Po pasaulinio „Microsoft“ sutrikimo, kai dalis „Outlook“ ir „Teams“ naudotojų negalėjo prisijungti prie el. pašto ar susitikimų, Europoje vėl suaktyvėjo diskusijos apie priklausomybę nuo kelių JAV technologijų milžinių.
Šis incidentas, kurį aptaria „Euronews“, priminė, kad kritinės paslaugos – nuo darbo komunikacijos iki viešojo sektoriaus įrankių – dažnai remiasi ne Europoje valdomomis sistemomis.
Pasak ekonomikos profesoriaus Tommaso Valletti, tai dar kartą parodė tokių priklausomybių kainą: užtenka vieno gedimo, kad būtų sutrikdyta kasdienė veikla, o alternatyvų greitam persijungimui neretai nėra.
„Microsoft“ teigė nematanti kibernetinės atakos požymių, tačiau tuo metu dar nebuvo įvardijusi pagrindinės sutrikimo priežasties. Paslaugos buvo atkuriamos palaipsniui, o panašių „Microsoft 365“ trikdžių būta ir anksčiau – sausį bei rugpjūtį.
Europos priklausomybė nuo debesijos milžinų
Remiantis „Synergy Research Group“ duomenimis, „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“ kartu kontroliuoja apie 70 proc. Europos debesijos rinkos. Europos tiekėjams tenka maždaug 15 proc. – mažiau nei apie 29 proc. 2017 metais.
Didžiausiems europiniams žaidėjams – Vokietijos SAP ir „Deutsche Telekom“ – priskiriama po maždaug 2 proc. rinkos. Tai pabrėžia, kodėl kalbėti apie vieną lygiavertį konkurentą JAV gigantams Europoje kol kas sudėtinga.
Viešojoje erdvėje taip pat skamba vertinimai, kad reikšminga Europos skaitmeninės infrastruktūros dalis yra sukurta už Europos Sąjungos ribų, o tai kelia klausimų dėl skaitmeninio suvereniteto.
Eurobarometro apklausos rodo, kad dauguma ES piliečių norėtų Europoje valdomos skaitmeninės infrastruktūros. Didžiausias palaikymas fiksuotas Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje.
Raginimas viešajam sektoriui pirkti europietiškas paslaugas
Europos Parlamento nariai pristatė Komisijos siūlomo Debesijos ir DI plėtros akto projekto ataskaitos juodraštį. Vienas pagrindinių akcentų – raginimas viešosioms institucijoms dažniau rinktis Europos debesijos paslaugų tiekėjus.
Nyderlandų žaliųjų europarlamentaras Reinier van Lanschot perspėjo, kad kritinės sistemos, veikiančios „svetimoje“ technologijoje, teoriškai gali būti išjungtos ne Europos sprendimu.
Tokias baimes sustiprino ir atvejis, kai birželį bendrovė „Anthropic“ buvo sustabdžiusi prieigą prie „Claude Fable 5“ ir „Mythos 5“ DI modelių, siekdama laikytis JAV eksporto kontrolės – prieiga vėliau atkurta liepos 1 dieną.
Tuo pat metu Europos Komisija siekia per penkerius–septynerius metus patrigubinti ES duomenų centrų pajėgumus, o paraiškų teikimas iki septynių ES remiamų DI „gigafabrikų“ buvo uždarytas ketvirtadienį.
Kas Europoje gali konkuruoti ir ar vartotojai persijungs?
Europos atsakas į JAV milžinų dominavimą kol kas išskaidytas: atskiri žaidėjai stiprėja skirtingose technologijų „sluoksniuose“. DI modelių srityje dažniausiai minima Prancūzijos „Mistral AI“, kuri po 3 mlrd. eurų finansavimo etapo rugsėjį buvo įvertinta 21 mlrd. eurų.
Debesijos infrastruktūroje „STACKIT“, priklausanti „Schwarz Group“ (valdančiai „Lidl“ ir „Kaufland“), Vokietijos Brandenburge planuoja 11 mlrd. eurų vertės DI duomenų centrą. Balandį „STACKIT“ kartu su „OVHcloud“, „Scaleway“ ir „Mistral“ pateko tarp įmonių, atrinktų į Europos Komisijos „suverenios“ debesijos sutartį, kurios vertė gali siekti iki 180 mln. eurų.
Techninės įrangos grandyje Europa turi stiprybių per energetikos lustus: Vokietijos „Infineon“ įvardijama kaip viena lyderių, o SEMICON Europa parodoje Miunchene analitikai būtent galios lustus išskyrė kaip realiausią Europos „įėjimą“ į DI bumą.
Vis dėlto persijungimas nėra paprastas: Eurobarometro duomenimis, noras mokėti brangiau už ES tiekėją labai skiriasi tarp šalių – nuo aukšto palaikymo Danijoje, Švedijoje ir Kroatijoje iki gerokai mažesnio Estijoje, Bulgarijoje ir Čekijoje.
Atsargios ir įmonės. Vokietijos skaitmeninės asociacijos „Bitkom“ apklausoje 85 proc. Vokietijos bendrovių teigė, kad šalis per daug priklausoma nuo JAV debesijos tiekėjų, tačiau 71 proc. vis tiek naudojasi bent vienu jų.
Tyrimų bendrovė IDC nustatė, kad tik 4 proc. Europos organizacijų planuoja naudoti vien vietinius tiekėjus. Tuo metu JAV įmonės prisitaiko: „Amazon Web Services“ sausį Brandenburge paleido Europos suverenią debesiją, kurią valdo atskira ES įsikūrusi bendrovė.
Tolesni sprendimai dėl Debesijos ir DI plėtros akto bus svarstomi Europos Parlamento komitetuose gruodžio 1 dieną, o komiteto balsavimas preliminariai numatytas 2027 metų kovo viduryje. Galutinis balsavimas plenariniame posėdyje planuojamas balandį.
„Microsoft“ savo ruožtu pažadėjo paskelbti ataskaitą apie sutrikimo priežastis, kai paslaugos bus visiškai atkurtos.
Leave a Reply