CP v2

Tag: Miškų gaisrai

  • Sánchezas apie Ispanijos gaisrus: matome šviesą tunelio gale, bet klimato neigimas kainuoja brangiai

    Sánchezas apie Ispanijos gaisrus: matome šviesą tunelio gale, bet klimato neigimas kainuoja brangiai

    Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas antradienį pareiškė, kad šalis kovoje su dideliais miškų gaisrais pradeda matyti „šviesą tunelio gale“, tačiau artimiausios valandos išliks sudėtingos. Pasak jo, dalis židinių silpsta, bet situacija dar nėra tokia, kad būtų galima mažinti budrumą.

    Prieš tradicinę vasaros pertrauką surengtoje spaudos konferencijoje Sánchezas aštriai kritikavo klimato kaitos neigimą. Jis pabrėžė, kad tai silpnina visuomenės pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir apsunkina sprendimus, kurių reikia tiek prevencijai, tiek greitam reagavimui.

    „Klimato neigimas yra blogiausi įmanomi degalai kovojant su klimato nepaprastąja padėtimi, jis daro mus daug labiau pažeidžiamus“, – sakė Pedro Sánchezas.

    Ministras pirmininkas ragino politines jėgas ieškoti plataus sutarimo dėl klimato politikos, o ne paversti ją kasdienių politinių ginčų įrankiu. Jo teigimu, kai ekstremalūs reiškiniai kartojasi vis dažniau, tokia sutartis tampa ne pasirinkimu, o būtinybe.

    Ispanijoje tęsiasi evakuacijos

    Vyriausybės duomenimis, gaisrai paveikė beveik 100 000 žmonių Kastilijoje ir Leone, Madrido autonominėje bendruomenėje bei Kastilijoje–La Mančoje. Daugiau kaip 63 000 gyventojų buvo evakuoti, dar apie 35 000 žmonių nurodyta likti namuose dėl saugumo.

    Didžiausias pajėgas ugniagesiai metė į gaisrus Avilos apylinkėse bei į pietvakarius nuo Madrido esančiose San Martín de Valdeiglesias ir Villa del Prado teritorijose. Šie gaisrai buvo vertinami kaip vienas didelis židinys, nes atskiros ugnies fronto linijos susijungė.

    Karščio banga didina riziką

    Valstybinė meteorologijos agentūra Aemet prognozavo naują karščio bangą, kuri gali apsunkinti gesinimą ir padidinti naujų gaisrų tikimybę. Aukšta temperatūra, sausas oras ir stabilios atmosferos sąlygos didina riziką, kad atsinaujins rusenantys židiniai.

    Vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska nacionaliniam transliuotojui TVE sakė, kad pastarųjų dienų darbas davė „pakankamai teigiamų“ rezultatų. Jo teigimu, naktinės operacijos pasiteisino, o artimiausias prioritetas yra išlaikyti pasiektą pažangą ant žemės.

    Ministras taip pat akcentavo, kad šalia skubių gesinimo darbų būtina stiprinti miškų gaisrų prevenciją ir modernizuoti oro gesinimo pajėgumus. Tai įvardijama kaip vienas svarbiausių žingsnių, siekiant geriau pasirengti vis dažnėjantiems ekstremaliems vasaros sezonams.

    Tuo pat metu Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad antradienį nuo 17 valandos buvo panaikinti evakuacijos nurodymai 13 savivaldybių dviejose gaisrų paliestose zonose. Kiek gyventojų tai palietė ir kaip greitai jie galės grįžti į namus, iš karto nebuvo patikslinta, tačiau sprendimas vertinamas kaip dar vienas ženklas, jog situacija kai kur stabilizuojasi.

    Gaisrų priežastys atskiruose regionuose vis dar tiriamos. Tyrėjai vieną didžiausių gaisrų siejo su sunkiosios technikos naudojimu be leidimo miškingoje teritorijoje netoli Burgohondo, o vėliau ugnis išplito į platesnius slėnių ir kalnų masyvų plotus, paveikdama vietos bendruomenes ir infrastruktūrą.

  • Ispaniją alina gaisrai: vien gesinimas gali kainuoti iki 3 275 000 000 eurų

    Ispaniją alina gaisrai: vien gesinimas gali kainuoti iki 3 275 000 000 eurų

    Ispanijoje tęsiantis dideliems miškų gaisrams, valstybės išlaidos gesinimo darbams šiemet gali siekti nuo 1 723 000 000 iki 3 275 000 000 eurų. Tai rodo skaičiavimai, paremti oficialiais duomenimis apie išdegusius plotus ir vidutinę gesinimo kainą vienam hektarui.

    Šis įvertinimas apima tik operacines gesinimo sąnaudas, tokias kaip ugniagesių darbas, technika, aviacija ir logistika. Į jį neįtraukiamos vėlesnės išlaidos kraštovaizdžio atkūrimui, infrastruktūros remontui, dirvožemio stabilizavimui ar ekosistemų regeneracijai.

