CP v2

Tag: Migracija

  • Seutos vadovas ragina ES griežtinti politiką Maroko atžvilgiu: po migrantų antplūdžio miestas ties riba

    Seutos vadovas ragina ES griežtinti politiką Maroko atžvilgiu: po migrantų antplūdžio miestas ties riba

    Ispanijai priklausančios Seutos vadovas Juanas Jesúsas Vivasas Briuselyje paragino Europos Sąjungą laikytis griežtesnės pozicijos Maroko atžvilgiu. Jo teigimu, po didelio neteisėtos migracijos šuolio miestas susiduria su humanitariniu ir saugumo iššūkiu.

    Pasak politiko, Seuta, būdama viena iš dviejų Ispanijos eksklavų Šiaurės Afrikoje, išlieka viena jautriausių ES išorės sienos vietų. Jis akcentavo, kad liepos 30 dieną užfiksuotas masinis atvykimas sukėlė ilgalaikių pasekmių, o dalis atvykusiųjų vis dar yra mieste.

    Kas vyksta Seutoje?

    Vivasas teigė, kad miestas sunkiai susitvarko su tūkstančiais trečiųjų šalių piliečių, tarp jų ir nelydimais nepilnamečiais. Seutos administracija prašo daugiau pajėgumų apgyvendinimui, priežiūrai ir procedūroms, kad situacija neperaugtų į nuolatinę krizę.

    Jo vizito Briuselyje metu aptarti ir praktiniai sprendimai: spartesnis neteisėtai atvykusių asmenų grąžinimas, papildomas finansavimas sienos infrastruktūrai bei priemonės, kurios leistų greičiau atkurti įprastą miesto gyvenimą.

    Skirtingi signalai iš Madrido ir Briuselio

    Seutos vadovas viešai atsiribojo nuo Ispanijos centrinės valdžios tonacijos, kuri toliau pabrėžia bendradarbiavimą su Rabatu migracijos valdyme. Jis kritikavo Madrido reakciją prieš įvykius, jų metu ir po jų, teigdamas, kad miestas liko per daug vienas su pasekmėmis.

    „Europos Sąjunga turėtų pasakyti Marokui, kad bet koks vaisingas ir abipusiai naudingas bendradarbiavimas prasideda nuo mūsų sienų gerbimo“, – sakė Juanas Jesúsas Vivasas.

    Ispanija viešai nėra kaltinusi Maroko dėl masinio antplūdžio, nors incidentą vertino kaip teritorinio vientisumo pažeidimą. Tuo pat metu Vivasas kalbėjo apie spaudimo politiką, kuri, jo įsitikinimu, didina riziką, kad panaši banga gali pasikartoti.

    Prašymai ES: pinigai, agentūros ir specialus statusas

    Seutos vadovas paragino ES skirti daugiau dėmesio išorės sienos apsaugai ir numatyti aiškesnius finansavimo mechanizmus miestui, kuris faktiškai veikia kaip sausumos vartai į Bendriją. Jo teigimu, dabartinė tvarka nepakankamai atspindi išskirtinę Seutos ir Meliljos padėtį.

    Jis taip pat siūlė sustiprinti nuolatinį ES prieglobsčio agentūros ir Frontex buvimą Seutoje. Tokia priemonė, anot jo, leistų greičiau apdoroti prašymus, geriau koordinuoti sienos kontrolę ir sumažinti spaudimą vietos institucijoms.

    Vivasas pabrėžė, kad pokalbiuose su Europos Komisijos nariais išgirdo politinio palaikymo signalų, tačiau konkrečių įsipareigojimų ar sprendimų grafiko kol kas nebuvo paskelbta. Tuo metu Seuta tvirtina, kad laiko faktorius yra kritinis, nes miestui kyla rizika nebesusitvarkyti su naujais srautais.

  • Airijos istorija gali būti perrašyta: urvų piešiniai rodo žmones čia gyvenus prieš 15 000 metų

    Airijos istorija gali būti perrašyta: urvų piešiniai rodo žmones čia gyvenus prieš 15 000 metų

    Kas rasta urvuose?

    Pietvakarių Airijoje urvuose aptikti piešiniai ir raižiniai, kurie, patvirtinus datavimą, gali reikšti, kad žmonės saloje apsigyveno mažiausiai prieš 15 000 metų. Tai būtų maždaug 5 000 metų anksčiau, nei iki šiol rodė patikimiausi archeologiniai įrodymai.

    Tyrėjai fiksavo ne tik ochros ir medžio anglies pėdsakus, bet ir įspaudus minkštame urvų paviršiuje, panašius į pirštų atspaudus. Tarp vaizdinių motyvų minimi gyvūnų siluetai, kurie gali priminti elnius, o kai kuriais atvejais ir mamutus.

