CP v2

Tag: Microsoft

  • Teismas atkirto Muskui: ieškinys prieš „OpenAI“ ir Samą Altmaną atmestas dėl termino

    Teismas atkirto Muskui: ieškinys prieš „OpenAI“ ir Samą Altmaną atmestas dėl termino

    JAV federalinis prisiekusiųjų teismas Ouklande nusprendė, kad Elonas Muskas per vėlai pateikė ieškinį „OpenAI“ ir jos vadovui Samui Altmanui. Byla buvo užbaigta nevertinant ginčo esmės, nes pretenzijos pripažintos pateiktomis pasibaigus įstatyme numatytam terminui.

    Sprendimą iš esmės iškart patvirtino apygardos teisėja Yvonne Gonzalez Rogers. Teismas aiškino, kad taikomas trejų metų senaties terminas, todėl klausimas, ar buvo pažeistas labdaros įsipareigojimas, šioje proceso stadijoje netapo nagrinėjimo objektu.

    „Tai kalendorinė techninė kliūtis“, – sakė Elonas Muskas, komentuodamas nuosprendį.

    Verslininkas su advokatais nurodė ketinantis skųsti sprendimą 9-ajam JAV apeliaciniam teismui. Teisėja viešai pabrėžė matanti pakankamai įrodymų, pagrindžiančių prisiekusiųjų išvadą dėl termino praleidimo.

    Bylos centre buvo Musko teiginiai, kad „OpenAI“ nuo pirminės misijos vystant dirbtinį intelektą visuomenės labui esą nuėjo į komercinį kelią, o tai, pasak jo, prasilenkia su pradiniais pažadais ir aukų logika. Muskas priminė, kad prie „OpenAI“ kūrimo prisidėjo 2015 metais, tačiau 2018 metais pasitraukė iš valdybos.

    „OpenAI“ atstovai teisme teigė, kad Musko parama nebuvo susieta su konkrečiais apribojimais, o organizacijos struktūros pokyčius lėmė itin brangi konkurencija dirbtinio intelekto rinkoje. Šiame sektoriuje milžiniškos išlaidos tenka skaičiavimo resursams, modelių mokymui, duomenų infrastruktūrai ir talentų pritraukimui, todėl įmonės ieško įvairių finansavimo modelių.

    Į ieškinį kaip atsakovė buvo įtraukta ir „Microsoft“, kuri į „OpenAI“ investavo dar ankstyvuoju laikotarpiu ir tapo viena svarbiausių strateginių partnerių. Teismas nurodė, kad pretenzijos „Microsoft“ atžvilgiu taip pat atmestos kaip pateiktos per vėlai.

    „Tai ne techninis, o esminis sprendimas: ieškinys pateiktas per vėlai“, – sakė „OpenAI“ advokatas Williamas Savittas.

    Ginčas atkreipė dėmesį ir dėl platesnio konteksto: dirbtinio intelekto rinka pastaraisiais metais tapo viena didžiausių technologijų investicijų krypčių, o jos dalyviai vis dažniau susiduria su klausimais dėl valdymo skaidrumo, atsakomybės ir to, kaip suderinti viešą interesą su komerciniais tikslais. Būtent tokie klausimai vis dažniau keliauja ir į teismus, ypač kai ankstesni susitarimai buvo paremti ne vien formaliomis sutartimis, bet ir viešais pažadais.

    Byla išryškino ir asmeninę Musko bei Altmano priešpriešą. Anksčiau bendradarbiavę technologijų lyderiai šiandien atsidūrė skirtingose barikadų pusėse, o jų ginčas tapo simboliniu susidūrimu dėl to, kas ir kaip turi kontroliuoti sparčiausiai besivystančias DI sistemas.

  • „Microsoft“ keičia „Windows 11“ iš esmės: pagaliau grįžta funkcijos, kurių visi prašė

    „Microsoft“ keičia „Windows 11“ iš esmės: pagaliau grįžta funkcijos, kurių visi prašė

    „Microsoft“ rengia reikšmingus „Windows 11“ sąsajos pakeitimus, kuriais siekia atsakyti į ilgametę naudotojų kritiką ir pagerinti kasdienį patogumą. Daugiausia dėmesio šį kartą skiriama užduočių juostai ir meniu Start – dviem elementams, kurie po „Windows 11“ debiuto sulaukė daugiausia priekaištų.

    Pirmieji atnaujinimai jau pasirodo bandomosiose sistemos versijose „Windows Insider“ programoje, todėl pokyčiai dar nėra prieinami visiems. „Microsoft“ tradiciškai naujoves diegia etapais, vertindama suderinamumą, stabilumą ir naudotojų atsiliepimus.

