CP v2

Tag: Moksleiviai

  • Mažeikiuose pasveikinti 28 laimėtojai: nuo tarptautinių olimpiadų iki „Dainų dainelės 2026“

    Mažeikių muziejuje birželio 3 dieną iškilmingai pasveikinti 28 Mažeikių rajono švietimo įstaigų moksleiviai, laimėję tarptautines ir respublikines olimpiadas bei konkursus. Apdovanoti ir regioninių turų nugalėtojai bei prizininkai, taip pat „Dainų dainelės 2026“ laureatai.

    Renginyje padėkota ne tik mokiniams, bet ir juos rengusiems pedagogams, įstaigų vadovams bei tėvams. Savivaldybė pabrėžė, kad pasiekimai olimpiadose ir konkursuose yra ilgalaikio darbo rezultatas, stiprinantis rajono švietimo bendruomenę ir garsinantis Mažeikių vardą.

    Padėkas ir atminimo dovanas įteikė Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė bei Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja, pavaduojanti skyriaus vedėją, Ligita Diržininkienė. Pasak organizatorių, tokie susitikimai tampa proga įvertinti tiek akademinius, tiek meninius pasiekimus vienoje vietoje.

    Merė akcentavo motyvacijos svarbą ir kvietė moksleivius nenuleisti kartelės, toliau dalyvauti olimpiadose bei konkursuose ir siekti aukštų rezultatų. Taip pat padėkota mokytojams už kryptingą paruošimą, o tėvams už nuoseklų palaikymą ir paskatinimą siekti žinių.

    „Linkiu neprarasti motyvacijos, nesustoti ir toliau garsinti savo mokyklas bei Mažeikių rajoną“, – sakė Rūta Matulaitienė.

    Šventinę renginio dalį papildė muzikinė programa: pasirodė „Dainų dainelės 2026“ laureatai. Susirinkusiesiems dainavo Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos duetas Aušrinė Marija Šakytė ir Tėja Stapušaitytė, taip pat Merkelio Račkausko gimnazijos vaikinų kvartetas „Bros“ ir ansamblis „Incanto“.

    Švietimo bendruomenėje tokie apdovanojimai vertinami ir kaip paskata ateities pasirinkimams, nes olimpiadų bei konkursų patirtys padeda ugdyti kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir viešo pristatymo įgūdžius. Savivaldybės atstovai pažymi, kad mokinių pasiekimai dažnai tampa ir mokyklų bendradarbiavimo, papildomų konsultacijų bei neformalaus ugdymo rezultatų atspindžiu.

  • Kupiškyje ugniagesių tarnyboje vyko viktorina Būk saugus, mokiny: ką išmoko 8 komandos

    Kupiškyje ugniagesių tarnyboje vyko viktorina Būk saugus, mokiny: ką išmoko 8 komandos

    Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos patalpose birželio 3 dieną surengta viktorina Būk saugus, mokiny, į kurią susirinko aštuonių Kupiškio rajono mokyklų komandos. Renginys jau antrus metus iš eilės ugniagesių tarnybą trumpam paverčia ne tik darbo, bet ir praktinių saugumo žinių erdve.

    Mokiniai netradicinėje aplinkoje tikrino žinias apie civilinę saugą, gaisrų prevenciją ir saugų elgesį kasdienėse situacijose. Dalis užduočių buvo skirta tam, kaip atpažinti rizikas ir kokių veiksmų imtis kilus incidentui ar ekstremaliajai situacijai.

    Kas buvo svarbiausia viktorinoje?

    Organizatorių teigimu, ypač daug dėmesio skirta elgesiui krizės metu: ką reiškia perspėjimo signalai, kaip pasiruošti galimam pavojui ir kur ieškoti patikimos informacijos. Tokios temos tampa vis aktualesnės, nes civilinės saugos klausimai siejami ne tik su gaisrais, bet ir su platesniu pasirengimu nenumatytiems įvykiams.

    Viktorinoje aptarti ir praktiniai gaisrų prevencijos principai, kurie aktualūs namuose ir mokykloje: saugus elektros prietaisų naudojimas, atsakingas elgesys su atvira ugnimi, reagavimo seka pastebėjus dūmus ar liepsną. Mokiniai turėjo progą žinias pritaikyti situacijų pavyzdžiuose.

