CP v2

Tag: Miškų gaisrai

  • Kalifornijos upelyje po 19 metų aptiktas bebras: ką parodė žmonių atkurta buveinė

    Kalifornijoje, Grait Beisino nacionaliniame parke, gamtininkai pirmą kartą per 19 metų užfiksavo bebro buvimo požymių. Gyvūnas pasirodė Strawberry Creek upelyje, kur pastaraisiais metais buvo vykdomi darbai, imituojantys bebrų užtvankų poveikį ir padedantys upeliui atsikurti natūraliais procesais.

    Parko specialistai rado šviežiai nugraužtų drebulių ir kitų medžių žymių šalia įrengtų konstrukcijų. Tai buvo aiškiausias signalas, kad atkurta upelio atkarpa vėl tapo pakankamai patraukli rūšiai, kuri dažnai vadinama ekosistemų inžinieriumi dėl gebėjimo keisti vandens tėkmę ir kurti naujas buveines.

    Bebrai keičia vandens telkinių struktūrą taip, kad nauda pasiekia daugybę rūšių: sulėtėja srovė, susiformuoja gilesnės duobės, vanduo labiau pasiskirsto į užliejamas pakrantes. Tokie pokyčiai gali sumažinti eroziją, padėti kauptis sąnašoms ir sudaryti sąlygas atželti pakrančių augmenijai.

    Šiuo atveju ypač reikšminga tai, kad artimiausios žinomos aktyvios bebrų užtvankos buvo daugiau nei už 8 kilometrų žemiau upeliu. Tai leidžia manyti, kad gyvūnas į atstatytą vietą atėjo iš toliau, tyrinėdamas tinkamas buveines ir reaguodamas į pasikeitusias sąlygas.

    Strawberry Creek pakrančių zona stipriai nukentėjo per 2016 metais kilusį gaisrą, kuris paveikė daugiau nei 11 kvadratinių kilometrų parko teritorijos. Sudegusi augmenija reiškė mažiau pavėsio, aukštesnę vandens temperatūrą ir didesnį sąnašų kiekį, o tai ypač nepalanku žuvims ir jautrioms upelių ekosistemoms.

    Pasak parko duomenimis remtų projekto aprašymų, prieš gaisrą upelis buvo vienas produktyviausių parke tam tikroms upėtakinių žuvų populiacijoms. Po gaisro dalyje atkarpų žuvų nebeliko, o bendras gausumas sumažėjo, nes pasikeitė tiek vandens kokybė, tiek upelio vagos struktūra.

    Nuo 2021 metų parko tarnybos ir partneriai ėmėsi vadinamojo mažai technologijų reikalaujančio atkūrimo: vietoje prieinamomis medžiagomis statė medines ir sąnašų konstrukcijas, kurios veikia panašiai kaip bebrų užtvankos. Tokie sprendimai dažnai taikomi siekiant ne „sutaisyti“ upelį iki vienos stabilios formos, o sukurti sąlygas, kad jis galėtų pats evoliucionuoti ir atsikurti.

    Per 2021–2024 metų laikotarpį buvo pastatytos ir prižiūrimos 74 tokios konstrukcijos. Stebėsena rodė, kad daugėja lėtesnės tėkmės plotų ir baseinėlių, o tai padeda mažinti eroziją, gerina slėptuves žuvims ir sudaro palankesnes sąlygas pakrančių augmenijai grįžti.

    Šioje atkarpoje fiksuotas ir žuvų populiacijų atsigavimas: sugavimų skaičius, kaip nurodoma projekto apžvalgose, daugiau nei padvigubėjo, o žuvys aptiktos 8 iš 9 tirtų ruožų. Tokie pokyčiai svarbūs, nes rodo, kad buveinė gerėja ne vien „ant popieriaus“, bet ir realiai tampa tinkamesnė gyvūnams.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vienkartinis bebro apsilankymas dar nereiškia nuolatinės populiacijos sugrįžimo. Tačiau nugraužti medžiai tapo aiškiu signalu, jog kryptingas atkūrimas gali sukurti tokias sąlygas, kai pati gamta pradeda perimti dalį darbo, o atkurta teritorija ima traukti laukinius gyvūnus.

  • Belgijoje užsidegė istorinis gaisras: liepsnos plinta per Europą, į pagalbą metama ES technika

    Belgijoje užsidegė istorinis gaisras: liepsnos plinta per Europą, į pagalbą metama ES technika

    Europą toliau kausto dideli miškų ir durpynų gaisrai: ugniagesiai vienu metu kovoja su liepsnomis Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Kroatijoje, Ispanijoje ir Graikijoje. Situaciją apsunkina užsitęsęs karštis ir sausra, todėl ugnis greitai plečiasi, o dūmai blogina oro kokybę.

    Rytų Belgijoje, Aukštųjų Fenių gamtos rezervate, per 24 valandas gaisras daugiau nei padvigubėjo ir apėmė apie 3 000 hektarų. Tai didžiausias užfiksuotas miško gaisras Belgijos istorijoje, o didelę riziką kelia rezervate esančios sausros išdžiovintos durpynų teritorijos ir pušynai.

