CP v2

Tag: Mokyklos

  • Portugaliją paralyžiavo streikai: uždaromos mokyklos, stringa paslaugos, atšaukiami skrydžiai

    Portugaliją paralyžiavo streikai: uždaromos mokyklos, stringa paslaugos, atšaukiami skrydžiai

    Portugalijoje šią savaitę kilo platus streikų vajus, palietęs tiek viešąjį sektorių, tiek aviaciją. Dėl darbuotojų protestų dalyje šalies užsidarė mokyklos, sulėtėjo įvairių įstaigų darbas, o oro uostuose fiksuojami skrydžių atšaukimai ir vėlavimai.

    Didžiausias poveikis juntamas švietimo sistemoje, kur kai kurios mokyklos negalėjo priimti mokinių dėl darbuotojų trūkumo. Profsąjungos skelbia, kad streikai apima šimtus tūkstančių viešojo administravimo darbuotojų, įskaitant techninius ir administracinius specialistus.

    „Turime uždarytų mokyklų nuo šalies šiaurės iki pietų, taip pat Azorų ir Madeiros salose“, – sakė profsąjungų atstovas Sebastião Santana.

    Streikai gali sutrikdyti ir kitų viešųjų paslaugų teikimą, įskaitant socialinio draudimo padalinių darbą, registrų ir notarų paslaugas, kai kurias teisingumo sistemos grandis bei atliekų surinkimą. Taip pat pranešama, kad dalyje vietovių poveikis gali būti jaučiamas ir sveikatos sektoriuje, ypač ten, kur trūksta aptarnaujančio personalo.

    Reikalauja aiškesnių karjeros taisyklių

    Profsąjungos teigia siekiančios skubių pokyčių darbuotojų karjeros struktūrose ir didesnio aiškumo dėl pareigybių bei atlygio augimo. Pasak jų, dabartinė sistema daliai darbuotojų neužtikrina prognozuojamos karjeros eigos, o tai didina įtampą viešajame sektoriuje.

    Lisabonoje surengta demonstracija, kurios dalyviai žygiavo miesto centre ir rinkosi prie Finansų ministerijos. Tokios akcijos, anot organizatorių, yra spaudimo priemonė, siekiant greitesnių sprendimų derybose su valdžios institucijomis.

    „easyJet“ streikas didina chaosą

    Situaciją apsunkina ir „easyJet“ salono įgulos streikas, suplanuotas kelioms dienoms. Nacionalinė civilinės aviacijos skrydžių personalo profesinė sąjunga SNPVAC skelbia, kad streike dalyvauja didelė dalis darbuotojų, o poveikis jaučiamas Lisabonos, Porto ir Faro oro uostuose.

    Profsąjunga pranešė, kad artimiausiomis dienomis atšaukta 443 skrydžiai, o per visą protesto laikotarpį, jos vertinimu, gali būti neįvykdyta iki 80 proc. skrydžių. Tuo metu „easyJet“ nurodo planuojanti vykdyti apie 55 proc. tvarkaraščio, remdamasi privalomųjų minimalių paslaugų užtikrinimu ir skrydžiais iš kitų Europos bazių.

    „Bendrovė vykdys privalomą minimumą, o kiti neatšaukti skrydžiai, mūsų vertinimu, gali būti vykdomi pažeidžiant taisykles“, – sakė SNPVAC vadovas Ricardo Penarroias.

    Darbuotojai reikalauja stabilesnių darbo grafikų, aiškesnės atlygio progresijos pagal stažą ir sąlygų, dėl kurių derėtasi įmonės susitarime. Profsąjunga taip pat yra numačiusi dar vieną streiko etapą gruodžio 19–23 dienomis, todėl keliautojai raginami iš anksto tikrinti skrydžių statusą ir pasiruošti galimiems pokyčiams.

    Portugalijoje tokie kelių sektorių streikai paprastai turi greitą grandininį efektą, nes viešosios paslaugos, švietimas ir transportas yra glaudžiai susiję. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad rudenį, atsinaujinus deryboms dėl darbo užmokesčio ir darbo sąlygų, Europoje dažnėja plataus masto socialiniai ginčai, o didžiausias spaudimas tenka viešajam sektoriui ir aviacijai.