    Bendruomenės įsitraukimas ir prizai

    Renginyje dalyvavo Kupiškio rajono savivaldybės vicemeras Valdas Šateika. Savivaldybė prisidėjo prie organizavimo ir įsteigė prizus visoms dalyvavusioms komandoms, taip skatindama mokinių įsitraukimą ir dėmesį saugumui.

    Po viktorinos komandos buvo vaišinamos picomis, kurias, kaip nurodoma, taip pat skyrė vicemeras. Organizatoriai dėkojo mokiniams, mokytojams ir partneriams už aktyvumą bei bendrą tikslą stiprinti saugesnės bendruomenės įgūdžius.

  • Vilniaus rajono gimnazistai „VU Akademijoje“ pristatė idėjas, kurios gali pakeisti kasdienybę

    Vilniaus rajono gimnazistai „VU Akademijoje“ pristatė idėjas, kurios gali pakeisti kasdienybę

    Gegužės 30 dieną Vilniaus universitete surengtas „VU Akademijos“ pavasario semestro baigiamasis renginys, subūręs Vilniaus rajono savivaldybės gimnazijų moksleivius. Po kelis mėnesius trukusių veiklų jie pristatė projektus, skirtus realiems rajono iššūkiams, o dalyviams įteikti programos baigimo diplomai.

    Šį semestrą komandomis dirbo mokiniai iš Bezdonių Julijaus Slovackio, Egliškių šv. Jono Bosko, Juodšilių šv. U. Leduchovskos, Marijampolio Meilės Lukšienės, Mickūnų, Nemėžio Šv. Rapolo Kalinausko, Rudaminos „Ryto“ ir Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijų. Moksleiviai rėmėsi kūrybinio mąstymo metodika, o idėjas grynino bendraudami su dėstytojais, mentoriais ir universiteto alumnais.

    Programoje jaunimą konsultavo Filosofijos, Matematikos ir informatikos, Komunikacijos, Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetų, VU Verslo mokyklos bei Metodinio STEAM centro atstovai. Toks modelis leidžia moksleiviams ne tik susipažinti su studijų aplinka, bet ir praktiškai išbandyti, kaip idėja paverčiama aiškiu planu su auditorija, argumentais ir įgyvendinimo žingsniais.

    „Šešios mūsų jaunimo komandos, ieškodamos sprendimų, kaip pagerinti gyvenimą savo krašte, pademonstravo ne tik kūrybiškumą, bet ir atsakomybę: pristatė konkrečias, brandžias vizijas, orientuotas į realius mūsų rajono poreikius“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Jo teigimu, moksleivių projektai rodo augantį pilietiškumą ir norą prisidėti prie tvarių pokyčių, o savivaldybei tai yra proga išgirsti jaunimo balsą dar prieš priimant sprendimus, susijusius su infrastruktūra ar viešosiomis paslaugomis. Baigiamajame renginyje taip pat įvertintos geriausiai pasirodžiusios komandos, kurioms skirti VU ir savivaldybės administracijos įsteigti prizai.

    Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė akcentavo, kad dalyvavimas programoje padeda ugdyti kritinį mąstymą, lyderystę ir komandinio darbo įgūdžius. „Ši unikali akademinė patirtis leido mūsų vyresniųjų klasių gimnazistams ne tik iš arti pažinti aukštojo mokslo aplinką, bet ir ugdyti itin svarbius įgūdžius“, – sakė ji.

    Renginio metu komandos pristatė identifikuotas problemas, atliktų apklausų ir stebėsenos rezultatus, tikslinių auditorijų aprašus bei idėjų įgyvendinimo planus. Tarp siūlymų skambėjo išmaniojo gatvių apšvietimo sprendimai, šaligatvių ir dviračių takų plėtra, susisiekimo tarp Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono gyvenviečių gerinimas, taip pat iniciatyvos, skirtos mažinti mokytojų ir pasirenkamųjų dalykų trūkumą.

