Tag: Mistral AI

  • Ar Europa gali atsiriboti nuo „Amazon“, „Google“ ir „Microsoft“: alternatyvos dar gerokai mažesnės

    Ar Europa gali atsiriboti nuo „Amazon“, „Google“ ir „Microsoft“: alternatyvos dar gerokai mažesnės

    Po pasaulinio „Microsoft“ sutrikimo, kai dalis „Outlook“ ir „Teams“ naudotojų negalėjo prisijungti prie el. pašto ar susitikimų, Europoje vėl suaktyvėjo diskusijos apie priklausomybę nuo kelių JAV technologijų milžinių.

    Šis incidentas, kurį aptaria „Euronews“, priminė, kad kritinės paslaugos – nuo darbo komunikacijos iki viešojo sektoriaus įrankių – dažnai remiasi ne Europoje valdomomis sistemomis.

    Pasak ekonomikos profesoriaus Tommaso Valletti, tai dar kartą parodė tokių priklausomybių kainą: užtenka vieno gedimo, kad būtų sutrikdyta kasdienė veikla, o alternatyvų greitam persijungimui neretai nėra.

    „Microsoft“ teigė nematanti kibernetinės atakos požymių, tačiau tuo metu dar nebuvo įvardijusi pagrindinės sutrikimo priežasties. Paslaugos buvo atkuriamos palaipsniui, o panašių „Microsoft 365“ trikdžių būta ir anksčiau – sausį bei rugpjūtį.

    Europos priklausomybė nuo debesijos milžinų

    Remiantis „Synergy Research Group“ duomenimis, „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“ kartu kontroliuoja apie 70 proc. Europos debesijos rinkos. Europos tiekėjams tenka maždaug 15 proc. – mažiau nei apie 29 proc. 2017 metais.

    Didžiausiems europiniams žaidėjams – Vokietijos SAP ir „Deutsche Telekom“ – priskiriama po maždaug 2 proc. rinkos. Tai pabrėžia, kodėl kalbėti apie vieną lygiavertį konkurentą JAV gigantams Europoje kol kas sudėtinga.

    Viešojoje erdvėje taip pat skamba vertinimai, kad reikšminga Europos skaitmeninės infrastruktūros dalis yra sukurta už Europos Sąjungos ribų, o tai kelia klausimų dėl skaitmeninio suvereniteto.

    Eurobarometro apklausos rodo, kad dauguma ES piliečių norėtų Europoje valdomos skaitmeninės infrastruktūros. Didžiausias palaikymas fiksuotas Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje.

    Raginimas viešajam sektoriui pirkti europietiškas paslaugas

    Europos Parlamento nariai pristatė Komisijos siūlomo Debesijos ir DI plėtros akto projekto ataskaitos juodraštį. Vienas pagrindinių akcentų – raginimas viešosioms institucijoms dažniau rinktis Europos debesijos paslaugų tiekėjus.

    Nyderlandų žaliųjų europarlamentaras Reinier van Lanschot perspėjo, kad kritinės sistemos, veikiančios „svetimoje“ technologijoje, teoriškai gali būti išjungtos ne Europos sprendimu.

    Tokias baimes sustiprino ir atvejis, kai birželį bendrovė „Anthropic“ buvo sustabdžiusi prieigą prie „Claude Fable 5“ ir „Mythos 5“ DI modelių, siekdama laikytis JAV eksporto kontrolės – prieiga vėliau atkurta liepos 1 dieną.

    Tuo pat metu Europos Komisija siekia per penkerius–septynerius metus patrigubinti ES duomenų centrų pajėgumus, o paraiškų teikimas iki septynių ES remiamų DI „gigafabrikų“ buvo uždarytas ketvirtadienį.

    Kas Europoje gali konkuruoti ir ar vartotojai persijungs?

    Europos atsakas į JAV milžinų dominavimą kol kas išskaidytas: atskiri žaidėjai stiprėja skirtingose technologijų „sluoksniuose“. DI modelių srityje dažniausiai minima Prancūzijos „Mistral AI“, kuri po 3 mlrd. eurų finansavimo etapo rugsėjį buvo įvertinta 21 mlrd. eurų.

    Debesijos infrastruktūroje „STACKIT“, priklausanti „Schwarz Group“ (valdančiai „Lidl“ ir „Kaufland“), Vokietijos Brandenburge planuoja 11 mlrd. eurų vertės DI duomenų centrą. Balandį „STACKIT“ kartu su „OVHcloud“, „Scaleway“ ir „Mistral“ pateko tarp įmonių, atrinktų į Europos Komisijos „suverenios“ debesijos sutartį, kurios vertė gali siekti iki 180 mln. eurų.

    Techninės įrangos grandyje Europa turi stiprybių per energetikos lustus: Vokietijos „Infineon“ įvardijama kaip viena lyderių, o SEMICON Europa parodoje Miunchene analitikai būtent galios lustus išskyrė kaip realiausią Europos „įėjimą“ į DI bumą.

