Tag: Moksleiviai

  • Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija MEPA projekte 10 metų: kas padėjo pakilti į aktyviausiųjų topą?

    Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija MEPA projekte 10 metų: kas padėjo pakilti į aktyviausiųjų topą?

    Programa „Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės“ (MEPA) Lietuvoje mini 10 metų sukaktį. Per šį laikotarpį ji subūrė apie 120 mokyklų, o dalyviai ES temą nagrinėja ne tik per pamokas, bet ir per diskusijas, simuliacijas bei pilietines iniciatyvas.

    Tarp ilgiausiai programoje dirbančių mokyklų yra ir Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija. Ji patenka į 18 Lietuvos mokyklų, kurios MEPA veiklas vykdo nuo pat programos pradžios ir nuosekliai stiprina mokinių pilietiškumo bei europietiškumo kompetencijas.

    Per dešimtmetį gimnazistai dalyvavo protmūšiuose, susitikimuose su įvairių sričių pašnekovais, klausėsi paskaitų ir įsitraukė į Europos Parlamento veiklos simuliacijas. Europos diena mokykloje tapo tradicija, o MEPA veiklos įsitvirtino kaip praktinė pilietiškumo pamoka.

    Programos esmė, pasak organizatorių ir mokytojų, yra mokinių gebėjimas kelti klausimus, argumentuoti ir priimti sprendimus, o ne vien kaupti faktus. Tai ypač aktualu, kai ES darbotvarkėje daugėja temų apie saugumą, demokratijos atsparumą, dezinformaciją ir skaitmeninę erdvę.

    Rugpjūčio 26–27 dienomis Vilniuje, Europos namuose, vyko Jaunimo Europos komandos susitikimai, kuriuose atsisveikinta su buvusiais nariais, priimti nauji ir planuoti ateities darbai. Rugpjūčio 28 dieną MEPA mokytojai susitiko baigiamajame seminare apibendrinti sezono rezultatų ir pasirengti naujam etapui.

    Vėliau dalis veiklų persikėlė į diskusijų festivalyje „Būtent!“ veikusią Europos erdvę, kur aptartos ES aktualijos. Renginiuose kalbėta apie Ukrainos integraciją į ES, o taip pat apie nepilnamečių saugumą internete ir Europos atsaką į socialinių tinklų keliamas rizikas.

    „Būti Europos Parlamento ambasadoriais reiškia ne titulą, o veikimą“, – sakė projekto ambasadorė Daiva Matijošienė.

    Gimnazija pažymi ir konkrečius rezultatus: iš 86 praėjusiais mokslo metais programą užbaigusių mokyklų Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija įvertinta 16 vietoje. Mokykla tikisi tęsti aktyvias veiklas ir planuoja naujas patirtis, tarp jų ir išvyką į Strasbūrą.

  • „Lietuvos draudimas“ vėl apdraus moksleivius: Visagine – svarbios pamokos apie saugumą kelyje

    „Lietuvos draudimas“ vėl apdraus moksleivius: Visagine – svarbios pamokos apie saugumą kelyje

    Rugsėjį bendrovė „Lietuvos draudimas“ vėl nemokamai apdraus visus Lietuvos moksleivius nuo nelaimingų atsitikimų eisme. Prie iniciatyvos Visagine prisideda ir savivaldybė, o mokyklose numatytos papildomos saugaus elgesio kelyje pamokos.

    Mokslo metų pradžia paprastai sutampa su išaugusiais eismo srautais: į gatves grįžta mokykliniai autobusai, daugiau vaikų vaikšto pėsčiomis, važiuoja dviračiais ar paspirtukais, dažniau skuba į būrelius. Dėl to rugsėjį institucijos ir specialistai tradiciškai ragina atnaujinti kelių eismo taisyklių žinias ir įpročius.

    „Norime, kad tėvai, globėjai ir mokytojai vaikams dar kartą primintų elementarias, bet dažnai gyvybiškai svarbias taisykles: kaip saugiai pereiti perėją, kodėl negalima eiti degant draudžiamam šviesoforo signalui ir kaip taisyklingai kirsti gatvę vedantis dviratį ar paspirtuką“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Kaip nurodo iniciatyvos organizatoriai, draudimo apsauga galios automatiškai visą rugsėjį, todėl papildomų veiksmų tėvams ar globėjams atlikti nereikės. Maksimali dovanojamo draudimo suma sieks iki 5 000 eurų, o išmokos dydis priklausys nuo patirtų sužalojimų pobūdžio ir sunkumo.