    Valonijos regiono pareigūnai pranešė, kad naktį buvo mobilizuota daugiau nei 250 ugniagesių ir kitų gelbėjimo tarnybų darbuotojų. Prisidėjo ir Belgijos gynybos pajėgos, pasiuntusios žmonių bei technikos, o prie gesinimo prisijungė ir vietos ūkininkai.

    Į gaisro zoną taip pat atvyko pagalba iš kaimyninių šalių: ugniagesiai iš Vokietijos ir Liuksemburgo padeda stabdyti liepsnas, kurios artėja prie Vokietijos sienos. Kai kurių Lježo provincijos gyventojų buvo paprašyta laikinai evakuotis, vietos savivaldybėse įrengtos laikinos prieglaudos.

    Belgija aktyvavo ES civilinės saugos mechanizmą, kuris leidžia greitai sutelkti tarptautinę pagalbą ekstremalių situacijų metu. Į šalį buvo permesti trys sraigtasparniai ir du vandens bombonešiai iš Švedijos, Nyderlandų ir Čekijos, kad būtų galima greičiau stabdyti gaisro plitimą sunkiai pasiekiamose vietovėse.

    Tuo pat metu Vokietijoje ugniagesiai pranešė pasiekę apčiuopiamą pažangą gesindami gaisrą Hirtgeno miške, dėl kurio anksčiau buvo vykdytos evakuacijos. Dalis gyventojų, laikinai palikusių namus, jau galėjo grįžti, tačiau tarnybos pabrėžia, kad situacija išlieka jautri dėl besikeičiančio vėjo ir išsausėjusios augmenijos.

    Prancūzijos pietvakariuose, Lando regione, liepsnos nuniokojo apie 1 700 hektarų, daugiausia pušynų. Dirba šimtai ugniagesių, padeda kariškiai ir gesinimo iš oro pajėgos, tačiau gaisras vis dar laikomas nesuvaldytu, o pareigūnai stebi galimus atsinaujinimo židinius.

    Ispanijos Aragone gaisras, kilęs Ueskos provincijos Las Penjas de Riglos apylinkėse, išplito iki maždaug 16 600 hektarų ir kėlė grėsmę istoriniams objektams, įskaitant seną vienuolyną. Regiono valdžia sutelkė didžiausią iki šiol gesinimo pajėgų arsenalą, o vėjuotos sąlygos trukdo stabilizuoti padėtį.

    Kroatijoje teisėsauga sulaikė keturis asmenis, įtariamus sukėlus pakrantės gaisrus, kurie siaubė pušynus ir alyvmedžių giraites per karščius ir sausrą. Graikijoje ugniagesiai antrą dieną gesino gaisrą Skajro saloje, vietos valdžia tikėjosi, kad židiniai bus užgesinti artimiausiu metu.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie gaisrai vis dažniau tampa sudėtingesni dėl ilgėjančių karščio bangų ir sausesnių sezonų, todėl vis svarbesnės tampa prevencijos priemonės ir pasirengimas, įskaitant ankstyvą aptikimą bei operatyvų tarptautinės pagalbos koordinavimą. Dalis Europos šalių jau stiprina oro gesinimo pajėgumus ir peržiūri miškų bei durpynų valdymo praktiką, siekdamos mažinti riziką ateityje.

  • Europa kovoja su miškų gaisrais: evakuacijos Prancūzijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje, EK skelbia budrumą

    Europa kovoja su miškų gaisrais: evakuacijos Prancūzijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje, EK skelbia budrumą

    Karščiai ir sausra kursto gaisrus

    Europa toliau kovoja su dideliais miškų gaisrais, kuriuos stiprina užsitęsę karščiai ir sausros sąlygos. Dėl liepsnų kai kuriose vietovėse tūkstančiai žmonių buvo priversti palikti namus, o ugniagesiai mobilizuoja papildomas pajėgas.

    Tarnybos pabrėžia, kad riziką didina ne tik aukšta temperatūra, bet ir išdžiūvusi augmenija bei vėjas, greitai keičiantis gaisrų kryptį. Tai reiškia, kad net suvaldytos ugnies židiniai gali atsinaujinti per kelias valandas.

    Evakuacijos nuo Prancūzijos iki Ispanijos

    Prancūzijos pietvakariuose, Landų departamente, netoli Luglono, gaisras, kilęs ketvirtadienį, toliau plinta ir iki šiol paveikė apie 1 580 hektarų. Prefektūra skelbė, kad ugnis išlieka ypač aktyvi į pietryčius nuo Luglono, netoli Gareino kaimo.

    Šeštadienį iš šios teritorijos papildomai evakuota apie 100 vietos gyventojų ir poilsiautojų. Gesinimui sutelkta apie 550 ugniagesių, o orlaiviai tęsia vandens numetimo ciklus, kai tik leidžia sąlygos.

    Vokietijos Eifelio regione gaisras privertė evakuoti mažiausiai 1 800 žmonių iš Hurtgeno valdo apylinkių, o su liepsnomis kovoja apie 1 400 ugniagesių. Vietos institucijos šį gaisrą įvardija kaip galimai didžiausią Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės istorijoje.