    Remiantis Ispanijos Ekologinės pertvarkos ministerijos pateikiamais suvestiniais duomenimis, nuo metų pradžios gaisrai jau buvo paveikę apie 172 396 hektarus. Tai yra beveik pusė ploto, kuris sudegė per 2025 metus, todėl išlaidų dinamika išlieka viena didžiausių per pastaruosius metus.

    Skirtumai tarp sumų kyla dėl taikomų metodikų, nes įvairios institucijos ir sektoriaus organizacijos pateikia nevienodus vieno hektaro kaštų įverčius. Vienuose skaičiavimuose orientuojamasi į maždaug 10 000 eurų už hektarą, kituose kaštai siejami su maždaug 19 000 eurų už hektarą, ypač kai gesinimui pasitelkiama sudėtinga aviacija.

    Kodėl prevencija tampa lemiama?

    Miškų ūkio sektoriaus atstovai ir ekspertai nuolat kartoja, kad didžioji viešųjų pinigų dalis vis dar tenka gesinimui, o ne prevencijai. Šią tendenciją stiprina ilgesni karščio periodai, sausrų dažnėjimas ir spartesnis gaisrų plitimas, kai vėjas ir sausra sukuria itin pavojingas sąlygas.

    Miškų inžinerijos srities profesionalai pabrėžia, kad žiemos ir pavasario darbai, susiję su miškų tvarkymu, degiųjų medžiagų mažinimu ir infrastruktūros parengimu, dažnai duoda didžiausią ekonominę grąžą. Logika paprasta: kuo mažiau gaisrui palankių sąlygų, tuo mažesnis poreikis brangiam gesinimui sezono pike.

    „Gaisrai gesinami žiemą, o ne vasarą“, – sako Ispanijos miškų sektoriaus atstovai, pabrėždami, kad prevencijos finansavimas turėtų augti greičiau nei investicijos vien į reagavimo pajėgumus.

    Smūgis turizmui ir žemės ūkiui

    Miškų gaisrai Ispanijoje nėra vien aplinkosaugos problema, nes jų ekonominis poveikis persikelia į turizmą, transportą, apgyvendinimą ir maitinimo paslaugas. Moksliniai tyrimai apie Pietų Europą rodo, kad dideli gaisrai gali mažinti metinį regionų ekonomikos augimą, o ryškiausiais sezonais padariniai kaupiasi ir tęsiasi ilgiau nei vienerius metus.

    Valdžia taip pat imasi priemonių darbo rinkai stabilizuoti, kai dėl ekstremalių sąlygų žmonės negali saugiai pasiekti darboviečių. Tokiais atvejais rengiami mechanizmai, leidžiantys kompensuoti prastovas ir sumažinti staigų finansinį smūgį įmonėms bei darbuotojams.

    Žemės ūkis patiria dvigubą riziką: pirma, dėl gaisrų ribojami kai kurie darbai, ypač susiję su sunkiosios technikos naudojimu, antra, nukenčia ūkiai ir gyvuliai, kai gaisrai atskiria bandas nuo vandens ar pašaro. Atskiruose regionuose svarstomos ir patvirtinamos tikslinės paramos priemonės ūkiams, patyrusiems nuostolių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ilgalaikė sąskaita dažnai būna didesnė už gesinimo biudžetą, nes po gaisrų tenka atkurti dirvožemį, suvaldyti eroziją, atstatyti miškų infrastruktūrą ir apsaugoti vandens telkinius. Tai reiškia, kad realus gaisrų poveikis valstybės finansams gali būti gerokai platesnis, nei rodo vien gesinimo darbų eilutė.

  • Milžiniški gaisrai Prancūzijoje: liepsnos priartėjo prie M51 ir „Rafale“ gamybos

    Milžiniški gaisrai Prancūzijoje: liepsnos priartėjo prie M51 ir „Rafale“ gamybos

    Liepsnos priartėjo prie strateginių objektų

    Prancūziją apėmę didelio masto miškų gaisrai kelia vis didesnį nerimą, nes ugnis priartėjo prie kelių strategiškai svarbių gynybos ir pramonės objektų Žirondos regione. Apie situacijos rimtumą viešai įspėjo Prancūzijos analitikas Étienne Marcuz, nagrinėjantis branduolinio atgrasymo ir strateginių sistemų temas.

    Jo vertinimu, gaisrų plitimo duomenys rodo, kad liepsnos buvo priartėjusios per kelis kilometrus prie CESTA centro. Tai vienas svarbiausių Prancūzijos atominei energetikai ir gynybiniams tyrimams priskiriamų kompleksų, veikiančių CEA/DAM sistemoje.

