Tag: Migracija

  • Mokslininkai nustatė: jūriniai paukščiai patiria „jet lag“ ir dėl to nukrypsta nuo kurso

    „Jet lag“ – laiko juostų sukeltas biologinio laikrodžio išsiderinimas – pasirodo, nėra vien žmonių problema. Mokslininkai rado įrodymų, kad jį patiria ir jūriniai paukščiai, o tai gali lemti navigacijos klaidas skrydžių metu.

    Tyrėjai, analizuodami didelės apimties GPS duomenis apie paprastųjų kirlikų (Manx shearwater) keliones Šiaurės Atlante, pastebėjo dėsningas krypties paklaidas. Paukščiai, grįždami į perėjimo urvus salose prie Didžiosios Britanijos ir Airijos krantų, kartais skrisdavo ne visai ta kryptimi, kurios būtų galima tikėtis.

    Paaiškinimas susijęs su tuo, kaip paukščiai orientuojasi pagal Saulę. Kad Saulė taptų patikimu „kompasu“, reikia vidinio biologinio laikrodžio, kuris leidžia įvertinti, kaip per dieną kinta Saulės padėtis danguje.

    Tačiau greitai skrendant į rytus ar vakarus, vietinis „saulės laikas“ keičiasi, o paukščio vidinis laikrodis prie to neprisitaiko akimirksniu. Dėl to Saulė atsiduria ne ten, kur paukštis „tikisi“, ir krypties nustatymas tampa šiek tiek klaidingas.

    Saulės kompasas ir vidinis laikrodis

    Mokslininkai aiškina, kad kas 15 ilgumos laipsnių vietinis saulės laikas pasislenka maždaug viena valanda. Tai reiškia, jog ilgesnė kelionė per ilgumas sukuria situaciją, kai paukščio vidinis laikas ima „atsilikti“ nuo vietinės dienos ritmo.

    Tyrėjų teigimu, teoriškai skrydžiai į rytus turėtų sukelti vienos krypties (pagal laikrodžio rodyklę) paklaidas, o skrydžiai į vakarus – priešingos krypties. Būtent tokio pobūdžio dėsningumas ir buvo aptiktas, lyginant realias trajektorijas su prognozėmis, paremtomis vidinio laiko poslinkiu.

    Analizę atlikusi komanda, vadovaujama Patricko Lewino iš Oksfordo universiteto, rėmėsi 20 metų GPS sekimo informacija. Duomenys apėmė 3 688 maitinimosi keliones, kurias atliko 1 045 šios rūšies paukščiai.

    Iš šių įrašų buvo atrinkti 1 837 nenutrūkstamo grįžimo namo skrydžio ruožai, įskaitant 335 atkarpas, kai paukščiai skrido taip, kad sausumos nematė. Tuomet jų realios kryptys buvo lyginamos su tomis, kurių būtų galima tikėtis, jei „Saulės kompasą“ veiktų laikrodžio nesutapimas.

    Rezultatai parodė, kad paukščių paklaidos gerai atitinka „jet lag“ sukelto Saulės kompaso scenarijų. Tyrėjai svarstė ir kitus galimus veiksnius, pavyzdžiui, vėją, Žemės sukimąsi ar magnetinių orientyrų įtaką, tačiau jie taip tiksliai nepaaiškino pastebėto dėsningumo.

    Skaičiuojama, kad kai kuriais atvejais paukščių vidinis laikrodis galėjo atsilikti maždaug valanda, o navigacijos paklaida pasiekdavo apie 15 laipsnių.

    Klaidos išlieka net priartėjus prie kranto

    Viena netikėčiausių išvadų – tai, kad paklaidos išlikdavo net tada, kai paukščiai priartėdavo prie krantų, kurie galėtų tapti aiškiais orientyrais. Logiška būtų manyti, kad matant sausumą paukščiai tiesiog „persijungia“ į kraštovaizdžio navigaciją.

    Vis dėlto GPS trajektorijos rodė ką kita: kai prognozuojama „Saulės kompaso“ paklaida „stumdavo“ paukštį kranto link, jis linkdavo skristi arčiau pakrantės. O kai paklaida „stumdavo“ nuo kranto – paukštis dažniau nuslysdavo toliau į jūrą.

    Tai leidžia manyti, kad paukščiai gali derinti kelis navigacijos šaltinius vienu metu, o ne paprastai atsisakyti vieno iš jų, kai šis tampa mažiau patikimas. Kaip tiksliai šis „informacijos sumaišymas“ vyksta, kol kas nėra aišku.

    Įdomu ir tai, kad ankstesni eksperimentai su paukščiais jau buvo parodę: dirbtinai pakeitus vidinį laikrodį, orientacija gali sutrikti. Naujas aspektas – šį kartą laikrodis nebuvo manipuliuojamas, o paklaidos, panašu, atsirasdavo natūraliai dėl pačių kelionių.

    Ar paukščiai iš tiesų „jaučia“ jet lag?

    Nors duomenys rodo aiškų vidinio laikrodžio ir vietinio saulės laiko nesutapimą, kol kas neatsakyta, ar paukščiai patiria ir į žmonių „jet lag“ panašius pojūčius: miego sutrikimus, pakitusį alkį ar kitus fiziologinius simptomus.