    „VU Akademija“ yra nuo 2024 metais įgyvendinama Vilniaus universiteto ir Vilniaus rajono savivaldybės partnerystė, orientuota į daugiau prasmingų popamokinių galimybių ir didesnį jaunimo įsitraukimą į vietos problemų sprendimą. Per dvejus metus programoje dalyvavo mokiniai iš 18 rajono gimnazijų, o diplomai jau įteikti 165 gimnazinių klasių moksleiviams.

    Savivaldybė programos veikloms įgyvendinti iš viso skyrė 45 600 eurų. Organizatorių teigimu, iniciatyva siekia ne tik priartinti universitetą prie regiono bendruomenių, bet ir padėti moksleiviams anksčiau atrasti savo interesų kryptis, išmokti pagrįsti sprendimus duomenimis bei konstruktyviai bendradarbiauti su ekspertais.

  • Vilkaviškyje baigėsi VEVA mokslo metai: 25 moksleiviai gavo verslumo ir finansų pažymėjimus

    Vilkaviškyje baigėsi VEVA mokslo metai: 25 moksleiviai gavo verslumo ir finansų pažymėjimus

    Vilkaviškio ekonomikos ir verslumo akademija (VEVA) užbaigė 2025–2026 mokslo metus ir pažymėjimais įvertino 25 moksleivius iš Vilkaviškio rajono ugdymo įstaigų. Per 17 šeštadienių dalyviai nuosekliai gilino ekonomikos, verslumo ir finansinio raštingumo žinias, mokėsi priimti sprendimus ir suprasti, kaip veikia pinigai kasdienybėje.

    Baigimo šventėje dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė, Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo ir verslo fakulteto prodekanas doc. dr. Irmantas Rotomskis, Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos vadovų komanda, mokinių artimieji ir akademijos bendruomenė. Renginyje akcentuota, kad papildomos kompetencijos, įgytos neformaliojo ugdymo formatu, vis dažniau tampa svarbia jaunų žmonių karjeros ir savarankiškumo dalimi.

    „Džiugu matyti jaunus žmones, kurie renkasi mokytis ir savaitgaliais, nes smalsumas ir pastangos ilgainiui virsta realiomis galimybėmis“, – sakė Daiva Riklienė.

    VEVA programoje moksleiviai nagrinėjo finansų, rinkodaros, vadybos, apskaitos ir verslo vystymo temas. Praktiniuose užsiėmimuose aptartos infliacijos bei palūkanų normų reikšmės, investavimo principai, atsakingas skolinimasis, taip pat mokesčių sistemos pagrindai, su kuriais jaunimas neišvengiamai susiduria pradėję dirbti ar kuriant pirmuosius projektus.

    Akademijos veiklas visus metus lydėjo dėstytojai ir praktikai: Mykolo Romerio universiteto lektoriai, kitų aukštųjų mokyklų atstovai, inovacijų ekspertai, rinkodaros specialistai, asmeninių finansų konsultantai. Toks formatas, kai teorija derinama su realiais pavyzdžiais iš verslo, padeda moksleiviams geriau suprasti, kaip sprendimai dėl biudžeto, kainodaros ar komunikacijos veikia rezultatą.

    Mokslo metų pabaigą apibendrino VEVA koordinatorė, Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Laukaitienė. Ji pabrėžė, kad įgytos žinios vertingiausios tada, kai virsta įpročiais: gebėjimu planuoti, kritiškai vertinti informaciją ir imtis iniciatyvos.

    Pasak akademijos organizatorių, VEVA ir toliau sieks stiprinti jaunimo finansinį raštingumą ir verslumo kompetencijas, kurios svarbios tiek kuriant savo veiklą, tiek renkantis studijų kryptį ar pirmąjį darbą. Programos tęstinumas leidžia moksleiviams sistemingai auginti įgūdžius ir geriau pasirengti sparčiai kintančiai darbo rinkai.

  • Deltuvos mokiniai apsilankė Ukmergės savivaldybėje: ką sužinojo apie mero darbą ir sprendimus

    2026 metais gegužės 27 dieną Ukmergės rajono savivaldybėje lankėsi Deltuvos pagrindinės mokyklos trečios ir ketvirtos klasės mokiniai kartu su mokytojomis Inga Lipčiūniene ir Dale Remeikiene. Pažintinio vizito metu vaikai iš arti susipažino su savivaldybės veikla ir sužinojo, kaip priimami rajonui svarbūs sprendimai.

