CP v2

Tag: Mokyklos

  • Molėtų rajono mokyklose tikrinama pažanga: startavo „Tvari mokykla 2030“ vertinimo vizitai

    2026 metais kovo ir balandžio mėnesiais Molėtų rajono savivaldybėje vyko programos „Tvari mokykla 2030“ nacionalinio vertinimo vizitai. Juos atliko Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros Tvarumo plėtros skyriaus specialistų komandos, aplankiusios aktyviai tvarumo iniciatyvose dalyvaujančias ugdymo įstaigas.

    Vizitų tikslas buvo įvertinti, kaip tvarumo principai realiai veikia kasdienėje mokyklų praktikoje: nuo ugdymo turinio ir bendruomenės įsitraukimo iki sprendimų, mažinančių aplinkosauginį pėdsaką. Taip pat daug dėmesio skirta tvarumo lyderystei ir bendradarbiavimui tarp mokyklų bei savivaldybės lygmens iniciatyvoms.

    Susitikimų metu kiekvienos įstaigos projekto komanda pristatė savo stiprybes, svarbiausias veiklas ir artimiausius planus. Vertintojai domėjosi, kaip tvarumas integruojamas į mokyklos kultūrą, kokiais būdais įtraukiami mokiniai, mokytojai ir tėvai, bei kaip užtikrinamas veiklų tęstinumas.

    Molėtų rajone programos darbotvarkėje šiuo metu dalyvauja 10 švietimo įstaigų, o 7 mokyklos pretenduoja į antrosios arba trečiosios pakopos įvertinimus. Ši atranka ir vertinimas mokykloms tampa ne tik patikrinimu, bet ir proga pasilyginti su nacionaliniais kriterijais bei gauti aiškesnes gaires tolesnei pažangai.

    Galutiniai vertinimo rezultatai bus skelbiami 2026 metais rugsėjo mėnesį, o mokykloms bus suteikiami „Tvarumo bruknės“ ženklai pagal pasiektas I, II arba III pakopas. Aukščiausią, trečiosios pakopos, įvertinimą pelniusios įstaigos bus kviečiamos į nacionalinį apdovanojimų renginį, planuojamą 2026 metais lapkričio mėnesį.

  • Nuo tvarių mokyklų iki tvarių bendruomenių: ko Šiauliai gali perimti iš Nyderlandų

    Nuo tvarių mokyklų iki tvarių bendruomenių: ko Šiauliai gali perimti iš Nyderlandų

    2026 metais balandžio 13–18 dienomis Nyderlanduose vyko stažuotė, organizuota Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros „LINEŠA“, įgyvendinant projektą „Tvari mokykla 2030“. Joje dalyvavo ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Badaukienė, koordinuojanti projektą Šiauliuose.

    Stažuotės tikslas buvo praktiškai susipažinti, kaip tvarumo principai Nyderlanduose integruojami ne tik į ugdymo turinį, bet ir į kasdienę mokyklos veiklą bei bendruomenės gyvenimą. Dalyviai lankėsi švietimo įstaigose ir vietose, kur tvarumas veikia kaip nuosekli sistema, o ne pavienės iniciatyvos.

    Mokykla kaip tvarumo laboratorija

    Vienas ryškiausių akcentų stažuotėje buvo ugdymo aplinkos, kuriose mokymasis sąmoningai perkeltas už tradicinės klasės ribų. Lankytose mokyklose, tarp jų Amity International School Amsterdam ir The International School of The Hague, didelis dėmesys skiriamas atviroms erdvėms, įtraukumui ir mokymuisi per patirtį.

    Gamtinė aplinka ir tyrinėjimas čia suprantami kaip ugdymo dalis: mokiniai skatinami stebėti, eksperimentuoti, priimti sprendimus ir reflektuoti savo veiksmų poveikį. Toks modelis padeda tvarumą formuoti kaip įprotį ir vertybinę laikyseną, o ne kaip atskirą temą pamokų plane.

    Dalyviai taip pat išskyrė nuolatinio tobulinimo metodologijos principus, nukreiptus į mokinio asmeninę pažangą ir atsakomybę už mokymosi rezultatą. Šie principai, anot stažuotės dalyvių, vis dažniau taikomi ir Šiaulių mokyklose, stiprinant savarankiškumą bei mokymosi motyvaciją.