    CESTA teritorijoje veikia ir Laser Mégajoule infrastruktūra, naudojama branduolinio arsenalo modeliavimui ir tyrimams, leidžiantiems palaikyti atgrasymo pajėgumus neatliekant realių branduolinių bandymų. Nors viešai nenurodoma, kad ugnis būtų pasiekusi patį kompleksą, artumas prie tokio objekto vertinamas kaip reikšmingas rizikos veiksnys.

    Rizika M51 ir aviacijos pramonei

    Dar tiesioginesnę reikšmę branduolinėms pajėgoms turi „ArianeGroup“ objektas Issac, netoli Saint-Médard-en-Jalles. Skelbiama, kad būtent čia balistinių raketų M51 varikliai pildomi kietuoju kuru, o pats objektas priskiriamas SEVESO kategorijai dėl pavojingų medžiagų.

    M51 raketos yra vienas pagrindinių Prancūzijos branduolinio atgrasymo ramsčių, nes jos dislokuojamos branduoliniuose povandeniniuose laivuose ir gali gabenti kovines galvutes dideliais atstumais. Bet koks sutrikimas grandinėje, susijusioje su variklių gamyba ar paruošimu, turėtų pasekmių, kurios peržengtų vien regiono ribas.

    Gaisrai palietė ir aviacijos pramonės nervų centrus. Martignas-sur-Jalle veikia automatizuota gamykla, kurioje gaminami naikintuvų „Rafale“ sparnai bei verslo lėktuvų „Falcon“ komponentai, vėliau keliaujantys į galutinio surinkimo padalinius.

    Dalį vietos gyventojų valdžia įtraukė į evakuacijos nurodymų zonas. Tuo pačiu viešai skelbta, kad informacijos apie gaisro pasiekimą ar gamybos sustabdymą Mérignac gamykloje, kur vyksta „Rafale“ surinkimas, kol kas nėra.

    Karščio banga didina gaisrų mastą

    Gaisrų plitimą stiprina intensyvi karščio banga, dėl kurios augmenija greičiau išdžiūsta, o ugnis tampa sunkiau valdoma. Tokiomis sąlygomis ypač pavojingos tampa staigios vėjo krypties permainos, kurios per kelias valandas gali pakeisti gaisro frontą.

    Žirondos regione liepsnos jau nuniokojo apie 42 000 hektarų, o per vieną naktį buvo evakuota apie 55 000 žmonių. Bendrai iš namų pasitraukusių gyventojų skaičius siekė apie 220 000.

    Į kovą su ugnimi mobilizuota apie 2 500 ugniagesių, taip pat į pagalbą įtraukti kariai, savanoriai, policija ir žandarmerija, gauta ir tarptautinė parama. Prancūzijos vidaus reikalų ministras Laurent Nuñez pripažino, kad po itin sunkios nakties situacija išlieka nepalanki, o tarnybos ruošiasi naujiems iššūkiams.

    Be gynybos pramonės objektų, regione minimas ir raketų bandymų poligonas Biscarrosse apylinkėse, kur taip pat fiksuoti mažesni gaisro židiniai. Net ir lokalūs incidentai šalia tokios infrastruktūros vertinami atsargiai, nes bet kokie apribojimai gali paveikti bandymų grafikus ir saugumo procedūras.

  • Pietų Europoje plinta miškų gaisrai: tūkstančiai evakuojami, karštis ir sausra didina pavojų

    Pietų Europą apėmė didelio masto miškų gaisrai, dėl kurių Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Graikijoje iš pavojingų teritorijų evakuojami tūkstančiai žmonių. Tarnybos perspėja, kad situaciją sunkina užsitęsusi kaitra, sausra ir vėjo gūsiai, o kai kur ugnis jau pasiekė gyvenvietes bei turistų pamėgtus regionus.

    Pastaraisiais metais tokie gaisrai vis dažniau sutampa su ekstremaliomis karščio bangomis, todėl rizika išauga ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai bei infrastruktūrai. Ekspertai pabrėžia, kad sausesnė augalija užsiliepsnoja greičiau, o aukšta oro temperatūra ir žemas drėgnumas sudaro palankias sąlygas ugniai plisti.

    Prancūzijoje – evakuacijos prie turistinių vietų

    Prancūzijos pietvakariuose gaisras sparčiai plito netoli Bordo, o evakuacijų mastas siekė daugiau nei 10 000 žmonių. Dalis jų buvo poilsiautojai, apsistoję kempinguose ir kurortiniuose rajonuose, todėl vietos valdžia operatyviai nukreipė srautus į laikinas prieglaudas ir saugesnes zonas.

    Su ugnimi kovojo šimtai ugniagesių, pasitelkiant ir specialiąją techniką. Vietos pareigūnai akcentavo, kad gaisrų suvaldymą apsunkina besikeičianti vėjo kryptis ir tai, kad ugnis įsisiautėja teritorijose, kuriose gausu sausų miškų ir krūmynų.

