CP v2

Tag: Miškų gaisrai

  • Kelmės rajono ESOC posėdis: dėmesys gaisrų prevencijai, maudymosi sezonui ir civilinės saugos pratyboms

    Kelmės rajono ESOC posėdis: dėmesys gaisrų prevencijai, maudymosi sezonui ir civilinės saugos pratyboms

    2026 metų gegužės 12 dieną įvyko Kelmės rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (ESOC) planuotas posėdis. Jame buvo vertinama parengtis sezoninėms rizikoms ir aptarti sprendimai, kurie turėtų mažinti incidentų tikimybę šiltuoju metų laiku.

    Posėdyje daug dėmesio skirta gamtinio pobūdžio gaisrams atvirose teritorijose, miškuose ir durpynuose. Aptartos dažniausios problemos, prevencinių priemonių poreikis bei institucijų pasirengimas reaguoti, kai sausros ir vėjo derinys padidina ugnies plitimo riziką.

    Maudymosi sezonas ir prevencija

    Artėjant maudymosi sezonui, svarstytos skęstančiųjų prevencijos priemonės ir pasirengimas jų įgyvendinimui. Taip pat aptartos įteisintų rajono paplūdimių vandens kokybės stebėsenos ir teritorijų priežiūros procedūros, kad gyventojams būtų užtikrintos aiškios ir saugios poilsio sąlygos.

    ESOC nariai akcentavo, kad praktikoje svarbiausias rezultatas pasiekiamas tada, kai civilinės saugos sistemos pajėgos veikia suderintai. Posėdyje aptartas bendradarbiavimo stiprinimas įgyvendinant prevencines priemones, ypač informuojant gyventojus ir koordinuojant veiksmus tarp tarnybų.

    Pratybos ir ugdymo projektas

    Posėdyje pristatytas pilotinis projektas Karinis ugdymas ir civilinės saugos pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms Kelmės rajono ugdymo įstaigose. Taip pat išklausyta informacija apie hantavirusinę infekciją, pabrėžiant rizikų atpažinimo ir informavimo svarbą bendruomenėje.

    Susitikimo metu sutarta dėl savivaldybės lygio civilinės saugos kompleksinių pratybų: pasirinkta tema, aptartas laikas, dalyviai, vertintojai ir numatyta organizavimo eiga. Tokios pratybos padeda įsivertinti realų pasirengimą ir laiku pastebėti spragas, kurios kasdienėje veikloje gali likti nepastebėtos.

    Atnaujinta grėsmių analizė

    ESOC nariams ir posėdžio dalyviams pristatytas Kelmės rajono savivaldybės grėsmių analizės projektas. Bendru sutarimu jam pritarta, akcentuojant, kad grėsmių vertinimas yra pagrindas planuojant prevenciją, resursus ir reagavimo prioritetus.

    Posėdžiui vadovavo Kelmės rajono savivaldybės vicemeras Tadas Kasparas, pavaduojantis merą. Savivaldybė nurodė, kad aptarti klausimai bus naudojami planuojant tolesnius veiksmus ir koordinuojant pasirengimą galimoms ekstremaliosioms situacijoms.

  • 2026-ieji žada katastrofą: nuo Afrikos iki Amazonės liepsnoja rekordai, blogiausia dar priešaky

    2026-ieji žada katastrofą: nuo Afrikos iki Amazonės liepsnoja rekordai, blogiausia dar priešaky

    2026 metų pradžia pasaulyje jau pažymėta rekordiniais gaisrais: per pirmuosius keturis mėnesius ugnis nuniokojo daugiau kaip 150 mln. hektarų teritorijų. Tai yra apie 20 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais rekordiniais metais, o artėjant vasarai Šiaurės pusrutulyje prognozuojamas tolesnis situacijos blogėjimas.

    Mokslininkai įspėja, kad 2026 metais gali kartotis temperatūros rekordai, o tai didina sausrų ir didelio masto gaisrų tikimybę. Viena svarbiausių rizikų šiais metais siejama su itin stipriu El Ninjo reiškiniu, kuris gali sustiprinti karščio bangas ir išsausinti augmeniją dideliuose regionuose.