    Mokinius pasitiko Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas ir mero patarėja Goda Juzėnaitė. Susitikimas vyko savivaldybės erdvėse, kuriose kasdien sprendžiami gyventojams aktualūs klausimai, todėl moksleiviai galėjo pamatyti, kaip organizuojamas darbas ir kas sudaro savivaldos kasdienybę.

    Vaikai aktyviai domėjosi mero pareigomis, kasdieniais darbais ir atsakomybėmis, taip pat klausė, kokių asmeninių savybių reikia norint eiti tokias pareigas. Pasak savivaldybės, mokiniai klausimus uždavė drąsiai ir konkrečiai, o tai leido pokalbį paversti ne formaliu pristatymu, o gyva diskusija.

    Susitikimo metu meras pristatė vykdomus ir planuojamus projektus, aptarė miesto atnaujinimo darbus, sporto ir laisvalaikio erdvių plėtrą. Tokie vizitai laikomi viena iš praktinių pilietinio ugdymo formų, kai moksleiviai realioje aplinkoje geriau supranta, kaip savivalda planuoja infrastruktūros pokyčius ir kaip sprendimai paliečia bendruomenės gyvenimą.

    Vizito pabaigoje mokiniai padėkojo už priėmimą ir pasidalijo savo įspūdžiais apie gražėjančią Ukmergę. Savivaldybė pažymėjo, kad tokie susitikimai skatina vaikų domėjimąsi vietos bendruomene, ugdo pilietiškumą ir padeda anksti suprasti, kaip veikia demokratinis sprendimų priėmimas savivaldybės lygmeniu.

    Parengta pagal Ukmergės rajono savivaldybės administracijos informaciją.

  • Moksleiviai savivaldybėje: ką apie Marijampolės ateitį jie klausė mero ir ką pamatė užkulisiuose

    Moksleiviai savivaldybėje: ką apie Marijampolės ateitį jie klausė mero ir ką pamatė užkulisiuose

    Marijampolės savivaldybės administracijoje apsilankė Marijampolės P. Armino progimnazijos septintokai ir aštuntokai. Mokiniai iš arti susipažino su savivaldos darbu ir tuo, kaip kasdien priimami sprendimai, darantys įtaką miesto gyvenimui.

    Susitikimo metu jaunuoliai aktyviai domėjosi miesto plėtra, viešosiomis erdvėmis ir dviračių takų infrastruktūra. Ne mažiau dėmesio sulaukė ir platesnės temos, susijusios su šalies aktualijomis bei tuo, kaip patys mokiniai įsivaizduoja Marijampolę artimiausiais metais.

    „Kai parašiau merui laišką, atsakymą gavau labai greitai“, – sakė mokinys Arnas.

    Marijampolės meras Povilas Isoda mokiniams pasakojo apie darbo kasdienybę, sprendimų priėmimo procesą ir situacijas, kai reikia reaguoti greitai. Pasak jo, savivaldoje svarbiausia atsakomybė už gyventojams reikšmingus sprendimus ir nuolatinis skirtingų interesų derinimas.

    Mokiniai taip pat klausė, kaip atrodo įprasta mero diena, ar po darbo lieka laiko asmeniniam gyvenimui ir kokie klausimai savivaldybėje būna sudėtingiausi. Pokalbis natūraliai krypo į tai, kaip gyventojų poreikiai pasiekia savivaldybę ir kokiais būdais galima įsitraukti į miesto reikalus.

    Apsilankymas mero kabinete

    Vėliau moksleiviai buvo pakviesti į mero darbo kabinetą, kur galėjo apžiūrėti darbo aplinką ir susipažinti su savivaldos simboliais. Jaunuoliams leista iš arčiau pamatyti regalijas bei sužinoti, kokią reikšmę jos turi miesto reprezentacijai.

    Susitikimo pabaigoje mokiniams pristatytos Auksinės krivūlės, kuriomis įvertinami savivaldybių pasiekimai. Tokios edukacinės išvykos, pasak savivaldybės atstovų, padeda jaunimui geriau suprasti, kaip veikia vietos valdžia ir kaip gyventojai gali prisidėti prie savo miesto ateities.

