CP v2

Tag: Mokyklos

  • Panevėžyje apdovanoti „Atliekų kultūros“ egzamino lyderiai: aktyviausios klasės gavo prizus

    Panevėžio miesto savivaldybėje pagerbti „Atliekų kultūros“ egzamino nugalėtojai ir aktyviausi dalyviai. Apdovanojimai įteikti geriausiai pasirodžiusiems miesto gyventojams, mokiniams bei jų mokytojams.

    Pasak Panevėžio miesto merės Loretos Masiliūnienės, tokios iniciatyvos stiprina ne tik žinias apie atliekų rūšiavimą, bet ir kasdienį įprotį rinktis atsakingą vartojimą. Anot jos, svarbu, kad aktyviai įsitraukia mokyklų bendruomenės ir šeimos.

    „Džiugu matyti, kad Panevėžyje auga karta, kuriai rūpi aplinka, atsakingas vartojimas ir tvarūs kasdieniai pasirinkimai“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    „Atliekų kultūros“ egzaminas Lietuvoje šiemet surengtas septintą kartą. Projektas kasmet suburia tūkstančius dalyvių ir yra skirtas gilinti žinias apie atliekų prevenciją, rūšiavimą, perdirbimą bei tvarumo sprendimus namų ūkiuose ir mokyklose.

    Šiais metais egzamine dalyvavo 491 Panevėžio miesto gyventojas. Iš jų 124 dalyviai buvo 1–4 klasių grupėje, 236 – 5–10 klasių grupėje, o 131 – 11 klasių ir vyresniųjų grupėje.

    Panevėžys pateko tarp 10 aktyviausių šalies savivaldybių ir užėmė 10-ąją vietą. Savivaldybė pabrėžia, kad platus įsitraukimas rodo augantį visuomenės dėmesį praktiniams aplinkosaugos įgūdžiams.

    Tarp geriausių rezultatų pasiekusiųjų 1–4 klasių grupėje išskirti „Vilties“ progimnazijos ir Alfonso Lipniūno progimnazijos mokiniai. 5–10 klasių grupėje geriausiai pasirodė „Ąžuolo“ progimnazijos mokinys Artonas Gelumbauskas, o vyresniųjų grupėje – panevėžietė Rasa Galkauskienė.

    Pagerbtos ir aktyviausiai dalyvavusių klasių mokytojos, prisidėjusios prie mokinių pasirengimo bei tvarumo temų integravimo ugdymo procese. Aktyviausioms klasėms 1–4 ir 5–10 klasių grupėse skirtos ekskursijos ir edukacijos Panevėžio nepavojingų atliekų sąvartyne.

    Specialus prizas taip pat skirtas „Ąžuolo“ progimnazijos 6C klasei. Jai laidų vedėja ir žurnalistė Rūta Lukoševičiūtė-Daudienė dovanoja paskaitą apie tvarius gyvenimo įpročius „Tėvams – mįslė, mums – atradimas“.

    Egzaminą organizuoja UAB Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras. Projektą globoja Aplinkos ministerija, o partneriais yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai, prisidedantys prie aplinkosauginio švietimo visoje Lietuvoje.

  • Panevėžio darnaus judumo projektas: kas pasikeitė mokyklose ir kurios bendruomenės buvo įvertintos

    Panevėžio miesto savivaldybėje aptarti darnaus judumo projekto rezultatai: kaip keitėsi mokinių keliavimo įpročiai ir kokių priemonių imtasi, kad kelionės į mokyklą būtų saugesnės bei draugiškesnės aplinkai. Susitikime taip pat pagerbtos aktyviausiai projekte dalyvavusios mokyklų bendruomenės.

    Renginys vyko įgyvendinant projektą DJP BSR, kurio tikslas – stiprinti Baltijos jūros regiono miestų darnaus judumo planavimą, stebėseną ir vertinimą. Panevėžyje buvo pristatytos mokyklose įgyvendintos veiklos, bendruomenių įsitraukimo patirtys ir numatytos tolesnės iniciatyvos.

