CP v2

Tag: Mokyklos

  • Panevėžys griežtina mokinių maitinimo priežiūrą: po VPT vertinimo peržiūrės sutartis mokyklose

    Panevėžio miesto savivaldybėje įvyko savivaldybės administracijos, Švietimo skyriaus, ugdymo įstaigų vadovų ir Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) atstovų susitikimas. Jame aptartos VPT atliktų mokinių maitinimo paslaugų sutarčių vertinimo išvados ir rekomendacijos.

    Savivaldybė praneša, kad tikslas yra ne formali kontrolė, o kasdienė paslaugos kokybė, kurią realiai pajunta mokiniai ir jų tėvai. Po susitikimo numatyta peržiūrėti esamas maitinimo paslaugų priežiūros procedūras ir sustiprinti kontrolės priemones mokyklose.

    „Vaikų maitinimas mokykloje yra paslauga, kuri tiesiogiai susijusi su mokinių gerove ir tėvų pasitikėjimu ugdymo sistema. Todėl turime būti tikri, kad visi tiekėjų prisiimti įsipareigojimai yra vykdomi“, – sakė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Šileika.

    VPT jau ne vienerius metus vertina, kaip savivaldybėse vykdomos ugdymo įstaigų sudarytos maitinimo paslaugų sutartys. Naujausiuose vertinimuose, kaip nurodoma savivaldybės informacijoje, dėmesys atkreiptas į atvejus, kai ne visi tiekėjų pasiūlymuose numatyti įsipareigojimai buvo įgyvendinti visa apimtimi, o priežiūra galėjo būti nuoseklesnė.

    Pasak VPT atstovų, vertinant sutartis skirtingose savivaldybėse dažniausiai fiksuojami neatitikimai, susiję su ekonominio naudingumo kriterijų įgyvendinimu, nepakankamai pagrįstais duomenimis ar neįdiegtais sprendimais, numatytais tiekėjų pasiūlymuose. Susitikime pristatytos rekomendacijos, kaip užtikrinti veiksmingesnę tiekėjų įsipareigojimų kontrolę per visą sutarties laikotarpį.

    Panevėžys skelbia, kad didesnis dėmesys bus skiriamas tiekėjų teikiamų duomenų pagrįstumui, sutarčių vykdymo stebėsenai ir operatyviam reagavimui į nustatytus neatitikimus. Savivaldybės teigimu, siekiama, kad mokiniai kasdien gautų kokybišką maitinimą, o viešosios lėšos būtų naudojamos skaidriai ir efektyviai.

  • Joniškio rajone vėl tikrinamos priedangos: ką rado mokyklose ir darželyje, kas keisis artimiausiu metu

    Joniškio rajone vėl tikrinamos priedangos: ką rado mokyklose ir darželyje, kas keisis artimiausiu metu

    Birželio 2 dieną Joniškio rajono savivaldybėje pradėta pakartotinė priedangų apžiūra, siekiant įvertinti jų būklę ir realų pasirengimą gyventojų apsaugai galimų pavojų atveju. Savivaldybės vadovai kartu su specialistais ir Joniškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovais lankė priedangas, įrengtas ugdymo įstaigose.

    Apžiūrėtos Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos, Mato Slančiausko progimnazijos, Joniškio žemės ūkio mokyklos ir jai priklausančio bendrabučio patalpose esančios priedangos. Taip pat įvertintas vaikų lopšelio-darželio „Saulutė“ vaikų ir darbuotojų apsaugos nuo galimų oro pavojų poreikis ir esama situacija.

    Pagrindinis dėmesys – praktiniam pasirengimui

    Susitikimuose su įstaigų vadovais ir atsakingais darbuotojais akcentuota, kad priedanga turi būti parengta ne formaliai, o taip, kad paskelbus pavojų žmonės galėtų greitai ir saugiai patekti į vidų. Vertinta švara ir tvarka, avarinių išėjimų būklė, taip pat aiškiai apibrėžtos atsakomybės už patalpų parengimą.

    Atskirai aptartas operatyvus priedangų atrakinimas ir gyventojų įleidimas, kai gaunamas perspėjimas ar pavedimas parengti priedangą. Savivaldybė pabrėžia, kad tokiose situacijose svarbiausia yra kelių pirmųjų minučių veiksmai, todėl būtina iš anksto sutarti, kas ir kaip atidaro patalpas.

