CP v2

Tag: Migracija

  • Popiežiaus Leono XIV vizitas Ispanijoje: 12 kalbų ir 2 500 kilometrų maršrutas per savaitę

    Popiežiaus Leono XIV vizitas Ispanijoje: 12 kalbų ir 2 500 kilometrų maršrutas per savaitę

    Maršrutas per keturis miestus

    Popiežius Leonas XIV birželio pirmąją savaitę vyksta į apaštalinę kelionę po Ispaniją, per kurią planuoja įveikti daugiau nei 2 500 kilometrų. Numatyti sustojimai Madride, Barselonoje, Gran Kanarijoje ir Tenerifėje, o programa sudėliota taip, kad apimtų ir religinius, ir visuomeninius susitikimus.

    Pagal oficialų grafiką pontifikas pasakys 12 kalbų, taip pat aukos penkias Mišias su homilijomis ir numato penkis trumpesnius pasveikinimus. Dalis renginių skirta jaunimui, kultūros bendruomenei, socialinėms iniciatyvoms ir migracijos temai.

    Madridas: jaunimas, kultūra ir istorinė kalba

    Vizito pradžia numatyta birželio 6 dieną Madride: popiežius atvyksta ryte, o vėliau dalyvaus pasitikimo ceremonijoje Karališkuosiuose rūmuose. Pirmojoje dienos dalyje suplanuotas ir susitikimas su valdžios, pilietinės visuomenės bei diplomatinio korpuso atstovais, kur pontifikas sakys pirmąją kalbą.

    Vakarop Leonas XIV ketina aplankyti socialinį centrą Madrido Lucero rajone ir pasveikinti jo lankytojus bei darbuotojus. Tą pačią dieną numatyta ir maldos vigilija su jaunimu Plaza de Lima aikštėje, kur popiežius planuoja kalbėti apie visuomenės poliarizaciją, gyvenimo prasmę ir jaunimui aktualius klausimus.

    Birželio 7 dieną Madride popiežius aukos Mišias, po kurių vyks Devintinių procesija Cibeles aikštėje. Vėliau numatytas susitikimas „Movistar Arena“ su kultūros, meno, ekonomikos ir sporto atstovais, taip pat vakaro programa su vietos Bažnyčios vadovybe.

    Birželio 8 dieną grafike įrašytas susitikimas su Ispanijos ministru pirmininku Pedro Sánchez ir vizitas į Deputatų kongresą. Planuojama, kad Leonas XIV ten pasakys kalbą, kuri pristatoma kaip precedento neturintis pontifiko kreipimasis į parlamento rūmus Ispanijoje.

    Barselona ir Kanarų salos: kaliniai ir migracija

    Birželio 9 dieną popiežius susitiks su vizitą aptarnaujančiais savanoriais Madride, o vėliau skris į Barseloną. Ten numatyta vidudienio malda Šventojo Kryžiaus ir šventosios Eulalijos katedroje, o vakare vyks dar viena vigilija Lluís Companys olimpiniame stadione.

    Birželio 10 dieną Leonas XIV lankysis Brians 1 kalėjime, kur susitiks su 80 nuteistųjų ir išklausys dviejų moterų liudijimus. Tą pačią dieną suplanuota kelionė į Monserato vienuolyną, o vakare numatytos Mišios Barselonos Sagrada Familia bazilikoje ir Jėzaus Kristaus bokšto inauguracijos ceremonija; organizatoriai tikisi apie 8 000 dalyvių.

    Birželio 11 dieną popiežius vyks į Gran Kanariją, kur viena pagrindinių temų taps migracija. Programoje numatytas vizitas Arguineguíno uoste, liudijimai iš migrantų bendruomenių ir susitikimai su vietos dvasininkais bei pastoraciniais darbuotojais, o vakare planuojamos Mišios Gran Kanarijos stadione, kur registracija, skelbiama, siekia 50 000 žmonių.

    Paskutinę kelionės dieną, birželio 12 dieną, Leonas XIV turėtų atvykti į Tenerifę ir apsilankyti Las Raíces migrantų centre. Vėliau suplanuotos Mišios Santa Kruso de Tenerifės uoste, atsisveikinimo ceremonija ir skrydis atgal į Romą.

  • ES pritarė griežčiausiam migracijos grąžinimo reguliavimui: grąžinimo centrai už Bendrijos ribų

    ES pritarė griežčiausiam migracijos grąžinimo reguliavimui: grąžinimo centrai už Bendrijos ribų

    Kas sutarta Briuselyje

    Europos Sąjungos institucijos pasiekė politinį susitarimą dėl vadinamojo Grąžinimo reglamento, kuriuo siekiama paspartinti neteisėtai ES esančių migrantų išsiuntimą. Dokumentas pristatomas kaip vienas reikšmingiausių migracijos politikos sugriežtinimų per pastaruosius dešimtmečius.

    Sprendimas grindžiamas argumentu, kad dabartinė sistema neveikia pakankamai efektyviai: oficialūs ES duomenys rodo, jog išvyksta tik apie 29 proc. asmenų, kuriems nurodyta palikti Bendriją. Dėl to valstybės narės vis dažniau kalba apie poreikį didinti kontrolę ir spartinti procedūras.