    Užduočių juosta tampa lankstesnė

    Vienas laukiamiausių patobulinimų – daugiau užduočių juostos valdymo galimybių. Bandomose versijose atsiranda nustatymai, leidžiantys keisti užduočių juostos padėtį darbalaukyje, pavyzdžiui, perkelti ją į viršų ar prie šoninių ekrano kraštų.

    Taip pat testuojama galimybė reguliuoti užduočių juostos dydį, kad ji užimtų daugiau arba mažiau vietos ekrane. Tokie pakeitimai ypač aktualūs nešiojamųjų kompiuterių naudotojams ir tiems, kurie dirba su mažesnės įstrižainės ekranais.

    Keisis ir meniu Start

    „Microsoft“ patvirtina, kad atnaujinamas ir meniu Start, kuris „Windows 11“ tapo labiau centralizuotas, bet kartu mažiau pritaikomas. Tikimasi, kad nauja kryptis orientuosis į didesnį konfigūruojamumą, kad naudotojai galėtų patogiau susidėlioti dažniausiai naudojamas programas ir greičiau pasiekti reikalingas funkcijas.

    Pastaraisiais metais „Microsoft“ nuolat pabrėžia, kad „Windows 11“ vystymas remiasi telemetrija ir „Windows Insider“ bendruomenės grįžtamuoju ryšiu. Tai reiškia, kad galutinis naujų sąsajos sprendimų vaizdas dar gali kisti, kol pasieks stabilią viešąją „Windows 11“ laidą.

    Kada naujovės pasieks visus?

    Šiuo metu pakeitimai platinami tik bandomuosiuose kanaluose, o daliai testuotojų jie įjungiami palaipsniui. Dėl to skirtingi naudotojai gali matyti nevienodą funkcijų rinkinį, net jei naudoja panašios laidos bandomąją versiją.

    Oficialaus grafiko, kada atnaujinimai pasieks visus „Windows 11“ naudotojus, kol kas nėra, tačiau dažniausiai tokios naujovės į stabilias versijas atkeliauja per kelis mėnesius. Galutinis pristatymo tempas priklausys nuo to, kaip sklandžiai veiks pakeitimai ir kiek korekcijų prireiks testavimo metu.

  • Europa nori aplenkti JAV ir Kiniją DI lenktynėse, bet energijos kainos gali viską sugriauti

    Europa nori aplenkti JAV ir Kiniją DI lenktynėse, bet energijos kainos gali viską sugriauti

    Europa siekia tapti viena pagrindinių DI lyderių ir konkuruoti su JAV bei Kinija, tačiau šias ambicijas gali pristabdyti brangstanti elektra. Dėl išaugusios įtampos Artimuosiuose Rytuose energijos kainos regione šoktelėjo, o tai ypač skaudžiai smogia didžiausiems DI „varikliams“ – duomenų centrams.

    Duomenų centrai sunaudoja milžiniškus elektros kiekius, todėl net nedidelis kainų pokytis tiesiogiai veikia investicijų atsiperkamumą. Ekspertai pabrėžia, kad tokie projektai tampa itin jautrūs energijos sąnaudoms, o rinkdamiesi vietą plėtrai investuotojai pirmiausia žiūri į stabilų ir pigų elektros tiekimą.

    Duomenų centrai kelia įtampą

    HEC Paris mokslininkas Olivier Darmouni atkreipia dėmesį, kad sparčiai augantis duomenų centrų skaičius karštuosiuose taškuose gali didinti elektros kainas 20–40 proc. Tokios teritorijos jau formuojasi ne tik JAV, bet ir Europoje, kur infrastruktūros plėtra dažnai atsilieka nuo paklausos.

    Tarptautinė energetikos agentūra skaičiuoja, kad Europos energijai imlių pramonės šakų mokama elektros kaina pastaraisiais metais vidutiniškai buvo maždaug dukart didesnė nei JAV. Tai mažina regiono konkurencingumą ir didina riziką, kad dalis DI infrastruktūros investicijų bus nukreiptos kitur.

    Kas laimės, o kas pralaimės?

    „Wood Mackenzie“ atstovas Chris Seiple nurodo tris pagrindines priežastis, kodėl Europa atsilieka nuo JAV duomenų centrų plėtroje: energijos kaina, plėtotojų geografinis pasiskirstymas ir projekto įgyvendinimo greitis. Kuo ilgiau užtrunka prijungimas prie tinklų ir leidimų gavimas, tuo brangiau kainuoja kapitalas ir tuo labiau nukenčia planai.

