CP v2

Tag: Mokyklos

  • Brandos egzaminai oro pavojaus metu: NŠA patikslino tvarką ir kandidatų pasirinkimus

    Brandos egzaminai oro pavojaus metu: NŠA patikslino tvarką ir kandidatų pasirinkimus

    Kas keičiasi 2026 metų sesijoje

    Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) patikslino veiksmų algoritmą 2026 metų valstybinių brandos egzaminų sesijai, numatant aiškią tvarką, kaip elgtis paskelbus oro pavojų. Atnaujintos nuostatos skirtos kandidatams, egzamino vykdytojams ir egzamino vykdymo centro administratoriams.

    Algoritmas apima kelis realius scenarijus: kai oro pavojus paskelbiamas dar prieš egzaminą, kai kandidatas į centrą neatvyksta, kai jau yra atvykęs, ir kai pavojus paskelbiamas egzamino metu. NŠA pabrėžia, kad tikslas yra suderinti kandidatų saugumą, civilinės saugos reikalavimus ir egzamino proceso tęstinumą.

    Jei pavojus paskelbiamas egzamino metu

    Jeigu oro pavojus paskelbiamas jau vykstant egzaminui, egzamino vykdymo centre esantys atsakingi asmenys pirmiausia užtikrina civilinės saugos procedūrų laikymąsi ir kandidatų saugumą. Praktikoje tai reiškia, kad veiksmai organizuojami pagal centro pasirengtą civilinės saugos planą ir oficialius nurodymus.

    Oro pavojui pasibaigus ir kandidatams grįžus į egzamino patalpą, numatoma galimybė pasirinkti vieną iš kelių sprendimų. Kandidatai gali tęsti egzaminą ir pateikti darbą vertinimui, gali netęsti egzamino, bet pateikti atliktą dalį vertinimui, arba gali netęsti egzamino ir siekti jo perkėlimo į pakartotinę sesiją.

    Kada galima prašyti perkelti egzaminą

    Jei kandidatas nusprendžia egzamino nebetęsti ir jo nepateikti vertinimui, numatyta aiški procedūra dėl perkėlimo. Tokiu atveju per dvi darbo dienas reikia kreiptis į mokyklos vadovą, kad egzaminas būtų perkeltas į pakartotinę sesiją.

    NŠA atkreipia dėmesį, kad tai yra terminuotas veiksmas, todėl kandidatams ir šeimoms svarbu iš anksto žinoti, į ką kreiptis ir kokių dokumentų ar patvirtinimų gali prireikti. Atnaujintas algoritmas skirtas sumažinti neaiškumą, kai sprendimus tenka priimti skubiai, esant padidintai įtampai.

    Tėvams primenama svarbi taisyklė

    NŠA taip pat pabrėžia, kad oro pavojaus metu tėvai turi laikytis civilinės saugos reikalavimų ir vykdyti oficialius nurodymus. Kandidatų pasiimti iš egzamino vykdymo centro negalima, kad nebūtų trikdomos nustatytos saugumo procedūros ir atsakingų institucijų veiksmai.

    Mokiniams, tėvams ir mokyklų bendruomenėms rekomenduojama iš anksto susipažinti su patikslinta tvarka ir pasirengti praktiniams klausimams: kaip bus koordinuojamas judėjimas centre, kada galima grįžti į patalpas ir kokios yra kandidato teisės po pertraukos.

    Aktuali informacija apie egzaminų eigą ir sprendimus oro pavojaus atveju skelbiama NŠA oficialiuose kanaluose ir perduodama žiniasklaidai. NŠA ragina vadovautis tik patikrinta informacija, kad būtų išvengta klaidinančių interpretacijų ir nereikalingo streso kandidatams.

  • „Atliekų kultūros“ egzaminas Klaipėdos rajone: kas šiemet surinko daugiausia taškų?

    „Atliekų kultūros“ egzaminas Klaipėdos rajone: kas šiemet surinko daugiausia taškų?

