Tag: Moksleiviai

  • Švenčionių rajono jaunimo vasaros užimtumo programa: kas gali dalyvauti ir iki kada teikti paraiškas

    Švenčionių rajono savivaldybė tęsia jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą, skirtą padėti jauniems žmonėms įgyti pirmosios darbo patirties ne ugdymo proceso metu. Savivaldybė pabrėžia, kad programa vykdoma jau ne pirmus metus, o dalyvavimas joje organizuojamas pagal patvirtintą tvarką.

    Programa skirta 14–21 metų jaunuoliams, kurie mokosi Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje esančiose ugdymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą. Taip pat būtina sąlyga yra deklaruota gyvenamoji vieta Švenčionių rajono savivaldybėje.

    Kaip vyksta registracija?

    Pirmiausia į programą registruojasi darbdaviai, norintys priimti jaunuolius vasaros laikotarpiu. Įvertinus darbdavių atitiktį programos reikalavimams, sudaromas programoje dalyvaujančių darbdavių sąrašas, pagal kurį jaunuoliai gali derinti darbo vietą.

    Jaunuoliai, susitarę su pasirinktu darbdaviu, pateikia jam duomenis, reikalingus registracijai, ir užpildo jaunuoliams skirtą internetinę registracijos formą. Toliau programos registracijos formą savivaldybės administracijai pateikia darbdavys, kartu pristatydamas ir kitus privalomus dokumentus.

    Kokie dokumentai būtini?

    Kartu su paraiška turi būti pateiktas jaunuolio arba jo teisėto atstovo pasirašytas pranešimas apie asmens duomenų tvarkymą savivaldybės administracijoje. Jei įdarbinamas jaunuolis yra jaunesnis negu 16 metų, papildomai reikalingas vieno iš tėvų ar kito atstovo pagal įstatymą rašytinis sutikimas, kad jaunuolis dirbtų.

    Dokumentų teikimo terminai priklauso nuo programos etapų, todėl savivaldybė ragina neatidėlioti susitarimo su darbdaviu ir registracijos veiksmų. Praktikoje didžiausią įtaką sėkmei turi tai, kaip greitai jaunuolis suderina darbo vietą ir ar darbdavys laiku pateikia paraišką savivaldybei.

    Kur kreiptis dėl konsultacijų?

    Norintiems aiškiau suprasti programos eigą numatytos nuotolinės konsultacijos. Jų metu savivaldybės atstovai paaiškina registracijos žingsnius, dokumentų reikalavimus ir dažniausiai pasitaikančias klaidas, kurios gali uždelsti paraiškos pateikimą.

    Informaciją apie programą parengė Švenčionių rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė, savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Varnienė.

  • Panevėžio rajone pagerbti „Atliekų kultūros“ egzamino lyderiai: Raguvos gimnazija dominavo

    Panevėžio rajono savivaldybėje pagerbti geriausiai nacionaliniame „Atliekų kultūros“ egzamine pasirodę rajono moksleiviai. Egzaminas Lietuvoje surengtas jau septintą kartą, o jo tikslas – stiprinti praktines žinias apie atliekų rūšiavimą, vartojimo įpročius ir tvarų kasdienį pasirinkimą.

    Šiemet ryškiausiai išsiskyrė Raguvos gimnazijos mokiniai, pelnę net keturias prizines vietas iš devynių. Jaunuosius prizininkus pasveikino Panevėžio rajono savivaldybės vicemeras Rimantas Pranys, pabrėžęs, kad tvarumo įgūdžiai prasideda nuo kasdienių sprendimų namuose ir mokykloje.

    „Džiaugiuosi, kad mūsų moksleivių pasiekimai liudija, kokia atsakinga auga jaunoji karta, gebanti tapti pavyzdžiu ir suaugusiesiems. Kiekvienas teisingai surūšiuotas daiktas ar atsakingas pirkinys prisideda prie to, kad Panevėžio rajonas išliktų žalias, švarus ir patrauklus gyventi“, – sakė Rimantas Pranys.

