CP v2

Tag: Mokyklos

  • Rugsėjo 1-oji Visagine: kur ir kada vyks Mokslo ir žinių dienos šventės mokyklose?

    Rugsėjo 1-oji Visagine: kur ir kada vyks Mokslo ir žinių dienos šventės mokyklose?

    Artėjant naujiems mokslo metams, Visaginas kviečia mokinius, tėvus, globėjus, mokytojus ir visą bendruomenę į Mokslo ir žinių dienos šventes. Rugsėjo 1 dieną įvairiose miesto ugdymo įstaigose numatyti oficialūs renginiai, skirti mokslo metų pradžiai.

    Mokslo ir žinių diena Lietuvoje tradiciškai pažymi naujų mokslo metų startą ir suburia mokyklų bendruomenes į iškilmingas ceremonijas. Įprastai jų metu skamba sveikinimai, įteikiamos gėlės mokytojams, o mokiniai supažindinami su svarbiausia metų pradžios informacija.

    Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijoje ir Visagino „Verdenės“ gimnazijoje šventiniai renginiai prasidės 10.00 valandą. Tai vienos pirmųjų miesto vietų, kuriose bendruomenė susitiks pradėti mokslo metų.

    11.00 valandą šventės vyks Visagino „Atgimimo“ gimnazijoje, Visagino Draugystės progimnazijoje ir Visagino inžinerijos ir technologijos mokymo centre. Šiuo metu į renginius kviečiami ir mokiniai, ir jų artimieji.

    12.00 valandą Mokslo ir žinių diena bus minima Visagino „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje. Miesto organizatoriai linki, kad naujieji mokslo metai būtų kupini žinių, prasmingų atradimų, gražių susitikimų ir ryžto siekti tikslų.

  • Valstybės kontrolė perspėja: švietimo pagalba vaikams Lietuvoje virsta loterija

    Valstybės kontrolė įspėja, kad vaiko galimybės gauti švietimo pagalbą neturėtų priklausyti nuo to, kurioje savivaldybėje jis gyvena. Nors įtraukusis ugdymas Lietuvoje įtvirtintas kaip valstybės įsipareigojimas, praktikoje pagalbos prieinamumas skirtingose vietovėse išlieka nevienodas.

    Audite „Švietimo pagalba mokyklose“ pabrėžiama, kad vien finansavimas problemos neišsprendžia, nes rezultatą lemia ir specialistų trūkumas, infrastruktūra bei paslaugų organizavimas. Dėl šių priežasčių net ir didesnės lėšos ne visada virsta realiai pasiekiama pagalba vaikui.

    Finansavimas auga, skirtumai išlieka

    Per pastaruosius metus švietimo pagalbai skiriamos lėšos ryškiai didėjo. 2025 metais mokyklose švietimo pagalbai panaudota 287,4 mln. eurų, kai 2024 metais ši suma siekė 233,4 mln. eurų.

    Iš 2025 metų sumos 199,5 mln. eurų sudarė valstybės biudžeto lėšos, o 87,9 mln. eurų pridėjo savivaldybės iš savarankiškųjų biudžetų. Tačiau savivaldybių įsitraukimas, kaip konstatuoja auditoriai, yra itin netolygus.

    Valstybės kontrolės duomenimis, 2025 metais savivaldybių išlaidos vienam mokiniui svyravo nuo 1 euro iki 648 eurų, o vidurkis siekė 190 eurų. Daugiau nei vidurkį skyrė tik 30 proc. savivaldybių, o 93 proc. savivaldybių savo lėšų švietimo pagalbai skyrė mažiau nei valstybė.

    „Valstybės garantuojama pagalba neturėtų tapti loterija, priklausančia nuo to, kurioje savivaldybėje vaikas gyvena. Finansavimo skirtumai sukuria nevienodas pradines sąlygas, tačiau privalome matyti pilną vaizdą – pagalbos prieinamumą stipriai veikia kiti sisteminiai ir praktiniai veiksniai“, – sakė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

    Specialistų trūkumas stabdo net didmiesčius

    Auditas išskiria vieną didžiausių barjerų – švietimo pagalbos specialistų stoką visoje šalyje. 2025 metais darbdaviai ieškojo 1 157 švietimo pagalbos specialistų, o darbo ieškančiųjų buvo beveik tris kartus mažiau.

