CP v2

Tag: Moksleiviai

  • Jaunimui tvariau gyventi trukdo ne kainos: apklausa atskleidė didžiausią kliūtį

    Daugkartinė gertuvė, daiktai iš antrų rankų ar kelionė dviračiu vietoje automobilio daliai Lietuvos moksleivių jau tapo kasdienybe. Tačiau nauja apklausa rodo, kad didžiausias barjeras tvaresniems pasirinkimams dažniausiai yra ne kaina, o žinių ir aiškumo stoka.

    Bendrovės „Samsung“ užsakymu atliktame tyrime 42 proc. 14–19 metų moksleivių nurodė, kad per mažai išmano apie tvaresnius sprendimus. Dar 19 proc. pasigenda lengvai prieinamų tvarių alternatyvų, 17 proc. jas laiko nepatogiomis, o 9 proc. kaip kliūtį įvardijo kainą.

    Apklausa rodo, kad tvarūs įpročiai dažniau siejami su paprastais, kasdieniais veiksmais: pusė jaunuolių naudoja daugkartinę gertuvę ar puodelį. Trečdalis (33 proc.) rūšiuoja atliekas ir perka naudotus daiktus, o 29 proc. vietoje važiavimo automobiliu renkasi dviratį arba ėjimą pėsčiomis.

    Technologijų bendrovės „Oxylabs“ tvarumo vadovė ir programos „Solve for Tomorrow“ mentorė Urtė Karklienė atkreipia dėmesį, kad jaunimui dažnai trūksta ne bendro informacijos kiekio, o gebėjimo jį susieti su savo įpročiais. Pasak jos, žmonėms sudėtinga suprasti, kuris kasdienis pokytis turi didžiausią realų poveikį.

    „Daug kalbame apie klimato kaitą ir tvarumo svarbą, bet sunkiausia didelį ir sudėtingą reiškinį paversti kasdieniais, suprantamais pasirinkimais. Mums trūksta ne informacijos, o gebėjimo ją paversti aiškiais veiksmais“, – sakė U. Karklienė.

    Kaip tvarumą paversti įpročiu

    Pasak specialistės, norint gyventi tvariau nebūtina vienu metu keisti viso gyvenimo būdo. Praktinis kelias dažniausiai prasideda nuo sričių, kuriose sprendimus darome kasdien: judėjimo, mitybos, pirkinių, energijos vartojimo ir maisto atliekų mažinimo.

    U. Karklienė pabrėžia, kad reikšmingiausi pokyčiai dažnai būna tie, kurie kartojasi nuolat ir apima didesnę gyvenimo dalį. Reguliarus vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, mažesnis maisto švaistymas ar ilgesnis jau turimų daiktų naudojimas per metus gali turėti didesnį efektą nei pavienis sprendimas.

    Vienas iš būdų įtvirtinti pokytį – pasirinkti asmeninį iššūkį, pavyzdžiui, tam tikrą laiką nepirkti naujų daiktų, išskyrus būtiniausius. Tokie eksperimentai, anot jos, padeda sustoti prieš perkant ir įvertinti, ar daikto tikrai reikia, ar galima pasiskolinti, pataisyti arba įsigyti naudotą.

    „Tvarūs įpročiai niekuo nesiskiria nuo kitų: verta pradėti nuo vieno pokyčio ir tik jam tapus automatiniu imtis kito. Taip tvaresni sprendimai ilgainiui tampa ne papildoma užduotimi, o įprastu pasirinkimu“, – sakė U. Karklienė.

    Technologijos ir DI: nuo įpročių iki poveikio

    Apklausa taip pat rodo, kad technologijos jaunimui gali būti praktinė pagalba: 38 proc. naudojasi viešojo transporto programėlėmis, 31 proc. naudotų daiktų pardavimo programėlėmis, o 11 proc. pasitelkia išmaniąsias energijos taupymo priemones namuose. Vis dėlto 37 proc. nurodė tvarumui skirtų technologijų nenaudojantys.

    Specialistės teigimu, skaitmeniniai įrankiai vis dažniau padeda ne tik atlikti veiksmą, bet ir suprasti jo kainą aplinkai. Tam pasitarnauja anglies pėdsako ar ekologinio poveikio skaičiuoklės, kurios leidžia palyginti skirtingus scenarijus, pavyzdžiui, kiek pasikeistų poveikis dažniau renkantis dviratį ar sumažinus mėsos vartojimą.

