CP v2

Tag: Mityba

  • Lenkai masiškai daro šią klaidą: taip verdamos bulvės netenka beveik visų vertybių

    Bulvės ilgai buvo laikomos menkaverčiu garnyru, tačiau mitybos specialistai pabrėžia, kad tai nėra tiesa. Jose gausu kalio, taip pat randama magnio, fosforo ir kitų mineralų, o šviežesnėse bulvėse būna ir vitamino C bei B grupės vitaminų.

    Problema ta, kad dalis šių medžiagų yra jautrios ilgam kaitinimui ir vandeniui. Dėl to net ir maistinga daržovė gali prarasti reikšmingą dalį vertės, jei ją verdame įprastai, bet neapgalvotai.

    Didžiausia klaida virtuvėje

    Viena dažniausių klaidų – nuskustas bulves ilgai mirkyti vandenyje prieš verdant. Taip iš jų išplaunami vandenyje tirpūs junginiai ir dalis mineralų, o vėliau verdant nuostoliai dar labiau padidėja.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kaip bulvės supjaustomos. Kuo smulkesni gabaliukai, tuo didesnis paviršiaus plotas liečiasi su vandeniu, todėl daugiau vertingų medžiagų pereina į nuovirą.

    Kaip virti, kad išliktų daugiau

    Mitybos rekomendacijose dažnai pabrėžiama, kad mažiausi nuostoliai būna verdant ar kepant bulves su lupena. Jei lupti vis dėlto reikia, patariama tai daryti kuo ploniau, nes po odele susitelkia dalis vertingų junginių.

    Dar vienas praktinis patarimas – bulves dėti ne į šaltą, o į jau verdantį vandenį. Taip sutrumpėja laikas, kai jos mirksta, be to, greičiau „išjungiami“ fermentai, galintys spartinti vitamino C irimą.

    Mažiau kalorijų ir švelnesnis poveikis cukrui

    Pačios bulvės nebūtinai yra kaloringos, tačiau jų energinė vertė smarkiai išauga, kai jos gausiai pagardinamos riebalais. Taip pat ką tik virtose bulvėse krakmolas yra lengviau virškinamas, todėl daliai žmonių gali greičiau kilti gliukozės lygis.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad atvėsintos bulvės gali turėti daugiau vadinamojo atspariojo krakmolo. Atvėsinus ir palaikius šaldytuve, krakmolo struktūra pakinta, todėl jis virškinamas lėčiau, gali ilgiau suteikti sotumo ir švelniau veikti glikemiją.

    Vis dėlto svarbu nepamiršti porcijų dydžio ir bendro patiekalo sudėties. Bulvės išlieka vertinga raciono dalimi, jei jos ruošiamos taupiai naudojant vandenį, neperverdamos ir neapsunkinamos riebiais priedais.

  • 6 populiarūs produktai, kuriuose baltymų mažiau nei manote: dietologų paaiškinimai ir skaičiai

    Daugelis žmonių, siekdami numesti svorio ar auginti raumenis, ieško maisto, kuris atrodytų baltymingas. Tačiau dietologai pabrėžia, kad dalis įprastų pasirinkimų realiai suteikia daugiau kalorijų, riebalų ar cukraus nei baltymų.

    Vertinant produktą, svarbu žiūrėti ne į bendrą įvaizdį ar reklamą, o į maistinę vertę 100 gramų ir vienoje porcijoje. Praktikoje baltymais turtingu dažniau laikomas maistas, kuriame baltymų dalis yra reikšminga, o ne tik simbolinė.

    Kur baltymų dažnai pritrūksta?

    Viena dažniausių klaidų yra manyti, kad „sveikas“ automatiškai reiškia „baltymingas“. Pavyzdžiui, augaliniai gėrimai ar užkandžiai su kruopomis gali būti vertingi dėl skaidulų, bet baltymų juose gali būti mažai.

    Kita problema yra porcijos dydis: net jei baltymų yra, jų kiekis gali būti per mažas, kad sotintų ar padėtų pasiekti dienos tikslą. Todėl dietologai pataria lyginti ir baltymų gramus, ir kalorijų kiekį vienoje porcijoje.

    6 produktai, kurie dažnai pervertinami

    Migdolų gėrimas dažnai pasirenkamas vietoje pieno, bet daugelyje variantų baltymų būna nedaug, ypač jei produktas nėra papildomai praturtintas. Jei tikslas yra baltymai, verta patikrinti etiketę ir rinktis variantus, kuriuose baltymų kiekis panašesnis į pieno.

    Avokadas vertinamas dėl nesočiųjų riebalų ir mikroelementų, tačiau baltymų jis suteikia mažai. Tai geras priedas prie patiekalų, bet netinka kaip pagrindinis baltymų šaltinis po treniruotės.

    Humusas dažnai laikomas baltymingu, nes gaminamas iš avinžirnių, tačiau dėl aliejaus ir tahini jo kaloringumas gali būti gana didelis, o baltymų porcija ne visada įspūdinga. Jis labiau tinka kaip papildas prie baltymingesnio maisto, o ne kaip vienintelis baltymų „pagrindas“.

    Granolos batonėliai patogūs, bet nemaža jų dalis prilygsta saldumynams, kuriuose baltymų mažai, o pridėtinio cukraus ar sirupų daugiau nei norėtųsi. Jei renkatės batonėlį, verta ieškoti tokio, kur baltymai sudaro aiškią porcijos dalį, o cukraus kiekis nėra dominuojantis.

    Arašutų sviestas turi baltymų, tačiau jis taip pat yra labai kaloringas, todėl vien baltymų tikslui tai nėra efektyviausias pasirinkimas. Praktinis sprendimas yra naudoti jį kaip priedą prie varškės, jogurto ar pilno grūdo produktų, bet ne kaip pagrindinį baltymų šaltinį.

    Varškė Lietuvoje dažnai laikoma vienu geriausių pasirinkimų, tačiau baltymų kiekis priklauso nuo riebumo, gamintojo ir porcijos. Dietologai pabrėžia, kad tai gali būti gera mitybos dalis, bet rezultatą lemia bendras dienos racionas ir tai, su kuo varškė derinama.

    Kaip praktiškai rinktis baltymų šaltinius?

    Jei siekiate daugiau baltymų, patikimiausia remtis aiškiais šaltiniais: liesesniais pieno produktais, kiaušiniais, žuvimi, paukštiena, ankštinėmis kultūromis. Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kiek baltymų gaunate per pusryčius ir pietus, nes vien vakarienė dažnai „neišgelbėja“ dienos normos.

    Galiausiai, etiketės skaitymas dažnai duoda daugiau naudos nei produktų reputacija socialiniuose tinkluose. Paprasta taisyklė: palyginkite baltymų gramus vienoje porcijoje su kalorijomis ir nuspręskite, ar tai tikrai jūsų tikslams tinkamas pasirinkimas.