Tag: Moksleiviai

  • Konstitucijos egzaminas jau vyksta: iki 15 valandos galite pasitikrinti žinias ir laimėti prizų

    Konstitucijos egzaminas jau vyksta: iki 15 valandos galite pasitikrinti žinias ir laimėti prizų

    Kas vyksta spalio 22 dieną

    Spalio 22 dieną Lietuvoje vyksta Konstitucijos egzaminas, į kurį kviečiami visi gyventojai – tiek esantys Lietuvoje, tiek gyvenantys užsienyje. Egzaminą galima laikyti nuotoliniu būdu, o dalyvavimas skirtas pasitikrinti žinias apie Lietuvos Respublikos Konstituciją.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne tik testas, bet ir pilietiškumo iniciatyva, skatinanti geriau suprasti valstybės veikimo principus. Konstitucija apibrėžia pamatines teises, valdžios institucijų galias ir jų ribas, todėl žinios apie ją siejamos su atsparumu dezinformacijai ir aktyvesniu dalyvavimu demokratijoje.

    Laikas ir dalyvavimo tvarka

    Egzaminas vyksta nuo 8.00 iki 15.00 valandos. Norint dalyvauti, reikia registruotis ir užduotis atlikti oficialioje projekto interneto svetainėje, tačiau pačiame straipsnyje nuoroda nepateikiama.

    Tokio formato egzaminai paprastai pritaikomi skirtingoms amžiaus grupėms, kad klausimai atitiktų dalyvių pasirengimą. Iniciatyvos tikslas – sudaryti galimybę kuo platesniam žmonių ratui įsitraukti, nepaisant gyvenamosios vietos ar išsilavinimo.

    Kas gali būti nominuoti ir kokie prizai numatyti

    Šiais metais numatytos nominacijos geriausiai Konstituciją išmanančiam asmeniui, skirtingų klasių moksleiviams, pasaulio lietuviui, teisę studijuojančiam ar teisinį išsilavinimą turinčiam dalyviui, vyriausiam dalyviui ir aktyviausiai mokyklai.

    Geriausiųjų laukia prizai, tarp kurių minimi planšetiniai kompiuteriai, elektroninės knygų skaityklės, belaidės ausinės, išmanieji laikrodžiai ir išorinės baterijos. Taip pat skelbta, kad laimėtojams numatytas specialus projekto globėjo, Prezidento Gitano Nausėdos, įsteigtas prizas.

    Egzamino iniciatorė yra Teisingumo ministerija. Organizatoriai kviečia dalyvauti visus, kurie nori ne tik pasitikrinti žinias, bet ir prisidėti prie pilietiškesnės visuomenės stiprinimo.

  • Lenkai kviečia moksleivius kurti savo žaidimus: startavo 5-asis Turniej Trójgamiczny

    Lenkai kviečia moksleivius kurti savo žaidimus: startavo 5-asis Turniej Trójgamiczny

    Kompiuterinių žaidimų kūrimas šiandien vis rečiau apsiriboja vien programavimu: sėkmingą projektą lemia idėja, istorija, mechanikos, vizualinis stilius, garsas ir gebėjimas dirbti komandoje. Būtent tokius įgūdžius ugdo Lenkijoje vykstantis Turniej Trójgamiczny – kompiuterinių žaidimų projektavimo čempionatas vyresniųjų klasių moksleiviams.

    Organizatoriai pabrėžia, kad dalyviai mokosi ne tik teorijos. Pagrindinė užduotis komandoms yra per kelis mėnesius sukurti savo vaizdo žaidimo koncepciją ir ją nuosekliai vystyti, dalyvaujant mokymuose, konsultacijose bei atliekant individualias ir komandines užduotis.

    Kas gali dalyvauti?

    Į turnyrą kviečiamos Lenkijos vidurinių mokyklų komandos iš visos šalies. Vieną komandą turi sudaryti 7–8 mokiniai ir 1–3 mokytojai globėjai, o bendras žmonių skaičius komandoje negali viršyti 10.

    Registruojantis būtina pateikti žaidimo idėją ir jos aprašą pagal organizatorių nustatytas taisykles. Vertinant idėjas paprastai svarbiausia būna kūrybiškumas, originalumas, aiškiai suformuluotas tikslas ir realistiškas kelias nuo sumanymo iki veikiamos koncepcijos.