    Tokius skaičiavimus gali palengvinti ir DI sprendimai, kai jie naudojami personalizuotoms rekomendacijoms, energijos vartojimo analizei ar kelionių planavimui. Tačiau specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra ne pati technologija, o žmogaus sprendimas ir nuoseklumas, o rezultatus lemia įpročių pokyčių mastas ir trukmė.

    Ką parodė apklausa

    Tyrimą bendrovės „Samsung“ užsakymu 2026 metais rugpjūtį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Apklausė 949 14–19 metų jaunuolius, iš jų 320 Lietuvoje.

    Tyrime analizuoti jaunuolių skaitmeniniai ir socialinių tinklų naudojimo įpročiai, požiūris į technologijas, fizinį aktyvumą ir tvarumą. Rezultatai rodo, kad tvarumo tema jaunimui svarbi, tačiau sprendimams dažnai pritrūksta aiškumo, konkrečių pavyzdžių ir suprantamo ryšio su kasdieniais veiksmais.

  • Jaunimo reikalų koordinatorius atvyko į Paberžę: kokias galimybes moksleiviams siūlo rajonas

    Jaunimo reikalų koordinatorius atvyko į Paberžę: kokias galimybes moksleiviams siūlo rajonas

    Vilniaus rajono savivaldybėje už jaunimo politiką atsakingas koordinatorius Ernestas Stelmach rugsėjo 22 dieną Paberžės Šv. Stanislavo Kostkos gimnazijoje susitiko su 9–12 klasių mokiniais. Per susitikimą aptartos realios galimybės jauniems žmonėms rajone, kurios gali padėti kaupti patirtį dar mokykloje ir lengviau apsispręsti dėl ateities.

    Didžiausias dėmesys skirtas savanorystei, vasaros užimtumo programoms ir praktinei veiklai, leidžiančiai įgyti darbinių įgūdžių. Moksleiviams akcentuota, kad tokios veiklos dažnai tampa pirmu žingsniu į darbo rinką, o patirtis vėliau praverčia tiek stojant, tiek ieškant pirmojo darbo.

    Susitikime kalbėta ir apie tai, ko šiandien tikisi darbdaviai: atsakomybės, gebėjimo dirbti komandoje, komunikacijos ir iniciatyvumo. Aptarta, kodėl verta pradėti nuo mažų, bet nuoseklių patirčių, pavyzdžiui, savanoriškos veiklos ar trumpalaikio darbo vasarą, ir kaip jos gali padėti geriau suprasti, kokia profesinė kryptis iš tiesų tinka.

    „Svarbu, kad jaunimas apie savo galimybes sužinotų ne tik pats ieškodamas informacijos. Turime patys ateiti pas jaunus žmones ir parodyti, kiek daug galimybių jie gali rasti savo rajone“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius Ernestas Stelmach.

    Pažymėta, kad tokie susitikimai mokyklose vyksta nuosekliai, nes būtent mokykla leidžia greičiausiai pasiekti didelę dalį jaunuolių ir išgirsti jų klausimus. Gyvas dialogas padeda ne tik pristatyti priemones ir programas, bet ir suprasti, ko jauniems žmonėms trūksta, kokios informacijos jie neranda ir kokios pagalbos tikisi.

    Vilniaus rajono savivaldybė teigia sieksianti, kad jaunimui skirtos galimybės būtų ne tik sukurtos, bet ir aiškiai komunikuojamos bei lengvai pasiekiamos skirtingose rajono gyvenvietėse. Pasak savivaldybės atstovų, informacijos prieinamumas ir ankstyvas įsitraukimas į praktines veiklas yra vieni svarbiausių veiksnių, padedančių jaunam žmogui užtikrinčiau planuoti studijas ir karjerą.