    Septintą kartą surengtas „Atliekų kultūros“ egzaminas subūrė moksleivius ir suaugusiuosius, norinčius pasitikrinti žinias apie atliekų rūšiavimą, vartojimo įpročius ir tvarumą. Klaipėdos rajone šiemet jame dalyvavo 566 žmonės, o geriausiai pasirodę dalyviai buvo pasveikinti savivaldybėje.

    Egzaminas vyko trijose amžiaus grupėse: 1–4 klasių mokiniams, 5–10 klasių mokiniams ir 11 klasių bei vyresniems dalyviams. Toks skirstymas leidžia palyginti žinias pagal skirtingus mokymosi etapus ir pamatyti, kaip aplinkosauginės temos įsitvirtina tiek mokyklose, tiek suaugusiųjų kasdienybėje.

    Kas tapo grupių lyderiais?

    1–4 klasių mokinių grupėje Klaipėdos rajone geriausiai pasirodė Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos 2a klasės mokinės Amelija Fetingytė ir Barbora Vaičiulytė. Jų mokytoja – Jurgita Kasputytė-Žadeikienė.

    5–10 klasių mokinių grupėje daugiausia taškų surinko Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinės mokyklos 6a klasės mokinė Deimantė Kumšlytė. 11 klasių ir vyresnių dalyvių grupėje išsiskyrė Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos mokytoja Ieva Jončienė ir Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos mokytoja Lilijana Peter.

    Ką akcentuoja savivaldybė?

    Pirmadienį laimėtojus pasveikino Klaipėdos rajono vicemerė Ligita Liutikienė. Savivaldybė pabrėžė, kad ugdymo įstaigų bendruomenės vis aktyviau įsitraukia į aplinkosaugines iniciatyvas, o tokios veiklos padeda formuoti ilgalaikius, praktikoje pritaikomus įpročius.

    „Rūšiavimas ir atsakingas vartojimas prasideda nuo žinių bei supratimo, kodėl tai svarbu. Džiugu matyti, kad mūsų mokyklos daug dėmesio skiria aplinkosauginiam švietimui, skatina mokinius domėtis tvarumu, tausoti gamtą ir atsakingai rūšiuoti atliekas“, – sakė vicemerė Ligita Liutikienė.

    Pasak organizatorių ir savivaldybės atstovų, „Atliekų kultūros“ egzaminas veikia kaip praktinis žinių patikrinimas, o kartu ir edukacinė priemonė, primenanti, kad teisingas rūšiavimas prasideda nuo kasdienių sprendimų. Rezultatai Klaipėdos rajone rodo, kad įsitraukimas auga ne tik tarp mokinių, bet ir tarp suaugusiųjų, kurie dažnai daro tiesioginę įtaką šeimų įpročiams.

  • Pagėgiuose pagerbti gabiausi mokiniai: kuo išsiskyrė šių metų pasiekimai ir laureatai

    Pagėgiuose pagerbti gabiausi mokiniai: kuo išsiskyrė šių metų pasiekimai ir laureatai

    Pagėgių savivaldybėje surengta gabių mokinių pagerbimo šventė, skirta įvertinti per mokslo metus pasiektus rezultatus ir aktyviausią jaunimą. Tokie renginiai paprastai apima akademinius laimėjimus, olimpiadų ir konkursų prizines vietas bei svarų indėlį į savivaldybės gyvenimą.

    Švietimo bendruomenė pabrėžia, kad gabumai vis dažniau matuojami ne vien pažymiais, bet ir gebėjimu spręsti problemas, dirbti komandoje, imtis iniciatyvų. Dėl to į apdovanojimų lauką patenka ir mokiniai, kurie garsina kraštą sporte, mene, pilietinėse veiklose ar atstovauja mokyklai respublikiniuose renginiuose.

    Kas laikoma gabiais mokiniais?

    Šiuolaikinėje ugdymo praktikoje gabumai siejami su aukštais mokymosi pasiekimais, kūrybiškumu, kritiniu mąstymu ir motyvacija. Mokyklos gabiuosius atpažįsta pagal stabiliai gerus rezultatus, išskirtinius pasiekimus dalykinėse olimpiadose, projektuose ar kūrybiniuose konkursuose.

