Tag: Microsoft

  • „Microsoft“ stiprūs rezultatai nustebino, bet investuotojai vis dar bijo: kas laukia „Azure“?

    „Microsoft“ stiprūs rezultatai nustebino, bet investuotojai vis dar bijo: kas laukia „Azure“?

    „Microsoft“ paskelbė geresnius nei tikėtasi ketvirčio rezultatus ir pateikė tvirtą prognozę savo debesų kompiuterijos verslui „Azure“. Vis dėlto išplėstinėje prekyboje rinkos reakcija buvo santūri, nes dalis esminių investuotojų abejonių dėl programinės įrangos verslo ateities niekur nedingo.

    Per tris mėnesius, pasibaigusius kovą, bendrovės pajamos išaugo 18 proc. ir pasiekė 82,89 mlrd. JAV dolerių, o pelnas akcijai siekė 4,27 JAV dolerio. Abu rodikliai viršijo Volstryto lūkesčius, o „Azure“ pajamų augimas pastovia valiuta sudarė 39 proc., šiek tiek aplenkdamas prognozes.

    Didžiausias akcentas buvo bendrovės lūkestis, kad „Azure“ augimas kitą ketvirtį išliks 39–40 proc. diapazone. Tai svarbu rinkai, nes debesų paslaugos yra vienas pagrindinių „Microsoft“ augimo variklių, ypač didėjant DI sprendimų paklausai.

    „Matome didelę paklausą ir toliau didinsime skaičiavimo pajėgumus, kad galėtume ją patenkinti“, – sakė „Microsoft“ finansų vadovė Amy Hood.

    Kartu įmonė signalizavo, kad reikšmingai didins kapitalo investicijas į infrastruktūrą, reikalingą DI ir debesų paslaugoms. Bendrovės vertinimu, 2026 kalendoriniais metais kapitalo išlaidos gali siekti apie 190 mlrd. JAV dolerių, kai 2025 kalendoriniais metais jos buvo apie 118 mlrd. JAV dolerių.

    Perskaičiavus pagal apytikrį 0,92 euro už JAV dolerį kursą, kalbama atitinkamai apie maždaug 175 mlrd. eurų ir 109 mlrd. eurų. Toks šuolis rodo, kad konkurencija dėl skaičiavimo pajėgumų ir duomenų centrų tampa vienu svarbiausių sektoriaus „butelio kaklelių“.

    Dar vienas signalas rinkai buvo „Copilot“ naudojimo dinamika: apmokamų „Copilot“ vietų skaičius viršijo 20 mln., kai sausį buvo skelbta apie 15 mln. Bendrovė tikisi, kad šis rodiklis ir toliau augs, o tai gali didinti vidutines pajamas iš vieno vartotojo.

    Tačiau investuotojų nerimas išlieka, nes „Microsoft“ ilgą laiką rėmėsi vietų licencijavimo modeliu, kai įmonės moka už konkrečių darbuotojų skaičių. DI diegimas keičia šią logiką: dalis organizacijų optimizuoja komandas, o tuo pat metu auga DI skaičiavimo sąnaudos ir atsiranda poreikis apmokestinimą labiau sieti su realiu naudojimu.

    Ši dilema atsispindėjo ir vadovybės komentarų kryptimi, kur buvo kalbama apie hibridinius modelius, derinančius licencijas ir vartojimu paremtą apmokestinimą. Tokia transformacija gali būti naudinga ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau trumpuoju laikotarpiu kelia klausimų dėl maržų, pajamų prognozuojamumo ir klientų išlaidų struktūros.

    Be to, rinkoje išlieka diskusijos dėl „Microsoft“ priklausomybės nuo „OpenAI“ technologijų ekosistemos bei dėl konkurencijos DI asistentų segmente. Bendrovė siekia didinti vidinius DI tyrimus ir infrastruktūrą, kad ilgainiui galėtų labiau diversifikuoti technologinę bazę, tačiau tai reikalauja laiko ir didelių investicijų.

    Artimiausio ketvirčio gairėse „Microsoft“ numato 86,7–87,8 mlrd. JAV dolerių pajamų intervalą, o veiklos sąnaudos turėtų siekti 19,3–19,4 mlrd. JAV dolerių. Perskaičiavus į eurus, tai atitinka maždaug 80–81 mlrd. eurų pajamų ir 17,8–17,9 mlrd. eurų veiklos sąnaudų.

    Segmentų lygmeniu bendrovė tikisi, kad „Productivity and Business Processes“ pajamos sieks apie 37–37,3 mlrd. JAV dolerių, „Intelligent Cloud“ 37,95–38,25 mlrd. JAV dolerių, o „More Personal Computing“ 11,75–12,25 mlrd. JAV dolerių. Pastarasis segmentas prognozuojamas silpniau, palyginti su rinkos lūkesčiais.

    Apibendrinant, „Microsoft“ pateikė rezultatų rinkinį, kuris patvirtina stiprų debesų ir DI paklausos foną, tačiau kartu palieka atvirą klausimą dėl to, kaip keisis programinės įrangos verslo modeliai DI eroje. Būtent ši įtampa tarp augimo ir struktūrinės transformacijos kol kas neleidžia rinkai vienareikšmiškai apsispręsti dėl tolesnės akcijos krypties.