    Ką turi užtikrinti priedangos valdytojas

    Apžiūrų metu išskirta, kad pastato valdytojas turi paskirti atsakingą asmenį, kuris pasirūpina priedangos durų atidarymu ir sklandžiu žmonių įleidimu. Ne mažiau svarbu, kad priedangą būtų lengva rasti, o nuorodos į ją būtų aiškios ir pastebimos.

    Taip pat priminta, kad priedangos patalpose turi nelikti pavojingų daiktų, įėjimai ir išėjimai turi būti atlaisvinti, o trumpalaikiam buvimui kelių valandų laikotarpiu turi būti užtikrintos minimalios sąlygos. Praktikoje tai reiškia, kad patalpa negali būti naudojama kaip sandėlis, o evakuaciniai keliai negali būti užstatyti.

    Apžiūros bus tęsiamos

    Savivaldybė nurodo, kad artimiausiu metu bus apžiūrėtos ir visos kitos Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje esančios priedangos. Tikslas yra ne tik fiksuoti būklę, bet ir užtikrinti, kad priedangos būtų tinkamai prižiūrimos, o atsakingi asmenys žinotų savo veiksmus gavus perspėjimą.

    Gyventojams primenama, kad pasirengimas civilinei saugai yra bendras procesas, todėl rekomendacijos priedangų valdytojams yra aktualios ir bendruomenėms. Aiškus informavimas, prieinamumas ir tvarkingai parengtos patalpos lemia, ar priedanga krizinėje situacijoje taps realia pagalba.

  • Grasinantys laiškai mokykloms ir kitoms įstaigoms: policija ragina nenutraukti ugdymo, bet išlikti budriems

    Grasinantys laiškai mokykloms ir kitoms įstaigoms: policija ragina nenutraukti ugdymo, bet išlikti budriems

    Ketvirtadienio rytą dalį šalies mokyklų ir kitų įstaigų pasiekė grasinantys elektroniniai laiškai, kuriuose teigiama, kad pastatuose esą padėti sprogmenys. Policija praneša gavusi apie 40 pranešimų, o gauta informacija šiuo metu tikrinama ir analizuojama.

    Teisėsauga nurodo, kad kol kas realios grėsmės požymių nematoma, tačiau situacija vertinama rimtai. Tokie pranešimai dažnai siejami su bandymais sukelti paniką ir sutrikdyti įprastą įstaigų darbą, todėl svarbiausia laikytis aiškios tvarkos ir nepulti į chaosą.

    Policijos rekomendacijos įstaigoms

    Policija siūlo ugdymo proceso nenutraukti, tačiau ragina administracijas ir už saugumą atsakingus darbuotojus išlikti budrius. Įstaigoms rekomenduojama apžiūrėti teritoriją ir patalpas, įvertinti įėjimus, bendrąsias erdves bei vietas, kur galėtų būti palikti neaiškios kilmės daiktai.

    Jeigu randamas įtartinas daiktas ar pastebimi neįprasti požymiai, prašoma nedelsiant skambinti telefonu 112 ir nevykdyti savarankiškų veiksmų, galinčių kelti pavojų. Taip pat svarbu užtikrinti, kad informacija apie situaciją būtų perduodama darbuotojams ir bendruomenei ramiai, vengiant gandų.

    Ką daryti gavus grasinimą el. paštu?

    Gavus grasinantį laišką, policija ragina jo neištrinti ir, jei įmanoma, išsaugoti visą pranešimo turinį, nes tai gali būti reikšminga tyrimui. Įstaigoms patariama fiksuoti laiką, kada laiškas gautas, kam jis adresuotas, ar matomi priedai, siuntėjo duomenys ir kitos techninės detalės.

    Gyventojams ir įstaigų darbuotojams pabrėžiama, kad panika yra būtent tai, ko dažniausiai siekia tokių pranešimų siuntėjai. Aiškios procedūros, greita komunikacija su atsakingomis tarnybomis ir racionalus situacijos vertinimas padeda sumažinti rizikas ir užtikrinti žmonių saugumą.

    Policija primena, kad konsultacijoms taip pat veikia policijos informacijos telefono linija 370 700 60 000. Šiuo metu tyrimas tęsiamas, o gauta informacija toliau vertinama.

  • Grasinantys laiškai dėl egzaminų pasiekė 7 Kaišiadorių rajono mokyklas: ką sako policija ir savivaldybė

    Grasinantys laiškai dėl egzaminų pasiekė 7 Kaišiadorių rajono mokyklas: ką sako policija ir savivaldybė

    Kas nutiko Kaišiadorių rajone?