    Ne tik programavimas

    Turnyras orientuotas į skirtingus talentus, nes šiuolaikiniams žaidimams reikia įvairių kompetencijų. Komandoje svarbūs ne tik programuotojai, bet ir žmonės, gebantys kurti pasakojimą, dizainą, muziką, garso efektus, testuoti sprendimus ar planuoti darbų eigą.

    Toks formatas atspindi ir platesnes industrijos tendencijas: žaidimų kūrimas vis dažniau remiasi tarpdisciplinišku darbu, o į darbo rinką ateinantiems jauniems žmonėms svarbu mokėti bendradarbiauti, valdyti projektą ir pristatyti idėją. Vis daugiau komandų taip pat eksperimentuoja su DI įrankiais prototipavimui ir testavimui, tačiau galutinė kūrybinė kryptis bei atsakomybė lieka žmonėms.

    Iki kada vyksta registracija?

    Į 5-ąją turnyro ediciją registracija vyksta iki 2026 metų spalio 30 dienos. Organizatorius – Liublino fondas Fundacja Twórczości, Edukacji i Animacji Młodzieży Teatrikon, o projektas finansuojamas Lenkijos Skaitmenizacijos ministerijos lėšomis.

    Organizatoriai akcentuoja, kad turnyras gali būti naudingas ir tiems, kurie ateityje nesies su žaidimų industrija. Praktika planuojant, kuriant prototipus, testuojant idėjas ir dirbant komandoje praverčia daugelyje technologijų, kūrybinių ir vadybos sričių.

  • Vienaragio mąstymas mokykloje: 3 įgūdžiai, kurie vaikui vėliau atneša didžiausią naudą

    Mokykloje dažnai daugiausia dėmesio skiriama akademinėms žinioms, tačiau darbo rinka vis aiškiau rodo, kad vien pažymių nepakanka. Vis dažniau ieškoma žmonių, gebančių pastebėti problemą, sujungti skirtingas žinias ir sukurti praktišką sprendimą. Būtent todėl kūrybiškumas ir problemų sprendimas laikomi universaliais įgūdžiais, kuriuos verta ugdyti dar mokantis.

    Asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė pabrėžia, kad retai vienas žmogus būna vienodai stiprus visose srityse. Vieni puikiai išmano technologijas ar matematiką, bet jiems sunku sugalvoti, kur šias žinias pritaikyti. Kiti, atvirkščiai, greitai pamato problemą ir turi idėją, bet stokojama techninių įgūdžių ją įgyvendinti.

    „Technologinės žinios, kūrybiškumas ir problemų sprendimas yra neatsiejami, o geriausi rezultatai atsiranda, kai skirtingos stiprybės susijungia komandoje“, – sakė Gintarė Verbickaitė.

    Problemų sprendimo galima išmokti

    Kaip ir užsienio kalbos ar matematika, problemų sprendimas stiprėja per praktiką ir nuoseklų bandymą. Pradėti galima nuo artimiausios aplinkos: mokyklos kasdienybės, klasės susitarimų, judėjimo iki mokyklos, laisvalaikio erdvių ar net valgyklos įpročių. Tokios temos vaikams suprantamos, todėl lengviau pereiti nuo idėjos prie realaus veiksmo.

    Sprendžiant konkrečią problemą dažniausiai prireikia kelių skirtingų gebėjimų iš karto. Duomenims ir priežastims suprasti padeda matematika bei gamtos mokslai, idėjoms generuoti reikalingas kūrybiškumas, o susitarti su bendruomene neįmanoma be komunikacijos. Taip teorija tampa įrankiu kurti, o ne tik atsakyti į užduoties klausimą.

    Ekspertai taip pat akcentuoja drąsą prisiimti atsakomybę: pastebėjau problemą ir tikiu, kad galiu prie jos sprendimo prisidėti. Toks požiūris svarbus ne tik būsimiems technologijų specialistams, nes daugelyje profesijų vertinama iniciatyva ir gebėjimas savarankiškai ieškoti efektyvesnių sprendimų.

    Kodėl svarbu eksperimentuoti?