  • Mažeikiuose baigiasi registracija į 2026 metų jaunimo vasaros užimtumo programą: vietų skaičius ribotas

    Mažeikių rajono savivaldybės administracija primena, kad iki gegužės 26 dienos vyksta registracija į 2026 metų jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą. Tai galimybė moksleiviams ir profesinių mokyklų mokiniams vasarą įgyti pirmosios darbo patirties bei sustiprinti praktinius įgūdžius.

    Programa skirta jaunimui nuo 14 metų, kuris gyvenamąją vietą yra deklaravęs Mažeikių rajono savivaldybėje ir mokosi bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo įstaigoje. Savivaldybė pabrėžia, kad vietų skaičius ribotas, o dalyviai kviečiami pagal registracijos datą ir laiką.

    Kas gali įdarbinti jaunuolius?

    Prisijungti prie programos kviečiami smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, ūkininkai, įvairios organizacijos bei individualią veiklą vykdantys asmenys. Esminė sąlyga, kad veikla vyktų Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje.

    Taip pat akcentuojama būtina sąlyga: jaunuolis turi būti susiradęs darbdavį arba darbdavys turi būti susiradęs jaunuolį. Tai reiškia, kad registracija programoje nėra automatinis darbo vietos paskyrimas, o labiau finansinis ir organizacinis mechanizmas, padedantis suderinti poreikius.

    Kada vyks įdarbinimas?

    Įdarbinimo laikotarpis numatytas nuo 2026 metų liepos 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos, ne ugdymo proceso metu. Tokia trukmė leidžia jaunuoliams išbandyti realų darbo ritmą vasaros mėnesiais, o darbdaviams planuoti papildomas rankas sezono metu.

    Praktikoje tokios programos dažniausiai padeda jaunimui lengviau apsispręsti dėl profesinės krypties, išmokti darbo drausmės, komunikacijos ir atsakomybės. Darbdaviams tai galimybė prisidėti prie vietos jaunimo įdarbinimo ir kartu sumažinti darbo kaštus, kai dalis išlaidų kompensuojama.

    Kompensacijos dydžiai ir sąlygos

    Darbdaviui už programoje įdarbintą jaunuolį gali būti kompensuojama ne mažiau kaip 400 eurų per mėnesį už pilną darbo laiką. Jei dirbama trumpiau ar nepilnu etatu, kompensacija skaičiuojama proporcingai pagal faktiškai dirbtą laiką.

    Kompensacija mokama tuo atveju, jei jaunuolis dirbo ne mažiau kaip 10 darbo dienų. Taip pat vienam darbdaviui kompensacija skiriama daugiausia už 3 jaunuolius, todėl įmonėms ir organizacijoms patariama įvertinti, kiek darbo vietų realiai gali pasiūlyti ir kokį mentorystės laiką galės skirti.

    Registracijai reikia pateikti užpildytą ir pasirašytą registracijos formą bei pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Dokumentai priimami nuskenuoti arba pasirašyti elektroniniu parašu, o anketos pateikiamos el. paštu savivaldybės nurodytu adresu.

  • Švenčionių rajono jaunimo vasaros užimtumo programa: kas gali dalyvauti ir iki kada teikti paraiškas

    Švenčionių rajono savivaldybė tęsia jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą, skirtą padėti jauniems žmonėms įgyti pirmosios darbo patirties ne ugdymo proceso metu. Savivaldybė pabrėžia, kad programa vykdoma jau ne pirmus metus, o dalyvavimas joje organizuojamas pagal patvirtintą tvarką.

    Programa skirta 14–21 metų jaunuoliams, kurie mokosi Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje esančiose ugdymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą. Taip pat būtina sąlyga yra deklaruota gyvenamoji vieta Švenčionių rajono savivaldybėje.

    Kaip vyksta registracija?

    Pirmiausia į programą registruojasi darbdaviai, norintys priimti jaunuolius vasaros laikotarpiu. Įvertinus darbdavių atitiktį programos reikalavimams, sudaromas programoje dalyvaujančių darbdavių sąrašas, pagal kurį jaunuoliai gali derinti darbo vietą.