    Jei vaikas patektų į eismo įvykį keliaudamas pėsčiomis, dviračiu ar riedėdamas ne elektriniu paspirtuku, apie įvykį pirmiausia reikėtų pranešti policijai, o vėliau kreiptis dėl žalos atlyginimo į „Lietuvos draudimą“. Organizatoriai pabrėžia, kad išmoka mokama nepriklausomai nuo to, ar moksleivis laikomas įvykio kaltininku.

    Šalia draudimo apsaugos numatoma ir edukacinė dalis. „Lietuvos draudimo“ darbuotojai savanoriškai ves interaktyvias saugaus eismo pamokas pradinukams, o mokyklos kviečiamos registruotis užsiėmimams, kurie planuojami rugsėjo ir spalio mėnesiais.

    Praėjusį rudenį, organizatorių duomenimis, visoje Lietuvoje buvo surengta 640 pamokų, kuriose dalyvavo apie 14 000 moksleivių. Iniciatyva „Apsaugok mane“ vykdoma nuo 2000 metų ir yra viena ilgiausiai tęsiamų tokio pobūdžio socialinės atsakomybės programų šalyje.

  • „Lietuvos draudimas“ vėl apdraus moksleivius: svarbi detalė dėl paspirtukų ir 5 000 eurų

    „Lietuvos draudimas“ vėl apdraus moksleivius: svarbi detalė dėl paspirtukų ir 5 000 eurų

    Prasidėjus mokslo metams, didžiausia šalies draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ ir šiemet tęsia socialinę iniciatyvą „Apsaugok mane“. Visą rugsėjį visiems Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų moksleiviams automatiškai galios nemokamas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų eisme.

    Akcija vyksta jau 27-ąjį kartą, o jos tikslas – priminti, kad rugsėjį eismas miestuose ir gyvenvietėse suintensyvėja, o po vasaros atostogų vaikai dažniau būna išsiblaškę. Kartu iniciatyva skirta sumažinti skaudžių incidentų skaičių, kai nukenčia nepilnamečiai eismo dalyviai.

    Svarbi detalė dėl paspirtukų

    Draudimo apsauga galioja moksleiviams, kai jie keliauja pėsčiomis, važiuoja dviračiu, riedučiais, riedlente ar neelektriniu paspirtuku. Ji taikoma visoje Lietuvoje, bet kuriuo paros metu, nepriklausomai nuo to, kur įvyko nelaimė.

    Esminis niuansas – apsauga netaikoma transporto priemonėms su elektros varikliais. Tai reiškia, kad eismo įvykyje dalyvaujant elektriniam paspirtukui ar kitai elektrinei transporto priemonei, ši konkreti dovanojamo draudimo apsauga gali negalioti.

    Kokia išmoka ir kada galioja

    Dovanojama draudimo suma siekia iki 5 000 eurų, o konkreti išmoka priklauso nuo patirtų sužalojimų pobūdžio ir jų sunkumo. Draudimas apima kaulų lūžius, išnirimus, minkštųjų audinių ar vidaus organų sužalojimus, taip pat mirtį dėl nelaimingo atsitikimo.

    Tėvams ar globėjams papildomų veiksmų imtis nereikia: draudimas įsigalioja automatiškai ir galioja nuo rugsėjo 1 dienos 00.00 valandos iki rugsėjo 30 dienos 24.00 valandos imtinai. Draudimo išmoka mokama nepriklausomai nuo to, ar moksleivis laikomas eismo įvykio kaltininku.

    Ką daryti įvykus nelaimei

    Jei rugsėjį įvyksta eismo nelaimė, pirmiausia būtina apie ją pranešti policijai, kad įvykis būtų tinkamai užfiksuotas. Vėliau žalą reikia užregistruoti „Lietuvos draudime“ arba susisiekti su bendrovės specialistais telefonu 1828.

