CP v2

Tag: Moksleiviai

  • Socialinė-pilietinė veikla už mokyklos ribų: atnaujintas patikimų organizacijų sąrašas moksleiviams

    Socialinė-pilietinė veikla už mokyklos ribų: atnaujintas patikimų organizacijų sąrašas moksleiviams

    Socialinė-pilietinė veikla yra ugdymo dalis, kurią mokiniai atlieka laisvu nuo pamokų metu. Ji pasirenkama atsižvelgiant į prasmingumą, asmeninį tobulėjimą, socialinį teisingumą ir aktyvų dalyvavimą bendruomenės gyvenime.

    Savivaldybės ir mokyklos vis dažniau skatina šias veiklas vykdyti ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų, bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, viešosiomis įstaigomis ar bendruomenių iniciatyvomis. Toks modelis leidžia mokiniams patirti realias situacijas ir aiškiau suprasti, kaip veikia pagalbos, savanorystės ir pilietinio įsitraukimo mechanizmai.

    Praktikoje socialinė-pilietinė veikla gali apimti pagalbą jautrioms visuomenės grupėms, tokioms kaip senjorai, vaikai ar asmenys su negalia. Taip pat dažnos veiklos yra prisidėjimas prie renginių organizavimo, dalyvių registracijos, renginių viešinimo, socialinių akcijų ir projektų įgyvendinimo, aplinkos tvarkymo bei bendruomeninių iniciatyvų koordinavimo.

    Atnaujintas organizacijų sąrašas

    Kad mokiniams būtų paprasčiau rasti tinkamas ir patikimas vietas veiklai atlikti, patikslintas ir papildytas organizacijų sąrašas, dažnai vadinamas socialinių-pilietinių veiklų meniu. Šis sąrašas padeda greičiau pasirinkti veiklą pagal interesus, laiką, vietą ir norimus ugdyti gebėjimus.

    Toks informacijos suvienodinimas svarbus ir mokykloms, nes mažina riziką, kad mokiniai rinksis neaiškios veiklos ar nepakankamai apibrėžtas veiklas. Aiškūs kontaktai, veiklų aprašymai ir atsakomybės ribos palengvina tiek veiklos suderinimą, tiek pasiekimų fiksavimą.

    Ką ugdo socialinė-pilietinė veikla?

    Pagrindinis socialinės-pilietinės veiklos tikslas yra skatinti mokinius aktyviu dalyvavimu prisidėti sprendžiant aktualias socialines problemas. Kartu ugdomos pilietiškumo, socialinė ir emocinė kompetencijos, taip pat atsakomybės jausmas ir sveikos gyvensenos nuostatos.

    Ne mažiau svarbu, kad mokiniai mokytųsi reflektuoti patirtį: įsivertinti savo sprendimų pagrįstumą, pastebėti, kokią pridėtinę vertę jų veikla suteikė jiems patiems ir bendruomenei. Šis gebėjimas ypač praverčia planuojant tolesnį mokymosi kelią, renkantis savanorystės kryptį ar net būsimą profesiją.

    Kodėl verta išeiti už mokyklos ribų?

    Veiklos už mokyklos ribų dažnai padeda mokiniams išeiti iš įprastos aplinkos ir praplėsti akiratį. Įsitraukimas į realius bendruomenės procesus suteikia progą užmegzti naujų pažinčių, geriau pažinti vietos organizacijas ir pamatyti, kaip sprendžiamos kasdienės socialinės problemos.

    Kad socialinė-pilietinė veikla būtų sklandi, svarbu ją iš anksto suderinti su mokyklos kuruojančiu asmeniu. Taip aiškiai susitariama dėl veiklos turinio, trukmės, atsakomybių ir to, kaip bus fiksuojami rezultatai.

    Pakruojo rajono savivaldybės informacija

  • Gargžduose apdovanoti konkurso Ar atpažįsti pavojaus veidą? laimėtojai: 105 piešiniai

    Gargžduose apdovanoti konkurso Ar atpažįsti pavojaus veidą? laimėtojai: 105 piešiniai

    Gargždų „Minijos“ kino teatre įvyko tradicinio piešinių konkurso Ar atpažįsti pavojaus veidą? baigiamasis renginys. Jo metu pasveikinti ir apdovanoti laureatai, o organizatoriai pabrėžė, kad vaikų darbai vis aiškiau atliepia šiandienos aktualijas.