    Savivaldybės duomenimis, egzamine iš viso dalyvavo 240 Panevėžio rajono moksleivių. Iš jų 112 atstovavo 1–4 klasių grupei, 91 mokėsi 5–10 klasėse, o 37 buvo vienuoliktokai.

    Kas tapo prizininkais?

    1–4 klasių grupėje pirmą vietą laimėjo Emilė Paspiešinskaitė iš Dembavos progimnazijos. Antrą vietą pelnė Adelė Vaitiekūnaitė, trečią – Germanas Misevičius, abu mokosi Piniavos mokykloje-darželyje.

    5–10 klasių grupėje pirmą ir antrą vietas užėmė Raguvos gimnazijos mokinės Liepa Ignatavičiūtė ir Eglė Baravykaitė. Trečia vieta atiteko Andriui Valantinui iš Smilgių gimnazijos.

    11 klasės grupėje geriausiai pasirodė Paulina Skapaitė iš Raguvos gimnazijos. Antrą vietą laimėjo taip pat Raguvos gimnazijos mokinė Eglė Darnickaitė, trečią – Ovidijus Leščinskas iš Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos.

    Kodėl tai svarbu mokykloms?

    Tokie egzaminai vis dažniau vertinami kaip praktinis aplinkosauginio raštingumo matas, nes tikrinamos ne tik teorinės žinios, bet ir suvokimas apie kasdienius sprendimus: pakuočių pasirinkimą, pakartotinį naudojimą, rūšiavimo taisykles ir atsakingą vartojimą.

    Savivaldybė sveikino visus laimėtojus ir akcentavo mokytojų bei tėvų vaidmenį, formuojant įpročius, kurie vėliau persikelia į visos bendruomenės kasdienybę. Pasak organizatorių, augantis mokinių įsitraukimas rodo, kad atliekų mažinimo ir tvarumo temos mokyklose tampa vis aktualesnės.

  • Naujoji Alytaus mokinių tarybos pirmininkė Auksė Genevičiūtė: kad mokiniai būtų girdimi

    Alytaus miesto mokinių taryba išsirinko naują pirmininkę – Auksę Genevičiūtę. Ji išrinkta per mokinių tarybos narių forumą, kuriame aptarti metų prioritetai ir mokinių atstovavimo kryptys.

    Naujoji lyderė sako, kad ją labiausiai motyvuoja galimybė daryti prasmingus darbus kitiems ir augti kartu su komanda. Anot jos, mokinių tarybos veikla suteikia praktinių įgūdžių – nuo renginių organizavimo iki kritinio mąstymo ir atsakingų sprendimų.

    Pagarba ir mikroklimatas komandoje

    A. Genevičiūtė pabrėžia, kad svarbiausias jos vadovavimo principas yra pagarba. Pasak pirmininkės, būtent ji kuria sveiką mikroklimatą, leidžia išvengti konfliktų ir padeda susitarti net tada, kai nuomonės išsiskiria.

    Ji akcentuoja, kad mokinių taryba neturėtų būti vien formalus organas ar renginių organizatorius. Jos tikslas – realiai atliepti mokinių problemas ir ugdyti pačių tarybos narių kompetencijas, kurios pravers tiek mokykloje, tiek vėliau.

    „Pagrindinė ir svarbiausia visų veiklų vertybė – pagarba“, – sakė Auksė Genevičiūtė.

    Ko imsis pirmiausia?

    Pirmuoju žingsniu A. Genevičiūtė įvardija aiškių komandos tikslų išsigryninimą ir darbų planą metams. Anot jos, tikslai turi būti suprantami ne tik tarybos nariams, bet ir visai mokyklų bendruomenei, kad būtų aišku, ką taryba keičia ir kodėl.

    Tarp pagrindinių numatytų temų ji išskiria mokinių emocinę savijautą, finansinį raštingumą, tvarumą ir emocinį saugumą mokyklose. Tai sritys, kurios pastaraisiais metais vis dažniau atsiduria ir švietimo bendruomenės diskusijų centre.

    Ar mokiniai Lietuvoje jaučiasi išgirsti?

    Pirmininkė atvirai sako, kad mokinių balsas neretai lieka nuošalyje, ypač kai diskusijos vyksta tarp suaugusiųjų. Jos teigimu, jauni žmonės kartais atgrąsomi nuo įsitraukimo dėl menkinančių reakcijų ar išankstinio vertinimo.