    Nepilnamečių atveju išmoka išmokama tėvams arba įstatymu nustatytiems globėjams. Jei apdraustajam įvykio dieną yra sukakę 18 metų, išmoka gali būti mokama jam pačiam.

    Vilniaus rajono savivaldybė, bendradarbiaudama su „Lietuvos draudimu“, ragina mokslo metų pradžioje su vaikais iš naujo aptarti pagrindines saugaus eismo taisykles. Didesnis suaugusiųjų dėmesys perėjose, prie mokyklų ir stotelėse laikomas viena veiksmingiausių prevencinių priemonių.

    „Rugsėjis mokiniams – kupinas naujų įspūdžių ir emocijų. Po vasaros atostogų gatvėse jie neretai būna išsiblaškę, todėl privalome būti itin atidūs“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Lygiagrečiai tęsiama ir švietėjiška dalis: „Lietuvos draudimo“ darbuotojai savanoriškai ves saugaus eismo pamokas pradinių klasių mokiniams rugsėjo ir spalio mėnesiais. Praėjusiais metais, bendrovės duomenimis, buvo surengtos 640 pamokos, kuriose dalyvavo apie 14 000 moksleivių.

  • Mažeikiuose pasveikinti 28 laimėtojai: nuo tarptautinių olimpiadų iki „Dainų dainelės 2026“

    Mažeikių muziejuje birželio 3 dieną iškilmingai pasveikinti 28 Mažeikių rajono švietimo įstaigų moksleiviai, laimėję tarptautines ir respublikines olimpiadas bei konkursus. Apdovanoti ir regioninių turų nugalėtojai bei prizininkai, taip pat „Dainų dainelės 2026“ laureatai.

    Renginyje padėkota ne tik mokiniams, bet ir juos rengusiems pedagogams, įstaigų vadovams bei tėvams. Savivaldybė pabrėžė, kad pasiekimai olimpiadose ir konkursuose yra ilgalaikio darbo rezultatas, stiprinantis rajono švietimo bendruomenę ir garsinantis Mažeikių vardą.

    Padėkas ir atminimo dovanas įteikė Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė bei Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja, pavaduojanti skyriaus vedėją, Ligita Diržininkienė. Pasak organizatorių, tokie susitikimai tampa proga įvertinti tiek akademinius, tiek meninius pasiekimus vienoje vietoje.

    Merė akcentavo motyvacijos svarbą ir kvietė moksleivius nenuleisti kartelės, toliau dalyvauti olimpiadose bei konkursuose ir siekti aukštų rezultatų. Taip pat padėkota mokytojams už kryptingą paruošimą, o tėvams už nuoseklų palaikymą ir paskatinimą siekti žinių.

    „Linkiu neprarasti motyvacijos, nesustoti ir toliau garsinti savo mokyklas bei Mažeikių rajoną“, – sakė Rūta Matulaitienė.

    Šventinę renginio dalį papildė muzikinė programa: pasirodė „Dainų dainelės 2026“ laureatai. Susirinkusiesiems dainavo Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos duetas Aušrinė Marija Šakytė ir Tėja Stapušaitytė, taip pat Merkelio Račkausko gimnazijos vaikinų kvartetas „Bros“ ir ansamblis „Incanto“.

    Švietimo bendruomenėje tokie apdovanojimai vertinami ir kaip paskata ateities pasirinkimams, nes olimpiadų bei konkursų patirtys padeda ugdyti kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir viešo pristatymo įgūdžius. Savivaldybės atstovai pažymi, kad mokinių pasiekimai dažnai tampa ir mokyklų bendradarbiavimo, papildomų konsultacijų bei neformalaus ugdymo rezultatų atspindžiu.

  • Kupiškyje ugniagesių tarnyboje vyko viktorina Būk saugus, mokiny: ką išmoko 8 komandos

    Kupiškyje ugniagesių tarnyboje vyko viktorina Būk saugus, mokiny: ką išmoko 8 komandos

    Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos patalpose birželio 3 dieną surengta viktorina Būk saugus, mokiny, į kurią susirinko aštuonių Kupiškio rajono mokyklų komandos. Renginys jau antrus metus iš eilės ugniagesių tarnybą trumpam paverčia ne tik darbo, bet ir praktinių saugumo žinių erdve.