    Tyrėjai svarsto, kad ateityje būtų galima aiškintis, ar tokie pasikartojantys laiko „poslinkiai“ turi įtakos maitinimuisi, perėjimo sėkmei ar bendrai paukščių sveikatai. Kita vertus, supratus, kaip gyvūnai susidoroja su dažnais biologinio laikrodžio nesutapimais, gali atsirasti užuominų ir apie tai, kaip geriau valdyti „jet lag“ žmonėms.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Science“.

  • Rama: Italijos ir Albanijos susitarimas dėl migrantų perkėlimo gali tęstis ir po 2028-ųjų

    Rama: Italijos ir Albanijos susitarimas dėl migrantų perkėlimo gali tęstis ir po 2028-ųjų

    Italijos ir Albanijos susitarimas dėl nereguliarių migrantų perkėlimo gali būti pratęstas ir po 2028 metų, jei to pageidaus Roma, pareiškė Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama. Jo teigimu, partnerystė gali tęstis tiek, kiek bus laikoma reikalinga.

    Apie tai E. Rama kalbėjo antradienį „Euronews“ plėtros viršūnių susitikime, bandydamas išsklaidyti abejones, kas nutiks, kai dabartinis susitarimo laikotarpis baigsis. Pagal šią schemą Italija gali perkelti nereguliarius migrantus į Albaniją iki jų deportavimo į kilmės šalis.

    Susitarimas, pasirašytas 2023 metais, numato pradinį penkerių metų terminą ir automatinį pratęsimą dar penkeriems metams, jei nė viena šalis nepasitraukia. Vis dėlto jo ateitis gali komplikuotis dėl Albanijos siekio įstoti į Europos Sąjungą – tokiu atveju centrai nebeveiktų už ES ribų.

    E. Rama teigė, kad susitarimas išliks galioti tol, kol Italijos premjerė Giorgia Meloni bus valdžioje. Jis taip pat pajuokavo, kad tai galėtų reikšti ir 2030, 2040 ar net 2050 metus.

    Kaip veikia susitarimas

    Pagal sutartį Italija dalį migracijos valdymo perkelia už ES ribų – nereguliarūs migrantai iš Italijos gali būti pervežami į Albaniją, kur laikomi iki išsiuntimo į kilmės valstybes. Kritikai Italijoje susitarimą vadina prieštaringu, kalbama ir apie galimus fundamentalių teisių pažeidimus bei dideles išlaidas.

    Albanijoje įsteigti du Italijos finansuojami centrai yra Šengjine ir Gjadėre. Žiniasklaidos pranešimais, šiuo metu juose laikoma mažiau nei 100 nereguliarių migrantų, nes Italijos vyriausybė oficialių skaičių neviešina.

    Europos Parlamento Daphne Caruana Galizia žurnalistikos premija apdovanotas tyrimas skelbė, kad per pirmuosius dvejus veiklos metus Italija galėjo išleisti maždaug 1 mln. eurų vienam laikytam asmeniui. Tai dar labiau sustiprino diskusijas dėl tokio modelio kainos.

    Centrai keitė paskirtį po teismų sprendimų

    Iš pradžių šios patalpos buvo numatytos prieglobsčio prašytojams, išgelbėtiems jūroje, kol Italijos institucijos nagrinėja jų prašymus. Tačiau po pasikartojančių teisinių kliūčių G. Meloni vyriausybė 2025 metų kovą centrų paskirtį pakeitė.

    Nuo tada juose laikomi nereguliarūs migrantai, kurie jau buvo Italijoje, – prieš jų deportavimą į kilmės šalis. Šis pokytis tapo vienu iš argumentų, kodėl susitarimas Italijoje sulaukė dar daugiau kritikos.

    Modelis gali tapti precedentu Europoje

    E. Rama mėgino sumažinti susitarimo reikšmę, sakydamas, kad tai nėra toks „milžiniškas dalykas“, kuris turėtų užgožti kitus Europos rūpesčius. Vis dėlto platesniame ES kontekste tokie sprendimai tampa vis aktualesni.

    Straipsnyje primenama, kad neseniai patvirtinti ES teisės aktai leidžia valstybėms narėms steigti grąžinimo centrus už Bendrijos ribų. Skelbiama, jog penkios šalys jau ieško panašių susitarimų su ne ES partneriais.

    Kalbėdamas apie migraciją apskritai, Albanijos premjeras pabrėžė, kad tai – didelis civilizacinis iššūkis Europai, o vien sienų griežtinimas problemos neišspręs. Pasak jo, šis klausimas „niekur nedings“ vien dėl to, kad bus sustiprinta sienų kontrolė.

  • Talibanas reiškia susirūpinimą dėl JAV planų afganus deportuoti per Pakistaną

    Talibanas reiškia susirūpinimą dėl JAV planų afganus deportuoti per Pakistaną

    Afganistano talibų valdžia pareiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl pranešimų, kad JAV planuoja deportuoti dalį Afganistano piliečių per Pakistaną, o vėliau juos grąžinti į Afganistaną.

    Kaip praneša „Euronews“, kalbama apie daugiau nei 150 afganų, kuriuos numatoma išsiųsti per Pakistaną, tarp jų – ir žmonių, susijusių su afganistaniečiais, iki 2021 metų talkinusiais JAV pajėgoms.

    Talibų užsienio reikalų ministerijos atstovas Abdul Qahar Balkhi pareiškime teigė, kad vadinamasis Afganistano Islamo Emyratas nerimauja dėl galimų deportacijų į Pakistaną asmenų, kurie dar nėra gavę teisėto leidimo gyventi šioje šalyje.