    „Nvidia“ atstovas Vladimiras Prodanovicius yra pareiškęs, kad dalis Vidurio Europos jau praranda konkurenciją, kaip pavyzdžius įvardydamas dideles elektros kainas Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Tai reiškia, kad nauji objektai dažniau gali būti planuojami ten, kur elektros kaina mažesnė, o tinklai – lengviau plečiami.

    Šiaurės šalys ir Prancūzija kyla

    Dažniausiai kaip potencialūs laimėtojai įvardijamos Šiaurės šalys ir Prancūzija, kur elektros kainos istoriškai žemesnės, o energijos šaltinių miksas įvairesnis. Šiaurės regione reikšmingą vaidmenį atlieka hidroenergetika ir vėjas, o Prancūzijoje – didelė branduolinės energetikos dalis, kuri paprastai suteikia daugiau kainų stabilumo.

    Praktikoje tai jau atsispindi investicijose: „Microsoft“ kartu su partneriais vysto didelio masto DI infrastruktūros projektus Norvegijoje, taip pat planuoja plėtrą Švedijoje ir Danijoje. Tokie sprendimai rodo aiškią rinkos kryptį – DI pajėgumai keliasi arčiau pigesnės ir patikimesnės elektros.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien žema kaina nepakanka. Kad Europa išliktų konkurencinga, būtina greičiau plėsti elektros gamybą, tinklų pralaidumą, kaupimo sprendimus ir didinti tarpvalstybinę integraciją, kad energijos kaina būtų stabilesnė visame regione.

  • Muskas ir Altmanas: nuo „OpenAI“ sąjungininkų iki teismo karo dėl DI ir milijardų

    Muskas ir Altmanas: nuo „OpenAI“ sąjungininkų iki teismo karo dėl DI ir milijardų

    Kaip gimė „OpenAI“ idėja

    Elonas Muskas ir Samas Altmanas 2015 metais viešai pristatė ambiciją kurti dirbtinio intelekto laboratoriją, kuri būtų atsvara „Google“ įtakai ir skatintų atviresnius tyrimus. Tais metais „OpenAI“ startavo kaip ne pelno siekianti organizacija, o Muskas buvo vienas žinomiausių jos rėmėjų ir veidų.

    Ankstyvoji „OpenAI“ vizija rėmėsi argumentu, kad galingos DI sistemos neturėtų atsidurti vien tik kelių korporacijų rankose. Tačiau augant skaičiavimo išteklių poreikiui ir konkurencijai, finansavimo bei valdymo modelis tapo kertiniu nesutarimų tašku.

    Kontrolės klausimas ir skilimas

    Teismo proceso metu nuskambėjo skirtingos versijos, kodėl santykiai ėmė byrėti. Muskas teigė, kad „OpenAI“ kryptis pasikeitė iš esmės ir kad buvo nukrypta nuo pirminių ne pelno siekiančių įsipareigojimų.

    Altmanas savo ruožtu liudijo, jog nebuvo duota pažadų dėl konkrečios korporatyvinės struktūros, o didžiausia įtampa kilo dėl Muskui svarbios kontrolės. Jo teigimu, reikalavimas turėti lemiamą sprendimo teisę kėlė rimtų abejonių dėl organizacijos misijos ir nepriklausomumo.

    „Man tai kėlė labai didelį diskomfortą“, – sakė Samas Altmanas, aiškindamas, kodėl jam buvo nepriimtinas totalios kontrolės siekis.

    Byla teisme ir ką ji reiškia rinkai

    Po kelių savaičių nagrinėjimo JAV teisme prisiekusieji turi vertinti, ar buvo pažeistas labdaros pasitikėjimas ir ar atsakovai galėjo nepagrįstai praturtėti, jei „OpenAI“ vystymas nukrypo nuo deklaruotos misijos. Ši byla tapo ne tik asmeniniu dviejų technologijų lyderių konfliktu, bet ir precedentu, kaip bus vertinamas DI organizacijų perėjimas nuo ne pelno modelių prie komercinių struktūrų.

    Viešojoje erdvėje konfliktą dar labiau aštrina tai, kad DI rinka per pastaruosius metus tapo viena karščiausių investicijų krypčių. Generatyvinio DI proveržis, augantys duomenų centrų kaštai ir spartėjanti konkurencija tarp „OpenAI“, „Google“, „Microsoft“ ir kitų žaidėjų didina spaudimą ieškoti kapitalo, o kartu kelia klausimus dėl skaidrumo, valdymo ir atsakomybės.