  • Japonijos mokyklose valytojai nereikalingi: mokiniai patys tvarko klases ir net tualetus

    Japonijos mokyklose valytojai nereikalingi: mokiniai patys tvarko klases ir net tualetus

    Japonijoje daugelyje pradinių ir pagrindinių mokyklų tvarkos palaikymas nėra paliekamas vien samdomiems darbuotojams. Pasibaigus pamokoms ar per dienotvarkėje numatytą laiką mokiniai ima šluotas, šepečius ir šluostes bei patys valo klases, koridorius, laiptines ir tualetus.

    Ši praktika Japonijoje laikoma ne tik buitine pareiga, bet ir ugdymo dalimi. Tvarkymosi laikas įtraukiamas į mokyklos rutiną, todėl vaikai nuosekliai mokosi atsakomybės už bendras erdves ir supranta, kad švara yra visų bendruomenės narių reikalas.

    Tvarkymosi laikas kaip pamoka

    Dažniausiai mokiniai suskirstomi į mažas grupes, o kiekvienai jų paskiriama konkreti zona. Vieną savaitę tai gali būti klasė, kitą – koridorius ar laiptinė, dar kitą – mokyklos kiemas, kad visi per metus išbandytų skirtingas užduotis.

    Užduotys paprastai paprastos: šluojamos grindys, nuvalomi suolai ir paviršiai, surenkamos šiukšlės, kai kur – nušluostomos ir bendrosios erdvės. Praktikoje tai ugdo įprotį pirma sutvarkyti tai, ką pats naudojai, o ne laukti, kol tai padarys kitas.

    Tvarkymuisi dažnai skiriama nuo 10 iki 20 minučių, todėl vaikai išmoksta veikti greitai ir koordinuotai. Mokytojai neretai tvarkosi kartu, taip pabrėždami, kad tai nėra bausmė, o bendras mokyklos gyvenimo elementas.

    Kodėl tai veikia Japonijoje

    Japonijos švietimo filosofijoje daug dėmesio skiriama bendruomeniškumui ir pagarbai viešajai erdvei. Tvarkymasis čia suprantamas kaip charakterio ugdymas, padedantis vaikams formuoti discipliną, savikontrolę ir supratimą, kad asmeniniai įpročiai daro įtaką kitiems.

    Praktikos šaknys siejamos ir su istorine terakoya tradicija, kai greta skaitymo ar skaičiavimo vaikai buvo mokomi kasdienių įgūdžių. Švara, tvarka ir aplinkos puoselėjimas Japonijoje glaudžiai siejami su kultūrinėmis nuostatomis, todėl mokykloje tai tampa natūraliu elgesio modeliu.

    Kodėl pasaulis apie tai kalba vis dažniau

    Pastaraisiais metais Japonijos mokyklų tvarkymosi kultūra sulaukia vis daugiau tarptautinio dėmesio. Pedagogai ir tyrėjai ją dažnai aptaria kaip socialinių įgūdžių lavinimo pavyzdį, kai per kasdienę rutiną mokoma pilietiškumo ir atsakomybės.

    Susidomėjimą didina ir viešumoje matomi Japonijos visuomenės elgesio pavyzdžiai tarptautiniuose renginiuose, kai žmonės po varžybų ar festivalių patys susirenka šiukšles. Šie įpročiai neretai siejami su mokykloje formuojama nuostata gerbti bendras erdves.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad bandant tokį modelį perkelti į kitas šalis svarbu atsižvelgti į vietos kultūrą, higienos reikalavimus ir aiškias ribas, kad vaikų įtraukimas į tvarkymą netaptų pigia darbo jėga. Japonijoje tai veikia pirmiausia todėl, kad suvokiama kaip ugdymo procesas ir bendruomenės susitarimas, o ne taupymo priemonė.