    Kaišiadorių rajono savivaldybė pranešė, kad ryte dalį šalies mokyklų, kuriose vyko valstybiniai brandos egzaminai, pasiekė grasinančio pobūdžio elektroniniai laiškai. Tokią žinutę gavo ir 7 Kaišiadorių rajono mokyklos.

    Pasak savivaldybės, gavusios informaciją mokyklų administracijos ėmėsi veiksmų pagal Lietuvos policijos pateiktas rekomendacijas. Situacija buvo nuolat stebima ir kontroliuojama, o mokyklos palaikė ryšį su atsakingomis tarnybomis.

    Policija realios grėsmės neįžvelgia

    Lietuvos policija tikrina ir analizuoja gautą informaciją, tačiau šiuo metu realios grėsmės neįžvelgia. Dėl to ugdymo procesas ir egzaminų vykdymas Kaišiadorių rajono mokyklose vyko įprastai.

    Tarnybos pabrėžia, kad tokio pobūdžio žinutės dažnai siekia sukelti paniką, sutrikdyti darbą ar išprovokuoti skubotus sprendimus. Praktikoje daugeliu atvejų jos vertinamos kaip melagingi pranešimai, tačiau kiekvienas atvejis tikrinamas atskirai.

    Ką svarbu žinoti mokiniams ir tėvams?

    Savivaldybė dėkojo mokyklų bendruomenėms ir tarnyboms už operatyvų darbą bei bendradarbiavimą. Gyventojų prašoma išlikti ramiems ir vadovautis oficialiai skelbiama informacija.

    Jei mokyklos bendruomenė gauna įtartiną laišką ar žinutę, svarbiausia nedaryti skubotų išvadų ir nedalintis nepatikrinta informacija. Tokiais atvejais mokyklos paprastai veikia pagal iš anksto suderintas procedūras ir apie tolesnius veiksmus informuoja mokinius bei tėvus per oficialius kanalus.

  • Policija dėl grasinimų mokykloms: pamokas siūlo tęsti, bet ragina budriai stebėti aplinką

    Policija dėl grasinimų mokykloms: pamokas siūlo tęsti, bet ragina budriai stebėti aplinką

    Policijos departamentas praneša, kad birželio 1 dieną Lietuvos mokyklas pasiekė grasinantys elektroniniai laiškai apie galimus sprogmenis. Pareigūnai nurodo, jog informacija tikrinama ir analizuojama, o šiuo metu reali grėsmė nėra patvirtinta.

    Atnaujintais policijos duomenimis, gauta daugiau kaip 130 pranešimų, jų skaičius toliau auga. Iki šiol, patikrinus dalį objektų, įtartinų daiktų mokyklose nerasta.

    Ką rekomenduoja policija?

    Policija ragina mokyklų administracijas ugdymo procesą ir suplanuotus egzaminus tęsti, tačiau išlikti budriems. Už saugumą atsakingiems asmenims rekomenduojama apžiūrėti mokyklos teritoriją ir patalpas, atkreipiant dėmesį į neįprastus daiktus ar paliktus krepšius.

    Jeigu randamas įtartinas objektas, policija prašo jo neliesti ir nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Taip pat pabrėžiama, kad svarbu laikytis įstaigos vidaus saugumo procedūrų ir nedaryti skubotų sprendimų, galinčių sukelti paniką.

    Kaip vertinami tokie laiškai?

    Policija pažymi, kad tokio pobūdžio masiniai grasinimai elektroniniu paštu dažnai būna skirti sutrikdyti įprastą veiklą ir sukelti įtampą. Vis dėlto kiekvienas pranešimas vertinamas rimtai, nes pareigūnams būtina patikrinti, ar nėra konkrečių požymių, rodančių realų pavojų.

    Policija ragina mokyklas apie gautus grasinimus informuoti atsakingas tarnybas ir bendradarbiauti, perduodant laiškų turinį bei techninius duomenis, kurie gali padėti nustatyti siuntėjus. Kilus papildomų klausimų, gyventojai ir įstaigos kviečiami konsultuotis policijos informacijos telefonu 0 700 60 000.