  • Jaunimui atveria savivaldybės duris: viena naktis Vilkaviškyje gali pakeisti požiūrį į valdžią

    Jaunimui atveria savivaldybės duris: viena naktis Vilkaviškyje gali pakeisti požiūrį į valdžią

    Spalio 10 dieną Vilkaviškio rajono savivaldybėje vyks jaunimui skirtas renginys „Naktis Savivaldybėje“. Organizatoriai žada galimybę iš arti pamatyti, kaip realiai veikia vietos valdžia ir kaip gimsta sprendimai, kurie paliečia kasdienį gyventojų gyvenimą.

    Renginio programoje numatomos diskusijos, komandinės užduotys ir praktiniai išbandymai, kurie padės suprasti, už ką atsakinga savivaldybė ir kaip skirtingi interesai derinami priimant sprendimus. Dalyviai bus kviečiami ne tik klausytis, bet ir patys siūlyti idėjas, argumentuoti bei ieškoti kompromisų.

    Viena svarbiausių renginio dalių bus savivaldos simuliacija, kurioje moksleiviai galės išbandyti sprendimų priėmėjų vaidmenis. Tokia praktika leidžia geriau suprasti, kodėl sprendimai savivaldybėse dažnai reikalauja laiko, derinimų ir atsakomybės už biudžetą, teisės aktus bei bendruomenės lūkesčius.

    Panašūs pilietinio ugdymo formatai pastaraisiais metais tampa vis aktualesni ir Lietuvoje, ir Europoje, ypač kalbant apie jaunimo įsitraukimą į demokratinius procesus. Ekspertai dažnai pabrėžia, kad ankstyva praktinė patirtis, dialogas su politikais ir institucijų darbuotojais didina pasitikėjimą viešuoju sektoriumi ir skatina aktyviau dalyvauti bendruomenės gyvenime.

    Norintys dalyvauti kviečiami registruotis iki rugsėjo 30 dienos 23.59 valandos, nes vietų skaičius ribotas. Daugiau informacijos organizatoriai žada skelbti artėjant renginio datai.

  • Apklausa išryškino spragą: kas trečias moksleivis nežino, kur slėptis krizės metu

    Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atlikta moksleivių apklausa parodė, kad daliai jaunimo vis dar trūksta praktinių civilinės saugos įgūdžių. Vidutinėje 30 mokinių klasėje 9 mokiniai nėra tikri, ką susidėti į išvykimo kuprinę, o 11 nežinotų, kur yra artimiausia priedanga.

    Tyrimas rodo ir kitą tendenciją: motyvacijos mokytis netrūksta. Toje pačioje klasėje 21 mokinys norėtų apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms sužinoti daugiau, o tai, pasak organizatorių, atveria galimybę stiprinti įgūdžius per praktines veiklas.

    Teorija ne visada virsta veiksmais

    Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Jaunimo programos vadovė Karolina Pinkevičiūtė pabrėžia, kad nemaža dalis jaunuolių yra girdėję pagrindinius patarimus, tačiau realioje situacijoje vis tiek pasimeta. Didžiausias iššūkis, anot jos, yra perkelti žinias į kasdienį įprotį.

    „Savanoriai mokosi pirmosios pagalbos, pirmosios psichologinės pagalbos ir civilinės saugos pagrindų, o kartu įgyja patirties dirbdami su žmonėmis bei vesdami edukacijas“, – sakė K. Pinkevičiūtė.

    Organizacijos teigimu, tokie mokymai ugdo ne tik pasirengimą krizei, bet ir bendruosius gebėjimus, kurių dažnai prireikia tiek studijose, tiek darbo rinkoje. Tarp jų minimi viešasis kalbėjimas, komandinio darbo įgūdžiai, lyderystė, atsakomybė ir planavimas.

    Nuo stebėtojo iki pagalbos teikėjo

    Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Vilniaus skyriaus savanoris Leonids Kopcovs pasakoja, kad sprendimą savanoriauti paskatino asmeninė patirtis, kai jis, dirbdamas žurnalistu, susidūrė su krizinės situacijos realybe. Pasak jo, tada ypač aiškiai pasimatė, kokią reikšmę turi greita ir koordinuota pagalba.

    „Iš arti pamačiau, kokia svarbi yra organizuota, greita ir profesionali pagalba krizės ištiktiems žmonėms. Tada supratau, kad noriu ne tik stebėti, bet ir prisidėti“, – sakė L. Kopcovs.