    Vis dėlto persijungimas nėra paprastas: Eurobarometro duomenimis, noras mokėti brangiau už ES tiekėją labai skiriasi tarp šalių – nuo aukšto palaikymo Danijoje, Švedijoje ir Kroatijoje iki gerokai mažesnio Estijoje, Bulgarijoje ir Čekijoje.

    Atsargios ir įmonės. Vokietijos skaitmeninės asociacijos „Bitkom“ apklausoje 85 proc. Vokietijos bendrovių teigė, kad šalis per daug priklausoma nuo JAV debesijos tiekėjų, tačiau 71 proc. vis tiek naudojasi bent vienu jų.

    Tyrimų bendrovė IDC nustatė, kad tik 4 proc. Europos organizacijų planuoja naudoti vien vietinius tiekėjus. Tuo metu JAV įmonės prisitaiko: „Amazon Web Services“ sausį Brandenburge paleido Europos suverenią debesiją, kurią valdo atskira ES įsikūrusi bendrovė.

    Tolesni sprendimai dėl Debesijos ir DI plėtros akto bus svarstomi Europos Parlamento komitetuose gruodžio 1 dieną, o komiteto balsavimas preliminariai numatytas 2027 metų kovo viduryje. Galutinis balsavimas plenariniame posėdyje planuojamas balandį.

    „Microsoft“ savo ruožtu pažadėjo paskelbti ataskaitą apie sutrikimo priežastis, kai paslaugos bus visiškai atkurtos.

  • Tuskas: susivienijusi ES gali tapti „27 kartus produktyvesnė“ ir atsigriebti DI lenktynėse

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sako, kad Europos Sąjunga, suderinusi 27 valstybių narių veiksmus dirbtinio intelekto (DI) srityje, galėtų šoktelėti produktyvumu ir sustiprinti savo pozicijas pasaulinėse DI lenktynėse.

    Apie tai jis kalbėjo po neformalaus Europos Vadovų Tarybos posėdžio Dubline, kuriame viena pagrindinių temų buvo DI potencialas didinant Europos konkurencingumą. Kaip skelbia portalas WNP.pl, tai buvo pirmoji tokio lygio strateginė ES lyderių diskusija šia tema.

    Savo įraše socialiniame tinkle „X“ D. Tuskas pabrėžė masto svarbą: jo teigimu, veikdama kartu Europa įgytų didesnę galią ir įtaką, o koordinacija leistų tapti „27 kartus produktyvesnei“ bei pasiekti „27 kartus platesnį paslaugų spektrą“.

    Premjeras akcentavo, kad Jungtinės Valstijos ir Kinija pranašumą įgyja būtent dėl didelės veiklos apimties, todėl Europa turi ieškoti būdų veikti vieningiau ir greičiau paversti mokslinius pasiekimus pramoniniu potencialu.

    Ką siūlo D. Tuskas

    Vienas iš D. Tusko siūlymų – kurti lyderiaujančius DI mokslinių tyrimų institutus, kurie padėtų sutelkti išteklius ir paspartinti inovacijų perkėlimą į verslą bei pramonę.

    Kita jo minima kryptis – efektyviau organizuoti finansavimą. Premjeras ragino atsisakyti išskaidyto ambicijų finansavimo modelio ir daugiau veikti bendromis ES pastangomis.

    Taip pat jis paragino užtikrinti, kad realiai veiktų 27 valstybių narių bendradarbiavimo mechanizmas, vadinamas „28-uoju teisiniu režimu“ – Europos Komisijos siūlomas vieningas, pasirenkamas įmonių teisės režimas, skirtas palengvinti verslo kūrimą ir plėtrą per valstybių sienas.

    Su kuo kalbėjosi ES lyderiai

    Dubline ES lyderiai susitiko ir su Arthuru Menschu, Prancūzijos bendrovės „Mistral AI“ generaliniu direktoriumi. Ši įmonė laikoma vienu svarbiausių Europos žaidėjų DI srityje ir siekia kurti modelius kaip alternatyvą JAV technologijų milžinų sprendimams.

    Dar vienas susitikimo svečias – Geoffrey Hintonas, laikomas vienu iš DI srities pradininkų. Tekste nurodoma, kad 2024 metais jis kartu su Johnu Hopfieldu gavo Nobelio fizikos premiją.

  • Tuskas: suvienijusi DI pajėgas ES galėtų tapti „27 kartus produktyvesnė“

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas teigia, kad Europos Sąjunga, suvienijusi pastangas dirbtinio intelekto (DI) srityje ir geriau koordinuodama veiksmus, galėtų tapti „27 kartus produktyvesnė“.

    Apie tai jis kalbėjo po penktadienį Dubline vykusio neformalaus Europos Vadovų Tarybos posėdžio, kuriame DI ir jo potencialas stiprinant Europos konkurencingumą tapo pagrindine tema. Tai buvo pirmoji strateginė ES lyderių diskusija šiuo klausimu.

    D. Tuskas pabrėžė, kad DI lenktynės yra dar vienas „varžymasis“, kuriame dalyvauja ir Europos Sąjunga. Pasak jo, pranašumą dažnai lemia mastas, todėl atskirų valstybių veiksmai, veikdami pavieniui, sunkiau konkuruoja su didžiosiomis pasaulio galiomis.