    Belgijoje, Fanjų gamtos parke netoli sienos su Vokietija, taip pat fiksuotas didelis gaisras, dėl kurio vokiečiai siunčia pastiprinimą kaimynams. Pranešta, kad ugnis jau apėmė mažiausiai 16 kvadratinių kilometrų miško.

    Ispanijos šiaurės rytuose, Aragone, evakuota apie 1 000 žmonių, o gaisras nusiaubė daugiau kaip 15 000 hektarų. Ugniagesiai tvirtina sustabdę liepsnų slinkimą link gyvenviečių, o prognozės žada kiek žemesnę temperatūrą ir galimą nedidelį lietų.

    Graikijoje tarnybos taip pat išlieka padidintos parengties režime, nes stiprūs vėjai didina naujų gaisrų kilimo tikimybę. Per pastarąsias 24 valandas šalyje registruota daugiau nei 50 žemės ūkio ir miškų gaisrų, nors daugumą jų pavyko lokalizuoti.

    Įtampa auga Rytų Europoje

    Kroatijoje gelbėjimo tarnybos gesina miškų gaisrą Dugi Otoko saloje, kur dirba per 100 ugniagesių ir pasitelkti du vandens numetimo lėktuvai. Tuo pat metu pranešta, kad kitas gaisras Pelješaco pusiasalyje penktadienį buvo suvaldytas, kai operacijoje dalyvavo apie 240 ugniagesių ir trys orlaiviai.

    Serbijoje institucijos skelbė kovojančios su 25 miškų gaisrais, o vienas jų, anot pranešimų, nusiaubė apie 25 kvadratinius kilometrus Deliblatskos teritorijoje netoli Belgrado. Šie skaičiai rodo, kad gaisrų sezonas darosi vis labiau regioninis ir gali greitai peržengti administracines ribas.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šeštadienį perspėjo, kad Europa yra aukšto pavojaus dėl miškų gaisrų režime, o spaudimas Rytų Europos valstybėms didėja.

    „Europa yra aukšto pavojaus dėl miškų gaisrų režime, o įtampa Rytų Europoje auga“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Pasak jos, ES „Copernicus“ Žemės stebėjimo palydovai jau padeda žemėlapiavimo darbams Ispanijoje, Albanijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Serbijoje. Ji taip pat priminė, kad ES civilinės saugos mechanizmas yra aktyvuojamas tada, kai pagalbos prašo nukentėjusi šalis.

    Ekspertai pabrėžia, kad gaisrų valdymas vis labiau priklauso nuo ankstyvo aptikimo, tikslaus situacijos vertinimo realiu laiku ir tarptautinio koordinavimo. Palydoviniai duomenys, meteorologinės prognozės ir bendri ES resursai leidžia greičiau nukreipti pajėgas ten, kur rizika gyvybėms ir infrastruktūrai yra didžiausia.

  • Kroatijoje siautėjęs miškų gaisras: 10 žmonių reanimacijoje, apie 2 000 evakuoti iš pakrantės

    Kroatijoje siautėjęs miškų gaisras: 10 žmonių reanimacijoje, apie 2 000 evakuoti iš pakrantės

    Kroatijos Adrijos jūros pakrantėje kilęs didelis miškų gaisras pareikalavo skubios medikų pagalbos: mažiausiai 10 žmonių gydomi reanimacijoje, dar kelios dešimtys patyrė įvairių sužeidimų. Pasak pareigūnų, gelbėtojai su ugnimi kovojo visą naktį, o situaciją apsunkino karštis ir vėjas.

    Iš netoliese esančių gyvenviečių, esančių kalvose prie Omišo, evakuota apie 2 000 žmonių, tarp jų ir turistai. Liepsnos apgadino namus, o kai kuriose vietose visiškai sudegė automobiliai, kurių likučiai ryte matėsi pakelėse.

    Į nelaimės vietą atvykęs ministras pirmininkas Andrejus Plenkovičius pabrėžė, kad ugnis plito itin sparčiai ir grasino tankiai apgyvendintai teritorijai. Jo teigimu, regione, kuriame nuolat gyvena apie 15 000 žmonių, šiuo metu papildomai buvo susitelkę dar apie 12 000 poilsiautojų.

    „Šis gaisras plito žaibo greičiu, o tai, ką ugniagesiams pavyko išgelbėti, iš tiesų prilygsta stebuklui“, – sakė Andrejus Plenkovičius.

    Splitų ligoninės atstovai nurodė, kad iki šiol čia pristatyta apie 40 nukentėjusiųjų, tarp jų yra ir užsienio turistų. Naktį į gaisro zoną buvo sutelkti beveik 300 ugniagesių, tačiau, kaip pripažino šalies ugniagesių vadovybė, liepsnos kai kuriose vietose juos lenkė.

    „Buvo baisu net žiūrėti: nukentėjo daug namų, kavinių, restoranų, automobilių ir valčių, kurios stovėjo sausumoje“, – sakė šalies ugniagesių vadovas Slavko Tucakovičius.