    Ypač ryškus logopedų trūkumas: laisvų darbo vietų buvo 7 kartus daugiau nei ieškančiųjų. Dėl to net finansiškai stipresnės mokyklos ir didžiųjų miestų savivaldybės ne visada gali užpildyti pareigybes, nes specialistų pasiūla darbo rinkoje yra per maža.

    Ne vien pinigai: patalpos, etatai ir atstumai

    Mokyklos audito metu nurodė, kad pagalbos prieinamumą riboja ir infrastruktūros bei darbo organizavimo problemos. Kai kur trūksta specialistams pritaikytų patalpų, o daliai darbuotojų tenka aptarnauti kelis mokyklos skyrius skirtingose vietovėse.

    Mažesniuose skyriuose specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų skaičius dažnai nesudaro pilno etato, todėl specialistai nenoriai važinėja tarp nutolusių darbo vietų. Dalis laiko tokiu atveju prarandama ne tiesioginiam darbui su vaikais, o kelionėms ir derinimams.

    Valstybės kontrolė taip pat fiksavo atvejus, kai mokyklos negalėjo priimti visų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dėl patalpų ar specialistų trūkumo. Tai reiškia, kad įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas kai kur stringa dar prieš pradedant teikti pagalbą.

    Dideliems poreikiams dabartinio modelio nepakanka

    Audito išvadose akcentuojama, kad dabartinis finansavimo modelis dažnai pakankamas tik nedidelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Vertinant konkrečius pagalbos teikimo atvejus, nustatyta, kad didelių ar labai didelių poreikių turinčių mokinių pagalbai vidutiniškai reikėtų apie du kartus daugiau lėšų, nei skiriama dabar.

    Pagal Valstybės kontrolės skaičiavimus, vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pagalbai reikėtų apie 1,6 karto daugiau lėšų, didelių – apie 2,1 karto, o labai didelių – apie 2,6 karto daugiau. Tai rodo, kad be papildomų sprendimų dėl finansavimo, specialistų rengimo ir darbo sąlygų suvienodinimo, vienodų galimybių užtikrinimas gali likti tik deklaracija.

  • Baltarusija vaikams rengia karinius „sveikatinimo“ stovyklų planus: nutekinti dokumentai atskleidė mastą

    Baltarusija vaikams rengia karinius „sveikatinimo“ stovyklų planus: nutekinti dokumentai atskleidė mastą

    Mokyklos vis labiau militarizuojamos

    Buvusių Baltarusijos pareigūnų įkurta organizacija BELPOL paviešino dokumentus, kurie rodo, kad šalies mokyklose vis nuosekliau į mokymo procesą įtraukiami karinio rengimo elementai. Nutekėjusi medžiaga siejama su Mogiliavo miesto vykdomojo komiteto Švietimo skyriaus vidaus planavimu, numatant 2026 metais organizuojamas stovyklas ir praktikas.

    Dokumentuose pabrėžiama, kad karinio pobūdžio veiklos mokiniams pateikiamos ne kaip atsitiktinės iniciatyvos, o kaip planuojama ir administruojama ugdymo dalis. BELPOL vertinimu, tai signalizuoja apie sisteminį poslinkį, kai karinis parengimas tampa ne papildoma, o įprasta mokyklos rutinos dalimi.

    Kas slepiasi po „sveikatinimo“ etikete

    Oficialiai numatomos kelias dienas trunkančios stovyklos dokumentuose įvardijamos kaip „sveikatinimo“, tačiau jose aprašomos veiklos labiau primena karinio ir patriotinės drausmės rengimo programą. Tarp formuluočių minimos lauko pratybos, rikiuotė, taktiniai užsiėmimai ir karinio patriotinio ugdymo programos.

    BELPOL teigimu, formalus stovyklų aprašymas maskuoja jų tikslą, nes mokiniai neapsiriboja teorija ir nukreipiami į intensyvius praktinius užsiėmimus pagal detalų dienotvarkės planą. Toks formatas, vertinant pateiktas detales, labiau primena parengimą tarnybai nei vasaros poilsį.

    Dienotvarkė kaip kareivinėse

    Pagal nutekėjusius planus užsiėmimai vykdomi mobilinėse palapinių stovyklose, tačiau struktūra aprašoma taip, tarsi tai būtų prieššauktinio rengimo centrai. Diena prasideda kėlimu ir rytine mankšta, o vėliau seka rikiuotės, taktikos, fizinio rengimo, medicininio parengimo ir karo istorijos užsiėmimai.