    „Negalite ir turėti tortą, ir jį suvalgyti“, – sakė Elonas Muskas, argumentuodamas, kodėl, jo manymu, ne pelno logika negali būti naudojama kartu su maksimalios grąžos siekiu.

    Nepriklausomi teisės ekspertai viešai yra atkreipę dėmesį, kad ilgas procesas abiem pusėms kainuoja reputaciškai, o visuomenei palieka įspūdį apie kovą dėl įtakos technologijai, kuri daro vis didesnį poveikį ekonomikai ir kasdieniam gyvenimui. Nepriklausomai nuo verdikto, ginčas išryškino platesnę problemą: kaip suderinti DI saugos, atskaitomybės ir inovacijų greičio interesus, kai į žaidimą įtraukti milžiniški pinigai ir geopolitinė konkurencija.

  • Iranas užsimojo apmokestinti povandeninius kabelius per Hormuzo sąsiaurį: kas gresia internetui

    Iranas svarsto įvesti mokesčius už povandeninius ryšių kabelius, nutiestus Hormuzo sąsiaurio ir Persijos įlankos regione, ir užsimena apie trikdžius, jei pasaulinės technologijų bendrovės nepaklustų. Apie tai pranešė JAV žiniasklaida, akcentuodama, kad tema aptarta Irano parlamente.

    Pasak Irano Islamo revoliucijos sargų korpuso atstovų, mokėti galėtų būti raginamos tokios įmonės kaip „Google“, „Microsoft“, „Meta“ ir „Amazon“, o kabelių operatoriams tektų laikytis Irano teisės. Viena iš svarstomų nuostatų siejama ir su tuo, kad kabelių remonto bei priežiūros darbus galėtų vykdyti tik Irano subjektai.

    Neaišku, ar planuojami reikalavimai apimtų kabelius, kurie realiai kerta Irano teritorinius vandenis. Dalis regiono trasų eina šalia Omano krantų, nes operatoriai istoriškai stengėsi mažinti geopolitinę riziką ir vengti ruožų, kuriuose gali kilti valstybės įsikišimo ar incidentų grėsmė.

    Ekspertai, komentuodami situaciją, pabrėžia, kad povandeniniai kabeliai yra kritinė pasaulinio interneto infrastruktūra: jais keliauja didžioji dalis tarptautinio duomenų srauto, nuo debesijos paslaugų iki finansinių atsiskaitymų. Net ir lokalaus masto gedimai ar tyčiniai pažeidimai gali laikinai pabloginti ryšį, padidinti vėlinimą ir priversti srautus nukreipti ilgesniais maršrutais.

    Praktinis tokio apmokestinimo įgyvendinimas taip pat kelia klausimų. Dėl JAV ir kitų šalių taikomų sankcijų daugeliui Vakarų įmonių atsiskaitymai su Irano subjektais būtų teisiškai ir techniškai komplikuoti, todėl grasinimai gali būti vertinami ir kaip spaudimo priemonė, o ne greitai įgyvendinamas sprendimas.

    Vis dėlto vien pati retorika didina neapibrėžtumą regione, kurio reikšmė seniai peržengė naftos ir dujų tranzitą. Hormuzo sąsiauris yra jautrus taškas tiek energetikos, tiek skaitmeninės ekonomikos požiūriu, todėl bet kokie signalai apie galimus trikdžius paprastai greitai atsiduria tarptautinių bendrovių rizikos žemėlapiuose.

    Telekomunikacijų rinkoje tokie pareiškimai dažnai skatina papildomas investicijas į tinklų atsparumą: atsarginius maršrutus, didesnę tinklų redundanciją ir greitesnius gedimų aptikimo sprendimus. Operatoriai paprastai siekia, kad net ir nutrūkus vienai atkarpai duomenų srautas būtų automatiškai nukreiptas kitur, tačiau tai ne visada reiškia, kad poveikio vartotojai visai nepajus.

  • Halo pagaliau PS5? Nutekintos „GameStop“ nuotraukos įžiebė audrą ir kalbas apie lūžį

    Halo pagaliau PS5? Nutekintos „GameStop“ nuotraukos įžiebė audrą ir kalbas apie lūžį

    Internete išplito nuotraukos, kuriose matyti fizinės žaidimo „Halo: Campaign Evolved“ pakuotės su „PlayStation 5“ žymėjimu. Teigiama, kad vaizdai atkeliavo iš „GameStop“ parduotuvių ir rodo, jog prekybininkai ruošiasi išankstiniams užsakymams.