    Ispanijoje – vienas didžiausių gaisrų sezonų

    Centrinėje Ispanijoje didelis gaisras apėmė dešimtis tūkstančių hektarų, o iš aplinkinių vietovių evakuoti žmonės buvo perkeliami etapais, priklausomai nuo ugnies fronto judėjimo. Tarnybos pranešė, kad kai kur teko riboti eismą ir laikinai uždaryti kelius, kad ugniagesių technika galėtų pasiekti židinius.

    Šalies vadovai viešai ragino sutelkti politinę ir visuomenės paramą ilgalaikėms klimato kaitos švelninimo priemonėms. Pasak jų, kasmet pasikartojančios karščio bangos ir ilgi sausrų periodai vis dažniau virsta grėsme žmonių gyvybėms ir vietos ekonomikai.

    „Metai iš metų vis aiškiau matome, kad klimato kaita nusineša gyvybes ir daro milžinišką žalą mūsų bendruomenėms. Tai ne politikos klausimas. Tai mokslo ir faktų klausimas“, – sakė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas.

    Italijoje ir Graikijoje – ekstremalus karštis

    Italijos Sicilijoje ugniagesiai per trumpą laiką atliko daugiau nei 1 000 iškvietimų, o dalis pajėgų dirbo sustiprintu režimu. Kai kur dėl priartėjusios ugnies evakuoti gyventojai ir perkelti pacientai iš sveikatos priežiūros įstaigų, siekiant išvengti dūmų poveikio ir staigaus gaisro plitimo.

    Graikijoje aukščiausio pavojaus perspėjimai skelbti keliuose regionuose, įskaitant teritorijas aplink Atėnus, kur karštis ir sausas oras didina užsidegimo tikimybę. Specialistai primena, kad tokiais periodais net menkiausia kibirkštis ar neatsargus elgesys gamtoje gali sukelti greitai plintantį gaisrą.

    Tuo pat metu ir kitose Europos dalyse fiksuojami sausrų požymiai: kai kur ilgai nelijus, griežtinami vandens naudojimo ribojimai. Tai rodo platesnį reiškinį – vandens stygius ir karštis tampa ne epizodine, o pasikartojančia problema, kurią vis dažniau tenka spręsti ne tik ugniagesiams, bet ir savivaldybėms, sveikatos sistemai bei energetikos sektoriui.

  • Kalifornijoje į kovą su gaisrais pasitelkė 400 ožkų ir avių: per 8 savaites jos „suvalgo“ riziką

    Kalifornijoje, netoli Fresno miesto, gaisrų prevencijai pasitelkta apie 400 ožkų ir avių banda. Gyvūnai išganomi maždaug 180 akrų, arba apie 73 hektarų, teritorijoje, kur gausu lengvai užsiliepsnojančios augalijos ir invazinių piktžolių.

    Ši maždaug aštuonių savaičių trukmės programa yra tikslinio ganymo pavyzdys, kai gyvuliai naudojami ne maistui ar produkcijai, o kaip natūralus žolės ir krūmynų „valymo“ įrankis. Projekto tikslas – sumažinti vadinamąjį kuro kiekį, kad ugnis plintų lėčiau ir būtų mažesnė didelių gaisrų tikimybė.

    Vietos specialistai pabrėžia, kad ožkos ir avys pasirenkamos neatsitiktinai. Ožkos geriau dorojasi su dygliuotais krūmais ir piktžolėmis, kurių vengia dalis kitų gyvūnų, o avys efektyviau nuėda žoles ir žemesnę augaliją, todėl kartu jos padengia platesnį „valymo“ spektrą.

    Pagrindinis privalumas – gyvūnai gali dirbti ten, kur technikai sudėtinga ar brangu patekti: ant šlaitų, akmenuotose vietose, nelygiame reljefe. Tokiose teritorijose mechaninis šienavimas ar krūmų šalinimas dažnai užtrunka ilgiau, o dalis metodų didina dirvožemio erozijos riziką.

    Dar viena priežastis – siekis mažinti cheminių priemonių poreikį. Tikslinis ganymas gali sumažinti herbicidų naudojimą, o kartu ir galimą poveikį vietos ekosistemoms, ypač ten, kur teritorijos ribojasi su rekreacinėmis zonomis.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad invazinės piktžolės, išdžiūvusios per karštą ir sausą sezoną, tampa itin degios. Jei jos nėra suvaldomos, susidaro tankūs sąžalynai, kurie gaisro metu veikia kaip greitai užsiliepsnojantis „kuras“ ir padeda liepsnai plisti.

    Vienas pagrindinių „taikinių“ – geltonasis star-thistle (Centaurea solstitialis), laikomas agresyvia invazine rūšimi. Šis augalas išstumia vietines rūšis, mažina biologinę įvairovę ir, išdžiūvęs, prisideda prie didesnės gaisrų rizikos.

    Ganymas padeda ne tik nuėsti žalią masę. Praktikoje svarbu ir tai, kad gyvūnai suėda žiedynus bei sėklų galvutes, taip ribodami naujų augalų išplitimą kitą sezoną ir mažindami ilgalaikę invazijos grėsmę.