    Žmogaus teisių ir pagalbos organizacijos įspėja, kad buvusių Vakarų sąjungininkų ir jų šeimų narių išsiuntimas gali kelti grėsmę jų saugumui.

    JAV negali deportuoti tiesiogiai į Afganistaną

    Tekste nurodoma, kad JAV negali organizuoti deportacijų tiesiogiai į Afganistaną. Anoniminiai JAV pareigūnai „The New York Times“ sakė, jog būtent Pakistanas prižiūrėtų šių žmonių išsiuntimą į Afganistaną.

    Į numatomų deportuoti asmenų sąrašą, anot organizacijos „AfghanEvac“, patenka ir giminaičiai afganistaniečių, kurie iki Kabulo žlugimo padėjo JAV kariuomenei.

    Tuo metu talibai po sugrįžimo į valdžią buvo paskelbę visuotinę amnestiją tiems afganams, kurie dirbo su Vakarų remtomis pajėgomis ir vyriausybėmis, taip pat kartojo pažadus, kad buvę oponentai galėtų saugiai grįžti į šalį.

    Vis dėlto Jungtinės Tautos yra fiksavusios pranešimus apie neteismines egzekucijas, sulaikymus ir piktnaudžiavimą, todėl grįžtančiųjų saugumo klausimas išlieka itin jautrus.

    Talibanas ragina Vašingtoną koordinuoti sprendimus

    A. Q. Balkhi teigė, kad talibų valdžia ragina Jungtines Valstijas imtis „atsakingo ir apgalvoto požiūrio“ bei sprendimus dėl Afganistano piliečių likimo derinti ir koordinuoti, atsižvelgiant į pačių asmenų teises ir „teisėtus reikalavimus“.

    Jis pridūrė, kad Afganistano pusė esą pasirengusi bendrauti ir ieškoti „praktinių sprendimų“ abipusio supratimo pagrindu.

    Straipsnyje taip pat primenama, kad prezidento Donaldo Trumpo administracija praėjusiais metais buvo įvedusi kelionių draudimus kai kurioms šalims, tarp jų ir Afganistanui, kaip platesnės imigracijos politikos dalį.

    Be to, siekta nutraukti daliai afganų taikytą apsaugą nuo deportacijos; kai kurie jų po 2021 metų talibų perėmimo buvo gavę specialias imigrantų vizas.

    Pakistanas griežtina politiką afganų atžvilgiu

    Pakistanas šiais metais buvo nurodęs teisėsaugai visoje šalyje suimti afganistaniečius, neturinčius vizų. Tai – ilgametės repatriacijos politikos dalis, per kurią, kaip teigiama, per kelerius metus iš Pakistano buvo išstumti milijonai afganų, bėgusių nuo dešimtmečius trukusių karų.

    Islamabado ir Kabulo santykiai išlieka įtempti nuo tada, kai talibai perėmė valdžią Afganistane, o padėtis dar labiau pablogėjo po praėjusį spalį kilusių mirtinų susirėmimų pasienyje, po kurių siena buvo beveik visiškai uždaryta.

    Straipsnyje pažymima, kad pastaraisiais metais Afganistano piliečius tiesiogiai į Afganistaną deportavo ir Vokietija bei Turkija, nors žmogaus teisių organizacijos reiškė susirūpinimą dėl grįžtančiųjų laukiančių rizikų.

  • Lenkai masiškai palieka Angliją: po „Brexit“ realybė šokiruoja, ar dar verta vykti?

    Jungtinėje Karalystėje vis dar gyvena apie 600 000 lenkų, tačiau bendruomenė kasmet mažėja. Prieš maždaug dešimtmetį jų buvo per 1 000 000, o dabar vis daugiau žmonių renkasi grįžti į Lenkiją arba persikelti į kitas Europos valstybes. Pokytį dažniausiai lemia po „Brexit“ pasikeitusios taisyklės, brangstantis gyvenimas ir mažesnis ekonominis patrauklumas.

    Vienas ryškesnių pavyzdžių – Luton apylinkės netoli Londono, kur lenkų kalba iki šiol girdima dažnai. Skaičiuojama, kad maždaug 4 proc. miesto gyventojų namuose vartoja lenkų kalbą, tačiau vietos bendruomenė kalba apie augantį išvykstančiųjų srautą. Žmonės mini, kad tapo sunkiau jaustis stabiliai planuojant ateitį, ypač šeimoms su vaikais.

    Po „Brexit“ ES piliečiams įsigaliojo nauja imigracijos tvarka, todėl daliai atvykstančiųjų atsirado daugiau biurokratinių žingsnių. Norint ilgam įsitvirtinti, svarbus teisėto statuso užsitikrinimas, o darbo rinka vis dažniau reikalauja aukštesnės kvalifikacijos ir geresnių anglų kalbos įgūdžių. Tai ypač juntama sektoriuose, kuriuose anksčiau dominavo žemesnės kvalifikacijos darbai.

    Prie išvykimo sprendimų prisideda ir pragyvenimo kaina, kuri daugelyje Jungtinės Karalystės regionų per pastaruosius metus išaugo. Būsto nuoma, komunalinės išlaidos ir kasdienis krepšelis tapo didesne našta, o atlyginimų augimas ne visada spėja su infliacijos tempu. Dalis žmonių skaičiuoja, kad su panašiomis pajamomis žemyninėje Europoje galima gyventi stabiliau.