    Jaunuoliai, susitarę su pasirinktu darbdaviu, pateikia jam duomenis, reikalingus registracijai, ir užpildo jaunuoliams skirtą internetinę registracijos formą. Toliau programos registracijos formą savivaldybės administracijai pateikia darbdavys, kartu pristatydamas ir kitus privalomus dokumentus.

    Kokie dokumentai būtini?

    Kartu su paraiška turi būti pateiktas jaunuolio arba jo teisėto atstovo pasirašytas pranešimas apie asmens duomenų tvarkymą savivaldybės administracijoje. Jei įdarbinamas jaunuolis yra jaunesnis negu 16 metų, papildomai reikalingas vieno iš tėvų ar kito atstovo pagal įstatymą rašytinis sutikimas, kad jaunuolis dirbtų.

    Dokumentų teikimo terminai priklauso nuo programos etapų, todėl savivaldybė ragina neatidėlioti susitarimo su darbdaviu ir registracijos veiksmų. Praktikoje didžiausią įtaką sėkmei turi tai, kaip greitai jaunuolis suderina darbo vietą ir ar darbdavys laiku pateikia paraišką savivaldybei.

    Kur kreiptis dėl konsultacijų?

    Norintiems aiškiau suprasti programos eigą numatytos nuotolinės konsultacijos. Jų metu savivaldybės atstovai paaiškina registracijos žingsnius, dokumentų reikalavimus ir dažniausiai pasitaikančias klaidas, kurios gali uždelsti paraiškos pateikimą.

    Informaciją apie programą parengė Švenčionių rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė, savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Varnienė.

  • Panevėžio rajone pagerbti „Atliekų kultūros“ egzamino lyderiai: Raguvos gimnazija dominavo

    Panevėžio rajono savivaldybėje pagerbti geriausiai nacionaliniame „Atliekų kultūros“ egzamine pasirodę rajono moksleiviai. Egzaminas Lietuvoje surengtas jau septintą kartą, o jo tikslas – stiprinti praktines žinias apie atliekų rūšiavimą, vartojimo įpročius ir tvarų kasdienį pasirinkimą.

    Šiemet ryškiausiai išsiskyrė Raguvos gimnazijos mokiniai, pelnę net keturias prizines vietas iš devynių. Jaunuosius prizininkus pasveikino Panevėžio rajono savivaldybės vicemeras Rimantas Pranys, pabrėžęs, kad tvarumo įgūdžiai prasideda nuo kasdienių sprendimų namuose ir mokykloje.

    „Džiaugiuosi, kad mūsų moksleivių pasiekimai liudija, kokia atsakinga auga jaunoji karta, gebanti tapti pavyzdžiu ir suaugusiesiems. Kiekvienas teisingai surūšiuotas daiktas ar atsakingas pirkinys prisideda prie to, kad Panevėžio rajonas išliktų žalias, švarus ir patrauklus gyventi“, – sakė Rimantas Pranys.

    Savivaldybės duomenimis, egzamine iš viso dalyvavo 240 Panevėžio rajono moksleivių. Iš jų 112 atstovavo 1–4 klasių grupei, 91 mokėsi 5–10 klasėse, o 37 buvo vienuoliktokai.

    Kas tapo prizininkais?

    1–4 klasių grupėje pirmą vietą laimėjo Emilė Paspiešinskaitė iš Dembavos progimnazijos. Antrą vietą pelnė Adelė Vaitiekūnaitė, trečią – Germanas Misevičius, abu mokosi Piniavos mokykloje-darželyje.

    5–10 klasių grupėje pirmą ir antrą vietas užėmė Raguvos gimnazijos mokinės Liepa Ignatavičiūtė ir Eglė Baravykaitė. Trečia vieta atiteko Andriui Valantinui iš Smilgių gimnazijos.

    11 klasės grupėje geriausiai pasirodė Paulina Skapaitė iš Raguvos gimnazijos. Antrą vietą laimėjo taip pat Raguvos gimnazijos mokinė Eglė Darnickaitė, trečią – Ovidijus Leščinskas iš Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos.

    Kodėl tai svarbu mokykloms?