    Programą užbaigia vakarinė rikiuotė ir privaloma nakties rimtis, todėl, BELPOL vertinimu, stovyklų režimas yra artimesnis kareivinių disciplinai nei įprastam vaikų stovyklavimui. Tokia struktūra, anot organizacijos, gali būti naudojama jaunimo pripratinimui prie kariuomenės hierarchijos ir kasdienės tvarkos.

    Vienas iš numatytų programos elementų yra vizitas į karinio dalinio teritoriją, nurodant konkrečią karinio dalinio numeraciją. Dokumentuose nepabrėžiama muziejinė ar istorinė ekspozicija, o akcentuojamas veikiančio dalinio darbo pažinimas, įrangos demonstravimas, tarnybos organizavimas ir vidaus taisyklės.

    „Tokios veiklos labiau orientuotos į jaunimo supažindinimą su šiandienine kariuomenės struktūra ir rutina, o ne į istorijos pažinimą“, – teigiama BELPOL vertinime.

    Kontrolė, atsakomybės ir inventorius

    Nutekėjusi medžiaga taip pat rodo išplėtotą organizacinę schemą: mokykloms numatomi dalyvių limitai, skiriami stovyklų vadovai ir atsakingi už saugumą asmenys. Taip pat numatomi medicininiai patikrinimai, mokytojų darbo apmokėjimo apskaita ir galutinių ataskaitų rengimo tvarka.

    Ataskaitose, anot BELPOL, turi atsispindėti ne tik dalyvių skaičiai ar lauko pratybų apimtis, bet ir mokyklų aprūpinimas. Minimi mokomieji ginklų maketai, pneumatiniai ginklai, dujokaukės bei specializuotos klasės, skirtos prieššauktiniam parengimui, kas leidžia daryti išvadą apie karinės infrastruktūros normalizavimą švietimo sistemoje.

    Ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad autoritarinėse sistemose jaunimo militarizavimas dažnai pasitelkiamas lojalumui režimui stiprinti ir mobilizaciniams rezervams ruošti. Baltarusijos atveju šios tendencijos vertinamos ir platesniame kontekste, atsižvelgiant į Minsko glaudžią karinę bei politinę sąjungą su Rusija ir pastaraisiais metais augantį regiono saugumo įtampų lygį.

  • Panevėžys griežtina mokinių maitinimo priežiūrą: po VPT vertinimo peržiūrės sutartis mokyklose

    Panevėžio miesto savivaldybėje įvyko savivaldybės administracijos, Švietimo skyriaus, ugdymo įstaigų vadovų ir Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) atstovų susitikimas. Jame aptartos VPT atliktų mokinių maitinimo paslaugų sutarčių vertinimo išvados ir rekomendacijos.

    Savivaldybė praneša, kad tikslas yra ne formali kontrolė, o kasdienė paslaugos kokybė, kurią realiai pajunta mokiniai ir jų tėvai. Po susitikimo numatyta peržiūrėti esamas maitinimo paslaugų priežiūros procedūras ir sustiprinti kontrolės priemones mokyklose.

    „Vaikų maitinimas mokykloje yra paslauga, kuri tiesiogiai susijusi su mokinių gerove ir tėvų pasitikėjimu ugdymo sistema. Todėl turime būti tikri, kad visi tiekėjų prisiimti įsipareigojimai yra vykdomi“, – sakė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Šileika.

    VPT jau ne vienerius metus vertina, kaip savivaldybėse vykdomos ugdymo įstaigų sudarytos maitinimo paslaugų sutartys. Naujausiuose vertinimuose, kaip nurodoma savivaldybės informacijoje, dėmesys atkreiptas į atvejus, kai ne visi tiekėjų pasiūlymuose numatyti įsipareigojimai buvo įgyvendinti visa apimtimi, o priežiūra galėjo būti nuoseklesnė.

    Pasak VPT atstovų, vertinant sutartis skirtingose savivaldybėse dažniausiai fiksuojami neatitikimai, susiję su ekonominio naudingumo kriterijų įgyvendinimu, nepakankamai pagrįstais duomenimis ar neįdiegtais sprendimais, numatytais tiekėjų pasiūlymuose. Susitikime pristatytos rekomendacijos, kaip užtikrinti veiksmingesnę tiekėjų įsipareigojimų kontrolę per visą sutarties laikotarpį.