    „Mokyklų bendruomenės parodė, kad miesto pokyčiai prasideda nuo kasdienių pasirinkimų. Kai daugiau vaikų ir jaunimo renkasi eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu ar naudotis viešuoju transportu, kuriama saugesnė, sveikesnė ir draugiškesnė miesto aplinka visiems“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Kokios priemonės įdiegtos prie mokyklų

    Susitikime aptarta, kaip naudojama dviračių ir paspirtukų infrastruktūra prie ugdymo įstaigų, kokie pokyčiai matomi mokinių maršrutuose ir kas labiausiai motyvuoja rinktis netaršius judėjimo būdus. Miestas pabrėžė, kad tokios priemonės svarbios ne tik aplinkosaugai, bet ir kasdieniam saugumui, ypač piko metu prie mokyklų.

    Įgyvendinant projektą prie dešimties Panevėžio mokyklų įrengti stovai aplinkai draugiškoms transporto priemonėms. Taip pat vyko edukacijos mokiniams ir mokytojams apie darnų judumą, saugų eismą mieste ir dviračių priežiūros pagrindus.

    Ką planuoja rudenį

    Su mokyklų atstovais aptarta rudenį planuojama iniciatyva, siejama su Europos judumo savaite ir Diena be automobilio. Jos metu numatoma dar aktyviau skatinti mokinius rinktis ėjimą pėsčiomis, važiavimą dviračiu ar viešąjį transportą, o bendruomenes įtraukti į praktinius iššūkius bei veiklas.

    Diskusijose akcentuota, kad ilgalaikį poveikį dažniausiai duoda ne vienkartiniai renginiai, o nuoseklus infrastruktūros, švietimo ir mokyklos vidaus taisyklių derinimas. Tokie projektai padeda savivaldybėms tiksliau įsivertinti, kas veikia, ir planuoti sprendimus pagal realius bendruomenių poreikius.

    Pagerbtos mokyklų bendruomenės

    Susitikimo metu įvertintos mokyklos, kurios išsiskyrė aktyvia veikla formuojant tvaresnius keliavimo įpročius. Nominacijos įteiktos už bendruomeniškumą, vaikštumo kultūros stiprinimą, saugumo jausmą kelionėse ir viešojo transporto pasirinkimą.

    Projekte dalyvauja partneriai iš kelių Baltijos jūros regiono šalių, o pagrindinis partneris yra Turku miestas Suomijoje. Bendra projekto vertė siekia 3,07 mln. eurų, Panevėžio miesto savivaldybei veikloms skirta 208 tūkst. eurų, projektas įgyvendinamas nuo 2023 metų lapkričio iki 2026 metų spalio.

  • Visagine skambės paskutiniai skambučiai: kada ir kur vyks abiturientų šventės mieste

    Visagine skambės paskutiniai skambučiai: kada ir kur vyks abiturientų šventės mieste

    Pavasariui įsibėgėjant Visagine prasideda viena laukiamiausių mokslo metų tradicijų – paskutiniai skambučiai. Ši šventė simboliškai užbaigia abiturientų kasdienybę mokyklose ir žymi perėjimą į brandos egzaminų bei tolimesnių pasirinkimų etapą.

    Šiemet paskutiniai skambučiai mieste vyks skirtingomis dienomis ir skirtingose ugdymo įstaigose. Renginiai numatyti tiek gimnazijose, tiek progimnazijose bei profesinio mokymo centre, todėl dalyviai raginami pasitikrinti tikslius laikus.

    Paskutinių skambučių datos

    Visagino inžinerijos ir technologijos mokymo centre paskutinis skambutis vyks gegužės 27 dieną 11.00 valandą. Tuo metu Visagino „Atgimimo“ gimnazijoje šventė numatyta gegužės 29 dieną 11.00 valandą.