    Idėją verta tikrinti kuo anksčiau, net jei ji dar toli nuo galutinio produkto. Dažnai pakanka maketo, vizualaus pavyzdžio ar mažo eksperimento, kuris padeda greitai pamatyti, kas veikia, o kas ne. Tokia praktika ugdo kritinį mąstymą ir įprotį remtis įrodymais, o ne vien nuojauta.

    Ne mažiau svarbu mokėti keisti kryptį: pirmoji idėja ne visada būna geriausia. Kai moksleivis įvertina rezultatą, įvardija, kas nesuveikė, ir patobulina sprendimą, nesėkmė tampa mokymosi dalimi. Tokį procesą stiprina mokytojų ir tėvų dėmesys ne vien galutiniam rezultatui, bet ir tam, ką vaikas išbandė bei ko išmoko.

    Programa, skatinanti kurti sprendimus

    Kūrybiškumo ir problemų sprendimo įgūdžiai dažniausiai stipriausiai auga praktinėse veiklose, kuriose reikia sukurti apčiuopiamą rezultatą. Viena iš tokių iniciatyvų Baltijos šalyse yra tarptautinė programa „Solve for Tomorrow“, skirta moksleiviams. Jos metu jaunimas ieško realių problemų ir žingsnis po žingsnio kuria sprendimus, remdamasis mokslo bei technologijų žiniomis.

    Programos vadovė Eglė Tamelytė pabrėžia, kad svarbus ne tik galutinis sprendimas, bet ir pats paieškos procesas: problemos įvardijimas, idėjos testavimas ir tobulinimas. Pasak jos, technologijos jaunuoliams dažnai yra kasdienis įrankis, tačiau didžiausia vertė atsiranda tada, kai jie pereina nuo vartojimo prie kūrimo ir mokosi atsakingai pritaikyti žinias realioms situacijoms.

    „Solve for Tomorrow“ yra „Samsung“ socialinės atsakomybės iniciatyva, Baltijos šalyse vykstanti jau šeštąjį sezoną. Programoje moksleiviai skatinami kurti sprendimus, kurie spręstų aplinkos, bendruomenės ar kasdienius iššūkius, ir taip auginti gebėjimus, praversiančius nepriklausomai nuo būsimos profesijos.

  • Spalio 8 dieną startuoja „Saugaus eismo egzaminas“: pasitikrink KET ir laimėk prizus

    Spalio 8 dieną startuoja „Saugaus eismo egzaminas“: pasitikrink KET ir laimėk prizus

    Spalio 8 dieną Lietuvoje vyks visuotinis „Saugaus eismo egzaminas“ – nuotolinis žinių patikrinimas, skirtas tiek moksleiviams, tiek suaugusiesiems. Egzaminą bus galima laikyti internetu nuo 8.00 iki 20.00 valandos, todėl dalyviai patys galės pasirinkti patogiausią laiką.

    Organizatoriai nurodo, kad preliminari egzamino trukmė sieks apie 45 minutes. Dalyviams reikės registruotis, pasirinkti aktualią kategoriją ir egzamino dieną atlikti parengtas užduotis.

    „Saugaus eismo egzaminas“ pirmiausia orientuotas į 7–12 klasių moksleivius, tačiau kviečiami visi norintys įsivertinti Kelių eismo taisyklių ir saugaus eismo žinias. Atskirai bus vertinami moksleivių ir suaugusiųjų rezultatai, o geriausiai pasirodžiusių dalyvių lauks prizai.

    Tokio formato testai pastaraisiais metais vis dažniau pasitelkiami kaip prevencinė priemonė, nes leidžia greitai pasitikrinti žinias ir identifikuoti dažniausias klaidas. Specialistai pabrėžia, kad realiose situacijose avarijas dažnai lemia ne vien taisyklių nežinojimas, bet ir neteisingas jų taikymas, dėmesio stoka bei greičio neįvertinimas.

    Norintiems pasiruošti iš anksto parengtas žinių treniruoklis, kurį galima išbandyti prieš egzaminą. Tai patogi galimybė pasikartoti svarbiausias KET temas ir įvertinti, kuriose vietose žinios silpniausios.