    Šiemet konkursas surengtas vienuoliktą kartą, jame dalyvavo 12 Klaipėdos rajono mokyklų. Vertinimui pateikti 105 piešiniai, kuriuose vaikai kūrybiškai interpretavo saugumo ir rizikų temas.

    Ką vaikai piešė ir kodėl

    Piešiniuose atsispindėjo gaisrų, klimato kaitos ir stichinių nelaimių keliamos grėsmės, taip pat karo tema. Renginio organizatoriai akcentavo, kad tokie darbai tampa ne tik menine saviraiška, bet ir edukacine žinute bendruomenei.

    Specialistai primena, kad vaikų saugumo ugdymas dažnai prasideda nuo gebėjimo atpažinti rizikas kasdienėje aplinkoje. Į šią temą vis dažniau įtraukiami ir aktualūs civilinės saugos klausimai, ypač bendruomenėse, kur daug dėmesio skiriama prevencijai.

    Kas sveikino nugalėtojus

    Nugalėtojai rinkti keturiose amžiaus kategorijose, taip pat įteikti papildomi apdovanojimai už išskirtinius kriterijus. Laimėtojus pasveikino ir padėkos raštus bei prizus įteikė Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerai Vytautas Butkus ir Violeta Riaukienė.

    Renginyje taip pat dalyvavo Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai. Jie vaikams ir mokytojams padėkojo už įsitraukimą, o konkursą įvardijo kaip praktinį būdą kalbėti apie saugumą vaikams suprantama kalba.

    Laureatai keturiose kategorijose

    1–2 klasių grupėje pirmą vietą pelnė Amelija Rastenytė (Gargždų „Minijos“ progimnazija), antrą vietą užėmė Majus Kuzminas (Kretingalės pagrindinė mokykla), trečią vietą laimėjo Miglė Daukantaitė (Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija). Mokinius konkursui ruošė mokytojos Asta Kundrotienė, Laura Girdvainienė ir Jurgita Kasputytė-Žadeikienė.

    3–4 klasių grupėje nugalėtoja tapo Urtė Lukauskaitė (Gargždų „Kranto“ progimnazija), antroji vieta atiteko Vanessai Liutkevičiūtei (Kretingalės pagrindinė mokykla), trečioji vieta skirta Beatricei Paugaitei (Ketvergių pagrindinė mokykla). Moksleivius ruošė mokytojos Karina Lenkšaitė, Zita Genutienė ir Jūratė Sikanova.

    5–7 klasių grupėje pirmą vietą iškovojo Marija Dargytė (Gargždų „Minijos“ progimnazija), antra vieta skirta Gabrielei Galkauskeitei (Ketvergių pagrindinė mokykla), trečia vieta atiteko Mildai Rubavičiūtei (Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos Judrėnų Stepono Dariaus ugdymo skyrius). Mokines konkursui parengė mokytojos Alma Tamošauskienė, Aurida Šleinienė ir Alva Giržadienė.

    8–10 klasių grupėje nugalėtoja tapo Goda Skyriūtė (Gargždų „Minijos“ progimnazija), antrą vietą laimėjo Gabija Kutniauskaitė (Vėžaičių pagrindinė mokykla), trečią vietą užėmė Emilija Urtė Budvytytė (Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija). Moksleives ruošė mokytojos Alma Tamošauskienė, Edita Milerienė ir Ignė Irkinaitė-Lenkauskienė.

    Papildomi prizai skirti už temos aktualumą Mildai Šerpytytei, už meninę išraišką Atui Gerasimovui, už idėjos originalumą Izabelei Rupeikaitei. Taip pat apdovanotos Ugnė Verbutaitė už atlikimo techniką, Deimantė Kumšlytė už kruopštumą ir kūrybiškumą, Šarlotė Šimkutė už globalių problemų įžvalgą bei Lėja Zvirzdinaitė už įdomią idėją.

  • Klaipėdos rajono moksleiviams – J. F. Kelkio Jaunojo publicisto konkursas ir 500 eurų premija

    Klaipėdos rajono moksleiviams – J. F. Kelkio Jaunojo publicisto konkursas ir 500 eurų premija

    Klaipėdos rajone gyvenamąją vietą deklaravę 14–19 metų moksleiviai kviečiami dalyvauti Johano Ferdinando Kelkio premijos „Jaunasis publicistas“ konkurse. Organizatoriai laukia jaunų autorių tekstų, kurie atskleistų krašto istoriją ir šiandienos aktualijas.

