CP v2

Tag: Mokyklos

  • Priėmimas Klaipėdos rajone dar atviras: iki kada teikti prašymus į darželius ir mokyklas

    Priėmimas Klaipėdos rajone dar atviras: iki kada teikti prašymus į darželius ir mokyklas

    Klaipėdos rajono savivaldybė primena tėvams ir globėjams, kad priėmimas į ugdymo įstaigas dar nėra pasibaigęs. Prašymai dėl vietų darželiuose ir mokyklose priimami skirtingais terminais, todėl svarbu jų nepraleisti.

    Svarbiausi terminai tėvams

    Prašymų teikimas į Klaipėdos rajono savivaldybės mokyklas mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas vyksta iki gegužės 31 dienos. Mokinių priėmimą organizuoja pačios mokyklos, todėl sprendimai dėl priėmimo priimami jų nustatyta tvarka.

    Tėvai ar globėjai apie priėmimo rezultatą bus informuojami elektroniniu paštu ir arba telefonu iki birželio 15 dienos. Savivaldybė ragina stebėti nurodytą el. paštą ir įsitikinti, kad pateikti kontaktai yra tikslūs.

    Kaip vyksta priėmimas į darželius

    Priėmimas į ikimokyklinio ugdymo įstaigas vyksta iki gegužės 15 dienos. Gavus pranešimą apie vaikui skirtą vietą nurodytu elektroniniu paštu, tėvai privalo kreiptis į nurodytą įstaigą ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos.

    Taip pat numatyta galimybė tos pačios amžiaus grupės vaikų tėvams abipusiu sutarimu keistis įstaigomis. Tokiu atveju prašymas teikiamas įstaigos, kurią vaikas turėtų lankyti, vadovui, o sprendimas priimamas įvertinus realias vietų galimybes.

    Ką verta pasitikrinti pateikiant prašymą

    Teikiant prašymus svarbiausia įsitikinti, kad nurodyti vaiko ir atstovų duomenys yra tikslūs, o kontaktai veikiantys, nes informavimas dažniausiai vyksta nuotoliniu būdu. Jei šeimos aplinkybės pasikeitė ar kilo klausimų dėl pasirinktos įstaigos, rekomenduojama nedelsti ir susisiekti su konkrečia mokykla ar darželiu.

  • „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: kur medinę dėžutę ir kodėl šis klausimas suklaidino tūkstančius

    „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: kur medinę dėžutę ir kodėl šis klausimas suklaidino tūkstančius

    „Atliekų kultūros“ egzaminas balandžio 30 dieną vyko jau septintą kartą ir šiemet sulaukė rekordinio susidomėjimo. Organizatorių duomenimis, registravosi daugiau kaip 24 000 dalyvių, o egzaminą laikė per 17 000 žmonių.

    Didžiausią aktyvumą tradiciškai rodė moksleiviai: beveik 15 000 mokinių prie iniciatyvos prisijungė per maždaug 500 ugdymo įstaigų visoje Lietuvoje. Egzaminas skirtas ne tik pasitikrinti žinias, bet ir priminti, kad rūšiavimas dažnai priklauso nuo situacijos, o ne nuo vienos taisyklės.

    Šių metų statistika parodė ir silpnąją vietą: vienas, atrodytų, paprastas klausimas daugeliui tapo klupiniu. Dalyvių buvo klausiama, į kurį konteinerį mesti medinę dėžutę, jei ji parduodama kartu su vaisiais ar uogomis, ir būtent ši detalė privertė dalį žmonių abejoti.

    Organizatoriai akcentuoja, kad tokie klausimai tikrina ne atmintinai išmoktą atsakymą, o gebėjimą įvertinti kontekstą. Praktikoje dažniausiai painiava kyla tada, kai reikia atskirti, ar daiktas konkrečiu atveju laikytinas pakuote, ar jau daiktu, kuris tvarkomas kaip atlieka pagal kitą logiką.

    Rezultatai atskleidė ir ryškius skirtumus tarp amžiaus grupių. Pavyzdžiui, 5–10 klasių grupėje iš daugiau nei 9 000 dalyvių visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys, o tai rodo, kad net ir aktyviai dalyvaujant žinios dar nėra tolygios.

    Jaunesniems dalyviams daugiau neaiškumų kėlė vartojimo įpročiai ir jų įtaka atliekų kiekiui, vyresniems dažniau strigo klausimai, susiję su taisyklėmis ir teisiniais aspektais. Tokia dinamika būdinga ir kasdienėse situacijose, kai sprendimus tenka priimti greitai, o taisyklės ne visada atrodo vienareikšmės.

