CP v2

Tag: Microsoft

  • Forza Horizon 6 dar neprasidėjus pardavimams: nutekėjo per 150 GB, dalis jau žaidė

    Forza Horizon 6 dar neprasidėjus pardavimams: nutekėjo per 150 GB, dalis jau žaidė

    Iki oficialaus lenktynių žaidimo „Forza Horizon 6“ starto likus kelioms dienoms internete kilo sumaištis: į viešumą netyčia pateko daugiau nei 150 GB žaidimo failų. Dėl šio nutekėjimo dalis žaidėjų rado būdų paleisti žaidimą anksčiau laiko, nors tai pavyko ne visiems.

    Informacija apie neįprastus failų pokyčius buvo pastebėta „Steam“ ekosistemoje, kur viešai matomi tam tikri žaidimų atnaujinimų ir paketų pasikeitimai. Būtent šie duomenys leido bendruomenei suprasti, kad publikuota ne vien įprasta išankstinė parsiuntimo versija, o gerokai platesnis turinio paketas.

    Nutekėjusi versija, kaip teigiama žaidėjų bendruomenėje, leido pasiekti nemažą dalį režimų, tačiau keli svarbūs komponentai liko neveikiantys. Dažniausiai minimas ribotas arba nepasiekiamas daugelio žaidėjų režimas, kuris paprastai reikalauja serverių autentifikacijos.

    Į tinklą taip pat pateko vaizdo įrašų, kuriuose matyti žaidimo aplinkos fragmentai, automobiliai ir žaidimo eiga. Naujoji dalis, sprendžiant iš ankstesnės kūrėjų komunikacijos ir reklaminės medžiagos, žada ryškų posūkį į Japonijos lokaciją ir dinamiškesnę aplinką, įskaitant sezoniškumo elementus.

    Kol kas „Playground Games“ ir „Microsoft“ viešai išsamiai nekomentavo, kaip įvyko nutekėjimas ir kokio masto failai pateko į prieigą. Tačiau kūrėjai perspėja, kad bandantys apeiti apsaugas ir žaisti iki oficialios išleidimo datos rizikuoja sankcijomis, įskaitant paskyros blokavimą.

    Tokie incidentai žaidimų industrijoje laikomi itin jautriais, nes nutekėjimai gali pakenkti premjeros planams, atskleisti siužeto ar turinio detales bei padidinti piratavimo riziką. Praktikoje leidėjai tokiais atvejais dažniausiai skubiai keičia platinimo paketus, stiprina prieigos kontrolę ir aktyviau stebi neteisėtai platinamą turinį.

  • „Nscale“ dar stiprina plėtrą: 670 mln. eurų Narviko DI duomenų centrui ir 115 MW plėtrai

    DI infrastruktūros bendrovė „Nscale“ paskelbė pritraukusi papildomą 670 mln. eurų finansavimą, skirtą Narvike, Norvegijoje, vystomam DI duomenų centrui. Projektas įvardijamas kaip vienas didžiausių tokio tipo Norvegijoje ir atspindi augantį Europos kapitalo apetitą skaičiavimo pajėgumams.

    Finansavimą įsipareigojo suteikti ABN AMRO, DNB, Eksfin, Nordea ir SEB. Bendrovė nurodo, kad dalis sandorio yra vadinamoji papildomo finansavimo galimybė, kuri gali būti panaudota tolesnei plėtrai, kai prireiks didesnės galios ir pajėgumų.

    „Kartu šie žingsniai leidžia „Nscale“ išlikti tarp pasaulinių DI infrastruktūros lyderių ir didinti aukštos spartos pajėgumus augančiai paklausai“, – sakė „Nscale“ įkūrėjas ir vadovas Josh Payne.

    Pasak įmonės, naujas paketas siejamas su planuojamu papildomu 115 MW išplėtimu Narviko aikštelėje. Duomenų centrų rinkoje tokios apimties plėtra paprastai reiškia dideles investicijas ne tik į serverius, bet ir į elektros įvadus, aušinimą, pastatus, tinklo ryšį bei veiklos tęstinumo sprendimus.

    Šis pranešimas įsilieja į platesnę tendenciją Europoje, kur didėja finansavimas DI skaičiavimo infrastruktūrai. Pagrindiniai veiksniai yra sparčiai augantis DI modelių mokymo ir naudojimo poreikis, didėjanti GPU pasiūla, taip pat valstybių ir verslo siekis turėti daugiau pajėgumų regione, mažinant priklausomybę nuo kitų rinkų.