    Konkursui galima teikti reportažus, esė arba apybraižas. Pagrindinis akcentas – aktualumas, kūrybiškumas ir originalumas, o tekstai turėtų būti parašyti per pastaruosius metus.

    Vienas dalyvis gali pateikti iki 2 darbų. Darbus gali siųsti patys autoriai, taip pat juos gali rekomenduoti švietimo ar kultūros įstaigų, žiniasklaidos bei jaunimo organizacijų atstovai, pridėdami motyvacinį laišką ir kūrinių kopijas.

    Konkurso nugalėtojui numatyta 500 eurų piniginė premija. Tokios iniciatyvos jauniesiems autoriams svarbios ir kaip praktinė galimybė išbandyti žurnalistikos žanrus, ir kaip paskata nuosekliai ugdyti rašymo, informacijos tikrinimo bei pasakojimo įgūdžius.

    Darbų laukiama iki birželio 1 dienos elektroniniu paštu info@klaipedos-r.lt. Premija „Jaunasis publicistas“ bus įteikta birželio 5 dieną 11 valandą Klaipėdos rajono etninės kultūros centro renginyje.

  • „Atliekų kultūros“ egzaminas: rekordinis dalyvių skaičius, bet vienas rūšiavimo klausimas glumino daugelį

    „Atliekų kultūros“ egzaminas: rekordinis dalyvių skaičius, bet vienas rūšiavimo klausimas glumino daugelį

    Iš pirmo žvilgsnio paprastas klausimas apie medinę dėžutę, parduodamą kartu su vaisiais ar uogomis, šiemet tapo vienu didžiausių „Atliekų kultūros“ egzamino iššūkių. Dalis dalyvių suklupo būtent ten, kur, atrodytų, turėtų užtekti kasdienės patirties.

    Balandžio 30 dieną surengtas „Atliekų kultūros“ egzaminas vyko jau septintą kartą. Iniciatyvos tikslas ne tik patikrinti žinias, bet ir priminti, kad rūšiavimas reikalauja supratimo apie pakuotę, gaminį ir atlieką, o atsakymai ne visada telpa į vieną taisyklę.

    Organizatoriai skelbia, kad šiemet fiksuotas rekordinis susidomėjimas: registravosi daugiau kaip 24 000 žmonių, o egzaminą laikė per 17 000. Aktyviausi tradiciškai buvo moksleiviai, o prie egzamino jungėsi beveik 500 ugdymo įstaigų iš visos Lietuvos.

    Tarp išsiskyrusių mokyklų minimos Kretingos Simono Daukanto progimnazija, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazija, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, Juodšilių „Šilo“ gimnazija ir Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija. Organizatoriai pabrėžia, kad didėjantis aktyvumas rodo ne tik norą varžytis, bet ir augantį dėmesį kasdieniams vartojimo bei atliekų mažinimo įpročiams.

    Kas parodė rezultatų suvestinė

    Rezultatai atskleidė, kad daliai dalyvių vis dar sunkiausia ne atpažinti atskiras atliekų rūšis, o įvertinti situaciją. Pavyzdžiui, 5–10 klasių grupėje iš daugiau nei 9 000 dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys.

    Jaunesniųjų grupėse daugiau klausimų kėlė vartojimo tema ir tai, kaip kasdieniai pasirinkimai didina arba mažina atliekų kiekį. Vyresniems dalyviams sudėtingesni pasirodė teisiniai ir organizaciniai aspektai, pavyzdžiui, kaip skirtingais atvejais taikomi atliekų tvarkymo principai.

    Egzamino užduotys dažnai reikalavo suprasti kontekstą: kada daiktas laikomas pakuote, o kada tai jau atskira atlieka, tvarkoma kitu būdu. Būtent tokie klausimai parodo, kodėl rūšiavimo klaidos dažnai kyla ne iš abejingumo, o iš neaiškių ribų tarp skirtingų atliekų kategorijų.

    Prie iniciatyvos jungėsi ir organizacijos

    Egzamine šiemet aktyviau dalyvavo ne tik moksleiviai, bet ir mokytojai, studentai, įmonių bei organizacijų darbuotojai. Tarp aktyviausių organizacijų minimos AB „ORLEN Lietuva“, Radviliškio pagalbos šeimai centras, „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“.