    „Tai labai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad turėtume kontrolę: kas atvyksta į ES, bet ir kas turi ją palikti“, – sakė už vidaus reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Magnusas Brunneris.

    Grąžinimo centrai už ES ribų

    Vienas labiausiai diskutuojamų pakeitimų numato galimybę valstybėms narėms steigti vadinamuosius grąžinimo centrus už ES ribų, jei su trečiąja šalimi sudaromas atitinkamas susitarimas. Tokie centrai galėtų būti tiek tranzito vietos, tiek teritorijos, kuriose asmuo būtų laikomas iki grąžinimo.

    Naujas modelis reikštų reikšmingą posūkį nuo iki šiol taikytos praktikos, kai grąžinimas dažniausiai vykdomas į kilmės šalį arba į valstybę, su kuria asmuo turi aiškų ryšį. Pagal susitarimo logiką, šis ryšio reikalavimas būtų susilpnintas, o išimtis numatoma nelydimiems nepilnamečiams.

    „Kitas žingsnis yra stiprinti migracijos diplomatiją kartu su trečiosiomis šalimis“, – sakė Magnusas Brunneris.

    Dalies ES valstybių politinėje darbotvarkėje idėja jau buvo iškelta anksčiau, o kai kurios šalys ieško potencialių partnerių. Tokios iniciatyvos vertinamos ir kaip bandymas perkelti dalį migracijos valdymo už ES teritorijos ribų, kartu tikintis atgrasyti nuo neteisėto atvykimo.

    Daugiau galių, ilgesnis sulaikymas, griežtesni draudimai

    Susitarimas taip pat numato didesnes valstybių narių galias ieškant neteisėtai esančių migrantų. Tekste įtvirtinta galimybė atlikti patikrinimus „gyvenamojoje vietoje ar kitose susijusiose patalpose“, o tai žmogaus teisių organizacijos vertina kaip riziką platesniam interpretavimui.

    Be to, griežtinamos sulaikymo ir draudimų atvykti taisyklės. Maksimalus sulaikymo terminas asmenims, laukiantiems išsiuntimo, didinamas nuo 6 mėnesių iki 2 metų, numatant galimą papildomą 6 mėnesių pratęsimą, o saugumo rizika laikomiems asmenims terminas gali būti taikomas neribotai.

    „Nuostata sąmoningai suformuluota miglotai, kad skirtingose valstybėse narėse būtų galima ją aiškinti plačiai“, – sakė Italijos teisininkų asociacijos atstovė Eleonora Celoria.

    Įvažiavimo draudimai daugeliu atvejų būtų ilginami nuo 5 iki 10 metų, o kai kuriais atvejais numatoma ir galimybė taikyti draudimą visam gyvenimui. Kartu keičiama ir apskundimo logika: automatinis išsiuntimo sustabdymas vien dėl pateikto skundo nebebūtų taikomas, paliekant teismams spręsti individualiai.

    Dar viena priemonė yra Europos grąžinimo orderis, kuris turėtų palengvinti valstybių narių sprendimų tarpusavio pripažinimą. Vis dėlto numatoma, kad ši priemonė liks savanoriška, todėl jos poveikis priklausys nuo to, kiek plačiai ją taikys nacionalinės institucijos.

    Kritika ir tolesni žingsniai

    Susitarimas sulaukė aštrios kritikos iš dalies nevyriausybinių organizacijų ir kai kurių Europos Parlamento narių, teigiančių, kad priemonės gali didinti piktnaudžiavimo riziką ir kelti grėsmę pagrindinėms teisėms. Ypač jautriai vertinami grąžinimo centrai už ES ribų, ilgesnis sulaikymas ir galimi patikrinimai privačiose erdvėse.

    Procedūriškai dokumentą dar turės formaliai patvirtinti Europos Parlamentas ir ES Taryba. Pagal kompromisą dalis nuostatų galėtų įsigalioti praėjus 12 mėnesių nuo reglamento įsigaliojimo, o visa apimtimi taisyklės pradėtų veikti etapais.

  • Po Kachovkos užtvankos sprogdinimo į Dnieprą grįžta eršketai: prie Zaporižios jų nebuvo pusę amžiaus

    Dniepro upėje netoli Zaporižios vėl fiksuojami eršketai – nykstanti, į Ukrainos Raudonąją knygą įtraukta žuvų grupė. Vietos gamtininkai sako, kad tai pirmieji tokie pastebėjimai šiame ruože per daugiau nei pusę amžiaus.

    Eršketų sugrįžimas siejamas su Kachovkos hidroelektrinės užtvankos sunaikinimu, po kurio iš esmės pasikeitė Dniepro hidrologinis režimas. Iki užtvankos statybos šios žuvys istoriškai migruodavo aukštyn upe į nerštavietes, tačiau vėliau kelią joms užkirto neįveikiama kliūtis.

    Pasak Nacionalinio draustinio Chortycia atstovų, anksčiau eršketai neršdavo ruožuose žemiau Zaporižios, įskaitant apylinkes prie Rozumivkos. Tačiau po Kachovkos užtvankos pastatymo žuvys nebeturėjo realios galimybės pasiekti tradicinių nerštaviečių, nes infrastruktūroje nebuvo veiksmingo žuvitakio.