    Pasikeitė ir požiūris į emigraciją kaip į greitą būdą pagerinti finansinę padėtį. Ekonominis atotrūkis tarp Jungtinės Karalystės ir Vidurio Europos šalių, įskaitant Lenkiją, sumažėjo, o grįžimą palengvina sustiprėjusios vietinės darbo rinkos. Todėl klausimas, ar verta vykti į Jungtinę Karalystę, vis dažniau priklauso nuo konkrečios profesijos, planuojamo laikotarpio ir galimybių gauti geresnį, kvalifikaciją atitinkantį darbą.

    Ekspertai pabrėžia, kad Jungtinė Karalystė išlieka patraukli aukštos kvalifikacijos specialistams, ypač srityse, kur trūksta darbuotojų. Tačiau tiems, kurie tikisi pradėti nuo mažiau kvalifikuotų darbų, rizikos ir kaštai išaugo: svarbios tampa aiškios įsidarbinimo sąlygos, būsto klausimas ir ilgalaikė teisinė padėtis. Dėl to vis daugiau žmonių priima sprendimą išvykti dar prieš susiduriant su sunkumais.

    Lenkų bendruomenės mažėjimas Jungtinėje Karalystėje tampa platesnės tendencijos dalimi: migracija vis dažniau virsta judėjimu pirmyn ir atgal, o ne vienkrypte kelione. Daliai emigrantų tai reiškia grįžimą ar persikėlimą ten, kur socialinės garantijos, gyvenimo kaštai ir ateities planavimo saugumas atrodo aiškesni.

  • Briuselis ruošia Frontex pertvarką: trigubas augimas, masinės deportacijos ir stebėsena internete

    Briuselis ruošia Frontex pertvarką: trigubas augimas, masinės deportacijos ir stebėsena internete

    Europos Komisija siūlo plataus masto Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Frontex reformą, kuri reikštų didesnes galias, naujas užduotis ir ryškų išteklių augimą. Plane numatyta ne tik stiprinti reagavimą prie ES išorės sienų, bet ir iš esmės plėsti agentūros vaidmenį migrantų grąžinimo politikoje.

    Pagal siūlymą Frontex galėtų tapti pagrindiniu ES veikėju, koordinuojančiu neteisėtai ES esančių asmenų grąžinimą, o kartu įgytų daugiau įrankių anksti fiksuoti galimas masines atvykimo bangas. Reformą dar turės svarstyti ir tvirtinti ES valstybės narės bei Europos Parlamentas.

    Naujas dėmesys grąžinimams

    Vienas esminių pokyčių susijęs su grąžinimais: Frontex turėtų daugiau atsakomybių nuo asmenų identifikavimo ir logistinės pagalbos iki grąžinimo skrydžių organizavimo. Nors galutinė teisinė atsakomybė dėl sprendimų išliktų valstybėms narėms, agentūra būtų įgalinta teikti vadinamąją paramą nuo pradžios iki pabaigos.

    Numatoma steigti Grąžinimų koordinavimo centrą, kuris padėtų greitinti procedūras ir geriau suderinti valstybių narių veiksmus. Reformos kritikai įspėja, kad toks modelis gali sumažinti sprendimų skaidrumą ir apsunkinti nepriklausomą kontrolę, ypač kai kalbama apie pažeidžiamus asmenis.

    Siūlymu taip pat atveriama galimybė Frontex veikti už ES teritorijos ribų platesniu mastu, jei būtų sudaryti atskiri susitarimai su trečiosiomis šalimis. Tai reikštų, kad agentūros pareigūnai tam tikrais atvejais galėtų prisidėti prie grąžinimų grandinės dar iki migrantams pasiekiant ES, o ši nuostata kelia daugiausia politinių ginčų.

    Stebėsena socialiniuose tinkluose

    Kitas reformos ramstis yra skaitmeninė dimensija: Frontex būtų pavesta stebėti socialinius tinklus, ieškant signalų apie žmonių kontrabandos reklamą, koordinuotą dezinformaciją ir galimus masinio atvykimo scenarijus. Komisija argumentuoja, kad tokia realaus laiko stebėsena padėtų greičiau reaguoti į krizes prie sienų.

    Planuojama įkurti Internetinės stebėsenos ir reagavimo centrą, o Frontex galėtų žymėti galimai neteisėtą turinį ir teikti informaciją platformoms bei kompetentingoms institucijoms. Sprendimai dėl turinio teisėtumo formaliai liktų nacionalinėms institucijoms, tačiau žmogaus teisių gynėjai baiminasi, kad praktikoje tai gali virsti plataus masto priežiūra.

    Numatoma, kad agentūra sieks patikimo pranešėjo statuso, kuris pagal ES skaitmenines taisykles gali lemti greitesnį platformų reagavimą į pranešimus. Europos Parlamento nariai iš skirtingų politinių stovyklų jau signalizuoja, kad diskusijose bus keliami privatumo, žodžio laisvės ir duomenų apsaugos klausimai.

    Greito reagavimo pajėgos ir trigubas augimas

    Reformos projekte numatoma sukurti greito reagavimo pajėgas, kurias būtų galima operatyviai dislokuoti prie ES išorės sienų, kai staiga išauga atvykstančiųjų skaičius. Tokį sprendimą galėtų inicijuoti pati agentūra, tačiau dislokavimas būtų siejamas su atitinkamos valstybės narės prašymu.