    „Esame išsikėlę sau tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolatos kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose“, – sakė Saulius Matulaitis, „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.

    Organizatoriai akcentuoja, kad tokios iniciatyvos padeda pamatyti, kur visuomenei trūksta aiškumo, o švietimo priemonėms reikia daugiau praktinių pavyzdžių. Jų teigimu, net ir suklydę dalyviai įgyja naudos, nes būtent per klaidas lengviausia suprasti, kokios taisyklės taikomos realiose situacijose.

    Ko tikėtis toliau

    Egzamino rengėjai viliasi, kad rekordinis dalyvių skaičius taps paskata tęsti projektą ir dar aiškiau komunikuoti dažniausiai painiojamas situacijas. Svarbi kryptis yra ne tik rūšiavimo taisyklių kartojimas, bet ir paaiškinimai, kodėl vienu atveju ta pati medžiaga laikoma pakuote, o kitu atveju jau priskiriama kitai atliekų srautų kategorijai.

    „Atliekų kultūros“ egzaminą organizuoja VAATC, projektą globoja Aplinkos ministerija, o partneriais yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Organizatoriai tikisi, kad kitąmet dalyviai sugrįš labiau pasiruošę, o sudėtingiausi klausimai taps aiškesni dėl nuoseklesnio praktinio švietimo.

  • Švenčionių rajono darbdaviams – kvietimas į jaunimo vasaros užimtumo programą: ką kompensuos savivaldybė

    Švenčionių rajono savivaldybė kviečia rajone veikiančius darbdavius prisidėti prie jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programos. Programa įgyvendinama jau septintus metus ir skirta tam, kad moksleiviai vasaros metu įgytų pirmos darbo patirties bei lengviau pasirengtų tolimesnėms studijoms ar darbui.

    Dalyvauti programoje gali 14–21 metų jaunuoliai, kurie mokosi Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje esančiose ugdymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą. Taip pat numatyta sąlyga, kad jaunuolio gyvenamoji vieta būtų deklaruota Švenčionių rajono savivaldybėje.

    Darbdaviai, norintys dalyvauti programoje, turi užsiregistruoti internetu nuo gegužės 1 dienos iki gegužės 15 dienos. Savivaldybė įvertina registracijas, sudaro programoje dalyvaujančių darbdavių sąrašą ir jį viešina, kad jaunuoliai galėtų rinktis siūlomas vietas.

    Kas gali dalyvauti ir kada vyksta įdarbinimas

    Programoje gali dalyvauti Lietuvoje įsteigti juridiniai asmenys, kitos organizacijos, taip pat ūkininkai, jeigu veiklą vykdo Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje. Prisijungti gali ir asmenys, dirbantys pagal individualią veiklą, jei jų veikla taip pat vykdoma savivaldybės teritorijoje.

    Jaunuoliai, suderinę galimybę dirbti su pasirinktu darbdaviu, pateikia reikalingus duomenis ir registruojasi internetu. Vėliau darbdavys savivaldybės administracijai pateikia dokumentus elektroniniu paštu nuo birželio 1 dienos iki birželio 15 dienos, kartu pridedant reikiamus sutikimus ir pranešimą dėl asmens duomenų tvarkymo.

    Kokia kompensacija numatyta darbdaviams

    Darbdaviui už kiekvieną įdarbintą jaunuolį, dirbantį visu darbo krūviu, per mėnesį kompensuojama 50 proc. minimalios mėnesinės algos dydžio. Jei jaunuolis dirba ne visu darbo krūviu, kompensacija apskaičiuojama proporcingai pagal faktiškai dirbtas dienas arba valandas.

    Didžiausia kompensavimo trukmė vienam jaunuoliui – 2 mėnesiai, kai dirbama pilnu krūviu. Kompensuojamas laikotarpis numatytas liepos ir rugpjūčio mėnesiais, kai nevyksta ugdymo procesas, o vienam darbdaviui kompensuojama ne daugiau kaip už 5 įdarbintus jaunuolius.

    Kur kreiptis dėl informacijos

    Darbdaviams ir kitiems programos dalyviams konsultacijas darbo dienomis nuo 14 iki 16 valandos teikia Švenčionių rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Inga Varnienė. Savivaldybė primena, kad įdarbinant jaunesnius nei 16 metų jaunuolius, būtinas vieno iš tėvų ar atstovo pagal įstatymą rašytinis sutikimas.