    Ministro pirmininko teigimu, koordinuotos 27 valstybių narių pastangos galėtų suteikti didesnį paslaugų pasirinkimą ir paspartinti augimą. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad JAV ir Kinija įgauna persvarą būtent dėl galimybės veikti dideliu mastu.

    Siūlo bendras DI institucijas ir „28-ąjį režimą“

    D. Tuskas ragino stiprinti Europos pozicijas per konkrečius sprendimus – kurti lyderiaujančius DI tyrimų institutus ir geriau paversti mokslo rezultatus pramoniniu potencialu.

    Be to, jis paragino, kad realiai pradėtų veikti 27 valstybių bendradarbiavimo mechanizmas, vadinamas „28-uoju teisiniu režimu“. Tai Europos Komisijos siūlomas vieningas, pasirenkamas įmonių teisės modelis, kuris turėtų palengvinti verslo kūrimą ir plėtrą per valstybių sienas.

    Ministro pirmininko žinia – Europai verta atsisakyti išskaidyto ambicijų finansavimo ir daugiau veikti kartu, kad žemynas užimtų jam priklausančią vietą DI revoliucijoje.

    Susitikimai su „Mistral AI“ vadovu ir Geoffrey Hintonu

    Dubline ES lyderiai taip pat susitiko su Arthuru Menschu, Prancūzijos bendrovės „Mistral AI“ generaliniu direktoriumi. Ši įmonė laikoma vienu svarbiausių Europos žaidėjų DI srityje ir siekia kurti alternatyvius modelius JAV kuriamiems sprendimams.

    Kitas susitikimo svečias – Geoffrey Hintonas, laikomas vienu iš DI srities pradininkų. Straipsnyje primenama, kad 2024 metais jis kartu su Johnu Hopfieldu buvo apdovanotas Nobelio premija fizikos srityje.

  • Šveicarų rizikos kapitalo fondas „redalpine“ surinko 222,53 mln. eurų ir taikosi į 20 startuolių Europoje

    Šveicarų rizikos kapitalo fondas „redalpine“ surinko 222,53 mln. eurų ir taikosi į 20 startuolių Europoje

    Šveicarijos rizikos kapitalo bendrovė „redalpine“ pranešė uždariusi naujausią ankstyvosios stadijos fondą „redalpine Capital VIII“ – jo dydis siekia 222,53 mln. eurų. Šiuo fondu ketinama investuoti maždaug į 20 ankstyvosios stadijos startuolių visoje Europoje.

    Apie fondo uždarymą rašo „EU-Startups“. Pasak „redalpine“, fondas buvo perpasirašytas, o tai, bendrovės vertinimu, rodo investuotojų pasitikėjimą Europos įmonėmis, veikiančiomis programinės įrangos ir mokslo sankirtoje.

    „redalpine“ teigia, kad prie fondo prisijungė ir anksčiau investavę partneriai, ir nauji investuotojai. Tarp naujų vardų minimi „Aviva Investors“, „Flexstone Partners“ ir Vokietijos plėtros bankas KfW.

    Įmonė buvo įkurta Ciuriche 2006 metais, o jos strategija nuo pat pradžių orientuota į verslus, kurie jungia programinę įrangą ir mokslą. „redalpine“ pabrėžia, kad dalį jos investicijų komandos sudaro mokslinį išsilavinimą turintys specialistai – tai, bendrovės teigimu, leidžia vertinti sudėtingas technologijas dar ankstyvoje stadijoje.

    Fondo kryptis – „Seed“ ir „Series A“

    Aštuntasis „redalpine“ ankstyvosios stadijos fondas yra dalis platesnės, kelių etapų platformos, skirtos padėti įkūrėjams nuo „Seed“ iki IPO. „redalpine“ nurodo kasmet peržiūrinti daugiau kaip 5 000 bendrovių, iš kurių atrinks investicijoms planuojamas apie 20.

    Skelbiama, kad investicijų dydžiai šiame fonde turėtų svyruoti nuo 890 tūkst. eurų iki 13,35 mln. eurų, daugiausia orientuojantis į „Seed“ ir „Series A“ etapus.

    Tarp pirmųjų formuojamo portfelio pavyzdžių įvardijamos kelios bendrovės: „Enact Intelligence“, kuri kuria jėgos (force) žvalgybos technologiją robotikai, „Helical“, vystanti virtualią DI laboratoriją atkartojamiems vaistų atradimo procesams, ir „Arlequin AI“, dirbanti su nauja DI architektūra kritinių sistemų apsaugai.

    Portfelyje – daugiau nei 100 bendrovių

    „redalpine“ nurodo, kad jos portfelis šiuo metu apima daugiau nei 100 įmonių. Tarp žinomiausių pavyzdžių minimos „Mistral AI“, „Proxima Fusion“, „N26“, „Basecamp Research“ ir „Microagi“.