    Vietos žiniasklaida transliavo vaizdus, kuriuose ugniagesiai dirbo prie didžiulių liepsnų sienų, o žmonės skubėjo palikti namus. Kroatijos Raudonasis Kryžius pranešė, kad dalis evakuotųjų, įskaitant turistus, buvo apgyvendinti laikinuose centruose, kur jiems suteiktos bazinės sąlygos.

    Auštant į dangų pakilo vandens semtuvais aprūpinti lėktuvai, tarp jų ir „Canadair“ tipo orlaiviai, o pareigūnai teigė, kad padėtis Omišo apylinkėse kiek stabilizavosi. Vis dėlto dalis aviacijos pajėgų netrukus buvo perkelta į kitą gaisro židinį Pelješaco pusiasalyje, maždaug už 70 kilometrų į pietus, kur liepsnos vėl ėmė grasinti namams.

    Gaisrai tuo pat metu fiksuoti ir kitose Balkanų vietose, o meteorologai regionui prognozuoja užsitęsusią karščio bangą ir sausrą. Kroatijoje šią vasarą jau ne kartą fiksuoti aukšti temperatūros rekordai, o netoli Omišo esantis Splitas šią savaitę pasiekė 39,7 laipsnio karščio ribą.

  • Europa liepsnoja: 2026-ieji jau muša rekordus, o labiausiai kenčia Ispanija ir Prancūzija

    Europa liepsnoja: 2026-ieji jau muša rekordus, o labiausiai kenčia Ispanija ir Prancūzija

    Gaisrų sezonas įsibėgėja

    Šią vasarą Europa susiduria su intensyviomis miškų ir krūmynų gaisrų bangomis, kurias dar labiau kaitina užsitęsusios karščio bangos ir sausra. Iki liepos pabaigos Prancūzijoje ir Ispanijoje dėl gaisrų buvo evakuota daugiau nei 320 000 žmonių, o rizika išlieka ir artėjant rugpjūčio viduriui.

    Ekspertai pabrėžia, kad gaisrų padariniai neapsiriboja sudegusiais plotais. Žala apima sunaikintus būstus, pasėlius ir infrastruktūrą, turizmo sutrikimus, dūmų poveikį sveikatai bei augantį spaudimą viešiesiems finansams ir draudimo rinkai.

    „Šių metų gaisrai patvirtina, kad ekonominė jų kaina gerokai viršija sudegusios žemės atkūrimą“, – sakė Readingo universiteto Henley verslo mokyklos profesorius Simone Varotto.

    „Galutinėje sąskaitoje bus sunaikinti namai, verslai ir derlius, sutrikę turizmas bei pramonė, su dūmais susiję sveikatos padariniai, didesnė našta biudžetui ir galimai didesnės draudimo įmokos“, – pridūrė jis.

    Kiek žemės jau sudegė?

    Nors tiksliai įvertinti bendrą ekonominę žalą sudėtinga, sudegusio ploto rodiklis leidžia palyginti sezono mastą skirtingose šalyse. Pagal Globalią gaisrų informacijos sistemą, iki 31-osios metų savaitės Europos Sąjungoje 2026 metais sudegė 489 826 hektarai.

    Tai ketvirtas didžiausias rodiklis šiame metų taške per pastaruosius 15 metų. Didesni skaičiai buvo fiksuoti 2012 metais, 2017 metais ir 2022 metais, o 2012–2025 metų vidurkis siekia 434 711 hektarų.

    Ispanija ir Prancūzija – smūgio epicentre

    Didžiausią sudegusio ploto dalį Europos Sąjungoje sudaro Ispanija: iki rugpjūčio pradžios čia fiksuota 185 948 hektarai, arba apie 38 proc. viso ES rodiklio. Tai daugiau nei dukart viršija ankstesnių 14 metų vidurkį, skaičiuojant iki 31-osios savaitės.

    Prancūzija – antroje vietoje su 99 092 hektarais, tai sudaro apie 20 proc. ES bendro sudegusio ploto. Šaliai tai prasčiausias sezonas nuo 2012 metų šiame palyginime, o rodiklis daugiau nei tris kartus viršija 14 metų vidurkį.

    Italijoje iki to paties laikotarpio sudegė 79 084 hektarai, Portugalijoje – 47 776 hektarai, Graikijoje – 23 839 hektarai. Italijai ir Portugalijai 2026 metų sezonas pagal mastą patenka tarp prasčiausių per pastaruosius 15 metų, o Graikijai kai kurie ankstesni sezonai šiame metų taške buvo dar sunkesni.

    Rizika plečiasi į šiaurę

    Šiemet ryškesnį šuolį, lyginant su ankstesnių metų vidurkiais, registruoja ir šalys, kurios tradiciškai nelaikytos didžiausios gaisrų rizikos zonomis. Pavyzdžiui, Austrijoje iki rugpjūčio pradžios fiksuota 1 687 hektarai, Danijoje – 1 177 hektarai, Nyderlanduose – 1 677 hektarai, o Vokietijoje – 6 045 hektarai.