  • Brandos egzaminai oro pavojaus metu: NŠA patikslino tvarką ir kandidatų pasirinkimus

    Brandos egzaminai oro pavojaus metu: NŠA patikslino tvarką ir kandidatų pasirinkimus

    Kas keičiasi 2026 metų sesijoje

    Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) patikslino veiksmų algoritmą 2026 metų valstybinių brandos egzaminų sesijai, numatant aiškią tvarką, kaip elgtis paskelbus oro pavojų. Atnaujintos nuostatos skirtos kandidatams, egzamino vykdytojams ir egzamino vykdymo centro administratoriams.

    Algoritmas apima kelis realius scenarijus: kai oro pavojus paskelbiamas dar prieš egzaminą, kai kandidatas į centrą neatvyksta, kai jau yra atvykęs, ir kai pavojus paskelbiamas egzamino metu. NŠA pabrėžia, kad tikslas yra suderinti kandidatų saugumą, civilinės saugos reikalavimus ir egzamino proceso tęstinumą.

    Jei pavojus paskelbiamas egzamino metu

    Jeigu oro pavojus paskelbiamas jau vykstant egzaminui, egzamino vykdymo centre esantys atsakingi asmenys pirmiausia užtikrina civilinės saugos procedūrų laikymąsi ir kandidatų saugumą. Praktikoje tai reiškia, kad veiksmai organizuojami pagal centro pasirengtą civilinės saugos planą ir oficialius nurodymus.

    Oro pavojui pasibaigus ir kandidatams grįžus į egzamino patalpą, numatoma galimybė pasirinkti vieną iš kelių sprendimų. Kandidatai gali tęsti egzaminą ir pateikti darbą vertinimui, gali netęsti egzamino, bet pateikti atliktą dalį vertinimui, arba gali netęsti egzamino ir siekti jo perkėlimo į pakartotinę sesiją.

    Kada galima prašyti perkelti egzaminą

    Jei kandidatas nusprendžia egzamino nebetęsti ir jo nepateikti vertinimui, numatyta aiški procedūra dėl perkėlimo. Tokiu atveju per dvi darbo dienas reikia kreiptis į mokyklos vadovą, kad egzaminas būtų perkeltas į pakartotinę sesiją.

    NŠA atkreipia dėmesį, kad tai yra terminuotas veiksmas, todėl kandidatams ir šeimoms svarbu iš anksto žinoti, į ką kreiptis ir kokių dokumentų ar patvirtinimų gali prireikti. Atnaujintas algoritmas skirtas sumažinti neaiškumą, kai sprendimus tenka priimti skubiai, esant padidintai įtampai.

    Tėvams primenama svarbi taisyklė

    NŠA taip pat pabrėžia, kad oro pavojaus metu tėvai turi laikytis civilinės saugos reikalavimų ir vykdyti oficialius nurodymus. Kandidatų pasiimti iš egzamino vykdymo centro negalima, kad nebūtų trikdomos nustatytos saugumo procedūros ir atsakingų institucijų veiksmai.

    Mokiniams, tėvams ir mokyklų bendruomenėms rekomenduojama iš anksto susipažinti su patikslinta tvarka ir pasirengti praktiniams klausimams: kaip bus koordinuojamas judėjimas centre, kada galima grįžti į patalpas ir kokios yra kandidato teisės po pertraukos.

    Aktuali informacija apie egzaminų eigą ir sprendimus oro pavojaus atveju skelbiama NŠA oficialiuose kanaluose ir perduodama žiniasklaidai. NŠA ragina vadovautis tik patikrinta informacija, kad būtų išvengta klaidinančių interpretacijų ir nereikalingo streso kandidatams.

  • „Atliekų kultūros“ egzaminas Klaipėdos rajone: kas šiemet surinko daugiausia taškų?

    „Atliekų kultūros“ egzaminas Klaipėdos rajone: kas šiemet surinko daugiausia taškų?

    Septintą kartą surengtas „Atliekų kultūros“ egzaminas subūrė moksleivius ir suaugusiuosius, norinčius pasitikrinti žinias apie atliekų rūšiavimą, vartojimo įpročius ir tvarumą. Klaipėdos rajone šiemet jame dalyvavo 566 žmonės, o geriausiai pasirodę dalyviai buvo pasveikinti savivaldybėje.

    Egzaminas vyko trijose amžiaus grupėse: 1–4 klasių mokiniams, 5–10 klasių mokiniams ir 11 klasių bei vyresniems dalyviams. Toks skirstymas leidžia palyginti žinias pagal skirtingus mokymosi etapus ir pamatyti, kaip aplinkosauginės temos įsitvirtina tiek mokyklose, tiek suaugusiųjų kasdienybėje.