    Bendrovė taip pat pateikia ankstesnio fondo „RAC VII“, uždaryto 2024 metais, rezultatus: teigiama, kad jo remtos įmonės vėlesniuose etapuose bendrai pritraukė daugiau nei 970 mln. eurų, o nuo 2023 metų „redalpine“ esą pasitraukė iš 12 portfelio įmonių.

    Valdomas turtas – daugiau nei 1,24 mlrd. eurų

    „redalpine“ veikia iš biurų Cugo mieste, Berlyne ir Londone, taip pat nurodo turinti atstovavimą Silicio slėnyje. Bendrovė skaičiuoja valdanti daugiau kaip 1,24 mlrd. eurų vertės turtą.

    Įmonė teigia toliau stiprinsianti savo specializaciją – anksti atrasti verslus programinės įrangos ir mokslo kryptyse – ir sieksianti, kad Europos technologijų bendrovių kuriama vertė didesne dalimi grįžtų Europos investuotojams, įskaitant pensijų fondus.

  • Nvidia planuoja apie 1,9 mlrd. eurų investicijas Europoje: DI lenktynėms nori daugiau tempo

    JAV lustų gamintoja Nvidia skelbia planus Europoje investuoti apie 1,9 mlrd. eurų ir stiprinti regiono pozicijas sparčiai augančioje dirbtinio intelekto infrastruktūros rinkoje. Apie tai viešai kalbėjo bendrovės vadovas Jensenas Huangas, pabrėžęs, kad Europa neturėtų likti nuošalyje.

    Pasak jo, papildomos investicijos būtų tęsinys jau vykdomų plėtros projektų, o bendras Nvidia pastarojo meto indėlis Europoje siektų apie 7,4 mlrd. eurų. Tokie skaičiai rodo, kad žemynas tampa vienu svarbiausių taškų varžantis dėl duomenų centrų ir DI skaičiavimo pajėgumų.

    Europa ir DI infrastruktūros spaudimas

    Europoje DI plėtra vis dažniau susiduria su dviem priešingomis kryptimis: siekiu didinti konkurencingumą ir kartu griežtėjančiomis diskusijomis dėl rizikų. Dėmesio centre atsiduria tiek didelių modelių kontrolė, tiek didelis elektros poreikis ir poveikis aplinkai, kurį kelia energijai imlūs duomenų centrai.

    Šiame kontekste J. Huangas nepritarė raginimams lėtinti DI vystymą, teigdamas, kad spartesnė pažanga gali paskatinti ekonomikos augimą ir kartu būti valdoma saugiai. Jo žinutė aiški: Europa turi didinti tempą, jei nori varžytis su JAV ir Azijos ekosistemomis.

    Parama startuoliams ir atviresni modeliai

    Nvidia taip pat užsiminė apie papildomą finansavimą Prancūzijos startuoliams, tarp jų „Doctolib“, „Genesis AI“, „Pigment“ ir „Entalpic“. Tokie žingsniai signalizuoja, kad bendrovė mato vertę ne tik didžiuosiuose duomenų centruose, bet ir vietinėse programinės įrangos bei DI taikymų komandose.

    Dar viena kryptis, kurią akcentuoja Nvidia, yra atvirojo kodo DI modeliai, galintys būti pigesni ir lankstesni diegti. Tokie modeliai Europai patrauklūs ir dėl praktinių priežasčių: juos lengviau pritaikyti vietos kalboms, specifinėms reguliavimo nuostatoms ir duomenų suvereniteto reikalavimams.

    „Europa turi įsijungti į lenktynes“, – sakė J. Huangas.

    Partnerystės su Europos DI kūrėjais

    Nvidia išlieka svarbiu partneriu Europos DI ekosistemai, ypač toms bendrovėms, kurios kuria atviresnius sprendimus. Vienas ryškiausių pavyzdžių yra bendradarbiavimas su Prancūzijos DI bendrove „Mistral AI“, kuriai Nvidia tiekia duomenų centrams skirtus spartintuvus ir yra investavusi į jos plėtrą.

    Rinka šiuo metu juda link to, kad skaičiavimo pajėgumai tampa strateginiu ištekliumi, o investicijos į lustus, duomenų centrus ir programinę ekosistemą lemia, kur bus kuriami ir diegiami pažangiausi DI sprendimai. Todėl Nvidia signalai apie milijardines sumas Europoje yra ne vien verslo naujiena, bet ir platesnės technologinės konkurencijos dalis.

  • Nvidia žada apie 2 mlrd. eurų investicijų Europoje: DI lenktynėse žemynui siūlo atviruosius modelius

    JAV lustų gamintoja Nvidia planuoja Europoje paskelbti apie maždaug 2 mlrd. eurų vertės investicijas, viešėdamas žemyne teigė bendrovės vadovas Jensenas Huangas. Jo žinutė aiški: Europa, pasak jo, turi aktyviau įsitraukti į dirbtinis intelektas plėtrą ir infrastruktūrą, jei nenori atsilikti nuo JAV.

    Šios lėšos, skaičiuojant kartu su per pastaruosius metus Europoje jau nukreiptomis investicijomis, sudarytų apie 8 mlrd. eurų. Nvidia investicijas sieja su sparčiai augančia DI paklausa, ypač duomenų centruose, kuriems reikia galingų grafinių procesorių ir specializuotų akceleratorių.