    A. Genevičiūtė mano, kad svarbu ne tik išklausyti mokinius, bet ir su jais kalbėtis kaip su lygiateisiais bendruomenės nariais. Tai, pasak jos, didina pasitikėjimą ir skatina jaunuolius prisiimti atsakomybę už sprendimus, kurie daro įtaką kasdieniam gyvenimui mokykloje.

    Kalbėdama apie mokyklos aplinką, ji pažymi ir emocinio klimato svarbą klasėse. A. Genevičiūtės teigimu, mokiniams ypač svarbus pagarbus bendravimas, o palaikanti mokytojų laikysena gali sumažinti stresą ir sustiprinti motyvaciją mokytis.

    Artimiausiu metu Alytaus miesto mokinių taryba planuoja telkti komandą, įtraukti daugiau mokinių į veiklas ir organizuoti diskusijas, kuriose jaunimas galėtų saugiai išsakyti nuomonę. Pirmininkės tikslas – kad mokinių iniciatyvos taptų matomos, o sprendimai būtų priimami remiantis realiais poreikiais.

  • Gamtos herojų apdovanojimai 2026: startavo registracija, organizatoriai ieško tvarumo lyderių

    Aplinkosauginė iniciatyva Kita forma šeštą kartą skelbia konkursą Gamtos herojų apdovanojimai 2026 ir kviečia teikti paraiškas žmones bei iniciatyvas, kurios realiais darbais prisideda prie aplinkos apsaugos ir tvarumo skatinimo. Organizatorių teigimu, konkursu siekiama ne tik įvertinti pasiekimus, bet ir išryškinti pavyzdžius, galinčius įkvėpti bendruomenes, švietimo įstaigas ir verslą.

    Šių metų atrankoje numatytos trys kategorijos: metų tvarumą skatinanti nevyriausybinė organizacija arba iniciatyva, metų ekologiškiausias pedagogas ir metų aplinkai draugiškiausias mokinys ar studentas. Vertinama veikla turi būti įgyvendinta per pastaruosius metus, todėl svarbu aiškiai aprašyti konkrečius rezultatus ir poveikį.

    Kas gali dalyvauti?

    Paraiškas gali teikti aplinkosaugai neabejingos nevyriausybinės organizacijos, įvairios pilietinės iniciatyvos, pedagogai, studentai ir mokyklinio amžiaus vaikai nuo 1 iki 12 klasės. Dalyvavimas konkurse yra nemokamas, o tai, anot organizatorių, sudaro sąlygas varžytis tiek didesnėms organizacijoms, tiek mažesnėms vietos bendruomenėms.

    Organizatoriai pabrėžia, kad svarbi ne tik veiklos apimtis, bet ir jos prasmė: gali būti vertinami tiek ilgalaikiai projektai, tiek vienkartiniai, tačiau reikšmingi veiksmai, paskatinę pokyčius. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai vis dažniau akcentuojami pamatuojami rezultatai ir praktinis poveikis vietos aplinkai.

    Terminai ir apdovanojimai

    Registracija į konkursą vyksta iki spalio 31 dienos. Nugalėtojams bus įteiktos rėmėjų įsteigtos dovanos, o apdovanojimų ceremonija planuojama lapkričio 27 dieną Vilniuje, Jaunimo tvarumo festivalio metu.

    Norintys dalyvauti kviečiami kreiptis į konkurso organizatorius dėl registracijos ir paraiškų pateikimo tvarkos. Registracijos nuorodos ir kontaktų straipsnyje nepateikiame, tačiau aktualią informaciją galima rasti organizatorių skelbiamuose oficialiuose kanaluose.

  • Edukacinio kino savaitė 2026 kino teatre Dainava: moksleiviams skirti seansai ir edukacijos

    Nuo gegužės 25 dienos iki birželio 12 dienos kino teatre Dainava rengiama Edukacinio kino savaitė 2026 – speciali programa, skirta įvairaus amžiaus moksleiviams. Organizatoriai žada ne tik filmų peržiūras, bet ir edukacines veiklas, padedančias kiną paversti pamoką papildančia patirtimi.