    Didžiausias struktūrinis pokytis būtų personalo didinimas: Europos Komisija siūlo iki 2041 metais pasiekti 30 000 pareigūnų ribą, kai dabar planuojama apimtis yra apie 10 000. Numatyta didinti nuolatinį korpusą ir sukurti papildomą rezervą, kurį būtų galima mobilizuoti prireikus, paliekant dalį pareigūnų nacionalinių institucijų dispozicijoje.

    Finansine prasme Frontex jau dabar yra viena sparčiausiai augusių ES agentūrų, o naujame daugiametėje finansinėje programoje siūloma dar labiau didinti finansavimą. Reformos projekte taip pat numatyta, kad agentūra galėtų plačiau įsigyti ar nuomoti įrangą, įskaitant bepiločius orlaivius ir DI sprendimus, bei veikti kaip bendrų pirkimų koordinatorė.

    Kartu su išteklių augimu atsinaujina ir sena kritika dėl priežiūros mechanizmų: nevyriausybinės organizacijos bei dalis europarlamentarų pabrėžia, kad agentūros įgaliojimai plečiami greičiau nei stiprinamos fundamentalių teisių užtikrinimo saugikliai. Ypatingas dėmesys telkiamas į tai, ar bus pakankamai pareigūnų, atsakingų už pagrindinių teisių stebėseną operacijų metu.

    Teisėkūros procesas Briuselyje, tikėtina, bus įtemptas: reformos šalininkai ją laiko būtina dėl besikeičiančių migracijos maršrutų ir hibridinių spaudimo priemonių, o oponentai perspėja apie riziką normalizuoti masinę stebėseną ir išplėsti deportacijų praktiką už ES ribų. Galutinis rezultatas priklausys nuo valstybių narių derybų ir Europos Parlamento pataisų.

  • Europos Komisija ruošia „Frontex“ įgaliojimų plėtrą: grąžinimai ir deportacijos vyktų už ES ribų

    Europos Komisija ruošia „Frontex“ įgaliojimų plėtrą: grąžinimai ir deportacijos vyktų už ES ribų

    Kas keistųsi „Frontex“ mandatu

    Europos Komisija rengia reformą, pagal kurią ES sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ gautų daugiau įgaliojimų veikti už Europos Sąjungos teritorijos ribų. Keli ES pareigūnai teigia, kad naujos taisyklės leistų agentūrai padėti grąžinant neteisėtai atvykusius migrantus tarp trečiųjų šalių.

    Iki šiol „Frontex“ daugiausia talkina valstybėms narėms vykdant grąžinimus iš ES į kilmės šalis, taip pat koordinuoja išorės sienų kontrolę ir operacijas jūroje. Reformos kryptis reikštų ryškesnį migracijos politikos perkėlimą į ES kaimynystę, dar prieš žmonėms pasiekiant Europos sienas.

    Grąžinimai iki atvykimo į Europą

    Pagal planuojamą modelį „Frontex“ galėtų remti trečiųjų šalių institucijas, pavyzdžiui, Šiaurės Afrikoje, organizuojant grąžinimus į migrantų kilmės valstybes. ES pareigūnų logika paprasta: kuo daugiau žmonių grąžinama dar prieš jiems bandant pasiekti Europą, tuo mažiau grąžinimų tenka vykdyti jau ES viduje.

    „Kuo daugiau žmonių grąžini dar prieš jiems pasiekiant Europą, tuo mažiau jų reikia grąžinti po to“, – sakė vienas ES pareigūnas.

    Tokie veiksmai, kaip pabrėžiama, nebūtų automatiniai: bendradarbiavimui su kiekviena trečiąja šalimi reikėtų atskiro susitarimo. Praktikoje tai būtų artima vadinamiesiems statuso susitarimams, pagal kuriuos agentūros pareigūnai gali būti dislokuojami partnerių teritorijoje vykdyti sutartų užduočių.

    Grąžinimo centrai, greito reagavimo pajėgos ir stebėsena

    Reforma taip pat siejama su vadinamaisiais grąžinimo centrais trečiosiose šalyse, kuriuos ES valstybės narės gali kurti pagal neseniai patvirtintą teisinį pagrindą. Numatyta, kad į tokius centrus galėtų būti perkeliami asmenys, kurių prieglobsčio prašymai ar teisė pasilikti ES buvo atmesti, o vėliau jie būtų grąžinami į kilmės šalis.

    „Frontex“ įsitraukimas galėtų tapti vienu iš pagrindinių mechanizmų, užtikrinančių galutinius pervežimus ir logistiką. Kartu planuojama sukurti greito reagavimo pajėgas nenumatytiems staigiems didelio masto atvykimams.

    Dar viena kryptis – internetinės stebėsenos padalinys, kurio užduotis būtų sekti socialiniuose tinkluose plintančią informaciją ir signalus apie galimus masinio judėjimo epizodus. ES institucijos tai pristato kaip prevencinę priemonę, skirtą sumažinti netikėtų krizinių situacijų tikimybę.