    Kas tapo grupių lyderiais?

    1–4 klasių mokinių grupėje Klaipėdos rajone geriausiai pasirodė Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos 2a klasės mokinės Amelija Fetingytė ir Barbora Vaičiulytė. Jų mokytoja – Jurgita Kasputytė-Žadeikienė.

    5–10 klasių mokinių grupėje daugiausia taškų surinko Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinės mokyklos 6a klasės mokinė Deimantė Kumšlytė. 11 klasių ir vyresnių dalyvių grupėje išsiskyrė Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos mokytoja Ieva Jončienė ir Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos mokytoja Lilijana Peter.

    Ką akcentuoja savivaldybė?

    Pirmadienį laimėtojus pasveikino Klaipėdos rajono vicemerė Ligita Liutikienė. Savivaldybė pabrėžė, kad ugdymo įstaigų bendruomenės vis aktyviau įsitraukia į aplinkosaugines iniciatyvas, o tokios veiklos padeda formuoti ilgalaikius, praktikoje pritaikomus įpročius.

    „Rūšiavimas ir atsakingas vartojimas prasideda nuo žinių bei supratimo, kodėl tai svarbu. Džiugu matyti, kad mūsų mokyklos daug dėmesio skiria aplinkosauginiam švietimui, skatina mokinius domėtis tvarumu, tausoti gamtą ir atsakingai rūšiuoti atliekas“, – sakė vicemerė Ligita Liutikienė.

    Pasak organizatorių ir savivaldybės atstovų, „Atliekų kultūros“ egzaminas veikia kaip praktinis žinių patikrinimas, o kartu ir edukacinė priemonė, primenanti, kad teisingas rūšiavimas prasideda nuo kasdienių sprendimų. Rezultatai Klaipėdos rajone rodo, kad įsitraukimas auga ne tik tarp mokinių, bet ir tarp suaugusiųjų, kurie dažnai daro tiesioginę įtaką šeimų įpročiams.

  • Pagėgiuose pagerbti gabiausi mokiniai: kuo išsiskyrė šių metų pasiekimai ir laureatai

    Pagėgiuose pagerbti gabiausi mokiniai: kuo išsiskyrė šių metų pasiekimai ir laureatai

    Pagėgių savivaldybėje surengta gabių mokinių pagerbimo šventė, skirta įvertinti per mokslo metus pasiektus rezultatus ir aktyviausią jaunimą. Tokie renginiai paprastai apima akademinius laimėjimus, olimpiadų ir konkursų prizines vietas bei svarų indėlį į savivaldybės gyvenimą.

    Švietimo bendruomenė pabrėžia, kad gabumai vis dažniau matuojami ne vien pažymiais, bet ir gebėjimu spręsti problemas, dirbti komandoje, imtis iniciatyvų. Dėl to į apdovanojimų lauką patenka ir mokiniai, kurie garsina kraštą sporte, mene, pilietinėse veiklose ar atstovauja mokyklai respublikiniuose renginiuose.

    Kas laikoma gabiais mokiniais?

    Šiuolaikinėje ugdymo praktikoje gabumai siejami su aukštais mokymosi pasiekimais, kūrybiškumu, kritiniu mąstymu ir motyvacija. Mokyklos gabiuosius atpažįsta pagal stabiliai gerus rezultatus, išskirtinius pasiekimus dalykinėse olimpiadose, projektuose ar kūrybiniuose konkursuose.

    Ne mažiau svarbus ir mokinio nuoseklumas, gebėjimas planuoti laiką, atsakomybė už pasirinktą veiklą. Dėl šios priežasties pagerbimo šventės tampa ne tik apdovanojimu, bet ir aiškiu signalu kitiems mokiniams, kad pastangos ir atkaklumas yra pastebimi.

    Kodėl tokios šventės svarbios?

    Ekspertai švietime akcentuoja, kad pripažinimas didina mokinių įsitraukimą ir padeda išlaikyti motyvaciją ilgesnėje perspektyvoje. Ypač mažesnėse savivaldybėse viešas įvertinimas prisideda prie pasididžiavimo savo mokykla ir bendruomene, o kartu stiprina ryšį su gimtuoju kraštu.