    Tris savaites truksiantys seansai orientuoti į pradinių, progimnazinių ir vyresniųjų klasių mokinius, todėl turinys pritaikytas skirtingiems amžiaus tarpsniams. Greta filmų numatyti pristatymai, aptarimai ir susitikimai, kuriuose moksleiviai kviečiami diskutuoti apie matomas temas ir jų ryšį su kasdienybe.

    Ką duoda kino edukacija?

    Kino edukacija vis dažniau įvardijama kaip veiksmingas būdas ugdyti kritinį mąstymą, medijų raštingumą ir gebėjimą atpažinti emocijas. Vizualus pasakojimas padeda paprasčiau kalbėtis apie sudėtingus klausimus, o filmo aptarimas skatina argumentuoti, girdėti kitą nuomonę ir analizuoti kontekstą.

    Mokykloms tokios programos svarbios ir dėl praktinių priežasčių: kinas leidžia vienu metu įtraukti didesnę grupę mokinių, o po seanso organizuojamos veiklos gali būti siejamos su lietuvių kalbos, istorijos, pilietiškumo ar etikos pamokomis. Tai ypač aktualu, kai ugdymo turinyje daugėja dėmesio kompetencijoms, o ne vien faktų atkartojimui.

    Programa pagal amžiaus grupes

    Programoje numatyti tiek lietuviški, tiek užsienio filmai, nagrinėjantys draugystės, paauglystės, kūrybiškumo, istorijos ir visuomenės temas. Jaunesniems žiūrovams žadami seansai, kurie padeda kalbėti apie drąsą, savivertę ir santykius klasėje, o vyresniems – apie tapatybę, pasirinkimų kainą ir pilietinę laikyseną.

    Organizatoriai taip pat akcentuoja papildomas edukacijas prie dalies filmų, kai po peržiūros vyksta teminiai užsiėmimai ar diskusijos. Tokia forma leidžia filmą ne tik pamatyti, bet ir „išsinešti“ į klasę per refleksiją, kūrybines užduotis ar pokalbius su edukatoriais.

    Registracija ir vietų skaičius

    Registracija į edukacinius seansus jau vyksta, o vietų skaičius ribotas, todėl mokyklos raginamos planuoti apsilankymą iš anksto. Kino teatras Dainava taip pat numato galimybę rinktis iš laisvų seansų laikų, kad klasės galėtų prisitaikyti vizitą prie pamokų tvarkaraščio.

    Pasak organizatorių, Edukacinio kino savaitė siekia parodyti, kad kinas gali būti gyva mokymosi erdvė, kurioje susijungia emocinis ugdymas, menas, istorija ir bendravimas. Tokie projektai ypač vertingi tada, kai mokiniams reikia saugios ir įtraukios terpės kalbėtis apie jautrias temas.

  • Zarasuose pagerbti „Atliekų kultūros egzamino“ lyderiai: jaunimas rodo, kaip keisti kasdienybę

    Zarasuose pagerbti „Atliekų kultūros egzamino“ lyderiai: jaunimas rodo, kaip keisti kasdienybę

    Zarasų rajono savivaldybėje įteikti apdovanojimai geriausiai „Atliekų kultūros egzamine“ pasirodžiusiems dalyviams. Renginyje akcentuota, kad aplinkosauginiai įpročiai prasideda nuo žinių, o jos virsta konkrečiais kasdieniais sprendimais.

    Savivaldybė iniciatyvą palaikė ir šiemet, įsteigdama prizus rajono mokiniams bei suaugusiesiems, kurie pademonstravo tvirčiausias atliekų rūšiavimo ir žiedinės ekonomikos žinias. Tokia praktika, pasak organizatorių, stiprina bendruomenės įsitraukimą ir padeda aplinkosaugą perkelti iš deklaracijų į veiksmą.

    Apdovanojimai savivaldybėje

    Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė laureatams įteikė prizus ir padėkas. Ji pabrėžė, kad salėje susirinkę vaikai ir jaunimas savo smalsumu bei atsakomybe kuria pavyzdį, kuris dažnai veikia stipriau nei raginimai.