  • Vilniaus rajone startuoja piešinių konkursas: mokiniai parodys, kaip atrodo ekstremali situacija

    Vilniaus rajone startuoja piešinių konkursas: mokiniai parodys, kaip atrodo ekstremali situacija

    Vilniaus rajono savivaldybė kviečia 2–8 klasių mokinius dalyvauti piešinių konkurse ir kūrybiškai atsakyti į klausimą, kaip atrodo ekstremali situacija. Organizatoriai tikisi, kad piešiniai paskatins šeimas ir mokyklas kalbėtis apie civilinę saugą, pasirengimą nelaimėms ir pagalbą vieni kitiems.

    Pasak Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Vytauto Vansavičiaus, pasirengimas prasideda dar prieš įvykstant nelaimei, o vaikams svarbu suprantamai paaiškinti, kaip elgtis rizikingose situacijose. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios iniciatyvos ugdo sąmoningumą ir atsakomybę bendruomenėje.

    „Ekstremali situacija gali užklupti netikėtai, todėl pasirengimas jai prasideda dar gerokai anksčiau. Vaikams svarbu žinoti, kaip elgtis nelaimės atveju, kaip pasirūpinti savimi ir padėti šalia esančiam“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Konkurso dalyviai gali vaizduoti pačią ekstremaliąją situaciją, galimus jos padarinius, gelbėjimo darbus, žmonių evakuaciją ar kitus su saugumu susijusius vaizdus. Tokia tematika aktuali ne tik dėl dažnėjančių ekstremalių orų reiškinių, bet ir dėl augančio dėmesio gyventojų pasirengimui krizinėms situacijoms, kai svarbūs tampa aiškūs veiksmai, bendruomenės susitelkimas ir savalaikė informacija.

    Dalyvauti gali visų Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje veikiančių bendrojo ugdymo mokyklų 2–4, 5–6 ir 7–8 klasių mokiniai. Kiekvienas mokinys konkursui gali pateikti vieną piešinį, o darbai bus vertinami pagal tris amžiaus grupes.

    Kiekvienoje kategorijoje planuojama išrinkti pirmos, antros ir trečios vietų laimėtojus bei 7 laureatus. Nugalėtojams ir laureatams numatytos padėkos bei atminimo dovanos, kurios gali būti įteikiamos per mokyklas arba baigiamojo renginio metu.

    Piešinius reikia pateikti iki 2026 metų lapkričio 9 dieną 16.00 valandos Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, adresu Rinktinės g. 50, Vilnius. Dėl darbų pateikimo galima kreiptis į konkurso koordinatorę Odetą Drungėlaitę, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos skyriaus vyriausiąją specialistę.

    Organizatoriai ragina mokinius pasitelkti vaizduotę ir spalvas, bet kartu pagalvoti apie praktiškus dalykus: kaip atpažinti pavojų, kaip išlikti ramiems, kur kreiptis pagalbos ir kaip svarbu laikytis suaugusiųjų bei specialiųjų tarnybų nurodymų. Tokie pokalbiai namuose ir klasėje, anot civilinės saugos ekspertų, yra vienas paprasčiausių būdų didinti vaikų pasirengimą ir mažinti pasimetimą netikėtose situacijose.

  • Melania Trump pasirodė mokykloje be Donaldo: viena detalė ant jos pakeitė visą įvaizdį

    Melania Trump pasirodė mokykloje be Donaldo: viena detalė ant jos pakeitė visą įvaizdį

    Melania Trump apsilankė Mountain View pradinėje mokykloje Jeffersono miestelyje, Šiaurės Karolinoje. Susitikime ji bendravo su pradinukais, mokytojais ir mokyklos darbuotojais, aptardama, kaip technologijos keičia mokymą ir kasdienes pamokas.

    Vizito dėmesio centre buvo ir modernios ugdymo kryptys: dirbtinis intelektas, robotika bei inžinerija. Tokios temos vis dažniau integruojamos į JAV mokyklų programas, ypač ten, kur ieškoma praktinių būdų stiprinti skaitmeninį raštingumą ir problemų sprendimo įgūdžius.

    Vietos bendruomenei šis atvykimas turėjo ir simbolinę reikšmę. Mokykla bei mokiniai anksčiau susidūrė su uragano Helene padariniais, o dalis vaikų dėl sutrikusio ugdymo proceso į pamokas ilgiau nei 30 dienų negalėjo grįžti įprastu ritmu.