    Programa išlieka viena iš praktinių priemonių, padedančių regionuose spręsti jaunimo užimtumo vasarą klausimą ir skatinti ankstyvą pažintį su darbo rinka. Darbdaviams tai galimybė prisidėti prie jaunosios kartos ugdymo, o dalį darbo vietos kaštų susigrąžinti per savivaldybės numatytą kompensavimo tvarką.

  • Marijinės poezijos konkursas Paberžėje: kas pelnė laureatų vardus ir kuo išsiskyrė pasirodymai

    Marijinės poezijos konkursas Paberžėje: kas pelnė laureatų vardus ir kuo išsiskyrė pasirodymai

    2026 metų balandžio 30 dieną Paberžės šv. Stanislavo Kostkos gimnazijoje surengtas rajoninis marijinės poezijos konkursas Marija širdyje ir žodyje. Renginys vyko gegužės išvakarėse, kai katalikiškoje tradicijoje prasideda Marijos mėnuo, todėl programa natūraliai susitelkė į maldingumą, pagarbą ir kūrybinę refleksiją.

    Į konkursą susirinko mokiniai iš skirtingų ugdymo įstaigų, o jų pasirodymai tapo ne vien deklamavimo varžytuvėmis. Organizatorių teigimu, dalyvių pasirinkti tekstai ir interpretacijos išryškino asmeninį santykį su tema, sceninę kultūrą ir gebėjimą perteikti emociją auditorijai.

    Komisija vertino tartį, raišką, teksto suvokimą ir meninę interpretaciją, o sprendimus, kaip pažymėta renginyje, lėmė itin aukštas bendras lygis. Dalis pasirodymų išsiskyrė brandesniais akcentais ir ritminiu tikslumu, kurie leido kūriniams skambėti įtikinamai net ir didesnėje salėje.

    3–4 klasių laureatai

    Pirmą vietą 3–4 klasių grupėje laimėjo Amelija Lipniewicz iš Avižienių gimnazijos, ją parengė Violeta Chvoinicka. Antrą vietą pelnė Gabriela Tyszkiewicz iš Turgelių Kunigo Povilo Ksavero Bžostovskio gimnazijos, ją parengė Beata Narkevičienė.

    Trečia vieta skirta Marek Szabłowski iš Rukainių gimnazijos, parengė Beata Narkevičienė. Pagyrimo raštais apdovanoti Uljana Sidorova iš Šumsko pagrindinės mokyklos ir David Nikolajev iš Mickūnų gimnazijos, juos parengė Romualda Lapševič.

    Taip pat įvertinta Elžbieta Bogdanowicz iš Sudervės Marijano Zdziechovskio pagrindinės mokyklos, parengė Kristina Stankevičienė, ir Adrian Isajev iš Juodšilių Šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos, parengė Irma Skwierczynska.

    5–8 klasių laureatai

    5–8 klasių grupėje pirmą vietą laimėjo Amelija Dajnowska iš Sudervės Marijano Zdziechovskio pagrindinės mokyklos, parengė Kristina Stankevičienė. Antrą vietą pasidalijo Deividas Paškevičius iš Paberžės Verdenės gimnazijos, parengė Aurelija Mankevičiūtė-Klimkienė, ir Magdalena Lachowicz iš Paberžės šv. Stanislavo Kostkos gimnazijos, parengė Ana Jankovska.

    Trečią vietą pelnė Edvin Szablovski iš Mickūnų gimnazijos, parengė Romualda Lapševič. Pagyrimo raštais apdovanoti Antoni Bogdanowicz iš Sudervės Marijano Zdziechovskio pagrindinės mokyklos, parengė Kristina Stankevičienė, Emilija Bričkovskaja iš Turgelių Kunigo Povilo Ksavero Bžostovskio gimnazijos, parengė Beata Narkevičienė, ir Agnija Smeliakova iš Juodšilių Šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos, parengė Irma Skwierczynska.

    Ką parodė konkursas?

    Tokie konkursai mokyklose vis dažniau vertinami kaip erdvė ne tik literatūriniam skoniui ugdyti, bet ir viešojo kalbėjimo bei sceninės drąsos įgūdžiams stiprinti. Marijinės poezijos tema papildomai suteikia progą kalbėti apie kultūrinį paveldą ir tradicijas, kurios daugelyje bendruomenių išlieka svarbios.