  • „Microsoft“ ruošia milžinišką šuolį: 2026 metais investicijos sieks 176 mlrd. eurų

    „Microsoft“ ruošia milžinišką šuolį: 2026 metais investicijos sieks 176 mlrd. eurų

    „Microsoft“ paskelbė geresnius nei tikėtasi ketvirčio rezultatus ir kartu įspėjo investuotojus: 2026 finansiniais metais kapitalo išlaidos gali šoktelėti iki maždaug 176 mlrd. eurų. Bendrovė tai sieja su brangstančiais atminties komponentais ir spartėjančia duomenų centrų plėtra, kurią stumia DI paklausa.

    Įmonė nurodė, kad pajamos per metus augo, o pelnas taip pat didėjo. Rinkoms svarbus signalas buvo ne tik rezultatai, bet ir prognozė, kad didesnės infrastruktūros sąnaudos gali spausti pelningumą, nes duomenų centrų įranga bei jos nusidėvėjimas tampa vis didesne išlaidų eilute.

    Atminties kainos kelia įtampą

    „Microsoft“ finansų vadovė Amy Hood investuotojų skambutyje akcentavo, kad vien komponentų brangimas 2026 metais gali turėti apie 23 mlrd. eurų poveikį planuojamoms investicijoms. Tokį šuolį rinka sieja su pasauliniu aukštos klasės atminties ir su ja susijusių tiekimo grandinių įtempimu, kurį pastaraisiais metais sustiprino DI serverių paklausa.

    Technologijų sektoriuje duomenų centrų pajėgumai tapo strategine konkurencijos zona, todėl didžiosios platformų bendrovės lenktyniauja dėl įrangos ir ilgalaikių tiekimo sutarčių. Dėl to auga ne tik atminties, bet ir kitų kritinių komponentų, taip pat energijos bei statybos kaštų jautrumas.

    Azure augimas ir DI pajamos

    Ketvirtį „Microsoft“ debesijos platforma Azure ir kitos debesijos paslaugos demonstravo labai spartų augimą, o tai bendrovei leidžia išlaikyti optimistinę paklausos trajektoriją. Rinka šiuos skaičius vertina kaip vieną svarbiausių indikatorių, ar didžiulės investicijos į duomenų centrus atsiperka per realias klientų išlaidas.

    Bendrovė taip pat pateikė atnaujintą vaizdą apie DI pajamų mastą, į kurį įtraukia klientų naudojamas DI paslaugas Azure infrastruktūroje ir pačios įmonės DI įrankius. Pastaruoju metu vienas svarbiausių „Microsoft“ tikslų yra didinti DI sprendimų įsitraukimą ir paversti juos nuolatiniu prenumeratų priedu verslo klientams.

    Darbuotojų skaičius ir santykių su „OpenAI“ pokyčiai

    „Microsoft“ taip pat užsiminė, kad ateinančiu laikotarpiu darbuotojų skaičius, lyginant su ankstesniais metais, gali mažėti. Tokie sprendimai dažnai aiškinami pastangomis didinti veiklos efektyvumą, ypač kai kapitalo investicijos auga greičiau nei pelno maržos.

    Įmonė pranešė ir apie pokyčius santykiuose su „OpenAI“: nutraukiamos ilgą laiką galiojusios pajamų dalijimosi schemos, o modelius pagal naujas sąlygas galės teikti ir kiti debesijos tiekėjai. Vis dėlto „Microsoft“ pabrėžia, kad išlaiko licencines teises naudotis „OpenAI“ intelektine nuosavybe nustatytą laikotarpį.

    „Mes ir toliau keičiame savo veiklos modelį, kad didintume tempą ir lankstumą“, – sakė Amy Hood.

    Investuotojams ši žinia reiškia dvigubą signalą: iš vienos pusės, DI ir debesijos paklausa išlieka labai stipri, iš kitos – infrastruktūros kaina tampa esminiu kintamuoju, galinčiu lemti maržų spaudimą ir didesnį rezultatų nepastovumą artimiausiais ketvirčiais.

  • „Google“ ir „Microsoft“ ataskaitos šokiruoja: karas ir atminties krizė brangina DI planus

    „Google“ ir „Microsoft“ ataskaitos šokiruoja: karas ir atminties krizė brangina DI planus

    Didžiosios technologijų bendrovės „Google“, „Microsoft“, „Amazon“ ir „Meta“ šią savaitę investuotojams pristato ketvirčio rezultatus, kai jų DI infrastruktūros planus spaudžia dvi kryptys: išaugusios energijos kainos ir gilėjantis atminties lustų trūkumas. Rinka iki šiol išlieka palyginti rami, tačiau analitikai vis dažniau klausia, kiek tai kainuos pelningumui ir pinigų srautams.

    Prieš kelis mėnesius vadinamieji hyperscaleriai buvo signalizavę apie rekordinį kapitalo išlaidų šuolį, skirtą duomenų centrams, specializuotiems spartintuvams ir tinklams. Dabar situaciją komplikuoja geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri pakėlė naftos kainas ir padidino logistikos bei gamybos sąnaudas visoje tiekimo grandinėje.