    Ne mažiau svarbus ir mokinio nuoseklumas, gebėjimas planuoti laiką, atsakomybė už pasirinktą veiklą. Dėl šios priežasties pagerbimo šventės tampa ne tik apdovanojimu, bet ir aiškiu signalu kitiems mokiniams, kad pastangos ir atkaklumas yra pastebimi.

    Kodėl tokios šventės svarbios?

    Ekspertai švietime akcentuoja, kad pripažinimas didina mokinių įsitraukimą ir padeda išlaikyti motyvaciją ilgesnėje perspektyvoje. Ypač mažesnėse savivaldybėse viešas įvertinimas prisideda prie pasididžiavimo savo mokykla ir bendruomene, o kartu stiprina ryšį su gimtuoju kraštu.

    Tokie renginiai dažnai paskatina mokinius drąsiau rinktis sudėtingesnes užduotis, dalyvauti konkursuose, inicijuoti projektus ar atstovauti mokyklai už jos ribų. Kartu tai yra proga padėkoti mokytojams ir tėvams, kurie dažnai tampa kasdieniais pasiekimų bendraautoriais.

    Kokių tendencijų matoma švietime?

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama STEAM ugdymui, projektinei veiklai ir praktinių kompetencijų taikymui, o mokinių pasiekimai vertinami platesniame kontekste. Savivaldybėse ryškėja ir didesnis dėmesys emocinei gerovei, nes aukšti rezultatai dažnai reikalauja tinkamo krūvio ir palaikymo.

    Be to, mokyklos vis aktyviau taiko skaitmeninius įrankius ir, kur tinka, integruoja DI sprendimus mokymosi procese, tačiau akcentuoja atsakingą naudojimą ir akademinį sąžiningumą. Tai ypač aktualu vyresnėse klasėse, kai svarbu ne tik gauti atsakymą, bet ir suprasti sprendimo kelią.

    Pagėgių savivaldybės gabių mokinių pagerbimo šventė tampa dar vienu priminimu, kad pažanga kuriama kasdienėmis pastangomis, o geriausiųjų pavyzdys gali įkvėpti visą mokyklos bendruomenę. Tokie įvertinimai padeda išryškinti skirtingas stiprybes ir sudaro sąlygas talentams augti toliau.

  • ŠMSM: oro pavojaus signalas mokyklose turi reikšti vieną dalyką – vaikai lieka priedangose

    ŠMSM: oro pavojaus signalas mokyklose turi reikšti vieną dalyką – vaikai lieka priedangose

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) po pastarojo gyventojų perspėjimo signalo primena, kad ugdymo įstaigų reakcija į krizines situacijas turi būti vienoda ir aiški: gavus pranešimą apie oro pavojų, mokiniai ir darbuotojai nedelsiant nukreipiami į priedangas arba kitas saugias vietas, numatytas įstaigos ekstremaliųjų situacijų valdymo plane.

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad dalis mokyklų sureagavo atsakingai, tačiau kai kur vis dar kyla neaiškumų dėl veiksmų sekos. ŠMSM pabrėžia, jog oro pavojaus metu ugdymo įstaiga neturi kviesti tėvų pasiimti vaikų, kol nėra gautas oficialus pranešimas apie pavojaus pabaigą.

    Ko neturėtų daryti mokykla ir tėvai?

    ŠMSM akcentuoja, kad bandymai išleisti vaikus ar organizuoti jų perdavimą tėvams pavojaus metu gali sukelti papildomą riziką. Judėjimas lauke, spūstys prie mokyklų ar chaotiškas išėjimas iš pastato gali trukdyti operatyviems veiksmams ir didinti nesaugumą.

    Tėvams taip pat primenama nevykti į ugdymo įstaigas ir nereikalauti išleisti vaikų, kol galioja perspėjimas. Saugesnis sprendimas tokioje situacijoje yra laikytis nustatytos tvarkos ir laukti oficialios informacijos, kad pavojus baigėsi.

    Ką privalo užtikrinti ugdymo įstaigų vadovai?