    Renginio pabaigoje organizatoriai padėkojo mokinius parengusiems mokytojams bei rėmėjams už įsteigtus prizus. Tekstą ir nuotraukas parengė Ana Jankovska, Paberžės šv. Stanislavo Kostkos gimnazija.

  • Vilniaus rajone jaunimas mokėsi priimti sprendimus: nuo vasaros darbo iki tarybos posėdžio simuliacijos

    Vilniaus rajone jaunimas mokėsi priimti sprendimus: nuo vasaros darbo iki tarybos posėdžio simuliacijos

    Vilniaus rajono savivaldybėje surengtame susitikime moksleiviai iš įvairių rajono mokyklų aptarė temas, kurios tiesiogiai paliečia jų kasdienybę ir ateities pasirinkimus. Dėmesio centre buvo jaunimo vasaros užimtumo programa, pilietinis dalyvavimas ir sveikos gyvensenos įpročiai.

    Renginys vyko savivaldybės administracijoje, o į Didžiąją salę susirinkusius jaunuolius pasveikino vicemerė Edita Tamošiūnaitė. Ji akcentavo, kad jaunų žmonių įsitraukimas padeda priimti labiau subalansuotus sprendimus ir stiprina pasitikėjimą vietos savivalda.

    „Mūsų darbe svarbiausia yra ne tik klausytis, bet ir išgirsti. Nuomonių įvairovė dažnai padeda priimti sprendimus, reikalingus ne tik mūsų rajonui, bet ir visai šaliai“, – sakė Edita Tamošiūnaitė.

    Susitikimą organizavęs Aktyvios visuomenės koordinavimo skyrius jaunimui pristatė, kaip veikia savivaldybė ir kokiais būdais moksleiviai gali dalyvauti sprendimų priėmime. Jaunimo koordinatorius Ernest Stelmach supažindino su jaunimo reikalų tarybos veikla ir pabrėžė, kad vasaros užimtumo programa orientuota į pirmąsias darbines patirtis.

    Anot organizatorių, šiemet programoje jau yra 19 darbdavių, galinčių vasaros laikotarpiu įdarbinti vieną ar kelis jaunuolius. Programa skirta 14–19 metų jaunimui ir siekia padėti saugiai žengti pirmuosius žingsnius darbo rinkoje, kartu ugdant atsakomybę bei finansinį savarankiškumą.

    Praktinę pilietiškumo dalį moksleiviams atskleidė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narė Karolina Petrusevič, moderavusi tarybos posėdžio simuliaciją. Ji pabrėžė, kad sprendimų priėmimo įgūdžiai gali būti ugdomi dar mokykloje, įsitraukiant į mokinių savivaldą.

    „Kiekvienoje mokykloje veikia mokinių taryba, o dalyvavimas jos veikloje padeda išmokti atsakomybės, bendradarbiavimo ir sprendimų priėmimo“, – sakė Karolina Petrusevič.

    Sveikos gyvensenos ir prevencijos temas pristatė Vilniaus rajono visuomenės sveikatos biuro specialistės Enrika Mečelytė, Aneta Kovalevskaja ir Viktorija Koroliova. Jos su moksleiviais aptarė psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, o taip pat diskutavo apie sveikos mitybos principus ir kasdienius pasirinkimus.

    Susitikime dalyvavo 8–12 klasių mokiniai iš Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinės mokyklos, Buivydžių Tadeušo Konvickio gimnazijos, Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijos, Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos, Kalvelių Stanislavo Moniuškos gimnazijos ir kitų rajono ugdymo įstaigų. Organizatorių teigimu, tokie susitikimai padeda jaunimui ne tik gauti informaciją, bet ir praktiškai išbandyti, kaip gimsta sprendimai bei kokią įtaką jie turi bendruomenei.

  • Mažeikiuose surengta interaktyvi karjeros diena: kokių specialistų rajonui labiausiai reikia?

    Mažeikių muziejuje ir greta jo surengta interaktyvi karjeros diena Karjeros kryptys | Mažeikiai 2026. Renginyje moksleiviams ir jų tėvams pristatytos rajone veikiančios įmonės, studijų kryptys ir praktinės profesijų pažinimo veiklos.

    Renginio dalyvius pasveikino Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė ir Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinė direktorė Edita Grigaliauskienė. Nuotoliniu būdu į susirinkusiuosius kreipėsi „Robotikos akademijos“ bendraįkūrėjas ir kūrybos vadovas Kristijonas Vasiliauskas, pasidalijęs savo patirtimi.