    Kur keliaus pinigai?

    Pasak J. Huango, dalis naujo finansavimo turėtų pasiekti Prancūzijos startuolius, tarp jų „Doctolib“, „Genesis AI“, „Pigment“ ir „Entalpic“. Tai signalas, kad Nvidia Europoje mato ne tik infrastruktūros, bet ir programinės įrangos bei taikomųjų DI sprendimų augimo potencialą.

    Europoje DI ekosistemai itin svarbūs ne vien pinigai, bet ir skaičiavimo pajėgumai, prieiga prie modernių lustų bei kompetencijų telkimas. Būtent todėl Nvidia strategija dažnai remiasi partnerystėmis su vietos įmonėmis ir tyrimų centrais, o ne tik tiesioginėmis investicijomis.

    DI plėtra susiduria su pasipriešinimu

    Nvidia vadovo vizitas vyksta tuo metu, kai dirbtinis intelektas Europoje sulaukia vis daugiau klausimų dėl saugumo ir poveikio aplinkai. Kritikai atkreipia dėmesį į nepakankamai kontroliuojamus modelius, galimą piktnaudžiavimą ir didelį energijos poreikį, kurį sukuria duomenų centrai.

    Šiame kontekste vis garsiau skamba raginimai lėtinti DI diegimą arba griežtinti priežiūrą, kad technologijų plėtra neaplenktų saugumo standartų. Europa ir Jungtinė Karalystė bando rasti balansą tarp inovacijų skatinimo ir rizikų valdymo, o reguliavimo kryptį jau ženklina Europos Sąjungos DI taisyklės.

    Atvirieji modeliai kaip Europos šansas

    J. Huangas nepritaria siūlymams stabdyti DI plėtrą ir akcentuoja ekonominę naudą, kurią, jo teigimu, atneš spartesnis technologijos diegimas. Jis taip pat išskiria atviruosius modelius kaip galimą kelią Europai greičiau vytis lyderius, nes tokie sprendimai gali būti pigesni naudoti ir lengviau pritaikomi.

    „Europa turi įsitraukti į lenktynes“, – sakė Jensenas Huangas.

    Nvidia Europoje jau turi svarbių partnerių, o ryškiausias pavyzdys yra Prancūzijos bendrovė „Mistral AI“, kuri kuria atvirus DI sprendimus. Nvidia yra viena iš jos partnerių: investuoja ir tiekia akceleratorius, reikalingus dideliems modeliams mokyti bei diegti.

    „Atvirieji modeliai svarbūs, nes juos galima pritaikyti kalboms, programavimo aplinkoms ir savo suverenitetui“, – sakė Jensenas Huangas.

    Ekspertai pabrėžia, kad Europos konkurencingumui lemiami keli veiksniai: energijos ir tinklų infrastruktūra, duomenų centrų plėtra, kvalifikuotų specialistų trūkumo mažinimas ir aiškios taisyklės, kurios užtikrina pasitikėjimą DI. Nvidia investicijų planai šias temas iškelia į pirmą planą ir gali tapti postūmiu regiono technologijų rinkai.

  • „Mistral AI“ meta iššūkį JAV ir Kinijai: ML4 žada atvirą DI, kurio Europai trūko

    „Mistral AI“ meta iššūkį JAV ir Kinijai: ML4 žada atvirą DI, kurio Europai trūko

    Prancūzijos dirbtinio intelekto bendrovė „Mistral AI“ pristatė viešą naujo vadinamojo „frontier“ lygio modelio ML4 peržiūrą. Įmonė teigia, kad paskelbus modelio svorius jis taps pajėgiausiu atvirų svorių DI sprendimu, sukurtu už Kinijos ribų.

    ML4 pasirodymas vyksta tuo metu, kai atvirų svorių modelių varžybos įgauna geopolitinį atspalvį. Kinijos kūrėjai pastaruoju metu diktuoja tempą, o dalis JAV lyderių pažangiausius modelius laiko uždarus, akcentuodami saugumo ir piktnaudžiavimo rizikas.

    Kas yra ML4 ir kuo išsiskiria?

    ML4 „Mistral AI“ viduje pramintas „Le Chonk“ ir apibūdinamas kaip naujos kartos modelis, orientuotas į kibernetinę gynybą ir atsparumą piktavaliams bandymams apeiti apsaugas. Bendrovė sako, kad tokių gebėjimų poreikis auga, nes DI vis dažniau naudojamas automatizuotoms atakoms, apgaulėms ir programavimo užduotims.

    „Kibernetinės gynybos gebėjimai leis įmonėms ir vyriausybėms apsisaugoti nuo piktavalių, kurie išnaudoja spragas ir mėgina priversti modelius vykdyti kibernetines atakas“, – sakė „Mistral AI“ vyriausiasis mokslininkas ir vienas įkūrėjų Guillaume’as Lample’is.

    Bendrovė taip pat akcentuoja praktinį pritaikomumą: nuo finansų ir gamybos užduočių iki multimodalių scenarijų, kai dirbama ne tik su tekstu. „Mistral AI“ teigimu, kodavimo srityje ML4 mažina atsilikimą nuo kitų pažangiausių rinkos modelių.