    Kadrai greitai paplito socialiniuose tinkluose, ypač „Reddit“, ir išprovokavo diskusijas dėl autentiškumo. Dalį gerbėjų labiausiai nustebino tai, kad pagrindinis serijos herojus būtų pristatomas po „Sony“ platformos ženklu, kas ilgus metus atrodė neįmanoma.

    Jei nutekėjusi medžiaga tikra, tai reikštų ne tik PS5 versiją, bet ir tradicinį, dėžutėje leidžiamą žaidimą su disku. Pastaraisiais metais būtent fizinio leidimo klausimas tapo svarbiu signalu, ar leidėjas žaidimą kitai platformai traktuoja kaip pilnavertį pristatymą, ar tik papildomą skaitmeninį pardavimą.

    Šis nutekėjimas įsipaišo į platesnę „Microsoft“ kryptį vis dažniau savo žaidimus siūlyti ne vien „Xbox“ ekosistemoje. Rinkoje ryškėja tendencija mažinti griežtų išskirtinumų svarbą, kai didelio biudžeto projektams tampa naudinga pasiekti kuo platesnę auditoriją, ypač kai auga kūrimo kaštai.

    „Halo“ serija daugiau nei du dešimtmečius buvo laikoma „Xbox“ identiteto dalimi, todėl net ir kalbos apie pasirodymą „PlayStation“ bendruomenėse sukelia emocijų. Vieni tai vertina kaip senos konsolių konkurencijos pabaigos ženklą, kiti mato pragmatišką sprendimą stiprinti prekės ženklą ir pritraukti naujų žaidėjų.

    Kol kas nei „Microsoft“, nei „Sony“, nei „Halo Studios“ oficialiai nepatvirtino, kad „Halo: Campaign Evolved“ iš tiesų ruošiama PS5. Vis dėlto fizinių pakuočių nutekėjimai žaidimų industrijoje neretai pasitvirtina, nes tokie maketai paprastai atsiranda tik tada, kai tiekimo grandinėje jau vyksta pasirengimas prekybai.

    Pirmasis „Halo“ žaidimas debiutavo 2001 metais kaip vienas svarbiausių pirmojo „Xbox“ starto titulų ir tapo serija, apibrėžusia konsolinių šaudyklių standartą. Jei legenda iš tiesų persikeltų į PS5, tai būtų simbolinis momentas visai rinkai, rodantis, kaip sparčiai keičiasi platformų ribos.

  • Atskleista Trumpo akcijų lavina: 3 600 sandorių ir šimtai milijonų eurų statymų į „Nvidia“

    Atskleista Trumpo akcijų lavina: 3 600 sandorių ir šimtai milijonų eurų statymų į „Nvidia“

    Naujausia JAV prezidento Donaldo Trumpo finansinė deklaracija atvėrė retai matomą vaizdą į jo investicijų portfelio prekybos mastą. Dokumentuose nurodoma, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį buvo įvykdyta daugiau kaip 3 600 akcijų sandorių.

    Pagal federalinių deklaracijų tvarką sandorių vertė pateikiama intervalais, o ne tiksliomis sumomis. Skelbiama, kad bendra prekybos apimtis siekė nuo maždaug 188 000 000 iki 641 000 000 eurų.

    JAV prezidentams nėra draudžiama prekiauti finansų rinkose, tačiau jie privalo atskleisti asmeninius sandorius ir interesus. Vis dėlto tokie duomenys tradiciškai kelia klausimų dėl interesų konflikto, ypač kai sprendimai gali turėti įtakos rinkoms ir konkretiems sektoriams.

    Pačiuose dokumentuose neįvardijama, ar sandorius inicijavo pats Donaldas Trumpas. Jo verslo ir turto valdymą viešai siejama su sūnumis Donaldu Trumpu jaunesniuoju ir Ericu Trumpu, o kai kuriose įrašuose minimas tarpininkų dalyvavimas.

    Didžiausi statymai į technologijas

    Didelė deklaruotų pirkimų dalis susijusi su Volstrito technologijų lyderiais ir įmonėmis, kurios rinkoje laikomos pagrindinėmis naudos gavėjomis iš DI plėtros. Tarp dažniausiai minimų vardų – „Nvidia“, „Microsoft“, „Broadcom“, „Amazon“ ir „Apple“.

    Atskiri pirkimai buvo deklaruojami kaip nuo 856 000 iki 4 270 000 eurų vertės sandoriai. Kitoje grupėje pirkimai, be kita ko, apėmė „Alphabet“, „AMD“, „Intel“ ir finansų sektoriaus žaidėjus, o jų deklaruojami intervalai dažnai siekė nuo 427 500 iki 856 000 eurų.

