CP v2

Tag: Migracija

  • Vėjo jėgainės Arkties šiaurėje keičia elnių migraciją: mokslininkai aiškina netikėtą priežastį

    Vėjo elektrinių parkai Arkties regionuose verčia šiaurinių elnių bandas keisti įprastus migracijos kelius ir trauktis į atokesnes, atšiauresnes teritorijas. Tyrėjai pabrėžia, kad didžiausias poveikis fiksuojamas pavasarį, kai patelės ieško ramių vietų atsivesti jauniklius.

    Ilgus metus tos pačios vietovės buvo naudojamos kaip veršiavimosi teritorijos, perduodamos tarsi tradicija iš kartos į kartą. Tačiau dabar dalis jų tampa mažiau patrauklios, o nėščios patelės priverstos nukeliauti papildomus kilometrus, kad rastų mažiau trikdomą aplinką.

    Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad pagrindinė priežastis yra triukšmas ar vibracija, tačiau stebėjimai rodo kitą vaizdą. Bandos dažnai pasitraukia net tada, kai statybos darbų nevyksta, o vėjo jėgainės veikia automatiniu režimu, beveik be žmonių buvimo.

    Viena iš labiausiai aptariamų hipotezių siejama su elnių rega ir tuo, kaip jie mato aplinką Arkties sąlygomis. Šiauriniai elniai yra prisitaikę prie sniego ir specifinio apšvietimo, todėl tam tikri objektai jiems gali atrodyti ryškesni ir labiau trikdantys nei žmogaus akiai.

    „Stebėjimai rodo, kad elniai sureaguoja į turbinas dar būdami už kelių kilometrų, net kai aplink nėra žmonių“, – sako tyrėjai, analizuojantys bandų elgseną šiauriniuose regionuose.

    Mokslininkų aiškinimu, net jei žmogui vėjo jėgainės atrodo kaip tolimi, lėtai besisukantys statiniai, elniams jos gali kelti nuolatinio judesio ir vizualinio dirgiklio įspūdį. Būtent tai ypač svarbu veršiavimosi laikotarpiu, kai gyvūnai siekia kuo mažiau rizikos ir streso.

    Šiauriniuose regionuose elnių migracija svarbi ne tik ekosistemoms, bet ir vietos bendruomenėms, kurių pragyvenimas susijęs su elnininkyste. Kai bandos pasitraukia į atokesnes vietoves, didėja rizika, kad gyvūnai rinksis mažiau palankius maršrutus, kur daugiau ledo, gilesnio sniego ar mažiau pašaro.

    Praktikoje tai reiškia didesnį gyvūnų energijos sunaudojimą ir didesnę priklausomybę nuo sėkmingai pasirinktų poilsio bei maitinimosi vietų. Kai kuriuose regionuose, pasak vietos pasakojimų ir tyrėjų pastabų, žmonėms tenka padėti gyvūnams įveikti itin sudėtingas sniego atkarpas.

    Vėjo energetika laikoma viena svarbiausių priemonių mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, tačiau Arkties pavyzdys primena, kad infrastruktūra turi realių pasekmių biologinei įvairovei. Dėl to vis dažniau akcentuojamas atsargesnis teritorijų parinkimas, sezoninių jautrių zonų įvertinimas ir ilgalaikis gyvūnų stebėjimas.

    Tyrėjai pažymi, kad skirtingos rūšys į energetikos objektus reaguoja nevienodai: vienos prisitaiko, kitos keičia elgseną ar vengia teritorijų. Šiaurinių elnių atvejis išsiskiria tuo, kad net vizualinis dirgiklis gali tapti pakankama priežastimi atsitraukti, ypač jautriausiais gyvenimo ciklo momentais.

  • Odesoje sunerimo dėl „skėrių“ antplūdžio: ekspertas paaiškino, kas iš tiesų užplūdo miestą

    Socialiniuose tinkluose pastarosiomis dienomis paplito vaizdai iš Odesos, kur gatvėse, šaligatviuose ir parkuose žmonės fiksavo didelių vabzdžių sankaupas. Dalis gyventojų sunerimo, kad tai gali būti skėrių antplūdis, galintis sukelti rimtų padarinių.

    Tačiau specialistai ragina nepainioti rūšių: pasak Ukrainos žiniasklaidoje cituojamo ornitologo, mieste pastebėti vabzdžiai nėra skėriai. Jo teigimu, Odesoje masiškai pasirodė pilkieji žiogai, kurie skiriasi ir išvaizda, ir elgsena.

    Eksperto aiškinimu, staigesnį pilkųjų žiogų gausėjimą galėjo lemti švelnesnė žiema bei šilta ir drėgna pavasario pradžia. Tokios sąlygos daugeliui vabzdžių palankios, nes didina išgyvenamumą ir spartina dauginimąsi.

    Jei populiacija tam tikroje teritorijoje išauga, dalis žiogų gali įgyti vadinamąją ilgiasparnę formą, kuri geriau prisitaikiusi skristi didesnius atstumus. Tai reiškia, kad vabzdžiai aktyviau migruoja, ieškodami naujų vietų.