    Specialistai pabrėžia, kad eršketai yra migruojančios žuvys, kurioms būtina laisva upės tėkmė ir prieiga prie tinkamų neršto vietų. Kai upėje atsiranda didelės užtvankos, populiacijos dažnai fragmentuojamos, o neršto sėkmė smarkiai krenta.

    Pastaraisiais mėnesiais apie eršketų pasirodymą vis dažniau praneša narai ir Ukrainos gynybos pajėgų atstovai, dirbantys prie upės. Jie fiksuoja, kad žuvys juda upės vagos storymėje, o tai laikoma požymiu, jog migracija vyksta natūraliai.

    Po pirmųjų pranešimų viešojoje erdvėje pasigirdo versija, kad eršketai galėjo patekti į upę iš dirbtinių ūkių. Vis dėlto draustinio atstovai šią hipotezę vertina skeptiškai ir akcentuoja istorinį kontekstą: iki didžiųjų užtvankų statybų eršketai šiame regione buvo įprasta, net komerciškai gaudoma žuvis.

    Gamtininkai nurodo, kad praeities ekspedicijų ir tyrimų medžiaga liudija apie eršketų gausą Dniepre dar prieš XX amžiaus didžiųjų hidroenergetikos projektų plėtrą. Todėl dabartiniai pastebėjimai labiau panašūs į sugrįžimą į istoriškai svarbias buveines, o ne atsitiktinį išplitimą.

    Vienas ryškesnių atvejų užfiksuotas gegužės pradžioje, kai Dniepro pakrantėje Žemutinės Chortycios kaime rastas maždaug pusantro metro ilgio eršketas. Manoma, kad žuvis galėjo būti išmesta į krantą dėl staigaus vandens lygio kritimo ir pakitusios srovės.

    Kachovkos hidroelektrinės užtvanka buvo susprogdinta 2023 metų birželio 6 dieną, o staigus vandens išsiliejimas sukėlė didelio masto potvynius keliose Ukrainos srityse. Ši nelaimė laikoma viena didžiausių technogeninių katastrofų Europoje per pastaruosius dešimtmečius.

    Po vandens telkinio nusekimo buvusio rezervuaro teritorijoje sparčiai pradėjo formuotis naujos buveinės. Mokslininkai ir gamtosaugos organizacijos skelbė aptikusios retų paukščių ir augalų rūšių, o dalis ekspertų diskutuoja, ar teritorijai ateityje galėtų būti suteiktas griežtesnis apsaugos statusas.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad ilgalaikės tendencijos dar neaiškios: ekosistemos atsikūrimas priklauso nuo vandens režimo stabilumo, taršos rizikų ir karo veiksmų poveikio. Be to, dalis potencialių nerštaviečių ir stebėsenos taškų yra teritorijose, kuriose vykdyti tyrimus šiuo metu sudėtinga.

    Gamtininkų teigimu, eršketų sugrįžimas yra svarbus signalas, rodantis, kaip greitai upių fauna gali reaguoti į kliūčių pašalinimą. Tačiau norint suprasti, ar tai taps tvariu populiacijos atsigavimo procesu, reikės nuoseklių stebėjimų ir papildomų duomenų apie nerštą bei jauniklių išlikimą.

  • Baltieji gandrai vis rečiau skrenda į Afriką: kodėl Iberijoje jie žiemoja prie sąvartynų

    Europoje vis dažniau fiksuojamas netikėtas baltųjų gandrų elgsenos pokytis: dalis paukščių trumpina migraciją arba jos visai atsisako, o žiemą praleidžia arčiau žmonių. Ornitologų teigimu, ryškiausias šios tendencijos židinys šiuo metu matomas Ispanijoje ir Portugalijoje, kur gandrai masiškai telkiasi prie atliekų sąvartynų ir atliekų tvarkymo objektų.

    Mokslininkai aiškina, kad sąvartynai gandrams tampa stabiliu ir lengvai pasiekiamu maisto šaltiniu. Maisto atliekose gausu gyvūninės kilmės baltymų, todėl paukščiams reikia mažiau energijos maisto paieškai ir tolimiems skrydžiams, o tai didina jų išgyvenamumą žiemos mėnesiais.

    „Šiandien 200 gandrų sąvartyne jau nebėra retenybė“, – sakė ornitologas Marcinas Tobolka.

    Pasak tyrėjų, migracijos geografija kinta nevienodai: Vakarų Europoje vis daugiau gandrų nebeskrenda per Gibraltaro sąsiaurį į Afriką, o kai kurios rytinėse teritorijose gyvenančios populiacijos žiemoja arčiau tradicinių maršrutų, pavyzdžiui, Artimuosiuose Rytuose ar Šiaurės Afrikoje. Tokie pokyčiai siejami ne tik su atliekomis, bet ir su platesniais kraštovaizdžio bei žemės ūkio pokyčiais.