    Mokiniai netradicinėje aplinkoje tikrino žinias apie civilinę saugą, gaisrų prevenciją ir saugų elgesį kasdienėse situacijose. Dalis užduočių buvo skirta tam, kaip atpažinti rizikas ir kokių veiksmų imtis kilus incidentui ar ekstremaliajai situacijai.

    Kas buvo svarbiausia viktorinoje?

    Organizatorių teigimu, ypač daug dėmesio skirta elgesiui krizės metu: ką reiškia perspėjimo signalai, kaip pasiruošti galimam pavojui ir kur ieškoti patikimos informacijos. Tokios temos tampa vis aktualesnės, nes civilinės saugos klausimai siejami ne tik su gaisrais, bet ir su platesniu pasirengimu nenumatytiems įvykiams.

    Viktorinoje aptarti ir praktiniai gaisrų prevencijos principai, kurie aktualūs namuose ir mokykloje: saugus elektros prietaisų naudojimas, atsakingas elgesys su atvira ugnimi, reagavimo seka pastebėjus dūmus ar liepsną. Mokiniai turėjo progą žinias pritaikyti situacijų pavyzdžiuose.

    Bendruomenės įsitraukimas ir prizai

    Renginyje dalyvavo Kupiškio rajono savivaldybės vicemeras Valdas Šateika. Savivaldybė prisidėjo prie organizavimo ir įsteigė prizus visoms dalyvavusioms komandoms, taip skatindama mokinių įsitraukimą ir dėmesį saugumui.

    Po viktorinos komandos buvo vaišinamos picomis, kurias, kaip nurodoma, taip pat skyrė vicemeras. Organizatoriai dėkojo mokiniams, mokytojams ir partneriams už aktyvumą bei bendrą tikslą stiprinti saugesnės bendruomenės įgūdžius.

  • Vilniaus rajono gimnazistai „VU Akademijoje“ pristatė idėjas, kurios gali pakeisti kasdienybę

    Vilniaus rajono gimnazistai „VU Akademijoje“ pristatė idėjas, kurios gali pakeisti kasdienybę

    Gegužės 30 dieną Vilniaus universitete surengtas „VU Akademijos“ pavasario semestro baigiamasis renginys, subūręs Vilniaus rajono savivaldybės gimnazijų moksleivius. Po kelis mėnesius trukusių veiklų jie pristatė projektus, skirtus realiems rajono iššūkiams, o dalyviams įteikti programos baigimo diplomai.

    Šį semestrą komandomis dirbo mokiniai iš Bezdonių Julijaus Slovackio, Egliškių šv. Jono Bosko, Juodšilių šv. U. Leduchovskos, Marijampolio Meilės Lukšienės, Mickūnų, Nemėžio Šv. Rapolo Kalinausko, Rudaminos „Ryto“ ir Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijų. Moksleiviai rėmėsi kūrybinio mąstymo metodika, o idėjas grynino bendraudami su dėstytojais, mentoriais ir universiteto alumnais.

    Programoje jaunimą konsultavo Filosofijos, Matematikos ir informatikos, Komunikacijos, Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetų, VU Verslo mokyklos bei Metodinio STEAM centro atstovai. Toks modelis leidžia moksleiviams ne tik susipažinti su studijų aplinka, bet ir praktiškai išbandyti, kaip idėja paverčiama aiškiu planu su auditorija, argumentais ir įgyvendinimo žingsniais.

    „Šešios mūsų jaunimo komandos, ieškodamos sprendimų, kaip pagerinti gyvenimą savo krašte, pademonstravo ne tik kūrybiškumą, bet ir atsakomybę: pristatė konkrečias, brandžias vizijas, orientuotas į realius mūsų rajono poreikius“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Jo teigimu, moksleivių projektai rodo augantį pilietiškumą ir norą prisidėti prie tvarių pokyčių, o savivaldybei tai yra proga išgirsti jaunimo balsą dar prieš priimant sprendimus, susijusius su infrastruktūra ar viešosiomis paslaugomis. Baigiamajame renginyje taip pat įvertintos geriausiai pasirodžiusios komandos, kurioms skirti VU ir savivaldybės administracijos įsteigti prizai.

    Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė akcentavo, kad dalyvavimas programoje padeda ugdyti kritinį mąstymą, lyderystę ir komandinio darbo įgūdžius. „Ši unikali akademinė patirtis leido mūsų vyresniųjų klasių gimnazistams ne tik iš arti pažinti aukštojo mokslo aplinką, bet ir ugdyti itin svarbius įgūdžius“, – sakė ji.

    Renginio metu komandos pristatė identifikuotas problemas, atliktų apklausų ir stebėsenos rezultatus, tikslinių auditorijų aprašus bei idėjų įgyvendinimo planus. Tarp siūlymų skambėjo išmaniojo gatvių apšvietimo sprendimai, šaligatvių ir dviračių takų plėtra, susisiekimo tarp Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono gyvenviečių gerinimas, taip pat iniciatyvos, skirtos mažinti mokytojų ir pasirenkamųjų dalykų trūkumą.

    „VU Akademija“ yra nuo 2024 metais įgyvendinama Vilniaus universiteto ir Vilniaus rajono savivaldybės partnerystė, orientuota į daugiau prasmingų popamokinių galimybių ir didesnį jaunimo įsitraukimą į vietos problemų sprendimą. Per dvejus metus programoje dalyvavo mokiniai iš 18 rajono gimnazijų, o diplomai jau įteikti 165 gimnazinių klasių moksleiviams.

    Savivaldybė programos veikloms įgyvendinti iš viso skyrė 45 600 eurų. Organizatorių teigimu, iniciatyva siekia ne tik priartinti universitetą prie regiono bendruomenių, bet ir padėti moksleiviams anksčiau atrasti savo interesų kryptis, išmokti pagrįsti sprendimus duomenimis bei konstruktyviai bendradarbiauti su ekspertais.

  • Vilkaviškyje baigėsi VEVA mokslo metai: 25 moksleiviai gavo verslumo ir finansų pažymėjimus

    Vilkaviškyje baigėsi VEVA mokslo metai: 25 moksleiviai gavo verslumo ir finansų pažymėjimus

    Vilkaviškio ekonomikos ir verslumo akademija (VEVA) užbaigė 2025–2026 mokslo metus ir pažymėjimais įvertino 25 moksleivius iš Vilkaviškio rajono ugdymo įstaigų. Per 17 šeštadienių dalyviai nuosekliai gilino ekonomikos, verslumo ir finansinio raštingumo žinias, mokėsi priimti sprendimus ir suprasti, kaip veikia pinigai kasdienybėje.

    Baigimo šventėje dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė, Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo ir verslo fakulteto prodekanas doc. dr. Irmantas Rotomskis, Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos vadovų komanda, mokinių artimieji ir akademijos bendruomenė. Renginyje akcentuota, kad papildomos kompetencijos, įgytos neformaliojo ugdymo formatu, vis dažniau tampa svarbia jaunų žmonių karjeros ir savarankiškumo dalimi.

    „Džiugu matyti jaunus žmones, kurie renkasi mokytis ir savaitgaliais, nes smalsumas ir pastangos ilgainiui virsta realiomis galimybėmis“, – sakė Daiva Riklienė.

    VEVA programoje moksleiviai nagrinėjo finansų, rinkodaros, vadybos, apskaitos ir verslo vystymo temas. Praktiniuose užsiėmimuose aptartos infliacijos bei palūkanų normų reikšmės, investavimo principai, atsakingas skolinimasis, taip pat mokesčių sistemos pagrindai, su kuriais jaunimas neišvengiamai susiduria pradėję dirbti ar kuriant pirmuosius projektus.

    Akademijos veiklas visus metus lydėjo dėstytojai ir praktikai: Mykolo Romerio universiteto lektoriai, kitų aukštųjų mokyklų atstovai, inovacijų ekspertai, rinkodaros specialistai, asmeninių finansų konsultantai. Toks formatas, kai teorija derinama su realiais pavyzdžiais iš verslo, padeda moksleiviams geriau suprasti, kaip sprendimai dėl biudžeto, kainodaros ar komunikacijos veikia rezultatą.