    Jo teigimu, savanorystė pakeitė požiūrį į pasirengimą: krizės nebeatrodo tolimos ar mažai tikėtinos, o konkretūs veiksmai, tokie kaip šeimos planas ar paruošta kuprinė, suteikia daugiau ramybės. Savanoris pabrėžia, kad pradžioje nereikia mokėti visko, nes įgūdžiai ugdomi nuosekliai.

    Kaip veikia jaunimo savanorystė

    Pasak organizatorių, jaunimo savanoriai pradeda nuo įvadinių Lietuvos Raudonojo Kryžiaus mokymų, o vėliau dalyvauja gyvuose pirmosios pagalbos, pirmosios psichologinės pagalbos ir civilinės saugos užsiėmimuose. Taip pat jie supažindinami su edukacijų turiniu ir metodika, kad galėtų žinias perduoti kitiems.

    Jaunuolius veiklos pradžioje lydi pilnamečiai mentoriai, padedantys įsilieti į komandą ir pasirengti praktinėms situacijoms. Šiuo metu Jaunimo programoje veikia 124 savanorių ir mentorių bendruomenė, tačiau organizacija siekia augimo įvairiuose miestuose.

    Didesnio savanorių poreikio nurodoma Šiauliuose, Panevėžyje, Utenoje, Mažeikiuose, Vilniuje ir Vilniaus rajone, taip pat Trakuose, Elektrėnuose, Kaišiadoryse, Klaipėdoje, Gargžduose, Tauragėje ir Šilalėje. Poreikis numatomas ir Kaune, Jonavoje, Kėdainiuose, Alytuje bei Vilkaviškyje.

    Apklausoje dalyvavo 2 271 moksleivis iš visos Lietuvos. Lietuvos Raudonasis Kryžius primena, kad organizacija Lietuvoje veikia nuo 1919 metais ir priklauso tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus judėjimui, kuris krizėse remiasi savanorių tinklu ir greita pagalba pažeidžiamiems žmonėms.

  • Moksleiviai prisipažino: prie ekranų praleidžia valandas, bet technologijų atsisakyti neketina

    Išmanusis telefonas daugeliui moksleivių tapo nuolatiniu palydovu, o laikas prie ekrano kasdien vis dažniau matuojamas valandomis. Nauja apklausa rodo, kad 61 proc. jaunuolių telefonu ar planšetiniu kompiuteriu naudojasi bent 5 valandas per dieną, o 59 proc. socialiniuose tinkluose praleidžia 3 valandas ar daugiau.

    Du trečdaliai moksleivių pripažįsta, kad naršo per daug, tačiau kartu nenori technologijų atsisakyti, nes mato ir jų naudą. Tokia situacija kelia ne tik klausimą, kaip riboti ekranų laiką, bet ir kaip jį paversti prasmingu, ypač mokantis, bendraujant ir planuojant dieną.

    Kas atskleidė apklausa

    Bendrovės „Samsung“ iniciatyva 2026 metais rugpjūtį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliktame tyrime dalyvavo 949 jaunuoliai nuo 14 iki 19 metų. Apklausą vykdė tyrimų bendrovė „Norstat“, o tyrėjai vertino tiek skaitmeninius įpročius, tiek požiūrį į technologijų įtaką kasdienybei.

    Skaičiai išsiskiria: 41 proc. moksleivių nurodė kasdien įrenginiais besinaudojantys 5–6 valandas, dar 20 proc. – 7 valandas ar ilgiau. 55 proc. prisipažino patyrę situacijų, kai norėjo nustoti naršyti, bet buvo sunku nuo telefono atsitraukti.

    Klausimas apie mėnesio „atsisakymą“ parodė, kad labiausiai traukiantys dalykai išlieka skaitmeniniai. 51 proc. teigė, kad sunkiausia būtų atsisakyti socialinių tinklų ir išmaniojo telefono, kai tuo metu gyvi susitikimai su draugais tarp sunkiausių pasirinkimų atsidūrė rečiau.

    Technologijos ne tik pramogoms

    Nors didelė dienos dalis praleidžiama socialiniuose tinkluose, nemažai moksleivių technologijas įvardija kaip realią pagalbą. Vertindami, kas labiausiai pagerina jų kasdienį gyvenimą, 48 proc. išskyrė dirbtinio intelekto įrankius, 47 proc. – bendravimo technologijas, 43 proc. – muzikos platformas, 23 proc. – mokomąsias programėles.