    Ornitologai pabrėžia, kad intensyvesnė žemdirbystė, pievų ir natūralių buveinių nykimas bei vabzdžių gausos mažėjimas mažina įprasto maisto prieinamumą laukuose. Dėl to gandrai greičiau prisitaiko prie žmogaus sukurtų resursų, o jų įprastas vaizdas žydinčiose pievose ilgainiui gali tapti retesnis.

    Tuo pačiu ekspertai atkreipia dėmesį, kad sąvartynai nėra vienintelė ir net ne didžiausia grėsmė gandrams. Nors atliekos kelia riziką dėl plastiko, užteršto maisto ar traumų, didžiausią mirtingumą Europoje, kaip teigiama, lemia elektros infrastruktūra.

    „Tai didžiausia problema. Vidutinės įtampos laidai pavojingiausi, nes laidai yra arti vienas kito, o gandras, nutūpęs ant stulpo ir išskleidęs sparnus, gali juos paliesti ir patirti elektros smūgį“, – sakė Marcinas Tobolka.

    Specialistai aiškina, kad mažesniems paukščiams tokia situacija dažnai nekelia pavojaus, nes jie nepajėgia „uždaryti“ grandinės. Tačiau dideli paukščiai, ypač jauni ir mažiau patyrę, yra labiau pažeidžiami, todėl saugesnės elektros linijų konstrukcijos ir izoliavimo sprendimai laikomi viena efektyviausių apsaugos priemonių.

    Mokslininkų vertinimu, gandrų įpročių kaita yra platesnių aplinkos pokyčių signalas: klimato šiltėjimas, maisto prieinamumo persiskirstymas ir urbanizacija gali skatinti paukščius vis dažniau rinktis gyvenimą šalia žmogaus. Jei tokios tendencijos stiprės, gandrų migracija Europoje gali tapti trumpesnė, o žiemojimo žemėlapyje atsiras vis daugiau naujų taškų.

  • Kipras renka parlamentą: 568 tūkst. balsuoja, o kovos dėl mandatų baigtis gali nustebinti

    Kipras renka parlamentą: 568 tūkst. balsuoja, o kovos dėl mandatų baigtis gali nustebinti

    Kipre sekmadienį vyksta vieni įtemptiausių pastarųjų dešimtmečių parlamento rinkimų. Politinė konkurencija aštri, o naujos sudėties Atstovų Rūmai lems šalies kryptį artimiausius penkerius metus.

    Balsavimas prasidėjo 7 valandą ryto, rinkėjai kviečiami atvykti į 1 217 apylinkes Kipre ir užsienyje. Teisę balsuoti turi daugiau nei 568 000 piliečių, o renkama 56 parlamentarų kadencija.

    Šie rinkimai Kipre vertinami ne tik kaip mandatų dalybos, bet ir kaip pasitikėjimo politine sistema patikra. Pastaraisiais metais šalyje fiksuotas didesnis rinkėjų nusivylimas, mažesnis lojalumas tradicinėms partijoms ir jautrių temų poliarizacija.

    Kas nulėmė kampaniją?

    Kampanijoje daugiausia dėmesio skirta pragyvenimo kainų augimui, migracijai, korupcijos prevencijai ir vadinamajai Kipro problemai. Pastaroji susijusi su salos padalijimu ir ilgalaike politine aklaviete, turinčia įtakos ir vidaus politikos debatams, ir santykiams su tarptautiniais partneriais.

    Dėl vietomis pliaupusio lietaus ir stipraus vėjo dalyje salos regionų balsavimo pradžia buvo sudėtingesnė, tačiau pirmosiomis valandomis aktyvumas vertintas kaip pakankamas. Galutinį aktyvumo vaizdą tradiciškai parodys vakariniai duomenys, kai baigsis pagrindinis rinkėjų srautas.

    Didelė kandidatų konkurencija

    Į parlamentą šįkart siekia patekti 753 kandidatai: 744 kelti partijų, dar 9 dalyvauja kaip nepriklausomi. Toks kandidatų skaičius atspindi fragmentuotą politinę aplinką ir didelį norą perskirstyti įtaką Atstovų Rūmuose.

    Partijų lyderiai ir žinomi politikai balsavimo dieną išnaudojo politinėms žinutėms. AKEL generalinis sekretorius Stefanos Stefanou ragino piliečius aktyviai dalyvauti rinkimuose, akcentuodamas nacionalinį klausimą ir stabilumo poreikį.

    „Eikime balsuoti gausiai ir nepamirškime okupuotų teritorijų“, – sakė Stefanos Stefanou.

    Demokratinio fronto atstovas Marios Karoyan pabrėžė, kad sprendimai esą neatsiranda iš šūkių ar norų, taip netiesiogiai perspėdamas dėl populizmo. Tuo metu Laisvės liaudies kovos partijos lyderis Apostolos Apostolou į pirmą planą iškėlė griežtesnę laikyseną Kipro klausimu.

    Kada paaiškės rezultatai?

    Pirmųjų rezultatų laukiama netrukus po to, kai užsidarys apylinkės, tačiau galutinis mandatų pasiskirstymas, tikėtina, išryškės tik vėlai vakare. Būtent vietų dalybos parodys, ar šalies politinis žemėlapis pasislinks į naujas koalicijas, ar sustiprės tradicinės politinės jėgos.