    Mokslo metų pabaigą apibendrino VEVA koordinatorė, Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Laukaitienė. Ji pabrėžė, kad įgytos žinios vertingiausios tada, kai virsta įpročiais: gebėjimu planuoti, kritiškai vertinti informaciją ir imtis iniciatyvos.

    Pasak akademijos organizatorių, VEVA ir toliau sieks stiprinti jaunimo finansinį raštingumą ir verslumo kompetencijas, kurios svarbios tiek kuriant savo veiklą, tiek renkantis studijų kryptį ar pirmąjį darbą. Programos tęstinumas leidžia moksleiviams sistemingai auginti įgūdžius ir geriau pasirengti sparčiai kintančiai darbo rinkai.

  • Deltuvos mokiniai apsilankė Ukmergės savivaldybėje: ką sužinojo apie mero darbą ir sprendimus

    2026 metais gegužės 27 dieną Ukmergės rajono savivaldybėje lankėsi Deltuvos pagrindinės mokyklos trečios ir ketvirtos klasės mokiniai kartu su mokytojomis Inga Lipčiūniene ir Dale Remeikiene. Pažintinio vizito metu vaikai iš arti susipažino su savivaldybės veikla ir sužinojo, kaip priimami rajonui svarbūs sprendimai.

    Mokinius pasitiko Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas ir mero patarėja Goda Juzėnaitė. Susitikimas vyko savivaldybės erdvėse, kuriose kasdien sprendžiami gyventojams aktualūs klausimai, todėl moksleiviai galėjo pamatyti, kaip organizuojamas darbas ir kas sudaro savivaldos kasdienybę.

    Vaikai aktyviai domėjosi mero pareigomis, kasdieniais darbais ir atsakomybėmis, taip pat klausė, kokių asmeninių savybių reikia norint eiti tokias pareigas. Pasak savivaldybės, mokiniai klausimus uždavė drąsiai ir konkrečiai, o tai leido pokalbį paversti ne formaliu pristatymu, o gyva diskusija.

    Susitikimo metu meras pristatė vykdomus ir planuojamus projektus, aptarė miesto atnaujinimo darbus, sporto ir laisvalaikio erdvių plėtrą. Tokie vizitai laikomi viena iš praktinių pilietinio ugdymo formų, kai moksleiviai realioje aplinkoje geriau supranta, kaip savivalda planuoja infrastruktūros pokyčius ir kaip sprendimai paliečia bendruomenės gyvenimą.

    Vizito pabaigoje mokiniai padėkojo už priėmimą ir pasidalijo savo įspūdžiais apie gražėjančią Ukmergę. Savivaldybė pažymėjo, kad tokie susitikimai skatina vaikų domėjimąsi vietos bendruomene, ugdo pilietiškumą ir padeda anksti suprasti, kaip veikia demokratinis sprendimų priėmimas savivaldybės lygmeniu.

    Parengta pagal Ukmergės rajono savivaldybės administracijos informaciją.

  • Moksleiviai savivaldybėje: ką apie Marijampolės ateitį jie klausė mero ir ką pamatė užkulisiuose

    Moksleiviai savivaldybėje: ką apie Marijampolės ateitį jie klausė mero ir ką pamatė užkulisiuose

    Marijampolės savivaldybės administracijoje apsilankė Marijampolės P. Armino progimnazijos septintokai ir aštuntokai. Mokiniai iš arti susipažino su savivaldos darbu ir tuo, kaip kasdien priimami sprendimai, darantys įtaką miesto gyvenimui.

    Susitikimo metu jaunuoliai aktyviai domėjosi miesto plėtra, viešosiomis erdvėmis ir dviračių takų infrastruktūra. Ne mažiau dėmesio sulaukė ir platesnės temos, susijusios su šalies aktualijomis bei tuo, kaip patys mokiniai įsivaizduoja Marijampolę artimiausiais metais.

    „Kai parašiau merui laišką, atsakymą gavau labai greitai“, – sakė mokinys Arnas.

    Marijampolės meras Povilas Isoda mokiniams pasakojo apie darbo kasdienybę, sprendimų priėmimo procesą ir situacijas, kai reikia reaguoti greitai. Pasak jo, savivaldoje svarbiausia atsakomybė už gyventojams reikšmingus sprendimus ir nuolatinis skirtingų interesų derinimas.