    Panevėžys skelbia, kad didesnis dėmesys bus skiriamas tiekėjų teikiamų duomenų pagrįstumui, sutarčių vykdymo stebėsenai ir operatyviam reagavimui į nustatytus neatitikimus. Savivaldybės teigimu, siekiama, kad mokiniai kasdien gautų kokybišką maitinimą, o viešosios lėšos būtų naudojamos skaidriai ir efektyviai.

  • Joniškio rajone vėl tikrinamos priedangos: ką rado mokyklose ir darželyje, kas keisis artimiausiu metu

    Joniškio rajone vėl tikrinamos priedangos: ką rado mokyklose ir darželyje, kas keisis artimiausiu metu

    Birželio 2 dieną Joniškio rajono savivaldybėje pradėta pakartotinė priedangų apžiūra, siekiant įvertinti jų būklę ir realų pasirengimą gyventojų apsaugai galimų pavojų atveju. Savivaldybės vadovai kartu su specialistais ir Joniškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovais lankė priedangas, įrengtas ugdymo įstaigose.

    Apžiūrėtos Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos, Mato Slančiausko progimnazijos, Joniškio žemės ūkio mokyklos ir jai priklausančio bendrabučio patalpose esančios priedangos. Taip pat įvertintas vaikų lopšelio-darželio „Saulutė“ vaikų ir darbuotojų apsaugos nuo galimų oro pavojų poreikis ir esama situacija.

    Pagrindinis dėmesys – praktiniam pasirengimui

    Susitikimuose su įstaigų vadovais ir atsakingais darbuotojais akcentuota, kad priedanga turi būti parengta ne formaliai, o taip, kad paskelbus pavojų žmonės galėtų greitai ir saugiai patekti į vidų. Vertinta švara ir tvarka, avarinių išėjimų būklė, taip pat aiškiai apibrėžtos atsakomybės už patalpų parengimą.

    Atskirai aptartas operatyvus priedangų atrakinimas ir gyventojų įleidimas, kai gaunamas perspėjimas ar pavedimas parengti priedangą. Savivaldybė pabrėžia, kad tokiose situacijose svarbiausia yra kelių pirmųjų minučių veiksmai, todėl būtina iš anksto sutarti, kas ir kaip atidaro patalpas.

    Ką turi užtikrinti priedangos valdytojas

    Apžiūrų metu išskirta, kad pastato valdytojas turi paskirti atsakingą asmenį, kuris pasirūpina priedangos durų atidarymu ir sklandžiu žmonių įleidimu. Ne mažiau svarbu, kad priedangą būtų lengva rasti, o nuorodos į ją būtų aiškios ir pastebimos.

    Taip pat priminta, kad priedangos patalpose turi nelikti pavojingų daiktų, įėjimai ir išėjimai turi būti atlaisvinti, o trumpalaikiam buvimui kelių valandų laikotarpiu turi būti užtikrintos minimalios sąlygos. Praktikoje tai reiškia, kad patalpa negali būti naudojama kaip sandėlis, o evakuaciniai keliai negali būti užstatyti.

    Apžiūros bus tęsiamos

    Savivaldybė nurodo, kad artimiausiu metu bus apžiūrėtos ir visos kitos Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje esančios priedangos. Tikslas yra ne tik fiksuoti būklę, bet ir užtikrinti, kad priedangos būtų tinkamai prižiūrimos, o atsakingi asmenys žinotų savo veiksmus gavus perspėjimą.

    Gyventojams primenama, kad pasirengimas civilinei saugai yra bendras procesas, todėl rekomendacijos priedangų valdytojams yra aktualios ir bendruomenėms. Aiškus informavimas, prieinamumas ir tvarkingai parengtos patalpos lemia, ar priedanga krizinėje situacijoje taps realia pagalba.

  • Grasinantys laiškai mokykloms ir kitoms įstaigoms: policija ragina nenutraukti ugdymo, bet išlikti budriems

    Grasinantys laiškai mokykloms ir kitoms įstaigoms: policija ragina nenutraukti ugdymo, bet išlikti budriems

    Ketvirtadienio rytą dalį šalies mokyklų ir kitų įstaigų pasiekė grasinantys elektroniniai laiškai, kuriuose teigiama, kad pastatuose esą padėti sprogmenys. Policija praneša gavusi apie 40 pranešimų, o gauta informacija šiuo metu tikrinama ir analizuojama.