    39 proc. apklaustųjų mano, kad technologijos padeda ugdytis arba bent iš dalies padeda formuoti sveikesnius įpročius. Dažniausiai minėta nauda susijusi su mokymusi: 38 proc. teigė, kad įrenginiai ir programėlės padeda mokytis efektyviau, o dalis jaunuolių technologijas sieja ir su sportu bei mityba.

    „Tai rodo, kad svarbiau tampa ne tai, kiek laiko praleidžiame prie ekranų, bet kaip naudojamės technologijomis savo naudai“, – sakė programos „Solve for Tomorrow“ vadovė Baltijos šalyse Eglė Tamelytė.

    Kas padėtų mažinti laiką socialiniuose tinkluose

    Paklausti, kas labiausiai motyvuotų mažiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose, moksleiviai dažniausiai rinkosi alternatyvas, kurios „konkuruoja“ dėl dėmesio. 36 proc. nurodė naują pomėgį ar įgūdį, 31 proc. – daugiau sporto ar veiklų lauke, 26 proc. – daugiau laiko su šeima ar draugais.

    Apklausa rodo, kad daliai jaunuolių fizinis aktyvumas jau yra įprasta rutina: 33 proc. sportuoja 3–5 kartus per savaitę, 5 proc. – kasdien. Tuo pačiu išryškėja ir tvarumo tema: 37 proc. teigia apskritai nesinaudojantys tvarumui skirtomis technologijomis, o dažniausia kliūtis – žinių ir aiškių įpročių stoka.

    Ekspertai pabrėžia, kad ekranų laiko problema retai išsisprendžia vien draudimais, nes moksleivių kasdienybėje telefonas atlieka ir mokymosi, ir bendravimo, ir planavimo funkcijas. Todėl vis dažniau akcentuojamas sąmoningas naudojimas: aiškūs dienos režimai, pranešimų valdymas, tikslingas DI įrankių taikymas mokymuisi bei kokybiškos veiklos be ekranų.

    Apklausa taip pat susieta su jaunimo programa „Solve for Tomorrow“, kurioje 9–12 klasių komandos kviečiamos spręsti realias problemas pasitelkiant technologijas. Šių metų kryptys orientuotos į fizinio aktyvumo skatinimą ir tvarumo iššūkius, o idėja paprasta: technologijas galima ne tik vartoti, bet ir kurti jų pagalba sprendimus.

  • Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija MEPA projekte 10 metų: kas padėjo pakilti į aktyviausiųjų topą?

    Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija MEPA projekte 10 metų: kas padėjo pakilti į aktyviausiųjų topą?

    Programa „Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės“ (MEPA) Lietuvoje mini 10 metų sukaktį. Per šį laikotarpį ji subūrė apie 120 mokyklų, o dalyviai ES temą nagrinėja ne tik per pamokas, bet ir per diskusijas, simuliacijas bei pilietines iniciatyvas.

    Tarp ilgiausiai programoje dirbančių mokyklų yra ir Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija. Ji patenka į 18 Lietuvos mokyklų, kurios MEPA veiklas vykdo nuo pat programos pradžios ir nuosekliai stiprina mokinių pilietiškumo bei europietiškumo kompetencijas.

    Per dešimtmetį gimnazistai dalyvavo protmūšiuose, susitikimuose su įvairių sričių pašnekovais, klausėsi paskaitų ir įsitraukė į Europos Parlamento veiklos simuliacijas. Europos diena mokykloje tapo tradicija, o MEPA veiklos įsitvirtino kaip praktinė pilietiškumo pamoka.

    Programos esmė, pasak organizatorių ir mokytojų, yra mokinių gebėjimas kelti klausimus, argumentuoti ir priimti sprendimus, o ne vien kaupti faktus. Tai ypač aktualu, kai ES darbotvarkėje daugėja temų apie saugumą, demokratijos atsparumą, dezinformaciją ir skaitmeninę erdvę.