    Duomenų centrų ekonomika ypač jautri energijai: brangstant kurui didėja tiek statybų, tiek įrangos pristatymo kaštai, o elektros kainos tampa vienu svarbiausių ilgalaikių išlaidų veiksnių. Investuotojai stebi, ar bendrovės koreguos metų prognozes ir ar išlaikys anksčiau žadėtą DI plėtros tempą.

    Kas labiausiai neramina investuotojus?

    Vienas svarbiausių neapibrėžtumo šaltinių yra galimas energijos ir pramoninių žaliavų kainų poveikis. Pavyzdžiui, helis ir dalis cheminių medžiagų naudojami puslaidininkių gamyboje, todėl tiekimo sutrikimai gali atsiliepti tiek komponentų prieinamumui, tiek galutinei įrangos kainai.

    Kita rizika yra reguliaciniai ir infrastruktūriniai barjerai, kai kalbama apie gigavatinės galios duomenų centrus. Norint juos prijungti prie elektros tinklų, dažnai reikia ilgo leidimų proceso, naujų perdavimo linijų ir aiškaus susitarimo, kas dengs tinklo plėtros sąnaudas.

    JAV kontekstas kai kurių rinkos dalyvių vertinamas kaip palankesnis nei Europa ar Azija, nes šalis turi didelę gamtinių dujų pasiūlą ir plačias galimybes didinti elektros gamybą. Vis dėlto net ir palankesnės energijos kainos neišsprendžia pagrindinės problemos: DI bumas reikalauja vis daugiau elektros, aušinimo ir brangios įrangos.

    Atminties lustų trūkumas kelia kainas

    Technologijų sektoriuje ryškėja ir atminties krizė, kuri pradėjo formuotis dar iki naujausios geopolitinės eskalacijos. DI serveriams reikia gerokai daugiau DRAM ir didelio našumo atminties, todėl paklausai viršijant pasiūlą kainos kyla, o debesijos paslaugų teikėjai priversti konkuruoti dėl ribotų pajėgumų.

    Rinkos tyrėjai prognozuoja, kad 2026 metais DRAM kaina už gigabaitą gali būti kelis kartus didesnė nei 2025 metais, o tai daro tiesioginį spaudimą duomenų centrų savikainai. Praktiniai padariniai pasiekia ir vartotojų segmentą: kai kurios bendrovės jau pripažino, kad komponentų brangimas prisidėjo prie sprendimų kelti įrenginių kainas.

    Kartu brangsta ir skaičiavimo pajėgumai: didelio našumo grafikos procesorių nuomos tarifai rinkoje pastaraisiais mėnesiais augo, o tai rodo, kad paklausa išlieka itin aukšta. Tai stiprina argumentą, jog bendrovės trumpuoju laikotarpiu gali rinktis absorbuoti dalį kaštų, kad neprarastų plėtros tempo.

    Ar technologijų milžinės didins kainas?

    Debesijos rinkoje itin svarbu, ar augančios sąnaudos bus perkeltos klientams. Dalies tiekėjų strategija kol kas remiasi prielaida, kad DI paklausa yra pakankamai stipri, kad pateisintų investicijas net ir brangstant energijai bei komponentams, tačiau kainodaros pokyčiai galėtų tapti jautria tema dideliems verslo klientams.

    Analitikų vertinimu, didžiausias klausimas yra ne vien šių metų kapitalo išlaidų dydis, o tai, kiek ilgai teks investuoti tokiu tempu ir kada DI infrastruktūra pradės generuoti prognozuojamą grąžą. Jei energijos ir atminties kainų spaudimas užsitęs, maržų apsauga gali tapti sudėtingesnė, ypač jei konkurencija ribos galimybes kelti paslaugų kainas.

    Kol kas rinkos nuotaikos išlieka optimistinės, o investuotojai tikisi, kad šokai bus laikini arba didžiosios bendrovės juos suvaldys tiekimo grandinės sprendimais ir masto ekonomija. Vis dėlto šis ataskaitų sezonas gali tapti lūžio tašku, kai reikės aiškiai atsakyti, kiek DI plėtra kainuos ir kokį poveikį tai turės artimiausių metų finansiniams rezultatams.

  • „OpenAI“ nepasiekė prognozių: lėtėja pajamos, o IPO planams kyla nemalonūs klausimai

    „OpenAI“ nepasiekė prognozių: lėtėja pajamos, o IPO planams kyla nemalonūs klausimai

    „OpenAI“ nepasiekė savo pačios išsikeltų pajamų ir vartotojų augimo prognozių, pranešė JAV žiniasklaida. Tai sustiprino investuotojų abejones, ar bendrovė sugebės išlaikyti itin brangius duomenų centrų ir skaičiavimo pajėgumų plėtros planus, kurie pastaruoju metu tapo vienu didžiausių rinkos kaštų.

    Publikacijoje teigiama, kad finansų vadovė Sarah Friar esą kėlė klausimą, ar lėtėjant pajamoms pakaks lėšų ateities skaičiavimo pajėgumų sutartims finansuoti. Tuo pačiu metu valdyba esą atidžiau vertina skaičiavimo infrastruktūros sandorius, o vadovybė ieško būdų griežčiau kontroliuoti išlaidas.

    „Tai absurdiška. Mes visiškai sutariame dėl to, kad turime pirkti tiek skaičiavimo pajėgumų, kiek tik galime, ir ties tuo dirbame kartu kiekvieną dieną“, – sakė „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas ir finansų vadovė Sarah Friar.