    Europos suvereniteto korta

    „Mistral AI“ savo strategiją grindžia europietiško suvereniteto idėja: alternatyva, kuri būtų kuriama ir valdoma Europoje, atsižvelgiant į regiono reguliavimo aplinką ir viešojo sektoriaus poreikius. Tai ypač aktualu organizacijoms, kurios nori mažiau priklausyti nuo JAV ar Kinijos technologijų tiekėjų ir lengviau valdyti duomenų bei atitikties rizikas.

    Įmonė teigia, kad ML4 buvo apmokytas nuo nulio per maždaug du mėnesius, naudojant 4 000 „NVIDIA“ „Grace Blackwell“ grafikos procesorių europiniuose duomenų centruose. Pasak kūrėjų, modelis palaiko daugiau nei 160 kalbų, įskaitant visas oficialias Europos Sąjungos kalbas, ir veikia tiek lotyniško, tiek nelotyniško rašto aplinkose.

    Finansinis užnugaris taip pat įspūdingas: „Mistral AI“ yra skelbusi pritraukusi apie 3 milijardus eurų investicijų, o bendrovės vertė viršijo 21 milijardą eurų. Tai sustiprina signalą, kad Europa siekia ne tik reguliuoti DI, bet ir realiai konkuruoti kuriant pačius pajėgiausius modelius.

    Kada bus galima atsisiųsti svorius?

    Šiuo metu ML4 prieinamas per „Mistral“ programavimo sąsają ir „Mistral Studio“ aplinką, kur jį gali išbandyti kūrėjai ir organizacijos. „Mistral AI“ planuoja svorius paviešinti spalio 27 dieną, o iki tol modelį numatoma testuoti realiomis sąlygomis, įtraukiant kibernetinio saugumo ekspertus ir valstybės institucijas.

    Atvirų svorių modelių populiarėjimas laikomas viena ryškiausių dabartinės DI rinkos tendencijų, nes organizacijos gali diegti sprendimus savo infrastruktūroje ir prisitaikyti juos prie vidaus politikų. Vis dėlto kartu auga ir atsakomybės klausimai: kuo daugiau galimybių, tuo didesnė rizika, kad tos pačios technologijos bus pritaikytos piktavališkai.

  • „Mistral AI“ pritraukė rekordinį 3 mlrd. eurų raundą: „Samsung“ statymas keičia žaidimą

    „Mistral AI“ pritraukė rekordinį 3 mlrd. eurų raundą: „Samsung“ statymas keičia žaidimą

    Paryžiuje įsikūrusi dirbtinio intelekto bendrovė „Mistral AI“ paskelbė užbaigusi D serijos investicijų etapą, per kurį pritraukė 3 mlrd. eurų. Raundui vadovavo „Samsung Electronics“, kartu dalyvavo ES remiamas Scaleup Europe Fund, valdomas EQT, ir esamas investuotojas PSG Equity.

    Bendrovė teigia, kad tai didžiausias iki šiol Europoje įvykdytas technologijų įmonės nuosavo kapitalo pritraukimas. Po šio etapo „Mistral AI“ vertė perkopė 21 mlrd. eurų ir per metus beveik padvigubėjo.

    Daugiausia lėšų planuojama skirti ne vien programinei įrangai, o infrastruktūrai – duomenų centrams ir skaičiavimo pajėgumams. Tokia kryptis atspindi viso sektoriaus tendenciją: pažangūs DI modeliai vis labiau priklauso nuo brangios, energijai imlios ir ribotos skaičiavimo įrangos.

    „Ilgalaikis planas – vis labiau remtis pajėgumais, kuriuos susikuriame patys, todėl per artimiausius penkerius metus mūsų turima skaičiavimo galia augs maždaug 100 proc.“, – sakė „Mistral AI“ vadovas Arthuras Mensch.

    „Mistral AI“ jau investuoja apie 4 mlrd. eurų į duomenų centrus Prancūzijoje ir kitose Europos šalyse: vienas objektas veikia netoli Paryžiaus, kitas statomas Švedijoje. Bendrovė taip pat yra pritraukusi skolinto finansavimo ir planuoja dalį pajėgumų nuomoti klientams, kartu didindama technologinę autonomiją.

    Prie „Mistral AI“ investuotojų anksčiau prisijungė „Microsoft“ ir „Nvidia“, o pastaroji, pasak bendrovės, dalyvavo ir šiame etape. „Mistral AI“ tvirtina, kad jos sprendimus naudoja daugiau kaip 125 įmonės 20 šalių, o iki 2026 metų pabaigos tikimasi peržengti 1 mlrd. eurų metinių pasikartojančių pajamų ribą.

    Nors sandoris stiprina Europos pozicijas, žemynas vis dar atsilieka nuo JAV DI rinkos masto. Europos įmonėms iššūkiu išlieka rizikos kapitalo gylis, prieiga prie moderniausių lustų ir duomenų centrų plėtra, o tai daro tiesioginę įtaką gebėjimui kurti vadinamuosius fronto linijos modelius.