    Pasak ornitologo, žiogai dažnai migruoja naktį ir orientuojasi pagal dangaus šviesulius. Miesto dirbtinis apšvietimas gali klaidinti, todėl vabzdžiai neretai sutraukiami į ryškiau apšviestas vietas, kur jų sankaupos tampa itin pastebimos.

    Tokiais atvejais įspūdis, kad „miestą užplūdo skėriai“, gali susidaryti vien dėl to, kad vabzdžiai susitelkia viešose erdvėse, o ne todėl, kad tai būtų žemės ūkiui pavojinga skėrių migracija.

    Pilkasis žiogas dažniau yra plėšrus vabzdys: minta smulkesniais vabzdžiais, lervomis, kai kuriais augalų kenkėjais, todėl ekosistemoje atlieka reguliuojantį vaidmenį. Be to, jis yra svarbi mitybos grandinės dalis, nes tampa maistu paukščiams.

    Skėriai paprastai siejami su visai kitu reiškiniu: tai dieną aktyvūs žolėdžiai, kurie palankiomis sąlygomis buriasi į didelius būrius ir gali niokoti pasėlius. Būtent toks elgesys ir kelia didžiausią riziką, kai kalbama apie „skėrių antplūdžius“.

    Skiriamasis požymis, į kurį atkreipia dėmesį specialistai, yra ūsai: žiogai dažniausiai turi ilgesnius, o skėrių ūsai trumpesni. Taip pat skiriasi kūno sandara ir judėjimas, nors paprastam stebėtojui iš pirmo žvilgsnio šie vabzdžiai gali pasirodyti panašūs.

    Specialistų vertinimu, pilkieji žiogai žmonių nepuola. Vis dėlto paimtas į rankas vabzdys gali gintis ir įkąsti ar stipriau suspausti žandikauliais, tačiau toks įkandimas nėra nuodingas ir paprastai didesnės grėsmės nekelia.

    Ekspertai ragina gyventojus vengti panikos ir, jei vabzdžių sankaupų daug, pirmiausia kreiptis į vietos tarnybas ar gamtos specialistus, kurie gali tiksliau įvertinti situaciją ir, jei reikia, pasiūlyti priemones viešosioms erdvėms prižiūrėti.

  • ES pareigūnų susitikimas su Talibanu Briuselyje: kaip siekiama paspartinti afganų deportacijas

    ES pareigūnų susitikimas su Talibanu Briuselyje: kaip siekiama paspartinti afganų deportacijas

    Techninis dialogas už uždarų durų

    Europos Komisijos atstovai ir 15 ES valstybių narių pareigūnai Briuselyje surengė techninio lygmens susitikimą su Talibano delegacija. Jo tikslas – rasti praktinius būdus, kaip didinti Afganistano piliečių grąžinimų skaičių, kai asmenys ES neturi teisės likti.

    Susitikimo vieta ir detalės nebuvo viešinamos, o diskusijos vyko ne Europos Komisijos institucijų patalpose. Toks formatas pasirinktas dėl to, kad ES Talibano valdžios Afganistane oficialiai nepripažįsta, tačiau palaiko vadinamąjį operacinį bendradarbiavimą.

    Ką siekiama grąžinti pirmiausia

    Europos Komisijos atstovas nurodė, kad pokalbiai daugiausia sukosi apie neteisėtai ES esančių afganų grąžinimą, ypač tais atvejais, kai asmenys yra nuteisti už sunkius nusikaltimus arba laikomi grėsme saugumui. Valstybėms narėms dažnai nepavyksta įvykdyti grąžinimo sprendimų, nes Afganistano valdžia nepriima grąžinamų asmenų.

    Susitikimui bendrai pirmininkavo Švedija – viena šalių, kurioje afganų bendruomenė yra didelė, vertinant pagal gyventojų skaičių. Švedijos migracijos ministras Johanas Forssellis viešai akcentavo, kad dalis asmenų šalyje laukia deportacijos po nuosprendžių už sunkius nusikaltimus.

    „Labai svarbu, kad nusikaltimus padarę asmenys būtų deportuoti, tačiau šiandien to praktiškai neįmanoma“, – sakė Švedijos migracijos ministras Johanas Forssellis.

    Europos Komisija nurodo neturinti bendrų duomenų, kiek visoje ES yra neteisėtai esančių afganų, priskiriamų rimtų nusikaltimų ar saugumo rizikos kategorijoms. Vis dėlto, pačių derybų kontekste grąžinimų tema siejama su platesniu ES siekiu didinti bendrą grąžinimų rodiklį, kuris pastaraisiais metais išlieka apie 29 proc.

    Kodėl afganų grąžinimai stringa

    Afganistanas išlieka viena sudėtingiausių krypčių vykdant grąžinimo sprendimus. Eurostato duomenys rodo, kad 2025 metais per pirmuosius devynis mėnesius 14 270 Afganistano piliečių buvo nurodyta išvykti iš ES, tačiau faktiškai sugrąžinta tik 340, tai sudaro apie 2 proc.

