Tag: Mokesčių teisė

  • Lenkija ruošia Mokesčių ordino pataisas: ryczałt riba kris iki 250 000 eurų, laukia permainos

    Lenkijos Finansų ministerija artimiausiu metu ketina Seimui pateikti Mokesčių ordino pakeitimų projektą. Viceministras Jarosławas Nenemanas teigia, kad siūlomos pataisos yra deregulacijos etapas, kurio tikslas – daugiau aiškumo ir didesnė mokesčių mokėtojų teisinė apsauga.

    Vienas plačiausiai aptariamų pokyčių susijęs su fiksuoto tarifo apmokestinimu (ryczałt). Ministerija palankiai vertina kryptį mažinti ribą, nuo kurios nebegalima taikyti šio režimo, nuo 2 000 000 eurų iki 250 000 eurų, argumentuodama, kad taip mažinami skirtumai tarp skirtingų apmokestinimo formų.

    Pasak J. Nenemano, dabartinė sistema kai kuriais atvejais sukuria labai dideles disproporcijas, ypač kai lyginami aukštesnių pajamų savarankiškos veiklos režimai su apmokestinimu pagal bendrąsias taisykles. Jo teigimu, susidaro situacijų, kai mokestinė našta taikant bendrąsias taisykles gali būti kelis kartus didesnė nei fiksuoto tarifo atveju, ir tai, ministerijos vertinimu, sunkiai pateisinama.

    Viceministras pripažįsta, kad Lenkijos pajamų mokesčių sistema per dešimtmečius buvo keičiama daug kartų, o dalis sprendimų, anot jo, buvo priimti prieš rinkimus, siekiant greito politinio efekto. Dėl to, ministerijos vertinimu, susiformavo nenuosekli taisyklių visuma, kurioje verslas gali rinktis progresinį, linijinį ar fiksuoto tarifo apmokestinimą, o pastarasis pastaraisiais metais tapo ypač patrauklus.

    Kartu pabrėžiama, kad ryczałt privalumas yra paprastumas, nes apskaitomas tik pajamų dydis. Vis dėlto Finansų ministerijos pozicija – šį režimą tikslinga išlaikyti labiausiai paprastoms veikloms ir mažesniems mastams, kur papildoma buhalterinė našta būtų neproporcinga, o itin didelių pajamų atvejais logiškesni kiti apmokestinimo modeliai.

    Ministerija taip pat akcentuoja ryczałt trūkumą: nevertinama sąnaudų pusė. Pasak viceministro, tai gali didinti paskatas šešėliui, kai sąskaitos faktūros netampa reikšmingu elementu mokesčių apskaičiavime, o dalis išlaidų gali būti slepiamos arba neskaidriai formuojamos. Dėl šių priežasčių siūloma, kad fiksuotas tarifas būtų labiau nukreiptas į mažiausias veiklas, o didesniems verslams būtų taikomi režimai, reikalaujantys išsamesnės apskaitos.

    Naujajame Mokesčių ordino pataisų projekte numatomi ir konkretūs pokyčiai, susiję su vadinamosiomis tikrinamosiomis (patikrinimo pobūdžio) procedūromis. Finansų ministerija siūlo aiškiau apibrėžti šių veiksmų taikymą, įskaitant trijų mėnesių terminą tokioms procedūroms bei principą, kad mokesčių administratoriaus patvirtintas mokesčių mokėtojo veiksmas tokios procedūros metu turėtų sumažinti vėlesnių sankcijų ir delspinigių riziką.

    Pasak J. Nenemano, pastaraisiais metais mokesčių administravimas smarkiai pasikeitė dėl skaitmenizacijos ir duomenų apimties augimo. Nacionalinė mokesčių administracija remiasi elektroninių sąskaitų infrastruktūra, standartizuotais kontrolės duomenimis ir elektroninėmis deklaracijomis, todėl dalį neatitikimų gali identifikuoti be klasikinės kontrolės, pavyzdžiui, operatyviai susisiekdama su mokesčių mokėtoju.

    Viceministro teigimu, būtent todėl senesnės taisyklės ne visada atitinka praktiką, o pats reglamentavimas kai kuriose vietose yra pernelyg neaiškus. Tai, pasak jo, kelia klausimų tiek mokesčių mokėtojams, ar administracija turi teisę atlikti vienus ar kitus veiksmus, tiek pareigūnams, kurie jaučiasi dirbantys ne iki galo apibrėžtoje teisinėje erdvėje.

    Ministerija pabrėžia, kad planuojamas reguliavimas orientuotas į veiksmus, kuriems reikalinga sąveika su mokesčių mokėtoju, o vidinė duomenų analizė ir toliau vyks kaip įprasta. Tikslas – kad didėjantis duomenų panaudojimas tarnautų ne tik administracijos efektyvumui, bet ir mokesčių mokėtojams, suteikiant galimybę greičiau pastebėti klaidas, jas ištaisyti ir išvengti ilgų, resursus eikvojančių patikrinimų.