    Tokie egzaminai vis dažniau vertinami kaip praktinis aplinkosauginio raštingumo matas, nes tikrinamos ne tik teorinės žinios, bet ir suvokimas apie kasdienius sprendimus: pakuočių pasirinkimą, pakartotinį naudojimą, rūšiavimo taisykles ir atsakingą vartojimą.

    Savivaldybė sveikino visus laimėtojus ir akcentavo mokytojų bei tėvų vaidmenį, formuojant įpročius, kurie vėliau persikelia į visos bendruomenės kasdienybę. Pasak organizatorių, augantis mokinių įsitraukimas rodo, kad atliekų mažinimo ir tvarumo temos mokyklose tampa vis aktualesnės.

  • Naujoji Alytaus mokinių tarybos pirmininkė Auksė Genevičiūtė: kad mokiniai būtų girdimi

    Alytaus miesto mokinių taryba išsirinko naują pirmininkę – Auksę Genevičiūtę. Ji išrinkta per mokinių tarybos narių forumą, kuriame aptarti metų prioritetai ir mokinių atstovavimo kryptys.

    Naujoji lyderė sako, kad ją labiausiai motyvuoja galimybė daryti prasmingus darbus kitiems ir augti kartu su komanda. Anot jos, mokinių tarybos veikla suteikia praktinių įgūdžių – nuo renginių organizavimo iki kritinio mąstymo ir atsakingų sprendimų.

    Pagarba ir mikroklimatas komandoje

    A. Genevičiūtė pabrėžia, kad svarbiausias jos vadovavimo principas yra pagarba. Pasak pirmininkės, būtent ji kuria sveiką mikroklimatą, leidžia išvengti konfliktų ir padeda susitarti net tada, kai nuomonės išsiskiria.

    Ji akcentuoja, kad mokinių taryba neturėtų būti vien formalus organas ar renginių organizatorius. Jos tikslas – realiai atliepti mokinių problemas ir ugdyti pačių tarybos narių kompetencijas, kurios pravers tiek mokykloje, tiek vėliau.

    „Pagrindinė ir svarbiausia visų veiklų vertybė – pagarba“, – sakė Auksė Genevičiūtė.

    Ko imsis pirmiausia?

    Pirmuoju žingsniu A. Genevičiūtė įvardija aiškių komandos tikslų išsigryninimą ir darbų planą metams. Anot jos, tikslai turi būti suprantami ne tik tarybos nariams, bet ir visai mokyklų bendruomenei, kad būtų aišku, ką taryba keičia ir kodėl.

    Tarp pagrindinių numatytų temų ji išskiria mokinių emocinę savijautą, finansinį raštingumą, tvarumą ir emocinį saugumą mokyklose. Tai sritys, kurios pastaraisiais metais vis dažniau atsiduria ir švietimo bendruomenės diskusijų centre.

    Ar mokiniai Lietuvoje jaučiasi išgirsti?

    Pirmininkė atvirai sako, kad mokinių balsas neretai lieka nuošalyje, ypač kai diskusijos vyksta tarp suaugusiųjų. Jos teigimu, jauni žmonės kartais atgrąsomi nuo įsitraukimo dėl menkinančių reakcijų ar išankstinio vertinimo.

    A. Genevičiūtė mano, kad svarbu ne tik išklausyti mokinius, bet ir su jais kalbėtis kaip su lygiateisiais bendruomenės nariais. Tai, pasak jos, didina pasitikėjimą ir skatina jaunuolius prisiimti atsakomybę už sprendimus, kurie daro įtaką kasdieniam gyvenimui mokykloje.

    Kalbėdama apie mokyklos aplinką, ji pažymi ir emocinio klimato svarbą klasėse. A. Genevičiūtės teigimu, mokiniams ypač svarbus pagarbus bendravimas, o palaikanti mokytojų laikysena gali sumažinti stresą ir sustiprinti motyvaciją mokytis.

    Artimiausiu metu Alytaus miesto mokinių taryba planuoja telkti komandą, įtraukti daugiau mokinių į veiklas ir organizuoti diskusijas, kuriose jaunimas galėtų saugiai išsakyti nuomonę. Pirmininkės tikslas – kad mokinių iniciatyvos taptų matomos, o sprendimai būtų priimami remiantis realiais poreikiais.