    „Nscale“ taip pat akcentuoja strateginį bendradarbiavimą su „Microsoft“, apie kurį skelbta 2026 metų balandį. Pagal susitarimą Narviko miestelyje planuojama įdiegti daugiau nei 30 000 „NVIDIA“ Rubin grafikos procesorių, o didelės spartos DI skaičiavimo pajėgumai Norvegijoje turėtų būti pasiekiami iki 2027 metų.

    Bendrovė „Nscale“, įkurta 2024 metais, save pristato kaip DI infrastruktūros hyperscaler, vystantį modulinio dizaino duomenų centrus ir integruotus sprendimus Europoje bei Šiaurės Amerikoje. Narviko projektas įmonei tampa kertiniu, nes tokio masto pajėgumai leidžia aptarnauti tiek DI modelių mokymą, tiek jų pritaikymą ir užklausų vykdymą realiu laiku.

  • „Microsoft“ pagaliau suvienodina „Xbox“ patirtį: atnaujintas UI keis konsoles, nešiojamuosius ir žaidimą debesyje

    „Microsoft“ pagaliau suvienodina „Xbox“ patirtį: atnaujintas UI keis konsoles, nešiojamuosius ir žaidimą debesyje

    „Microsoft“ parodė, kaip atrodys nauja, labiau suvienodinta „Xbox“ vartotojo sąsaja, kuri turėtų apimti namų konsoles, nešiojamuosius įrenginius ir žaidimą per debesį. Bendrovės tikslas – kad žaidėjai jaustųsi taip pat pažįstamai, nesvarbu, kuriame ekrane jungiasi prie „Xbox“.

    Pirmą kartą atnaujinto UI užuominos pasirodė kovo mėnesį per Game Developers Conference renginį, tačiau tuomet pokyčius buvo sunkiau įvertinti. Dabar paviešintas išsamesnis vaizdo įrašas leidžia geriau pamatyti, kur link juda dizainas ir kokius elementus „Microsoft“ ketina suvienodinti.

    „Xbox“ naujos kartos projektų vadovas Jasonas Ronaldas pripažino, kad žaidėjai pastebi didelę skirtingų įrenginių fragmentaciją. Pasak jo, būtent tai paskatino komandą siekti nuoseklesnės patirties tarp konsolės, programėlių ir debesijos sprendimų.

    „Užkulisiuose įdėjome daug darbo, kad sukurtume nuoseklią patirtį, kuri būtų pažįstama ir atpažįstamai „Xbox“, nesvarbu, kur nuspręsite žaisti“, – sakė J. Ronaldas.

    Iš pirmo žvilgsnio pagrindinis ekranas primena dabartinį, tačiau atsiranda pastebimų korekcijų. Viršuje dešinėje numatyta aiškesnė prieiga prie vartotojo profilio, o apačioje reklaminiai blokai, sprendžiant iš demonstracijos, sumažinami iki trijų vietoje keturių.

    Panašų pagrindinį išdėstymą planuojama pritaikyti ir nešiojamuosiuose įrenginiuose, kad perėjimas tarp formų būtų kuo sklandesnis. Tuo metu kompiuterio programėlė, anot pristatymo detalių, dizainu artėja prie „Xbox“ žaidimo debesyje aplinkos, kur didesnis dėmesys skiriamas greitam turinio pasiekiamumui.

    Ankstyvieji bandytojai naują vaizdą apibūdina kaip labiau konsolinį: daugiau animacijų, atnaujinta žaidimų bibliotekos skiltis ir apvalesni UI elementai turėtų suteikti vientisesnį įspūdį. Pristatymo skaidrės taip pat leidžia suprasti, kad panaši stilistika gali paliesti ir daugiau „Windows“ aplinkos vietų.

    „Microsoft“ pabrėžia, kad visi įrenginiai neatrodys identiškai, nes skiriasi ekranų dydžiai ir valdymo būdai. Vis dėlto kryptis aiški: mažiau skirtingų dizaino kalbų, daugiau nuoseklumo ir greitesnis kelias iki žaidimų, bibliotekos bei parduotuvės.

    Tame pačiame pristatymo kontekste matyti ir atnaujintos „Xbox“ parduotuvės „Windows“ sistemoje užuominos. Tai signalizuoja, kad pokyčiai gali apimti ne vien pagrindinį ekraną, bet ir visą turinio pirkimo bei naršymo grandinę.