    Analitikų vertinimu, svarbiausi signalai bus du: rinkėjų aktyvumas ir tai, kiek balsų surinks mažesnės partijos bei nepriklausomi kandidatai. Nuo šių rodiklių gali priklausyti derybų dėl darbotvarkės ir įtakos parlamentui dinamika per visą penkerių metų kadenciją.

  • Pasaulio urbanistikos forumas Baku: miestai raginami migraciją planuoti kaip nuolatinę realybę

    Pasaulio urbanistikos forumas Baku: miestai raginami migraciją planuoti kaip nuolatinę realybę

    Migracija – ne vien krizė

    Pasaulio urbanistikos forume Baku ekspertai ragino vyriausybes migraciją vertinti kaip nuolatinį miestų raidos veiksnį, o ne laikinas nepaprastąsias situacijas. Pasak jų, toks požiūris lemia, ar miestai sugeba užtikrinti būstą, paslaugas ir saugumą augančiam gyventojų skaičiui.

    Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) vadovės pavaduotoja Ugochi Daniels pabrėžė, kad migracija jau dabar formuoja miestus, o tinkamai valdoma ji gali tapti sprendimo dalimi. Jos teigimu, atvykstantys žmonės neturėtų būti laikomi našta, nes gali prisidėti prie atsigavimo ir ekonominės plėtros.

    „Migracija dabar formuoja miestus. O kai ji valdoma gerai, migracija tampa sprendimo dalimi“, – sakė Ugochi Daniels.

    Būstas kaip atstatymo pradžia

    Diskusijose daug dėmesio skirta miestų atstatymui po konfliktų ir priverstinio žmonių perkėlimo. Forumo metu akcentuota, kad laikini sprendimai neretai užsitęsia, o tai didina socialinę atskirtį ir apsunkina integraciją.

    Azerbaidžano prezidento specialusis atstovas Emin Huseynov sakė, kad pirmasis žingsnis atkuriant bendruomenes turi būti būstas, nes jis grąžina stabilumą ir pasitikėjimą. Kartu pabrėžta, kad vien pastatų neužtenka – reikia ir kelių, paslaugų bei socialinės infrastruktūros.

    „Būstas turi būti pirmoje vietoje, nes jis grąžina orumą, stabilumą ir pasitikėjimą“, – sakė Emin Huseynov.

    Kas apmoka ilgalaikę rekonstrukciją?

    Viena aštriausių temų tapo rekonstrukcijos finansavimas, kai poreikiai yra milžiniški, o tarptautinės lėšos ne visada užtikrina tvarius sprendimus. UN-Habitat vadovė Anacláudia Rossbach atkreipė dėmesį, kad ilgalaikė būsto politika paprastai neįmanoma be reikšmingo vidaus finansavimo ir aiškaus visuomeninio susitarimo.

    Ji teigė, kad didelės pradinės sumos gali tapti svertu pritraukiant daugiau investicijų, jei valstybė sukuria patikimą sistemą ir nuoseklų planą. Forume taip pat išskirta, kad migracijos integravimas į planavimą leidžia efektyviau prognozuoti mokyklų, sveikatos paslaugų, transporto ir būsto paklausą.

    „Nė viena šalis nėra išsprendusi būsto klausimo tvariai, ilgam laikui vien tarptautiniais finansais. Tam reikia vidaus finansavimo“, – sakė Anacláudia Rossbach.

    Azerbaidžanas forume pristatė savo Karabacho rekonstrukciją kaip modelį, pabrėždamas grįžtančių gyventojų skaičių ir infrastruktūros projektus. Urbanistikos ir planavimo specialistai Baku akcentavo, kad tikslas turėtų būti ne trumpalaikis apgyvendinimas, o pilnaverčių, atsparių ir įtraukių miestų kūrimas, kuriuose migracija numatoma iš anksto.

  • Trumpas apie Raulio Castro kaltinimus JAV: „didelis momentas“, bet eskaluoti Kuba neketina

    Trumpas apie Raulio Castro kaltinimus JAV: „didelis momentas“, bet eskaluoti Kuba neketina

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas sureagavo į JAV Teisingumo departamento paviešintą kaltinamąjį aktą buvusiam Kubos vadovui Rauliui Castro. Jis šį žingsnį pavadino svarbiu, tačiau pabrėžė nematantis poreikio didinti įtampą su Havana.

    Pasak Trumpo, Kuba šiuo metu išgyvena gilias vidaus problemas, todėl, jo teigimu, papildoma eskalacija nebūtų prasminga. Kaltinimai Rauliui Castro paskelbti tuo metu, kai Vašingtono retorika dėl Kubos ateities vėl kelia diskusijas apie galimą spaudimo didinimą.

    Kas numatyta kaltinimuose

    JAV prokurorai nurodo, kad kaltinamasis aktas susijęs su 1996 metų incidentu, kai Kubos naikintuvai numušė du neginkluotus civilinius lėktuvus, priklausiusius organizacijai Brothers to the Rescue. Žuvo keturi asmenys, o trečiasis lėktuvas, kuriuo skrido grupės lyderis, pasitraukė.