    Mažeikių muziejaus erdvėse pristatytos įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų programos. Dalyviai galėjo konsultuotis dėl stojimo sąlygų, reikalavimų bei studijų pasirinkimo, o Europe Direct atstovai supažindino su jaunimui skirtomis galimybėmis ir iniciatyvomis.

    Šalia muziejaus veikė verslo miestelis, kuriame Mažeikių rajono įmonės pasakojo apie veiklos sritis, darbuotojų poreikį ir karjeros perspektyvas. Lankytojai turėjo progą tiesiogiai užduoti klausimus apie darbo aplinką, praktiką, įsidarbinimo galimybes bei kompetencijas, kurių šiandien tikimasi iš jaunų specialistų.

    Savo veiklą pristatė ir uniformuotos tarnybos: Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdyba, policija bei Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Renginio organizatoriai akcentavo, kad gyvas profesijų pažinimas padeda jaunimui realistiškiau įvertinti kasdienes pareigas ir atsakomybes.

    Renginyje skambėjo ir jaunimo sėkmės istorijos, o turinio kūrėjas Martas Tankevičius pristatė pranešimą apie šiuolaikines komunikacijos tendencijas ir atsakė į klausimus. Tokios temos vis dažniau tampa karjeros renginių dalimi, nes skaitmeniniai įgūdžiai svarbūs daugeliui profesijų, nepriklausomai nuo sektoriaus.

    Diskusijoje Ko reikia, kad jaunimas grįžtų į Mažeikius? dalyvavo savivaldybės, verslo ir jaunimo atstovai. Aptarta, kokių darbo vietų ir atlygio lūkesčių jauni žmonės tikisi, kokios būsto, laisvalaikio bei bendruomenės paslaugos lemia sprendimą likti ar grįžti, ir kaip rajonas gali stiprinti patrauklumą po studijų.

    Karjeros dienos formatas, sujungiantis studijų pasirinkimą, darbdavių poreikius ir realias profesijų patirtis, organizatorių vertinamas kaip praktiškas būdas mažinti informacijos trūkumą. Tokie renginiai tampa ir proga darbdaviams anksčiau susitikti su potencialiais darbuotojais, o jaunimui geriau suprasti, kokios kompetencijos bus reikalingos artimiausiais metais.

  • Tauragės stovykla Ateities lyderiai: 27 mokiniai kūrė sprendimus miestui ir mokėsi lyderystės

    Tauragės stovykla Ateities lyderiai: 27 mokiniai kūrė sprendimus miestui ir mokėsi lyderystės

    Stovykla subūrė penkias mokyklas

    Tauragėje surengta verslumo ir lyderystės stovykla-mokymai Ateities lyderiai subūrė 27 mokinius iš penkių ugdymo įstaigų. Dalyviai atvyko iš Tauragės M. Mažvydo progimnazijos, Tauragės Šaltinio progimnazijos, Tauragės Jovarų pagrindinės mokyklos, Tauragės Versmės gimnazijos ir Tauragės rajono Žygaičių gimnazijos.

    Trijų dienų programa buvo orientuota į praktinius įgūdžius: savęs pažinimą, komandinį darbą, lyderystę ir problemų sprendimą. Svarbi dalis skirta tam, kad mokiniai ne tik išklausytų teoriją, bet ir sukurtų konkrečias idėjas Tauragei aktualiems iššūkiams.

    Nuo savęs pažinimo iki komandos sprendimų

    Pirmąją dieną jaunimas dirbo su refleksiniais klausimais ir analizavo savo stiprybes, vertybes bei tikslus. Užduotys skatino sąmoningumą, kritinį mąstymą ir emocinį intelektą, o tai tapo pagrindu tolesniam darbui komandose.

    Antrąją dieną dėmesys sutelktas į komandinę kūrybą ir problemų sprendimą. Komandos veikė kaip kūrybinės agentūros: identifikavo problemą, išsigrynino tikslinę auditoriją, ieškojo sprendimo logikos ir rengė pristatymus.

    Įvardytos temos apėmė paauglių emocinę sveikatą, informacijos perteklių, maisto švaistymą, viešojo transporto iššūkius ir fizinio aktyvumo stoką. Tarp idėjų skambėjo siūlymai stiprinti psichologų kompetencijas, kurti mokymosi programėlę trumpų vaizdo įrašų principu, diegti kompostavimo sprendimus mieste, vystyti išmanią viešojo transporto sistemą savivaldybėms ir kurti sporto skatinimo platformą.

