Tag: Mokyklos

  • Niujorkas užveria DI mokyklose: iki 8 klasės blokuos „ChatGPT“ ir „Claude“

    Niujorkas užveria DI mokyklose: iki 8 klasės blokuos „ChatGPT“ ir „Claude“

    Vienas didžiausių JAV švietimo tinklų nusprendė griežtai apriboti generatyvų DI pradinėse ir pagrindinėse klasėse. Niujorko miesto valstybinėse mokyklose planuojama blokuoti tokias paslaugas kaip „ChatGPT“ ir „Claude“ mokiniams nuo 2 iki 8 klasės.

    Skelbiama, kad ribojimai paliestų beveik 600 000 vaikų, o taisyklės iš pradžių būtų taikomos vienerius metus. Per šį laikotarpį administracija, mokytojai ir tėvai vertins, kaip DI veikia mokymosi rezultatus, savarankiškumą ir tarpusavio santykius mokykloje.

    Apribojimai siejami ne tik su akademiniu sąžiningumu, bet ir su saugumu bei kontrole. Miestas ketina išjungti DI funkcijas daugiau nei 38 anksčiau naudoti leistose programose, motyvuodamas griežtesniais reikalavimais duomenų apsaugai ir technologijų priežiūrai.

    „Technologijų industrija nori, kad patikėtume: DI ankstyvajame ugdyme yra ne tik neišvengiamas, bet ir būtinas. Mes to taip nematome“, – sakė Niujorko meras Zohranas Mamdani.

    Vyresnių klasių mokiniai galėtų gauti prieigą prie riboto DI įrankių rinkinio, tačiau kartu būtų stiprinamas kritinio vertinimo ugdymas. Tokia kryptis atitinka augančią tarptautinę tendenciją mokyklose ne tik diegti skaitmenines priemones, bet ir mokyti atpažinti netikslumus, šališkumą bei turinio generavimo ribas.

    Mokytojams DI žadama palikti kaip pagalbinę priemonę pamokų planavimui ir medžiagos rengimui. Tačiau DI nebūtų leidžiama naudoti mokinių darbams vertinti ar sprendimams dėl pažymių priimti, siekiant išvengti skaidrumo ir atsakomybės problemų.

    Didžiausias iššūkis išlieka kontrolė už mokyklos ribų, nes mokiniai gali naudotis pokalbių robotais namuose, atlikdami namų darbus. Niujorko mokyklų kanclerė Kamar Samuels pabrėžė, kad realus poveikis priklausys nuo bendradarbiavimo su tėvais ir aiškių susitarimų dėl naudojimo namų aplinkoje.

    Šie sprendimai yra platesnės politikos dalis, kuria siekiama mažinti laiką prie ekranų pagal amžių ir aiškiau apibrėžti, kokios skaitmeninės priemonės klasėse yra būtinos. Numatomos išimtys mokiniams su negalia ir tiems, kuriems reikia papildomos pagalbos mokantis anglų kalbos.

    Niujorke taip pat buriama darbo grupė iš mokytojų, tėvų ir mokinių atstovų, kuri analizuos vienerių metų ribojimų rezultatus ir teiks rekomendacijas ateičiai. Jei priemonės pasiteisins, tikėtina, kad bus pereita prie nuolatinės tvarkos, aiškiau atskiriančios, kada DI yra mokymosi pagalbininkas, o kada tampa rizika mokinių savarankiškumui.

  • Vaikai klasėje tampa svetimi? „Herojaus kelionės“ programa rodo, kaip sustabdyti patyčias

    Klasėje gali būti 25 mokiniai, tačiau tai dar nereiškia, kad joje yra bendruomenė. Vaikai neretai mokosi kartu metų metus, bet jaučiasi nesaugūs, nepasitiki vieni kitais ir vengia kalbėtis. Tokiose aplinkose patyčios ir konfliktai greitai tampa kasdienybe, o ne pavieniais atvejais.

    Švietimo bendruomenė vis dažniau pabrėžia, kad vien drausminės priemonės ar moralizuojančios paskaitos problemų neišsprendžia. Tam reikia ilgalaikio darbo su grupės santykiais, aiškių taisyklių, suaugusiųjų nuoseklumo ir vaikams suprantamų būdų mokytis bendravimo. Būtent tokį kelią siūlo patyriminė programa „Herojaus kelionė“.