    „Rūpestis gamta prasideda nuo supratimo, o tada persikelia į įpročius: kaip rūšiuojame, kiek vartojame ir ką pasirenkame kasdien“, – sakė Nijolė Guobienė.

    „Atliekų kultūros egzaminas“ Lietuvoje kasmet primena, kad rūšiavimas nėra vien techninis veiksmas. Jis tiesiogiai siejasi su mažesniu sąvartynų apkrovimu, didesniu perdirbamų žaliavų kiekiu ir atsakingesniu vartojimu, kai pirmenybė teikiama pakartotiniam naudojimui.

    Kas tapo nugalėtojais

    1–4 klasių grupėje geriausiai pasirodė Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos trečiokė Aušrinė Komkaitė. 5–10 klasių grupėje lyderiais tapo Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos penktokas Dominykas Komka, Antazavės Juozo Gruodžio gimnazijos dešimtokė Julija Krastinaitė ir Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos dešimtokas Vytautas Gurskij.

    Vyresniųjų ir suaugusiųjų kategorijoje išskirti Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos vienuoliktokas Augustinas Pupelis bei suaugusiųjų grupės nugalėtoja Kristina Špūraitė-Pepelienė. Renginyje priminta, kad tvarumo srityje svarbi ne tik individuali, bet ir bendruomeninė pažanga.

    Komandinio įsitraukimo simboliu tapo geriausiai pasirodžiusi klasė: Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos 4C. Pasak renginio organizatorių, klasės ir mokyklos bendruomenės įtrauktis yra vienas veiksmingiausių būdų, padedančių tvarius įpročius paversti norma.

    Savivaldybė sveikino visus dalyvius ir nugalėtojus, ragindama pasiekimą laikyti ne finišu, o startu. Akcentuota, kad net maži kasdieniai pasirinkimai, kai juos daro daug žmonių, ilgainiui virsta reikšmingu pokyčiu.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija.

  • FK „Sūduva“ akademijoje moksleiviai išbandė futbolą: treniruotė, stadionas ir kvietimas į rungtynes

    FK „Sūduva“ akademijoje moksleiviai išbandė futbolą: treniruotė, stadionas ir kvietimas į rungtynes

    Sporto savaitės proga FK „Sūduva“ akademijoje apsilankė Liudvinavo Kazio Borutos gimnazijos moksleiviai. Jaunuoliai ne tik susipažino su klubo kasdienybe, bet ir patys aktyviai įsitraukė į futbolo veiklas.

    Akademijos treneriai svečiams surengė praktinę treniruotę, kurioje moksleiviai išbandė pagrindinius futbolo pratimus ir lavino komandinius įgūdžius. Tokie užsiėmimai dažnai tampa pirmu žingsniu tiems, kurie svarsto prisijungti prie jaunimo komandų ar tiesiog nori atrasti sau tinkamą sporto šaką.

    Po treniruotės moksleivių laukė pažintis su stadiono erdvėmis ir rungtynių organizavimo užkulisiais. Jie apžiūrėjo stadioną, apsilankė VIP ložėje ir sužinojo, kaip pasiruošiama rungtynių dienai bei kokie žmonės dirba, kad varžybos vyktų sklandžiai.

    Vizito pabaigoje jaunimui įteiktas ir konkretus kvietimas tęsti pažintį su futbolu tribūnose. Moksleiviai pakviesti stebėti TOPsport lygos rungtynes, kuriose FK „Sūduva“ susitiks su „Kauno Žalgiriu“.

    Klubas skelbia, kad veiklos bus tęsiamos ir artimiausiu metu. Nurodoma, jog nuo 10.00 Mantinga futbolo arenoje vyks supažindinimas su stadionu bei futbolo treniruotė, prie kurios kviečiami prisijungti visi norintys.

  • Anykščių savivaldybė įvertinta VDU ŽŪA: padėka už „Sumanaus moksleivio akademijos“ plėtrą

    Anykščių savivaldybė įvertinta VDU ŽŪA: padėka už „Sumanaus moksleivio akademijos“ plėtrą

    Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje įvyko jubiliejinis, penktasis edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ I ir II lygio klasių susitikimas. Renginys tapo mokslo metų uždarymo švente ir kartu pažymėjo projekto 10 metų sukaktį.