    Kodėl tai svarbu archeologijai?

    Iki šiol seniausi patikimi duomenys apie žmonių buvimą Airijoje siekė maždaug 10 500 metų. Ši riba ilgą laiką stiprino prielaidą, kad salos kolonizacija vyko jau po šalčiausios paskutinio ledynmečio fazės, kai sąlygos tapo palankesnės kelionėms ir išgyvenimui.

    Vis dėlto nauji radiniai pabrėžia, kad įrodymų trūkumas nebūtinai reiškia žmonių nebuvimą. Ankstyviausi pėdsakai galėjo būti tiesiog dar neatrasti, sunaikinti erozijos arba paslėpti vietose, kurios iki šiol nebuvo sistemingai tiriamos.

    Galimas kelias iš Velso

    Tyrime iškeliama hipotezė, kad žmonės į Airiją galėjo patekti iš dabartinio Velso. Paskutinio ledynmečio metu jūrų lygis buvo gerokai žemesnis, nes dideli vandens kiekiai buvo sukaustyti lede, todėl tarp dabartinio Pembrokšyro ir pietrytinės Airijos galėjo egzistuoti sausumos jungtis.

    Archeologų vertinimu, atstumas tarp šių regionų galėjo siekti apie 76 kilometrus, o teritorija nebūtinai buvo negyvenama dykra. Manoma, kad ten galėjo būti žolynų ir augalijos, tinkamos išlikti atšiauriame klimate, o kartu klajojo laukiniai arkliai, šiaurės elniai, stumbrai ir mamutai.

    „Jei datavimas pasitvirtins, tai reikš, kad žmonės Airijoje pasirodė tūkstančiais metų anksčiau, nei rodė iki šiol surinkti įrodymai“, – teigė tyrėjai.

    Kaip padėjo technologijos?

    Svarbią vaidmenį suvaidino kompiuterinis modeliavimas, leidęs tikslingiau ieškoti perspektyviausių urvų. Vietoje atsitiktinių paieškų buvo pasitelktas modelis, kuris išskyrė urvus, labiausiai panašius į žinomas vietas pietų Velse.

    Algoritmas atrinko 28 potencialiai svarbius urvus pietvakarių Airijoje. Aštuoniuose jų aptikta preistorinės veiklos požymių, o tai leidžia manyti, kad dabar žinomi radiniai gali būti tik didesnės istorijos pradžia.

    Tyrėjai pabrėžia, kad galutinėms išvadoms dar reikės papildomų tyrimų ir chronologijos patvirtinimo. Jei hipotezė teisinga, panašių pėdsakų tikimasi rasti ir kituose salos regionuose, ypač pietryčiuose bei pietuose.

  • Dnipro pastebėtas neįprastas upių paukštis: grobį prieš suėdamas „išmaudo“ vandenyje

    Dnipro mieste pastebėtas neįprastu elgesiu išsiskiriantis paukštis, vadinamas upiniu tilvikiniu. Šis paukštis dažniausiai laikosi prie gėlo vandens telkinių ir neretai grobį prieš suėdamas trumpai pamirko vandenyje.

    Ornitologai aiškina, kad toks elgesys gali turėti kelias priežastis: vanduo padeda nuplauti smėlį ar dumblą, o kartais palengvina kietesnio grobio prarijimą. Nors tai atrodo tarsi „plovimas“, dažniausiai tai praktiškas būdas greičiau ir saugiau suėsti rastą maistą.

    Upinis tilvikas dažnai išduoda save judesiais: jis retai stovi ramiai, linkčioja galva ir ritmiškai judina uodegą. Skrisdamas laikosi žemai virš vandens, o ant sparnų gali matytis šviesesnė išilginė juosta.

    Šie paukščiai renkasi smėlėtus ar akmenuotus upių, ežerų, tvenkinių pakraščius bei ramesnes įlankas. Minta vabzdžiais, vorais, moliuskais ir kirmėlėmis, todėl dažniausiai jų galima išvysti ten, kur seklu ir gausu smulkaus gyvūninio maisto.

    Artėjant prie lizdo, upinis tilvikas gali imituoti sužeidimą: velka „nulūžusį“ sparną ir taip vilioja plėšrūną ar žmogų tolyn nuo jauniklių. Tai plačiai paplitusi pakrančių paukščių gynybinė taktika, padedanti apsaugoti perėjimo vietą.

    Dnipro regione, kaip ir daugelyje Rytų Europos vietovių, šį paukštį dažniausiai galima stebėti nuo pavasario iki rudens. Vėliau jis migruoja žiemoti į pietesnius regionus, įskaitant Pietų Europą ir Afriką.