    Atvyko viena, be vyro

    Svarbi detalė – Melania Trump į mokyklą atvyko viena, be Donaldo Trumpo. Tai buvo jau ketvirtas jos apsilankymas Šiaurės Karolinoje nuo 2025 metų, o ankstesni vizitai buvo susiję ir su pagalba po stichinių nelaimių, ir su susitikimais su kariškių šeimomis.

    Nors vizitas buvo darbinio pobūdžio, visuomenės dėmesį prikaustė ir jos pasirinktas įvaizdis. Pirmoji JAV ponia derino klasikinę eleganciją su laisvesniu, kasdienišku stiliumi, taip išlaikydama oficialumą, bet išvengdama pernelyg formalios nuotaikos.

    Kurtka, kuri užgožė viską

    Įvaizdžio pagrindą sudarė šviesi, rumbuota mezgta midi ilgio suknelė su ilgomis rankovėmis ir uždaru kaklu. Subtilus skeltukas apačioje suteikė judėjimo laisvės, o šilta faktūra natūraliai derėjo prie rudeniško sezono.

    Prie suknelės ji priderino klasikinius tamsios spalvos aukštakulnius, optiškai pailginusius siluetą. Tačiau daugiausia dėmesio sulaukė ne avalynė ar suknelė, o ryškus viršutinis drabužis, pakeitęs visą bendrą įspūdį.

    Didžiausiu akcentu tapo oversized odinė kurtka sodrios, giliai žalios spalvos. Kontrastas tarp prigludusios suknelės ir laisvo silueto viršutinio drabužio sukūrė įtampą tarp elegancijos ir atsainumo, primindamas 9-ojo dešimtmečio pabaigos ir 10-ojo dešimtmečio stilistiką.

    Toks derinys – minimalistinė bazė ir vienas stiprus akcentas – šį kartą suveikė kaip pagrindinė stiliaus žinutė. Be žalios odinės kurtkos apranga būtų atrodžiusi gerokai konservatyvesnė, o ryškesnė detalė suteikė šiuolaikiškumo ir charakterio.

    Rudens sezonui tokia kurtka dažnai laikoma alternatyva juodiems viršutiniams drabužiams, nes leidžia išlaikyti praktiškumą, bet kartu „pakelia“ net paprasčiausią derinį. Melania Trump pasirinkimas parodė, kad įvaizdžiui kartais užtenka vienos detalės, jei ji parinkta tiksliai.

  • Niujorkas užveria DI mokyklose: iki 8 klasės blokuos „ChatGPT“ ir „Claude“

    Niujorkas užveria DI mokyklose: iki 8 klasės blokuos „ChatGPT“ ir „Claude“

    Vienas didžiausių JAV švietimo tinklų nusprendė griežtai apriboti generatyvų DI pradinėse ir pagrindinėse klasėse. Niujorko miesto valstybinėse mokyklose planuojama blokuoti tokias paslaugas kaip „ChatGPT“ ir „Claude“ mokiniams nuo 2 iki 8 klasės.

    Skelbiama, kad ribojimai paliestų beveik 600 000 vaikų, o taisyklės iš pradžių būtų taikomos vienerius metus. Per šį laikotarpį administracija, mokytojai ir tėvai vertins, kaip DI veikia mokymosi rezultatus, savarankiškumą ir tarpusavio santykius mokykloje.

    Apribojimai siejami ne tik su akademiniu sąžiningumu, bet ir su saugumu bei kontrole. Miestas ketina išjungti DI funkcijas daugiau nei 38 anksčiau naudoti leistose programose, motyvuodamas griežtesniais reikalavimais duomenų apsaugai ir technologijų priežiūrai.

    „Technologijų industrija nori, kad patikėtume: DI ankstyvajame ugdyme yra ne tik neišvengiamas, bet ir būtinas. Mes to taip nematome“, – sakė Niujorko meras Zohranas Mamdani.