    Finale dalyvavo apie 600 moksleivių ir mokytojų iš 18 šalies savivaldybių. Tarp jų ryškiai skambėjo ir Anykščių vardas, o savivaldybei renginyje atstovavo vicemeras Dainius Žiogelis.

    Padėka už indėlį į ugdymą

    Renginio metu Anykščių rajono savivaldybei skirtas oficialus įvertinimas už bendrystę ir prisidėjimą prie projekto veiklų įgyvendinimo. Padėka įteikta vicemerui Dainiui Žiogeliui, pabrėžiant savivaldos vaidmenį sudarant sąlygas moksleiviams įsitraukti į papildomas ugdymo veiklas.

    Organizatorių teigimu, savivaldybių parama yra viena svarbiausių prielaidų, kad tokios iniciatyvos pasiektų regionų jaunimą, o moksleiviai galėtų praktiškai susipažinti su studijų kryptimis ir profesijomis dar mokykloje.

    „Šis projektas – tai investicija į jaunąją kartą. Džiaugiamės, kad Anykščių moksleiviai gali peržengti mokyklos suolo ribas, pažinti universitetinę aplinką ir stiprinti ateities profesijoms reikalingas žinias. Gauta padėka yra įvertinimas visai mūsų bendruomenei“, – sakė Anykščių rajono savivaldybės vicemeras Dainius Žiogelis.

    Kaip augo „Sumanaus moksleivio akademija“

    „Sumanaus moksleivio akademijos“ ištakos siekia 2016 metus, kai tuometiniame Aleksandro Stulginskio universitete pradėta Verslumo laboratorijos iniciatyva. Pagrindinis tikslas buvo kurti tvarų ryšį su moksleiviais ir padėti jiems anksčiau atrasti dominančias sritis.

    Vėliau projektas plėtėsi tiek temomis, tiek geografija: prie verslumo veiklų prisijungė inžinerijos ir gamtos mokslų užsiėmimai, o dar vėliau atsirado ir ekologijos kryptis. Šiandien iniciatyva jungia 18 savivaldybių moksleivius, mokytojus, universiteto bendruomenę ir partnerius regionuose.

    Akcentas regionams ir ateities kompetencijoms

    Tokie projektai vis dažniau vertinami kaip praktinis būdas stiprinti karjeros ugdymą, ypač regionuose, kur moksleiviams ne visada lengva pasiekti laboratorijas, universitetines erdves ar karjeros konsultavimo tinklus. Universitetinė aplinka suteikia progą išbandyti skirtingas veiklas ir geriau suprasti, kokių gebėjimų reikalauja šiuolaikinės specialybės.

    Renginyje taip pat pagerbtas šviesaus atminimo Akademijos alumnas Irmantas Tarvydis, prisidėjęs prie inžinerinių eksperimentinių klasių idėjos vystymo. Anot organizatorių, jo pavyzdys primena, kad ilgalaikės iniciatyvos gimsta iš žmonių, kurie tiki pokyčiais ir nuosekliai juos kuria.

    Anykščių rajono savivaldybė teigia matanti prasmę tęsti bendradarbiavimą ir skatinti moksleivius išlaikyti smalsumą. Savivaldybės atstovai pabrėžia, kad tokios patirtys padeda jauniems žmonėms drąsiau planuoti studijas ir karjeros pasirinkimus.

  • Marijampolėje vyko Iššūkių diena 2026: mokiniai varžėsi komandiniuose išbandymuose stadione

    Marijampolėje vyko Iššūkių diena 2026: mokiniai varžėsi komandiniuose išbandymuose stadione

    Marijampolėje, Rygiškių Jono gimnazijos stadione, surengtas fizinio aktyvumo renginys Iššūkių diena 2026, subūręs skirtingų mokyklų bendruomenes. Organizatoriai pabrėžia, kad šventės tikslas buvo ne rezultatai, o judėjimas, bendrystė ir komandinio darbo stiprinimas.