    Europos Komisija siekia mažinti šį atotrūkį, tarp priemonių išskirdama InvestAI iniciatyvą su 200 mlrd. eurų įsipareigojimų antrašte ir planus plėtoti DI gamyklas bei gigafabrikus. Kartu įsigaliojantys ir etapais įgyvendinami DI reguliavimo reikalavimai turi balansuoti tarp inovacijų skatinimo ir rizikų valdymo.

    Ekspertai pabrėžia, kad „Mistral AI“ pasirinkta infrastruktūros strategija tampa kritiškai svarbi konkurencinėje kovoje. Skaičiavimo galios kontrolė leidžia greičiau treniruoti didesnius modelius, užtikrinti stabilesnę paslaugų kokybę ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų, o tai ypač aktualu kalbant apie Europos skaitmeninį suverenitetą.

  • 2025 metų DI finansavimo lyderiai Europoje: 10 įmonių pritraukė daugiausia kapitalo

    2025 metų DI finansavimo lyderiai Europoje: 10 įmonių pritraukė daugiausia kapitalo

    2025 metais Europos DI sektorius išlaikė aukštą investuotojų dėmesį: įmonės regione pritraukė daugiau kaip 5,3 mlrd. eurų. Vis dėlto pinigai buvo sutelkti nedidelėje lyderių grupėje, o didžiausius raundus susirinko kelios ryškiausios bendrovės.

    Tarp daugiausia kapitalo per metus pritraukusių įmonių minimos „Mistral AI“, „Helsing“, „Black Forest Labs“, „Synthesia“, „ElevenLabs“ ir „n8n“. Dalis jų kuria bazinius generatyvinius modelius ir infrastruktūrą, kitos orientuojasi į gynybą, medijų kūrimą ar verslo procesų automatizavimą.

    Kur koncentruojasi investicijos

    Aktyviausiais Europos DI centrais pagal sandorių skaičių ir pritrauktą kapitalą išsiskyrė Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Prancūzija. Prancūzijos rodiklius ypač kilstelėjo „Mistral AI“ finansavimo raundai, o Vokietijoje matėsi ryški gynybos technologijų ir įmonių automatizavimo banga.

    Jungtinėje Karalystėje investicijos pasiskirstė plačiau: nuo balso technologijų ir biotechnologijų iki pramonės DI ir infrastruktūros. Toks spektras rodo, kad rinka bręsta ne vien per didžiuosius modelius, bet ir per aiškią verslo vertę kuriančius produktus.

    Didžiausi 2025 metų raundai

    Didžiausią 2025 metų sumą Europoje pritraukė Prancūzijos „Mistral AI“: apie 1,7 mlrd. eurų. Bendrovė vysto generatyvinių modelių šeimą ir infrastruktūrą, skirtą organizacijoms kurti DI asistentus, automatizavimo įrankius ir didžiųjų kalbos modelių sprendimus.

    Vokietijos „Helsing“, kuri kuria DI sprendimus gynybai ir saugumui, 2025 metais pritraukė apie 600 mln. eurų. Įmonė orientuojasi į situacijos suvokimo, sprendimų priėmimo ir misijų planavimo sistemas, o pastarųjų metų geopolitinis kontekstas iš esmės didina šio segmento paklausą.

    Jungtinės Karalystės „Synthesia“ 2025 metais pritraukė apie 350 mln. eurų per kelis finansavimo etapus. Platforma leidžia kurti vaizdo turinį su skaitmeniniais avatarais, DI įgarsinimu ir teksto pagrindu veikiančiu redagavimu, todėl ypač tinka mokymams, vidinei komunikacijai ir lokalizacijai.

    Vokietijos „Black Forest Labs“, vystanti vaizdų generavimo ir multimodalius sprendimus, 2025 metais pritraukė apie 280 mln. eurų. Bendrovė siejama su FLUX modelių šeima, kuri taikoma tiek kūrėjams, tiek verslui, kuriant ir redaguojant vizualinį turinį.

    Jungtinės Karalystės „ElevenLabs“ balso sintezės ir garso technologijų platforma 2025 metais pritraukė apie 170 mln. eurų. Tokios technologijos sparčiai integruojamos į klientų aptarnavimą, medijų produkciją, dubliavimą ir pokalbių agentus, tačiau kartu rinkoje didėja ir reikalavimai dėl saugumo bei piktnaudžiavimo prevencijos.

    Vokietijos „n8n“, kuri vysto darbo eigų automatizavimo platformą, 2025 metais pritraukė apie 155 mln. eurų. Įrankiai, jungiantys integracijas, mažo kodo automatizavimą ir DI agentus, tapo vienu ryškiausių praktinių DI taikymo būdų, nes leidžia greitai pasiekti efektyvumo rodiklius.

    Kas toliau: nuo modelių prie pritaikymo

    2025 metų sandoriai parodė, kad investuotojai ir toliau finansuoja dvi kryptis: bazinius modelius bei infrastruktūrą ir aiškiai apibrėžtus pramoninius pritaikymus. Šalia generatyvinio turinio ir balso sprendimų ryškėja sveikatos, gamybos, aviacijos, teisinių paslaugų, logistikos ir klientų aptarnavimo automatizavimo segmentai.