  • Iš Ispanijos į Italiją ir atgal: iki rugsėjo 22 dienos pratęstos patikros uostuose ir oro uostuose

    Iš Ispanijos į Italiją ir atgal: iki rugsėjo 22 dienos pratęstos patikros uostuose ir oro uostuose

    Ispanija dar 15 dienų pratęsė atvykstančiųjų iš Italijos patikras oro uostuose ir jūrų uostuose. Priemonė galios iki rugsėjo 22 dienos ir, kaip skelbiama, yra susijusi su dvišale įtampa dėl migracijos ir saugumo argumentų.

    Pasak Ispanijos institucijų, patikros pratęstos po to, kai Italija anksčiau laikinai sustiprino kontrolę keliautojams, atvykstantiems iš Ispanijos teritorijos. Abi šalys pastaruoju metu veiksmus kartoja lygiagrečiai, pratęsdamos priemones 15 dienų etapais.

    Kas sukėlė nesutarimus?

    Ginčo ištakos siejamos su situacija Seutos regione, kai vasaros pabaigoje fiksuotas didesnis migrantų atvykimas. Italijos Vyriausybė aiškino, kad dėl nacionalinio saugumo laikinai būtina griežtinti patikras, o Ispanija tokius ribojimus iš pradžių ragino atšaukti.

    Neradus sprendimo, Madridas įvedė analogiškas patikras keliautojams iš Italijos. Nors formaliai kalbama apie laikiną priemonę, terminas jau ne kartą buvo perkeltas, o aiškaus pabaigos grafiko šalys kol kas nenurodo.

    Ką tai reiškia keliautojams?

    Patikros nereiškia sienų uždarymo ir pačios kelionės teisės nepanaikina. Tai asmens tapatybės ir pilietybės patikrinimai, kurie gali būti atliekami pasirinktinai, tikrinant pasus uostuose ir oro uostuose.

    Trečiųjų šalių piliečiams papildomai gali būti tikrinami leidimai gyventi ir kiti teisėto buvimo dokumentai. Skrydžiai ir jūrų maršrutai turėtų vykti įprastai, tačiau keliautojams patariama atvykti anksčiau dėl galimų eilių.

    Šengeno erdvėje laikini vidaus sienų kontrolės sugriežtinimai galimi išimtiniais atvejais, tačiau jie turi būti pagrįsti ir periodiškai peržiūrimi. Pastaraisiais metais tokios priemonės Europoje taikomos dažniau, ypač reaguojant į migracijos spaudimą ar saugumo rizikas.

  • Kaukėti vyrai užtvindė Doverį: sutriko keltai, policija atskleidė, kas vyko ir kuo baigėsi

    Kaukėti vyrai užtvindė Doverį: sutriko keltai, policija atskleidė, kas vyko ir kuo baigėsi

    Incidentas uoste ir mieste

    Šeštadienio rytą į Doverį atvyko kelios dešimtys kaukėtų, juodai apsirengusių vyrų – policija įvykį apibūdino kaip protestą. Dėl viešosios tvarkos incidento sutriko judėjimas mieste ir prieigose į vieną svarbiausių Jungtinės Karalystės keleivinių uostų.

    Doverio uosto administracija nurodė, kad incidentas paveikė maršrutus į uostą ir iš jo, o situacija buvo stebima visame mieste. Vėliau uostas pranešė, kad darbas grįžo į įprastą ritmą, keliai atviri, o eismas juda laisvai.

    Vėlavimai ir vežėjų reakcija

    Keltų operatorius „P&O Ferries“, vykdantis reisus tarp Doverio ir Kalė, teigė, kad po sutrikimų paslaugos buvo teikiamos su iki valandos vėlavimais. Tokie vėlavimai Doverio koridoriuje greitai persiduoda ir kitiems logistikos srautams, nes uostas yra pagrindinis keliautojų ir krovinių vartas tarp JK ir žemyninės Europos.

    Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašai, kuriuose matyti susirinkę protestuotojai, dalis jų veidus slėpė po balaklavomis, gobtuvais ar kepurėmis, skandavo šūkius. Policija nurodė, kad pareigūnai dirbo įvykio vietoje ir bendravo su susirinkusiaisiais.

    Politikų pareiškimai ir policijos išvada

    Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų antiimigracinis aktyvistas Tommy Robinson savo paskyroje pasidalijo protesto vaizdo įrašu ir teigė, kad tai esą buvo signalas valdžiai. Jis tikino, kad judėjimas gali augti ir kartojo raginimą susigrąžinti šalį.

    „Doverio parkrunas atšauktas, priėjimas prie uosto sutrikdytas, o gyventojų kasdienybė apsunkinta“, – sakė parlamento narys Mike’as Tappas.