    Rugpjūčio 26–27 dienomis Vilniuje, Europos namuose, vyko Jaunimo Europos komandos susitikimai, kuriuose atsisveikinta su buvusiais nariais, priimti nauji ir planuoti ateities darbai. Rugpjūčio 28 dieną MEPA mokytojai susitiko baigiamajame seminare apibendrinti sezono rezultatų ir pasirengti naujam etapui.

    Vėliau dalis veiklų persikėlė į diskusijų festivalyje „Būtent!“ veikusią Europos erdvę, kur aptartos ES aktualijos. Renginiuose kalbėta apie Ukrainos integraciją į ES, o taip pat apie nepilnamečių saugumą internete ir Europos atsaką į socialinių tinklų keliamas rizikas.

    „Būti Europos Parlamento ambasadoriais reiškia ne titulą, o veikimą“, – sakė projekto ambasadorė Daiva Matijošienė.

    Gimnazija pažymi ir konkrečius rezultatus: iš 86 praėjusiais mokslo metais programą užbaigusių mokyklų Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija įvertinta 16 vietoje. Mokykla tikisi tęsti aktyvias veiklas ir planuoja naujas patirtis, tarp jų ir išvyką į Strasbūrą.

  • „Lietuvos draudimas“ vėl apdraus moksleivius: Visagine – svarbios pamokos apie saugumą kelyje

    „Lietuvos draudimas“ vėl apdraus moksleivius: Visagine – svarbios pamokos apie saugumą kelyje

    Rugsėjį bendrovė „Lietuvos draudimas“ vėl nemokamai apdraus visus Lietuvos moksleivius nuo nelaimingų atsitikimų eisme. Prie iniciatyvos Visagine prisideda ir savivaldybė, o mokyklose numatytos papildomos saugaus elgesio kelyje pamokos.

    Mokslo metų pradžia paprastai sutampa su išaugusiais eismo srautais: į gatves grįžta mokykliniai autobusai, daugiau vaikų vaikšto pėsčiomis, važiuoja dviračiais ar paspirtukais, dažniau skuba į būrelius. Dėl to rugsėjį institucijos ir specialistai tradiciškai ragina atnaujinti kelių eismo taisyklių žinias ir įpročius.

    „Norime, kad tėvai, globėjai ir mokytojai vaikams dar kartą primintų elementarias, bet dažnai gyvybiškai svarbias taisykles: kaip saugiai pereiti perėją, kodėl negalima eiti degant draudžiamam šviesoforo signalui ir kaip taisyklingai kirsti gatvę vedantis dviratį ar paspirtuką“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Kaip nurodo iniciatyvos organizatoriai, draudimo apsauga galios automatiškai visą rugsėjį, todėl papildomų veiksmų tėvams ar globėjams atlikti nereikės. Maksimali dovanojamo draudimo suma sieks iki 5 000 eurų, o išmokos dydis priklausys nuo patirtų sužalojimų pobūdžio ir sunkumo.

    Jei vaikas patektų į eismo įvykį keliaudamas pėsčiomis, dviračiu ar riedėdamas ne elektriniu paspirtuku, apie įvykį pirmiausia reikėtų pranešti policijai, o vėliau kreiptis dėl žalos atlyginimo į „Lietuvos draudimą“. Organizatoriai pabrėžia, kad išmoka mokama nepriklausomai nuo to, ar moksleivis laikomas įvykio kaltininku.

    Šalia draudimo apsaugos numatoma ir edukacinė dalis. „Lietuvos draudimo“ darbuotojai savanoriškai ves interaktyvias saugaus eismo pamokas pradinukams, o mokyklos kviečiamos registruotis užsiėmimams, kurie planuojami rugsėjo ir spalio mėnesiais.

    Praėjusį rudenį, organizatorių duomenimis, visoje Lietuvoje buvo surengta 640 pamokų, kuriose dalyvavo apie 14 000 moksleivių. Iniciatyva „Apsaugok mane“ vykdoma nuo 2000 metų ir yra viena ilgiausiai tęsiamų tokio pobūdžio socialinės atsakomybės programų šalyje.

  • „Lietuvos draudimas“ vėl apdraus moksleivius: svarbi detalė dėl paspirtukų ir 5 000 eurų

    „Lietuvos draudimas“ vėl apdraus moksleivius: svarbi detalė dėl paspirtukų ir 5 000 eurų

    Prasidėjus mokslo metams, didžiausia šalies draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ ir šiemet tęsia socialinę iniciatyvą „Apsaugok mane“. Visą rugsėjį visiems Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų moksleiviams automatiškai galios nemokamas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų eisme.