    Tuo pat metu migracijos srautai nemažėja: 2026 metais per pirmus keturis mėnesius daugiau nei 3 300 afganų neteisėtai kirto ES išorės sienas, daugiausia per Rytų Viduržemio jūros maršrutą. 2025 metais daugiau nei 63 000 Afganistano piliečių pateikė prieglobsčio prašymus ES, tai sudarė apie 10 proc. visų prašytojų.

    Kritika dėl ryšių „normalizavimo“

    Susitikimas sulaukė griežtos kritikos iš dalies Europos Parlamento narių ir pilietinės visuomenės organizacijų, kurios įspėja apie riziką de facto normalizuoti santykius su režimu, kaltinamu sisteminiais žmogaus teisių pažeidimais. Kritikai pabrėžia, kad bet koks bendradarbiavimas, net ir techninis, gali būti interpretuojamas kaip politinis legitimumas.

    Europos Parlamentas anksčiau yra raginęs laikytis nepripažinimo ir nesiartinimo politikos Talibano atžvilgiu, o dalis organizacijų teigia, kad Afganistanas negali būti laikomas saugia grąžinimo šalimi dėl prastėjančios žmogaus teisių situacijos ir ribotos teisinės apsaugos.

  • Tasmanijoje statomas 100 turbinų vėjo parkas atsidūrė kritiškai nykstančios papūgos migracijos kelyje

    Tasmanijoje statomas 100 turbinų vėjo parkas atsidūrė kritiškai nykstančios papūgos migracijos kelyje

    Tasmanijos šiaurės vakaruose planuojamas didelis vėjo energetikos projektas atsidūrė dėmesio centre dėl netikėtos kliūties: iki 100 vėjo turbinų numatyta statyti maršrute, kuriuo migruoja kritiškai nykstanti oranžpilvė papūga.

    Ši rūšis laikoma viena rečiausių pasaulyje, o jos migracija per Boso sąsiaurį tarp Tasmanijos ir žemyninės Australijos išskirtinė net papūgų giminėje. Būtent todėl bet koks papildomas pavojus kelyje gali turėti neproporcingai didelių pasekmių.

    Rūšis, kuri neturėjo atsargos

    Oranžpilvė papūga peri tik vienoje vietoje pasaulyje, Pietvakarių Tasmanijoje, netoli atokios Melaleucos teritorijos. Tai reiškia, kad vienos buveinės problemos ar nesėkmingas migracijos sezonas gali smarkiai paveikti visą laukinę populiaciją.

    Pastarąjį dešimtmetį šios papūgos būklė buvo pasiekusi kritinį lygį, todėl Australijoje buvo suaktyvintos veisimo nelaisvėje ir paleidimo į gamtą programos. Populiacijos atsigavimas vertinamas kaip realus, bet trapus, nes jauniklių išgyvenamumas migracijos metu išlieka žemas.

    Robbinso salos projektas ir rizika migracijai

    Vėjo parkas planuojamas Robbinso saloje, kuri geografiškai patenka į teritoriją, siejamą su papūgos judėjimu tarp perėjimo vietų Tasmanijoje ir žiemojimo vietų žemyne. Dėl šios priežasties projektas tapo klasikiniu konfliktu tarp žaliosios energetikos plėtros ir biologinės įvairovės apsaugos.

    Projektui keliami reikalavimai numato, kad prieš pradedant statybas turėtų būti atliekami kelių metų stebėjimai, o veiklos metu taikomas privalomas paukščių ir šikšnosparnių apsaugos planas. Esminė priemonė, apie kurią kalbama viešai, yra galimybė stabdyti turbinų darbą migracijos laikotarpiais, jei rizika paukščiams išauga.

    Ar technologijos gali padėti rasti kompromisą?

    Vienas argumentų, kodėl tokio tipo valdymas teoriškai įmanomas, yra pažanga laukinių gyvūnų sekime. Tyrėjai naudoja mažus siųstuvus ir imtuvų tinklus, kad tiksliau nustatytų, kada ir kokiomis kryptimis juda paukščiai, o tai leidžia planuoti tikslines apsaugos priemones.

    Vis dėlto gamtosaugininkai pabrėžia, kad vien stebėjimas ir reaktyvus turbinų stabdymas negarantuoja saugumo rūšiai, kuri turi itin mažą „klaidos kainą“. Jų vertinimu, net pavieniai susidūrimai ar migracijos sutrikdymas gali nubraukti ilgamečių atkūrimo pastangų rezultatą.

    Ši situacija vis dažniau kartojasi skirtingose šalyse: spartėjant atsinaujinančios energetikos plėtrai, projektai neišvengiamai priartėja prie jautrių buveinių ir migracijos koridorių. Tasmanijos atvejis tampa bandymu, ar įmanoma suderinti klimato tikslus su realia, o ne deklaratyvia nykstančių rūšių apsauga.