    Tokie renginiai dažnai paskatina mokinius drąsiau rinktis sudėtingesnes užduotis, dalyvauti konkursuose, inicijuoti projektus ar atstovauti mokyklai už jos ribų. Kartu tai yra proga padėkoti mokytojams ir tėvams, kurie dažnai tampa kasdieniais pasiekimų bendraautoriais.

    Kokių tendencijų matoma švietime?

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama STEAM ugdymui, projektinei veiklai ir praktinių kompetencijų taikymui, o mokinių pasiekimai vertinami platesniame kontekste. Savivaldybėse ryškėja ir didesnis dėmesys emocinei gerovei, nes aukšti rezultatai dažnai reikalauja tinkamo krūvio ir palaikymo.

    Be to, mokyklos vis aktyviau taiko skaitmeninius įrankius ir, kur tinka, integruoja DI sprendimus mokymosi procese, tačiau akcentuoja atsakingą naudojimą ir akademinį sąžiningumą. Tai ypač aktualu vyresnėse klasėse, kai svarbu ne tik gauti atsakymą, bet ir suprasti sprendimo kelią.

    Pagėgių savivaldybės gabių mokinių pagerbimo šventė tampa dar vienu priminimu, kad pažanga kuriama kasdienėmis pastangomis, o geriausiųjų pavyzdys gali įkvėpti visą mokyklos bendruomenę. Tokie įvertinimai padeda išryškinti skirtingas stiprybes ir sudaro sąlygas talentams augti toliau.

  • ŠMSM: oro pavojaus signalas mokyklose turi reikšti vieną dalyką – vaikai lieka priedangose

    ŠMSM: oro pavojaus signalas mokyklose turi reikšti vieną dalyką – vaikai lieka priedangose

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) po pastarojo gyventojų perspėjimo signalo primena, kad ugdymo įstaigų reakcija į krizines situacijas turi būti vienoda ir aiški: gavus pranešimą apie oro pavojų, mokiniai ir darbuotojai nedelsiant nukreipiami į priedangas arba kitas saugias vietas, numatytas įstaigos ekstremaliųjų situacijų valdymo plane.

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad dalis mokyklų sureagavo atsakingai, tačiau kai kur vis dar kyla neaiškumų dėl veiksmų sekos. ŠMSM pabrėžia, jog oro pavojaus metu ugdymo įstaiga neturi kviesti tėvų pasiimti vaikų, kol nėra gautas oficialus pranešimas apie pavojaus pabaigą.

    Ko neturėtų daryti mokykla ir tėvai?

    ŠMSM akcentuoja, kad bandymai išleisti vaikus ar organizuoti jų perdavimą tėvams pavojaus metu gali sukelti papildomą riziką. Judėjimas lauke, spūstys prie mokyklų ar chaotiškas išėjimas iš pastato gali trukdyti operatyviems veiksmams ir didinti nesaugumą.

    Tėvams taip pat primenama nevykti į ugdymo įstaigas ir nereikalauti išleisti vaikų, kol galioja perspėjimas. Saugesnis sprendimas tokioje situacijoje yra laikytis nustatytos tvarkos ir laukti oficialios informacijos, kad pavojus baigėsi.

    Ką privalo užtikrinti ugdymo įstaigų vadovai?

    Ministerijos teigimu, kiekviena ugdymo įstaiga turi turėti galiojantį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, kuriame aiškiai numatyti veiksmai skirtingų grėsmių atvejais, įskaitant oro pavojų. Planas neturi būti formalumas, jis turi būti praktiškai pritaikomas ir suprantamas visiems bendruomenės nariams.

    ŠMSM pabrėžia, kad darbuotojai turi būti supažindinti su planu ir instruktuoti, kad realios grėsmės metu sprendimai būtų priimami nedelsiant ir organizuotai. Taip pat svarbu iš anksto sutarti dėl atsakomybių, kas lydi klases, kas tikrina patalpas, kas palaiko ryšį su administracija ir pagalbos tarnybomis.

    Komunikacija su tėvais krizės metu

    Atskiras dėmesys skiriamas komunikacijai: ugdymo įstaigos turi užtikrinti, kad tėvai ar globėjai laiku gautų aiškią informaciją, jog vaikai yra saugūs ir jais pasirūpinta. Ministerija ragina mokyklas iš anksto turėti paruoštus komunikacijos kanalus ir trumpas žinutes, kurios padėtų išvengti panikos.