    Kaip kuriamos tvarios bendruomenės

    Stažuotėje daug dėmesio skirta ir tam, kaip tvarumo sprendimai veikia už mokyklos ribų, gyvenamojoje aplinkoje. Nyderlanduose paplitęs bendruomeninis modelis, kai gyventojai sąmoningai telkiasi, kartu sprendžia energijos vartojimo, aplinkosaugos ir socialinio gyvenimo klausimus.

    Vienu įsimintiniausių pavyzdžių tapo Schoonschip Amsterdam rajonas Amsterdame, dažnai minimas kaip inovatyvus, ekologiškas ir socialiai tvarus kvartalas. Čia naudojamos saulės baterijos, šilumos siurbliai, išmanieji tinklai, o pagaminta energija gali būti paskirstoma tarp kaimynų, mažinant priklausomybę nuo išorinių išteklių.

    Gyvenimas ant vandens šiame rajone vertinamas ir kaip praktinis atsakas į klimato kaitos keliamus iššūkius, ypač kylančio jūros lygio rizikas, su kuriomis Nyderlandai susiduria istoriškai. Kartu tai laikoma ir vienu iš būdų reaguoti į būsto trūkumą tankiai apgyvendintose vietovėse.

    Ką tai reiškia Šiauliams?

    Stažuotės įžvalgos rodo, kad tvari mokykla gali būti ne tik pastatas ar atskiri aplinkosauginiai projektai, bet ir bendruomenę telkianti praktika. Kai tvarumo principai nuosekliai perkeliami į kasdienius sprendimus, jie tampa matomi mokyklos kultūroje ir vaikų elgsenoje.

    Šiauliams ši patirtis aktuali ir dėl to, kad tvarumo klausimai vis labiau siejami su švietimo kokybe, mokinių įsitraukimu ir bendruomenės stiprinimu. Nyderlandų pavyzdžiai leidžia į tvarumą žvelgti kaip į ilgalaikę kryptį, kuri gali jungti ugdymą, infrastruktūrą ir vietos žmonių bendradarbiavimą.

    Stažuotės dalyvių vertinimu, tokie pavyzdžiai skatina ieškoti sprendimų, kurie pritaikomi vietos kontekste, atsižvelgiant į mokyklų galimybes ir bendruomenių poreikius. Kartu tai kvietimas tvarumą matyti kaip kasdienę praktiką, o ne vien deklaruojamą tikslą.

  • Vaikų priėmimas į mokyklas per „Mokausi.lt“: ką svarbu žinoti tėvams 2026 metais

    Vaikų priėmimas į mokyklas per „Mokausi.lt“: ką svarbu žinoti tėvams 2026 metais

    Nuo 2026 metų Trakų rajono savivaldybėje, kaip ir visoje Lietuvoje, vaikų priėmimas į mokyklas vykdomas per nacionalinę sistemą „Mokausi.lt“. Savivaldybė pabrėžia, kad tai yra bendras šalies masto pokytis, keičiantis iki šiol taikytą priėmimo tvarką ir komunikaciją su ugdymo įstaigomis.

    Pereinamuoju laikotarpiu fiksuojami techniniai nesklandumai, dėl kurių daliai tėvų procesas gali užtrukti arba kelti neaiškumų. Savivaldybė nurodo, kad šie sutrikimai nėra susiję su jos priimamais sprendimais, tačiau pripažįstama, kad šeimoms tai sukelia papildomą įtampą ir nepatogumų.

    Kas daroma dėl sutrikimų?

    Trakų rajono savivaldybė teigia nuolat bendradarbiaujanti su sistemos kūrėjais ir administratoriais, kad techninės problemos būtų išspręstos kuo greičiau. Akcentuojama, kad prioritetas teikiamas praktiniams sprendimams, kurie užtikrintų sklandų priėmimą ir sumažintų tėvų patiriamus trikdžius.

    Taip pat numatoma sudaryti nenumatytų atvejų sprendimo komisiją, kuri operatyviai nagrinės sudėtingesnes individualias situacijas. Tikimasi, kad toks mechanizmas padės greičiau spręsti atvejus, kai automatiniai sistemos procesai ar standartiniai terminai neatliepia konkrečios šeimos situacijos.