    Milžiniškos infrastruktūros išlaidos

    Rinka pastaraisiais metais susiduria su sparčiai augančia DI paslaugų paklausa, o ją tenkinti bandoma didinant duomenų centrų pajėgumus ir perkant specializuotus lustus. Dėl to technologijų bendrovės vis dažniau sudaro ilgo laikotarpio sutartis dėl debesijos ir skaičiavimo resursų, kurios įsipareigojimais prilygsta dešimtims ar šimtams milijardų eurų.

    Pranešime akcentuojama, kad dalis tokių susitarimų glaudžiai siejasi su „OpenAI“ poreikiais. Minimos sutartys ir įsipareigojimai su „Oracle“, taip pat „Nvidia“ dalyvavimas duomenų centrų plėtroje, be to, „OpenAI“ pranešė apie reikšmingą strateginę partnerystę su „Amazon“.

    IPO lūkesčiai ir santykių su „Microsoft“ pokyčiai

    Šie signalai svarbūs ir dėl to, kad rinkoje toliau sklando lūkesčiai dėl galimo „OpenAI“ viešo akcijų siūlymo. Tokiu atveju investuotojai vertins ne tik technologinę lyderystę, bet ir tai, ar pajamų augimas gali stabiliai padengti milžiniškas infrastruktūros sąnaudas, kurios DI sektoriuje dažnai lenkia įprastus programinės įrangos verslo modelius.

    Pastarosiomis savaitėmis „OpenAI“ taip pat paskelbė apie didelius bendradarbiavimo su „Microsoft“ pakeitimus. Skelbta, kad bus ribojama pajamų dalies schema, o „Microsoft“ nebeturės išskirtinės licencijos „OpenAI“ intelektinei nuosavybei, o tai gali reikšti didesnį „OpenAI“ lankstumą dirbant su daugiau partnerių.

    Rinkoms tokios žinios paprastai yra dviprasmės: vieniems tai signalas apie augančią nepriklausomybę ir platesnę ekosistemą, kitiems tai priminimas, kad DI plėtra remiasi brangiu skaičiavimu, kurio kaštai gali spausti maržas net ir sparčiai augant pajamoms.

  • „OpenAI“ smogia „Microsoft“: DI modeliai keliasi į „Amazon“ debesį – kas keičiasi klientams?

    „OpenAI“ smogia „Microsoft“: DI modeliai keliasi į „Amazon“ debesį – kas keičiasi klientams?

    „OpenAI“ paskelbė, kad jos dirbtinio intelekto modeliai bus pasiekiami per „Amazon Web Services“ infrastruktūrą. Tai įvyko netrukus po to, kai bendrovė peržiūrėjo partnerystės sąlygas su „Microsoft“ ir panaikino ankstesnius apribojimus, trukdžiusius plačiau veikti kituose debesų kompiuterijos tinkluose.

    Pagal pranešimą, „AWS“ klientai galės testuoti „OpenAI“ modelius ir „Codex“ agentą programavimui per „Amazon Bedrock“. Paslaugos turėtų tapti plačiai prieinamos artimiausiomis savaitėmis, o tai reiškia greitesnį kelią į gamybinę aplinką įmonėms, kurios DI diegia per „AWS“ ekosistemą.

    „Tai yra tai, ko mūsų klientai prašė jau labai seniai“, – sakė „AWS“ vadovas Mattas Garmanas.

    Iki šiol „AWS“ aplinkoje buvo galima naudoti dalį „OpenAI“ siūlomų vadinamųjų atvirų svorių modelių, tačiau naujas žingsnis išplečia pasirinkimą ir supaprastina prieigą per „Bedrock“ valdomas paslaugas. Įmonėms tai aktualu dėl atitikties reikalavimų, duomenų valdymo ir galimybės DI sprendimus integruoti su jau turimais „AWS“ įrankiais.

    Kartu pristatoma ir „Amazon Bedrock Managed Agents“ paslauga su „OpenAI“ technologija, skirta kurti sudėtingesnius, individualiai pritaikytus agentus. Skelbiama, kad tokie agentai galės išlaikyti ankstesnių sąveikų kontekstą, o tai svarbu klientų aptarnavimo, vidinių žinių bazių ir procesų automatizavimo scenarijuose.

    „Microsoft“ ilgą laiką buvo esminis „OpenAI“ skaičiavimo išteklių tiekėjas, ypač po „ChatGPT“ proveržio 2022 metais. Tačiau „OpenAI“ argumentuoja, kad platesnė partnerystė su kitais debesų kompiuterijos tiekėjais leidžia geriau atliepti verslo klientų poreikius, nes daliai jų natūrali infrastruktūros bazė yra „Bedrock“ ir „AWS“ paslaugų rinkinys.

    Šis pokytis atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai didieji DI kūrėjai siekia mažinti priklausomybę nuo vieno infrastruktūros partnerio. Praktikoje tai reiškia didesnį atsparumą pajėgumų trūkumui, lankstesnes kainodaros derybas ir galimybę greičiau plėsti DI produktus ten, kur yra didžiausia paklausa.