    ŠMSM primena, kad pagrindinis tikslas oro pavojaus metu yra ne kuo greičiau išleisti vaikus namo, o užtikrinti, kad visi liktų saugioje vietoje iki oficialaus pranešimo apie pavojaus pabaigą. Daugiau praktinių rekomendacijų gyventojams dėl pasirengimo ekstremalioms situacijoms skelbiama ir nacionaliniuose informaciniuose kanaluose.

  • Ugdymo įstaigoms: ką daryti išgirdus perspėjimo sirenas ir kaip pasiruošti krizinei situacijai

    Gyventojų perspėjimo signalai ir kitos krizės situacijos ugdymo įstaigoms reiškia pareigą veikti greitai, aiškiai ir pagal iš anksto parengtą planą. Mokykloms ir darželiams svarbiausia užtikrinti vaikų saugumą, operatyviai informuoti bendruomenę ir vykdyti atsakingų institucijų nurodymus.

    Perspėjimo sirenos paprastai naudojamos informuoti apie galimą pavojų, kai būtina nedelsiant sekti oficialią informaciją. Tokiais atvejais rekomenduojama pirmiausia patikrinti, ar veikia ryšio kanalai, kuriais gaunami pranešimai, ir paskirti atsakingus darbuotojus, kurie koordinuotų veiksmus vietoje.

    Kaip elgtis išgirdus sirenas?

    Išgirdus perspėjimo signalą, ugdymo įstaiga turi nedelsdama pereiti prie nustatyto veiksmų algoritmo: nutraukti veiklas, užtikrinti, kad visi vaikai ir darbuotojai būtų prižiūrimi, o grupės ar klasės išliktų kartu. Svarbu vengti chaoso, todėl praktikoje būtina aiški komandų grandinė ir iš anksto suderintos atsakomybės.

    Vienas pirmųjų žingsnių yra gauti oficialias instrukcijas ir sekti patikimą informaciją. Jeigu nurodoma likti patalpose, dažniausiai taikomas laikino slėpimosi principas: vaikai perkeliami į saugesnes patalpas, ribojamas išėjimas į lauką, o durys ir langai laikomi uždaryti tiek, kiek reikalauja situacija.

    Evakuacija ir vaikų apskaita

    Jei skelbiama evakuacija, svarbiausia yra tvarka ir apskaita. Kiekviena klasė ar grupė turi iš anksto žinoti maršrutą, susirinkimo vietą, o pedagogai privalo turėti sąrašus, kad būtų galima greitai patikrinti, ar visi vaikai yra kartu.

    Ypatingą dėmesį reikia skirti vaikams, kuriems reikalinga papildoma pagalba: turintiems negalią, sveikatos sutrikimų ar patiriantiems stiprų stresą. Tokiais atvejais iš anksto parengti individualūs sprendimai ir atsakingi asmenys sumažina riziką ir leidžia išvengti vėlavimų.

    Komunikacija su tėvais ir pasirengimas

    Krizės metu komunikacija su tėvais turi būti aiški ir saikinga: pateikiama tik tai, kas patvirtinta, nurodomi konkretūs veiksmai ir kontaktai. Praktika rodo, kad iš anksto suderinti kanalai, pavyzdžiui, trumpųjų žinučių sistemos ar oficialūs įstaigos pranešimai, padeda sumažinti skambučių srautą ir klaidinančią informaciją.

    Ilgalaikį pasirengimą lemia reguliarūs mokymai ir pratybos, procedūrų atnaujinimas bei aiškiai suformuotos taisyklės darbuotojams. Ugdymo įstaigoms taip pat svarbu periodiškai įsivertinti, ar pakanka pirmosios pagalbos priemonių, ryšio įrangos ir ar visi darbuotojai žino, kur rasti veiksmų planą.

    Specialistai pabrėžia, kad geriausiai veikia paprastos ir nuosekliai kartojamos procedūros, kurios tinka skirtingiems scenarijams. „Svarbiausia yra iš anksto sutarti veiksmus, o pavojaus metu laikytis vieno aiškaus plano ir sekti oficialias instrukcijas“, – sakė civilinės saugos ekspertai.

    Ugdymo įstaigoms rekomenduojama nuolat peržiūrėti pasirengimą atsižvelgiant į kintančias grėsmes ir technologijas, kuriomis platinami perspėjimai. Kuo aiškesnis vidinis susitarimas ir kuo geriau apmokyta bendruomenė, tuo mažesnė rizika, kad krizės metu bus padaryta lemtingų klaidų.