    Jungtinėje Karalystėje sudegė 22 206 hektarai, ir tai šiame metų taške yra prasčiausias rezultatas per 15 metų. Tuo metu Turkijoje šiemet sudegęs plotas mažesnis nei įprasta pagal pastarųjų metų vidurkius.

    „Šios vasaros karščio bangos ir gaisrai pietų Anglijoje rodo, kad gaisrų rizika nebėra vien Viduržemio regiono problema“, – sakė Simone Varotto.

    Specialistai pažymi, kad šiltesnės ir sausesnės vasaros, ilgėjantis gaisrų sezonas bei vėjai didina tikimybę, jog ekstremalūs gaisrai taps dažnesni. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvojo perspėjimo sistemoms, civilinės saugos pajėgumams ir prevencijai, ypač miestų prieigose ir miškingose priemiesčių zonose.

  • Karščio vasara smogia ES: nuostoliai iki 180 mlrd. eurų, labiausiai nukenčia Prancūzija

    Karščio vasara smogia ES: nuostoliai iki 180 mlrd. eurų, labiausiai nukenčia Prancūzija

    Karštis gali „suvalgyti“ augimą

    Užsitęsęs ekstremalus karštis Europoje šią vasarą gali kainuoti Europos Sąjungos ekonomikai apie 180 mlrd. eurų. Tokį vertinimą pateikė „Triodos Bank“ tyrėjai, skaičiuodami tiesioginę ir netiesioginę karščio bei gaisrų žalą.

    Ši suma prilyginama maždaug 1 proc. ES bendrojo vidaus produkto, tad poveikis būtų panašus į visus metus planuotą ekonomikos prieaugį. Kitaip tariant, karštis gali gerokai pristabdyti augimą ir priartinti bloką prie stagnacijos.

    Kur prarandami milijardai?

    Analizėje išskiriami keli kanalai, per kuriuos karštis smogia ekonomikai: žemės ūkio derliaus kritimas, energijos gamybos ir tiekimo sutrikimai, transporto infrastruktūros ribojimai ir darbo našumo mažėjimas. Pastarasis poveikis laikomas didžiausiu, tačiau jį sunkiausia tiksliai įvertinti.

    Karštis mažina augalų derlingumą, pieno ūkių produktyvumą, o tai vėliau atsispindi maisto kainose ir didesnėse verslo sąnaudose. Energetikoje problemų kelia ribojama kai kurių elektrinių veikla, mažėjantis hidroenergetikos potencialas dėl vandens trūkumo ir augančios didmeninės elektros kainos.

    Transporto sektoriuje karštis didina rizikas geležinkeliams ir keliams, o kai kur riboja ir vidaus vandenų laivybą. Tuo pat metu auga išlaidos remontui, vėsinimo sprendimams bei veiklos tęstinumui, o tai ypač jaučia logistikos ir pramonės grandinės.

    Darbo našumas krenta, kai viršija 30 laipsnių

    Tyrime pabrėžiama, kad darbuotojų našumas pradeda ryškiai mažėti, kai oro temperatūra peržengia maždaug 25–30 laipsnių ribą. Didžiausi nuostoliai fiksuojami lauko ir fiziškai sunkiuose darbuose, tačiau nukenčia ir biurų sektorius, nes karštis blogina miego kokybę bei dėmesio koncentraciją.

    Įvertinimuose remiamasi ir kitų analitikų skaičiavimais: ilgiau trunkant temperatūrai virš 30 laipsnių, vienam papildomam laipsniui siejamas kelių procentų produkcijos per valandą kritimas. Tai tiesiogiai reiškia mažesnę pagaminamą pridėtinę vertę ir didesnį spaudimą įmonių kaštams.

    Kodėl labiausiai nukenčia Prancūzija?

    Didžiausias smūgis tarp didžiųjų ES ekonomikų prognozuojamas Prancūzijai. Vertinimas grindžiamas ne vien temperatūra, o ir ekonomikos struktūra, sektorių jautrumu karščiui, kelionių į darbą trukme, oro kondicionavimo paplitimu bei visuomenės prisitaikymo lygiu.

    Skaičiuojama, kad Prancūzijai šiemet gali „dingti“ apie 1,4 procentinio punkto augimo, o tai reikštų realią riziką pereiti į ekonomikos susitraukimą. Kitos šalys, pavyzdžiui, Ispanija ar Italija, turi itin karščiui jautrių darbo vietų, tačiau ilgesnė prisitaikymo patirtis mažina vienos konkrečios vasaros smūgį.

    Žala, kurios BVP neparodo

    Ekonominiai skaičiavimai neapima visos kainos, kurią visuomenė sumoka per sveikatos ir gyvybių praradimus. Šią vasarą karščio bangos Europoje siejamos su tūkstančiais papildomų mirčių, o sveikatos sistemoms tenka didesnė apkrova dėl šilumos smūgių, dehidratacijos ir paūmėjančių lėtinių ligų.

    Didelę riziką didina ir miškų gaisrai: ES mastu kasmet fiksuojami dideli išdegę plotai, o sausros ir karščio kombinacija šią grėsmę augina. Be tiesioginių nuostolių turtui, padaroma žala ekosistemoms, prarandamos jų teikiamos paslaugos, didėja oro tarša ir kvėpavimo sutrikimų rizika.