    Visagino „Verdenės“ gimnazijoje paskutinis skambutis vyks gegužės 29 dieną 13.00 valandą. Vėliau, birželio pradžioje, šventės persikels į progimnazijas ir pagrindinę mokyklą.

    Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijoje paskutinis skambutis planuojamas birželio 3 dieną 10.00 valandą, o Visagino „Draugystės“ progimnazijoje – birželio 4 dieną 10.00 valandą. Visagino „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje šventė vyks birželio 5 dieną 12.00 valandą.

    Ką svarbu žinoti atvykstantiems

    Paskutinio skambučio renginiai dažniausiai pritraukia ne tik mokyklų bendruomenes, bet ir mokinių artimuosius, todėl prie ugdymo įstaigų galima tikėtis didesnių srautų. Atvykstantiems verta numatyti daugiau laiko atėjimui ir automobilių parkavimui.

    Šventės abiturientams tampa startu į intensyvų laikotarpį prieš brandos egzaminus, o mokykloms – proga atsisveikinti su išleidžiamomis klasėmis. Miestas kviečia palaikyti jaunuolius ir kartu pasidžiaugti svarbia jų gyvenimo riba.

    Informacija parengta pagal Visagino savivaldybės administracijos pateiktus pranešimus.

  • Kauno rajone atsirado „Pokyčių taškai“: kaip žemėlapyje rasti darbus savo seniūnijoje

    Kauno rajone gyventojai vis dažniau pastebi specialius ženklus, vadinamus Pokyčių taškais. Jie žymi vietas, kuriose vyksta arba planuojami savivaldybės darbai, susiję su kasdieniu patogumu ir viešąja infrastruktūra.

    Tokie ženklinimai padeda aiškiau suprasti, kur ir kokie projektai vykdomi: nuo atnaujinamų parkų ir viešųjų erdvių iki mokyklų, darželių, sporto bei kultūros objektų. Savivaldybės teigimu, tikslas yra paprasčiau ir matomiau parodyti, kaip konkrečiose vietose keičiasi aplinka.

    Gyventojams taip pat siūloma naudotis internetiniu darbų žemėlapiu, kuriame pateikiama informacija apie projektus skirtingose seniūnijose. Žemėlapis nuolat pildomas, todėl vienoje vietoje galima matyti tiek jau vykdomus, tiek artimiausiu metu planuojamus darbus.

    Pastaraisiais metais savivaldybės visoje Lietuvoje vis dažniau renkasi viešą projektų skaidrinimą per interaktyvius žemėlapius ir vietoje matomą ženklinimą. Tai leidžia gyventojams lengviau sekti darbų eigą, geriau suprasti, kodėl tam tikrose vietose vyksta statybos ar ribojimai, ir greičiau rasti aktualią informaciją pagal savo gyvenamąją teritoriją.

    Kauno rajono savivaldybė pabrėžia, kad pokyčiai prasideda nuo bendruomenių poreikių ir idėjų, o projektų kryptis apima tiek švietimo, tiek susisiekimo, tiek laisvalaikio infrastruktūrą. Gyventojai kviečiami stebėti atnaujinimus savo seniūnijoje ir įvertinti, kaip keičiasi kasdienė aplinka.

  • Kėdainiuose aptarti smurto tarp vaikų atvejai: savivaldybė ir Vaiko teisių tarnyba ieško sprendimų

    Kėdainiuose aptarti smurto tarp vaikų atvejai: savivaldybė ir Vaiko teisių tarnyba ieško sprendimų

    Gegužės 8 dieną Kėdainių rajono savivaldybėje įvyko susitikimas, kuriame aptartos pastarųjų dienų aktualijos, susijusios su vaikų saugumu. Prie vieno stalo susėdo savivaldybės vadovai, su vaikais dirbančių įstaigų vadovai, atsakingi specialistai ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai.

    Susitikime dalyvavo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė, Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Deividas Aidukas bei jo komanda. Pagrindinis dėmesys skirtas smurto pasireiškimui tarp vaikų ir tam, kaip institucijos turėtų reaguoti greičiau bei nuosekliau, kai nukenčia nepilnamečiai.