    Ko tikėtis tėvams?

    Savivaldybė prašo tėvų kantrybės ir supratingumo pereinamuoju laikotarpiu, kol naujoji sistema stabilizuosis. Pabrėžiama, kad kiekvieno vaiko priėmimo klausimas bus išspręstas, o savivaldybė sieks, kad procesas vyktų kuo sklandžiau.

    Praktiniu požiūriu tėvams svarbu sekti oficialią savivaldybės ir mokyklų teikiamą informaciją apie priėmimo etapus, terminus ir prašymų būsenas sistemoje. Kilus neaiškumams ar užstrigus procesui, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į savivaldybę, kad situacija būtų įvertinta ir, jei reikia, perduota nagrinėti komisijai.

    Trakų rajono savivaldybė taip pat pabrėžia, kad centralizuotos sistemos tikslas yra suvienodinti priėmimo praktiką ir sumažinti skirtingų tvarkų įvairovę skirtingose savivaldybėse. Vis dėlto pirmieji mėnesiai dažnai būna jautriausi, todėl institucijos ragina gyventojus planuoti laiką iš anksto ir įvertinti, kad techniniai trikdžiai gali pasitaikyti.

    Trakų rajono savivaldybės informacija

  • „Rūšiavimo lyga“ startuoja: penktokų komandos varžysis žiniomis, kūryba ir finalu Vilniuje

    „Rūšiavimo lyga“ startuoja: penktokų komandos varžysis žiniomis, kūryba ir finalu Vilniuje

    Asociacija „Gamtos ateitis“ kviečia penktų klasių moksleivius iš visos Lietuvos įsitraukti į respublikinį konkursą „Rūšiavimo lyga“. Iniciatyvos tikslas – patraukliai ir praktiškai stiprinti vaikų žinias apie atliekų rūšiavimą bei atsakingą vartojimą.

    Konkurso veidu tapo komikas ir „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ vedėjas Paulius Ambrazevičius, kuris prisideda prie projekto kaip renginių vedėjas. Organizatoriai pabrėžia, kad rūšiavimo įgūdžiai formuojasi nuo pirmų kasdienių pasirinkimų, todėl mokyklų bendruomenėms svarbu ne tik kalbėti, bet ir veikti.

    „Rūšiuoti gali kiekvienas – tereikia pradėti“, – sako Paulius Ambrazevičius.

    Konkursas skirtas mokykloms, kurios gali suburti septynių mokinių komandą ir dalyvauti trijų etapų iššūkyje. Pirmajame etape komandos kviečiamos kūrybiškai pristatyti, kaip jų mokykloje rūšiuojamos atliekos, kokios iniciatyvos jau vyksta ir kuo bendruomenė išsiskiria.

    Į antrąjį etapą patekusios komandos dalyvaus nuotolinėje interaktyvioje viktorinoje, kurioje bus tikrinamos žinios apie rūšiavimą, pakuočių atliekas ir kasdienius sprendimus, mažinančius šiukšlių kiekį. Pasak organizatorių, toks formatas leidžia sulyginti skirtingų mokyklų galimybes ir skatina pasiruošimą klasėje.

    Aštuonios stipriausios komandos bus pakviestos į finalą Vilniuje, kuris vyks gegužės 26 dieną. Finalo metu dalyvių lauks ne tik klausimai, bet ir komandinės užduotys, kuriose svarbūs susitarimai, greita reakcija ir gebėjimas pritaikyti žinias praktikoje.

    Finalininkams numatyti prizai, tarp jų bilietai ir kelionė į krepšinio varžybas, ekskursijos į „Mokslo salą“ bei papildomi apdovanojimai mokytojams ir nominacijos komandoms. Organizatoriai ragina mokytojus ir auklėtojus nelaukti, nes komandų atranka priklausys ir nuo pirmojo etapo darbų kokybės.

    „Rūšiavimo lyga“ prisijungia prie platesnės tendencijos, kai tvarumo temos mokyklose vis dažniau įgauna varžybų, praktinių eksperimentų ir kūrybinių užduočių formą. Toks metodas padeda vaikams lengviau įsiminti rūšiavimo taisykles ir perkelti jas į namų aplinką, kur sprendimai dėl atliekų dažniausiai priimami kasdien.