    Afrikoje šiemet jau išdegė apie 85 mln. hektarų sausumos, tai yra maždaug 23 proc. daugiau nei per pirmuosius keturis mėnesius ankstesniais rekordiniais metais. Ekspertai pabrėžia, kad dalyje regionų ugnies plitimą paspartina užsitęsusios sausros ir aukšta oro temperatūra, o pasekmės jaučiamos ir vietos ūkiui, ir sveikatai.

    Azijoje per tą patį laikotarpį išdegė apie 44 mln. hektarų, tai yra apie 40 proc. daugiau nei ankstesniais rekordiniais metais. Labiausiai nukentėjo Mianmaras, Tailandas, Laosas ir dalis Kinijos teritorijų, kur gaisrų riziką didina karšti, sausi orai ir sezoninis žemės ūkio deginimas.

    Ekspertai prognozuoja, kad El Ninjo poveikis artimiausiais mėnesiais gali paskatinti ekstremalius karščius ir naujas gaisrų bangas Australijoje, Kanadoje, Jungtinėse Valstijose bei Amazonės baseine. Pastaruoju atveju nerimą kelia tai, kad sausros ir miškų kirtimas mažina ekosistemos atsparumą, o dideli gaisrai reikštų dar didesnes šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad gaisrų sezonai daugelyje šalių ilgėja, o ekstremalūs reiškiniai tampa dažnesni, todėl vien tik reagavimo priemonių nepakanka. Vis svarbesnės tampa prevencijos strategijos: ankstyvas rizikų nustatymas, miškų ir pievų tvarkymas, urbanistinis planavimas gaisrų zonose bei gyventojų pasirengimas karščio ir dūmų epizodams.

  • Pamatėte nuvirtusį kelio kūgį? Ugniagesiai įspėja: pakelti gali būti pavojinga

    Pamatėte nuvirtusį kelio kūgį? Ugniagesiai įspėja: pakelti gali būti pavojinga

    Nuvirtęs ar pakelėje paliktas kelio kūgis daugeliui atrodo menka smulkmena, kurią norisi „sutvarkyti“ ir pastatyti atgal. Tačiau gelbėjimo tarnybos perspėja, kad kai kuriais atvejais toks veiksmas gali trukdyti operacijoms ir net kainuoti brangaus laiko.

    Vokietijos Wesertal–Lippoldsberg apylinkių ugniagesiai socialiniuose tinkluose atkreipė dėmesį, kad nuverstas kūgis kartais naudojamas kaip paprastas, bet labai praktiškas orientyras. Jis gali būti paliekamas tyčia, kad kitos ekipažų pajėgos greičiau rastų kelią į incidento vietą.

    Kodėl kūgis gali būti paliktas tyčia?

    Gelbėtojai aiškina, kad miesto gatvėse navigacija paprastai veikia patikimai, tačiau miško keliukuose, laukų prieigose ar atokiose vietovėse situacija kitokia. Ten ryšys ir žemėlapių tikslumas gali skirtis, o privažiavimai būna painūs, todėl prireikia aiškių, matomų ženklų.

    Tokiu atveju nuverstas kūgis gali tapti analogine „rodykle“: jo siauresnė dalis nukreipiama į važiavimo kryptį, kuria turi judėti atvykstantys ekipažai. Tai ypač aktualu, kai į įvykį vyksta ne vienas automobilis, o kelios pajėgos, kurios turi suvažiuoti tuo pačiu maršrutu.

    Kada tai ypač svarbu?

    Tokie orientyrai dažniau pasitaiko gesinant gaisrus atvirose teritorijose ar miškuose, kai reikia greitai nukreipti pastiprinimą į tinkamą įvažiavimą. Sausros laikotarpiais, kai augalija lengviau užsidega, kiekviena minutė gali lemti, ar ugnis bus suvaldyta ankstyvoje stadijoje.