    Tyrėjai pabrėžia, kad prisitaikymo priemonės, tokios kaip pastatų vėsinimas, darbo organizavimo pokyčiai, miestų žalinimas ar ankstyvo perspėjimo sistemos, gali sumažinti dalį nuostolių, tačiau visiškai jų neeliminuos. Kartu akcentuojama, kad be nuoseklaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo ekstremalūs vasaros epizodai ilgainiui taps vis brangesni.

  • Kanados Britų Kolumbijoje dėl sparčiai plintančių miškų gaisrų evakuota per 20 000 žmonių

    Kanados Britų Kolumbijoje dėl sparčiai plintančių miškų gaisrų evakuota per 20 000 žmonių

    Vakarų Kanadoje, Britų Kolumbijos provincijoje, sparčiai plintant miškų gaisrams iš namų pasitraukti priversta daugiau nei 20 000 žmonių. Provincijos valdžia paskelbė nepaprastąją padėtį, pabrėždama, kad artimiausiomis dienomis sąlygos gali tapti itin pavojingos ir paliesti naujas bendruomenes.

    Evakuacijos ypač išsiplėtė Okanagano ežero regione, kur nurodyta išvykti Summerlando ir Peachlando gyventojams. Vietos tarnybos pranešė, kad dalis žmonių buvo iškelti skubiai, nes ugnis per trumpą laiką priartėjo prie gyvenviečių ir pagrindinių kelių.

    Vienas gaisrų židinių, vadinamas Bald Range gaisru, per naktį smarkiai išaugo ir, pareigūnų teigimu, plito taip greitai, kad trauktis teko net kai kuriems ekstremaliųjų situacijų valdymo darbuotojams. Situaciją sunkina karštis, stiprūs vėjai ir užsitęsusi sausra, dėl kurių ugnis gali peršokti didelius atstumus.

    „Turėjau palikti ekstremaliųjų operacijų centrą, kad spėčiau išvežti šeimą. Judame į pietus“, – sakė regiono ekstremaliųjų situacijų pareigūnas Erikas Thompsonas.

    Provincijos premjeras Davidas Eby spaudos konferencijoje aiškino, kad ugniagesiai fiksuoja vadinamąjį gaisro šuoliavimą per medžių viršūnes, o liepsnos kai kur pakyla į dešimtis metrų. Pasak jo, tokio intensyvumo gaisrai gali sukurti savas oro sąlygas, didinančias žaibavimo ir naujų židinių tikimybę.

    Gelbėjimo komandos tęsia paieškas teritorijose, kur ugnis atkirtusi kelius ir gyventojai gali būti įstrigę. Dalis žmonių, likusių už gaisro perimetro, evakuojami oru, tačiau skrydžius apsunkina dūmai ir greitai besikeičianti situacija.

    Kanados karališkoji raitoji policija pranešė tirianti galimą žūtį netoli Summerlando, tačiau dėl pavojingų sąlygų pareigūnai kol kas negalėjo patvirtinti informacijos. Oficialūs duomenys apie sužeistuosius ar patirtą žalą dar nepateikti.

    Britų Kolumbijos miškų gaisrų tarnyba nurodė, kad provincijoje fiksuojama daugiau nei šimtas aktyvių gaisrų, dalis jų lieka nekontroliuojami. Visos Kanados mastu šį sezoną ugnis jau nuniokojo beveik 4 000 000 hektarų, o tai atnaujino diskusijas apie ekstremalių gaisrų rizikos augimą šylant klimatui.

    Mokslininkai ir klimato rizikos vertinimai pastaraisiais metais pabrėžia, kad žmogaus sukelta klimato kaita didina karščio bangų, sausrų ir itin degių sąlygų tikimybę, o tai tiesiogiai veikia gaisrų mastą ir plitimo greitį. Pareigūnai ragina gyventojus sekti evakuacijos nurodymus ir negrįžti į pavojingas teritorijas, kol tarnybos nepaskelbs, kad grįžti saugu.

  • Ispanijoje liepsnoja du regionai: 4 000 hektarų pelenais, evakuoti šimtai, pajėgos ant ribos

    Ispanijoje liepsnoja du regionai: 4 000 hektarų pelenais, evakuoti šimtai, pajėgos ant ribos

    Ispanijoje savaitgalį su liepsnomis vienu metu kovoja keli regionai: Andalūzijoje, netoli Niebla, ir Valensijos autonominėje srityje, Kasteljone. Dėl sparčiai plintančių gaisrų iš gyvenviečių teko evakuoti šimtus žmonių, o daliai gyventojų buvo nurodyta likti namuose.

    Andalūzijos miškų gaisrų gesinimo tarnyba INFOCA pranešė, kad Niebla apylinkėse kilęs gaisras privertė evakuoti Berrocal, El Membrillo, El Pozuelo ir Marigenta gyvenviečių centrus į vakarus nuo Sevilijos. Per kelias paras ugnis jau buvo nuniokojusi daugiau kaip 4 000 hektarų, o iš pavojingos zonos išgabenta apie 400 žmonių.