  • „CoreWeave“ akcijos smuko 10 proc.: pajamos augo, bet prognozės ir išlaidos išgąsdino rinką

    „CoreWeave“ akcijos smuko 10 proc.: pajamos augo, bet prognozės ir išlaidos išgąsdino rinką

    DI infrastruktūros tiekėjos „CoreWeave“ akcijos po prekybos sesijos smuko iki 10 proc., kai bendrovė paskelbė atsargesnes artimiausio ketvirčio pajamų gaires ir pranešė didinanti 2026 metų kapitalo išlaidų planą. Investuotojams nerimą sukėlė ne tik prognozės, bet ir sparčiai auganti sąnaudų bazė.

    Per ketvirtį „CoreWeave“ pajamos siekė apie 2,08 mlrd. eurų ir viršijo analitikų lūkesčius, tačiau nuostolis buvo didesnis, nei tikėtasi. Bendrovė nurodė, kad grynasis nuostolis išaugo iki maždaug 740 mln. eurų, kai prieš metus sudarė apie 315 mln. eurų.

    Antrojo ketvirčio pajamoms „CoreWeave“ numatė maždaug 2,45–2,6 mlrd. eurų intervalą, o vidurinis scenarijus atsiliko nuo rinkos konsensuso. Metinių 2026 metų pajamų gairių bendrovė nepakeitė ir toliau kalba apie 12–13 mlrd. eurų pardavimų.

    Augimas kainuoja vis brangiau

    Nors pajamos auga, išlaidos kyla dar sparčiau. Technologijų ir infrastruktūros sąnaudos per ketvirtį šoktelėjo 127 proc. ir pasiekė apie 1,27 mlrd. eurų, o pardavimų ir rinkodaros kaštai išaugo daugiau nei šešis kartus iki maždaug 69 mln. eurų.

    Bendrovė didina duomenų centrų apimtis ir konkuruoja su didžiaisiais debesijos rinkos žaidėjais, kurie turi gerokai didesnį pelningumą ir finansinius resursus. „CoreWeave“ verslo modelio esmė yra dideliais mastais nuomoti skaičiavimo išteklius su „Nvidia“ grafikos procesoriais DI modelių mokymui ir veikimui.

    „Mes pasiekėme hipermastą“, – sakė „CoreWeave“ vadovas Mike’as Intrator.

    Pasak jo, klientų portfelis išsiplėtė: 10 klientų yra įsipareigoję išleisti bent po 1 mlrd. eurų bendrovės paslaugoms. Tai mažina priklausomybę nuo vieno užsakovo, nors ankstesniais laikotarpiais reikšmingą pajamų dalį sudarė „Microsoft“ užsakymai.

    Milžiniškos investicijos ir skolos rizika

    „CoreWeave“ paskelbė didinanti 2026 metų kapitalo išlaidų prognozę iki 31–35 mlrd. eurų. Bendrovė aiškino, kad korekciją lėmė komponentų kainos ir tiekimo grandinių realijos, o DI infrastruktūros paklausa verčia plėtrą vykdyti labai sparčiai.

    Per ketvirtį „CoreWeave“ pritraukė apie 8,5 mlrd. eurų naujos skolos, o bendra skola ketvirčio pabaigoje siekė beveik 25 mlrd. eurų. Būtent skolos ir investicijų tempas tampa vienu svarbiausių klausimų rinkai, vertinančiai, ar pajamų šuolis laiku pavirs tvariu pinigų srautu.

    „Tai problema, bet mes turime išskirtinius pajėgumus suvaldyti tiekimo grandinę“, – teigė M. Intrator.

    Bendrovė taip pat pranešė ketvirtį užbaigusi su maždaug 3,5 gigavato bendra sutartine elektros galia ir apie 99,4 mlrd. eurų pajamų portfeliu. „CoreWeave“ kartoja tikslą, kad metinės pajamos iki 2027 metų pabaigos viršytų 30 mlrd. eurų, o iki metų pabaigos planuoja turėti veikiančius 1,7 gigavato galios pajėgumus.

    Ką signalizuoja rinka?

    Ši reakcija parodo, kad DI infrastruktūros bumo kontekste investuotojai vis griežčiau vertina ne tik augimo tempą, bet ir jo kainą. Net ir sparčiai didėjant paklausai, rinkai svarbu, ar bendrovės sugebės kontroliuoti kapitalo išlaidas, skolos naštą ir maržas, ypač konkuruodamos su „Amazon“ ir kitais debesijos gigantais.

    Iki šios korekcijos „CoreWeave“ akcijos 2026 metais buvo pabrangusios beveik 80 proc., kai S&P 500 indeksas kilo apie 7 proc. Bendrovė nurodė, kad S&P jos kredito reitingo perspektyvą pakėlė iš stabilios į teigiamą, tačiau trumpuoju laikotarpiu rinkos nuotaikas labiausiai lemia pajamų gairės ir investicijų apetitas.