    Pasibaigus ganymui, planuojama teritoriją atsodinti vietinėmis žolėmis, krūmais ir medžiais, geriau prisitaikiusiais prie vietos sąlygų. Toks atkūrimas laikomas svarbia grandimi, kad invazinės rūšys neatsigautų, o kraštovaizdis taptų atsparesnis sausroms ir karščiui.

    Ekspertai pabrėžia, kad sveikesnė vietinė augalija padeda ir apdulkintojams, ir paukščiams bei kitiems gyvūnams, o tai ilgainiui stiprina ekosistemos stabilumą. Be to, šalia esančiose poilsio zonose tai gali prisidėti prie didesnio visuomenės saugumo per gaisrų sezoną.

  • Prie Černobylio daugėja Prževalskio arklių: po gaisrų pastebėtas prieauglis ir naujos nuotraukos

    Apie tai pranešė Ukrainos valstybinė atskirties zonos valdymo agentūra, paskelbusi naujų nuotraukų iš Černobylio radiacinio ir ekologinio biosferos rezervato.

    Agentūros teigimu, dalis kadrų užfiksuoti po kelių gaisrų, kurie pastaraisiais metais buvo kilę saugomoje teritorijoje. Nepaisant to, reta laukinių arklių populiacija išliko, o šiemet pastebėti ir jaunikliai.

    Nuotraukose matomos kumelės, kurios dar laukė jauniklių, ir viena kumelė jau su ką tik gimusiu kumeliuku. Fotografijas agentūrai perdavė Ukrainos kariai, patruliuojantys ir dirbantys regione.

    „Kiekvienas naujas kumeliukas primena, kokia stebinanti ir nenuspėjama gali būti laukinė gamta, ir kaip net po gaisrų palaipsniui gimsta nauja gyvybė“, – sakė Ukrainos valstybinė atskirties zonos valdymo agentūra.

    Prževalskio arklys yra reta laukinių arklių rūšis, pavadinta keliautojo Nikolajaus Prževalskio vardu. XX amžiuje natūraliose buveinėse jie buvo išnykę, o vėliau rūšis atkurta remiantis zoologijos soduose išlikusiais gyvūnais.

    Į Černobylio atskirties zoną šie arkliai buvo atgabenti 1998 metais, o saugomoje teritorijoje, kur žmogaus veikla ribota, jie prisitaikė ir ėmė formuoti savarankiškas bandas. Skirtingais laikotarpiais populiacija buvo papildyta keliais perkėlimais iš kitų vietovių ir institucijų.

    Anksčiau skelbta, kad 2018 metais Černobylio apylinkėse galėjo gyventi apie 150 Prževalskio arklių. Pastaraisiais metais jie vėl ne kartą pastebėti rezervato teritorijoje, o naujos nuotraukos rodo, kad populiacija toliau atsikuria.

    Černobylio regione periodiškai kyla miškų ir pievų gaisrų, kuriuos sustiprina sausros bei karščio bangos. Tokie gaisrai kelia grėsmę buveinėms, tačiau didelė, mažai urbanizuota teritorija taip pat sudaro sąlygas gyvūnams pasitraukti į saugesnes vietas.

    Specialistai pabrėžia, kad atskirties zona tapo savotišku laukinės gamtos prieglobsčiu, kuriame įsitvirtino ne tik Prževalskio arkliai, bet ir kiti žinduoliai bei paukščiai. Vis dėlto populiacijų stebėjimas išlieka svarbus, nes gamtiniai veiksniai ir žmogaus veikla regione keičiasi.

  • Ispaniją užgrius trečioji vasaros karščio banga: prognozuojama iki 45 laipsnių

    Ispaniją užgrius trečioji vasaros karščio banga: prognozuojama iki 45 laipsnių

    Ispanija ruošiasi dar vienai karščio bangai: šalies meteorologijos agentūra Aemet skelbia, kad temperatūra pradės kilti jau savaitgalį, o ryškiausias pikas prognozuojamas nuo antradienio. Sinoptikų vertinimu, didžiausias karštis daug kur laikysis bent iki liepos 23 dienos.

    Aemet neatmeta, kad karščio bangos laikotarpis gali būti patikslintas ir praplėstas, jei stebėjimai patvirtins prognozes. Tai būtų trečioji oficialiai fiksuojama karščio banga Ispanijoje šią vasarą.

    Kas lemia karštį?

    Pasak meteorologų, situaciją stiprina atmosferos blokavimosi struktūra ir į vakarus nuo Pirėnų pusiasalio susiformavusi izoliuota žemo slėgio sritis. Dėl to į Ispaniją ir Balearų salas lengviau plūsta šilta, sausa Šiaurės Afrikos oro masė, neretai atnešanti ir ore pakibusių dulkių.