    Saugi erdvė sudėtingoms situacijoms

    Programą kūrusi VšĮ „Domus Solis“ vadovė dr. Irena Blaževičė pabrėžia, kad sudėtingo elgesio neįmanoma pakeisti vien nurodymais, kas yra gerai ir blogai. Jos teigimu, vaikams svarbiausia ne teorija apie emocijas, o patirtis, kuri leidžia kitaip pamatyti save ir kitus. Tam kuriamos situacijos, kuriose mokomasi išgyvenant, o ne klausantis.

    „Vaikams ir paaugliams reikia ne teorinių pamokų apie emocijas, o realios patirties, po kurios galima kalbėtis ir suprasti, kas įvyko“, – sakė I. Blaževičė.

    Programoje naudojami patirtinio mokymosi principai: vaikai pirmiausia patenka į užduotį ar socialinį išbandymą, o vėliau kartu su grupe reflektuoja. Taip aptariami tokie klausimai kaip ribos, pasitikėjimas, kaltė, diskomfortas, skirtingumas ir poliarizacija, tačiau visa tai daroma saugioje, aiškiai struktūruotoje aplinkoje.

    Ne pamokslauti, o leisti patirti

    Vienas svarbiausių programos principų yra atsisakyti pamokslavimo, kuris dažnai sukelia pasipriešinimą. Užuot kartojus taisykles, kurių vaikai jau ne kartą girdėjo, kuriamos užduotys, reikalaujančios susitarti, pasidalinti atsakomybe ir išbūti su skirtinga nuomone. Tokiose situacijose vaikai praktiškai pamato, kaip veikia pasitikėjimas ir kas jį griauna.

    „Susiskaldžiusios klasės nepaversi bendruomene vien paliepimu būti draugiškiems. Reikia patirčių, kurios leistų vaikams patiems suprasti, kaip susitarti ir veikti kartu“, – sakė I. Blaževičė.

    Programoje pasitelkiama grupės dinamika, judesys, kūrybinės užduotys ir teatro metodai, o svarbi dalis skiriama refleksijai. Idėja paprasta: kai vaikai išmoksta kalbėtis klasėje, šie įgūdžiai persikelia ir į kitas erdves. Keičiasi ir santykis su mokytojais, atsiranda daugiau atvirumo, iniciatyvos ir atsakomybės.

    Metodai, kuriuos gali perimti pedagogai

    Iš pradžių programą mokyklose įgyvendindavo atvykstantys specialistai, dirbantys su konkrečiomis grupėmis. Tačiau ilgainiui tapo aišku, kad ilgalaikiam poveikiui neužtenka vien epizodinių vizitų. Dėl to pradėta kryptingai perduoti metodus tiems, kurie su vaikais būna kasdien.

    Taip buvo sukurtas metodinių priemonių rinkinys, kuriame numatyti 101 užsiėmimas su instrukcijomis. Priemonės pritaikomos skirtingoms amžiaus grupėms, taip pat vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, o papildomai naudojamas emocijų savistabos žemėlapis. Tikslas – kad mokytojai, edukatoriai ir kiti specialistai turėtų praktišką, aiškiai struktūruotą įrankį darbui su klasės mikroklimatu.

    Socialinės inovacijos švietime pastaraisiais metais įgauna pagreitį, nes daugėja supratimo, jog emocinė gerovė tiesiogiai susijusi su mokymosi rezultatais ir mokyklos lankomumu. Lietuvoje tokioms iniciatyvoms taip pat numatomas finansavimas: socialinių inovacijų kūrimui ir išbandymui skiriama beveik 24 mln. eurų Europos Sąjungos investicijų. Tai atveria galimybes sprendimus išbandyti plačiau ir vertinti jų poveikį ne pavieniams vaikams, o visai bendruomenei.

  • Meras Erlandas Galaguz prabilo apie Rugsėjo 1-ąją: palinkėjimas ir netikėtas skaičius

    Meras Erlandas Galaguz prabilo apie Rugsėjo 1-ąją: palinkėjimas ir netikėtas skaičius

    Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz Mokslo ir žinių dienos proga kreipėsi į mokinius, tėvus, mokytojus ir visą švietimo bendruomenę. Jis pabrėžė, kad Rugsėjo 1-oji daugeliui reiškia naują pradžią, lydimą atradimų, emocijų ir pažinčių.