    Be to, gelbėjimo tarnyboms svarbu, kad keli automobiliai nepradėtų blaškytis skirtingais miško keliukais ir neužblokuotų vienas kitam privažiavimo. Paprastas krypties žymėjimas padeda suvaldyti srautus ir greičiau pasiekti incidento vietą.

    Ką daryti, jei pamatėte nuvirtusį kūgį?

    Jei kūgis guli atokioje vietoje, šalia miško keliukų, sankryžoje ar ten, kur akivaizdžiai gali vykti tarnybų darbas, saugiausia jo neliesti. Ypač jei netoliese matyti technika, girdėti sirenos arba vieta atrodo susijusi su vykstančiu įvykiu.

    Jeigu kūgis kelia tiesioginį pavojų eismui, o aplink nėra jokių ženklų, kad vyksta gelbėjimo darbai, geriausia pasirinkti saugų sprendimą ir informuoti atsakingas tarnybas. Taip išvengsite situacijos, kai geranoriškas veiksmas netyčia sutrikdo kitų darbą.

    „Gali atrodyti, kad GPS išsprendžia viską, bet atokiose vietovėse kartais tenka pasikliauti paprastais, analoginiais ženklais, kad kolegos greitai rastų teisingą kryptį“, – sakė ugniagesiai, aiškindami, kodėl nuversto kūgio nereikėtų skubėti pakelti.

  • Netoli Černobylio plečiasi didelis miškų gaisras: sudėtingiausia situacija prie Pripetės upės

    Netoli Černobylio, Ukrainos Kyjivo srityje esančioje uždarojoje zonoje, plečiasi didelis miškų gaisras. Černobylio radiacinio ir ekologinio biosferos rezervato atstovai skelbia, kad ugnis greitai išplito dėl stiprių vėjo gūsių, o sudėtingiausia padėtis fiksuojama prie Pripetės upės.

    Pranešama, kad gaisras apėmė kelias rezervato teritorijas ir dalį miškų urėdijos plotų. Pirminiais vertinimais, ugnis yra perėjusi maždaug 1 200 hektarų, o didžiausios pajėgos sutelktos atviro degimo židiniams malšinti.

    Ypač įtempta situacija nurodoma atskirose Opachičių padalinio vietose ir kairiajame Pripetės upės krante. Gelbėtojai teigia, kad dėl vėjo viršutinis gaisras kai kur peršoko į naujas teritorijas, todėl degimo zona išsiplėtė.

    „Dėl stiprių vėjo gūsių ugnis kai kur perėjo į gretimus masyvus ir tai padidino gaisro plotą kairiajame Pripetės upės krante“, – teigiama rezervato pranešime.

    Gesinimo darbus apsunkina ir saugumo rizikos: dalyje vietovių darbai negali būti vykdomi dėl minų pavojaus. Dėl to gelbėtojai priversti rinktis saugesnes prieigas ir koncentruotis į židinius, kuriuos galima pasiekti technika.

    Iš viso gaisrui likviduoti sutelkta keli šimtai darbuotojų ir kelios dešimtys technikos vienetų, darbai vyksta nepertraukiamai. Pareigūnai pabrėžia, kad situacija išlieka sudėtinga, nes vėjas ir sausesni orai gali lemti naujus ugnies šuolius.

    Tuo pat metu skelbiama, kad radiacinis fonas gaisro rajone neviršija normų. Rezervato pateikiami matavimai rodo 0,19–0,35 mikrosiverto per valandą lygį, todėl, anot jų, papildomų radiologinių grėsmių šiuo metu nefiksuojama.

    Pastaraisiais metais gaisrai uždarojoje zonoje kartojasi vis dažniau, o jų gesinimą apsunkina ne tik klimato veiksniai, bet ir karo sukelti apribojimai. Ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad sausringesni sezonai, stiprūs vėjai ir ribotos galimybės operatyviai pasiekti kai kurias teritorijas didina tokių incidentų masto riziką.