    Dokumente minimi kaltinimai dėl nužudymo, sąmokslo nužudyti JAV piliečius ir orlaivių sunaikinimo. JAV pareigūnai teigia, kad sprendimas atidengti ugnį buvo priimtas aukščiausiu lygiu, o Raulio Castro vaidmuo įvardijamas kaip esminis.

    „Manau, kad tai buvo labai didelis momentas“, – sakė Donaldas Trumpas, atsakydamas į žurnalistų klausimą apie JAV pareikštus kaltinimus Rauliui Castro.

    „Eskalacijos nebus. Nemanau, kad jos reikia“, – pridūrė jis.

    Ką tuo metu darė Brothers to the Rescue

    Organizacija Brothers to the Rescue pradėjo veikti 10-ajame dešimtmetyje, reaguodama į padidėjusį kubiečių bandymų pasiekti JAV skaičių. Jos nariai skrisdavo virš Floridos sąsiaurio, mėgindami aptikti jūroje plaukiančius pabėgėlius, numesdavo jiems atsargų ir informuodavo JAV pakrančių apsaugą.

    Laikui bėgant šios misijos tapo politiškai jautrios, nes dalis skrydžių artėdavo prie Kubos oro erdvės, o Havana tai laikė provokacija. JAV administracijos tuo laikotarpiu taip pat koregavo migracijos taisykles, siekdamos mažinti pavojingas keliones savadarbiais laivais.

    Kubos atsakas ir realios pasekmės

    Kubos vadovas Miguelis Díaz-Canelis viešai atmetė JAV sprendimą, pavadindamas jį politiniu veiksmu be teisinio pagrindo. Jo teigimu, kaltinimai gali būti naudojami siekiant pateisinti griežtesnę JAV politiką Kubos atžvilgiu.

    JAV laikinasis generalinis prokuroras Toddas Blanche’as pareiškė, kad aukų šeimos beveik tris dešimtmečius laukė teisingumo, ir užsiminė, jog Vašingtonas tikisi Raulio Castro atsidūrimo JAV teisingumo sistemos rankose. Vis dėlto praktinė tokio scenarijaus tikimybė išlieka menka, nes nėra požymių, kad Kuba bendradarbiautų dėl buvusio vadovo perdavimo.

    Raulis Castro perėmė valdžią iš brolio Fidelio Castro 2006 metais, o 2018 metais prezidento pareigas perdavė Migueliui Díaz-Caneliui. Nors 2021 metais jis pasitraukė iš Kubos komunistų partijos vadovybės, tarptautiniai stebėtojai ilgą laiką jam priskyrė reikšmingą įtaką šalies sprendimams užkulisiuose.

    Teisininkai ir buvę prokurorai JAV pabrėžia, kad tokie kaltinamieji aktai dažnai turi ir simbolinę, ir politinę reikšmę: jie gali stiprinti spaudimą dėl kitų derybinių klausimų, pavyzdžiui, politinių kalinių ar užsienio įtakos saloje. Tuo pat metu bet kokie konkretūs veiksmai priklausytų nuo Vašingtono strategijos ir realių svertų, kuriuos JAV gali pritaikyti Kubos režimui.

  • Savivaldybių integracijos koordinatoriai susitarė dėl veiksmų: kaip stiprins sistemą 2026 metais

    Savivaldybių integracijos koordinatoriai susitarė dėl veiksmų: kaip stiprins sistemą 2026 metais

    2026 metų gegužės 12–14 dienomis savivaldybių integracijos koordinatoriai, valstybės institucijų atstovai ir nepriklausomi ekspertai dalyvavo praktiniame seminare, skirtame stiprinti užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos koordinavimą savivaldybėse. Renginio tikslas buvo įvertinti iki šiol pasiektą pažangą ir susitarti dėl konkrečių tolesnių žingsnių, kurie padėtų užtikrinti nuoseklesnį paslaugų organizavimą.

    Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip savivaldybėse veikianti integracijos sistema gali greičiau reaguoti į gyventojų poreikius ir sumažinti institucinio „mėtymo“ riziką. Praktinių užduočių metu aptartos situacijos, su kuriomis koordinatoriai dažniausiai susiduria kasdien, kai tenka suderinti skirtingų įstaigų sprendimus ir terminus.

    Kas buvo aptarta seminare

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pristatė bendras integracijos politikos kryptis ir institucijų atsakomybių ribas, akcentuodami savivaldybių vaidmenį. Pasak jų, būtent savivaldybėse dažniausiai paaiškėja, ar nacionalinio lygmens sprendimai veikia praktikoje ir ar paslaugos yra pasiekiamos vienodai skirtinguose regionuose.

    „Diversity Development Group“ ekspertai apžvelgė projekto metu savivaldybėse įvykusius pokyčius ir dažniausiai pasitaikančius iššūkius, kurie trukdo užtikrinti vientisą koordinavimą. Taip pat aptarta, kaip gerosios praktikos pavyzdžiai galėtų būti lengviau pritaikomi kitose savivaldybėse, neperkeliant sprendimų mechaniškai.