  • Lenkijoje bręsta didžiausia mokesčių reforma per 60 metų: kritikai įspėja dėl silpstančios teisės gintis

    Lenkijoje tęsiamos diskusijos dėl plataus pakeitimų paketo Mokesčių ordino ir Baudžiamojo fiskalinio kodekso nuostatose. Įstatymų projektas jau priimtas Seime ir dabar svarstomas Senate, o valdžia jį vadina viena didžiausių reformų nuo XX amžiaus septintojo dešimtmečio.

    Finansų ministerija aiškina, kad pakeitimai skirti efektyviau kovoti su organizuotomis mokesčių sukčiavimo schemomis ir vadinamosiomis PVM karuselėmis. Tačiau kritikai perspėja, kad dalis siūlomų nuostatų gali didinti piliečių teisinį neapibrėžtumą ir plėsti fiskuso galias net ir praėjus daug metų po to, kai mokestinės prievolės įprastai būtų laikomos pasibaigusiomis.

    Kas keistųsi dėl senaties?

    Didžiausią įtampą kelia siūlymai, susiję su mokestinių prievolių senaties taikymu ir baudžiamųjų fiskalinių procesų poveikiu šiam terminui. Finansų viceministras Jarosławas Nenemanas viešai pripažino, kad pastaraisiais metais pasitaikė praktika, kai baudžiamieji fiskaliniai tyrimai būdavo pradedami vien tam, kad būtų sustabdytas senaties terminas.

    Valdžia siekia, kad bendra taisyklė išliktų aiški: mokesčiai, kaip įprasta, pasentų po penkerių metų. Kartu norima atskirti mokestinę senatį nuo galimybės patraukti baudžiamojon atsakomybėn už rimtus fiskalinius nusikaltimus, kai, institucijų teigimu, kalbama apie didelės vertės žalą valstybei.

    „Būdavo pradedami procesai vien tam, kad mokestis nepasentų“, – sakė Jarosławas Nenemanas.

    Ministerija argumentuoja, kad vien senaties suėjimas neturėtų tapti skydas tiems, kurie, kaip teigiama, sąmoningai organizuoja sudėtingas sukčiavimo schemas. Valdžios pozicija paprasta: net jei po penkerių metų nebegalima nustatyti mokesčio dydžio įprastu administraciniu keliu, nusikalstamos veikos tyrimas tam tikrais atvejais turėtų išlikti įmanomas.

    Senato teisininkai: rizika Konstitucijai

    Senato Teisėkūros biuras projektą įvertino kritiškai ir įspėjo, kad kai kurios nuostatos gali konfliktuoti su konstituciniais teisinės valstybės principais. Pasak teisininkų, valstybė negali savo institucinių silpnybių kompensuoti taip, kad mokesčių mokėtojai ilgus metus būtų laikomi nežinioje dėl galimų pasekmių.

    Ypatingas dėmesys skiriamas situacijoms, kai po ilgo laiko žmonėms gali tekti gintis neturint dokumentų ar įrodymų, nes pagal įprastą praktiką ir taisykles dokumentai saugomi ribotą laiką. Kritikai pabrėžia, kad tokiu atveju teisė į veiksmingą gynybą tampa labiau teorinė nei reali.

    „Valstybės institucinė silpnybė negali pateisinti perteklinio senaties terminų ilginimo“, – sakė Senato teisininkas.

    Verslui svarbus ir liudytojų klausimas

    Diskusijose taip pat keliamas klausimas, ar mokesčių administravimo procedūrose pakankamai apsaugomos liudytojų teisės. Viešojoje erdvėje aptarti atvejai, kai liudytojui apklausos metu faktiškai nesudaromos sąlygos dalyvauti kartu su profesionaliu atstovu, nors tokie parodymai vėliau gali turėti reikšmės ir baudžiamajame procese.

    Rizika, apie kurią kalba kritikai, ta, kad žmogus, pakviestas kaip liudytojas, gali pateikti informaciją, kuri vėliau bus panaudota prieš jį patį, o tuo metu jis neturės pakankamų procesinių garantijų. Finansų ministerija yra užsiminusi, kad problemą mato ir svarsto, ar ateityje reikėtų aiškesnio reguliavimo dėl liudytojo atstovavimo.

    Kodėl reforma vadinama lūžiu?

    Šalininkai pabrėžia, kad valstybė turi turėti veiksmingus įrankius kovai su didelio masto sukčiavimu, ypač kai bylos sudėtingos ir trunka ilgai. Kritikai atsako, kad net ir geras tikslas neturi sukurti sistemos, kurioje mokestinė senatis formaliai egzistuoja, bet reali rizika žmogui ar įmonei išlieka gerokai ilgiau.

    Senate projektas toliau nagrinėjamas, o komitetai paprašė papildomos informacijos apie tai, kiek realiai yra bylų, kuriose rimtų fiskalinių nusikaltimų tyrimai neišsitenka į penkerių metų senaties logiką. Nuo šių atsakymų gali priklausyti, ar nuostatos bus koreguojamos prieš galutinį sprendimą.