  • Spalio 8 dieną vyks visuotinis „Saugaus eismo egzaminas“: pasitikrinkite KET žinias internetu

    Spalio 8 dieną vyks visuotinis „Saugaus eismo egzaminas“: pasitikrinkite KET žinias internetu

    Spalio 8 dieną Lietuvoje vyks visuotinis „Saugaus eismo egzaminas“, skirtas pasitikrinti Kelių eismo taisyklių ir saugaus elgesio kelyje žinias. Iniciatyva kviečia prisijungti tiek moksleivius, tiek suaugusiuosius, norinčius įsivertinti savo pasirengimą kasdienėse situacijose.

    Egzaminas vyks internetu nuo 8.00 iki 20.00 valandos, todėl jį bus galima laikyti patogiu metu ir iš bet kurios vietos. Organizatorių teigimu, preliminari egzamino trukmė sieks apie 45 minutes, o klausimai bus pritaikyti pasirinktai dalyvio kategorijai.

    Renginyje laukiami 7–12 klasių moksleiviai ir visi, kurie nori atnaujinti žinias apie eismo saugą bei taisykles. Tokie testai padeda atkreipti dėmesį į dažniausias klaidas, kurios kasdien pasitaiko pėstiesiems, dviratininkams, paspirtukininkams ir vairuotojams.

    Norint dalyvauti, reikia užsiregistruoti egzamino platformoje, pasirinkti aktualią kategoriją ir egzamino dieną atlikti užduotis. Geriausiai pasirodžiusių dalyvių lauks prizai, o apdovanojimai bus skiriami atskirose moksleivių ir suaugusiųjų grupėse.

    Organizatoriai taip pat primena, kad pasiruošti galima iš anksto pasinaudojus specialiu žinių treniruokliu. Jis leidžia įsivertinti, kurios temos kelia daugiausia neaiškumų, ir ramiau pasirengti egzamino dienai.

    „Via Lietuva“ pabrėžia, kad reguliarus KET žinių pasitikrinimas aktualus visiems eismo dalyviams, nes taisyklių išmanymas tiesiogiai susijęs su saugumu. Praktika rodo, kad žinių spragos dažniausiai išryškėja kasdienėse situacijose, pavyzdžiui, sankryžose, perėjose ar dalijantis kelio erdve su pažeidžiamesniais eismo dalyviais.

  • Jaunimui tvariau gyventi trukdo ne kainos: apklausa atskleidė didžiausią kliūtį

    Daugkartinė gertuvė, daiktai iš antrų rankų ar kelionė dviračiu vietoje automobilio daliai Lietuvos moksleivių jau tapo kasdienybe. Tačiau nauja apklausa rodo, kad didžiausias barjeras tvaresniems pasirinkimams dažniausiai yra ne kaina, o žinių ir aiškumo stoka.

    Bendrovės „Samsung“ užsakymu atliktame tyrime 42 proc. 14–19 metų moksleivių nurodė, kad per mažai išmano apie tvaresnius sprendimus. Dar 19 proc. pasigenda lengvai prieinamų tvarių alternatyvų, 17 proc. jas laiko nepatogiomis, o 9 proc. kaip kliūtį įvardijo kainą.

    Apklausa rodo, kad tvarūs įpročiai dažniau siejami su paprastais, kasdieniais veiksmais: pusė jaunuolių naudoja daugkartinę gertuvę ar puodelį. Trečdalis (33 proc.) rūšiuoja atliekas ir perka naudotus daiktus, o 29 proc. vietoje važiavimo automobiliu renkasi dviratį arba ėjimą pėsčiomis.

    Technologijų bendrovės „Oxylabs“ tvarumo vadovė ir programos „Solve for Tomorrow“ mentorė Urtė Karklienė atkreipia dėmesį, kad jaunimui dažnai trūksta ne bendro informacijos kiekio, o gebėjimo jį susieti su savo įpročiais. Pasak jos, žmonėms sudėtinga suprasti, kuris kasdienis pokytis turi didžiausią realų poveikį.

    „Daug kalbame apie klimato kaitą ir tvarumo svarbą, bet sunkiausia didelį ir sudėtingą reiškinį paversti kasdieniais, suprantamais pasirinkimais. Mums trūksta ne informacijos, o gebėjimo ją paversti aiškiais veiksmais“, – sakė U. Karklienė.

    Kaip tvarumą paversti įpročiu

    Pasak specialistės, norint gyventi tvariau nebūtina vienu metu keisti viso gyvenimo būdo. Praktinis kelias dažniausiai prasideda nuo sričių, kuriose sprendimus darome kasdien: judėjimo, mitybos, pirkinių, energijos vartojimo ir maisto atliekų mažinimo.