    Atsakymas priklausys nuo to, kiek tiksliai bus nustatytos migracijos „langų“ datos, kaip griežtai bus vykdomi stabdymo įsipareigojimai ir ar bus numatytos papildomos priemonės, mažinančios susidūrimų riziką. Oranžpilvei papūgai tai gali tapti vienu svarbiausių išbandymų per visą jos išlikimo istoriją.

  • ES migracijos komisaras: dėl afganų grąžinimo Europa turės tartis su Talibanu

    ES migracijos komisaras: dėl afganų grąžinimo Europa turės tartis su Talibanu

    Susitikimas Briuselyje kelia ginčus

    Europos Sąjunga, siekdama spartinti neteisėtai atvykusių migrantų grąžinimą, svarsto tiesiogines derybas su Talibano valdžia dėl afganų repatriacijos. Tai sukėlė politinę įtampą Briuselyje, nes ES Talibano administracijos oficialiai nepripažįsta, o žmogaus teisių padėtis Afganistane vertinama kaip itin prasta.

    Europos Komisija patvirtino, kad į Briuselį diskusijoms ketinama kviesti Talibano atstovus, tačiau konkreti data dar nebuvo paskelbta. Taip pat nebuvo aišku, ar delegacijos nariams bus išduotos vizos atvykti į Belgiją.

    „Nėra išeities nesikalbėti su šiais žmonėmis, jei norime pagerinti situaciją“, – sakė ES migracijos komisaras Magnusas Brunneris.

    Ką ES nori pasiekti

    Pasak M. Brunnerio, kontaktai su Talibanu nebūtų prilyginami politiniam režimo pripažinimui, o būtų pragmatiškas būdas spręsti grąžinimo klausimus. ES institucijose pastaraisiais metais ryškėja kryptis stiprinti migracijos kontrolę, o didžiausias dėmesys skiriamas tam, kad grąžinimo sprendimai būtų realiai įgyvendinami.

    Šis procesas sudėtingas, nes be kilmės šalies institucijų bendradarbiavimo dažnai neįmanoma patikrinti tapatybės, gauti kelionės dokumentų ar užtikrinti logistinių grąžinimo procedūrų. Afganistano atveju kliūtis papildomai didina tai, kad nemaža dalis Europos valstybių po 2021 metais įvykusio Talibano sugrįžimo į valdžią uždarė ambasadas Kabule.

    Žmogaus teisių argumentas ir teisinės rizikos

    Žmogaus teisių organizacijos kritikuoja grąžinimo į Afganistaną idėją, akcentuodamos riziką asmenų saugumui ir galimus tarptautinės teisės pažeidimus. Jungtinių Tautų vertinimu, šalis tebepatiria gilią humanitarinę ir ekonominę krizę, o milijonai žmonių susiduria su maisto stygiumi ir skurdu.

    Ypač daug dėmesio sulaukia moterų ir mergaičių padėtis: Talibanas yra smarkiai apribojęs jų teises viešajame gyvenime, įvedęs aprangos reikalavimus ir ribojimus lankytis viešose erdvėse, o mergaičių ugdymas, kaip plačiai fiksuota tarptautiniuose vertinimuose, sustoja ankstyvoje paauglystėje. Dėl to kritikai teigia, kad grąžinimai gali prieštarauti ES deklaruojamiems vertybiniams įsipareigojimams.

    Skaičiai ir politinis kontekstas Europoje

    ES statistikos duomenimis, 2013–2024 metais ES šalys gavo apie 1 000 000 afganų pateiktų prieglobsčio prašymų. Maždaug pusė jų per šį laikotarpį buvo patenkinti, o likusiais atvejais asmenys dažnai turėjo teisinių kelių apskųsti sprendimus arba tapo grąžinimo sistemos iššūkiu.

    Pastaruoju metu dalis valstybių narių viešai ragina griežtinti praktiką ir aktyviau grąžinti asmenis, neturinčius teisės pasilikti, ypač jei jie yra teisti. Tarp tokių pavyzdžių minima Vokietija, kuri nuo 2024 metų yra deportavusi daugiau nei 100 Afganistano piliečių, turėjusių teistumų.

    Europos Komisija tikisi, kad techninės derybos su Talibanu leistų bent iš dalies atverti kanalus grąžinimams, tačiau politinė kaina gali būti didelė. Kritikai perspėja, kad bet koks formalizuotas dialogas gali būti panaudotas Talibano propagandai, o rėmėjai atkerta, kad be praktinių sprendimų grąžinimo politika lieka tik popieriuje.

  • Prieš 400 metų palaidojo paslaptingą vyrą: DNR atskleidė netikėtą kilmę ir ryšius su Islandija

    Prieš 400 metų palaidojo paslaptingą vyrą: DNR atskleidė netikėtą kilmę ir ryšius su Islandija

    Tarptautinė mokslininkų komanda iš naujo ištyrė maždaug 40 metų amžiaus vyro, gyvenusio XVI ir XVII amžių sandūroje, palaikus. Dabar, pritaikius modernius genetinius ir izotopinius metodus, paaiškėjo, kad jo gyvenimo istorija buvo gerokai sudėtingesnė, nei manyta iki šiol.