    Tuo pat metu „OpenAI“ ir „Amazon“ pastaraisiais mėnesiais demonstravo vis glaudesnį bendradarbiavimą, apimantį tiek infrastruktūros pajėgumus, tiek specializuotų lustų naudojimą DI modelių mokymui. Konkurencinė įtampa debesų kompiuterijos rinkoje didėja, todėl įmonėms, perkančioms DI sprendimus, tai gali reikšti daugiau pasirinkimo ir spartesnę naujų funkcijų pasiūlą.

    Žinia apie „OpenAI“ plėtrą „AWS“ debesyje pasirodė jautriu metu, kai viešojoje erdvėje aptariami bendrovės augimo tempai, planuojamos investicijos į skaičiavimo išteklius ir reali didelio masto DI sistemų eksploatavimo kaina. Rinkai tai tampa vienu svarbiausių klausimų, nes generatyvaus DI paklausa auga, o modelių mokymas ir veikimas reikalauja milžiniškų energijos bei infrastruktūros resursų.

  • „Microsoft“ praranda „OpenAI“ DI išskirtinumą: „ChatGPT“ modeliai gali keliauti ir į „Amazon“, „Google“

    „Microsoft“ atsisako išskirtinių teisių į „OpenAI“ dirbtinio intelekto modelius ir produktus, pranešė „Reuters“. Tai atveria kelią „ChatGPT“ kūrėjui savo technologiją siūlyti ir kitose debesijos platformose, įskaitant „Amazon“ bei „Google“.

    Pasak „Microsoft“, partnerystės sutarties pakeitimas turi supaprastinti bendradarbiavimą ir suteikti abiem pusėms daugiau lankstumo. Bendrovė akcentuoja, kad didesnis „nuspėjamumas“ padės efektyviau kurti ir eksploatuoti didelio masto DI platformas.

    „Šiandien skelbiame sutarties pakeitimą, kuris supaprastins mūsų partnerystę ir tai, kaip dirbame kartu, remiantis lankstumu, tikrumu ir dėmesiu DI teikiamai naudai“, – teigė „Microsoft“.

    Po žinios apie pasikeitusias sąlygas „Microsoft“ akcijos ikiprekybinėje prekyboje smuktelėjo apie 1 proc. Investuotojai tokius pokyčius dažnai vertina per rizikų prizmę: ar „Azure“ išlaikys prioritetinį „OpenAI“ produktų kanalą ir kokia bus įtaka ilgalaikėms pajamoms iš DI ekosistemos.

    Pagal naujas sąlygas „Microsoft“ išlieka pagrindiniu „OpenAI“ partneriu debesijos srityje, o „OpenAI“ produktai pirmiausia turėtų būti teikiami per „Azure“. Išimtis numatoma tais atvejais, kai „Microsoft“ negalėtų užtikrinti reikalingų pajėgumų ar funkcionalumo ir nuspręstų jų nepalaikyti.

    Esminis pokytis tas, kad „OpenAI“ nuo šiol gali pasiūlyti savo produktus klientams pas bet kurį debesijos paslaugų teikėją. Praktikoje tai reiškia daugiau derybinės galios „OpenAI“ ir platesnį pasirinkimą įmonėms, kurios DI sprendimus nori diegti ten, kur jau veikia jų infrastruktūra.

    „Microsoft“ taip pat išsaugo licenciją „OpenAI“ intelektinei nuosavybei, susijusiai su modeliais ir produktais, iki 2032 metų. Vis dėlto ši licencija tampa ne išskirtinė, o tai sumažina „Microsoft“ galimybę vienai kontroliuoti, per kokius kanalus „OpenAI“ technologijos pasiekia rinką.

    Kartu pranešta ir apie dar vieną reikšmingą finansinį aspektą: „Microsoft“ nebeprivalės mokėti „OpenAI“ dalies nuo pajamų. Tai gali reikšti paprastesnę atsiskaitymo schemą, tačiau kartu rodo, kad partnerystė pereina į kitą brandos etapą, kai abi bendrovės siekia daugiau nepriklausomybės.

    „Nors šis pakeitimas supaprastina partnerystę, darbas, kurį atliekame kartu, išlieka ambicingas“, – pabrėžė „Microsoft“.

    Rinkoje šis sprendimas vertinamas platesniame kontekste: didžiosios debesijos platformos varžosi dėl DI klientų, o įmonėms tampa svarbu išvengti tiekėjo priklausomybės. Galimybė „OpenAI“ sprendimus diegti skirtinguose debesyse gali paspartinti konkurenciją ir sumažinti kliūtis DI projektams, ypač didelėse organizacijose.

  • „OpenAI“ keičia žaidimo taisykles su „Microsoft“: ribos mokėjimus ir išeis už „Azure“ ribų

    „OpenAI“ keičia žaidimo taisykles su „Microsoft“: ribos mokėjimus ir išeis už „Azure“ ribų

    „OpenAI“ ir „Microsoft“ paskelbė atnaujinusios partnerystės susitarimą, kuris iš esmės pakeičia, kaip abi bendrovės dalijasi pajamomis ir kaip „OpenAI“ pasiekia klientus. Nuo šiol „OpenAI“ mokėjimai „Microsoft“ pagal pajamų pasidalijimo modelį turės bendrą viršutinę ribą, nors pati schema galios iki 2030 metų.