    Vyresnių klasių mokiniai galėtų gauti prieigą prie riboto DI įrankių rinkinio, tačiau kartu būtų stiprinamas kritinio vertinimo ugdymas. Tokia kryptis atitinka augančią tarptautinę tendenciją mokyklose ne tik diegti skaitmenines priemones, bet ir mokyti atpažinti netikslumus, šališkumą bei turinio generavimo ribas.

    Mokytojams DI žadama palikti kaip pagalbinę priemonę pamokų planavimui ir medžiagos rengimui. Tačiau DI nebūtų leidžiama naudoti mokinių darbams vertinti ar sprendimams dėl pažymių priimti, siekiant išvengti skaidrumo ir atsakomybės problemų.

    Didžiausias iššūkis išlieka kontrolė už mokyklos ribų, nes mokiniai gali naudotis pokalbių robotais namuose, atlikdami namų darbus. Niujorko mokyklų kanclerė Kamar Samuels pabrėžė, kad realus poveikis priklausys nuo bendradarbiavimo su tėvais ir aiškių susitarimų dėl naudojimo namų aplinkoje.

    Šie sprendimai yra platesnės politikos dalis, kuria siekiama mažinti laiką prie ekranų pagal amžių ir aiškiau apibrėžti, kokios skaitmeninės priemonės klasėse yra būtinos. Numatomos išimtys mokiniams su negalia ir tiems, kuriems reikia papildomos pagalbos mokantis anglų kalbos.

    Niujorke taip pat buriama darbo grupė iš mokytojų, tėvų ir mokinių atstovų, kuri analizuos vienerių metų ribojimų rezultatus ir teiks rekomendacijas ateičiai. Jei priemonės pasiteisins, tikėtina, kad bus pereita prie nuolatinės tvarkos, aiškiau atskiriančios, kada DI yra mokymosi pagalbininkas, o kada tampa rizika mokinių savarankiškumui.

  • Vaikai klasėje tampa svetimi? „Herojaus kelionės“ programa rodo, kaip sustabdyti patyčias

    Klasėje gali būti 25 mokiniai, tačiau tai dar nereiškia, kad joje yra bendruomenė. Vaikai neretai mokosi kartu metų metus, bet jaučiasi nesaugūs, nepasitiki vieni kitais ir vengia kalbėtis. Tokiose aplinkose patyčios ir konfliktai greitai tampa kasdienybe, o ne pavieniais atvejais.

    Švietimo bendruomenė vis dažniau pabrėžia, kad vien drausminės priemonės ar moralizuojančios paskaitos problemų neišsprendžia. Tam reikia ilgalaikio darbo su grupės santykiais, aiškių taisyklių, suaugusiųjų nuoseklumo ir vaikams suprantamų būdų mokytis bendravimo. Būtent tokį kelią siūlo patyriminė programa „Herojaus kelionė“.

    Saugi erdvė sudėtingoms situacijoms

    Programą kūrusi VšĮ „Domus Solis“ vadovė dr. Irena Blaževičė pabrėžia, kad sudėtingo elgesio neįmanoma pakeisti vien nurodymais, kas yra gerai ir blogai. Jos teigimu, vaikams svarbiausia ne teorija apie emocijas, o patirtis, kuri leidžia kitaip pamatyti save ir kitus. Tam kuriamos situacijos, kuriose mokomasi išgyvenant, o ne klausantis.

    „Vaikams ir paaugliams reikia ne teorinių pamokų apie emocijas, o realios patirties, po kurios galima kalbėtis ir suprasti, kas įvyko“, – sakė I. Blaževičė.

    Programoje naudojami patirtinio mokymosi principai: vaikai pirmiausia patenka į užduotį ar socialinį išbandymą, o vėliau kartu su grupe reflektuoja. Taip aptariami tokie klausimai kaip ribos, pasitikėjimas, kaltė, diskomfortas, skirtingumas ir poliarizacija, tačiau visa tai daroma saugioje, aiškiai struktūruotoje aplinkoje.

    Ne pamokslauti, o leisti patirti

    Vienas svarbiausių programos principų yra atsisakyti pamokslavimo, kuris dažnai sukelia pasipriešinimą. Užuot kartojus taisykles, kurių vaikai jau ne kartą girdėjo, kuriamos užduotys, reikalaujančios susitarti, pasidalinti atsakomybe ir išbūti su skirtinga nuomone. Tokiose situacijose vaikai praktiškai pamato, kaip veikia pasitikėjimas ir kas jį griauna.