  • „Microsoft“ perstato „Xbox“ vadovybę: nauji veidai iš DI pasaulio ir netikėtas posūkis

    „Microsoft“ perstato „Xbox“ vadovybę: nauji veidai iš DI pasaulio ir netikėtas posūkis

    „Microsoft“ žaidimų padalinyje „Xbox“ įvyko reikšminga aukščiausio lygio pertvarka. Už platformą ir aparatinę įrangą atsakinga viceprezidentė Asha Sharma komandai pranešė apie penkis naujus vadovus, kurie perima svarbiausias kryptis nuo inžinerijos iki prenumeratų.

    Pasak vadovybės, pokyčių tikslas yra paspartinti organizacijos darbą ir aiškiau sudėlioti atsakomybes platformos bei kūrėjų komandų struktūroje. Tai vyksta metu, kai žaidimų rinkoje ryškėja dvi tendencijos: sparčiai augantys kūrimo kaštai ir didėjantis spaudimas prenumeratų modeliui.

    Kas naujieji vadovai

    Į „Xbox“ prisijungė Jaredas Palmeris, anksčiau dirbęs „Microsoft“ komandose „CoreAI“ ir „GitHub“ bei užėmęs viceprezidento pareigas. Jam patikėta techninė lyderystė ir dėmesys produktų kokybei, kas dažnai tampa prioritetu, kai vienu metu vystomos tiek platformos, tiek paslaugos.

    Dizaino ir vartotojo sąsajų kryptį visame „Xbox“ prekės ženkle perima Timas Allenas. Tokia pozicija paprastai reiškia atsakomybę už vienodą patirtį konsolėse, programėlėse ir paslaugose, įskaitant parduotuvę bei prenumeratų aplinką.

    Platformos vystymo direktoriumi paskirtas Jonathanas McKay’us, anksčiau dirbęs „OpenAI“ ir „Meta“. Be jo, inžinierių komandai vadovaus Evanas Chaki, o prenumeratų ir žaidimų debesyje sritį kuruos Davidas Schlossas, anksčiau dirbęs „Instacart“.

    Kodėl DI patirtis tapo privalumu

    Dalis naujai paskirtų vadovų atkeliauja iš DI produktų ir didžiųjų technologijų bendrovių aplinkos, o tai rodo „Microsoft“ siekį stiprinti platformos programinį sluoksnį. Pastaraisiais metais DI sprendimai vis aktyviau integruojami į kūrimo procesus, klientų aptarnavimą ir personalizuotą turinio pateikimą.

    Tuo pačiu metu „Microsoft“ yra pristabdžiusi darbus su žaidimuose planuotu „Copilot“ asistentu. Įrankis turėjo padėti žaidėjams greičiau rasti patarimus, atlikti veiksmus balsu ar tvarkyti inventorių, tačiau projektas, panašu, laikinai prarado prioritetą.

    Brangstantis „Game Pass“ ir leidybos dilema

    Pertvarka vyksta, kai „Xbox“ tenka spręsti augančių prenumeratos paslaugų išlaidų klausimą ir atsakyti į žaidėjų diskusijas dėl leidybos strategijos. Rinkoje vis dažniau keliama tema, ar „Microsoft“ turėtų plačiau leisti savo žaidimus konkurentų platformose, kad didintų auditoriją ir pajamas.

    Personalo pokyčiai reiškia ir atsisveikinimą su dalimi ilgamečių vadovų. Iš pareigų traukiasi Kevin Gammill, iki šiol prižiūrėjęs konsolių naudotojo patirties kryptį, o Roanne Sones, atsakinga už įrenginius, po pertraukos pereina į patariamąjį vaidmenį prie vadovybės.

    Asha Sharma šias pareigas perėmė palyginti neseniai, nors iki tol didesnę karjeros dalį dirbo su DI produktais. Prieš prisijungdama prie „Microsoft“, ji buvo „Instacart“ vadovė, o pati bendrovė 2021 metais buvo vertinama maždaug 36 milijardais eurų.

    „Turime paspartinti visos organizacijos darbą ir keisti tai, kaip veikiame platformos bei komandų struktūros lygmeniu“, – sakė Asha Sharma.

  • „Microsoft“ svarsto atidėti 2030 metų tikslą: DI lenktynės verčia peržiūrėti švarios energijos planus

    Kas keičiasi „Microsoft“ planuose

    „Microsoft“ viduje vyksta diskusijos, ar neatidėti, o gal net neatsisakyti vieno ambicingiausių bendrovės švarios energijos tikslų iki 2030 metų. Apie tai pranešė „Bloomberg“, remdamasi su situacija susipažinusiais šaltiniais, pabrėždama, kad galutinis sprendimas dar nėra priimtas.