    Ministerijos teigimu, kiekviena ugdymo įstaiga turi turėti galiojantį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, kuriame aiškiai numatyti veiksmai skirtingų grėsmių atvejais, įskaitant oro pavojų. Planas neturi būti formalumas, jis turi būti praktiškai pritaikomas ir suprantamas visiems bendruomenės nariams.

    ŠMSM pabrėžia, kad darbuotojai turi būti supažindinti su planu ir instruktuoti, kad realios grėsmės metu sprendimai būtų priimami nedelsiant ir organizuotai. Taip pat svarbu iš anksto sutarti dėl atsakomybių, kas lydi klases, kas tikrina patalpas, kas palaiko ryšį su administracija ir pagalbos tarnybomis.

    Komunikacija su tėvais krizės metu

    Atskiras dėmesys skiriamas komunikacijai: ugdymo įstaigos turi užtikrinti, kad tėvai ar globėjai laiku gautų aiškią informaciją, jog vaikai yra saugūs ir jais pasirūpinta. Ministerija ragina mokyklas iš anksto turėti paruoštus komunikacijos kanalus ir trumpas žinutes, kurios padėtų išvengti panikos.

    ŠMSM primena, kad pagrindinis tikslas oro pavojaus metu yra ne kuo greičiau išleisti vaikus namo, o užtikrinti, kad visi liktų saugioje vietoje iki oficialaus pranešimo apie pavojaus pabaigą. Daugiau praktinių rekomendacijų gyventojams dėl pasirengimo ekstremalioms situacijoms skelbiama ir nacionaliniuose informaciniuose kanaluose.

  • Ugdymo įstaigoms: ką daryti išgirdus perspėjimo sirenas ir kaip pasiruošti krizinei situacijai

    Gyventojų perspėjimo signalai ir kitos krizės situacijos ugdymo įstaigoms reiškia pareigą veikti greitai, aiškiai ir pagal iš anksto parengtą planą. Mokykloms ir darželiams svarbiausia užtikrinti vaikų saugumą, operatyviai informuoti bendruomenę ir vykdyti atsakingų institucijų nurodymus.

    Perspėjimo sirenos paprastai naudojamos informuoti apie galimą pavojų, kai būtina nedelsiant sekti oficialią informaciją. Tokiais atvejais rekomenduojama pirmiausia patikrinti, ar veikia ryšio kanalai, kuriais gaunami pranešimai, ir paskirti atsakingus darbuotojus, kurie koordinuotų veiksmus vietoje.

    Kaip elgtis išgirdus sirenas?

    Išgirdus perspėjimo signalą, ugdymo įstaiga turi nedelsdama pereiti prie nustatyto veiksmų algoritmo: nutraukti veiklas, užtikrinti, kad visi vaikai ir darbuotojai būtų prižiūrimi, o grupės ar klasės išliktų kartu. Svarbu vengti chaoso, todėl praktikoje būtina aiški komandų grandinė ir iš anksto suderintos atsakomybės.

    Vienas pirmųjų žingsnių yra gauti oficialias instrukcijas ir sekti patikimą informaciją. Jeigu nurodoma likti patalpose, dažniausiai taikomas laikino slėpimosi principas: vaikai perkeliami į saugesnes patalpas, ribojamas išėjimas į lauką, o durys ir langai laikomi uždaryti tiek, kiek reikalauja situacija.

    Evakuacija ir vaikų apskaita

    Jei skelbiama evakuacija, svarbiausia yra tvarka ir apskaita. Kiekviena klasė ar grupė turi iš anksto žinoti maršrutą, susirinkimo vietą, o pedagogai privalo turėti sąrašus, kad būtų galima greitai patikrinti, ar visi vaikai yra kartu.

    Ypatingą dėmesį reikia skirti vaikams, kuriems reikalinga papildoma pagalba: turintiems negalią, sveikatos sutrikimų ar patiriantiems stiprų stresą. Tokiais atvejais iš anksto parengti individualūs sprendimai ir atsakingi asmenys sumažina riziką ir leidžia išvengti vėlavimų.