    Akcija vyksta jau 27-ąjį kartą, o jos tikslas – priminti, kad rugsėjį eismas miestuose ir gyvenvietėse suintensyvėja, o po vasaros atostogų vaikai dažniau būna išsiblaškę. Kartu iniciatyva skirta sumažinti skaudžių incidentų skaičių, kai nukenčia nepilnamečiai eismo dalyviai.

    Svarbi detalė dėl paspirtukų

    Draudimo apsauga galioja moksleiviams, kai jie keliauja pėsčiomis, važiuoja dviračiu, riedučiais, riedlente ar neelektriniu paspirtuku. Ji taikoma visoje Lietuvoje, bet kuriuo paros metu, nepriklausomai nuo to, kur įvyko nelaimė.

    Esminis niuansas – apsauga netaikoma transporto priemonėms su elektros varikliais. Tai reiškia, kad eismo įvykyje dalyvaujant elektriniam paspirtukui ar kitai elektrinei transporto priemonei, ši konkreti dovanojamo draudimo apsauga gali negalioti.

    Kokia išmoka ir kada galioja

    Dovanojama draudimo suma siekia iki 5 000 eurų, o konkreti išmoka priklauso nuo patirtų sužalojimų pobūdžio ir jų sunkumo. Draudimas apima kaulų lūžius, išnirimus, minkštųjų audinių ar vidaus organų sužalojimus, taip pat mirtį dėl nelaimingo atsitikimo.

    Tėvams ar globėjams papildomų veiksmų imtis nereikia: draudimas įsigalioja automatiškai ir galioja nuo rugsėjo 1 dienos 00.00 valandos iki rugsėjo 30 dienos 24.00 valandos imtinai. Draudimo išmoka mokama nepriklausomai nuo to, ar moksleivis laikomas eismo įvykio kaltininku.

    Ką daryti įvykus nelaimei

    Jei rugsėjį įvyksta eismo nelaimė, pirmiausia būtina apie ją pranešti policijai, kad įvykis būtų tinkamai užfiksuotas. Vėliau žalą reikia užregistruoti „Lietuvos draudime“ arba susisiekti su bendrovės specialistais telefonu 1828.

    Nepilnamečių atveju išmoka išmokama tėvams arba įstatymu nustatytiems globėjams. Jei apdraustajam įvykio dieną yra sukakę 18 metų, išmoka gali būti mokama jam pačiam.

    Vilniaus rajono savivaldybė, bendradarbiaudama su „Lietuvos draudimu“, ragina mokslo metų pradžioje su vaikais iš naujo aptarti pagrindines saugaus eismo taisykles. Didesnis suaugusiųjų dėmesys perėjose, prie mokyklų ir stotelėse laikomas viena veiksmingiausių prevencinių priemonių.

    „Rugsėjis mokiniams – kupinas naujų įspūdžių ir emocijų. Po vasaros atostogų gatvėse jie neretai būna išsiblaškę, todėl privalome būti itin atidūs“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Lygiagrečiai tęsiama ir švietėjiška dalis: „Lietuvos draudimo“ darbuotojai savanoriškai ves saugaus eismo pamokas pradinių klasių mokiniams rugsėjo ir spalio mėnesiais. Praėjusiais metais, bendrovės duomenimis, buvo surengtos 640 pamokos, kuriose dalyvavo apie 14 000 moksleivių.

  • Mažeikiuose pasveikinti 28 laimėtojai: nuo tarptautinių olimpiadų iki „Dainų dainelės 2026“

    Mažeikių muziejuje birželio 3 dieną iškilmingai pasveikinti 28 Mažeikių rajono švietimo įstaigų moksleiviai, laimėję tarptautines ir respublikines olimpiadas bei konkursus. Apdovanoti ir regioninių turų nugalėtojai bei prizininkai, taip pat „Dainų dainelės 2026“ laureatai.