    Kalbama apie siekį iki 2030 metų 100 proc. bendrovės elektros suvartojimo padengti 100 proc. laiko įsigyjant nulinės anglies dioksido emisijos elektrą. Toks „valandinis“ principas laikomas gerokai griežtesniu nei įprastas metinis balansavimas, kai per metus tiesiog nuperkamas atitinkamas žaliųjų sertifikatų ar elektros kiekis.

    DI centrai didina energijos apetitą

    Pagrindinis spaudimo šaltinis siejamas su sparčia duomenų centrų plėtra, kurią didina DI sprendimų paklausa. Didelio našumo skaičiavimai reikalauja ne tik daugiau elektros, bet ir gerokai stabilesnio tiekimo, kad infrastruktūra galėtų veikti be pertrūkių.

    Ši dinamika verčia technologijų bendroves iš naujo vertinti, kaip realiai užtikrinti švarią elektrą kiekvieną valandą, visose vietovėse, kuriose veikia jų duomenų centrai. Praktikoje tai dažnai reiškia poreikį turėti pakankamai lanksčių pajėgumų, energijos kaupimo ar patikimų ilgalaikių tiekimo sutarčių.

    Kodėl vėl minimos dujos

    „Bloomberg“ tekste pažymima, kad didėjant konkurencijai dėl elektros pajėgumų, daliai rinkos dalyvių patrauklesnės atrodo gamtinės dujos. Jos vertinamos kaip greičiau įdiegiama ir lengviau valdoma alternatyva, kai reikia greitai paleisti naujus pajėgumus ir užtikrinti stabilų tiekimą.

    Šis poslinkis pastebimas ne vien „Microsoft“ kontekste, nes panašūs iššūkiai kyla ir kitiems hiperskalės žaidėjams, plečiantiems DI infrastruktūrą. Tai didina įtampą tarp viešai deklaruojamų klimato tikslų ir realių, artimiausiais metais reikalingų energijos sprendimų.

    „Lenktynėse kuo greičiau paleisti duomenų centrus švarios energijos tikslai atsiduria paraštėse, o dujos vis dažniau tampa pirmuoju pasirinkimu“, – sakė Alexia Kelly.

    „Microsoft“ švarios energijos kryptis iki šiol išsiskyrė ambicijomis ir viešais įsipareigojimais mažinti poveikį klimatui. Bendrovė taip pat yra deklaravusi platesnius klimato siekius, įskaitant tikslus, susijusius su anglies dioksido pėdsako mažinimu ir kompensavimu, todėl bet koks 2030 metų gairių peržiūrėjimas rinkoje būtų vertinamas kaip reikšmingas signalas.

    Jei tikslas būtų atidėtas ar sušvelnintas, tai nebūtinai reikštų visišką atsitraukimą nuo švarios energijos. Tačiau tai parodytų, kad DI epochoje net ir didžiausiems rinkos dalyviams tampa sunkiau suderinti spartų augimą, infrastruktūros terminus ir valandinį švarios energijos padengimą.

  • Investuotojai meta „Microsoft“ dėl DI žvaigždžių: Crameris įspėja, kad tai ilgai nesitęs

    Investuotojai meta „Microsoft“ dėl DI žvaigždžių: Crameris įspėja, kad tai ilgai nesitęs

    „Microsoft“ tampa patogiu pardavimu

    Rinkoje ryškėja tendencija, kai dalis investuotojų parduoda „Microsoft“ akcijas tam, kad galėtų perskirstyti kapitalą į labiau „karštas“ su DI susijusias bendroves. CNBC laidos vedėjas ir investuotojas Jimas Crameris tai vadina laikinu reiškiniu, kuris, jo manymu, ilgainiui turėtų išsikvėpti.

    Anot jo, „Microsoft“ šiuo metu daliai portfelių valdytojų tampa patogiu finansavimo šaltiniu, kai reikia lėšų kitiems pirkiniams. Toks elgesys dažnai pasireiškia cikliškai, kai rinkoje išryškėja viena dominuojanti tema, šiuo atveju DI duomenų centrų ir skaičiavimo galios bumas.

    „Aš nemanau, kad jie tiesiog sėdės ir leis, kad taip nutiktų“, – sakė Jimas Crameris.

    Didžiausia baimė – verslo programinė įranga

    Vienas svarbiausių investuotojų nerimo šaltinių siejamas su „Microsoft“ verslo programinės įrangos segmentu, kuris tradiciškai generuoja didelę dalį pajamų. Rinkoje plinta nuogąstavimai, kad DI įrankiai ir automatizacija gali sumažinti poreikį daliai licencijų, ypač kai įmonės ieško būdų didinti efektyvumą ir mažinti darbuotojų skaičių.