    Naktį gaisro perimetre dirbo apie 150 ugniagesių ir miškų specialistų, siekta stabilizuoti situaciją ant žemės. Pareigūnai pabrėžė, kad gesinimą sunkina staigiai besikeičianti vėjo kryptis ir vėjo nešamos žarijos, dėl kurių ugnis gali persimesti į naujus plotus.

    Andalūzijos regiono valdžios atstovas Antonio Sanz nurodė, kad incidentas išlieka sudėtingas ir praėjus 48 valandoms nuo gaisro pradžios. Pasak jo, gaisro pavojingumo lygis išlaikomas aukštas, o situacija gali kisti itin greitai.

    Taip pat pranešta, kad Ispanijos vyriausybės atstovė, trečioji vicepremjerė ir ekologinės pertvarkos ministrė Sara Aagesen turėtų apsilankyti pažangiame vadovavimo poste Niebla apylinkėse. Ten ji planuoja susitikti su operacijos vadovais ir aptarti tolesnius veiksmus.

    Kasteljone atnaujinta aviacija

    Kitas didelis židinys fiksuotas Kasteljono provincijoje, rytinėje Ispanijos pakrantės dalyje, kur prie Tírig gaisro auštant vėl prisijungė aviacijos pajėgos. Dieną prieš tai dėl dūmų ir rizikos ugniai priartėti prie gyvenviečių buvo nurodyta izoliuotis Catí savivaldybėje, kur gyvena apie 700 žmonių.

    Kasteljono provincijos ugniagesių konsorciumas skelbė, kad naktį perimetro sutvirtinimo darbus tęsė apie 200 žmonių, tačiau veiksmus apsunkino sudėtingas reljefas ir daubų bei griovų tinklas. Valensijos regiono ekstremalių situacijų ir vidaus reikalų ministras Juan Carlos Valderrama informavo, kad gaisras apėmė apie 395 hektarus 15 kilometrų perimetre.

    Pasak pareigūnų, į operaciją buvo sutelktos didelės pajėgos: apie 300 žmonių, 19 orlaivių ir 50 antžeminių vienetų. Ministras pabrėžė, kad aukšto pavojingumo režimas išlieka, o didžiausią nerimą kelia šiaurinis ir pietinis sektoriai, kuriuose gaisras gali plėstis sparčiausiai.

    Kasteljone pastarosiomis dienomis fiksuoti keli atskiri užsidegimai, dalis jų, kaip įtariama, galėjo kilti po audrų, kai žaibai pataikė į sausą augmeniją. Galutinės priežastys paprastai nustatomos tik atlikus aplinkosauginių padalinių tyrimus ir įvertinus meteorologinius duomenis.

    Vienas židinys suvaldytas

    Valensijos autonominės srities ekstremalių situacijų koordinavimo centras pranešė, kad Sierra Engarcerán gaisras pietuose nuo Tírig jau yra suvaldytas. Skelbiama, jog jis paveikė apie 45 hektarus maždaug 4 kilometrų perimetre.

    Pastarosiomis valandomis atšauktas ir ankstesnis nurodymas izoliuotis, o evakuoti vietos gyventojai galėjo sugrįžti į savo sodybas. Laikinoje prieglaudoje buvę žmonės taip pat išvyko, tačiau tarnybos toliau stebi situaciją, nes vėjo krypties pokyčiai gali pakeisti rizikos žemėlapį.

    Šie gaisrai dar kartą primena, kad Pietų Europoje vasaromis didėjanti karščio ir sausros rizika reikšmingai kelia miškų gaisrų tikimybę. Specialistai pabrėžia, kad tokiais atvejais lemiami tampa ankstyvas aptikimas, greitas pajėgų permetimas ir prevencinės priemonės, mažinančios degios biomasės kiekį miškuose.

  • Gardo ežero kalnuose įsiplieskė didelis gaisras: evakuota apie 200 žmonių, situaciją sunkina vėjas

    Gardo ežero kalnuose įsiplieskė didelis gaisras: evakuota apie 200 žmonių, situaciją sunkina vėjas

    Italijoje, Gardo ežero vakarinėje pakrantėje esančiuose Tignale kalnuose, penktadienio vakarą kilo didelis miško gaisras. Į įvykio vietą sutelktos ugniagesių pajėgos, civilinės saugos komandos, miškų apsaugą prižiūrintys Carabinieri pareigūnai ir savanoriai.

    Vietos valdžios teigimu, gaisro plitimą apsunkina iki 40 kilometrų per valandą sustiprėjęs vėjas, nuolat keičiantis liepsnų kryptį. Situaciją dar labiau paaštrina pastarųjų savaičių sausra: dėl išdžiūvusios augmenijos ugnis plinta greičiau, o židiniai gali atsinaujinti net po gesinimo.

    Evakuota apie 200 žmonių

    Institucijos nurodė evakuoti apie 200 gyventojų ir turistų. Per naktį iš poilsio būstų ir apgyvendinimo vietos „La Forca“ perkelti poilsiautojai, dalis jų buvo išvežti į saugesnes zonas.