    Tyrėjai nustatė, kad vyro genetinis profilis artimiausias šiuolaikinėms ir istorinėms samių populiacijoms – tai šiaurės Skandinavijos ir Suomijos vietinė tauta. Kartu aptikti požymiai rodo ir ilgalaikius ryšius bei maišymąsi tarp samių ir suomių bendruomenių, kuris regiono istorijoje buvo svarbus šimtmečiais.

    Ne mažiau informacijos suteikė izotopinė analizė, leidžianti atsekti mitybą ir kai kurias gyvenimo aplinkos detales. Vaikystėje jis, sprendžiant iš duomenų, valgė daugiau sausumos gyvūnų mėsos, gėlavandenių žuvų ir dalį jūrinės kilmės produktų, tačiau vėliau mityboje vis labiau dominavo jūros ištekliai.

    Dar įdomesnė užuomina atsirado vertinant su geriamuoju vandeniu siejamą izotopinį „parašą“. Jis leidžia manyti, kad paauglystėje vyras galėjo gyventi vietovėje, kurios geologija ryškiai skiriasi nuo Suomijos, o labiausiai atitinka vulkaninės kilmės regionus Šiaurės Atlante.

    Dažniausiai minima tikėtina kryptis – Islandija, nors mokslininkai pabrėžia, kad tokios išvados visada vertinamos pagal tikimybių visumą, o ne vieną požymį. Vis dėlto hipotezė dera su istoriniais šaltiniais: XVI amžiuje minimi prekybiniai ir komunikaciniai ryšiai tarp šiaurinės Fenoskandijos ir Šiaurės Atlanto regionų, todėl dideli atstumai galėjo būti įveikiami dažniau, nei įsivaizduojame šiandien.

    Anksčiau dalis tyrėjų spėjo, kad šis vyras galėjo būti noaidi – samių religinis ir ritualinis autoritetas, dažnai apibūdinamas kaip šamanas. Nauji duomenys tokios galimybės neatmeta, tačiau rodo, kad vienas paprastas vaidmens paaiškinimas gali būti pernelyg siauras, nes jo biografijoje matyti ir migracijos, ir socialinių ryšių tinklai.

    Mokslininkai taip pat primena svarbų principą: genetika neapibrėžia žmogaus etninės tapatybės. DNR leidžia kalbėti apie biologinę giminystę ir populiacijų ryšius, tačiau kultūra, kalba ar savęs priskyrimas bendruomenei priklauso nuo platesnio istorinio ir socialinio konteksto.

    Vis dėlto bendras vaizdas aiškus: Šiaurės Europa prieš 400 metų buvo mobilesnė ir labiau tarpusavyje susieta, nei ilgą laiką atrodė. Tokie tyrimai, jungianti genetiką, izotopus ir istorinius šaltinius, vis dažniau padeda iš kapų „atkurti“ gyvenimo kelią, kurio vien archeologija paprastai neatskleidžia.

  • Mokslininkai perspėja: namų elektronika gali ilgam sutrikdyti šikšnosparnių orientaciją

    Mokslininkai perspėja: namų elektronika gali ilgam sutrikdyti šikšnosparnių orientaciją

    Kas nustatyta naujame tyrime

    Mokslininkai nustatė, kad silpnas radijo dažnių spinduliavimas, būdingas kasdienėje aplinkoje naudojamai buitinei elektronikai, gali laikinai išbalansuoti šikšnosparnių gebėjimą orientuotis. Poveikis fiksuotas net tada, kai spinduliuotės lygiai atitiko žmonėms taikomas saugos gaires.

    Tyrime analizuota, kaip plataus spektro radijo triukšmas veikia mažųjų šikšniukų orientaciją migracijos metu. Po maždaug pusvalandžio poveikio prieblandoje gyvūnai skrydžio kryptį rinkosi chaotiškiau, palyginti su kontroline grupe.

    Kodėl svarbus vadinamasis poefektis

    Vienas svarbiausių rezultatų buvo tai, kad dezorientacija nesibaigė iškart pasitraukus nuo spinduliuotės šaltinio. Mokslininkai aprašė poefektį, kai sutrikimas išliko ilgiau nei dvi valandas po poveikio pabaigos.

    Tai keičia iki šiol gamtosaugoje dažnai taikytą prielaidą, kad magnetinės orientacijos trikdžiai veikia tik tuo metu, kai gyvūnas yra triukšmingoje elektromagnetinėje aplinkoje. Jei poveikis tęsiasi, net trumpas praskridimas per tankiai apgyvendintas teritorijas gali turėti didesnę reikšmę, nei manyta.