    Prognozuojama, kad ketvirtadienį kai kuriuose regionuose temperatūra vietomis gali priartėti prie 45 laipsnių, ypač pietrytinėje žemyninės šalies dalyje. Virš 40 laipsnių kelias dienas iš eilės tikimasi Andalūzijoje, Ebro slėnyje ir kai kuriose šiaurės rytų įdubose.

    Ne mažiau pavojingos ir vadinamosios tropinės naktys, kai temperatūra menkai krenta ir organizmas neatsigauna po dienos karščio. Aemet pabrėžia, kad būtent šiltos naktys didina šilumos sukeliamų sutrikimų riziką, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.

    Sveikata ir gaisrų grėsmė

    Vidurdienio ir popietės valandomis daugelyje vietovių numatomas aukštas karščio pavojus, todėl gyventojai raginami riboti fizinį aktyvumą lauke, gerti daugiau vandens ir stebėti pažeidžiamiausių žmonių būklę. Didžiausia rizika kyla sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat mažiems vaikams.

    Kartu auga ir miškų gaisrų tikimybė: sausra bei karštis didina degumo lygį, o kalnuotose vietovėse galimos sausos perkūnijos gali atnešti žaibus, bet beveik jokio lietaus. Tokios sąlygos laikomos ypač palankiomis naujiems gaisrų židiniams.

    Aemet pateiktais vertinimais, šios vasaros pradžia Ispanijoje jau išsiskyrė temperatūros anomalijomis. Nuo birželio 1 dienos iki liepos 15 dienos vidutinė temperatūra buvo 3,3 laipsnio aukštesnė už daugiametę normą, taip aplenkiant ankstesnį to paties laikotarpio rekordą.

    Du dideli gaisrai dar prieš piką

    Dar iki oficialaus karščio bangos starto šalyje degė du dideli miškų gaisrai. Vienas rimčiausių kilo netoli Orés vietovės Saragosos provincijoje ir, preliminariais duomenimis, jau buvo nuniokojęs apie 15 400 hektarų, o gaisro perimetras siekė maždaug 60 kilometrų.

    Kitas aktyvus gaisras užfiksuotas Gvadalacharos Sierra Norte regione, La Mierla savivaldybėje, kur ugnis, vietos valdžios vertinimu, artėjo prie 6 000 hektarų ribos. Dalis gyvenviečių buvo evakuotos, o gesinimą apsunkino besikeičiantis vėjas ir itin sausa augalija.

    Ispanijos pareigūnai viešai įspėja, kad besikartojančios karščio bangos tampa papildomu iššūkiu gaisrų prevencijai ir gesinimui. Specialistai primena, jog ekstremalus karštis, sausra ir vėjas gali greitai pakeisti situaciją, todėl gyventojai raginami sekti perspėjimus ir laikytis ribojimų.

  • Pasaulio futbolo čempionato finalas Naujajame Džersyje: organizatoriai stebi gaisrų dūmus

    Pasaulio futbolo čempionato finalas Naujajame Džersyje: organizatoriai stebi gaisrų dūmus

    Pasaulio futbolo čempionato organizatoriai prieš savaitgalį vyksiantį finalą Naujajame Džersyje pranešė atidžiai stebintys miškų gaisrų dūmų situaciją ir oro kokybės rodiklius. JAV dalyje regionų dūmai pablogino matomumą ir pakėlė taršą iki nesveiko ar net pavojingo lygio.

    Organizatorių teigimu, prie FIFA būstinės dirba Nacionalinės meteorologijos tarnybos atstovas, kuris nuolat teikia naujausią informaciją apie oro masių judėjimą ir taršos prognozes. Tai leidžia operatyviai spręsti dėl komandų treniruočių, rungtynių logistikos ir žiūrovams skirtų rekomendacijų.

    Rizika sportininkams ir žiūrovams

    Didžiausias susirūpinimas kyla dėl intensyvaus fizinio krūvio, kai sportininkai įkvepia gerokai daugiau oro nei įprastai. Esant aukštam smulkiųjų dalelių kiekiui, didėja kvėpavimo takų dirginimo, astmos paūmėjimo ir kitų sveikatos sutrikimų rizika.

    „Tai aukšto meistriškumo sportininkai, per kiekvieną treniruotę ir rungtynes į plaučius įtraukia daug oro, todėl esant pavojingiems lygiams jie neturėtų treniruotis lauke“, – sakė skubiosios medicinos gydytoja Courtney Howard, dirbanti su klimato ir sveikatos iniciatyvomis.

    Specialistai primena, kad vien tik kaukė ne visada yra praktiškas sprendimas sportuojant, o netinkamai prigludusi apsauga gali nesuteikti laukiamo efekto. Dėl to dažniausiai rekomenduojama treniruotes perkelti į uždaras, kondicionuojamas patalpas su filtruojamu oru.