    Teisėsauga nurodo, kad kol kas realios grėsmės požymių nematoma, tačiau situacija vertinama rimtai. Tokie pranešimai dažnai siejami su bandymais sukelti paniką ir sutrikdyti įprastą įstaigų darbą, todėl svarbiausia laikytis aiškios tvarkos ir nepulti į chaosą.

    Policijos rekomendacijos įstaigoms

    Policija siūlo ugdymo proceso nenutraukti, tačiau ragina administracijas ir už saugumą atsakingus darbuotojus išlikti budrius. Įstaigoms rekomenduojama apžiūrėti teritoriją ir patalpas, įvertinti įėjimus, bendrąsias erdves bei vietas, kur galėtų būti palikti neaiškios kilmės daiktai.

    Jeigu randamas įtartinas daiktas ar pastebimi neįprasti požymiai, prašoma nedelsiant skambinti telefonu 112 ir nevykdyti savarankiškų veiksmų, galinčių kelti pavojų. Taip pat svarbu užtikrinti, kad informacija apie situaciją būtų perduodama darbuotojams ir bendruomenei ramiai, vengiant gandų.

    Ką daryti gavus grasinimą el. paštu?

    Gavus grasinantį laišką, policija ragina jo neištrinti ir, jei įmanoma, išsaugoti visą pranešimo turinį, nes tai gali būti reikšminga tyrimui. Įstaigoms patariama fiksuoti laiką, kada laiškas gautas, kam jis adresuotas, ar matomi priedai, siuntėjo duomenys ir kitos techninės detalės.

    Gyventojams ir įstaigų darbuotojams pabrėžiama, kad panika yra būtent tai, ko dažniausiai siekia tokių pranešimų siuntėjai. Aiškios procedūros, greita komunikacija su atsakingomis tarnybomis ir racionalus situacijos vertinimas padeda sumažinti rizikas ir užtikrinti žmonių saugumą.

    Policija primena, kad konsultacijoms taip pat veikia policijos informacijos telefono linija 370 700 60 000. Šiuo metu tyrimas tęsiamas, o gauta informacija toliau vertinama.

  • Grasinantys laiškai dėl egzaminų pasiekė 7 Kaišiadorių rajono mokyklas: ką sako policija ir savivaldybė

    Grasinantys laiškai dėl egzaminų pasiekė 7 Kaišiadorių rajono mokyklas: ką sako policija ir savivaldybė

    Kas nutiko Kaišiadorių rajone?

    Kaišiadorių rajono savivaldybė pranešė, kad ryte dalį šalies mokyklų, kuriose vyko valstybiniai brandos egzaminai, pasiekė grasinančio pobūdžio elektroniniai laiškai. Tokią žinutę gavo ir 7 Kaišiadorių rajono mokyklos.

    Pasak savivaldybės, gavusios informaciją mokyklų administracijos ėmėsi veiksmų pagal Lietuvos policijos pateiktas rekomendacijas. Situacija buvo nuolat stebima ir kontroliuojama, o mokyklos palaikė ryšį su atsakingomis tarnybomis.

    Policija realios grėsmės neįžvelgia

    Lietuvos policija tikrina ir analizuoja gautą informaciją, tačiau šiuo metu realios grėsmės neįžvelgia. Dėl to ugdymo procesas ir egzaminų vykdymas Kaišiadorių rajono mokyklose vyko įprastai.

    Tarnybos pabrėžia, kad tokio pobūdžio žinutės dažnai siekia sukelti paniką, sutrikdyti darbą ar išprovokuoti skubotus sprendimus. Praktikoje daugeliu atvejų jos vertinamos kaip melagingi pranešimai, tačiau kiekvienas atvejis tikrinamas atskirai.

    Ką svarbu žinoti mokiniams ir tėvams?

    Savivaldybė dėkojo mokyklų bendruomenėms ir tarnyboms už operatyvų darbą bei bendradarbiavimą. Gyventojų prašoma išlikti ramiems ir vadovautis oficialiai skelbiama informacija.

    Jei mokyklos bendruomenė gauna įtartiną laišką ar žinutę, svarbiausia nedaryti skubotų išvadų ir nedalintis nepatikrinta informacija. Tokiais atvejais mokyklos paprastai veikia pagal iš anksto suderintas procedūras ir apie tolesnius veiksmus informuoja mokinius bei tėvus per oficialius kanalus.