    Kaip gali būti trikdoma magnetinė orientacija

    Tyrėjai sieja reiškinį su magnetorecepcija, kuri daliai gyvūnų padeda nustatyti kryptį pagal Žemės magnetinį lauką. Ši sistema siejama su šviesai jautriais baltymais kriptokromais, kuriuose vykstantys procesai gali būti jautrūs aplinkos elektromagnetiniam triukšmui.

    Pabrėžiama, kad tai nėra šiluminis efektas, kai audiniai šyla nuo energijos sugerties. Vietoje to kalbama apie galimą biologinio kompaso signalo iškraipymą, dėl kurio gyvūnui tampa sunkiau patikimai nustatyti kryptį ir išlaikyti migracijos trajektoriją.

    „Nustebino tai, kad poveikis neišnyko iškart, o išliko gerokai ilgiau, nei tikėjomės“, – sakė vienas iš tyrimo autorių prof. Richardas Hollandas.

    „Neramina, kad dabartiniai ekspozicijos standartai kuriami žmonėms, o laukinė gamta gali likti neįvertinta net ir laikantis šių gairių“, – sakė tyrimo bendraautoris dr. Willas Schneideris.

    Tyrime naudotas dažnių diapazonas iki 300 MHz nesutampa su įprastais „Wi‑Fi“ 2,4 ar 5 GHz dažniais, todėl rezultatų negalima tiesiogiai prilyginti belaidžio interneto poveikiui. Vis dėlto autoriai atkreipia dėmesį, kad miestuose juntamas bendras elektromagnetinis fonas didėja dėl įvairių ryšio technologijų, todėl poveikio rizika ekosistemoms tampa aktuali planuojant infrastruktūrą.

    Mokslininkai pabrėžia, kad šie rezultatai nevertina poveikio žmogaus sveikatai ir patys savaime neįrodo ryšio su žmonių patiriamais simptomais, siejamais su elektromagnetiniu jautrumu. Tačiau tyrimas sustiprina argumentą, kad žemo intensyvumo radijo dažnių aplinkos signalai gali turėti biologinį poveikį žinduoliams, todėl reikalingi platesni tyrimai su kitomis rūšimis ir skirtingomis sąlygomis.

  • J. D. Vance’as kritikuoja JK policiją dėl studento nužudymo: byla įkaitino migracijos debatą

    J. D. Vance’as kritikuoja JK policiją dėl studento nužudymo: byla įkaitino migracijos debatą

    JAV viceprezidentas J. D. Vance’as viešai sukritikavo Jungtinės Karalystės institucijų veiksmus tiriant 18-mečio studento Henry Nowako nužudymą Sautamptone. Politikas teigė, kad policijos reakcija ir vėlesnis bylos viešas aptarimas tapo simboliu platesnėms diskusijoms apie migraciją ir visuomenės saugumą.

    Byla susijusi su 2025 metų gruodį įvykusiu išpuoliu: Henry Nowakas buvo mirtinai sužalotas peiliu, o incidento aplinkybės vėliau tapo itin politizuotos. Pasak viešojoje erdvėje aptariamų detalių, įtariamasis Vickrum Digwa policijai esą pateikė melagingą versiją, jog pats buvo auka, ir tvirtino patyręs rasinį įžeidimą.

    Ši istorija papildomą atgarsį sukėlė dėl policijos veiksmų įvykio vietoje: JK žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose buvo keliami klausimai, ar pareigūnai tinkamai įvertino situaciją ir ar nebuvo priimti sprendimai, kurie galėjo paveikti nukentėjusiojo galimybes sulaukti savalaikės pagalbos. Hampšyro policija atsiprašė šeimos, o bylą peržiūrai perdavė Nepriklausomai policijos elgesio priežiūros institucijai.

    Politinis spaudimas ir „dviejų lygių“ policijos kaltinimai

    J. D. Vance’o pasisakymai buvo siejami su jo ilgalaike kritika Europos migracijos politikoms. Socialiniame tinkle X jis teigė, kad Henry Nowako mirtis esą atspindi „civilizacinį nuosmukį“ ir kaltino Europos politinius elitų sprendimus, kurie, jo žodžiais, silpnina visuomenės atsparumą ir viešąją tvarką.

    „Henry Nowakas mirė taip, kaip miršta civilizacija: apleista, sukaustyta institucijų, kurios juo nepasitikėjo ir juo nesirūpino“, – sakė J. D. Vance’as.

    JAV Valstybės departamentas atskirame pareiškime taip pat įžvelgė vadinamąją „dviejų lygių“ policiją, t. y. nevienodą institucijų reagavimą į panašius incidentus priklausomai nuo aplinkybių ar dalyvių tapatybės. Tokia retorika pastaraisiais metais dažnėja transatlantinėse diskusijose, kuriose vidaus saugumo klausimai vis dažniau persipina su informacinių kampanijų ir politinės mobilizacijos temomis.

    Elono Musko įrašai ir JK premjero reakcija

    Byla tapo rezonansinė ir dėl aktyvaus aptarinėjimo socialiniuose tinkluose. „X“ savininkas Elonas Muskas ne kartą skelbė įrašus apie policijos atsaką, o tai prisidėjo prie dar didesnio emocinio fono ir skirtingų interpretacijų plitimo.

    JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris sureagavo griežtai ir apkaltino E. Muską bandymu kurstyti susiskaldymą. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokiais atvejais pavienės bylos neretai tampa politinių naratyvų „nešėjomis“, ypač kai jos paliečia jautrias temas, tokias kaip migracija, nusikalstamumas ir pasitikėjimas teisėsauga.

    Kodėl ši byla tapo platesnio ginčo dalimi

    Henry Nowako nužudymo istorija Jungtinėje Karalystėje išsiplėtė už konkretaus nusikaltimo ribų ir tapo diskusija apie institucijų skaidrumą, policijos atsakomybę bei viešosios informacijos kokybę. Kai tyrimai dar vyksta, visuomenės spaudimas institucijoms didėja, o politiniai pareiškimai iš užsienio tik dar labiau įkaitina debatus.

    Kol Nepriklausoma policijos elgesio priežiūros institucija vertina pareigūnų veiksmus, pagrindinis klausimas lieka tas pats: ar reagavimas į išpuolį atitiko procedūras ir ar buvo padaryta klaidų, kurios galėjo turėti įtakos tragiškai baigčiai. Atsakymai į šiuos klausimus gali nulemti ne tik šios bylos eigą, bet ir platesnį pasitikėjimą JK teisėsauga.

  • Sugrįžtančių į Lietuvą daugėja: pagal grįžusiųjų dalį vienam gyventojui išsiskiria Visaginas

    Sugrįžtančių į Lietuvą daugėja: pagal grįžusiųjų dalį vienam gyventojui išsiskiria Visaginas

    Į Lietuvą sugrįžtančių piliečių srautai išlieka didesni nei išvykstančių: konsultacijų centro „Grįžtu LT“ duomenimis, 2025 metais grįžo 19 310 Lietuvos piliečių, o išvyko 9 940. Tai reiškia, kad grįžtančiųjų buvo beveik dvigubai daugiau nei išvykstančių, o teigiamas balansas fiksuojamas jau šeštus metus iš eilės.

    Tokia kryptis paprastai siejama su gerėjančiomis darbo galimybėmis Lietuvoje, augančiais atlyginimais ir didesniu stabilumo jausmu. Reemigraciją taip pat skatina šeimos sprendimai, vaikų ugdymas, noras grįžti prie artimųjų ir paprastesnė integracija savo šalyje.

    Kur įsikuria daugiausia sugrįžusiųjų?

    Pagal absoliutų sugrįžusiųjų skaičių lyderystę ir toliau išlaiko didžiosios savivaldybės: Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestai bei rajonai. Tai natūralu, nes šiose vietovėse sutelkta daugiau darbo vietų, švietimo įstaigų ir paslaugų, o būsto rinka yra didžiausia.

    Tačiau vertinant ne vien bendrą skaičių, o sugrįžusiųjų dalį, tenkančią vienam savivaldybės gyventojui, ryškėja kita tendencija. Pagal šį rodiklį dažniau pirmauja mažesnės savivaldybės, kur net ir mažesni absoliutūs srautai statistiškai sudaro didesnę dalį bendros populiacijos.

    Visaginas išsiskiria pagal santykinį rodiklį

    „Grįžtu LT“ pateiktais duomenimis, 2025 metais didžiausias sugrįžusių Lietuvos piliečių skaičius, tenkantis vienam gyventojui, fiksuotas Visagino savivaldybėje. Tarp savivaldybių, kurios taip pat išsiskyrė pagal šį santykinį rodiklį, minimos Palangos, Akmenės, Pagėgių ir Joniškio rajono savivaldybės.

    Santykiniai rodikliai ypač svarbūs mažesnėms savivaldybėms, nes leidžia geriau įvertinti realų demografinį pokytį vietos mastu. Praktikoje tai gali reikšti didesnį spaudimą darželiams ir mokykloms, augantį būsto poreikį, taip pat didesnį darbo rinkos atsinaujinimą ir vietos verslų plėtros galimybes.

    Ką tai signalizuoja savivaldybėms?

    Didėjanti reemigracija rodo, kad konkurencija tarp savivaldybių dėl gyventojų stiprėja, o patrauklumas vis labiau priklauso nuo kasdienės infrastruktūros. Grįžtantiems dažniausiai svarbūs konkretūs dalykai: darbo vietos, būsto prieinamumas, ugdymo kokybė, sveikatos paslaugos ir administracinių procesų paprastumas.

    Jei teigiama sugrįžimo tendencija išliks, savivaldybėms gali tekti greičiau prisitaikyti prie augančio gyventojų mobilumo. Tai apima tiek paslaugų planavimą, tiek informacijos prieinamumą grįžtantiesiems, kad persikėlimas ir įsikūrimas vyktų sklandžiau.