    Komunikacija su tėvais ir pasirengimas

    Krizės metu komunikacija su tėvais turi būti aiški ir saikinga: pateikiama tik tai, kas patvirtinta, nurodomi konkretūs veiksmai ir kontaktai. Praktika rodo, kad iš anksto suderinti kanalai, pavyzdžiui, trumpųjų žinučių sistemos ar oficialūs įstaigos pranešimai, padeda sumažinti skambučių srautą ir klaidinančią informaciją.

    Ilgalaikį pasirengimą lemia reguliarūs mokymai ir pratybos, procedūrų atnaujinimas bei aiškiai suformuotos taisyklės darbuotojams. Ugdymo įstaigoms taip pat svarbu periodiškai įsivertinti, ar pakanka pirmosios pagalbos priemonių, ryšio įrangos ir ar visi darbuotojai žino, kur rasti veiksmų planą.

    Specialistai pabrėžia, kad geriausiai veikia paprastos ir nuosekliai kartojamos procedūros, kurios tinka skirtingiems scenarijams. „Svarbiausia yra iš anksto sutarti veiksmus, o pavojaus metu laikytis vieno aiškaus plano ir sekti oficialias instrukcijas“, – sakė civilinės saugos ekspertai.

    Ugdymo įstaigoms rekomenduojama nuolat peržiūrėti pasirengimą atsižvelgiant į kintančias grėsmes ir technologijas, kuriomis platinami perspėjimai. Kuo aiškesnis vidinis susitarimas ir kuo geriau apmokyta bendruomenė, tuo mažesnė rizika, kad krizės metu bus padaryta lemtingų klaidų.

  • Panevėžyje apdovanoti „Atliekų kultūros“ egzamino lyderiai: aktyviausios klasės gavo prizus

    Panevėžio miesto savivaldybėje pagerbti „Atliekų kultūros“ egzamino nugalėtojai ir aktyviausi dalyviai. Apdovanojimai įteikti geriausiai pasirodžiusiems miesto gyventojams, mokiniams bei jų mokytojams.

    Pasak Panevėžio miesto merės Loretos Masiliūnienės, tokios iniciatyvos stiprina ne tik žinias apie atliekų rūšiavimą, bet ir kasdienį įprotį rinktis atsakingą vartojimą. Anot jos, svarbu, kad aktyviai įsitraukia mokyklų bendruomenės ir šeimos.

    „Džiugu matyti, kad Panevėžyje auga karta, kuriai rūpi aplinka, atsakingas vartojimas ir tvarūs kasdieniai pasirinkimai“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    „Atliekų kultūros“ egzaminas Lietuvoje šiemet surengtas septintą kartą. Projektas kasmet suburia tūkstančius dalyvių ir yra skirtas gilinti žinias apie atliekų prevenciją, rūšiavimą, perdirbimą bei tvarumo sprendimus namų ūkiuose ir mokyklose.

    Šiais metais egzamine dalyvavo 491 Panevėžio miesto gyventojas. Iš jų 124 dalyviai buvo 1–4 klasių grupėje, 236 – 5–10 klasių grupėje, o 131 – 11 klasių ir vyresniųjų grupėje.

    Panevėžys pateko tarp 10 aktyviausių šalies savivaldybių ir užėmė 10-ąją vietą. Savivaldybė pabrėžia, kad platus įsitraukimas rodo augantį visuomenės dėmesį praktiniams aplinkosaugos įgūdžiams.

    Tarp geriausių rezultatų pasiekusiųjų 1–4 klasių grupėje išskirti „Vilties“ progimnazijos ir Alfonso Lipniūno progimnazijos mokiniai. 5–10 klasių grupėje geriausiai pasirodė „Ąžuolo“ progimnazijos mokinys Artonas Gelumbauskas, o vyresniųjų grupėje – panevėžietė Rasa Galkauskienė.