    Kartu „OpenAI“ įgyja daugiau laisvės teikti savo produktus per skirtingus debesijos tiekėjus, o ne tik „Microsoft“ infrastruktūroje. Nors „Microsoft“ išlieka pagrindine „OpenAI“ debesijos partnere, „OpenAI“ gali aptarnauti klientus ir kitose platformose, įskaitant „Amazon“ bei „Google“ ekosistemas.

    Iki šiol praktikoje veikė dvi kryptys: „OpenAI“ mokėdavo „Microsoft“ dalį pajamų, o kai klientai pirkdavo prieigą prie „OpenAI“ modelių per „Azure“, „Microsoft“ dalį pajamų pervesdavo „OpenAI“. Pagal atnaujintą tvarką „Microsoft“ nebesidalins pajamomis su „OpenAI“ už „Azure“ pardavimus, tačiau „OpenAI“ mokėjimai „Microsoft“ išliks ir, kaip nurodoma, bus skaičiuojami ta pačia 20 proc. dalimi, tik su bendra „lubų“ riba.

    Kas keičiasi dėl debesijos

    Abi bendrovės teigia, kad „OpenAI“ produktai ir toliau pirmiausia bus diegiami „Azure“, nebent „Microsoft“ nuspręstų kitaip. Vis dėlto atnaujintas susitarimas leidžia „OpenAI“ savo sprendimus ir paslaugas teikti klientams per bet kurį debesijos tiekėją, o tai didina lankstumą tarptautinėms įmonėms, kurios dažnai naudoja kelių debesijų strategiją.

    Toks posūkis atspindi rinkos realybę: didelės organizacijos vis dažniau nori DI sprendimus integruoti ten, kur jau veikia jų duomenys, saugumo politika ir vidinės sistemos. Dėl to tiek modelių kūrėjai, tiek debesijos gigantai konkuruoja ne tik technologijomis, bet ir platinimo kanalais, kainodara bei galimybe užtikrinti skaičiavimo resursus.

    „Šiandien skelbiame pakoreguotą susitarimą, kuris supaprastina partnerystę ir darbą kartu, remiasi lankstumu, aiškumu ir siekiu plačiai suteikti DI naudą“, – sakė „OpenAI“.

    Pajamų dalybos ir licencijos

    Susitarime numatyta, kad „Microsoft“ ir toliau turės licenciją naudotis „OpenAI“ intelektine nuosavybe, susijusia su DI modeliais, iki 2032 metų, tačiau licencija nebebus išskirtinė. Tai reiškia, kad „OpenAI“ gali plačiau licencijuoti technologijas ir kurti partnerystes, mažindama priklausomybę nuo vieno strateginio kanalo.

    Dar vienas svarbus pakeitimas susijęs su anksčiau aptarinėtu scenarijumi, kai „OpenAI“ pasiektų vadinamąjį bendrąjį dirbtinį intelektą. Atnaujintame susitarime „Microsoft“ nebereikės iš anksto apibrėžti reakcijos ar veiksmų plano tokio pasiekimo atveju, taip sumažinant teisinio ir strateginio neapibrėžtumo riziką abiem pusėms.

    „Microsoft“ į „OpenAI“ nuo 2019 metų yra investavusi daugiau nei 13 milijardų JAV dolerių, tai yra apie 12 milijardų eurų. Pastaraisiais mėnesiais partnerystė viešumoje vis dažniau apibūdinama kaip strategiškai svarbi, tačiau kartu matyti trinties požymių, kai abi pusės plečia veiklą į vienas kito teritorijas: „Microsoft“ stiprina savo DI produktų portfelį, o „OpenAI“ ieško platesnių platinimo ir skaičiavimo resursų šaltinių.

    Rinkos kontekstas: kova dėl skaičiavimo galios

    Sprendimai, leidžiantys „OpenAI“ dirbti su keliais debesijos tiekėjais, išryškina ir kitą tendenciją: DI produktų plėtra vis labiau ribojama ne idėjų, o skaičiavimo infrastruktūros. Dideli modeliai ir vadinamieji agentiniai sprendimai, galintys vykdyti užduotis valandų trukmės seansais, reikalauja milžiniškų pajėgumų, todėl tiekėjų diversifikavimas tampa konkurenciniu pranašumu.

    Šiame kontekste „OpenAI“ jau yra stiprinusi ryšius su „Amazon“: skelbta apie strateginę partnerystę ir planuojamas iki 50 milijardų JAV dolerių investicijas, tai yra apie 46 milijardus eurų. Taip pat nurodyta, kad esamas kelių dešimčių milijardų vertės susitarimas dėl „Amazon Web Services“ pajėgumų gali būti plečiamas ilgalaikėje perspektyvoje, atliepiant sparčiai augantį DI paslaugų poreikį.

    Atnaujintas „OpenAI“ ir „Microsoft“ susitarimas signalizuoja, kad DI rinkoje prasideda naujas etapas: partnerystės nebeapsiriboja vienu „namų“ debesiu, o sutartys vis dažniau kuriamos taip, kad leistų greitai perskirstyti resursus, valdyti kaštus ir pasiekti įmones ten, kur jos jau yra.