    Anot mero, ši diena ypatinga ne tik pirmokams, kuriuos tėvai palydi į pirmąją klasę, bet ir vyresniems mokiniams bei studentams, pradedantiems naują etapą. Jis taip pat išskyrė globėjų, senelių ir mokytojų vaidmenį, kai po vasaros vėl grįžtama į kasdienę mokymosi rutiną.

    „Linkiu, kad Jus visus lydėtų sėkmė, drąsa, sveikata ir pozityvios mintys“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Sveikinime meras ragino nebijoti pokyčių ir nuosekliai siekti tikslų, o kiekvieną naują pradžią paversti galimybe kurti ir augti. Pasak jo, svarbu ne tik rezultatai, bet ir pats kelias, kuriame mokomasi bendradarbiauti, prisiimti atsakomybę ir atrasti savo stiprybes.

    Jis palinkėjo kūrybiškų, lengvų ir džiaugsmo kupinų mokslo metų, primindamas, kad sėkmingi pasiekimai prasideda nuo kasdienių įpročių. Tarp jų jis akcentavo nuolatinį smalsumą, pagarbą šalia esančiam ir drąsą klausti, kai kyla neaiškumų.

    Kreipimosi pabaigoje meras pasidalijo ir simboline detale: iki vasaros, jo skaičiavimu, liko 273 dienos. Tai, anot jo, priminimas, kad laikas bėga greitai, todėl verta jį išnaudoti prasmingai.

  • Visagino mokyklos vėl pilnos šurmulio: valdžios žinutė mokiniams ir tėvams nustebino

    Visagino mokyklos vėl pilnos šurmulio: valdžios žinutė mokiniams ir tėvams nustebino

    Rugsėjo 1-oji Visagine pažymėta sugrįžusiu mokinių šurmuliu ir naujų mokslo metų pradžios jauduliu. Mokslo ir žinių diena švietimo bendruomenei priminė, kad kiekvieni metai mokykloje yra ne tik pamokų tvarkaraštis, bet ir asmeninis augimas, atradimai bei naujos galimybės.

    Miesto ugdymo įstaigų bendruomenes šventės proga sveikino Visagino savivaldybės vadovai ir administracijos atstovai. Renginiuose dalyvavo meras Erlandas Galaguz, vicemerė Aleksandra Grigienė, administracijos direktorius Virginijus Andrius Bukauskas ir kiti savivaldybės komandos nariai.

    Daug dėmesio skirta mokinių motyvacijai ir emocinei gerovei: akcentuota smalsumo svarba, atkaklumas siekiant tikslų ir drąsa mokytis iš klaidų. Tėvams priminta, kad nuoseklus palaikymas ir pasitikėjimas vaikais dažnai tampa lemiamu veiksniu, padedančiu įveikti mokslo metų iššūkius.

    Švietimo bendruomenei tai ypač aktualu ir dėl pastarųjų metų tendencijų, kai mokyklos visoje Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiria ne vien akademiniams rezultatams, bet ir saugiai aplinkai, įtraukiam ugdymui, skaitmeniniams įgūdžiams bei karjeros kompetencijoms. Šios kryptys ryškėja ir mokytojų kasdienybėje, kurioje auga poreikis diferencijuoti užduotis ir padėti skirtingų poreikių mokiniams.

    „Kiekvieni nauji mokslo metai – tai nauja pradžia, kupina galimybių augti, pažinti ir atrasti. Linkiu, kad mokyklos būtų gausios smalsumo, pagarbos, draugystės ir tikėjimo savo jėgomis. Tegul čia kiekvienas mokinys jaučiasi svarbus, pastebėtas ir drąsiai žengia pirmyn“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Naujų mokslo metų proga mokytojams linkėta profesinio įkvėpimo, kantrybės ir kūrybiškumo, o mokiniams – ryžto išbandyti naujas veiklas, klausti ir ieškoti atsakymų. Visagino mokyklos į naują etapą žengia su aiškia žinute: svarbiausia, kad kiekvienas vaikas jaustųsi priimtas ir turėtų sąlygas augti.