    Praktika ir tarpinstitucinis darbas

    Didelę seminaro dalį sudarė darbas mažose grupėse, kur integracijos koordinatoriai kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „Diversity Development Group“ ir Priėmimo ir integracijos agentūros specialistais analizavo realius atvejus. Tokia forma leido ne tik įvardyti problemas, bet ir iš anksto susitarti, kokių sprendimų reikia, kad panašios situacijos būtų sprendžiamos greičiau.

    Diskusijų metu išryškėjo keli pasikartojantys klausimai: kaip efektyviau keistis informacija tarp institucijų, kaip aiškiau apibrėžti veiksmų seką gyventojui kreipiantis dėl paslaugų ir kaip užtikrinti, kad sprendimai savivaldybėse būtų tvarūs, o ne priklausomi nuo pavienių darbuotojų kaitos.

    „Šis susitikimas tapo svarbia platforma dalintis patirtimi, stiprinti bendradarbiavimą tarp institucijų ir ieškoti tvarių sprendimų, kurie padėtų kurti efektyvesnę užsienio kilmės gyventojų integracijos sistemą Lietuvos savivaldybėse“, – sakė užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos koordinatorė Kristina Marcikonė.

    Seminare sutarta tęsti reguliarų tarpinstitucinį dialogą ir toliau derinti praktinius koordinavimo standartus, kad paslaugų teikimas savivaldybėse būtų nuoseklus. Taip pat akcentuota, jog aiškūs susitarimai dėl atsakomybių ir informacijos srautų yra būtini, siekiant greitesnės integracijos ir didesnio paslaugų prieinamumo.

  • Europa nebesusitvarko be migrantų: Centrinė Azija siūlo išeitį, bet yra viena rizika

    Europa nebesusitvarko be migrantų: Centrinė Azija siūlo išeitį, bet yra viena rizika

    Europos darbo rinkoje gilėjantis darbuotojų trūkumas verčia vyriausybes ir darbdavius iš naujo vertinti migracijos politiką. Taškento tarptautiniame migracijos forume daug dėmesio skirta tam, kaip senstanti visuomenė ir mažas gimstamumas mažina dirbančiųjų skaičių.

    Diskusijose akcentuota, kad Centrinės Azijos šalys vis aktyviau pozicionuojasi kaip apmokytų darbuotojų tiekėjos, siūlančios reguliuojamus tarptautinio įdarbinimo modelius. Tokia kryptis siejama su bandymu suderinti Europos poreikį darbuotojams ir saugesnius, teisinius atvykimo kelius.

    Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, 2024 metais už gimtosios šalies ribų gyveno apie 304 mln. žmonių. Tai beveik dvigubai daugiau nei 1990 metais, o augimas siejamas tiek su ekonominiais skirtumais, tiek su geopolitika ir darbo paklausa.

    Kur Europoje trūksta rankų?

    Daugelyje Europos valstybių mažas gimstamumas ir didėjanti vyresnio amžiaus gyventojų dalis tiesiogiai mažina darbo jėgą. Dėl to darbuotojų ypač stinga žemės ūkyje, statybose, sveikatos priežiūroje, slaugoje ir paslaugų sektoriuose.

    Tarptautinės migracijos organizacijos regiono direktorius Europai ir Centrinei Azijai Arthuras Erkenas pabrėžė, kad demografinis nuosmukis jau dabar veikia ekonomikų augimą. Pasak jo, Europos šalims reikia darbuotojų, nes gimstamumas žemas, o visuomenė sparčiai sensta.

    „Europai iš tiesų reikia darbuotojų dėl demografinio nuosmukio, mažo gimstamumo ir senėjančios visuomenės“, – sakė Arthuras Erkenas.

    Kartu vis dažniau kalbama, kad didesnė legali darbo migracija turi būti derinama su efektyvesne atranka ir integracija, kad būtų atliepti realūs darbo rinkos poreikiai. Europos šalys taip pat ieško būdų mažinti nelegalią migraciją, kuri didina išnaudojimo ir šešėlinio įdarbinimo rizikas.

    Uzbekistano modelis ir pinigų srautai

    Centrinė Azija, ypač Uzbekistanas, plečia valstybių valdomas programas, orientuotas į darbuotojų parengimą ir įdarbinimą užsienyje. Uzbekistano institucijos skelbia, kad daugiau nei 1,2 mln. šalies piliečių šiuo metu dirba užsienyje.

    Reikšmingą vaidmenį čia vaidina perlaidos, kurios padeda namų ūkiams ir skatina vartojimą bei smulkųjį verslą kilmės šalyse. Uzbekistano duomenimis, 2025 metais perlaidos siekė beveik 16,5 mlrd. eurų.

    Uzbekistano Migracijos agentūros vadovo pavaduotojas Elyoras Toštemirovas teigė, kad šalis darbo bendradarbiavimo susitarimus yra sudariusi su daugiau nei 40 valstybių. Jo teigimu, prioritetas teikiamas kalbų mokymui, profesiniam rengimui ir pasirengimui prieš išvykstant.