    U. Karklienė pabrėžia, kad reikšmingiausi pokyčiai dažnai būna tie, kurie kartojasi nuolat ir apima didesnę gyvenimo dalį. Reguliarus vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, mažesnis maisto švaistymas ar ilgesnis jau turimų daiktų naudojimas per metus gali turėti didesnį efektą nei pavienis sprendimas.

    Vienas iš būdų įtvirtinti pokytį – pasirinkti asmeninį iššūkį, pavyzdžiui, tam tikrą laiką nepirkti naujų daiktų, išskyrus būtiniausius. Tokie eksperimentai, anot jos, padeda sustoti prieš perkant ir įvertinti, ar daikto tikrai reikia, ar galima pasiskolinti, pataisyti arba įsigyti naudotą.

    „Tvarūs įpročiai niekuo nesiskiria nuo kitų: verta pradėti nuo vieno pokyčio ir tik jam tapus automatiniu imtis kito. Taip tvaresni sprendimai ilgainiui tampa ne papildoma užduotimi, o įprastu pasirinkimu“, – sakė U. Karklienė.

    Technologijos ir DI: nuo įpročių iki poveikio

    Apklausa taip pat rodo, kad technologijos jaunimui gali būti praktinė pagalba: 38 proc. naudojasi viešojo transporto programėlėmis, 31 proc. naudotų daiktų pardavimo programėlėmis, o 11 proc. pasitelkia išmaniąsias energijos taupymo priemones namuose. Vis dėlto 37 proc. nurodė tvarumui skirtų technologijų nenaudojantys.

    Specialistės teigimu, skaitmeniniai įrankiai vis dažniau padeda ne tik atlikti veiksmą, bet ir suprasti jo kainą aplinkai. Tam pasitarnauja anglies pėdsako ar ekologinio poveikio skaičiuoklės, kurios leidžia palyginti skirtingus scenarijus, pavyzdžiui, kiek pasikeistų poveikis dažniau renkantis dviratį ar sumažinus mėsos vartojimą.

    Tokius skaičiavimus gali palengvinti ir DI sprendimai, kai jie naudojami personalizuotoms rekomendacijoms, energijos vartojimo analizei ar kelionių planavimui. Tačiau specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra ne pati technologija, o žmogaus sprendimas ir nuoseklumas, o rezultatus lemia įpročių pokyčių mastas ir trukmė.

    Ką parodė apklausa

    Tyrimą bendrovės „Samsung“ užsakymu 2026 metais rugpjūtį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Apklausė 949 14–19 metų jaunuolius, iš jų 320 Lietuvoje.

    Tyrime analizuoti jaunuolių skaitmeniniai ir socialinių tinklų naudojimo įpročiai, požiūris į technologijas, fizinį aktyvumą ir tvarumą. Rezultatai rodo, kad tvarumo tema jaunimui svarbi, tačiau sprendimams dažnai pritrūksta aiškumo, konkrečių pavyzdžių ir suprantamo ryšio su kasdieniais veiksmais.

  • Jaunimo reikalų koordinatorius atvyko į Paberžę: kokias galimybes moksleiviams siūlo rajonas

    Jaunimo reikalų koordinatorius atvyko į Paberžę: kokias galimybes moksleiviams siūlo rajonas

    Vilniaus rajono savivaldybėje už jaunimo politiką atsakingas koordinatorius Ernestas Stelmach rugsėjo 22 dieną Paberžės Šv. Stanislavo Kostkos gimnazijoje susitiko su 9–12 klasių mokiniais. Per susitikimą aptartos realios galimybės jauniems žmonėms rajone, kurios gali padėti kaupti patirtį dar mokykloje ir lengviau apsispręsti dėl ateities.

    Didžiausias dėmesys skirtas savanorystei, vasaros užimtumo programoms ir praktinei veiklai, leidžiančiai įgyti darbinių įgūdžių. Moksleiviams akcentuota, kad tokios veiklos dažnai tampa pirmu žingsniu į darbo rinką, o patirtis vėliau praverčia tiek stojant, tiek ieškant pirmojo darbo.