  • Prie Černobylio plinta 1 100 ha miškų gaisras: pareigūnai aiškina, ar yra radiacijos grėsmė

    Ukrainos Kyjivo srityje, Černobylio atskirties zonoje, gelbėtojai gesina sparčiai plintantį miškų gaisrą. Skelbiama, kad ugnis apėmė daugiau kaip 1 100 hektarų, o situaciją sunkina sausra ir stiprūs vėjo gūsiai.

    Ukrainos Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, jog dėl vėjo liepsnos greitai persimeta į naujus miško masyvo kvartalus. Dėl to dalis pajėgų dirba sustiprintu režimu, siekiant lokalizuoti židinius ir sustabdyti gaisro plitimą.

    „Dėl stiprių vėjo gūsių ugnis sparčiai plinta teritorijoje, apimdama naujus miško masyvo kvartalus“, – pranešė Ukrainos Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

    Gesinimo darbus riboja ne tik meteorologinės sąlygos, bet ir saugumo rizikos. Tarnybos nurodo, kad kai kuriose atskirties zonos vietose išlieka minų ir sprogmenų pavojus, todėl dalyje miško kvartalų laikinai negalima vykdyti darbų.

    Ar kyla radiacijos grėsmė?

    Vėliau Ukrainos Vidaus reikalų ministerija informavo, kad radiacinė situacija šalyje išlieka stabili, įskaitant ir šiaurinę Kyjivo srities dalį. Pasak ministerijos, stebėsenos duomenys nerodo gamma spinduliuotės padidėjimo už normos ribų.

    „Pagal Nacionalinės hidrometeorologijos tarnybos duomenis, gama spinduliuotės lygis visoje šalies teritorijoje yra normos ribose“, – pranešė Ukrainos Vidaus reikalų ministerija.

    Pareigūnai taip pat ragina gyventojus vertinti tik oficialią informaciją, ypač jei viešojoje erdvėje pasirodo prieštaringi teiginiai apie galimą radiacinį foną. Černobylio regionas yra jautrus dėl istorinio 1986 metais įvykusio avarijos palikimo, todėl didesni gaisrai čia visuomet kelia papildomą visuomenės dėmesį.

    Kodėl gaisrai regione kartojasi?

    Atskirties zonoje gaisrų riziką didina ilgi sausringi periodai ir stiprūs vėjai, o karo sąlygomis situaciją komplikuoja ribotas priėjimas prie kai kurių teritorijų. Gelbėtojams tenka derinti gesinimo taktiką su saugumo reikalavimais, o tai gali lėtinti darbų tempą.

    Šiuo metu gaisro likvidavimui pasitelkti Ukrainos gelbėtojų padaliniai, specialioji technika ir kitų tarnybų pajėgos. Darbai tęsiami, prioritetą teikiant židinių lokalizavimui ir plitimo prevencijai.

  • Gaisras prie Černobylio po drono kritimo: liepsnos apėmė apie 1 100 hektarų, fonas normos ribose

    Ukrainos Černobylio radiacinio ir ekologinio biosferos rezervato teritorijoje kilo didelis gaisras, kurį, pirminiais duomenimis, sukėlė nukritęs dronas. Apie incidentą pranešė pats rezervatas, nurodydamas, kad operatyviai pradėti gaisro likvidavimo darbai.

    Pasak rezervato, 2026 metų gegužės 7 dieną užsidegė teritorija Opachičių gamtosauginiame mokslinių tyrimų padalinyje, priklausančiame bendrozoologiniam draustiniui Černobylio specialusis. Dėl vietovės ypatumų ir vėjo gūsio ugnis sparčiai plito, todėl situacija iškart buvo įvardyta kaip sudėtinga.

    2026 metų gegužės 7 dienos 10.00 valandos duomenimis, preliminarus gaisro plotas siekė apie 1 100 hektarų. Rezervato atstovai pažymėjo, kad liepsnų gesinimą apsunkina ir sudėtingas privažiavimas, ir nevienalytė miško bei pelkėtų vietovių struktūra.