    Taip pat nurodyta šimtai pardavimo sandorių, kurių dalis pateko į gerokai didesnius intervalus. Kai kurių pardavimų vertė deklaruota iki maždaug 21 370 000 eurų, kas rodo itin aktyvų portfelio valdymą.

    Pelno rodikliai ir kovo kritimo pirkimai

    Publikacijoje teigiama, kad, vertinant pagal tuo metu deklaruotas kainas ir prielaidą, jog portfelis iš esmės išliko panašus po kovo pabaigos, reikšminga dalis pozicijų buvo pelningos. Kai kuriuose paminėtuose emitentuose pelnas galėjo viršyti 100 proc.

    Dokumentų datos leidžia spręsti, kad dalis pirkimų sutapo su kovo mėnesio rinkos smukimu, siejamu su geopolitinės įtampos šuoliu ir kariniu konfliktu Irane. Tuo laikotarpiu „S&P 500“ buvo smukęs daugiau nei 8 proc., o vėliau atšoko iki naujų aukštumų.

    Tokios strategijos, kai perkama kritimo metu, rinkose yra įprastos, tačiau pareigūnų atveju jos dažnai vertinamos per papildomą skaidrumo prizmę. Dėl to šis atskleidimas sustiprino diskusijas apie tai, ar aukščiausiems JAV pareigūnams turėtų būti taikomi griežtesni apribojimai.

    Stiprėja spaudimas riboti prekybą

    JAV Kongrese tuo pat metu tęsiasi dvišalės pastangos priimti įstatymus, kurie apribotų viešųjų pareigūnų prekybą individualiomis akcijomis. Viena ryškiausių iniciatyvų yra Restore Trust in Congress Act, kuri siūlo draudimą Kongreso nariams, jų sutuoktiniams ir išlaikomiems vaikams.

    Senate taip pat svarstomi panašūs projektai, o atskirose diskusijose keliama mintis apribojimus taikyti ne tik Kongresui, bet ir prezidentui bei viceprezidentui. Politinis sutarimas išlieka sudėtingas, nes ginčijamasi, ar turėtų būti reikalaujama visiškai atsisakyti turimų akcijų, ar pakaktų uždrausti naujus pirkimus.

    Didelė visuomenės parama griežtesnėms taisyklėms spaudimą didina, tačiau iki šiol išsamaus draudimo priimti nepavyko. D. Trumpo deklaracija, dėl masto ir detalių, tikėtina, taps dar vienu argumentu tiems, kurie ragina aiškiau atskirti politinę galią nuo asmeninių investicijų sprendimų.

  • Muskas stoja prieš Altmaną: „OpenAI“ byla pasiekė finišą, o verdiktas jau kitą savaitę

    Muskas stoja prieš Altmaną: „OpenAI“ byla pasiekė finišą, o verdiktas jau kitą savaitę

    Prisiekusieji netrukus spręs

    JAV federaliniame teisme Oklande baigėsi pirmasis Elono Musko iškeltos bylos prieš „OpenAI“ vadovą Samą Altmaną etapas. Šalių advokatai prisiekusiesiems pateikė baigiamąsias kalbas, o svarstymai numatyti artimiausiomis dienomis.

    Bylą nagrinėja devynių asmenų patariamoji prisiekusiųjų kolegija, tačiau galutinį sprendimą dėl atsakomybės priims teisėja Yvonne Gonzalez Rogers. Tokia praktika reiškia, kad prisiekusiųjų išvada bus rekomendacinė, bet reikšminga teismo vertinimui.

    „Jūs privalote spręsti bylą remdamiesi tik tais įrodymais, kurie pateikti teisme“, – prisiekusiesiems nurodė Yvonne Gonzalez Rogers.

    Ką kaltina Muskas ir ką atmeta „OpenAI“

    E. Muskas „OpenAI“, S. Altmaną ir prezidentą Gregą Brockmaną padavė į teismą 2024 metais. Jis teigia, kad buvo nutolta nuo pradinio įsipareigojimo vystyti dirbtinį intelektą ne pelno principu ir kad dalis sprendimų buvo nukreipti į komercinę naudą, neatitinkančią ankstesnių deklaracijų.

    Pasak E. Musko pusės, bendrovė neįgyvendino viešo kodo ir skaidrumo lūkesčių, nepakankamai prioritetizavo saugą bei esą nukrypo nuo ne pelno organizacijoms būdingų praktikų. Taip pat akcentuota, kad įtakingi asmenys ir investuotojai galėjo gauti finansinės naudos E. Musko sąskaita.