  • OpenAI atlaisvina ryšius su „Microsoft“: ką tai reiškia „ChatGPT“ plėtrai ir debesų rinkai

    OpenAI atlaisvina ryšius su „Microsoft“: ką tai reiškia „ChatGPT“ plėtrai ir debesų rinkai

    OpenAI ir „Microsoft“ santykiai, ilgą laiką laikyti vienu svarbiausių dirbtinio intelekto rinkos aljansų, pamažu keičiasi. „Microsoft“ išlieka pagrindiniu OpenAI debesų partneriu, tačiau išskirtinumo sąlygos silpnėja, o tai atveria kelią OpenAI produktus siūlyti ir kitose platformose.

    Tokį poslinkį fiksuoja tarptautinė verslo žiniasklaida, pabrėždama, kad iki šiol „Microsoft“ turėjo itin stiprią poziciją prieigos prie OpenAI technologijų grandinėje. Praktikoje tai leido „Microsoft“ greitai integruoti dirbtinį intelektą į svarbiausius produktus ir tapti vienu ryškiausių žaidėjų DI varžybose.

    Kas keičiasi partnerystėje?

    Pastaraisiais mėnesiais OpenAI vis aiškiau signalizuoja norą turėti daugiau veiksmų laisvės. Įmonė ieško platesnių komercinių kelių, o debesų infrastruktūros pasirinkimas čia yra vienas jautriausių klausimų, nes būtent jis lemia kainą, pajėgumus ir greitį, kuriuo galima paleisti naujus modelius.

    Žiniasklaidoje minėta ir tai, kad „Microsoft“ viduje toks „atsirišimas“ gali būti vertinamas dvejopai: viena vertus, mažėja kontrolė, kita vertus, atsiranda aiškesnės ribos, kas už ką atsakingas. Didelių DI projektų mastas reiškia milžiniškas investicijas į duomenų centrus, lustus ir energiją, todėl partnerių finansiniai interesai ne visada sutampa.

    Kodėl tai gali būti naudinga „Microsoft“?

    Analitikų vertinimu, mažesnis įsipareigojimas išskirtinai aptarnauti OpenAI poreikius „Microsoft“ gali suteikti daugiau lankstumo planuojant kapitalo išlaidas. Tai reiškia, kad dalį resursų galima nukreipti į nuosavus produktus, įskaitant „Copilot“ ekosistemą ir kitus debesijos sprendimus.

    Ne mažiau svarbus ir reguliacinis fonas. Didžiosios technologijų bendrovės Jungtinėse Valstijose, Europos Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje vis dažniau susiduria su konkurencijos priežiūros institucijų dėmesiu, o glaudūs išskirtiniai ryšiai su sparčiai augančiais DI kūrėjais gali kelti papildomų klausimų.

    Ką tai reiškia rinkai ir vartotojams?

    Jei OpenAI turės daugiau laisvės rinktis infrastruktūrą ir platinimo kanalus, DI paslaugų konkurencija gali dar labiau suintensyvėti. Tai paprastai reiškia du dalykus: daugiau alternatyvų verslui, kuris perka DI sprendimus, ir stipresnį spaudimą kainodarai bei paslaugų kokybei.

    Vartotojams pokyčiai greičiausiai labiausiai pasijaus netiesiogiai, per paslaugų stabilumą, naujų funkcijų diegimo tempą ir skirtingų integracijų gausą. Tuo pat metu „Microsoft“ ir OpenAI išlieka susaistyti bendrais interesais, todėl labiausiai tikėtinas scenarijus yra ne staigus išsiskyrimas, o aiškiau apibrėžta, lankstesnė partnerystė.

  • „Microsoft“ turi planą Windows 11 gelbėti: žada iki 60 proc. daugiau spartos ir mažiau „Copilot“

    „Microsoft“ turi planą Windows 11 gelbėti: žada iki 60 proc. daugiau spartos ir mažiau „Copilot“

    „Microsoft“ ruošia reikšmingus „Windows 11“ pokyčius, kuriais siekia sumažinti vartotojų kritiką ir pagerinti sistemos veikimą. Įmonės viduje šis darbų paketas siejamas su vadinamuoju K2 planu, o pirmieji elementai gali pasirodyti per artimiausią didesnį atnaujinimą.

    Pastaraisiais metais „Windows 11“ dažnai kritikuojama dėl perteklinių funkcijų, sunkiai valdoma tapusios sąsajos bei nevienodo našumo skirtinguose kompiuteriuose. „Microsoft“ pripažįsta, kad daliai naudotojų svarbiausia yra paprastas, greitas ir stabilus darbas, todėl prioritetu tampa sistemos reakcijos laikas ir sklandumas.

    Ką keis architektūroje?

    Remiantis informacija, kurią paviešino „Windows Central“ žurnalistas Zac Bowden, „Microsoft“ planuoja daugiau sistemos elementų perkelti į naujesnę „WinUI 3“ architektūrą. Šis pagrindas leidžia kurti greitesnes, natyviau su sistema integruotas sąsajos dalis ir mažinti atsilikimus, kurie ypač pastebimi silpnesniuose įrenginiuose.

    Teigiama, kad kai kuriose srityse tai galėtų duoti net iki 60 proc. našumo šuolį. Svarbu pabrėžti, kad tokie skaičiai paprastai taikomi konkretiems scenarijams, pavyzdžiui, langų piešimui, meniu atidarymui ar tam tikroms sąsajos animacijoms, o ne visos sistemos darbui iš karto.