    „Nebuvo atlikta jokių sulaikymų. Eismas vyksta įprastai, o iki vidurdienio visi buvo išsiskirstę“, – sakė Kento policija.

    Policija pabrėžė, kad situacija buvo suvaldyta be sulaikymų, o judėjimas mieste stabilizavosi dar tą pačią dieną. Pastaraisiais metais migracijos tema JK išlieka viena jautriausių politinių diskusijų ašių, o protestai ir kontrprotestai periodiškai sukelia įtampą didžiuosiuose transporto mazguose.

  • Bardella ir Farage pasirašė susitarimą dėl migrantų valčių: ką žada ir kas būtų, jei laimėtų valdžią

    Bardella ir Farage pasirašė susitarimą dėl migrantų valčių: ką žada ir kas būtų, jei laimėtų valdžią

    Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio sambūrio lyderis Jordanas Bardella ir „Reform UK“ vadovas Nigelas Farage penktadienį Birmingeme pasirašė bendradarbiavimo memorandumą, kuriuo siekiama sustabdyti neteisėtus migrantų kirtimus per Lamanšą. Abu politikai pabrėžė, kad tokios priemonės būtų įgyvendinamos tik tuo atveju, jei jų vadovaujamos jėgos ateitų į valdžią.

    Susitarimas pristatytas „Reform UK“ metinės konferencijos scenoje, o Farage jį apibūdino kaip naują Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės politinį suartėjimą. Bardella teigė, kad Jungtinė Karalystė neturėtų tapti neteisėtai į Prancūziją atvykusių migrantų galutine stotele, o grąžinimas į kilmės šalis, jo žodžiais, turėtų tapti principu.

    „Jungtinė Karalystė neturi būti neteisėtai į Prancūziją atvykusių migrantų tikslas. Jie turi būti grąžinami į kilmės šalis“, – sakė Jordanas Bardella.

    Kalbėdamas angliškai, ką viešai daro retai, Bardella kritikavo Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną dėl esą nepakankamos sienų apsaugos. Vėliau, jau spaudos konferencijoje prancūziškai, jis tikino, kad geresnis Prancūzijos sienų valdymas sumažintų spaudimą Kalė regione, iš kur dažniausiai ir startuoja bandymai kirsti Lamanšą mažomis valtimis.

    Ką reiškia pažadas sustabdyti kirtimus

    Politikų vartojama frazė apie kirtimų sustabdymą ilgam laikui iš esmės apima kelis sluoksnius: griežtesnę kontrolę Prancūzijos pakrantėje, greitesnį atvykusių asmenų grąžinimą ir platesnį atgrasymą, kad kelionė neapsimokėtų. Praktikoje tai atsiremia į tarptautinę teisę, dvišales sutartis, prieglobsčio procedūras ir žmogaus teisių standartus, todėl tokie pažadai paprastai susiduria su teisiniais ir politiniais apribojimais.

    Jungtinėje Karalystėje neteisėtų kirtimų tema išlieka viena labiausiai politizuotų, ypač kalbant apie prieglobsčio sistemos apkrovą ir apgyvendinimo kaštus. Prancūzijai tai taip pat jautrus klausimas, nes didelė dalis srautų koncentruojasi šiaurėje, o sprendimai dažnai reikalauja tiek nacionalinių, tiek Europos masto priemonių.

    Diplomatija ir vidaus politika susikerta

    Šis susitikimas vyko netrukus po Emmanuelio Macrono vizito Londone, kuriame buvo aptartas bendrų priemonių stiprinimas prieš neteisėtą migraciją per Lamanšą ir platesni santykiai su Europa. Paraleliai Jungtinės Karalystės Leiboristų vyriausybė skelbė, kad šią vasarą fiksuotas mažiausias per Lamanšą mažomis valtimis atvykstančių migrantų skaičius nuo 2019 metų, nors tokie rodikliai sezoniškai svyruoja ir priklauso nuo oro sąlygų bei kontrolės intensyvumo.

    Farage ir Bardella ryšys taip pat turi politinės istorijos kontekstą: nors jų pažiūros euroskeptiškos, Farage anksčiau yra kritikavęs tuometinį Nacionalinį frontą ir atsisakęs artimesnių aljansų Europos Parlamente, remdamasis kaltinimais dėl antisemitizmo ir išankstinių nuostatų. Vėliau jis pripažino atsargiai vertinęs šią politinę kryptį, tačiau teigė, kad Marine Le Pen vadovavimo laikotarpiu partija pasikeitė ir siekė platesnio rinkėjų palaikymo.

    „Kai Marine perėmė vadovavimą, stebėjau situaciją ir neskubėjau įsitraukti. Tai, ką ji pasiekė, yra reikšmingas poslinkis partijai“, – sakė Nigelas Farage.