    „Susiskaldžiusios klasės nepaversi bendruomene vien paliepimu būti draugiškiems. Reikia patirčių, kurios leistų vaikams patiems suprasti, kaip susitarti ir veikti kartu“, – sakė I. Blaževičė.

    Programoje pasitelkiama grupės dinamika, judesys, kūrybinės užduotys ir teatro metodai, o svarbi dalis skiriama refleksijai. Idėja paprasta: kai vaikai išmoksta kalbėtis klasėje, šie įgūdžiai persikelia ir į kitas erdves. Keičiasi ir santykis su mokytojais, atsiranda daugiau atvirumo, iniciatyvos ir atsakomybės.

    Metodai, kuriuos gali perimti pedagogai

    Iš pradžių programą mokyklose įgyvendindavo atvykstantys specialistai, dirbantys su konkrečiomis grupėmis. Tačiau ilgainiui tapo aišku, kad ilgalaikiam poveikiui neužtenka vien epizodinių vizitų. Dėl to pradėta kryptingai perduoti metodus tiems, kurie su vaikais būna kasdien.

    Taip buvo sukurtas metodinių priemonių rinkinys, kuriame numatyti 101 užsiėmimas su instrukcijomis. Priemonės pritaikomos skirtingoms amžiaus grupėms, taip pat vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, o papildomai naudojamas emocijų savistabos žemėlapis. Tikslas – kad mokytojai, edukatoriai ir kiti specialistai turėtų praktišką, aiškiai struktūruotą įrankį darbui su klasės mikroklimatu.

    Socialinės inovacijos švietime pastaraisiais metais įgauna pagreitį, nes daugėja supratimo, jog emocinė gerovė tiesiogiai susijusi su mokymosi rezultatais ir mokyklos lankomumu. Lietuvoje tokioms iniciatyvoms taip pat numatomas finansavimas: socialinių inovacijų kūrimui ir išbandymui skiriama beveik 24 mln. eurų Europos Sąjungos investicijų. Tai atveria galimybes sprendimus išbandyti plačiau ir vertinti jų poveikį ne pavieniams vaikams, o visai bendruomenei.

  • Meras Erlandas Galaguz prabilo apie Rugsėjo 1-ąją: palinkėjimas ir netikėtas skaičius

    Meras Erlandas Galaguz prabilo apie Rugsėjo 1-ąją: palinkėjimas ir netikėtas skaičius

    Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz Mokslo ir žinių dienos proga kreipėsi į mokinius, tėvus, mokytojus ir visą švietimo bendruomenę. Jis pabrėžė, kad Rugsėjo 1-oji daugeliui reiškia naują pradžią, lydimą atradimų, emocijų ir pažinčių.

    Anot mero, ši diena ypatinga ne tik pirmokams, kuriuos tėvai palydi į pirmąją klasę, bet ir vyresniems mokiniams bei studentams, pradedantiems naują etapą. Jis taip pat išskyrė globėjų, senelių ir mokytojų vaidmenį, kai po vasaros vėl grįžtama į kasdienę mokymosi rutiną.

    „Linkiu, kad Jus visus lydėtų sėkmė, drąsa, sveikata ir pozityvios mintys“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Sveikinime meras ragino nebijoti pokyčių ir nuosekliai siekti tikslų, o kiekvieną naują pradžią paversti galimybe kurti ir augti. Pasak jo, svarbu ne tik rezultatai, bet ir pats kelias, kuriame mokomasi bendradarbiauti, prisiimti atsakomybę ir atrasti savo stiprybes.

    Jis palinkėjo kūrybiškų, lengvų ir džiaugsmo kupinų mokslo metų, primindamas, kad sėkmingi pasiekimai prasideda nuo kasdienių įpročių. Tarp jų jis akcentavo nuolatinį smalsumą, pagarbą šalia esančiam ir drąsą klausti, kai kyla neaiškumų.