    Kitas pastebimas signalas buvo tai, kad dalis startuolių per tuos pačius metus uždarė po kelis raundus. Tai dažniausiai siejama su ankstyvu komerciniu proveržiu ir poreikiu sparčiai didinti skaičiavimo pajėgumus, komandą bei pardavimus tarptautinėse rinkose.

    Didelė kapitalo koncentracija lyderiams rodo ir konkurencijos kainą: DI rinkoje laimi tie, kurie sugeba vienu metu investuoti į produktą, duomenis, infrastruktūrą ir atitiktį reguliavimui. Europoje šią diskusiją dar labiau stiprina siekis auginti vietinius čempionus ir mažinti priklausomybę nuo užsienio technologijų tiekėjų.

  • CNBC „Disruptor 50“ sąrašas apvertė DI lenktynes: „Anthropic“ aplenkė „OpenAI“ – kas dar tarp lyderių?

    CNBC „Disruptor 50“ sąrašas apvertė DI lenktynes: „Anthropic“ aplenkė „OpenAI“ – kas dar tarp lyderių?

    2026 metais CNBC paskelbtame „Disruptor 50“ reitinge įvyko ryškus pokytis: pirmą vietą užėmė DI bendrovė „Anthropic“, aplenkusi „OpenAI“. Tai signalizuoja ne tik dėl konkurencijos tarp didžiausių generatyvinio DI kūrėjų, bet ir dėl platesnės tendencijos, kad DI tampa beveik kiekvieno sparčiai augančio verslo branduoliu.

    CNBC nurodo, kad DI kaip kertinė technologija šiame reitinge dominuoja dar labiau nei anksčiau. 43 iš 50 į sąrašą patekusių įmonių teigia, jog DI yra esminė jų verslo modelio dalis, o bendra pritraukto finansavimo suma, lyginant su praėjusiais metais, išaugo kelis kartus.

    Didžiausia šuolį rodanti kryptis – generatyvinio DI įrankiai ir infrastruktūra, kurių sėkmė vis dažniau matuojama ne vien vartotojų skaičiumi, o diegimu įmonėse. Į aukščiausias pozicijas patenka ne tik modelių kūrėjai, bet ir platformos, kurios padeda organizacijoms saugiai pritaikyti DI vidiniams procesams, duomenų analitikai ar klientų aptarnavimui.

    Silicio slėnis išlaiko persvarą

    Šių metų „Disruptor 50“ žemėlapyje dominuoja Kalifornija, ypač San Franciskas ir jo apylinkės. Dalis bendrovių vis dar kuria produktus globaliai, tačiau talentų, kapitalo ir partnerystės koncentracija JAV Vakarų pakrantėje išlieka vienu svarbiausių spartaus augimo katalizatorių.

    Kita vertus, reitinge atsiranda ir ryškesnių europinių vardų, tarp jų – „Mistral AI“, pristatoma kaip atviresnė alternatyva didžiųjų laboratorijų kuriamiems sprendimams. Tai atspindi Europos siekį stiprinti savarankiškumą DI srityje, didinant investicijas į modelius, infrastruktūrą ir reguliavimo atitiktį.

    Naujos temos: programavimas ir prognozės

    Be didžiųjų DI laboratorijų, į sąrašą pateko ir įrankiai, kurie keičia pačią programavimo praktiką, įskaitant vadinamąjį vibe coding fenomeną. Tokie sprendimai orientuojasi į tai, kad programuotojas vis daugiau darbo atlieka formuluodamas užduotį ir tikslindamas rezultatą, o didelę dalį kodo generuoja DI.

    Kita auganti kryptis – prognozių rinkos, kuriose vartotojai stato už įvykių baigtis ir taip formuoja kainą, interpretuojamą kaip kolektyvinė tikimybė. Ši tema kelia ne tik investuotojų susidomėjimą, bet ir reguliavimo klausimų, nes ribos tarp finansinių produktų ir informacinių rinkų įvairiose jurisdikcijose vertinamos skirtingai.

    Kas sudaro 2026 metų penketuką

    CNBC reitingo viršūnėje – „Anthropic“, antroje vietoje – „OpenAI“, trečioje – „Databricks“. Ketvirta įvardijama gynybos technologijų bendrovė „Anduril“, o penktoje vietoje – finansinių operacijų platforma „Ramp“, kuri šiemet išsiskiria tuo, kad patenka į lyderių grupę ne iš Kalifornijos.

    Visas sąrašas rodo, kad DI skverbiasi į vis daugiau sričių: nuo kibernetinio saugumo ir dokumentų valdymo iki sveikatos priežiūros, kūrybinių industrijų, žemės ūkio ir gynybos. Tai patvirtina, kad DI šiandien veikia kaip bendros paskirties technologija, kuri keičia veiklos kaštus, produktyvumą ir konkurencinę pusiausvyrą beveik kiekviename sektoriuje.