    Renginyje padėkota ne tik mokiniams, bet ir juos rengusiems pedagogams, įstaigų vadovams bei tėvams. Savivaldybė pabrėžė, kad pasiekimai olimpiadose ir konkursuose yra ilgalaikio darbo rezultatas, stiprinantis rajono švietimo bendruomenę ir garsinantis Mažeikių vardą.

    Padėkas ir atminimo dovanas įteikė Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė bei Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja, pavaduojanti skyriaus vedėją, Ligita Diržininkienė. Pasak organizatorių, tokie susitikimai tampa proga įvertinti tiek akademinius, tiek meninius pasiekimus vienoje vietoje.

    Merė akcentavo motyvacijos svarbą ir kvietė moksleivius nenuleisti kartelės, toliau dalyvauti olimpiadose bei konkursuose ir siekti aukštų rezultatų. Taip pat padėkota mokytojams už kryptingą paruošimą, o tėvams už nuoseklų palaikymą ir paskatinimą siekti žinių.

    „Linkiu neprarasti motyvacijos, nesustoti ir toliau garsinti savo mokyklas bei Mažeikių rajoną“, – sakė Rūta Matulaitienė.

    Šventinę renginio dalį papildė muzikinė programa: pasirodė „Dainų dainelės 2026“ laureatai. Susirinkusiesiems dainavo Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos duetas Aušrinė Marija Šakytė ir Tėja Stapušaitytė, taip pat Merkelio Račkausko gimnazijos vaikinų kvartetas „Bros“ ir ansamblis „Incanto“.

    Švietimo bendruomenėje tokie apdovanojimai vertinami ir kaip paskata ateities pasirinkimams, nes olimpiadų bei konkursų patirtys padeda ugdyti kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir viešo pristatymo įgūdžius. Savivaldybės atstovai pažymi, kad mokinių pasiekimai dažnai tampa ir mokyklų bendradarbiavimo, papildomų konsultacijų bei neformalaus ugdymo rezultatų atspindžiu.

  • Kupiškyje ugniagesių tarnyboje vyko viktorina Būk saugus, mokiny: ką išmoko 8 komandos

    Kupiškyje ugniagesių tarnyboje vyko viktorina Būk saugus, mokiny: ką išmoko 8 komandos

    Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos patalpose birželio 3 dieną surengta viktorina Būk saugus, mokiny, į kurią susirinko aštuonių Kupiškio rajono mokyklų komandos. Renginys jau antrus metus iš eilės ugniagesių tarnybą trumpam paverčia ne tik darbo, bet ir praktinių saugumo žinių erdve.

    Mokiniai netradicinėje aplinkoje tikrino žinias apie civilinę saugą, gaisrų prevenciją ir saugų elgesį kasdienėse situacijose. Dalis užduočių buvo skirta tam, kaip atpažinti rizikas ir kokių veiksmų imtis kilus incidentui ar ekstremaliajai situacijai.

    Kas buvo svarbiausia viktorinoje?

    Organizatorių teigimu, ypač daug dėmesio skirta elgesiui krizės metu: ką reiškia perspėjimo signalai, kaip pasiruošti galimam pavojui ir kur ieškoti patikimos informacijos. Tokios temos tampa vis aktualesnės, nes civilinės saugos klausimai siejami ne tik su gaisrais, bet ir su platesniu pasirengimu nenumatytiems įvykiams.

    Viktorinoje aptarti ir praktiniai gaisrų prevencijos principai, kurie aktualūs namuose ir mokykloje: saugus elektros prietaisų naudojimas, atsakingas elgesys su atvira ugnimi, reagavimo seka pastebėjus dūmus ar liepsną. Mokiniai turėjo progą žinias pritaikyti situacijų pavyzdžiuose.

    Bendruomenės įsitraukimas ir prizai

    Renginyje dalyvavo Kupiškio rajono savivaldybės vicemeras Valdas Šateika. Savivaldybė prisidėjo prie organizavimo ir įsteigė prizus visoms dalyvavusioms komandoms, taip skatindama mokinių įsitraukimą ir dėmesį saugumui.

    Po viktorinos komandos buvo vaišinamos picomis, kurias, kaip nurodoma, taip pat skyrė vicemeras. Organizatoriai dėkojo mokiniams, mokytojams ir partneriams už aktyvumą bei bendrą tikslą stiprinti saugesnės bendruomenės įgūdžius.