    Renginį inicijavo Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija, įgyvendindama savivaldybės sporto projektą Aktyvi gimnazija – sveikas jaunimas. Į stadioną susirinko mokiniai iš Mokolų, Petro Armino, „Ryto“, Rimanto Stankevičiaus progimnazijų, Sūduvos ir Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijų bei renginio šeimininkų.

    „Smagu matyti, kad Rygiškių Jono gimnazija sugeba suburti tiek daug bendruomenės iš įvairių savivaldybės mokyklų. Tokie renginiai kuria aktyvią ir vieningą jaunimo bendruomenę“, – sakė Marijampolės savivaldybės vicemeras Ričardas Bagdanavičius.

    Dieną mokiniai pradėjo bendra mankšta, o vėliau įsitraukė į skirtingas rungtis, kuriose svarbiausia tapo tarpusavio pasitikėjimas ir greitas sprendimų priėmimas. Stadione netrūko palaikymo, azarto ir juoko, o dalyviai keitėsi vaidmenimis nuo komandos lyderių iki palaikančiųjų iš šono.

    Programoje buvo ir netradicinių užduočių, reikalaujančių ne tik ištvermės, bet ir susitelkimo: kubų bokšto rungtis, mega dėlionė, lėktuvų lenktynės, kerlingas, smiginio ir frizbio užduotys. Taip pat vyko tinklinis su paklodėmis ir virvės traukimas, kur svarbiausia tapo komandinis ritmas ir koordinacija.

    Renginio organizatoriai akcentuoja, kad tokios iniciatyvos padeda kurti tvarius fizinio aktyvumo įpročius ir mažina atotrūkį tarp formaliojo ugdymo ir aktyvaus laisvalaikio. Pasak jų, kai sportas pateikiamas kaip žaidimas ir bendras nuotykis, įsitraukia daugiau vaikų, įskaitant tuos, kurie įprastose pamokose dažniau lieka nuošalyje.

    Šventė tapo proga mokiniams susipažinti, sustiprinti ryšius tarp mokyklų ir patirti, kad judėjimas gali būti ne pareiga, o smagus laikas kartu. Organizatoriai teigia, kad būtent tokios patirtys dažnai palieka didžiausią įspūdį ir skatina vaikus aktyviau rinktis sportą kasdienybėje.

    Informaciją apie renginį pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos Komunikacijos skyrius.

  • Mažeikių savivaldybėje – antrokų klausimai merei: kaip atrodo mero darbas ir dienotvarkė?

    Gegužės 12 dieną Mažeikių rajono savivaldybėje lankėsi Mažeikių „Ventos“ progimnazijos 2c klasės mokiniai, lydimi pedagogės. Vaikai susitiko su savivaldybės mere Rūta Matulaitiene ir iš arti susipažino su mero darbo kasdienybe.

    Mokiniai domėjosi, kaip tampama meru, ar patinka šios pareigos ir kaip atrodo įprasta darbo diena. Taip pat teiravosi, kokie darbai šiuo metu vyksta mieste ir kaip sprendžiami gyventojams svarbūs klausimai.

    Merė paaiškino, už ką atsakingas savivaldybės vadovas ir kaip priimami sprendimai savivaldos lygmeniu. Ji papasakojo apie susitikimus su bendruomenėmis, darbą su dokumentais ir komandą, kuri padeda koordinuoti savivaldybės veiklas.

    Pasak savivaldybės atstovų, tokie vizitai yra praktinė pilietinio ugdymo dalis, padedanti vaikams suprasti, kaip veikia vietos valdžia ir kodėl svarbus gyventojų įsitraukimas. Savivaldybėms tenka atsakomybė už daugelį kasdienių paslaugų, todėl ankstyvas pažinimas skatina pasitikėjimą institucijomis ir domėjimąsi savo miesto reikalais.

    Susitikimo metu merė taip pat kalbėjo apie asmeninę motyvaciją, šeimą ir laisvalaikį, o moksleivius skatino būti nuoširdiems savo veikloje bei prasmingai naudoti laiką. Vaikai turėjo progą simboliškai „pasimatuoti“ mero kėdę ir pasvarstyti, ar ateityje norėtų imtis tokios atsakomybės.