    „Microsoft“ taip pat dirba su atnaujintu „System Compositor“, kuris atsakingas už tai, kaip vaizduojami ir sujungiami sąsajos elementai. Tikslas yra geriau izoliuoti vartotojo sąsają nuo kitų procesų, kad sistemos langai būtų piešiami sklandžiau ir mažiau priklausytų nuo foninių užduočių.

    Mažiau pertekliaus ir daugiau kontrolės

    Kita kryptis yra vadinamoji funkcijų degradacija, kai naudotojui suteikiama daugiau galimybių išjungti arba pašalinti nereikalingus elementus. Tai atliepia seniai girdimą kritiką dėl perteklinių integracijų ir paslaugų, kurios daliai žmonių atrodo primetamos.

    Minima ir tai, kad „Microsoft“ gali atsargiau elgtis su „Copilot“ integracija, leisdama paprasčiau ją valdyti arba sumažindama jos matomumą tiems, kuriems DI funkcijos nėra aktualios. Toks požiūris atitinka platesnę tendenciją: naudotojai nori, kad papildomos galimybės būtų pasirenkamos, o ne taptų privaloma sąsajos dalimi.

    Kada laukti pokyčių?

    Pirmieji K2 plano sprendimai gali būti pristatyti kartu su „Windows 11“ versija 26H2, kuri paprastai siejama su antrąja metų puse. Atnaujinimai, tikėtina, bus diegiami etapais, todėl staigaus visos sistemos pasikeitimo per vieną naktį nereikėtų tikėtis.

    Praktikoje tai reiškia, kad dalis naudotojų greičiau pamatys spartesnę sąsają ar mažiau trukdančius sistemos elementus, o kiti pokyčiai ateis vėliau. „Microsoft“ tikslas aiškus: atkurti pasitikėjimą „Windows 11“ kaip greita ir patikima kasdienio darbo sistema, ypač kai konkurencija dėl vartotojų dėmesio auga.

  • „Microsoft“ praranda „OpenAI“ DI išskirtinumą: ką keičia nauja sutartis ir „Azure“ vaidmuo

    „Microsoft“ nebeturės išskirtinės teisės naudoti „OpenAI“ dirbtinio intelekto modelius ir produktus, skelbia „Reuters“. Tai reiškia, kad „ChatGPT“ kūrėja gali siūlyti savo technologijas ir per kitas debesijos platformas, įskaitant „Amazon“ ir „Google“.

    Iki šiol „Microsoft“ partnerystė su „OpenAI“ buvo viena svarbiausių rinkoje, nes „Azure“ tapo pagrindine infrastruktūra, per kurią buvo diegiami ir plečiami „OpenAI“ sprendimai. Dabar partnerystė išlieka artima, tačiau „OpenAI“ įgyja daugiau laisvės pasirinkti, kur ir kaip parduoti savo DI paslaugas.

    Pagal atnaujintas sąlygas „Microsoft“ ir toliau bus pagrindinis „OpenAI“ partneris debesijos srityje, o „OpenAI“ produktai pirmiausia turėtų būti diegiami „Azure“. Išimtis numatyta tais atvejais, jei „Microsoft“ negalėtų užtikrinti reikalingų funkcijų arba nuspręstų jų nepalaikyti.

    „Šiandien skelbiame sutarties pakeitimą, kuris supaprastins mūsų partnerystę ir tai, kaip dirbame kartu, remiantis lankstumu, aiškumu ir dėmesiu DI teikiamai vertei“, – rašė „Microsoft“.

    Po pranešimo rinkoje pasirodė ir tiesioginė reakcija: „Microsoft“ akcijos ikiprekybinėje prekyboje smuko maždaug 1 proc. Nors toks pokytis nėra didelis, jis atspindi investuotojų jautrumą bet kokioms žinioms, galinčioms keisti „Microsoft“ konkurencinį pranašumą DI infrastruktūros rinkoje.

    Dar viena reikšminga detalė – „Microsoft“ licencija „OpenAI“ intelektinei nuosavybei galios iki 2032 metų, tačiau ji tampa neišskirtinė. Taip pat nurodoma, kad „Microsoft“ nebeturės mokėti „OpenAI“ pajamų dalies, todėl keičiasi ir finansinė partnerystės logika.

    Rinkos kontekste šis pokytis sustiprina bendrą tendenciją, kai didieji DI modelių kūrėjai siekia mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir didinti derybinę galią. Tuo pat metu debesijos gigantai konkuruoja ne tik kaina ar duomenų centrų pajėgumais, bet ir tuo, kas pasiūlys patikimesnę infrastruktūrą, saugumo priemones bei lankstesnius modelių diegimo scenarijus.

    „Nors šis pakeitimas supaprastina partnerystę, darbas, kurį atliekame kartu, išlieka ambicingas“, – teigė „Microsoft“.

    Praktikoje tai gali reikšti, kad „OpenAI“ klientai ateityje dažniau rinksis jiems patogiausią debesijos ekosistemą, o „Microsoft“ turės dar aktyviau įrodinėti „Azure“ pranašumą DI darbo krūviams. Tuo pačiu „OpenAI“ atsiveria platesnė rinka, bet didėja ir lūkesčiai užtikrinti vienodą kokybę bei saugumą skirtingose platformose.