    Kreipimosi pabaigoje meras pasidalijo ir simboline detale: iki vasaros, jo skaičiavimu, liko 273 dienos. Tai, anot jo, priminimas, kad laikas bėga greitai, todėl verta jį išnaudoti prasmingai.

  • Visagino mokyklos vėl pilnos šurmulio: valdžios žinutė mokiniams ir tėvams nustebino

    Visagino mokyklos vėl pilnos šurmulio: valdžios žinutė mokiniams ir tėvams nustebino

    Rugsėjo 1-oji Visagine pažymėta sugrįžusiu mokinių šurmuliu ir naujų mokslo metų pradžios jauduliu. Mokslo ir žinių diena švietimo bendruomenei priminė, kad kiekvieni metai mokykloje yra ne tik pamokų tvarkaraštis, bet ir asmeninis augimas, atradimai bei naujos galimybės.

    Miesto ugdymo įstaigų bendruomenes šventės proga sveikino Visagino savivaldybės vadovai ir administracijos atstovai. Renginiuose dalyvavo meras Erlandas Galaguz, vicemerė Aleksandra Grigienė, administracijos direktorius Virginijus Andrius Bukauskas ir kiti savivaldybės komandos nariai.

    Daug dėmesio skirta mokinių motyvacijai ir emocinei gerovei: akcentuota smalsumo svarba, atkaklumas siekiant tikslų ir drąsa mokytis iš klaidų. Tėvams priminta, kad nuoseklus palaikymas ir pasitikėjimas vaikais dažnai tampa lemiamu veiksniu, padedančiu įveikti mokslo metų iššūkius.

    Švietimo bendruomenei tai ypač aktualu ir dėl pastarųjų metų tendencijų, kai mokyklos visoje Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiria ne vien akademiniams rezultatams, bet ir saugiai aplinkai, įtraukiam ugdymui, skaitmeniniams įgūdžiams bei karjeros kompetencijoms. Šios kryptys ryškėja ir mokytojų kasdienybėje, kurioje auga poreikis diferencijuoti užduotis ir padėti skirtingų poreikių mokiniams.

    „Kiekvieni nauji mokslo metai – tai nauja pradžia, kupina galimybių augti, pažinti ir atrasti. Linkiu, kad mokyklos būtų gausios smalsumo, pagarbos, draugystės ir tikėjimo savo jėgomis. Tegul čia kiekvienas mokinys jaučiasi svarbus, pastebėtas ir drąsiai žengia pirmyn“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Naujų mokslo metų proga mokytojams linkėta profesinio įkvėpimo, kantrybės ir kūrybiškumo, o mokiniams – ryžto išbandyti naujas veiklas, klausti ir ieškoti atsakymų. Visagino mokyklos į naują etapą žengia su aiškia žinute: svarbiausia, kad kiekvienas vaikas jaustųsi priimtas ir turėtų sąlygas augti.

  • Rugsėjo 1-oji jau čia: meras Robertas Duchnevičius siunčia žinutę, kurią verta išgirsti visiems

    Rugsėjo 1-oji jau čia: meras Robertas Duchnevičius siunčia žinutę, kurią verta išgirsti visiems

    Prasidėjus naujiems mokslo metams, savivaldybės meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į mokinius, jų tėvus ir švietimo bendruomenę, pasveikindamas su Rugsėjo 1-ąja. Tai diena, kuri daugeliui šeimų reiškia naują startą, o ugdymo įstaigoms – intensyvaus darbo pradžią.

    Sveikinime akcentuojama, kad mokykla yra ne tik žinių, bet ir vertybių, atsakomybės bei bendrystės erdvė. Pasak mero, kiekviena nauja klasė ir kiekvienas naujas mokslo metų etapas yra proga išsikelti aiškius tikslus, o svarbiausia – jų siekti nuosekliai, kartu su mokytojais ir artimaisiais.

    „Linkiu, kad šie mokslo metai būtų kupini smalsumo, prasmingų atradimų ir pasitikėjimo savimi, o kiekviena diena mokykloje vestų arčiau jūsų svajonių“, – sakė Robertas Duchnevičius.