    „Ruošiame savo piliečius kaip vidutinės ir aukštos kvalifikacijos darbuotojus, suteikiame kalbų ir profesinį pasirengimą“, – sakė Elyoras Toštemirovas.

    Praktiniai projektai jau vyksta su kai kuriomis Europos organizacijomis, ypač žemės ūkio sektoriuje. Darbdaviai tikisi, kad iš anksto parengti darbuotojai greičiau prisitaiko, o formalūs kanalai sumažina nelegalios tarpininkystės mastą.

    Didžiausia rizika – išnaudojimas

    Forume daug dėmesio skirta darbuotojų apsaugai ir skaidriems įdarbinimo procesams. Nelegali migracija ir neformalūs tarpininkai didina riziką susidurti su apgaulingais darbo pasiūlymais, skolomis už tarpininkavimą ir priverstiniu darbu.

    Šveicarijos ambasadorius Uzbekistane Konstantinas Obolenskis teigė, kad šalyje remiamos programos, orientuotos į saugią ir tvarkingą migraciją. Jo žodžiais, žmonės dažnai tampa fiktyvių kvietimų ir melagingų pažadų aukomis, o sukčiams sumoka dideles sumas.

    „Mūsų tikslas – padėti darbo migrantams, kad jie galėtų migruoti tvarkingai ir saugiai“, – sakė Konstantinas Obolenskis.

    Europos institucijoms ir darbdaviams vis aiškiau, kad vien tik atverti legalius kelius neužtenka. Reikalingi aiškūs standartai, patikimi tarpininkai, reali kontrolė ir mechanizmai, užtikrinantys, kad darbuotojas suprastų sutarties sąlygas, gautų atlyginimą laiku ir turėtų galimybę kreiptis pagalbos.

    Augant konkurencijai dėl kvalifikuotų žmonių, ES šalims tenka varžytis ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais regionais. Todėl migracijos politika vis dažniau tampa ekonominio saugumo dalimi, o Centrinė Azija mato galimybę pasiūlyti Europai reguliuojamą darbo jėgos rezervą.

  • Jastarnijoje pastebėta iberinė pečialinda: retas paukštis prie Baltijos sukėlė ornitologų sujudimą

    Jastarnijoje pastebėta iberinė pečialinda: retas paukštis prie Baltijos sukėlė ornitologų sujudimą

    Retas svečias prie Baltijos

    Lenkijos pajūrio miestelyje Jastarnijoje stebėtojai užfiksavo iberinę pečialindą (Phylloscopus ibericus) – smulkų giesmininką, kuris šioje Europos dalyje pasirodo itin retai. Žinia greitai pasklido tarp ornitologų ir paukščių stebėtojų, nes tai laikoma vienu įdomesnių pastarojo meto radinių prie Baltijos.

    Stebėjimą pavyko patvirtinti ne vien trumpu pamatymu: padarytos nuotraukos ir įrašytas paukščio balsas. Tokia dokumentacija ypač svarbi, nes ši rūšis išvaizda labai panaši į giminingas pečialindas, o patikimiausias atpažinimo požymis dažnai būna būtent giesmė.

    Kodėl atpažinti sunku?

    Iberinė pečialinda ilgą laiką buvo laikoma miškinės pečialindos artima forma, o rūšių atskyrimas sustiprėjo atsiradus detalesniems genetiniams tyrimams ir sistemingai analizuojant balsus. Praktikoje tai reiškia, kad net patyrusiems stebėtojams vien plunksnų atspalvio ar kūno proporcijų dažnai nepakanka.

    Paukštis paprastai siekia apie 10–11 centimetrų, sveria vos kelis gramus, jo plunksnos dažnai apibūdinamos kaip gelsvai alyvuotos, su šviesesne pilvo puse ir nežymia šviesesne „antakio“ juosta. Tačiau šie požymiai persidengia su kitomis panašiomis rūšimis, todėl garso įrašas tampa lemiamu argumentu.

    Kaip jis galėjo atsidurti Lenkijoje?

    Pagrindinis iberinės pečialindos perėjimo arealas siejamas su Pirėnų pusiasaliu ir dalimi Vakarų Europos, todėl iki Baltijos – šimtai, o kartais ir daugiau nei tūkstantis kilometrų. Vis dėlto pavieniai individai gali nuklysti migracijų metu, ypač kai paukščius paveikia vėjai, oro frontai ar navigacijos „klaidos“.

    Ornitologai atkreipia dėmesį ir į kitą veiksnį: tokie radiniai fiksuojami dažniau ne vien dėl gamtos pokyčių, bet ir dėl to, kad stipriai išaugo stebėtojų bendruomenė bei techninės galimybės. Šiuolaikiniai fotoaparatai ir lengvai prieinami garso įrašymo įrenginiai leidžia patikimai dokumentuoti rūšis, kurios anksčiau galėjo būti praleistos arba supainiotos.

    Nors vienas užfiksuotas individas nereiškia, kad rūšis taps reguliari Lenkijos fauna, toks patvirtinimas turi mokslinę vertę. Jis prisideda prie žinių apie migracijų maršrutus, nuklydimų dažnį ir padeda tiksliau vertinti, kaip kinta rūšių paplitimas Europoje.