    Susitikime kalbėta ir apie tai, ko šiandien tikisi darbdaviai: atsakomybės, gebėjimo dirbti komandoje, komunikacijos ir iniciatyvumo. Aptarta, kodėl verta pradėti nuo mažų, bet nuoseklių patirčių, pavyzdžiui, savanoriškos veiklos ar trumpalaikio darbo vasarą, ir kaip jos gali padėti geriau suprasti, kokia profesinė kryptis iš tiesų tinka.

    „Svarbu, kad jaunimas apie savo galimybes sužinotų ne tik pats ieškodamas informacijos. Turime patys ateiti pas jaunus žmones ir parodyti, kiek daug galimybių jie gali rasti savo rajone“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius Ernestas Stelmach.

    Pažymėta, kad tokie susitikimai mokyklose vyksta nuosekliai, nes būtent mokykla leidžia greičiausiai pasiekti didelę dalį jaunuolių ir išgirsti jų klausimus. Gyvas dialogas padeda ne tik pristatyti priemones ir programas, bet ir suprasti, ko jauniems žmonėms trūksta, kokios informacijos jie neranda ir kokios pagalbos tikisi.

    Vilniaus rajono savivaldybė teigia sieksianti, kad jaunimui skirtos galimybės būtų ne tik sukurtos, bet ir aiškiai komunikuojamos bei lengvai pasiekiamos skirtingose rajono gyvenvietėse. Pasak savivaldybės atstovų, informacijos prieinamumas ir ankstyvas įsitraukimas į praktines veiklas yra vieni svarbiausių veiksnių, padedančių jaunam žmogui užtikrinčiau planuoti studijas ir karjerą.

  • Jaunimui atveria savivaldybės duris: viena naktis Vilkaviškyje gali pakeisti požiūrį į valdžią

    Jaunimui atveria savivaldybės duris: viena naktis Vilkaviškyje gali pakeisti požiūrį į valdžią

    Spalio 10 dieną Vilkaviškio rajono savivaldybėje vyks jaunimui skirtas renginys „Naktis Savivaldybėje“. Organizatoriai žada galimybę iš arti pamatyti, kaip realiai veikia vietos valdžia ir kaip gimsta sprendimai, kurie paliečia kasdienį gyventojų gyvenimą.

    Renginio programoje numatomos diskusijos, komandinės užduotys ir praktiniai išbandymai, kurie padės suprasti, už ką atsakinga savivaldybė ir kaip skirtingi interesai derinami priimant sprendimus. Dalyviai bus kviečiami ne tik klausytis, bet ir patys siūlyti idėjas, argumentuoti bei ieškoti kompromisų.

    Viena svarbiausių renginio dalių bus savivaldos simuliacija, kurioje moksleiviai galės išbandyti sprendimų priėmėjų vaidmenis. Tokia praktika leidžia geriau suprasti, kodėl sprendimai savivaldybėse dažnai reikalauja laiko, derinimų ir atsakomybės už biudžetą, teisės aktus bei bendruomenės lūkesčius.

    Panašūs pilietinio ugdymo formatai pastaraisiais metais tampa vis aktualesni ir Lietuvoje, ir Europoje, ypač kalbant apie jaunimo įsitraukimą į demokratinius procesus. Ekspertai dažnai pabrėžia, kad ankstyva praktinė patirtis, dialogas su politikais ir institucijų darbuotojais didina pasitikėjimą viešuoju sektoriumi ir skatina aktyviau dalyvauti bendruomenės gyvenime.

    Norintys dalyvauti kviečiami registruotis iki rugsėjo 30 dienos 23.59 valandos, nes vietų skaičius ribotas. Daugiau informacijos organizatoriai žada skelbti artėjant renginio datai.

  • Apklausa išryškino spragą: kas trečias moksleivis nežino, kur slėptis krizės metu

    Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atlikta moksleivių apklausa parodė, kad daliai jaunimo vis dar trūksta praktinių civilinės saugos įgūdžių. Vidutinėje 30 mokinių klasėje 9 mokiniai nėra tikri, ką susidėti į išvykimo kuprinę, o 11 nežinotų, kur yra artimiausia priedanga.

    Tyrimas rodo ir kitą tendenciją: motyvacijos mokytis netrūksta. Toje pačioje klasėje 21 mokinys norėtų apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms sužinoti daugiau, o tai, pasak organizatorių, atveria galimybę stiprinti įgūdžius per praktines veiklas.