    „Reform UK“ šešėlyje – finansavimo tyrimai

    Susitarimo paskelbimą Jungtinėje Karalystėje temdė pranešimai apie galimus politinio finansavimo pažeidimus, susijusius su „Reform UK“. Žiniasklaidoje skelbta, kad partija buvo pranešta Metropoliteno policijai ir Rinkimų komisijai dėl įtariamų neteisėtų aukų, o tai svarbu todėl, kad Jungtinėje Karalystėje galioja griežtos taisyklės dėl aukų iš užsienio šaltinių.

    Tokie tyrimai gali turėti tiesioginį poveikį partijos reputacijai ir jos galimybėms mobilizuoti rėmėjus, ypač prieš rinkimų ciklą. Politiniame lauke tai dažnai tampa ir konkurentų argumentu, kai migracijos klausimas naudojamas kaip vienas pagrindinių kampanijos variklių.

  • Ceutos krizė virto melagienų karu: kodėl taikinyje atsidūrė „Raudonasis Kryžius“

    Ceutos krizė virto melagienų karu: kodėl taikinyje atsidūrė „Raudonasis Kryžius“

    Melagienų banga dėl Ceutos

    Ispanijai priklausanti Ceuta, besiribojanti su Maroku, pastaraisiais mėnesiais tapo ne tik migracijos, bet ir dezinformacijos židiniu. Socialiniuose tinkluose plinta įrašai, kuriuose humanitarinė organizacija „Raudonasis Kryžius“ kaltinama esą padedanti neteisėtai perkelti migrantus į žemyninę Ispaniją ar neva ignoruojanti pačių ispanų bėdas.

    Tokie naratyvai įgauna pagreitį krizės fone, kai staigus žmonių srautas į enklavą sukėlė politinę įtampą, perkrovė vietos infrastruktūrą ir paskatino protestus. Krizė išryškino, kaip greitai emocingos žinutės gali nustelbti tikrinamus faktus.

    Ką sako Ispanijos valdžia

    Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez viešai teigė, kad Europos Sąjungos diplomatinės tarnybos vertinimu, melagingų įrašų bangą internete stiprino Rusijos ir Izraelio tinklai. Abi šalys šiuos kaltinimus neigė, o Ispanijos premjeras pabrėžė, kad migracijos tema dažnai naudojama radikalizuojančiai propagandai.

    Tokie pareiškimai atkreipia dėmesį į platesnę Europos problemą: migracija vis dažniau tampa informacinių operacijų taikiniu, o socialinių platformų algoritmai, skatindami įsitraukimą, neretai iškelia konfliktinį turinį.

    Vaizdo įrašai, kuriuos aiškina klaidingai

    Viena labiausiai paplitusių žinučių rėmėsi vaizdo įrašu, kuris, kaip teigta, rodo vyrų perkėlimą iš Ceutos į žemyninę Ispaniją. Tačiau papildoma medžiaga ir vietos pranešimai leidžia identifikuoti, kad įrašas filmuotas Ceutoje, El Trampolín paplūdimyje, kur „Raudonasis Kryžius“ dalijo maistą ir vandenį dideliam migrantų būriui.

    Kilus interpretacijų bangai, buvo kartojama ir versija, kad perkėlimo priemonėmis esą piktnaudžiaujama, prisidengiant nepilnamečių perkėlimu. Vis dėlto aptariamas vaizdo įrašas tokio veiksmo nerodo, o jo turinys labiau atitinka humanitarinės pagalbos veiksmus vietoje.

    Kaltinimai dėl gaisrų ir potvynių

    Kituose įrašuose „Raudonasis Kryžius“ kaltintas neva padedantis migrantams, bet ne Ispanijos gyventojams, nukentėjusiems nuo miškų gaisrų. Šią vasarą dideli gaisrai Ispanijoje ir kitose Europos dalyse sieti su ekstremaliomis karščio bangomis ir klimato kaitos poveikiu, o visuomenės emocijos tapo palankia terpe supriešinančioms žinutėms.

    Tačiau pačios organizacijos skelbti duomenys rodo, kad gaisrų metu buvo mobilizuota daugiau nei 938 darbuotojai ir savanoriai, pagalba suteikta beveik 6 900 kartų, o laikinas apgyvendinimas užtikrintas daugiau nei 5 600 žmonių. Tokia statistika prieštarauja teiginiams, kad pagalba buvo nukreipta tik migrantams.