    „OpenAI“ atstovai teisme teigė, kad konkrečių pažadų E. Muskui dėl korporatyvinės struktūros nebuvo duota, o gautos lėšos buvo panaudotos teisėtai ir pagal paskirtį. Gynyba taip pat pabrėžė, kad E. Muskas bylą iškėlė tik po to, kai pristatė konkurentę dirbtinio intelekto bendrovę „xAI“.

    „Jam niekada nerūpėjo ne pelno struktūra. Jam rūpėjo laimėti“, – teisme sakė „OpenAI“ atstovė Sarah Eddy.

    Į bylą įtraukta ir „Microsoft“, o toliau lauks žalos klausimai

    Kaip atsakovė byloje minima ir „Microsoft“, laikoma viena svarbiausių „OpenAI“ investuotojų ir partnerių. E. Musko pusė teigia, kad „Microsoft“ galėjo prisidėti prie tariamų pažeidimų, tačiau bendrovės advokatai tai neigia ir sako, kad apie tokius veiksmus nežinojo.

    Prasidėjus prisiekusiųjų svarstymams, teismas paraleliai pereis prie vadinamosios teisių gynimo priemonių fazės, kurioje bus aptariama galima žala ir tolesni žingsniai, jei atsakomybė būtų nustatyta. Šioje dalyje prisiekusieji nedalyvaus, o sprendimus priims teisėja.

    Anksčiau E. Musko komanda yra kalbėjusi apie itin didelės apimties reikalavimus ir prašiusi svarstyti ir vadovų pakeitimus, ir ankstesnių sandorių peržiūrą. Teismas šiuos klausimus nagrinės tik tuo atveju, jei pirmiausia bus konstatuota atsakomybė.

    „Teisėjai paprastai pasitelkia patariamuosius prisiekusiuosius, kai nori bendruomenės vertinimo arba papildomo pagrindo itin matomoje byloje“, – teigė teisės dėstytojas Stevenas Baickeris-McKee.

  • Milijardierius Billas Ackmanas netikėtai stojo į „Microsoft“ pusę: kodėl akcijos šoko

    Milijardierius Billas Ackmanas netikėtai stojo į „Microsoft“ pusę: kodėl akcijos šoko

    Rinkose dėmesį patraukė žinia, kad rizikos draudimo fondų valdytojas Billas Ackmanas per „Pershing Square“ įsigijo reikšmingą „Microsoft“ akcijų paketą. Po šio pranešimo bendrovės akcijų kaina dienos eigoje kilo apie 4 proc., o investuotojai ėmė vertinti, ką toks žingsnis signalizuoja platesnei technologijų rinkai.

    Apie sprendimą viešai kalbėta ir finansų televizijoje: komentatorius Jimas Crameris teigė, kad „Microsoft“ stiprybė slypi jos balanse ir gebėjime išlaikyti konkurencingumą net rinkai greitai keičiantis. Pasak jo, bendrovė turi resursų staigiam proveržiui, kuris galėtų pakeisti investuotojų nuotaikas.

    Kas patraukė Ackmano dėmesį?

    B. Ackmanas aiškino, kad akcijų kainos kritimas sudarė retą progą įsigyti „Microsoft“ už, jo vertinimu, racionalesnę kainą. Tekste minima, kad 2026 metais akcijos buvo smukusios beveik 12 proc., todėl daliai investuotojų tai atrodė kaip proga grįžti prie didžiųjų technologijų vardų.

    Jis taip pat pabrėžė, kad jį skatina „Microsoft“ prioritetas moksliniams tyrimams ir plėtrai bei investicijos į „Copilot“, dirbtinio intelekto sprendimą, integruojamą į „Microsoft 365“. Ackmano vertinimu, tai turėtų didinti produktų kūrimo tempą ir ilgainiui skatinti klientų įsisavinimą.

    DI baimės ir „Microsoft 365“ modelio klausimas

    Įsigijimas vyksta metu, kai dalis įmonių programinės įrangos sektoriaus patiria spaudimą dėl dirbtinio intelekto keliamų pokyčių. Investuotojai nerimauja, kad DI skatinami efektyvumo šuoliai gali mažinti darbuotojų skaičių, o tai reikštų mažiau licencijų ir silpnesnį vadinamąjį vietų prenumeratų modelį.

    Šis klausimas ypač aktualus „Microsoft 365“ paketui, kuris apima „Word“, „Excel“, „PowerPoint“ ir „Outlook“. Vis dėlto dalis rinkos dalyvių akcentuoja, kad „Microsoft“ rezultatams vis labiau svarbus debesijos segmentas, o ne vien tradicinės biuro programos.