    Gelbėtojai tikrina namus ir atostogų būstus, nes ne visada aišku, kurie objektai tuo metu buvo užimti turistų. Pranešimų apie nukentėjusius žmones kol kas nėra, o pagrindinis tikslas išlieka liepsnų suvaldymas ir gyventojų saugumo užtikrinimas.

    Gesinimui pasitelkta aviacija

    Šeštadienio rytą gaisro gesinimui pasitelkti du vandens semtuvai lėktuvai „Canadair“, kurie nuo vandens telkinių surinktą vandenį išmeta virš ugnies židinių. Tokia taktika dažniausiai naudojama kalnuotose vietovėse, kur gaisro neįmanoma greitai pasiekti antžeminėmis priemonėmis.

    Gaisro priežastis kol kas neįvardijama, o tarnybos ragina žmones laikytis saugumo nurodymų ir nevyksti į uždarytas teritorijas. Gelbėjimo darbai tęsiami, o situacijos raidą lems vėjo kryptis ir artimiausių valandų meteorologinės sąlygos.

  • Europa liepsnose: Graikija kovoja su vėjų kurstomais gaisrais, Ispanijoje – nauji židiniai

    Europa liepsnose: Graikija kovoja su vėjų kurstomais gaisrais, Ispanijoje – nauji židiniai

    Europos pietuose tęsiasi intensyvi kova su miškų gaisrais: Prancūzija skelbia suvaldžiusi pagrindinius židinius, o Graikijoje ir dalyje Ispanijos situacija išlieka įtempta. Gelbėtojai pabrėžia, kad didžiausią grėsmę šiuo metu kelia stiprus vėjas ir išsausėjusi augmenija.

    Graikijoje keli gaisrai siautėja didesnės Atėnų aglomeracijos teritorijoje ir salose, o ugniagesių darbą apsunkina gūsiai, kai kur siekiantys apie 100 kilometrų per valandą. Dėl turbulencijos ir riboto matomumo dalis aviacijos pajėgų ne visada gali saugiai semti vandens ar vykdyti numetimus.

    Graikijoje – evakuacijos ir dideli nuostoliai

    Didžiausias dėmesys sutelktas į regionus netoli Atėnų, kur ugnis persimetė per kalnuotas vietoves ir priartėjo prie gyvenviečių. Kai kur, vietos valdžios teigimu, apgadinta ar sunaikinta nemažai namų, o gyventojai buvo evakuojami prevenciškai, siekiant išvengti aukų.

    Specialistai vertina, kad dalis gaisrų jau paveikė daugiau nei 10 000 hektarų, o bendras šios bangos nuostolis Graikijoje perkopė 12 000 hektarų miškų ir žemės ūkio plotų. Skelbiama ir apie žuvusius ugniagesius, o tai dar kartą išryškina, kokia pavojinga tapo vasaros gaisrų sezono realybė regione.

    „Ugniagesių pajėgos stumiamos iki galimybių ribos, o vėjas kartais paverčia aviacijos darbą praktiškai neįmanomu“, – sakė Graikijos civilinės saugos ministras Evangelos Tournas.

    Prancūzijoje plitimas sustabdytas

    Prancūzija praneša suvaldžiusi didžiausius gaisrus netoli Bordo ir pietryčiuose, nors dalis teritorijų tebėra atidžiai stebimos dėl galimų atsinaujinimų. Nuo liepos pradžios, pagal oficialiai skelbtus duomenis, šalyje išdegė apie 63 000 hektarų miškų ir žemės ūkio plotų.

    Didžiausias gaisras Žirondos regione nuniokojo apie 42 000 hektarų ir sunaikino šimtus namų. Evakuotų žmonių skaičius buvo išaugęs iki 220 000, tačiau didžioji dalis jau grįžo į namus, o pareigūnai akcentuoja, kad rizika išlieka, jei grįš vėjas ir karštis.

    Ispanijoje – gerėja, bet gaisrai atsinaujina

    Ispanijoje bendra padėtis vertinama kaip gerėjanti, tačiau kai kur židiniai vėl įsižiebia, ypač Zamoros ir Kasteljono regionuose, taip pat kai kuriose Kastilijos ir Leono vietovėse. Vienose teritorijose gyventojai jau sugrįžo, kitur evakuacijos taikomos prevenciškai, jei ugnis priartėja prie kaimų ar kelių.

    Pagal Ispanijos ekologinės pertvarkos ir demografinio iššūkio ministerijos pateiktus preliminarius skaičius, nuo metų pradžios iki rugpjūčio 2 dienos šalyje išdegė 186 544 hektarai miškų. ES mastu nuo metų pradžios gaisrai jau buvo nuniokoję apie 485 000 hektarų, o tai rodo, kad sezonas išlieka vienas aktyviausių per pastaruosius metus.

    Ekspertai pabrėžia, kad Viduržemio jūros regiono gaisrų riziką didina karščio bangos, užsitęsusios sausros ir itin žema augmenijos drėgmė. Ši kombinacija leidžia ugniai plisti greitai, o staigūs vėjo sustiprėjimai per kelias minutes gali pakeisti gaisro kryptį ir pavojų gyvenvietėms.