  • Rugsėjo 1-oji jau čia: meras Robertas Duchnevičius siunčia žinutę, kurią verta išgirsti visiems

    Rugsėjo 1-oji jau čia: meras Robertas Duchnevičius siunčia žinutę, kurią verta išgirsti visiems

    Prasidėjus naujiems mokslo metams, savivaldybės meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į mokinius, jų tėvus ir švietimo bendruomenę, pasveikindamas su Rugsėjo 1-ąja. Tai diena, kuri daugeliui šeimų reiškia naują startą, o ugdymo įstaigoms – intensyvaus darbo pradžią.

    Sveikinime akcentuojama, kad mokykla yra ne tik žinių, bet ir vertybių, atsakomybės bei bendrystės erdvė. Pasak mero, kiekviena nauja klasė ir kiekvienas naujas mokslo metų etapas yra proga išsikelti aiškius tikslus, o svarbiausia – jų siekti nuosekliai, kartu su mokytojais ir artimaisiais.

    „Linkiu, kad šie mokslo metai būtų kupini smalsumo, prasmingų atradimų ir pasitikėjimo savimi, o kiekviena diena mokykloje vestų arčiau jūsų svajonių“, – sakė Robertas Duchnevičius.

    Pastaraisiais metais Lietuvos švietimo sistemoje ryškėja kelios tendencijos, kurios keičia kasdienybę mokyklose: didesnis dėmesys mokinių emocinei gerovei, įtraukusis ugdymas ir skaitmeninių įgūdžių svarba. Vis daugiau mokyklų stiprina pagalbos mokiniui tinklą, o tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių vaiko pažangą.

    Naujų mokslo metų pradžia taip pat primena praktinius rūpesčius: saugų kelią į mokyklą, tvarkingą dienos režimą ir atsakingą technologijų naudojimą. Specialistai pabrėžia, kad aiškios taisyklės namuose, stabilus miego grafikas ir nuoseklus pasiruošimas pamokoms dažnai duoda greitesnį rezultatą nei vienkartinės pastangos semestro pabaigoje.

    Mero sveikinimas simboliškai pažymi bendrą startą visai bendruomenei, o jo pagrindinė žinutė paprasta: sėkmingi mokslo metai prasideda nuo tarpusavio pagarbos, kantrybės ir tikėjimo, kad kiekvienas mokinys gali augti. Šiandien tai svarbu ir pirmokams, ir abiturientams, ir visiems, kurie kasdien kuria mokyklos gyvenimą.

  • Rugsėjo 1-oji Vilkaviškio rajone: kiek mokinių sugrįžo į klases ir ką žada meras

    Rugsėjo 1-ąją Vilkaviškio rajono ugdymo įstaigose nuaidėjo pirmasis skambutis, oficialiai pradėjęs naujus mokslo metus. Mokyklos sugrįžtančius mokinius ir mokytojus pasitiko Mokslo ir žinių dienai skirtomis šventėmis.

    Vilkaviškio rajono bendrojo ugdymo mokyklose šiais metais mokysis 3 512 mokinių. Iš jų 270 yra pirmokai, o 235 pradeda paskutinius, dvyliktuosius, mokslo metus.

    Rajone veikia ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo grupės: priešmokyklinį ugdymą lankys 232 vaikai, o ikimokyklinį ugdymą šiemet pradeda 1 050 mažųjų. Tokie skaičiai leidžia savivaldybei tiksliau planuoti klasių komplektavimą, pavėžėjimą ir švietimo pagalbos poreikį.

    Vilkaviškio miesto mokyklų bendruomenės mokslo metų pradžią pasitiko šv. Mišiomis Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedroje. Po jų mokiniai ir mokytojai rinkosi į savo ugdymo įstaigas, kur tęsėsi Rugsėjo 1-osios renginiai.

    Šventinę dieną Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka lankėsi Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijoje ir Vilkaviškio menų mokykloje. Susitikimuose su bendruomenėmis jis akcentavo mokymosi motyvacijos ir nuoseklaus darbo svarbą, o pedagogams linkėjo stiprybės ir įkvėpimo.