    Pastaraisiais metais Lietuvos švietimo sistemoje ryškėja kelios tendencijos, kurios keičia kasdienybę mokyklose: didesnis dėmesys mokinių emocinei gerovei, įtraukusis ugdymas ir skaitmeninių įgūdžių svarba. Vis daugiau mokyklų stiprina pagalbos mokiniui tinklą, o tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių vaiko pažangą.

    Naujų mokslo metų pradžia taip pat primena praktinius rūpesčius: saugų kelią į mokyklą, tvarkingą dienos režimą ir atsakingą technologijų naudojimą. Specialistai pabrėžia, kad aiškios taisyklės namuose, stabilus miego grafikas ir nuoseklus pasiruošimas pamokoms dažnai duoda greitesnį rezultatą nei vienkartinės pastangos semestro pabaigoje.

    Mero sveikinimas simboliškai pažymi bendrą startą visai bendruomenei, o jo pagrindinė žinutė paprasta: sėkmingi mokslo metai prasideda nuo tarpusavio pagarbos, kantrybės ir tikėjimo, kad kiekvienas mokinys gali augti. Šiandien tai svarbu ir pirmokams, ir abiturientams, ir visiems, kurie kasdien kuria mokyklos gyvenimą.

  • Rugsėjo 1-oji Vilkaviškio rajone: kiek mokinių sugrįžo į klases ir ką žada meras

    Rugsėjo 1-ąją Vilkaviškio rajono ugdymo įstaigose nuaidėjo pirmasis skambutis, oficialiai pradėjęs naujus mokslo metus. Mokyklos sugrįžtančius mokinius ir mokytojus pasitiko Mokslo ir žinių dienai skirtomis šventėmis.

    Vilkaviškio rajono bendrojo ugdymo mokyklose šiais metais mokysis 3 512 mokinių. Iš jų 270 yra pirmokai, o 235 pradeda paskutinius, dvyliktuosius, mokslo metus.

    Rajone veikia ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo grupės: priešmokyklinį ugdymą lankys 232 vaikai, o ikimokyklinį ugdymą šiemet pradeda 1 050 mažųjų. Tokie skaičiai leidžia savivaldybei tiksliau planuoti klasių komplektavimą, pavėžėjimą ir švietimo pagalbos poreikį.

    Vilkaviškio miesto mokyklų bendruomenės mokslo metų pradžią pasitiko šv. Mišiomis Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedroje. Po jų mokiniai ir mokytojai rinkosi į savo ugdymo įstaigas, kur tęsėsi Rugsėjo 1-osios renginiai.

    Šventinę dieną Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka lankėsi Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijoje ir Vilkaviškio menų mokykloje. Susitikimuose su bendruomenėmis jis akcentavo mokymosi motyvacijos ir nuoseklaus darbo svarbą, o pedagogams linkėjo stiprybės ir įkvėpimo.

    „Kiekviena Rugsėjo 1-oji – nauja pradžia, atverianti duris žinioms, atradimams ir naujoms patirtims. Linkiu, kad mokiniams nepritrūktų smalsumo ir noro tobulėti, o mokytojams – įkvėpimo ir džiaugsmo matant augančius savo mokinius“, – sakė Algirdas Neiberka.

    Į kitas rajono ugdymo įstaigas vyko ir savivaldybės vadovų komanda. Vicemerė Daiva Riklienė sveikino Pilviškių „Santakos“ gimnazijos bendruomenę, taip pat lankėsi Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriuje.

    Savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas dalyvavo Vilkaviškio r. Kazimiero Baršausko mokyklos-daugiafunkcio centro Keturvalakių ir Gižų skyriuose vykusiose šventėse. Rajono ugdymo įstaigose taip pat lankėsi Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistai.

    Naujus mokslo metus mokyklos pasitinka ne tik su šventine nuotaika, bet ir su kasdieniais iššūkiais: ugdymo kokybės užtikrinimu, mokinių gerove, pagalbos specialistų poreikiu bei skaitmeninių priemonių taikymu pamokose. Savivaldybė pabrėžia, kad bendruomenės įsitraukimas ir nuolatinis dialogas tarp mokyklos, šeimos ir institucijų išlieka vienu svarbiausių sėkmės veiksnių.