  • Policija dėl grasinimų mokykloms: pamokas siūlo tęsti, bet ragina budriai stebėti aplinką

    Policija dėl grasinimų mokykloms: pamokas siūlo tęsti, bet ragina budriai stebėti aplinką

    Policijos departamentas praneša, kad birželio 1 dieną Lietuvos mokyklas pasiekė grasinantys elektroniniai laiškai apie galimus sprogmenis. Pareigūnai nurodo, jog informacija tikrinama ir analizuojama, o šiuo metu reali grėsmė nėra patvirtinta.

    Atnaujintais policijos duomenimis, gauta daugiau kaip 130 pranešimų, jų skaičius toliau auga. Iki šiol, patikrinus dalį objektų, įtartinų daiktų mokyklose nerasta.

    Ką rekomenduoja policija?

    Policija ragina mokyklų administracijas ugdymo procesą ir suplanuotus egzaminus tęsti, tačiau išlikti budriems. Už saugumą atsakingiems asmenims rekomenduojama apžiūrėti mokyklos teritoriją ir patalpas, atkreipiant dėmesį į neįprastus daiktus ar paliktus krepšius.

    Jeigu randamas įtartinas objektas, policija prašo jo neliesti ir nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Taip pat pabrėžiama, kad svarbu laikytis įstaigos vidaus saugumo procedūrų ir nedaryti skubotų sprendimų, galinčių sukelti paniką.

    Kaip vertinami tokie laiškai?

    Policija pažymi, kad tokio pobūdžio masiniai grasinimai elektroniniu paštu dažnai būna skirti sutrikdyti įprastą veiklą ir sukelti įtampą. Vis dėlto kiekvienas pranešimas vertinamas rimtai, nes pareigūnams būtina patikrinti, ar nėra konkrečių požymių, rodančių realų pavojų.

    Policija ragina mokyklas apie gautus grasinimus informuoti atsakingas tarnybas ir bendradarbiauti, perduodant laiškų turinį bei techninius duomenis, kurie gali padėti nustatyti siuntėjus. Kilus papildomų klausimų, gyventojai ir įstaigos kviečiami konsultuotis policijos informacijos telefonu 0 700 60 000.

  • Brandos egzaminai oro pavojaus metu: NŠA patikslino tvarką ir kandidatų pasirinkimus

    Brandos egzaminai oro pavojaus metu: NŠA patikslino tvarką ir kandidatų pasirinkimus

    Kas keičiasi 2026 metų sesijoje

    Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) patikslino veiksmų algoritmą 2026 metų valstybinių brandos egzaminų sesijai, numatant aiškią tvarką, kaip elgtis paskelbus oro pavojų. Atnaujintos nuostatos skirtos kandidatams, egzamino vykdytojams ir egzamino vykdymo centro administratoriams.

    Algoritmas apima kelis realius scenarijus: kai oro pavojus paskelbiamas dar prieš egzaminą, kai kandidatas į centrą neatvyksta, kai jau yra atvykęs, ir kai pavojus paskelbiamas egzamino metu. NŠA pabrėžia, kad tikslas yra suderinti kandidatų saugumą, civilinės saugos reikalavimus ir egzamino proceso tęstinumą.

    Jei pavojus paskelbiamas egzamino metu

    Jeigu oro pavojus paskelbiamas jau vykstant egzaminui, egzamino vykdymo centre esantys atsakingi asmenys pirmiausia užtikrina civilinės saugos procedūrų laikymąsi ir kandidatų saugumą. Praktikoje tai reiškia, kad veiksmai organizuojami pagal centro pasirengtą civilinės saugos planą ir oficialius nurodymus.

    Oro pavojui pasibaigus ir kandidatams grįžus į egzamino patalpą, numatoma galimybė pasirinkti vieną iš kelių sprendimų. Kandidatai gali tęsti egzaminą ir pateikti darbą vertinimui, gali netęsti egzamino, bet pateikti atliktą dalį vertinimui, arba gali netęsti egzamino ir siekti jo perkėlimo į pakartotinę sesiją.

    Kada galima prašyti perkelti egzaminą

    Jei kandidatas nusprendžia egzamino nebetęsti ir jo nepateikti vertinimui, numatyta aiški procedūra dėl perkėlimo. Tokiu atveju per dvi darbo dienas reikia kreiptis į mokyklos vadovą, kad egzaminas būtų perkeltas į pakartotinę sesiją.