    Analitikų nuotaikos ir konkurentų fonas

    Remiantis straipsnyje minimu „FactSet“ vertinimu, apie 95 proc. analitikų „Microsoft“ akcijoms suteikia pirkimui prilygstančias rekomendacijas. Tuo pačiu pažymima, kad yra ir atsargesnių vertinimų, atsižvelgiant į rinkos rotaciją, kai kapitalas nukrypsta į karščiausias DI istorijas.

    J. Crameris taip pat ragino nevertinti visų programinės įrangos bendrovių vienodai ir atskyrė „Microsoft“ nuo kitų įmonių, tokių kaip „Workday“, „ServiceNow“ ar „Salesforce“. Pasak jo, „Microsoft“ akcijos labiau priklauso nuo debesijos augimo trajektorijos ir gebėjimo DI įrankius paversti realia paklausa.

    Viešoje informacijoje nurodoma, kad „Pershing Square“ pozicija pradėta formuoti vasarį, po išpardavimo, sekusio „Microsoft“ fiskalinių 2026 metų antrojo ketvirčio rezultatų paskelbimą. Šis sprendimas dar kartą parodo, kad net ir DI sukelto neapibrėžtumo fone didžiausios, stiprų balansą turinčios bendrovės daliai investuotojų išlieka saugesnis pasirinkimas.

  • Trumpo sandoriai šokiruoja: ataskaita atskleidė šimtus milijonų eurų „Nvidia“ ir „Microsoft“ akcijose

    Trumpo sandoriai šokiruoja: ataskaita atskleidė šimtus milijonų eurų „Nvidia“ ir „Microsoft“ akcijose

    Ataskaita: tūkstančiai sandorių per 3 mėnesius

    JAV prezidento Donaldo Trumpo pateiktos finansinių sandorių deklaracijos atskleidė itin aktyvią prekybą vertybiniais popieriais 2026 metų pirmąjį ketvirtį. Dokumentuose nurodoma daugiau nei 3 700 atskirų sandorių, o kiekvieno jų vertė pateikiama rėžiais, o ne tiksliomis sumomis.

    Pagal viešai skelbiamą informaciją, bendra visų šių operacijų vertė vertinama maždaug nuo 200 mln. iki 700 mln. eurų. Didžiausia pirkimų ir pardavimų dalis buvo susijusi su technologijų sektoriumi.

    Kur investuota: „Nvidia“, „Microsoft“, „Amazon“

    Dokumentuose matyti stambūs sandoriai su tokių technologijų bendrovių vertybiniais popieriais kaip „Nvidia“, „Microsoft“, „Amazon“ ir „Meta“. Tarp reikšmingesnių taip pat minimos „ServiceNow“, „Adobe“, „Oracle“, „Broadcom“, „Texas Instruments“ ir „Dell“.

    Dalis operacijų pateko į vadinamąjį didelės vertės intervalą, kai vieno sandorio suma siekė nuo maždaug 1 mln. iki 5 mln. eurų. Kai kurie pardavimai, vertinami dar didesniais rėžiais, taip pat buvo susiję su technologijų bendrovėmis.

    Sutapimai su naujienomis ir skaidrumo klausimai

    Dalis sandorių laiko prasme sutapo su reikšmingomis žiniomis apie bendroves, kurių vertybiniai popieriai buvo perkami ar parduodami. Toks sutapimas savaime neįrodo pažeidimų, tačiau sustiprina visuomenės dėmesį interesų konflikto ir skaidrumo temoms.

    Pačiose deklaracijose nenurodoma, ar prezidentas sandorius inicijavo asmeniškai. Kai kurie įrašai pažymėti kaip nepageidauti, tačiau viešoje medžiagoje nepaaiškinama, ką tiksliai reiškia toks statusas ir kaip jis taikomas praktikoje.

    Administracijos pozicija ir galiojančios taisyklės

    Baltųjų rūmų atstovas viešame komentare teigė, kad prezidento turtas laikomas patikėjimo fonde, kurį valdo jo vaikai. Administracija pabrėžė, kad interesų konflikto nėra.

    JAV prezidentams nėra draudžiama turėti akcijų ar jomis prekiauti einant pareigas, tačiau taikomi deklaravimo reikalavimai. Šios formos paprastai apima sandorius, viršijančius nustatytą ribą, o dalis turto kategorijų, pavyzdžiui, tam tikri fondai ar JAV iždo priemonės, gali būti nedeklaruojamos atskirų sandorių lygiu.