    Į gaisro gesinimą įtrauktos rezervato pajėgos, kelių valstybinių specializuotų įmonių priešgaisrinės ir dozimetrijos tarnybos, taip pat Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos padaliniai. Iš viso, rezervato teigimu, dirbo 327 darbuotojai ir buvo panaudota 71 technikos vienetas.

    „2026 metų gegužės 7 dieną, nukritus dronui, rezervato teritorijoje kilo gaisras“, – pranešė Černobylio rezervato atstovai.

    Rezervatas taip pat informavo, kad gaisro rajone radiacijos lygis išlieka normos ribose ir svyruoja nuo 0,19 iki 0,35 mikrosiverto per valandą. Tokie rodikliai savaime nereiškia staigaus radiologinio pavojaus, tačiau gaisrai užterštose teritorijose visuomet vertinami itin atsargiai.

    Černobylio zona nuo 1986 metų avarijos laikoma padidintos rizikos teritorija, nes dalyje miškų dirvožemyje ir paklotėje yra radionuklidų. Dėl to tarnybos įprastai stebi ne tik liepsnų plitimą, bet ir dūmų kryptį, galimą pelenų pernašą, taip pat personalo dozes ir darbo trukmę.

    Papildomą grėsmę gesinimo darbams gali kelti sprogmenų ar kitų pavojingų objektų rizika, su kuria regione periodiškai susiduria gelbėtojai. Dėl tokių veiksnių kai kuriose teritorijose darbai gali būti laikinai ribojami, prioritetą teikiant žmonių saugumui ir kontrolės linijų įrengimui.

    Kol kas nepranešama, kad gaisras keltų tiesioginę grėsmę gyvenvietėms, tačiau situacija vertinama kaip dinamiška. Tarnybos toliau stebi vėjo pokyčius, gaisro perimetrą ir radiacinį foną, o prireikus koreguos gesinimo taktiką.

  • Uždrausta kūrenti ugnį populiariame parke: grilio nebus iki gegužės 14 dienos

    Uždrausta kūrenti ugnį populiariame parke: grilio nebus iki gegužės 14 dienos

    Kampinoso nacionaliniame parke Lenkijoje įvestas laikinas draudimas naudoti atvirą ugnį dėl itin didelio gaisrų pavojaus. Parko administracija nurodo, kad miško paklotės drėgnumas yra mažesnis nei 10 proc., o kritulių, kurie galėtų greitai pagerinti situaciją, kol kas neprognozuojama.

    Draudimas galioja iki gegužės 14 dienos, tačiau, jei sausringi orai tęsis, jis gali būti pratęstas. Tai reiškia, kad parko teritorijoje negalima kurti laužų, naudoti grilių, dujinių viryklių, fakelų ir kitų šaltinių, galinčių sukelti gaisrą.

    Parkas atviras, bet taisyklės griežtesnės

    Parkas lankytojams neuždaromas, todėl turistai ir toliau gali vaikščioti maršrutais bei naudotis poilsiui pritaikytomis erdvėmis. Vis dėlto renginiai ir susibūrimai turi vykti be laužų ir grilių, o lankytojai raginami ypač atsargiai elgtis su bet kokiais degiais daiktais.

    Administracija taip pat praneša, kad rezervacijų mokesčiai nesikeičia, tačiau rezervaciją galima atšaukti sistemoje iki renginio datos. Tokiu atveju sumokėtos įmokos grąžinamos.

    Gaisrų rizika auga ir kituose regionuose

    Apie padidėjusią gaisrų grėsmę įspėja ir Bieščadų nacionalinis parkas, ypač aukštesnėse kalnų vietose. Dėl užsitęsusios sausros augalija ten išdžiūvusi, todėl net menka kibirkštis gali sukelti greitai plintantį gaisrą, o parkas stiprina patruliavimą.

    Tuo metu Rostočės nacionalinis parkas po gaisro Solskos girioje laikinai apribojo patekimą į miško teritorijas. Pranešama, kad gaisras Biłgorajaus apskrityje apėmė apie 300 hektarų, o gesinimo metu sudužo gaisrinis lėktuvas „Dromader“ ir žuvo jo pilotas.