    Egzaminas buvo pastebimas ne tik mokyklose: įsitraukė mokytojai, studentai, įvairių organizacijų ir įmonių darbuotojai. Tarp aktyviausių šiemet minėta AB „ORLEN Lietuva“, taip pat Radviliškio pagalbos šeimai centras, „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“.

    „Esame išsikėlę tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolatos kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose“, – sakė Saulius Matulaitis, AB „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.

    „Atliekų kultūros“ egzaminą organizuoja VAATC, o projektą globoja Aplinkos ministerija. Partneriais įvardijami Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai, prisidedantys prie turinio ir edukacijos sklaidos.

    Organizatoriai pabrėžia, kad šių metų patirtis yra pamoka ateičiai: rūšiavimo žinios dažniausiai auga per bandymus ir klaidas, o labiausiai įsimena būtent tie atvejai, kai „paprastas“ klausimas pasirodo turintis daugiau nei vieną niuansą. Tikimasi, kad kitąmet dalyviai sugrįš labiau pasitikintys ir geriau pasirengę įvertinti situacijas, kuriose lemia detalės.

    Norintys pasitikrinti žinias ir po egzamino gali spręsti skirtingų metų klausimus oficialioje egzamino platformoje. Taip siekiama, kad mokymasis nesibaigtų paskelbus rezultatus, o taptų įpročiu kasdienėse rūšiavimo situacijose.

  • Biržų rajone patvirtintas mokyklų sąrašas ugdymuisi šeimoje: kur kreiptis tėvams ir globėjams

    Biržų rajone patvirtintas mokyklų sąrašas ugdymuisi šeimoje: kur kreiptis tėvams ir globėjams

    Biržų rajono savivaldybė 2026 metų gegužės 4 dieną mero potvarkiu Nr. M-193 patvirtino švietimo įstaigų sąrašą, kurios padeda šeimoms organizuoti vaikų ugdymąsi šeimoje. Šis sprendimas aktualus tėvams, globėjams ir rūpintojams, planuojantiems ugdymą namuose pagal bendrąsias ugdymo programas.

    Savivaldybės patvirtintame sąraše nurodytos įstaigos tampa pagrindiniu kontaktu šeimai: jos konsultuoja, padeda suderinti ugdymo planą ir numatyti, kaip bus fiksuojama pažanga. Praktikoje tai reiškia, kad šeima turi aiškų kelrodį, kur kreiptis dėl dokumentų, konsultacijų ir pasiekimų vertinimo.

    Kurios įstaigos priskirtos Biržų rajone

    Ugdymuisi šeimoje Biržų rajone priskirtos šios švietimo įstaigos: Biržų „Saulės“ gimnazija, Biržų „Aušros“ pagrindinė mokykla ir Biržų r. Vabalninko Balio Sruogos gimnazija. Taip pat į sąrašą įtraukti Biržų lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ ir Biržų lopšelis-darželis „Genys“.

    Šios įstaigos nėra tik formalus „priskyrimas“: jos turi pareigą konsultuoti šeimas ir padėti susidėlioti ugdymo procesą, kad jis atitiktų nacionalinius reikalavimus. Tėvams tai suteikia daugiau aiškumo dėl atsakomybių pasidalijimo ir ugdymo tikslų.

    Kaip vyksta ugdymasis šeimoje

    Pagal galiojančią tvarką ugdymasis šeimoje vykdomas remiantis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintomis bendrosiomis ugdymo programomis. Įprastai šeima reguliariai konsultuojasi su priskirta mokykla ir, kai taikoma, su pradinio ugdymo mokytoju.

    Vienas svarbiausių etapų yra vaiko ugdymosi pasiekimų vertinimas: priskirta įstaiga padeda suderinti, kada ir kaip bus vertinama pažanga, kokie darbai ar atsiskaitymai bus reikalingi. Tai leidžia užtikrinti, kad ugdymasis namuose būtų palyginamas su mokykloje siekiamais rezultatais ir vaiko pasiekimai būtų pripažįstami.

    Dokumentai ir praktiniai žingsniai

    Šeimoms, ketinančioms rinktis ugdymąsi šeimoje, paprastai reikia užpildyti prašymus ir pateikti informaciją apie ugdymo organizavimą namuose. Taip pat vertinamos ugdymuisi šeimoje reikalingos sąlygos, kad vaiko mokymasis būtų nuoseklus ir saugus.