    NŠA atkreipia dėmesį, kad tai yra terminuotas veiksmas, todėl kandidatams ir šeimoms svarbu iš anksto žinoti, į ką kreiptis ir kokių dokumentų ar patvirtinimų gali prireikti. Atnaujintas algoritmas skirtas sumažinti neaiškumą, kai sprendimus tenka priimti skubiai, esant padidintai įtampai.

    Tėvams primenama svarbi taisyklė

    NŠA taip pat pabrėžia, kad oro pavojaus metu tėvai turi laikytis civilinės saugos reikalavimų ir vykdyti oficialius nurodymus. Kandidatų pasiimti iš egzamino vykdymo centro negalima, kad nebūtų trikdomos nustatytos saugumo procedūros ir atsakingų institucijų veiksmai.

    Mokiniams, tėvams ir mokyklų bendruomenėms rekomenduojama iš anksto susipažinti su patikslinta tvarka ir pasirengti praktiniams klausimams: kaip bus koordinuojamas judėjimas centre, kada galima grįžti į patalpas ir kokios yra kandidato teisės po pertraukos.

    Aktuali informacija apie egzaminų eigą ir sprendimus oro pavojaus atveju skelbiama NŠA oficialiuose kanaluose ir perduodama žiniasklaidai. NŠA ragina vadovautis tik patikrinta informacija, kad būtų išvengta klaidinančių interpretacijų ir nereikalingo streso kandidatams.

  • „Atliekų kultūros“ egzaminas Klaipėdos rajone: kas šiemet surinko daugiausia taškų?

    „Atliekų kultūros“ egzaminas Klaipėdos rajone: kas šiemet surinko daugiausia taškų?

    Septintą kartą surengtas „Atliekų kultūros“ egzaminas subūrė moksleivius ir suaugusiuosius, norinčius pasitikrinti žinias apie atliekų rūšiavimą, vartojimo įpročius ir tvarumą. Klaipėdos rajone šiemet jame dalyvavo 566 žmonės, o geriausiai pasirodę dalyviai buvo pasveikinti savivaldybėje.

    Egzaminas vyko trijose amžiaus grupėse: 1–4 klasių mokiniams, 5–10 klasių mokiniams ir 11 klasių bei vyresniems dalyviams. Toks skirstymas leidžia palyginti žinias pagal skirtingus mokymosi etapus ir pamatyti, kaip aplinkosauginės temos įsitvirtina tiek mokyklose, tiek suaugusiųjų kasdienybėje.

    Kas tapo grupių lyderiais?

    1–4 klasių mokinių grupėje Klaipėdos rajone geriausiai pasirodė Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos 2a klasės mokinės Amelija Fetingytė ir Barbora Vaičiulytė. Jų mokytoja – Jurgita Kasputytė-Žadeikienė.

    5–10 klasių mokinių grupėje daugiausia taškų surinko Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinės mokyklos 6a klasės mokinė Deimantė Kumšlytė. 11 klasių ir vyresnių dalyvių grupėje išsiskyrė Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos mokytoja Ieva Jončienė ir Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos mokytoja Lilijana Peter.

    Ką akcentuoja savivaldybė?

    Pirmadienį laimėtojus pasveikino Klaipėdos rajono vicemerė Ligita Liutikienė. Savivaldybė pabrėžė, kad ugdymo įstaigų bendruomenės vis aktyviau įsitraukia į aplinkosaugines iniciatyvas, o tokios veiklos padeda formuoti ilgalaikius, praktikoje pritaikomus įpročius.

    „Rūšiavimas ir atsakingas vartojimas prasideda nuo žinių bei supratimo, kodėl tai svarbu. Džiugu matyti, kad mūsų mokyklos daug dėmesio skiria aplinkosauginiam švietimui, skatina mokinius domėtis tvarumu, tausoti gamtą ir atsakingai rūšiuoti atliekas“, – sakė vicemerė Ligita Liutikienė.

    Pasak organizatorių ir savivaldybės atstovų, „Atliekų kultūros“ egzaminas veikia kaip praktinis žinių patikrinimas, o kartu ir edukacinė priemonė, primenanti, kad teisingas rūšiavimas prasideda nuo kasdienių sprendimų. Rezultatai Klaipėdos rajone rodo, kad įsitraukimas auga ne tik tarp mokinių, bet ir tarp suaugusiųjų, kurie dažnai daro tiesioginę įtaką šeimų įpročiams.