    Pagerbtos ir aktyviausiai dalyvavusių klasių mokytojos, prisidėjusios prie mokinių pasirengimo bei tvarumo temų integravimo ugdymo procese. Aktyviausioms klasėms 1–4 ir 5–10 klasių grupėse skirtos ekskursijos ir edukacijos Panevėžio nepavojingų atliekų sąvartyne.

    Specialus prizas taip pat skirtas „Ąžuolo“ progimnazijos 6C klasei. Jai laidų vedėja ir žurnalistė Rūta Lukoševičiūtė-Daudienė dovanoja paskaitą apie tvarius gyvenimo įpročius „Tėvams – mįslė, mums – atradimas“.

    Egzaminą organizuoja UAB Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras. Projektą globoja Aplinkos ministerija, o partneriais yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai, prisidedantys prie aplinkosauginio švietimo visoje Lietuvoje.

  • Panevėžio darnaus judumo projektas: kas pasikeitė mokyklose ir kurios bendruomenės buvo įvertintos

    Panevėžio miesto savivaldybėje aptarti darnaus judumo projekto rezultatai: kaip keitėsi mokinių keliavimo įpročiai ir kokių priemonių imtasi, kad kelionės į mokyklą būtų saugesnės bei draugiškesnės aplinkai. Susitikime taip pat pagerbtos aktyviausiai projekte dalyvavusios mokyklų bendruomenės.

    Renginys vyko įgyvendinant projektą DJP BSR, kurio tikslas – stiprinti Baltijos jūros regiono miestų darnaus judumo planavimą, stebėseną ir vertinimą. Panevėžyje buvo pristatytos mokyklose įgyvendintos veiklos, bendruomenių įsitraukimo patirtys ir numatytos tolesnės iniciatyvos.

    „Mokyklų bendruomenės parodė, kad miesto pokyčiai prasideda nuo kasdienių pasirinkimų. Kai daugiau vaikų ir jaunimo renkasi eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu ar naudotis viešuoju transportu, kuriama saugesnė, sveikesnė ir draugiškesnė miesto aplinka visiems“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Kokios priemonės įdiegtos prie mokyklų

    Susitikime aptarta, kaip naudojama dviračių ir paspirtukų infrastruktūra prie ugdymo įstaigų, kokie pokyčiai matomi mokinių maršrutuose ir kas labiausiai motyvuoja rinktis netaršius judėjimo būdus. Miestas pabrėžė, kad tokios priemonės svarbios ne tik aplinkosaugai, bet ir kasdieniam saugumui, ypač piko metu prie mokyklų.

    Įgyvendinant projektą prie dešimties Panevėžio mokyklų įrengti stovai aplinkai draugiškoms transporto priemonėms. Taip pat vyko edukacijos mokiniams ir mokytojams apie darnų judumą, saugų eismą mieste ir dviračių priežiūros pagrindus.

    Ką planuoja rudenį

    Su mokyklų atstovais aptarta rudenį planuojama iniciatyva, siejama su Europos judumo savaite ir Diena be automobilio. Jos metu numatoma dar aktyviau skatinti mokinius rinktis ėjimą pėsčiomis, važiavimą dviračiu ar viešąjį transportą, o bendruomenes įtraukti į praktinius iššūkius bei veiklas.

    Diskusijose akcentuota, kad ilgalaikį poveikį dažniausiai duoda ne vienkartiniai renginiai, o nuoseklus infrastruktūros, švietimo ir mokyklos vidaus taisyklių derinimas. Tokie projektai padeda savivaldybėms tiksliau įsivertinti, kas veikia, ir planuoti sprendimus pagal realius bendruomenių poreikius.

    Pagerbtos mokyklų bendruomenės

    Susitikimo metu įvertintos mokyklos, kurios išsiskyrė aktyvia veikla formuojant tvaresnius keliavimo įpročius. Nominacijos įteiktos už bendruomeniškumą, vaikštumo kultūros stiprinimą, saugumo jausmą kelionėse ir viešojo transporto pasirinkimą.