    Savivaldybė primena, kad priskirtos įstaigos konsultuoja ir padeda planuoti ugdymą, todėl tėvams rekomenduojama kreiptis į pasirinktą įstaigą dar prieš pradedant procesą. Ankstyva konsultacija dažniausiai padeda greičiau suderinti ugdymo planą ir išvengti dokumentų tikslinimo vėliau.

  • Molėtų rajono mokyklose tikrinama pažanga: startavo „Tvari mokykla 2030“ vertinimo vizitai

    2026 metais kovo ir balandžio mėnesiais Molėtų rajono savivaldybėje vyko programos „Tvari mokykla 2030“ nacionalinio vertinimo vizitai. Juos atliko Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros Tvarumo plėtros skyriaus specialistų komandos, aplankiusios aktyviai tvarumo iniciatyvose dalyvaujančias ugdymo įstaigas.

    Vizitų tikslas buvo įvertinti, kaip tvarumo principai realiai veikia kasdienėje mokyklų praktikoje: nuo ugdymo turinio ir bendruomenės įsitraukimo iki sprendimų, mažinančių aplinkosauginį pėdsaką. Taip pat daug dėmesio skirta tvarumo lyderystei ir bendradarbiavimui tarp mokyklų bei savivaldybės lygmens iniciatyvoms.

    Susitikimų metu kiekvienos įstaigos projekto komanda pristatė savo stiprybes, svarbiausias veiklas ir artimiausius planus. Vertintojai domėjosi, kaip tvarumas integruojamas į mokyklos kultūrą, kokiais būdais įtraukiami mokiniai, mokytojai ir tėvai, bei kaip užtikrinamas veiklų tęstinumas.

    Molėtų rajone programos darbotvarkėje šiuo metu dalyvauja 10 švietimo įstaigų, o 7 mokyklos pretenduoja į antrosios arba trečiosios pakopos įvertinimus. Ši atranka ir vertinimas mokykloms tampa ne tik patikrinimu, bet ir proga pasilyginti su nacionaliniais kriterijais bei gauti aiškesnes gaires tolesnei pažangai.

    Galutiniai vertinimo rezultatai bus skelbiami 2026 metais rugsėjo mėnesį, o mokykloms bus suteikiami „Tvarumo bruknės“ ženklai pagal pasiektas I, II arba III pakopas. Aukščiausią, trečiosios pakopos, įvertinimą pelniusios įstaigos bus kviečiamos į nacionalinį apdovanojimų renginį, planuojamą 2026 metais lapkričio mėnesį.

  • Nuo tvarių mokyklų iki tvarių bendruomenių: ko Šiauliai gali perimti iš Nyderlandų

    Nuo tvarių mokyklų iki tvarių bendruomenių: ko Šiauliai gali perimti iš Nyderlandų

    2026 metais balandžio 13–18 dienomis Nyderlanduose vyko stažuotė, organizuota Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros „LINEŠA“, įgyvendinant projektą „Tvari mokykla 2030“. Joje dalyvavo ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Badaukienė, koordinuojanti projektą Šiauliuose.

    Stažuotės tikslas buvo praktiškai susipažinti, kaip tvarumo principai Nyderlanduose integruojami ne tik į ugdymo turinį, bet ir į kasdienę mokyklos veiklą bei bendruomenės gyvenimą. Dalyviai lankėsi švietimo įstaigose ir vietose, kur tvarumas veikia kaip nuosekli sistema, o ne pavienės iniciatyvos.

    Mokykla kaip tvarumo laboratorija

    Vienas ryškiausių akcentų stažuotėje buvo ugdymo aplinkos, kuriose mokymasis sąmoningai perkeltas už tradicinės klasės ribų. Lankytose mokyklose, tarp jų Amity International School Amsterdam ir The International School of The Hague, didelis dėmesys skiriamas atviroms erdvėms, įtraukumui ir mokymuisi per patirtį.

    Gamtinė aplinka ir tyrinėjimas čia suprantami kaip ugdymo dalis: mokiniai skatinami stebėti, eksperimentuoti, priimti sprendimus ir reflektuoti savo veiksmų poveikį. Toks modelis padeda tvarumą formuoti kaip įprotį ir vertybinę laikyseną, o ne kaip atskirą temą pamokų plane.