  • Madridas prieš popiežiaus vizitą: evangelikų bažnyčių bumas Ispanijoje ir jį skatinantys veiksniai

    Madridas prieš popiežiaus vizitą: evangelikų bažnyčių bumas Ispanijoje ir jį skatinantys veiksniai

    Evangelikų augimas Ispanijoje

    Madrido rūmuose Palacio Vistalegre vykęs Festival of Hope trumpam priminė koncertą: minia dainavo, kėlė rankas ir stebėjo renginį nuo tribūnų. Į sceną žengė evangelikų pamokslininkas Franklinas Grahamas, vadovaujantis Billy Graham Evangelistic Association ir JAV politikoje laikomas artimu Donaldo Trumpo aplinkai.

    Organizatoriai skelbė, kad pirmąją dieną susirinko 12 600 žmonių, o dar apie 2 000 liko už durų dėl vietos stokos. Vėliau asociacija nurodė, kad per savaitgalį renginyje apsilankė 18 700 dalyvių.

    „Ispanijai reikia vilties, o ta viltis yra Jėzuje Kristuje“, – sakė Franklinas Grahamas.

    Renginys buvo planuotas daugiau kaip 18 mėnesių, o jam pasirengti, organizatorių teigimu, prisidėjo apie 840 skirtingų evangelikų denominacijų bendruomenių Madrido regione. Taip pat nurodyta, kad prieš renginį vykusiose mokymų ir evangelizacijos veiklose dalyvavo beveik 9 800 žmonių.

    Skaičiai rodo aiškią kryptį

    Evangelikų bendruomenių matomumas Ispanijoje pastaraisiais metais akivaizdžiai auga, o tai patvirtina ir registruojamų maldos namų statistika. Remiantis Ispanijos Religinio pliuralizmo observatorijos duomenimis, 2025 metų rugsėjį šalyje buvo registruoti 4 763 evangelikų maldos namai.

    Šis skaičius didesnis nei prieš metus fiksuoti 4 455, o dar ryškiau atsiskleidžia ilgalaikė dinamika: 2011 metais buvo skaičiuojami 2 944 evangelikų maldos namai. Tai rodo ne vien momentinį šuolį, o nuoseklų, daugiau nei dešimtmetį trunkantį augimą.

    Regioniniu pjūviu išsiskiria Katalonija, kur sutelkta 1 010 evangelikų bendruomenių, antroje vietoje – Madridas su 855, po jo Andalūzija su 744 ir Valensijos regionas su 510. Tuo pat metu katalikų bažnyčia išlieka dominuojanti pagal infrastruktūrą: registruojami 22 922 katalikų maldos namai.

    Vis dėlto evangelikų centrai sudaro reikšmingą dalį visų ne katalikiškų denominacijų religinių erdvių, o jų plėtra vis dažniau pastebima ne tik parapijų lygmeniu. Evangelikų organizacijos teigia, kad tikinčiųjų bendruomenė gali siekti apie 1,5 milijono, nors oficialių, tiksliai palyginamų statistinių duomenų apie praktiką ir priklausymą nėra.

    Kodėl evangelikų bažnyčios auga?

    Analitikų ir pačių bendruomenių vertinimu, vienas svarbiausių veiksnių – migracija iš Lotynų Amerikos. Ispanija pastaraisiais metais fiksuoja gyventojų skaičiaus rekordus, o augimą daugiausia lemia užsienyje gimusių gyventojų atvykimas, ypač didėjant kolumbiečių ir venesueliečių bendruomenėms.

    Daugelis atvykstančiųjų atkeliauja iš šalių, kur evangelikų ir sekmininkų judėjimai yra plačiai paplitę, todėl religinė praktika natūraliai persikelia į naują gyvenamąją vietą. Tokioms bendruomenėms bažnyčia dažnai tampa ne tik tikėjimo erdve, bet ir kasdienio palaikymo infrastruktūra.

    Migrantams tai gali reikšti pirmąjį socialinį tinklą: pažintis, pagalbą ieškant darbo, emocinį ir praktinį palaikymą, bendruomeniškumo jausmą. Dėl to evangelikų bažnyčios dažnai veikia kaip integracijos „vartai“, ypač tiems, kurie atvyksta be artimųjų ar iš anksto susikurto socialinio rato.

    Auganti įtaka matoma ir viešojoje erdvėje: dalis bendruomenių investuoja į transliacijas, muziką, audiovizualinę produkciją, aktyviai komunikuoja socialiniuose tinkluose. Toks formatas leidžia pasiekti auditorijas, kurios tradicinių religinių praktikų vengia, bet yra atviros bendruomeniniams renginiams ir asmeninių istorijų pasakojimui.

    Šie masiniai evangelikų renginiai Madride vyko dienomis prieš popiežiaus Leono XIV vizitą Ispanijoje, todėl kontrastas tarp tradicinio katalikiško identiteto ir kintančio religinio žemėlapio tapo dar labiau pastebimas. Nors katalikybė išlieka daugumos religija, evangelikų bendruomenės šiuo metu patiria vieną sparčiausių augimo tempų šalyje.