    Projekte dalyvauja partneriai iš kelių Baltijos jūros regiono šalių, o pagrindinis partneris yra Turku miestas Suomijoje. Bendra projekto vertė siekia 3,07 mln. eurų, Panevėžio miesto savivaldybei veikloms skirta 208 tūkst. eurų, projektas įgyvendinamas nuo 2023 metų lapkričio iki 2026 metų spalio.

  • Visagine skambės paskutiniai skambučiai: kada ir kur vyks abiturientų šventės mieste

    Visagine skambės paskutiniai skambučiai: kada ir kur vyks abiturientų šventės mieste

    Pavasariui įsibėgėjant Visagine prasideda viena laukiamiausių mokslo metų tradicijų – paskutiniai skambučiai. Ši šventė simboliškai užbaigia abiturientų kasdienybę mokyklose ir žymi perėjimą į brandos egzaminų bei tolimesnių pasirinkimų etapą.

    Šiemet paskutiniai skambučiai mieste vyks skirtingomis dienomis ir skirtingose ugdymo įstaigose. Renginiai numatyti tiek gimnazijose, tiek progimnazijose bei profesinio mokymo centre, todėl dalyviai raginami pasitikrinti tikslius laikus.

    Paskutinių skambučių datos

    Visagino inžinerijos ir technologijos mokymo centre paskutinis skambutis vyks gegužės 27 dieną 11.00 valandą. Tuo metu Visagino „Atgimimo“ gimnazijoje šventė numatyta gegužės 29 dieną 11.00 valandą.

    Visagino „Verdenės“ gimnazijoje paskutinis skambutis vyks gegužės 29 dieną 13.00 valandą. Vėliau, birželio pradžioje, šventės persikels į progimnazijas ir pagrindinę mokyklą.

    Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijoje paskutinis skambutis planuojamas birželio 3 dieną 10.00 valandą, o Visagino „Draugystės“ progimnazijoje – birželio 4 dieną 10.00 valandą. Visagino „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje šventė vyks birželio 5 dieną 12.00 valandą.

    Ką svarbu žinoti atvykstantiems

    Paskutinio skambučio renginiai dažniausiai pritraukia ne tik mokyklų bendruomenes, bet ir mokinių artimuosius, todėl prie ugdymo įstaigų galima tikėtis didesnių srautų. Atvykstantiems verta numatyti daugiau laiko atėjimui ir automobilių parkavimui.

    Šventės abiturientams tampa startu į intensyvų laikotarpį prieš brandos egzaminus, o mokykloms – proga atsisveikinti su išleidžiamomis klasėmis. Miestas kviečia palaikyti jaunuolius ir kartu pasidžiaugti svarbia jų gyvenimo riba.

    Informacija parengta pagal Visagino savivaldybės administracijos pateiktus pranešimus.

  • Kauno rajone atsirado „Pokyčių taškai“: kaip žemėlapyje rasti darbus savo seniūnijoje

    Kauno rajone gyventojai vis dažniau pastebi specialius ženklus, vadinamus Pokyčių taškais. Jie žymi vietas, kuriose vyksta arba planuojami savivaldybės darbai, susiję su kasdieniu patogumu ir viešąja infrastruktūra.

    Tokie ženklinimai padeda aiškiau suprasti, kur ir kokie projektai vykdomi: nuo atnaujinamų parkų ir viešųjų erdvių iki mokyklų, darželių, sporto bei kultūros objektų. Savivaldybės teigimu, tikslas yra paprasčiau ir matomiau parodyti, kaip konkrečiose vietose keičiasi aplinka.

    Gyventojams taip pat siūloma naudotis internetiniu darbų žemėlapiu, kuriame pateikiama informacija apie projektus skirtingose seniūnijose. Žemėlapis nuolat pildomas, todėl vienoje vietoje galima matyti tiek jau vykdomus, tiek artimiausiu metu planuojamus darbus.

    Pastaraisiais metais savivaldybės visoje Lietuvoje vis dažniau renkasi viešą projektų skaidrinimą per interaktyvius žemėlapius ir vietoje matomą ženklinimą. Tai leidžia gyventojams lengviau sekti darbų eigą, geriau suprasti, kodėl tam tikrose vietose vyksta statybos ar ribojimai, ir greičiau rasti aktualią informaciją pagal savo gyvenamąją teritoriją.