    Komandų treniruotės ir dūmų geografija

    Ketvirtadienį Ispanijos rinktinė treniravosi lauke šiaurinėje Naujojo Džersio dalyje, nors tuo metu fiksuoti pavojingi oro kokybės rodikliai, siejami su dūmais iš Kanados miškų gaisrų. Tuo pat metu kai kurios savivaldybės gyventojus ragino likti patalpose arba lauke dėvėti respiratorius.

    Argentinos rinktinė, po pergalės prieš Angliją iškovojusi vietą antrame iš eilės pasaulio čempionato finale, treniruotes tęsė Atlantos apylinkėse. Šis regionas buvo toliau į pietus nuo intensyviausiai dūmų paveiktų teritorijų, todėl oro kokybės sąlygos buvo stabilesnės.

    Dūmų plitimas priklauso nuo vėjo krypčių ir atmosferos sluoksnių, todėl situacija gali keistis per kelias valandas. Dėl to organizatoriai akcentuoja nuolatinę stebėseną ir galimybę koreguoti planus, jei oro kokybė prie stadiono pablogėtų iki sveikatai pavojingo lygio.

  • 2100-aisiais pasaulis gali pasikeisti iš esmės: mokslininkai įvardijo karščio, gaisrų ir laboratorinio maisto kainą

    Mokslininkai perspėja, kad iki 2100 metų kasdienybė gali atrodyti visai kitaip, jei pasaulis nesumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų. Prognozės sieja spartėjantį atšilimą su dažnėjančiais ekstremaliais reiškiniais, ekosistemų lūžiais ir dideliais pokyčiais maisto gamyboje.

    Viena iš dažniausiai aptariamų rizikų yra scenarijus, kai vidutinė pasaulio temperatūra šio amžiaus pabaigoje būtų maždaug 4 laipsniais aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu. Toks šuolis reikštų ne tik karštesnes vasaras, bet ir daugiau sausrų, intensyvesnes liūtis, ilgesnius karščio periodus bei sunkiau prognozuojamą orų dinamiką.

    Gaisrai ir ekosistemų ribos

    Tyrėjai pabrėžia, kad šylant klimatui didėja sąlygos dideliems miškų ir krūmynų gaisrams, ypač regionuose, kur ilgėja sausi sezonai. Dažnesni stiprūs gaisrai gali pakeisti augalijos sudėtį, mažinti biologinę įvairovę ir stumti kai kurias ekosistemas prie ribos, kai jos nebesugeba atsikurti.

    Ypač pažeidžiami gali būti drėgni miškai ir kitos gamtinės sistemos, kurios istoriškai nebuvo prisitaikiusios prie dažnų didelio intensyvumo gaisrų. Tokiu atveju gali keistis buveinės, nykti rūšys, o anglies kaupimo pajėgumas gamtoje mažėtų, dar labiau apsunkindamas klimato stabilizavimą.

    Nuo fermų prie laboratorijų?

    Prognozėse taip pat minimas tradicinės gyvulininkystės traukimasis, kurį gali paskatinti karštis, vandens stygius, pašarų kainų svyravimai, ligų plitimo rizika ir visuomenės spaudimas mažinti taršą. Vietoje dalies įprastos mėsos ir pieno produktų dažniau minimi alternatyvūs sprendimai: kultivuota mėsa ir pieno baltymai, gaminami be gyvūnų, pasitelkiant tikslią fermentaciją.

    Tokios technologijos jau pereina iš laboratorijų į rinką, nors jų mastelis ir kaina dar išlieka vieni didžiausių klausimų. Kartu auga ir kitos kryptys, pavyzdžiui, bandymai kurti laboratorijoje išaugintus ingredientus, kurie tradiciškai priklauso nuo jautrių klimato sąlygų, įskaitant kai kurias kavos ar kakavos žaliavas.

    Genų redagavimas gamtoje

    Dar viena kryptis, kurią aptaria mokslininkai, yra genų redagavimo taikymas invazinių rūšių kontrolei. Teoriškai tai galėtų padėti mažinti biologinei įvairovei daromą žalą, tačiau tokie sprendimai kelia ir sudėtingų etinių bei saugumo klausimų, nes poveikis ekosistemoms gali būti sunkiai grįžtamas.

    Praktikoje diskusijos dažniausiai sukasi apie itin problemines invazines rūšis ir ligas platinančius vabzdžius, tačiau bet kokiems sprendimams reikėtų griežto reguliavimo, ilgalaikių bandymų ir tarptautinio suderinimo. Mokslininkai pabrėžia, kad technologijos čia nėra stebuklingas atsakymas, jei klimato kaitos tempas išliks didelis.

    Vis dažniau akcentuojama, kad pesimistinių scenarijų tikimybę mažina spartus iškastinio kuro naudojimo mažinimas ir energetikos pertvarka. Mokslinėje literatūroje ir tarptautinėse ataskaitose kartojama kryptis: siekiant priartėti prie 1,5 laipsnio tikslo, per artimiausius dešimtmečius reikia ryškiai mažinti išmetimus, o sprendimai turi apimti energetiką, transportą, pramonę ir žemės naudojimą.