    Šios baimės sustiprinamos ir konkurencijos iš DI startuolių pusės: jei programavimo bei automatizavimo įrankiai leidžia greičiau kurti vidinius sprendimus, kai kurios įmonės gali rečiau rinktis standartinius produktus. Tokia logika investuotojai bando vertinti ir „Microsoft 365“ ekosistemos perspektyvas.

    Rezultatai geri, bet rinkai neužtenka

    Naujausio ketvirčio ataskaitoje „Microsoft“ paskelbė, kad padalinio „Productivity and Business Processes“ pajamos augo 16 proc. ir siekė apie 32,2 mlrd. eurų. Vis dėlto rinkos dėmesys labiau krypo į debesijos verslą ir investicijų tempą, ypač kalbant apie infrastruktūrą, reikalingą DI apkrovoms.

    Debesijos padalinys „Intelligent Cloud“ taip pat augo, o „Azure“ išlieka vienu svarbiausių „Microsoft“ variklių, konkuruojančių su „Amazon“ AWS ir „Google“ debesija. Tačiau dalis investuotojų kelia klausimus dėl ilgalaikės priklausomybės nuo partnerystės su „OpenAI“ ir dėl to, kaip sparčiai „Microsoft“ pavyks išlaikyti technologinį pranašumą produktų lygmenyje.

    „Copilot“ augimas ir laiko faktorius

    „Microsoft“ vadovas Satya Nadella pastaruoju metu akcentuoja, kad „Copilot“ tampa reikšmingu augimo katalizatoriumi, o mokamų „Microsoft 365 Copilot“ vietų skaičius jau viršija 20 mln. Tokie skaičiai rodo, kad įmonės ne tik bando DI sprendimus, bet dalį jų perkelia į mokamą, mastelį galinčią pasiekti naudojimo fazę.

    Vis dėlto rinkai neužtenka vien vartotojų skaičiaus, ji tikisi aiškesnio atsakymo, kaip DI pakeis licencijavimo modelius, kainodarą ir maržas. Cramerio vertinimu, „Microsoft“ turi ribotą laiką įtikinti, kad „Copilot“ vertė ir produkto kokybė atlaikys palyginimus su konkurentais ir kartu sustiprins, o ne susilpnins tradicinį licencijų verslą.

  • Crameris įspėja: jei „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“ taupys DI, pinigai nubėgs pas konkurentus

    Crameris įspėja: jei „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“ taupys DI, pinigai nubėgs pas konkurentus

    Finansų komentatorius Jimas Crameris teigia, kad didieji debesų kompiuterijos žaidėjai negali sau leisti taupyti plėsdami dirbtinio intelekto infrastruktūrą. Pasak jo, ši rinka jau perėjo iš pažadų fazės į realią paklausą, todėl delsimas gali kainuoti užsakymus ir pajamas.

    Jis atmeta skeptikų argumentą, esą duomenų centrų bumas primena logiką pirmiausia pastatyti, o klientai atsiras vėliau. Cramerio vertinimu, klientai jau yra, o debesų paslaugų teikėjai tiesiog varžosi, kas greičiau užtikrins pakankamus skaičiavimo pajėgumus.

    „Visa šio duomenų centrų ralio esmė ta, kad tai ne pasaka: duomenų centrai statomi, o klientai iš tiesų ateina“, – sakė J. Crameris.

    Komentuodamas situaciją, jis išskyrė „Amazon“ planus 2026 metais kapitalo išlaidoms skirti apie 200 mlrd. JAV dolerių, didžiąją dalį nukreipiant duomenų centrų plėtrai. Perskaičiavus apytiksliu 0,92 euro už dolerį kursu, tai sudaro apie 184 mlrd. eurų.

    Tokio masto investicijos, pasak analitikų, atspindi dvi tendencijas: generatyvinio DI modeliams reikia vis daugiau grafinių procesorių ir energijos, o įmonės vis dažniau perka skaičiavimo galią kaip paslaugą. Praktikoje tai reiškia, kad laimi tie, kurie gali pasiūlyti ne tik lustus, bet ir duomenų centrus, tinklus, aušinimą bei patikimą tiekimą.

    J. Cramerio teigimu, dideli mokantys klientai, tokie kaip „OpenAI“, „Anthropic“ ir „Meta“, jau aktyviai ieško partnerių, galinčių aptarnauti milžiniškas DI darbo apkrovas. Tai, jo nuomone, didina spaudimą debesų paslaugų teikėjams nestabdyti plėtros.