    Kodėl tokie draudimai įvedami vis dažniau?

    Miškų ir parkų administracijos pabrėžia, kad sausrų periodai ir aukšta temperatūra vis dažniau lemia situacijas, kai gaisrų rizika tampa kritinė. Tokiais atvejais laikini draudimai yra viena efektyviausių priemonių sumažinti žmogaus veiklos sukeltų gaisrų tikimybę, nes didelė dalis incidentų prasideda nuo neatsargiai panaudotos ugnies.

    Specialistai primena, kad net ir be atviros liepsnos pavojų gali kelti įkaitę paviršiai, nuorūkos ar netinkamai išmestos anglys. Todėl lankytojams rekomenduojama sekti parko pranešimus ir laikytis visų laikinų ribojimų, net jei jie trumpam keičia planus gamtoje.

  • Tragedija prasidėjo nuo traukinio rato: taip per kelias minutes ugnis prarijo Puszczą Notecką

    Tragedija prasidėjo nuo traukinio rato: taip per kelias minutes ugnis prarijo Puszczą Notecką

    1992 metų rugpjūtį Lenkijoje kilęs Puszczos Noteckos gaisras tapo vienu skaudžiausių šalies miškų istorijoje. Vėliau byla pasiekė net Aukščiausiąjį Teismą, nes reikėjo tiksliai atkurti įvykių eigą ir nustatyti atsakomybę.

    Dar birželį regione buvo fiksuojami pirmieji užsidegimai, o gesinimas kai kur užsitęsė dėl degančios paklotės ir durpių. Rugpjūtį situacija tapo kritinė: kaitra ir ilgas laikotarpis be lietaus išdžiovino mišką iki itin pavojingos būklės.

    1992 metų rugpjūčio 9 dieną Didžiosios Lenkijos vaivadijoje temperatūra perkopė 36 laipsnius, o kritulių nebuvo apie 50 dienų. Tokios sąlygos sudarė prielaidas, kad menkiausia kibirkštis galėtų virsti nekontroliuojamu gaisru.

    Lemiamą grandį, kaip vėliau konstatuota teismo dokumentuose, sukūrė traukinio techninis gedimas. Netrukus po sustojimo ir pajudėjimo iš Miały stoties vieno vagono ašyje užsiblokavus stabdžiams, nuo ratų ėmė skrieti kibirkštys.

    „Iš po vieno vagono ašies ratų pasipylusios kibirkštys krito į pakelės žolę ir piktžoles, o ugnis kelis kilometrus plito palei bėgius ir persimetė į gretimą jaunuolyną“, – teismo išvadą perteikė bylos medžiaga.

    Ugnis greitai peraugo į vadinamąjį viršūninį gaisrą, kai liepsnos juda medžių lajomis, o vėjas ir karštis toliau išnešioja žarijas. Tokiais atvejais degančios nuolaužos gali būti nunešamos šimtais metrų, todėl frontas plečiasi ne prognozuojamai, o šuoliais.

    Puszcza Notecka tuo metu buvo ypač pažeidžiama dėl sudėties: didžiąją jos dalį sudarė pušynai, kuriuose spygliuočių sakai ir eteriniai aliejai didina degumą. Dėl to gaisras liudininkams ir gelbėtojams atrodė panašus į ugnies audrą, kai liepsnos tarsi užverda virš medžių viršūnių.

    Nukentėjo ne tik miškas, bet ir laukinė fauna, o dalį aplinkinių vietovių teko evakuoti. Miško specialistai vėliau pabrėžė, kad tokiuose gaisruose realių nuostolių gamtai dažnai neįmanoma tiksliai suskaičiuoti, nes dalis gyvūnų tiesiog dingsta gaisravietėje.

    Žmonėms gaisrą sustabdyti buvo itin sunku, o reikšmingai padėjo tik pasikeitusios oro sąlygos ir lietus. Teisinė bylos dalis baigėsi 1997 metais, kai Aukščiausiasis Teismas paliko galioti sprendimą dėl žalos atlyginimo už techninį gedimą.