    Idėjos miestui ir bendras Taurafest scenarijus

    Trečiąją dieną dalyviai dirbo su bendruomeniškumo tema ir kūrė renginių Tauragei koncepcijas. Mokiniai kalbino miestiečius, tikslinosi poreikius ir bandė suprasti, kokie formatai labiausiai įtrauktų skirtingas auditorijas.

    Tarp pasiūlymų buvo dviračių žygis, triatlonas, Tauragėlis, muzikos festivalis Taufest, automobilių entuziastų susitikimas ir kitos iniciatyvos. Baigiamojoje dalyje komandos susijungė ir sukūrė bendrą renginio viziją, pristatytą kūrybinio vaidinimo forma, muzikinį festivalį Taurafest.

    Organizatorių teigimu, stovyklos stiprybė buvo praktinis formatas, leidęs mokiniams saugiai išbandyti idėjų generavimą, argumentavimą, projektinį planavimą ir viešą kalbėjimą. Tokios programos vis dažniau laikomos svarbia ugdymo dalimi, nes padeda jaunimui įgyti perkeliamų kompetencijų, reikalingų tiek studijoms, tiek darbo rinkai.

  • Vilkaviškio rajone pagerbti moksleivių civilinės saugos konkursų laureatai: kas pelnė prizus?

    Vilkaviškio rajone pagerbti moksleivių civilinės saugos konkursų laureatai: kas pelnė prizus?

    Konkursai – nuo darželinukų iki gimnazistų

    Tarptautinei civilinės saugos dienai paminėti Vilkaviškio rajono savivaldybėje surengti konkursai, skirti skirtingo amžiaus moksleiviams. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikai ir pradinių klasių mokiniai dalyvavo piešinių konkurse Esu saugus.

    Vyresni, 5–11 klasių mokiniai, žinias tikrino kryžiažodžio konkurse Žinau – esu saugus. Tokia forma leido įtraukti ir mažiausius, ir paauglius, pritaikant užduotis pagal amžių ir pasirengimą.

    Kodėl civilinė sauga tampa vis aktualesnė

    Konkursų tikslas buvo skatinti vaikų ir jaunimo supratimą apie civilinę saugą, ugdyti atsakingą požiūrį į savo ir kitų saugumą bei didinti susidomėjimą ekstremalių situacijų valdymu. Tokie renginiai dažnai siejami su praktiniu pasirengimu, kai svarbu ne vien teorija, bet ir kasdieniai įgūdžiai.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama gyventojų pasirengimui įvairioms rizikoms, nuo gaisrų ir audrų iki technologinių avarijų. Savivaldybių ir ugdymo įstaigų iniciatyvos padeda formuoti supratimą, kaip elgtis kilus pavojui ir kaip iš anksto sumažinti rizikas.

    Kas apdovanoti savivaldybėje

    Geriausiai konkursuose pasirodę dalyviai buvo pasveikinti Vilkaviškio rajono savivaldybėje. Laureatams padėkos raštus ir atminimo dovanas įteikė savivaldybės administracijos patarėjas, atliekantis savivaldybės parengties pareigūno funkcijas, Robertas Fišeris kartu su Kauno PGV Civilinės saugos skyriaus specialistais Remigijumi Kelmeliu ir Ingrida Valaityte.

    Piešinių konkurso darbai atskleidė civilinės saugos temas įvairiomis technikomis, o komisija vertino ne tik idėją, bet ir atlikimo kokybę. Kryžiažodžio konkurse lemiamais tapo tiek žinių tikslumas, tiek sprendimo greitis.

    Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikų grupėje pirmąją vietą laimėjo Ana Ziegoraitytė. Antrąją vietą užėmė Elvis Pupelis, o trečiąją vietą pasidalijo Marijus Kereiša ir Rokas Paužas.

    Pradinių klasių mokinių grupėje geriausiai įvertinta Grytės Stankevičiūtės kūryba. Antroji vieta skirta Neilai Mackevičiūtei, trečioji – Monikai Protasevičiūtei.

    Kryžiažodžio konkurse pirmąją vietą laimėjo Žygimantas Narušis. Antroji vieta atiteko Austėjai Pilipavičiūtei, o trečioji – Teresei Ferencaitei.