    Teorija ne visada virsta veiksmais

    Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Jaunimo programos vadovė Karolina Pinkevičiūtė pabrėžia, kad nemaža dalis jaunuolių yra girdėję pagrindinius patarimus, tačiau realioje situacijoje vis tiek pasimeta. Didžiausias iššūkis, anot jos, yra perkelti žinias į kasdienį įprotį.

    „Savanoriai mokosi pirmosios pagalbos, pirmosios psichologinės pagalbos ir civilinės saugos pagrindų, o kartu įgyja patirties dirbdami su žmonėmis bei vesdami edukacijas“, – sakė K. Pinkevičiūtė.

    Organizacijos teigimu, tokie mokymai ugdo ne tik pasirengimą krizei, bet ir bendruosius gebėjimus, kurių dažnai prireikia tiek studijose, tiek darbo rinkoje. Tarp jų minimi viešasis kalbėjimas, komandinio darbo įgūdžiai, lyderystė, atsakomybė ir planavimas.

    Nuo stebėtojo iki pagalbos teikėjo

    Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Vilniaus skyriaus savanoris Leonids Kopcovs pasakoja, kad sprendimą savanoriauti paskatino asmeninė patirtis, kai jis, dirbdamas žurnalistu, susidūrė su krizinės situacijos realybe. Pasak jo, tada ypač aiškiai pasimatė, kokią reikšmę turi greita ir koordinuota pagalba.

    „Iš arti pamačiau, kokia svarbi yra organizuota, greita ir profesionali pagalba krizės ištiktiems žmonėms. Tada supratau, kad noriu ne tik stebėti, bet ir prisidėti“, – sakė L. Kopcovs.

    Jo teigimu, savanorystė pakeitė požiūrį į pasirengimą: krizės nebeatrodo tolimos ar mažai tikėtinos, o konkretūs veiksmai, tokie kaip šeimos planas ar paruošta kuprinė, suteikia daugiau ramybės. Savanoris pabrėžia, kad pradžioje nereikia mokėti visko, nes įgūdžiai ugdomi nuosekliai.

    Kaip veikia jaunimo savanorystė

    Pasak organizatorių, jaunimo savanoriai pradeda nuo įvadinių Lietuvos Raudonojo Kryžiaus mokymų, o vėliau dalyvauja gyvuose pirmosios pagalbos, pirmosios psichologinės pagalbos ir civilinės saugos užsiėmimuose. Taip pat jie supažindinami su edukacijų turiniu ir metodika, kad galėtų žinias perduoti kitiems.

    Jaunuolius veiklos pradžioje lydi pilnamečiai mentoriai, padedantys įsilieti į komandą ir pasirengti praktinėms situacijoms. Šiuo metu Jaunimo programoje veikia 124 savanorių ir mentorių bendruomenė, tačiau organizacija siekia augimo įvairiuose miestuose.

    Didesnio savanorių poreikio nurodoma Šiauliuose, Panevėžyje, Utenoje, Mažeikiuose, Vilniuje ir Vilniaus rajone, taip pat Trakuose, Elektrėnuose, Kaišiadoryse, Klaipėdoje, Gargžduose, Tauragėje ir Šilalėje. Poreikis numatomas ir Kaune, Jonavoje, Kėdainiuose, Alytuje bei Vilkaviškyje.

    Apklausoje dalyvavo 2 271 moksleivis iš visos Lietuvos. Lietuvos Raudonasis Kryžius primena, kad organizacija Lietuvoje veikia nuo 1919 metais ir priklauso tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus judėjimui, kuris krizėse remiasi savanorių tinklu ir greita pagalba pažeidžiamiems žmonėms.

  • Moksleiviai prisipažino: prie ekranų praleidžia valandas, bet technologijų atsisakyti neketina

    Išmanusis telefonas daugeliui moksleivių tapo nuolatiniu palydovu, o laikas prie ekrano kasdien vis dažniau matuojamas valandomis. Nauja apklausa rodo, kad 61 proc. jaunuolių telefonu ar planšetiniu kompiuteriu naudojasi bent 5 valandas per dieną, o 59 proc. socialiniuose tinkluose praleidžia 3 valandas ar daugiau.