    „Jei nepastatysi stadiono, jie eis kitur ir paliksi daug pinigų ant stalo“, – teigė J. Crameris.

    Jis įspėjo, kad investicijas pristabdžiusios bendrovės rizikuoja, jog užsakymai persikels pas konkurentus. Kaip pavyzdžius jis mini „Alphabet“ ir „Microsoft“, kurie taip pat plečia duomenų centrų tinklus ir DI paslaugų pasiūlą.

    Rinkoje vis dažniau kalbama ir apie ribojančius veiksnius: elektros įvado pajėgumus, transformatorių ir aušinimo įrangos tiekimo grandines, specialistų trūkumą, taip pat leidimų procesus. Dėl to infrastruktūra tampa ne vien technologiniu, bet ir strateginiu pranašumu, kurį sunku greitai nukopijuoti.

    Cramerio žinutė investuotojams ir rinkos dalyviams paprasta: dirbtinio intelekto paklausa jau dabar materializuojasi sutartyse ir pajamose, todėl taupymas gali atsisukti prieš pačias bendroves. Jo vertinimu, konkurencinėje kovoje laimės tie, kurie laiku pastatys pajėgumus ir užsitikrins ilgalaikius klientus.

  • Trumpo administracija sugriežtina DI kontrolę: „Google“ ir „Microsoft“ modelius tikrins prieš startą

    Trumpo administracija sugriežtina DI kontrolę: „Google“ ir „Microsoft“ modelius tikrins prieš startą

    Kas keičiasi JAV politikoje

    JAV administracija ketina įtvirtinti praktiką, pagal kurią pažangūs dirbtinio intelekto modeliai būtų pateikiami valdžios ekspertams dar prieš oficialų jų pristatymą. Tokį bendradarbiavimą su JAV institucijomis patvirtino „Google“, „Microsoft“ ir „xAI“.

    Pagrindinis tikslas – anksti įvertinti rizikas nacionaliniam saugumui ir viešajam saugumui, kol nauji modeliai nepateko į plačią rinką. Tai rodo ryškesnį posūkį į griežtesnę technologijų sektoriaus priežiūrą.

    Kas ir kaip testuos modelius

    Modelių patikras planuojama vykdyti JAV Prekybos departamento struktūroje veikiančiame Dirbtinio intelekto standartų ir inovacijų centre CAISI, bendradarbiaujant su Nacionaliniu standartų ir technologijų institutu. Tikrinant bus vertinamas atsparumas kibernetinėms atakoms ir galimas pritaikymas kariniams tikslams.

    CAISI akcentuoja, kad nepriklausomas, griežtas vertinimas yra būtinas norint suprasti vadinamųjų pažangiausių DI sistemų poveikį ir jų keliamas grėsmes. Praktikoje tai reiškia bandymus, kurie gali apimti įvairias elgsenos ir saugumo patikras dar iki viešo paleidimo.

    „Nepriklausomas ir griežtas mokslinis vertinimas yra būtinas, kad suprastume pažangiausią DI ir jo pasekmes nacionaliniam saugumui“, – sakė CAISI vadovas Chrisas Fallas.

    Kodėl sprendimas priimtas dabar

    Diskusijas suaktyvino pastarojo meto susirūpinimas dėl itin galingų modelių galimybių, ypač kibernetinio saugumo srityje. Technologijų pažanga didina ne tik produktyvumą, bet ir riziką, kad įrankiai bus panaudoti įsilaužimams, dezinformacijai ar jautrių sistemų pažeidžiamumui išnaudoti.

    Šiame kontekste valdžios institucijoms svarbu turėti prieigą prie išankstinių versijų, kad būtų galima identifikuoti pavojingus scenarijus ir rekomenduoti papildomas apsaugas. Tai atitinka platesnę kryptį, kai valstybės siekia perkelti DI saugumo vertinimą iš reakcijos po incidentų į prevenciją.

    „Nė viena organizacija negali viena pati išspręsti šių iššūkių. Partnerystės su CAISI yra mūsų pastangų dalis, kuriant bendras metodikas, duomenis ir gebėjimus efektyviai testuoti DI“, – sakė „Microsoft“ atsakingo DI padalinio vadovė Natasha Crampton.

    Kartu JAV Gynybos departamentas atskirai plečia susitarimus su keliomis DI bendrovėmis dėl technologijų diegimo uždarose, jautriose tinklų aplinkose. Tai rodo, kad DI vertinimas tampa ne vien civiliniu reguliavimo klausimu, bet ir praktiniu saugumo infrastruktūros elementu.

