Lenkijos Finansų ministerija artimiausiu metu ketina Seimui pateikti Mokesčių ordino pakeitimų projektą. Viceministras Jarosławas Nenemanas teigia, kad siūlomos pataisos yra deregulacijos etapas, kurio tikslas – daugiau aiškumo ir didesnė mokesčių mokėtojų teisinė apsauga.
Vienas plačiausiai aptariamų pokyčių susijęs su fiksuoto tarifo apmokestinimu (ryczałt). Ministerija palankiai vertina kryptį mažinti ribą, nuo kurios nebegalima taikyti šio režimo, nuo 2 000 000 eurų iki 250 000 eurų, argumentuodama, kad taip mažinami skirtumai tarp skirtingų apmokestinimo formų.
Pasak J. Nenemano, dabartinė sistema kai kuriais atvejais sukuria labai dideles disproporcijas, ypač kai lyginami aukštesnių pajamų savarankiškos veiklos režimai su apmokestinimu pagal bendrąsias taisykles. Jo teigimu, susidaro situacijų, kai mokestinė našta taikant bendrąsias taisykles gali būti kelis kartus didesnė nei fiksuoto tarifo atveju, ir tai, ministerijos vertinimu, sunkiai pateisinama.
Viceministras pripažįsta, kad Lenkijos pajamų mokesčių sistema per dešimtmečius buvo keičiama daug kartų, o dalis sprendimų, anot jo, buvo priimti prieš rinkimus, siekiant greito politinio efekto. Dėl to, ministerijos vertinimu, susiformavo nenuosekli taisyklių visuma, kurioje verslas gali rinktis progresinį, linijinį ar fiksuoto tarifo apmokestinimą, o pastarasis pastaraisiais metais tapo ypač patrauklus.
Kartu pabrėžiama, kad ryczałt privalumas yra paprastumas, nes apskaitomas tik pajamų dydis. Vis dėlto Finansų ministerijos pozicija – šį režimą tikslinga išlaikyti labiausiai paprastoms veikloms ir mažesniems mastams, kur papildoma buhalterinė našta būtų neproporcinga, o itin didelių pajamų atvejais logiškesni kiti apmokestinimo modeliai.
Ministerija taip pat akcentuoja ryczałt trūkumą: nevertinama sąnaudų pusė. Pasak viceministro, tai gali didinti paskatas šešėliui, kai sąskaitos faktūros netampa reikšmingu elementu mokesčių apskaičiavime, o dalis išlaidų gali būti slepiamos arba neskaidriai formuojamos. Dėl šių priežasčių siūloma, kad fiksuotas tarifas būtų labiau nukreiptas į mažiausias veiklas, o didesniems verslams būtų taikomi režimai, reikalaujantys išsamesnės apskaitos.
Naujajame Mokesčių ordino pataisų projekte numatomi ir konkretūs pokyčiai, susiję su vadinamosiomis tikrinamosiomis (patikrinimo pobūdžio) procedūromis. Finansų ministerija siūlo aiškiau apibrėžti šių veiksmų taikymą, įskaitant trijų mėnesių terminą tokioms procedūroms bei principą, kad mokesčių administratoriaus patvirtintas mokesčių mokėtojo veiksmas tokios procedūros metu turėtų sumažinti vėlesnių sankcijų ir delspinigių riziką.
Pasak J. Nenemano, pastaraisiais metais mokesčių administravimas smarkiai pasikeitė dėl skaitmenizacijos ir duomenų apimties augimo. Nacionalinė mokesčių administracija remiasi elektroninių sąskaitų infrastruktūra, standartizuotais kontrolės duomenimis ir elektroninėmis deklaracijomis, todėl dalį neatitikimų gali identifikuoti be klasikinės kontrolės, pavyzdžiui, operatyviai susisiekdama su mokesčių mokėtoju.
Viceministro teigimu, būtent todėl senesnės taisyklės ne visada atitinka praktiką, o pats reglamentavimas kai kuriose vietose yra pernelyg neaiškus. Tai, pasak jo, kelia klausimų tiek mokesčių mokėtojams, ar administracija turi teisę atlikti vienus ar kitus veiksmus, tiek pareigūnams, kurie jaučiasi dirbantys ne iki galo apibrėžtoje teisinėje erdvėje.
Ministerija pabrėžia, kad planuojamas reguliavimas orientuotas į veiksmus, kuriems reikalinga sąveika su mokesčių mokėtoju, o vidinė duomenų analizė ir toliau vyks kaip įprasta. Tikslas – kad didėjantis duomenų panaudojimas tarnautų ne tik administracijos efektyvumui, bet ir mokesčių mokėtojams, suteikiant galimybę greičiau pastebėti klaidas, jas ištaisyti ir išvengti ilgų, resursus eikvojančių patikrinimų.
Leave a Reply