    Šiandieniniai pasirinkimai lemia, ar 2100 metų pasaulyje dominuos prisitaikymo priemonės ir nuolatinis krizių valdymas, ar pavyks išlaikyti stabilesnes sąlygas žmonėms ir gamtai. Mokslininkų žinutė išlieka nuosekli: langas veikti dar atviras, tačiau jis sparčiai siaurėja.

  • Ispaniją sukrėtęs gaisras nusinešė 13 gyvybių: Pedro Sánchez ragina imtis prevencijos

    Ispaniją sukrėtęs gaisras nusinešė 13 gyvybių: Pedro Sánchez ragina imtis prevencijos

    Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez liepos 13 dieną paragino šalį gerokai sustiprinti miškų gaisrų prevenciją po vieno mirtiniausių pastarųjų metų gaisrų, kilusio šalies pietuose. Premjeras pabrėžė, kad vien reagavimo nepakanka, nes ekstremalios situacijos dėl klimato kaitos kartojasi vis dažniau.

    Gaisras netoli Los Gallardos, Almerijos provincijoje Andalūzijoje, po keturių parų intensyvaus gesinimo buvo stabilizuotas. Valdžios institucijos nurodė preliminarius skaičius: žuvo 13 žmonių, dar 23 asmenų likimas tuo metu buvo nežinomas, o oficialiai gauta 10 pranešimų apie dingusius.

    Liepsnos išdegino beveik 7 000 hektarų teritoriją, o gaisro pikas, pareigūnų teigimu, buvo itin pavojingas dėl greito plitimo ir prasto matomumo. Skelbta, kad dalis žmonių galėjo nepakankamai greitai sureaguoti į evakuacijos perspėjimus, todėl atsidūrė spąstuose bandydami pasitraukti automobiliais ar pėsčiomis.

    Premjero žinutė: prevencija ir pasirengimas

    Apsilankęs Turre savivaldybėje, Pedro Sánchez susitiko su gaisrą gesinusiomis tarnybomis ir padėkojo gelbėtojams. Jis akcentavo, kad savivaldybėms reikia geresnių apsaugos planų, o gyventojams būtina daugiau praktinių mokymų, kaip elgtis kilus gaisrui ir gavus evakuacijos nurodymus.

    Andalūzijos regiono vyriausybės vadovas Juanma Moreno taip pat ragino didinti visuomenės sąmoningumą ir savisaugą. Jo teigimu, ankstyvas reagavimas į dūmus, oficialius perspėjimus ir įtartiną elgesį gali lemti, ar pavyks laiku užkirsti kelią tragedijai.

    Kas apsunkino gesinimą

    Gesinimo operacijoje dalyvavo daugiau nei 200 antžeminių pajėgų, ugniagesių automobiliai, sraigtasparniai, vandens numetimo lėktuvai ir Ispanijos karinės pagalbos ekstremaliose situacijose padalinys UME. Pastarosiomis valandomis daugiausia dėmesio skirta židinių vėsinimui ir dingusių žmonių paieškai.

    Institucijos nurodė, kad galutiniai dingusiųjų skaičiai gali keistis, kol bus baigtos ekspertizės ir žuvusiųjų tapatybių nustatymo procedūros. Pranešta, kad identifikavimo darbuose talkino ir kai kurių kitų Europos šalių institucijos, padėjusios surinkti genetinius duomenis iš artimųjų.

    Klimato kaitos fonas ir rizikos didėjimas

    Gaisro priežastis dar tiriama, tačiau pareigūnai kaip galimą scenarijų įvardijo elektros linijos gedimą, nuo kurio užsidegė po karščių išdžiūvusi augmenija. Pastarosiomis dienomis gaisro plitimą suvaldė atslūgęs vėjas ir kiek vėsesnė temperatūra.

    Mokslininkai pabrėžia, kad dėl žmogaus veiklos sukeliamo klimato šiltėjimo karščio bangos Europoje tampa dažnesnės ir intensyvesnės, o tai didina ir didelių miškų gaisrų tikimybę. Europos miškų gaisrų informacijos sistemos duomenys rodo, kad praėjusiais metais Ispanijoje ugnis nuniokojo beveik 400 000 hektarų, o tai buvo didžiausias per sistemą fiksuotas šalies rodiklis.

    Ekspertai primena, kad riziką mažina ne tik ugniagesių pajėgumai, bet ir ilgalaikės priemonės, tokios kaip priešgaisriniai barjerai, augmenijos tvarkymas, geresnės ankstyvo perspėjimo sistemos ir aiškūs evakuacijos maršrutai. Ispanijos pietuose, kur vasaros tampa karštesnės ir sausesnės, prevencija vis dažniau įvardijama kaip svarbiausia gyvybių apsaugos grandis.