonės grandinėms, todėl poveikis matomas platesnėje ekonomikoje.

    Nelygus generatyvinio DI paplitimas pasaulyje

    Kitoje analizėje, kurią cituoja straipsnyje minimi autoriai, „Microsoft“ išskyrė netolygų generatyvinio DI įsisavinimą. 2025 metų antroje pusėje vadinamosios Globalios Šiaurės šalys generatyvinį DI diegė beveik dvigubai greičiau nei Globalios Pietų valstybės.

    Tarp lyderių išskirti Jungtiniai Arabų Emyratai ir Singapūras, kur apie 64 proc. darbingo amžiaus gyventojų naudoja DI įrankius. Analitikai perspėja, kad augantis technologinis atotrūkis gali stiprinti ekonominę nelygybę ir mažinti kai kurių regionų konkurencingumą artimiausiais metais.

    Tuo pačiu rinkoje matoma ir kita kryptis: didieji DI produktai ieško tvaresnių pajamų modelių, įskaitant prenumeratas ir reklamos integracijas. Tai rodo, kad konkurencija dėl vartotojo piniginės tik aštrės, o skirtingų skaitmeninių paslaugų segmentų lyderystė gali greitai keistis.

  • „Microsoft“ ir „Salesforce“ įspėja: štai koks bendravimas verčia pokalbių robotus klysti dažniau

    „Microsoft“ ir „Salesforce“ bendrame tyrime išanalizavo daugiau kaip 200 000 dialogų su didžiaisiais kalbos modeliais, tarp jų GPT-4.1, „Gemini 2.5 Pro“ ir „Claude 3.7 Sonnet“. Tyrimas fiksuoja aiškią tendenciją: kuo ilgiau tęsiamas tas pats pokalbis, tuo dažniau atsakymai prastėja.

    Tyrėjų duomenimis, pirmojo užklausos bandymo tikslumas kai kuriais atvejais gali siekti apie 90 proc., tačiau ilgame dialoge jis krenta iki maždaug 65 proc. Kartu augo ir klaidų bei vadinamųjų halucinacijų rizika, kuri, kaip nurodoma, padidėja apie 112 proc.

    Kas nutinka ilgame pokalbyje?

    Vienas ryškiausių pokyčių yra atsakymų išsipūtimas: ilgose diskusijose modeliai linkę rašyti gerokai daugiau, vidutiniškai maždaug 20–300 proc. Tai ne visada reiškia geresnę kokybę, nes ilgesniame tekste lengviau „paslėpti“ netikslumus ir prielaidas, kurios skamba įtikinamai.

    „Ilgėjant dialogui, net mažos pradinės netikslumo detalės gali tapti atrama tolesnėms išvadoms ir pradėti daugintis kontekste“, – teigiama tyrimo išvadų santraukoje.

    Tyrėjai išskiria kelias tipines priežastis: modelis kartais pradeda formuoti atsakymą dar iki galo neįvertinęs viso konteksto, o pirmoji klaida vėliau panaudojama kaip „bazė“. Be to, ilguose atsakymuose kaupiasi prielaidos, kurios galiausiai pačios tampa pokalbio „faktais“.

    Ką gali padaryti vartotojai?

    Kol kūrėjai ieško techninių sprendimų, praktinė rekomendacija paprasta: naujai užduočiai geriau pradėti naują pokalbį, o ne tęsti seną giją. Tai ypač svarbu, kai keičiasi tema, tikslas ar reikalingas kitoks vaidmuo, pavyzdžiui, nuo idėjų generavimo pereinama prie skaičiavimų ar teisinio teksto rengimo.

    Kasdienėje praktikoje padeda ir aiškesnės užklausos: trumpai suformuluotas tikslas, konkretūs apribojimai bei prašymas patikrinti prielaidas. Taip pat verta paprašyti, kad modelis atskirtų faktus nuo spėjimų ir nurodytų, ko jis nežino arba kur informacija gali būti pasenusi.

  • Windows 10 sukako 11: 5 faktai, kurių nežinojote apie „Microsoft“ sistemą – ji vis dar gyva

    „Microsoft“ operacinei sistemai „Windows 10“ sukako 11 metų: ji pristatyta 2015 metais ir tapo lūžio tašku po kritikos sulaukusios „Windows 8“. Nors rinka jau kelis metus stumiama „Windows 11“ kryptimi, „Windows 10“ iki šiol išlieka plačiai naudojama, ypač senesniuose kompiuteriuose.