    Teismo sprendime minima 23 mln. zlotų suma šiandien sudarytų maždaug 5 400 000 eurų. Tai buvo vienas ryškiausių precedentų, parodžiusių, kad infrastruktūros ir techninės priežiūros klaidos gali turėti milžiniškas ekologines ir finansines pasekmes.

    Miško atkūrimas truko ne vienerius metus, o atsodinimui naudota apie 80 mln. medelių. Svarbi pamoka buvo ir miškininkystės strategija: vietoj beveik vien pušų dominavimo imta tikslingiau didinti rūšinę įvairovę, įtraukiant daugiau lapuočių, kad ateityje ekosistema būtų atsparesnė ugniai ir sausroms.

    Pastaraisiais metais visoje Europoje daugėja sezonų, kai gaisrų rizika smarkiai išauga dėl karščio bangų, užsitęsusių sausrų ir stipresnių vėjų. Dėl to vis dažniau akcentuojama prevencija: technikos patikros, pakelių ir geležinkelių apsaugos juostos, greitesnis užsidegimų aptikimas ir mišresni, drėgmę geriau išlaikantys miškai.

  • Černihivo pasienyje po Rusijos apšaudymų įsiplieskė 2 400 ha miško gaisras: gesinti beveik neįmanoma

    Ukrainos Černihivo srityje, pasienyje su Rusija, po apšaudymų kilo didelio masto miško gaisras. Valstybinė įmonė „Ukrainos miškai“ pranešė, kad ugnis apėmė apie 2 400 hektarų teritoriją, o patekti į dalį židinių šiuo metu praktiškai neįmanoma dėl saugumo situacijos.

    Anot įmonės, gaisras fiksuotas penkių kilometrų pločio pasienio ruože, į kurį miškininkai jau kurį laiką neturi prieigos. Ugnis išplito Elynės ir Tichonovyčių girininkijose, priklausančiose Korjukivkos miškų padaliniui, o liepsnas užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros.

    Miškininkų pajėgos telkiamos ten, kur dar įmanoma dirbti, kad ugnis nepersimestų į prieinamas teritorijas ir fronto ruože esančius kaimus. Pagrindinis tikslas dabar yra sustabdyti plitimą, o ne tiesiogiai gesinti gaisro epicentrą, kuris išlieka pavojingiausioje zonoje.

    Įmonė nurodė, kad įrengiamos papildomos mineralizuotos juostos, kurios padeda sudaryti barjerą liepsnoms. Technika dirba padidintos rizikos sąlygomis, todėl darbus tenka derinti su saugumo priemonėmis ir nuolat vertinti situaciją.

    „Pirmiausia įrengiame papildomas mineralizuotas juostas. Įmonės traktoriai dirba po radijo elektroninės kovos priemonių priedanga, nes priešas apšaudo bet kokią techniką“, – sakė valstybės įmonės „Ukrainos miškai“ atstovai.

    Taip pat surengtas pasitarimas su kariškiais, gelbėjimo tarnybomis ir vietos valdžia, siekiant apsaugoti gyvenvietes prie fronto linijos. Įmonė praneša mobilizavusi naują gaisrų gesinimo techniką, tačiau ją panaudoti visu pajėgumu trukdo nuolatinė dronų grėsmė ore.

    Pastaruoju metu Ukrainoje dažnėja pranešimų apie gaisrus, kylančius dėl apšaudymų ir karo veiksmų. Pasienio ir fronto zonose gesinimą apsunkina ne tik ugnies mastas, bet ir ribota prieiga, sprogmenų bei nuotolinių atakų rizika, todėl prioritetu dažnai tampa gaisro plitimo stabdymas ir civilių apsauga.