    „Kiekviena Rugsėjo 1-oji – nauja pradžia, atverianti duris žinioms, atradimams ir naujoms patirtims. Linkiu, kad mokiniams nepritrūktų smalsumo ir noro tobulėti, o mokytojams – įkvėpimo ir džiaugsmo matant augančius savo mokinius“, – sakė Algirdas Neiberka.

    Į kitas rajono ugdymo įstaigas vyko ir savivaldybės vadovų komanda. Vicemerė Daiva Riklienė sveikino Pilviškių „Santakos“ gimnazijos bendruomenę, taip pat lankėsi Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriuje.

    Savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas dalyvavo Vilkaviškio r. Kazimiero Baršausko mokyklos-daugiafunkcio centro Keturvalakių ir Gižų skyriuose vykusiose šventėse. Rajono ugdymo įstaigose taip pat lankėsi Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistai.

    Naujus mokslo metus mokyklos pasitinka ne tik su šventine nuotaika, bet ir su kasdieniais iššūkiais: ugdymo kokybės užtikrinimu, mokinių gerove, pagalbos specialistų poreikiu bei skaitmeninių priemonių taikymu pamokose. Savivaldybė pabrėžia, kad bendruomenės įsitraukimas ir nuolatinis dialogas tarp mokyklos, šeimos ir institucijų išlieka vienu svarbiausių sėkmės veiksnių.

  • Rugsėjo 1-osios grafikas Vilkaviškio rajone: kur ir kada vyks šventės darželiuose, mokyklose

    Rugsėjo 1-oji Vilkaviškio rajone

    Vilkaviškio rajono ugdymo įstaigos paskelbė Mokslo ir žinių dienos renginių laikus ir vietas. Daugumoje mokyklų numatytos bendruomenės šventės kiemuose, po jų vyks pirmosios klasių vadovų pamokos.

    Dalis įstaigų šventinę dieną pradės šv. Mišiomis vietos bažnyčiose, o kai kur numatytos eisenos ar susitikimai miesto erdvėse. Įstaigos primena, kad planas gali keistis dėl oro sąlygų.

    Darželiai ir mokyklos: svarbiausi laikai

    Darželiuose šventės dažniausiai prasidės 8.40–9.30 valandą ir vyks įstaigų kiemuose ar lauko erdvėse. Numatyti trumpi pasisveikinimai, žaidimai grupėse bei veiklos su mokytojomis.

    Gimnazijose ir progimnazijose šventės daugiausia planuojamos nuo 9.00 iki 11.00 valandos, kai kur pirmiausia vyks šv. Mišios, o vėliau bendruomenės renginiai ir pirmosios pamokos. Kybartuose dalis renginių numatyta miesto parke, o atskiruose skyriuose organizuojami bendruomenės susitikimai.

    Neformalusis švietimas ir pastabos tėvams

    Neformaliojo švietimo įstaigos rugsėjo 1-ąją kvies į atviras veiklas: menų mokykla planuoja susitikimus ir veiklas lauke, o vaikų ir jaunimo centras kartu su sporto centru numato sportines veiklas miesto erdvėse.

    Tėvams rekomenduojama iš anksto pasitikslinti konkrečios įstaigos tvarką dėl susirinkimo vietos, aprangos ir atvykimo laiko, nes kai kurios šventės gali būti perkeltos į vidų. Taip pat verta įsivertinti eismo ir parkavimo situaciją prie populiariausių renginių vietų.

    Darželių, gimnazijų, progimnazijų, pagrindinių ir pradinių mokyklų bei neformaliojo švietimo įstaigų švenčių laikai ir vietos skelbiami pagal Vilkaviškio rajono ugdymo įstaigų pateiktą rugsėjo 1-osios grafiką.

  • Varėna šovė į Lietuvos TOP 4: meras prabilo, kas nulėmė netikėtą švietimo proveržį

    Varėna šovė į Lietuvos TOP 4: meras prabilo, kas nulėmė netikėtą švietimo proveržį

    Artėjant Rugsėjo 1-ajai Varėnoje susitiko rajono mokyklų vadovai, savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Rima Svirskienė ir meras Algis Kašėta. Susitikime aptarti pasirengimo naujiems mokslo metams darbai ir bendri tikslai, akcentuotas bendruomenės susitelkimas.