    Du trečdaliai moksleivių pripažįsta, kad naršo per daug, tačiau kartu nenori technologijų atsisakyti, nes mato ir jų naudą. Tokia situacija kelia ne tik klausimą, kaip riboti ekranų laiką, bet ir kaip jį paversti prasmingu, ypač mokantis, bendraujant ir planuojant dieną.

    Kas atskleidė apklausa

    Bendrovės „Samsung“ iniciatyva 2026 metais rugpjūtį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliktame tyrime dalyvavo 949 jaunuoliai nuo 14 iki 19 metų. Apklausą vykdė tyrimų bendrovė „Norstat“, o tyrėjai vertino tiek skaitmeninius įpročius, tiek požiūrį į technologijų įtaką kasdienybei.

    Skaičiai išsiskiria: 41 proc. moksleivių nurodė kasdien įrenginiais besinaudojantys 5–6 valandas, dar 20 proc. – 7 valandas ar ilgiau. 55 proc. prisipažino patyrę situacijų, kai norėjo nustoti naršyti, bet buvo sunku nuo telefono atsitraukti.

    Klausimas apie mėnesio „atsisakymą“ parodė, kad labiausiai traukiantys dalykai išlieka skaitmeniniai. 51 proc. teigė, kad sunkiausia būtų atsisakyti socialinių tinklų ir išmaniojo telefono, kai tuo metu gyvi susitikimai su draugais tarp sunkiausių pasirinkimų atsidūrė rečiau.

    Technologijos ne tik pramogoms

    Nors didelė dienos dalis praleidžiama socialiniuose tinkluose, nemažai moksleivių technologijas įvardija kaip realią pagalbą. Vertindami, kas labiausiai pagerina jų kasdienį gyvenimą, 48 proc. išskyrė dirbtinio intelekto įrankius, 47 proc. – bendravimo technologijas, 43 proc. – muzikos platformas, 23 proc. – mokomąsias programėles.

    39 proc. apklaustųjų mano, kad technologijos padeda ugdytis arba bent iš dalies padeda formuoti sveikesnius įpročius. Dažniausiai minėta nauda susijusi su mokymusi: 38 proc. teigė, kad įrenginiai ir programėlės padeda mokytis efektyviau, o dalis jaunuolių technologijas sieja ir su sportu bei mityba.

    „Tai rodo, kad svarbiau tampa ne tai, kiek laiko praleidžiame prie ekranų, bet kaip naudojamės technologijomis savo naudai“, – sakė programos „Solve for Tomorrow“ vadovė Baltijos šalyse Eglė Tamelytė.

    Kas padėtų mažinti laiką socialiniuose tinkluose

    Paklausti, kas labiausiai motyvuotų mažiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose, moksleiviai dažniausiai rinkosi alternatyvas, kurios „konkuruoja“ dėl dėmesio. 36 proc. nurodė naują pomėgį ar įgūdį, 31 proc. – daugiau sporto ar veiklų lauke, 26 proc. – daugiau laiko su šeima ar draugais.

    Apklausa rodo, kad daliai jaunuolių fizinis aktyvumas jau yra įprasta rutina: 33 proc. sportuoja 3–5 kartus per savaitę, 5 proc. – kasdien. Tuo pačiu išryškėja ir tvarumo tema: 37 proc. teigia apskritai nesinaudojantys tvarumui skirtomis technologijomis, o dažniausia kliūtis – žinių ir aiškių įpročių stoka.

    Ekspertai pabrėžia, kad ekranų laiko problema retai išsisprendžia vien draudimais, nes moksleivių kasdienybėje telefonas atlieka ir mokymosi, ir bendravimo, ir planavimo funkcijas. Todėl vis dažniau akcentuojamas sąmoningas naudojimas: aiškūs dienos režimai, pranešimų valdymas, tikslingas DI įrankių taikymas mokymuisi bei kokybiškos veiklos be ekranų.

    Apklausa taip pat susieta su jaunimo programa „Solve for Tomorrow“, kurioje 9–12 klasių komandos kviečiamos spręsti realias problemas pasitelkiant technologijas. Šių metų kryptys orientuotos į fizinio aktyvumo skatinimą ir tvarumo iššūkius, o idėja paprasta: technologijas galima ne tik vartoti, bet ir kurti jų pagalba sprendimus.