    Kritika dėl žmogaus teisių ir priežiūros

    Numatomi pokyčiai, tikėtina, sulauks nevyriausybinių organizacijų pasipriešinimo. Kritikai pabrėžia, kad agentūros įgaliojimų plėtra turi eiti kartu su griežtesniais skaidrumo, priežiūros ir atskaitomybės mechanizmais, kad būtų užtikrinta migrantų pagrindinių teisių apsauga.

    „Tai jau ne vien agentūra, kuri remia ES šalis pasienyje. Tai deportacijų agentūra, vis dažniau veikianti toli nuo tikrosios ES sienos“, – sakė Transnational Institute tyrėja Josephine Solanki.

    Žmogaus teisių gynėjai primena, kad „Frontex“ veikla Europoje ne kartą buvo kritikuota dėl galimų teisių pažeidimų, todėl bet kokia plėtra už ES ribų kelia papildomų rizikų. ES pareigūnai savo ruožtu akcentuoja, kad teisinės sutartys su partneriais būtų būtina sąlyga, o operacijos turėtų vykti laikantis nustatytų standartų.

    Biudžetas ir politinis kontekstas

    Reformą ketinama pristatyti po Europos Komisijos posėdžio, o jos politinis tikslas – sustiprinti grąžinimų vykdymą ir sumažinti neteisėtos migracijos srautus. Diskusijose vis dažniau akcentuojama, kad vien sienų kontrolė nepakanka, jei grąžinimų sistema išlieka lėta ir sudėtinga.

    Kartu skelbiama, kad „Frontex“ gali būti numatytas 12 milijardų eurų finansavimas per kitą septynerių metų ES biudžeto laikotarpį, tai reikštų ankstesnio asignavimo padvigubinimą. Didesnis finansavimas paprastai siejamas su didesniais operaciniais pajėgumais, tačiau taip pat didina spaudimą užtikrinti veiklos priežiūrą ir atsakomybę.

  • JK premjeras Andy Burnham apie judėjimo laisvės grąžinimą: ko gali tikėtis britai po „Brexit“

    JK premjeras Andy Burnham apie judėjimo laisvės grąžinimą: ko gali tikėtis britai po „Brexit“

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnham pareiškė esantis atviras diskusijai dėl Europos Sąjungos judėjimo laisvės principo sugrąžinimo. Ši tema vėl iškilo prieš numatomą JK ir ES viršūnių susitikimą Briuselyje, kuriame abi pusės tikisi susitarti dėl kelių praktinių bendradarbiavimo krypčių.

    Pasak premjero, po „Brexit“ pasikeitė migracijos pobūdis, todėl šaliai reikalingas aiškus ir atviras pokalbis apie tai, kokių sprendimų reikia darbo rinkai, viešosioms paslaugoms ir ekonomikai. Jis užsiminė, kad judėjimo laisvės klausimas gali grįžti į darbotvarkę kaip platesnių santykių su ES peržiūros dalis.

    Kas keistųsi britams?

    Judėjimo laisvė ES kontekste reiškia galimybę ES piliečiams gyventi ir dirbti kitoje valstybėje narėje, o taip pat abipuses teises ir JK piliečiams. Jei JK siektų grįžti prie panašios sistemos, tai galėtų palengvinti darbuotojų trūkumą kai kuriuose sektoriuose, tačiau kartu iškart sukeltų politinių ginčų dėl imigracijos masto ir kontrolės.

    Burnham akcentavo, kad jam svarbu įvertinti, kaip pasikeitė migracijos srautai po JK pasitraukimo iš ES 2020 metais. Jis teigė, kad anksčiau migracija dažniau būdavo trumpalaikė, o dabar jos balansas, jo vertinimu, yra kitoks.

    „Turime sąžiningai pasikalbėti apie tai, kaip pasikeitė migracija po „Brexit“ ir ką tai reiškia mūsų šalies kasdienybei“, – sakė Andy Burnham.

    „Raudonos linijos“: euro ir Šengeno nebus

    Kartu premjeras bandė gesinti spekuliacijas dėl gilesnės integracijos: jis teigė nematantis scenarijaus, kuriame rekomenduotų Jungtinei Karalystei prisijungti prie euro zonos ar Šengeno erdvės. JK iki „Brexit“ nebuvo Šengeno dalis, todėl šie klausimai, jo teigimu, nėra svarstytinas kompromisas.

    Politinė reakcija Jungtinėje Karalystėje jau aštrėja. Reform UK lyderis Nigelas Farage’as Burnham pastabas pavadino „Brexit“ idėjos išdavyste, o tai signalizuoja, kad bet koks realus posūkis judėjimo laisvės link turėtų didelę kainą vidaus politikoje.

    Ką JK ir ES tikisi sutarti?

    Prieš lapkričio 20 dieną planuojamą susitikimą abi pusės viešai įvardija pragmatinius tikslus. Tarp galimų susitarimų minimi sprendimai dėl maisto ir gėrimų prekybos taisyklių, jaunimo mobilumo schemų ir bendradarbiavimo klimato politikos srityje, įskaitant taršos leidimų prekybos mechanizmus.

    Kadangi ankstesni įsipareigojimai ribojo grįžimą prie laisvo judėjimo, bet koks didesnis poslinkis gali būti siejamas su politiniu mandatu ateityje. Premjeras leido suprasti, kad, jei prireiktų esminių pokyčių, jie galėtų būti keliami į platesnę politinę darbotvarkę artėjant kitiems visuotiniams rinkimams.