    Internete taip pat prisiminti 2024 metais DANA potvyniai, kurių metu, kaip skelbta, žuvo daugiau nei 220 žmonių, o žala siekė milijardus eurų. Dezinformaciniai įrašai tvirtino, esą nevyriausybinės organizacijos pasirodė tik tada, kai atvyko kameros, tačiau „Raudonasis Kryžius“ nurodė per pagalbos ir atsigavimo programas suteikęs paramą daugiau nei 143 000 žmonių.

    Protestai ir tikroji situacija vietoje

    Įtampa Ceutoje pasiekė tašką, kai rugpjūčio 27 dieną protestuotojai bandė blokuoti „Raudonojo Kryžiaus“ transportą, vežusį maistą. Socialiniuose tinkluose tai pristatyta kaip įrodymas, kad organizacija buvo priversta pasitraukti, tačiau vietos pranešimai rodė, jog kolona pasiekė tikslą kitu maršrutu ir maisto dalijimas įvyko.

    „Raudonasis Kryžius“ viešų komentarų apie konkrečius melagingus įrašus plačiau neteikė, tačiau krizių komunikacijos ekspertai pabrėžia, kad tokiose situacijose itin svarbu greitai pateikti patikimą informaciją ir aiškiai atskirti faktus nuo manipuliacijų.

    Kodėl tokios žinutės plinta

    Ceutos atvejis parodo, kaip lengvai humanitarinės organizacijos tampa patogiu taikiniu, kai visuomenė pavargusi nuo krizių, o migracijos tema politizuojama. Emocijos, baimė ir pyktis dažnai nukreipiami į matomus pagalbos teikėjus, nors jų veikla paprastai grindžiama tarptautiniais humanitariniais principais.

    Tuo pat metu Europoje stiprėja diskusijos dėl platformų atsakomybės, turinio moderavimo ir žymėjimo, ypač kai melagienos gali paskatinti realius incidentus, tokius kaip pagalbos konvojų blokavimas ar smurto protrūkiai. Ceuta tampa pavyzdžiu, kad informacinė higiena krizėse yra ne mažiau svarbi nei logistika ir humanitariniai resursai.

  • Ceutos migrantų krizė kelia audrą Briuselyje: EP dešinieji kaltina Pedro Sánchez ir rodo į Maroką

    Ceutos migrantų krizė kelia audrą Briuselyje: EP dešinieji kaltina Pedro Sánchez ir rodo į Maroką

    Protestas prie Europos Parlamento

    Apie 500 žmonių rugsėjo 2 dieną susirinko prie Europos Parlamento Briuselyje protestuoti dėl Ispanijos vyriausybės veiksmų, reaguojant į krizę Seutoje. Ispanijai priklausančiame Šiaurės Afrikos anklave po liepos 30 dienos masinio atvykimo vis dar yra keli tūkstančiai iš daugiau nei 70 000 atvykusių migrantų.

    Į mitingą atvyko dalis Europos Parlamento narių ir jų darbuotojų, siejamų su Europos liaudies partija bei dešiniųjų pažiūrų frakcija Patriots for Europe. Jie mojavo Ispanijos ir Seutos vėliavomis, o pagrindiniu taikiniu tapo ministras pirmininkas Pedro Sánchez.

    „Sánchez perdavė atsakomybę už Seutos saugumą trečiajai valstybei“, – žurnalistams sakė Europos liaudies partijos vicepirmininkė Dolors Montserrat.

    Du mitingai vienoje vietoje

    Protestai Briuselyje buvo rengiami Seutos dienos proga ir formaliai organizuoti atskirai: vieną inicijavo Ispanijos Liaudies partija, kitą – „Vox“. Tačiau abu susibūrimai vyko tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, o politikai stovėjo greta, pabrėždami bendrą kritiką Madrido vyriausybei.

    Demonstracijų dalyviai teigė, kad Ispanija nepakankamai ryžtingai gina savo teritorinį vientisumą ir suverenitetą, o krizė Seutoje tapo politinės atsakomybės testu ir šalies viduje, ir Europos Sąjungos institucijose.

    Žiniasklaidos pranešimas ir tyrimas

    Diskusijas dar labiau įkaitino Ispanijos žiniasklaidoje pasirodęs pranešimas, kad Nacionalinis imigracijos ir sienų centras, tyręs masinio atvykimo aplinkybes, galėjo pateikti išvadą apie Maroko saugumo pajėgų vaidmenį. Toks vertinimas kertasi su premjero pozicija, jog įrodymų apie Rabato institucijų įsitraukimą nėra.

    Madridas iki šiol viešai vengė tiesiogiai kaltinti Rabatą ir dažniau pabrėžė, kad Maroką laiko bendradarbiaujančiu partneriu migracijos valdymo klausimais. Vis dėlto politinis spaudimas didėja, ypač kai migracijos tema tampa viena jautriausių ir Ispanijos vidaus politikoje, ir Europos lygmeniu.