  • Žolės deginimas kasmet baigiasi gaisrais: kodėl tai draudžiama, kokios baudos ir kaip elgtis pamačius liepsną

    Žolės deginimas kasmet baigiasi gaisrais: kodėl tai draudžiama, kokios baudos ir kaip elgtis pamačius liepsną

    Sausos žolės deginimas pavasarį ir rudenį vis dar išlieka viena dažniausių atviros ugnies sukeltų nelaimių priežasčių. Priešgaisrinė apsauga nuolat pabrėžia, kad pakanka menkos kibirkšties ar vėjo gūsio, jog liepsna per kelias minutes persimestų į mišką, durpyną ar gyvenamąsias sodybas.

    Tokie gaisrai pavojingi ne tik turtui. Ugnis naikina pievų ir miškų gyvūniją, o dūmai blogina oro kokybę ir kelia riziką eismo saugumui, ypač atvirose vietovėse prie kelių.

    Kodėl žolės deginti negalima?

    Dažnai klaidingai manoma, kad žolės deginimas padeda „atgaivinti“ dirvą, tačiau realybėje ugnis sunaikina paviršinį dirvožemio sluoksnį, mikroorganizmus ir naudingąją vabzdžių įvairovę. Be to, džiūstančiose pievose ugnis plinta itin greitai, o jos suvaldymas tampa sudėtingas net atvykus ugniagesiams.

    Priešgaisrinės taisyklės taip pat numato, kad net ir deginant augalines atliekas leistinose situacijose būtina įvertinti sąlygas: vėjo stiprumą, kryptį ir aplink esančius statinius ar degias medžiagas. Praktikoje būtent neįvertintos sąlygos ir tampa pagrindine nelaimių priežastimi.

    Kada leidžiama deginti augalines atliekas?

    Miestuose draudžiama deginti šiukšles ir gamtinės kilmės atliekas, tokias kaip lapai ar šakos, nes joms skirtos žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės ir kiti tvarkymo būdai. Kaimo vietovėse sausą žolę ir nukritusius lapus galima deginti tik sugrėbus į krūvą ir laikantis atstumų nuo pastatų bei degių konstrukcijų.

    Taip pat draudžiama deginti surinktas augalines atliekas ant sausos žolės, miške, aukštapelkėse, durpingose vietovėse ir arti tokių teritorijų. Saugumo reikalavimai numato, kad deginimas turi vykti kontroliuojamai, turint priemonių ugniai užgesinti ir nuolat prižiūrint laužą.

    Ką daryti pamačius degančią žolę?

    Pamačius degančią žolę svarbiausia įvertinti, ar galima veikti saugiai. Nedidelę liepsną kartais pavyksta užgesinti užplakant šakomis, užtrypiant ar užpilant žemėmis, smėliu arba vandeniu, tačiau tai galima daryti tik tada, kai ugnis dar neįsismarkavusi ir nėra pavojaus žmogui.

    Jei matyti, kad liepsna plinta, pučia stipresnis vėjas arba šalia yra miškas, pastatai ar degios medžiagos, delsti negalima. Tokiais atvejais reikia nedelsiant skambinti telefonu 112, tiksliai nurodyti vietą ir, jei įmanoma, perspėti netoliese esančius žmones pasitraukti į saugią zoną.

    Miške laužus leidžiama kurti tik specialiai įrengtose ir pažymėtose laužavietėse. Baigus kūrenti, žarijas būtina kruopščiai užpilti vandeniu arba žemėmis, kol jos visiškai nustos rusenusios, nes net maža žarija sausu oru gali virsti miško gaisru.

    Už gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymą ir sausos žolės deginimą gali būti taikomos piniginės baudos, o sukėlus gaisrą atsakomybė griežtėja. Be to, degintojui gali tekti atlyginti aplinkai padarytą žalą ir kompensuoti sunaikinto svetimo turto nuostolius.

    Priešgaisrinė apsauga ragina gyventojus elgtis atsakingai ir rinktis saugius atliekų tvarkymo būdus, o pastebėjus ugnį nedelsiant reaguoti. Laiku perduotas pranešimas ir atsargus elgesys dažnai lemia, ar incidentas baigsis menku plotu, ar virs dideliu gaisru.