  • „Guardian“ įžvelgia poslinkį Europoje: protestų banga gali lemti rinkimus Lenkijoje ir ES kryptį

    Didžiosios Britanijos dienraštis „Guardian“ atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais mėnesiais Europoje kylantys socialiniai protestai gali turėti tiesioginių politinių pasekmių ir paveikti artėjančių rinkimų rezultatus keliose šalyse, įskaitant Lenkiją. Leidinio vertinimu, balsavimų virtinė žemyne gali tapti lūžio tašku, kuris nulems, kuria kryptimi judės Europos Sąjunga.

    „Guardian“ akcentuoja, kad protestų geografija plati, o dalyvių motyvai panašūs: nuo pragyvenimo kaštų spaudimo iki nepasitenkinimo valdžios sprendimais. Tarp miestų, kuriuose pastaruoju metu vyko masinės demonstracijos, minimi Lisabona, Madridas, Milanas, Briuselis ir Tirana.

    Leidinys taip pat pabrėžia, kad dalis protestų peraugo į susirėmimus, o viešoji tvarka tapo papildomu politiniu argumentu. Pasak „Guardian“, Europos ateitį šiuo metu formuoja ne tik politinės programos, bet ir tai, kas vyksta gatvėse, nes visuomenės nuotaikos persikelia prie balsadėžių.

    Kas vienija protestuotojus?

    „Guardian“ komentarų skiltyje teigiama, kad esminis šių neramumų vardiklis yra pasitikėjimo valstybe ir socialinėmis garantijomis silpnėjimas. Pasak laikraščio, vis daugiau žmonių jaučia, kad nerašytas susitarimas tarp piliečių ir valdžios dėl stabilumo bei augančios gerovės braška.

    „Visų šių įvykių pagrindas yra socialinio susitarimo irimas. Jaunoji karta turi pagrįstų priežasčių tikėtis, kad gyvens prasčiau nei jų tėvai“, – rašė „Guardian“.

    Leidinio vertinimu, ypač jautriai tai išgyvena jauni žmonės, kurie susiduria su brangstančiu būstu, didėjančiomis kasdienėmis išlaidomis ir neapibrėžtomis ilgalaikėmis perspektyvomis. Tokios nuotaikos, pasak dienraščio, tampa palankia terpe politinei radikalizacijai.

    Rinkimai ir galimas posūkis į dešinę

    „Guardian“ teigia, kad kraštutinės dešinės jėgos įvairiose Europos šalyse bando išnaudoti socialinę įtampą ir nukreipti ją į migracijos bei sienų politikos temas. Tokia strategija, pasak leidinio, remiasi paprastais paaiškinimais ir pažadu greitai „atkurti tvarką“, nors realūs ekonominiai ir socialiniai iššūkiai dažnai lieka nuošalyje.

    „Guardian“ komentare pažymima, kad artimiausiais metais rinkimai turėtų vykti keliose didžiosiose Europos valstybėse, tarp jų ir Lenkijoje, o tai didina tikimybę, jog politinis žemėlapis keisis. Dienraščio vertinimu, toks pokytis galėtų reikšmingai paveikti visos Europos Sąjungos prioritetus, įskaitant migracijos, saugumo, ekonominės politikos ir integracijos klausimus.

    Nors „Guardian“ atkreipia dėmesį, kad radikalios jėgos ne visada turi aiškius atsakymus į protestuotojų keliamus klausimus, pats protestų mastas ir visuomenės nuotaikos, pasak leidinio, gali tapti lemiamu veiksniu artėjančiuose rinkimuose. Dėl to, anot dienraščio, kitas politinis ciklas Europoje gali būti pažymėtas ryškesniu poslinkiu į dešinę ir naujais išbandymais ES vienybei.

  • Lenkijos Mlava keičiasi neatpažįstamai: užsieniečiai gali sudaryti net 28 proc. gyventojų

    Šiaurės Mazovijoje esanti Mlava vis dažniau minima kaip vienas ryškiausių demografinių pokyčių pavyzdžių Lenkijos mažesniuose miestuose. Lenkijos statistikos tarnybos GUS eksperimentinis vertinimas rodo, kad šiame mieste užsieniečiai gali sudaryti iki 28 proc. gyventojų. Toks rodiklis išsiskiria tarp panašaus dydžio savivaldybių ir siejamas su darbo migracija.

    Mlavoje gyvena ne tik Ukrainos ar Baltarusijos piliečiai, kurie Lenkijoje sudaro didelę atvykstančiųjų dalį. Pastaraisiais metais čia matomas ir tolimesnių šalių atvykėlių augimas, ypač iš Kolumbijos, Filipinų ir Indonezijos. Vietos pokyčius spartina darbdavių poreikis užpildyti darbo vietas pramonėje ir maisto perdirbimo sektoriuje, įskaitant paukštienos gamybą.

    Atvykusiųjų kasdienybę dažnai lemia kalbos barjeras, kuris tampa vienu didžiausių integracijos iššūkių. Dalis žmonių dirba ir kuria gyvenimą ilgesniam laikui, tačiau lenkų kalbos mokėjimas neretai lieka minimalus, todėl padeda vertimo programėlės ir bendruomenių tarpusavio pagalba. Kartu daugėja paslaugų, orientuotų į migrantus, o tai keičia miesto veidą ir vietos vartojimo įpročius.