    Dalyviai taip pat išskyrė nuolatinio tobulinimo metodologijos principus, nukreiptus į mokinio asmeninę pažangą ir atsakomybę už mokymosi rezultatą. Šie principai, anot stažuotės dalyvių, vis dažniau taikomi ir Šiaulių mokyklose, stiprinant savarankiškumą bei mokymosi motyvaciją.

    Kaip kuriamos tvarios bendruomenės

    Stažuotėje daug dėmesio skirta ir tam, kaip tvarumo sprendimai veikia už mokyklos ribų, gyvenamojoje aplinkoje. Nyderlanduose paplitęs bendruomeninis modelis, kai gyventojai sąmoningai telkiasi, kartu sprendžia energijos vartojimo, aplinkosaugos ir socialinio gyvenimo klausimus.

    Vienu įsimintiniausių pavyzdžių tapo Schoonschip Amsterdam rajonas Amsterdame, dažnai minimas kaip inovatyvus, ekologiškas ir socialiai tvarus kvartalas. Čia naudojamos saulės baterijos, šilumos siurbliai, išmanieji tinklai, o pagaminta energija gali būti paskirstoma tarp kaimynų, mažinant priklausomybę nuo išorinių išteklių.

    Gyvenimas ant vandens šiame rajone vertinamas ir kaip praktinis atsakas į klimato kaitos keliamus iššūkius, ypač kylančio jūros lygio rizikas, su kuriomis Nyderlandai susiduria istoriškai. Kartu tai laikoma ir vienu iš būdų reaguoti į būsto trūkumą tankiai apgyvendintose vietovėse.

    Ką tai reiškia Šiauliams?

    Stažuotės įžvalgos rodo, kad tvari mokykla gali būti ne tik pastatas ar atskiri aplinkosauginiai projektai, bet ir bendruomenę telkianti praktika. Kai tvarumo principai nuosekliai perkeliami į kasdienius sprendimus, jie tampa matomi mokyklos kultūroje ir vaikų elgsenoje.

    Šiauliams ši patirtis aktuali ir dėl to, kad tvarumo klausimai vis labiau siejami su švietimo kokybe, mokinių įsitraukimu ir bendruomenės stiprinimu. Nyderlandų pavyzdžiai leidžia į tvarumą žvelgti kaip į ilgalaikę kryptį, kuri gali jungti ugdymą, infrastruktūrą ir vietos žmonių bendradarbiavimą.

    Stažuotės dalyvių vertinimu, tokie pavyzdžiai skatina ieškoti sprendimų, kurie pritaikomi vietos kontekste, atsižvelgiant į mokyklų galimybes ir bendruomenių poreikius. Kartu tai kvietimas tvarumą matyti kaip kasdienę praktiką, o ne vien deklaruojamą tikslą.

  • Vaikų priėmimas į mokyklas per „Mokausi.lt“: ką svarbu žinoti tėvams 2026 metais

    Vaikų priėmimas į mokyklas per „Mokausi.lt“: ką svarbu žinoti tėvams 2026 metais

    Nuo 2026 metų Trakų rajono savivaldybėje, kaip ir visoje Lietuvoje, vaikų priėmimas į mokyklas vykdomas per nacionalinę sistemą „Mokausi.lt“. Savivaldybė pabrėžia, kad tai yra bendras šalies masto pokytis, keičiantis iki šiol taikytą priėmimo tvarką ir komunikaciją su ugdymo įstaigomis.

    Pereinamuoju laikotarpiu fiksuojami techniniai nesklandumai, dėl kurių daliai tėvų procesas gali užtrukti arba kelti neaiškumų. Savivaldybė nurodo, kad šie sutrikimai nėra susiję su jos priimamais sprendimais, tačiau pripažįstama, kad šeimoms tai sukelia papildomą įtampą ir nepatogumų.

    Kas daroma dėl sutrikimų?

    Trakų rajono savivaldybė teigia nuolat bendradarbiaujanti su sistemos kūrėjais ir administratoriais, kad techninės problemos būtų išspręstos kuo greičiau. Akcentuojama, kad prioritetas teikiamas praktiniams sprendimams, kurie užtikrintų sklandų priėmimą ir sumažintų tėvų patiriamus trikdžius.