    Kauno rajono savivaldybė pabrėžia, kad pokyčiai prasideda nuo bendruomenių poreikių ir idėjų, o projektų kryptis apima tiek švietimo, tiek susisiekimo, tiek laisvalaikio infrastruktūrą. Gyventojai kviečiami stebėti atnaujinimus savo seniūnijoje ir įvertinti, kaip keičiasi kasdienė aplinka.

  • Kėdainiuose aptarti smurto tarp vaikų atvejai: savivaldybė ir Vaiko teisių tarnyba ieško sprendimų

    Kėdainiuose aptarti smurto tarp vaikų atvejai: savivaldybė ir Vaiko teisių tarnyba ieško sprendimų

    Gegužės 8 dieną Kėdainių rajono savivaldybėje įvyko susitikimas, kuriame aptartos pastarųjų dienų aktualijos, susijusios su vaikų saugumu. Prie vieno stalo susėdo savivaldybės vadovai, su vaikais dirbančių įstaigų vadovai, atsakingi specialistai ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai.

    Susitikime dalyvavo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė, Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Deividas Aidukas bei jo komanda. Pagrindinis dėmesys skirtas smurto pasireiškimui tarp vaikų ir tam, kaip institucijos turėtų reaguoti greičiau bei nuosekliau, kai nukenčia nepilnamečiai.

    Ko trūksta reaguojant į incidentus

    Diskusijose akcentuota, kad svarbiausia grandis yra institucijų bendradarbiavimas ir aiškūs veiksmai, kai kyla grėsmė vaiko saugumui. Aptarti teisiniai aspektai ir praktiniai klausimai, kaip užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami savalaikiai, o pagalba šeimai būtų ne formali, o realiai pasiekiama.

    Švietimo įstaigų vadovai perdavė ir konkrečią žinutę apie darbą su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Pasak jų, ne visada pakanka laiko pateikti prašomą informaciją, o priėmus sprendimus trūksta atgalinio ryšio, kuris padėtų mokykloms ir specialistams derinti tolimesnius veiksmus.

    Mokyklos, telefonai ir tėvų atsakomybė

    Atskirai kalbėta apie vaikų elgesį mokyklose ir mobiliųjų telefonų naudojimą švietimo įstaigose. Dalyviai svarstė, kad ekranų įpročiai ir dėmesio išskaidymas gali prisidėti prie įtampos, konfliktų bei emocinių sunkumų, todėl mokykloms svarbu turėti aiškias taisykles ir jų nuosekliai laikytis.

    Daug dėmesio skirta tėvų atsakomybei ir situacijoms, kai šeimos išgyvena skyrybas. Susitikime taip pat aptarta, kaip stiprinti tėvystės mokymus ir kokių priemonių reikia, kad vaiko interesai konfliktinėse situacijose neliktų paraštėse.

    Priklausomybės ir socialinių tinklų poveikis

    Susitikimo metu akcentuota, kad iššūkių kelia ne tik socialinę atskirtį patiriančios šeimos. Buvo kalbėta, jog kartais problemos ryškėja ir pasiturinčiose, išsilavinusių žmonių šeimose, kai vaiko poreikiai lieka nepastebėti, o suaugusieji praranda kasdienį ryšį su vaikais.

    Taip pat įvardyta priklausomybių turinčių vaikų pagalbos stoka ir būtinybė stiprinti paslaugų prieinamumą. Dalyviai aptarė ir neigiamą socialinių tinklų bei žiniasklaidos įtaką vaikų emocinei būsenai, pabrėždami, kad vaikai dažnai tampa visuomenėje augančios įtampos atspindžiu.

    Susitikimas, anot savivaldybės ir tarnybos atstovų, vyko konstruktyvia ir dalykiška atmosfera. Sutarta telkti pastangas dėl bendro tikslo: stiprinti vaikų teisių apsaugos sistemą ir užtikrinti savalaikę, kokybišką pagalbą vaikams bei jų šeimoms.