    R. Svirskienė susitikime pabrėžė, kad Varėnos rajono savivaldybė pagal švietimo pasiekimus šalyje pakilo į ketvirtą vietą. Pasak jos, tai signalas, jog kryptingas mokyklų ir savivaldybės darbas duoda apčiuopiamų rezultatų, o pasirinkta švietimo stiprinimo kryptis pasiteisina.

    „Tai jūsų ilgo ir nuoseklaus darbo rezultatas“, – sakė meras A. Kašėta, dėkodamas mokyklų vadovams ir visai švietimo bendruomenei.

    Mero teigimu, aukšti rezultatai nėra vien tik skaičius reitinguose ar suvestinėse, nes jie remiasi kasdieniais sprendimais mokyklose. Jis ragino vadovus nepamiršti pašaukimo ir vidinių resursų, kurie padeda telkti mokytojų kolektyvus, kurti mokiniams saugią ir motyvuojančią aplinką.

    Susitikimo metu mokyklų vadovams perduotos pirmokams skirtos dovanėlės ir mero laiškai. Pabrėžta, kad Rugsėjo 1-oji kasmet reiškia naują startą, o šis laikotarpis svarbus ne tik mokiniams, bet ir pedagogams bei tėvams.

    Kalbėta ir apie platesnį kontekstą, su kuriuo šiuo metu susiduria Lietuvos mokyklos: mokytojų trūkumo rizikas, didėjantį emocinės gerovės poreikį, mokinių pasiekimų atotrūkius ir būtinybę stiprinti pagalbos mokiniui sistemą. Savivaldybės vaidmuo čia tampa esminis, nes nuo jo priklauso, kaip greitai mokyklos gauna realią pagalbą ir resursus.

    Susitikimo pabaigoje švietimo bendruomenei palinkėta drąsos, susitelkimo ir prasmingų naujų mokslo metų. Akcentuota, kad pasiekimų tęstinumas priklausys nuo nuoseklaus darbo ir gebėjimo greitai reaguoti į kintančius mokinių poreikius.

  • Rugsėjo 1-oji Visagine: kur ir kada vyks Mokslo ir žinių dienos šventės mokyklose?

    Rugsėjo 1-oji Visagine: kur ir kada vyks Mokslo ir žinių dienos šventės mokyklose?

    Artėjant naujiems mokslo metams, Visaginas kviečia mokinius, tėvus, globėjus, mokytojus ir visą bendruomenę į Mokslo ir žinių dienos šventes. Rugsėjo 1 dieną įvairiose miesto ugdymo įstaigose numatyti oficialūs renginiai, skirti mokslo metų pradžiai.

    Mokslo ir žinių diena Lietuvoje tradiciškai pažymi naujų mokslo metų startą ir suburia mokyklų bendruomenes į iškilmingas ceremonijas. Įprastai jų metu skamba sveikinimai, įteikiamos gėlės mokytojams, o mokiniai supažindinami su svarbiausia metų pradžios informacija.

    Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijoje ir Visagino „Verdenės“ gimnazijoje šventiniai renginiai prasidės 10.00 valandą. Tai vienos pirmųjų miesto vietų, kuriose bendruomenė susitiks pradėti mokslo metų.

    11.00 valandą šventės vyks Visagino „Atgimimo“ gimnazijoje, Visagino Draugystės progimnazijoje ir Visagino inžinerijos ir technologijos mokymo centre. Šiuo metu į renginius kviečiami ir mokiniai, ir jų artimieji.

    12.00 valandą Mokslo ir žinių diena bus minima Visagino „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje. Miesto organizatoriai linki, kad naujieji mokslo metai būtų kupini žinių, prasmingų atradimų, gražių susitikimų ir ryžto siekti tikslų.

  • Valstybės kontrolė perspėja: švietimo pagalba vaikams Lietuvoje virsta loterija

    Valstybės kontrolė įspėja, kad vaiko galimybės gauti švietimo pagalbą neturėtų priklausyti nuo to, kurioje savivaldybėje jis gyvena. Nors įtraukusis ugdymas Lietuvoje įtvirtintas kaip valstybės įsipareigojimas, praktikoje pagalbos prieinamumas skirtingose vietovėse išlieka nevienodas.