    „Daugelis nori čia likti ilgam, bet sunkiausia yra kalba ir kasdieniai formalumai“, – sakė Mlavos centre sutikta Kolumbijos kilmės gyventoja, bendraudama per vertėją telefone.

    Vietos gyventojų reakcijos į pokyčius išlieka nevienodos: vieni migraciją vertina kaip būtinybę ekonomikai ir darbo rinkai, kiti nerimauja dėl tapatybės, saugumo ar konkurencijos dėl darbo. Toks požiūrių išsiskyrimas būdingas daugeliui Europos regionų, kuriuose darbdaviai vis aktyviau ieško darbuotojų už šalies ribų, o mažesni miestai tampa naujais traukos centrais.

    „Man netrukdo, pats esu dirbęs užsienyje ir žinau, ką reiškia būti atvykėliu“, – sakė Mlavos gyventojas, komentuodamas vis dažniau mieste girdimas užsienio kalbas.

    Ekspertai Lenkijoje pabrėžia, kad realų migracijos poveikį dažniausiai lemia ne vien skaičiai, o tai, kaip savivaldybės ir valstybės institucijos suvaldo integracijos, būsto, švietimo ir viešųjų paslaugų klausimus. Jei užsieniečių dalis iš tiesų artėja prie trečdalio, Mlavoje neišvengiamai daugės diskusijų apie mokyklų pajėgumą, sveikatos priežiūros prieinamumą, darbo sąlygas ir vietos bendruomenių sanglaudą.

  • Ukrainos ornitologai atsekė gandrų migraciją Afrikoje: kur nuvedė GPS ir kas stabdė ryšį

    Ukrainos ornitologams pavyko atnaujinti ryšį su dviem GPS siųstuvais pažymėtais gandrais, pramintais Bojumi ir Hartbitu, kurie rudens migracijos metu skrenda per Afriką. Kurį laiką jų buvimo vieta nebuvo atnaujinama dėl sutrikusio mobiliojo ryšio ir pažeistos telekomunikacijų infrastruktūros konfliktų paveiktose teritorijose.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tokiais atvejais tylintis siųstuvas nebūtinai reiškia įrangos gedimą ar paukščio žūtį. Atokiose Sudano vietovėse ryšys gali būti fragmentiškas, todėl duomenys į sistemą neretai patenka pavėluotai, kai paukštis priartėja prie ryšio zonos.

    Pagal atnaujintus GPS duomenis Bojus rugsėjo 3 dieną pakilo iš Nasero ežero apylinkių Egipte ir pasuko į pietus, kirsdamas sieną su Sudanu. Per artimiausią savaitę gandras judėjo pietų kryptimi, o vėliau pakeitė trajektoriją į pietvakarius, link Rytų Darfūro.

    Rugsėjo 11 dieną jis buvo sustojęs maždaug 120 km nuo Pietų Sudano sienos, taip per 8 dienas įveikęs daugiau kaip 2 000 km. Rytų Darfūre paukštis užtruko beveik mėnesį, migruodamas tarp sausesnių krūmynų savanų teritorijų ir kitų poilsiui tinkamų vietų.

    Spalio viduryje Bojus kirto Šiaurės Kordofano teritoriją ir pasiekė Abjėjų, ginčijamą pasienio regioną tarp Sudano ir Pietų Sudano. Vėliausiai fiksuotu metu jis tęsė judėjimą pietryčių kryptimi, artėdamas prie Pietų Sudano.

    Hartbitas migraciją pradėjo anksčiau. Rugpjūčio 24 dieną jis išskrido iš Nasero ežero regiono Egipte ir pasuko į pietvakarius, laikydamasis Nilo krypties.

    Rugpjūčio 27 dieną gandras kirto rytinę Čado sieną, o rugpjūčio 30 dieną sustojo Geros regione. Per maždaug savaitę jis buvo įveikęs apie 1 800 km, o toje teritorijoje išbuvo iki spalio 10 dienos.

    Vėliau Hartbitas pajudėjo į rytus, spalio 12 dieną kirto Sudano sieną, skrido per Pietų Darfūrą ir tęsė kelionę. Spalio 19 dieną jis jau buvo užfiksuotas Pietų Sudane, o per dešimt dienų buvo įveikęs daugiau kaip 1 500 km maršrutą iš Čado per Sudaną.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad šių gandrų kelias driekiasi per labai skirtingas Afrikos gamtines zonas: nuo dykumų ir pusdykumių prie Nasero ežero bei Sahelio juostos iki sausųjų savanų ir drėgnų Baltosios Nilo baseino teritorijų. Tokie kontrastai leidžia tiksliau suprasti, kur paukščiai randa maisto ir saugių poilsio vietų.

    GPS sekimas padeda identifikuoti svarbiausias sustojimo zonas ir migracijos koridorius, kurie yra kritiški paukščių išlikimui. Tyrėjai pabrėžia, kad duomenys ypač vertingi vertinant, kaip migraciją veikia klimato kaita, sausros ir žmogaus veikla, o taip pat planuojant buveinių apsaugą tarptautiniu mastu.

    Pietų kryptimi nuo dabartinių fiksuotų vietų plyti didelės Baltosios Nilo baseino šlapžemės, įskaitant vienas didžiausių tropinių pelkių teritorijų regione. Tokios šlapžemės paukščiams suteikia vandens, gausų maisto išteklių spektrą ir tinkamas buveines poilsiui prieš tolesnę migraciją.