    Kol „Microsoft“ ir dalis kitų rinkos dalyvių aktyviai komentuoja bendradarbiavimą, „Google“ viešų detalių pateikia mažiau, o „xAI“ į paklausimus ne visada reaguoja. Vis dėlto kryptis aiški: pažangūs DI modeliai JAV vis dažniau bus vertinami ne tik rinkoje, bet ir prieš patekdami į ją.

  • „Microsoft“ perbraižo „Xbox“ vadovybę: pardavimai smunka, naujoji vadovė meta griežtą žinutę

    „Microsoft“ perbraižo „Xbox“ vadovybę: pardavimai smunka, naujoji vadovė meta griežtą žinutę

    „Microsoft“ žaidimų padalinys „Xbox“ imasi ryškių permainų vadovybėje, siekdamas grįžti prie augimo, kai pastaruoju metu fiksuojamas pajamų spaudimas ir silpnesnė konsolių paklausa. Naujai „Xbox“ vadove tapusi Asha Sharma darbuotojams išplatintame laiške paskelbė apie naujus paskyrimus ir organizacinius pokyčius.

    Vadovė akcentavo, kad dabartinis darbo modelis per lėtas, o komandos per daug dėmesio skiria vidiniams procesams, o ne žaidėjų bendruomenei ir produkto kokybei. Pasak jos, įmonei reikia „evoliucionuoti, kaip dirbame ir kaip esame organizuoti“, kad sprendimai greičiau pasiektų rinką.

    Kas keičiasi „Xbox“ viduje

    A. Sharma į „Xbox“ atėjo 2026 metų pradžioje, kai ilgametis „Microsoft“ žaidimų vadovas Philas Spenceris pranešė apie pasitraukimą į pensiją. Prieš tai ji dirbo „Microsoft“ inžinerijos grupėje, susijusioje su DI ir kūrėjų įrankiais, o dar anksčiau ėjo vadovaujančias pareigas „Meta“ ir „Instacart“.

    Į „Xbox“ atkeliauja keli nauji vadovai, turintys produktų kūrimo, dizaino, augimo ir inžinerijos patirties. Dalis jų pereina iš „Microsoft“ vidinių komandų, kuriose buvo dirbama su kūrėjų platformomis ir DI sprendimais, tad tikimasi, kad tai sustiprins technologinį pagrindą ir pagreitins leidybos ciklus.

    Smunkantys pardavimai ir rinkos spaudimas

    Permainos vyksta tuo metu, kai „Microsoft“ paskelbė jau ketvirtą žaidimų pajamų mažėjimą per pastaruosius šešis ketvirčius. Tai rodo, kad „Xbox“ susiduria su cikliniu konsolių rinkos lėtėjimu ir intensyvia konkurencija, ypač kai žaidėjų dėmesys pasiskirsto tarp kelių ekosistemų.

    Rinkos duomenys rodo, kad „Sony“ „PlayStation 5“ pastaraisiais mėnesiais išlaikė pranašumą prieš „Xbox Series X“ ir „Xbox Series S“, o „Nintendo“ su „Switch“ karta toliau sėkmingai išnaudoja savo auditoriją. Tokiame fone „Microsoft“ vis daugiau dėmesio skiria prenumeratoms ir skaitmeninėms paslaugoms, įskaitant kainų korekcijas „Game Pass“ planuose.

    Strategija: daugiau prenumeratų, debesijos ir greitesnių sprendimų

    „Xbox“ kryptis jau kelerius metus aiški: mažesnė priklausomybė nuo vien tik konsolių pardavimų ir didesnis dėmesys pasikartojančioms pajamoms per prenumeratas, debesijos žaidimus ir paslaugas. Vadovybės pertvarka signalizuoja, kad „Microsoft“ nori greičiau optimizuoti produktų vystymą, supaprastinti inžineriją ir stiprinti vartotojo patirtį.

    Pokyčiai taip pat sutampa su platesne „Microsoft“ strategija, kurioje DI ir kūrėjų įrankiai tampa centrine ašimi. Praktikoje tai gali reikšti didesnį automatizavimą, spartesnį turinio pristatymą ir labiau duomenimis grįstus sprendimus, tačiau galutinis vertinimas priklausys nuo to, ar pavyks atgaivinti augimą ir sustiprinti „Xbox“ pozicijas tarp žaidėjų.

    „Turime keisti, kaip dirbame ir kaip esame organizuoti. Dabar per sunku greitai sukurti poveikį, per daug laiko praleidžiame viduje, o ne su bendruomene“, – sakė Asha Sharma.