    Pranešama, kad Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska paprašė policijos vadovo patikrinti viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją. Tuo pat metu tęsiasi teisiniai ir administraciniai procesai, susiję su liepos 30 dienos įvykių vertinimu.

    „Vox“ siekia griežtesnio atsako

    „Vox“ pareiškė, kad vyriausybė esą „išdavė“ šalį, ir ėmė raginti aktyvuoti Ispanijos Konstitucijos 102 straipsnį, kuris numato galimybę inicijuoti baudžiamąjį procesą prieš ministrą pirmininką ir ministrų kabinetą. Partija krizę Seutoje vadina viena rimčiausių pastarųjų metų politinių įtampų akimirkų.

    „Situacija nepakeliama. Ši vyriausybė negali toliau vadovauti Ispanijai“, – žurnalistams sakė „Vox“ europarlamentaras Jorge Buxadé Villalba.

    „Vox“ europarlamentarai taip pat kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, ES užsienio politikos vadovę Kają Kallas ir už vidaus reikalus atsakingą komisarą Magnusą Brunnerį. Laiške raginama griežčiau vertinti Maroko veiksmus, svarstyti sankcijas, taip pat peržiūrėti ES ir Maroko susitarimus bei vizų politiką.

    Europos Komisija nurodė nekomentuojanti nutekintos informacijos, o galimą Maroko institucijų vaidmenį įvardijo kaip klausimą, kurį turi vertinti nacionalinės institucijos ir vykdomas tyrimas. Kol kas Briuselis viešai akcentuoja procedūrinį atsargumą, vengdamas išankstinių politinių išvadų.

  • Ispaniją supurtė rugpjūčio smūgis: dingo 162 840 darbo vietų, nedarbas vėl kyla

    Ispaniją supurtė rugpjūčio smūgis: dingo 162 840 darbo vietų, nedarbas vėl kyla

    Rugpjūtis atnešė prastesnius skaičius

    Ispanijos darbo rinka rugpjūtį tradiciškai atvėso: Socialinės apsaugos sistemoje registruotų dirbančiųjų sumažėjo 162 840. Tuo pat metu bedarbių skaičius išaugo 44 419.

    Toks kritimas dažniausiai siejamas su turizmo sezono pabaiga ir laikinais pokyčiais švietimo sektoriuje, kai dalis terminuotų sutarčių vasarą nutrūksta. Vis dėlto šių metų rugpjūčio nuosmukis buvo mažiausias, fiksuotas šį mėnesį nuo COVID-19 laikotarpio.

    Metinis vaizdas geresnis

    Nors vieno mėnesio rodikliai prastėjo, per metus Ispanijos darbo rinka, skaičiuojant pagal registruotus dirbančiuosius, ūgtelėjo maždaug 680 000. Tai rodo, kad bendras trendas išlieka pozityvus, nepaisant sezoniškumo.

    Antrąjį 2026 metų ketvirtį nedarbo lygis Ispanijoje sumažėjo iki 9,87 proc. Tai žemiausias rodiklis nuo 2008 metų pradžios, kai šalis dar nebuvo įžengusi į tuometę finansų krizę.

    Didžiausias smūgis švietimui

    Labiausiai rugpjūtį krito švietimo sektoriaus registracijos: daugiau kaip 78 000 mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų laikinai nustojo būti apdrausti socialiniu draudimu. Tai siejama su atostogų laikotarpiu ir vasarai būdingu sutarčių pertrūkimu.

    Prie bendro vaizdo prisidėjo ir mažėjantis sezoninis poreikis turizmo paslaugoms, kai pasibaigus intensyviausiam laikotarpiui mažėja darbuotojų poreikis viešbučiuose, maitinimo įstaigose bei aptarnavimo sektoriuje.

    „Kaip ir kiekvieną vasarą, pasibaigus atostogoms, nedarbas didėja dėl sezoninio darbo“, – sakė Ispanijos antroji vicepremjerė ir darbo ministrė Yolanda Díaz.

    Migracijos reguliavimo efektas

    2026 metais rodiklius taip pat veikia užsienio darbuotojų statuso sureguliavimo procesas. Iki rugpjūčio pabaigos į Socialinės apsaugos sistemą per šį mechanizmą buvo įtraukta 337 917 žmonių, o tai amortizavo sezonišką smukimą.

    Skaičiuojama, kad užsieniečiai Ispanijoje jau viršija 3,5 mln. socialinio draudimo įmokas mokančių darbuotojų ir sudaro apie 15,9 proc. visų dirbančiųjų. Dalis statusą sureguliavusių asmenų taip pat registravosi kaip darbo ieškantys, todėl nedarbo statistikoje matomas papildomas kilstelėjimas.