    Audite „Švietimo pagalba mokyklose“ pabrėžiama, kad vien finansavimas problemos neišsprendžia, nes rezultatą lemia ir specialistų trūkumas, infrastruktūra bei paslaugų organizavimas. Dėl šių priežasčių net ir didesnės lėšos ne visada virsta realiai pasiekiama pagalba vaikui.

    Finansavimas auga, skirtumai išlieka

    Per pastaruosius metus švietimo pagalbai skiriamos lėšos ryškiai didėjo. 2025 metais mokyklose švietimo pagalbai panaudota 287,4 mln. eurų, kai 2024 metais ši suma siekė 233,4 mln. eurų.

    Iš 2025 metų sumos 199,5 mln. eurų sudarė valstybės biudžeto lėšos, o 87,9 mln. eurų pridėjo savivaldybės iš savarankiškųjų biudžetų. Tačiau savivaldybių įsitraukimas, kaip konstatuoja auditoriai, yra itin netolygus.

    Valstybės kontrolės duomenimis, 2025 metais savivaldybių išlaidos vienam mokiniui svyravo nuo 1 euro iki 648 eurų, o vidurkis siekė 190 eurų. Daugiau nei vidurkį skyrė tik 30 proc. savivaldybių, o 93 proc. savivaldybių savo lėšų švietimo pagalbai skyrė mažiau nei valstybė.

    „Valstybės garantuojama pagalba neturėtų tapti loterija, priklausančia nuo to, kurioje savivaldybėje vaikas gyvena. Finansavimo skirtumai sukuria nevienodas pradines sąlygas, tačiau privalome matyti pilną vaizdą – pagalbos prieinamumą stipriai veikia kiti sisteminiai ir praktiniai veiksniai“, – sakė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

    Specialistų trūkumas stabdo net didmiesčius

    Auditas išskiria vieną didžiausių barjerų – švietimo pagalbos specialistų stoką visoje šalyje. 2025 metais darbdaviai ieškojo 1 157 švietimo pagalbos specialistų, o darbo ieškančiųjų buvo beveik tris kartus mažiau.

    Ypač ryškus logopedų trūkumas: laisvų darbo vietų buvo 7 kartus daugiau nei ieškančiųjų. Dėl to net finansiškai stipresnės mokyklos ir didžiųjų miestų savivaldybės ne visada gali užpildyti pareigybes, nes specialistų pasiūla darbo rinkoje yra per maža.

    Ne vien pinigai: patalpos, etatai ir atstumai

    Mokyklos audito metu nurodė, kad pagalbos prieinamumą riboja ir infrastruktūros bei darbo organizavimo problemos. Kai kur trūksta specialistams pritaikytų patalpų, o daliai darbuotojų tenka aptarnauti kelis mokyklos skyrius skirtingose vietovėse.

    Mažesniuose skyriuose specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų skaičius dažnai nesudaro pilno etato, todėl specialistai nenoriai važinėja tarp nutolusių darbo vietų. Dalis laiko tokiu atveju prarandama ne tiesioginiam darbui su vaikais, o kelionėms ir derinimams.

    Valstybės kontrolė taip pat fiksavo atvejus, kai mokyklos negalėjo priimti visų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dėl patalpų ar specialistų trūkumo. Tai reiškia, kad įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas kai kur stringa dar prieš pradedant teikti pagalbą.

    Dideliems poreikiams dabartinio modelio nepakanka

    Audito išvadose akcentuojama, kad dabartinis finansavimo modelis dažnai pakankamas tik nedidelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Vertinant konkrečius pagalbos teikimo atvejus, nustatyta, kad didelių ar labai didelių poreikių turinčių mokinių pagalbai vidutiniškai reikėtų apie du kartus daugiau lėšų, nei skiriama dabar.

    Pagal Valstybės kontrolės skaičiavimus, vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pagalbai reikėtų apie 1,6 karto daugiau lėšų, didelių – apie 2,1 karto, o labai didelių – apie 2,6 karto daugiau. Tai rodo, kad be papildomų sprendimų dėl finansavimo, specialistų rengimo ir darbo sąlygų suvienodinimo, vienodų galimybių užtikrinimas gali likti tik deklaracija.