    Mokiniai taip pat klausė, kaip atrodo įprasta mero diena, ar po darbo lieka laiko asmeniniam gyvenimui ir kokie klausimai savivaldybėje būna sudėtingiausi. Pokalbis natūraliai krypo į tai, kaip gyventojų poreikiai pasiekia savivaldybę ir kokiais būdais galima įsitraukti į miesto reikalus.

    Apsilankymas mero kabinete

    Vėliau moksleiviai buvo pakviesti į mero darbo kabinetą, kur galėjo apžiūrėti darbo aplinką ir susipažinti su savivaldos simboliais. Jaunuoliams leista iš arčiau pamatyti regalijas bei sužinoti, kokią reikšmę jos turi miesto reprezentacijai.

    Susitikimo pabaigoje mokiniams pristatytos Auksinės krivūlės, kuriomis įvertinami savivaldybių pasiekimai. Tokios edukacinės išvykos, pasak savivaldybės atstovų, padeda jaunimui geriau suprasti, kaip veikia vietos valdžia ir kaip gyventojai gali prisidėti prie savo miesto ateities.

  • Mažeikiuose baigiasi registracija į 2026 metų jaunimo vasaros užimtumo programą: vietų skaičius ribotas

    Mažeikių rajono savivaldybės administracija primena, kad iki gegužės 26 dienos vyksta registracija į 2026 metų jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą. Tai galimybė moksleiviams ir profesinių mokyklų mokiniams vasarą įgyti pirmosios darbo patirties bei sustiprinti praktinius įgūdžius.

    Programa skirta jaunimui nuo 14 metų, kuris gyvenamąją vietą yra deklaravęs Mažeikių rajono savivaldybėje ir mokosi bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo įstaigoje. Savivaldybė pabrėžia, kad vietų skaičius ribotas, o dalyviai kviečiami pagal registracijos datą ir laiką.

    Kas gali įdarbinti jaunuolius?

    Prisijungti prie programos kviečiami smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, ūkininkai, įvairios organizacijos bei individualią veiklą vykdantys asmenys. Esminė sąlyga, kad veikla vyktų Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje.

    Taip pat akcentuojama būtina sąlyga: jaunuolis turi būti susiradęs darbdavį arba darbdavys turi būti susiradęs jaunuolį. Tai reiškia, kad registracija programoje nėra automatinis darbo vietos paskyrimas, o labiau finansinis ir organizacinis mechanizmas, padedantis suderinti poreikius.

    Kada vyks įdarbinimas?

    Įdarbinimo laikotarpis numatytas nuo 2026 metų liepos 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos, ne ugdymo proceso metu. Tokia trukmė leidžia jaunuoliams išbandyti realų darbo ritmą vasaros mėnesiais, o darbdaviams planuoti papildomas rankas sezono metu.

    Praktikoje tokios programos dažniausiai padeda jaunimui lengviau apsispręsti dėl profesinės krypties, išmokti darbo drausmės, komunikacijos ir atsakomybės. Darbdaviams tai galimybė prisidėti prie vietos jaunimo įdarbinimo ir kartu sumažinti darbo kaštus, kai dalis išlaidų kompensuojama.

    Kompensacijos dydžiai ir sąlygos

    Darbdaviui už programoje įdarbintą jaunuolį gali būti kompensuojama ne mažiau kaip 400 eurų per mėnesį už pilną darbo laiką. Jei dirbama trumpiau ar nepilnu etatu, kompensacija skaičiuojama proporcingai pagal faktiškai dirbtą laiką.

    Kompensacija mokama tuo atveju, jei jaunuolis dirbo ne mažiau kaip 10 darbo dienų. Taip pat vienam darbdaviui kompensacija skiriama daugiausia už 3 jaunuolius, todėl įmonėms ir organizacijoms patariama įvertinti, kiek darbo vietų realiai gali pasiūlyti ir kokį mentorystės laiką galės skirti.

    Registracijai reikia pateikti užpildytą ir pasirašytą registracijos formą bei pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Dokumentai priimami nuskenuoti arba pasirašyti elektroniniu parašu, o anketos pateikiamos el. paštu savivaldybės nurodytu adresu.