    Bendras registruotų bedarbių skaičius Ispanijoje siekia apie 2 356 000 ir tai yra mažiausias rugpjūčio lygis nuo 2007 metų. Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad rudenį dėmesys kryps į tai, ar po sezono pabaigos darbo vietos atsistatys pakankamai greitai.

  • Ispanija meta 165 mln. eurų gelbėjimo ratą Ceutai: po migrantų bangos žada grąžinti visus

    Ispanija meta 165 mln. eurų gelbėjimo ratą Ceutai: po migrantų bangos žada grąžinti visus

    Ispanijos Vyriausybė ruošiasi skirti 165 mln. eurų nepaprastųjų priemonių paketą Ceutai – autonominiam miestui Šiaurės Afrikoje, kurį pastarąjį mėnesį sukrėtė staigus neteisėtai atvykusių migrantų antplūdis. Sprendimą artimiausiame posėdyje planuoja patvirtinti Ministrų Taryba.

    Pasak Ispanijos valdžios, paketu siekiama atgaivinti vietos ekonomiką ir stabilizuoti viešąsias paslaugas, kurios dėl išaugusio spaudimo atsidūrė ant ribos. Priemonės pristatomos kaip skubios ir skirtos greitam poveikiui, kad miestas galėtų sugrįžti prie įprasto ritmo.

    Kur bus nukreipti pinigai

    Iš 165 mln. eurų 80 mln. eurų numatoma nukreipti į ekonomiką per artimiausius keturis mėnesius, o dar 70 mln. eurų suplanuota 2027 metais. Likusi suma būtų skirta viešųjų paslaugų stiprinimui ir greitesniam reagavimui į krizės padarinius.

    Bendrai per artimiausius pusantrų metų į tiesioginę ekonominę paramą planuojama nukreipti 150 mln. eurų. Iš jų 35 mln. eurų žadama skirti tiesioginei paramai smulkioms ir vidutinėms įmonėms bei savarankiškai dirbantiems, o 15 mln. eurų – prekybai ir turizmui, kurie pastaruoju metu patyrė didžiausią smūgį.

    Dar 15 mln. eurų numatyta švietimui, sveikatos apsaugai ir teisingumo sistemai – trims sritims, kurios Ceutoje tapo pagrindiniu visuomenės nerimo taikiniu. Vyriausybė akcentuoja, kad sustiprintos paslaugos būtinos ne tik krizės valdymui, bet ir ilgalaikiam socialiniam stabilumui.

    Migrantų grąžinimai tęsiami

    Migracijos situacija išlieka esminiu veiksniu, lemiančiu miesto atsitiesimą. Praėjus mėnesiui po masinių atvykimų liepos 30 ir 31 dieną, Ceutoje, nurodoma, vis dar yra apie 5 000 žmonių iš maždaug 72 000, kurie tuomet pateko į miestą neteisėtai.

    Ispanijos institucijos tuo pat metu plečia laikino apgyvendinimo pajėgumus ir siekia spartinti procedūras, kad žmonės būtų perkelti į kitas vietas arba grąžinti. Toks modelis pastaraisiais metais tapo dažna ES išorės sienų praktika, kai skubiai didinami priėmimo pajėgumai, o vėliau akcentuojamas grąžinimų efektyvumas.

    Už krizės valdymą atsakingas teritorinės politikos ministras Ángel Víctoras Torresas yra pareiškęs, kad tikslas – sugrąžinti į Maroką visus, kurie į šalį pateko neteisėtai per minimą antplūdį.

    „Mūsų tikslas – kad visi jie būtų grąžinti, visi, kurie įėjo liepos 30 ir 31 dieną, laikantis įstatymų“, – sakė Ángel Víctoras Torresses.

    Atskiras nuo ilgalaikio atsigavimo plano

    Vyriausybė pabrėžia, kad 165 mln. eurų nepaprastųjų priemonių paketas yra atskiras nuo vidutinės trukmės 180 mln. eurų atsigavimo plano, kuris laikomas struktūriniu. Pastarasis, kaip nurodoma, derinamas su verslo organizacijomis, profesinėmis sąjungomis ir skirtingiems sektoriams atstovaujančiais miesto partneriais.

    Ceuta kartu su Melilija yra vienos jautriausių Europos Sąjungos išorės sienos vietų, todėl panašūs staigūs migracijos šuoliai čia dažnai tampa ir politinių santykių su kaimyninėmis šalimis indikatoriumi. Dėl to ekonominiai paketai, viešųjų paslaugų stiprinimas ir grąžinimų politika šiame regione paprastai vertinami kaip vieno sprendimų paketo dalys.