    „Windows 10“ palaikymas daugumai vartotojų baigsis 2025 metų spalio 14 dieną. Tai reiškia, kad po šios datos sistema nebegaus reguliarių saugumo pataisų, o rizika susidurti su kenkėjiškomis programomis ir duomenų vagystėmis ilgainiui tik didės.

    Legendinis fonas buvo nufotografuotas

    Vienas atpažįstamiausių „Windows 10“ elementų yra mėlynas šviesos spindulys numatytajame darbalaukio fone. Nors daug kas jį laiko kompiuterine grafika, šis vaizdas buvo sukurtas kaip reali fotosesija, naudojant apšvietimą, dūmus ir optinius efektus.

    Toks sprendimas tapo sąmoningu dizaino pasirinkimu: „Microsoft“ siekė sukurti technologišką, bet kartu apčiuopiamą estetiką. Būtent dėl to fonas iki šiol laikomas vienu sėkmingiausių bendrovės vizualinių simbolių.

    Nemokamas atnaujinimas pakeitė taisykles

    „Windows 10“ išsiskyrė tuo, kad pirmą kartą plačiai buvo siūlomas nemokamas atnaujinimas vartotojams, turintiems „Windows 7“ ar „Windows 8.1“. Šis žingsnis padėjo itin greitai padidinti diegimų skaičių ir sumažino versijų susiskaldymą, kuris ilgai buvo viena didžiausių „Windows“ ekosistemos problemų.

    Rinkodaros ir saugumo prasme tai buvo logiška: kuo daugiau vartotojų naudoja tą pačią platformą, tuo lengviau ją prižiūrėti, atnaujinti ir apsaugoti. Tuo pat metu „Microsoft“ sparčiau perėjo prie paslaugų ir prenumeratų modelio, kuriame operacinė sistema tampa tik viena iš ekosistemos dalių.

    „Cortana“ ateitis pasikeitė

    „Windows 10“ laikais „Microsoft“ daug vilčių dėjo į virtualų asistentą „Cortana“, kuris turėjo tapti kasdieniu pagalbininku: nuo priminimų iki paieškos ir balso komandų. Vis dėlto bėgant metams matėsi, kad vartotojų įpročiai ir konkurentų sprendimai keičiasi, o asistentų rinka tampa fragmentuota.

    Galiausiai „Microsoft“ perorientavo savo strategiją: daugiau dėmesio skiriama produktyvumo įrankiams ir DI funkcijoms, integruojamoms į įvairias paslaugas, o ne vienam atskiram asistentui operacinėje sistemoje.

    „Pasibaigus oficialiam palaikymui, svarbiausia rizika yra saugumo spragos, kurios nebebus taisomos“, – pabrėžia kibernetinio saugumo ekspertai.

    „God Mode“ iš tikrųjų egzistuoja

    Pažengę vartotojai „Windows 10“ sistemoje gali rasti vadinamąjį „God Mode“ režimą, kuris iš esmės yra speciali aplanko nuoroda, sujungianti daugybę nustatymų vienoje vietoje. Tai nėra „slaptas įsilaužimas“, o patogus būdas greičiau pasiekti administravimo ir valdymo meniu.

    Nors kasdieniam vartotojui ši funkcija dažniausiai nereikalinga, ji tapo populiari IT specialistų ir entuziastų bendruomenėse. Tokie sprendimai parodo, kad „Windows 10“ buvo kuriama galvojant ir apie paprastumą, ir apie gilų sistemos valdymą.

    Kodėl „Windows 10“ vis dar laikosi

    Net ir artėjant palaikymo pabaigai, „Windows 10“ išlieka nemažoje dalyje kompiuterių. Viena priežasčių yra aparatinės įrangos reikalavimai: dalis senesnių įrenginių oficialiai neatitinka „Windows 11“ kriterijų, todėl vartotojai lieka su jau veikiančia sistema.

    Kita priežastis paprasta: įpročiai ir stabilumas. „Windows 10“ daugeliui atrodo pažįstama, o verslams svarbu, kad programos, tvarkyklės ir vidiniai sprendimai veiktų be papildomų migracijos kaštų, kurie gali siekti tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių eurų, priklausomai nuo organizacijos dydžio.

    Vartotojams, kurie dėl įvairių priežasčių planuoja likti su „Windows 10“, ekspertai pataria įvertinti bent papildomus saugumo sprendimus, atnaujinti naršykles ir kritines programas, o svarbiausius duomenis reguliariai kopijuoti. Ilgalaikėje perspektyvoje vis dėlto saugiausias kelias yra pereiti prie palaikomos operacinės sistemos.