    Taip pat numatoma sudaryti nenumatytų atvejų sprendimo komisiją, kuri operatyviai nagrinės sudėtingesnes individualias situacijas. Tikimasi, kad toks mechanizmas padės greičiau spręsti atvejus, kai automatiniai sistemos procesai ar standartiniai terminai neatliepia konkrečios šeimos situacijos.

    Ko tikėtis tėvams?

    Savivaldybė prašo tėvų kantrybės ir supratingumo pereinamuoju laikotarpiu, kol naujoji sistema stabilizuosis. Pabrėžiama, kad kiekvieno vaiko priėmimo klausimas bus išspręstas, o savivaldybė sieks, kad procesas vyktų kuo sklandžiau.

    Praktiniu požiūriu tėvams svarbu sekti oficialią savivaldybės ir mokyklų teikiamą informaciją apie priėmimo etapus, terminus ir prašymų būsenas sistemoje. Kilus neaiškumams ar užstrigus procesui, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į savivaldybę, kad situacija būtų įvertinta ir, jei reikia, perduota nagrinėti komisijai.

    Trakų rajono savivaldybė taip pat pabrėžia, kad centralizuotos sistemos tikslas yra suvienodinti priėmimo praktiką ir sumažinti skirtingų tvarkų įvairovę skirtingose savivaldybėse. Vis dėlto pirmieji mėnesiai dažnai būna jautriausi, todėl institucijos ragina gyventojus planuoti laiką iš anksto ir įvertinti, kad techniniai trikdžiai gali pasitaikyti.

    Trakų rajono savivaldybės informacija

  • „Rūšiavimo lyga“ startuoja: penktokų komandos varžysis žiniomis, kūryba ir finalu Vilniuje

    „Rūšiavimo lyga“ startuoja: penktokų komandos varžysis žiniomis, kūryba ir finalu Vilniuje

    Asociacija „Gamtos ateitis“ kviečia penktų klasių moksleivius iš visos Lietuvos įsitraukti į respublikinį konkursą „Rūšiavimo lyga“. Iniciatyvos tikslas – patraukliai ir praktiškai stiprinti vaikų žinias apie atliekų rūšiavimą bei atsakingą vartojimą.

    Konkurso veidu tapo komikas ir „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ vedėjas Paulius Ambrazevičius, kuris prisideda prie projekto kaip renginių vedėjas. Organizatoriai pabrėžia, kad rūšiavimo įgūdžiai formuojasi nuo pirmų kasdienių pasirinkimų, todėl mokyklų bendruomenėms svarbu ne tik kalbėti, bet ir veikti.

    „Rūšiuoti gali kiekvienas – tereikia pradėti“, – sako Paulius Ambrazevičius.

    Konkursas skirtas mokykloms, kurios gali suburti septynių mokinių komandą ir dalyvauti trijų etapų iššūkyje. Pirmajame etape komandos kviečiamos kūrybiškai pristatyti, kaip jų mokykloje rūšiuojamos atliekos, kokios iniciatyvos jau vyksta ir kuo bendruomenė išsiskiria.

    Į antrąjį etapą patekusios komandos dalyvaus nuotolinėje interaktyvioje viktorinoje, kurioje bus tikrinamos žinios apie rūšiavimą, pakuočių atliekas ir kasdienius sprendimus, mažinančius šiukšlių kiekį. Pasak organizatorių, toks formatas leidžia sulyginti skirtingų mokyklų galimybes ir skatina pasiruošimą klasėje.

    Aštuonios stipriausios komandos bus pakviestos į finalą Vilniuje, kuris vyks gegužės 26 dieną. Finalo metu dalyvių lauks ne tik klausimai, bet ir komandinės užduotys, kuriose svarbūs susitarimai, greita reakcija ir gebėjimas pritaikyti žinias praktikoje.

    Finalininkams numatyti prizai, tarp jų bilietai ir kelionė į krepšinio varžybas, ekskursijos į „Mokslo salą“ bei papildomi apdovanojimai mokytojams ir nominacijos komandoms. Organizatoriai ragina mokytojus ir auklėtojus nelaukti, nes komandų atranka priklausys ir nuo pirmojo etapo darbų kokybės.

    „Rūšiavimo lyga“ prisijungia prie platesnės tendencijos, kai tvarumo temos mokyklose vis dažniau įgauna varžybų, praktinių eksperimentų ir kūrybinių užduočių formą. Toks metodas padeda vaikams lengviau įsiminti rūšiavimo taisykles ir perkelti jas į namų aplinką, kur sprendimai dėl atliekų dažniausiai priimami kasdien.