    Ko trūksta reaguojant į incidentus

    Diskusijose akcentuota, kad svarbiausia grandis yra institucijų bendradarbiavimas ir aiškūs veiksmai, kai kyla grėsmė vaiko saugumui. Aptarti teisiniai aspektai ir praktiniai klausimai, kaip užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami savalaikiai, o pagalba šeimai būtų ne formali, o realiai pasiekiama.

    Švietimo įstaigų vadovai perdavė ir konkrečią žinutę apie darbą su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Pasak jų, ne visada pakanka laiko pateikti prašomą informaciją, o priėmus sprendimus trūksta atgalinio ryšio, kuris padėtų mokykloms ir specialistams derinti tolimesnius veiksmus.

    Mokyklos, telefonai ir tėvų atsakomybė

    Atskirai kalbėta apie vaikų elgesį mokyklose ir mobiliųjų telefonų naudojimą švietimo įstaigose. Dalyviai svarstė, kad ekranų įpročiai ir dėmesio išskaidymas gali prisidėti prie įtampos, konfliktų bei emocinių sunkumų, todėl mokykloms svarbu turėti aiškias taisykles ir jų nuosekliai laikytis.

    Daug dėmesio skirta tėvų atsakomybei ir situacijoms, kai šeimos išgyvena skyrybas. Susitikime taip pat aptarta, kaip stiprinti tėvystės mokymus ir kokių priemonių reikia, kad vaiko interesai konfliktinėse situacijose neliktų paraštėse.

    Priklausomybės ir socialinių tinklų poveikis

    Susitikimo metu akcentuota, kad iššūkių kelia ne tik socialinę atskirtį patiriančios šeimos. Buvo kalbėta, jog kartais problemos ryškėja ir pasiturinčiose, išsilavinusių žmonių šeimose, kai vaiko poreikiai lieka nepastebėti, o suaugusieji praranda kasdienį ryšį su vaikais.

    Taip pat įvardyta priklausomybių turinčių vaikų pagalbos stoka ir būtinybė stiprinti paslaugų prieinamumą. Dalyviai aptarė ir neigiamą socialinių tinklų bei žiniasklaidos įtaką vaikų emocinei būsenai, pabrėždami, kad vaikai dažnai tampa visuomenėje augančios įtampos atspindžiu.

    Susitikimas, anot savivaldybės ir tarnybos atstovų, vyko konstruktyvia ir dalykiška atmosfera. Sutarta telkti pastangas dėl bendro tikslo: stiprinti vaikų teisių apsaugos sistemą ir užtikrinti savalaikę, kokybišką pagalbą vaikams bei jų šeimoms.

  • „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: paprastas klausimas apie dėžutę suklaidino tūkstančius

    „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: paprastas klausimas apie dėžutę suklaidino tūkstančius

    Į kurį konteinerį mesti medinę dėžutę, jei ji parduodama kartu su vaisiais ar uogomis? Iš pirmo žvilgsnio tai skamba kaip kasdienė smulkmena, tačiau būtent šis klausimas tapo vienu kebliausių šių metų „Atliekų kultūros“ egzamino dalyviams.

    Balandžio 30 dieną septintą kartą surengtas „Atliekų kultūros“ egzaminas kvietė gyventojus pasitikrinti rūšiavimo žinias ir į savo įpročius pažiūrėti kritiškiau. Organizatoriai akcentuoja, kad rūšiavimas nėra vien taisyklių kalimas, o nuolatinis mokymasis ir gebėjimas įvertinti situacijos kontekstą.

    Šiemet iniciatyva sulaukė rekordinio susidomėjimo: registravosi daugiau kaip 24 000 žmonių, o egzaminą laikė daugiau kaip 17 000. Didžiausią dalyvių dalį sudarė moksleiviai, jų prisijungė beveik 15 000, o prie egzamino prisidėjo beveik 500 ugdymo įstaigų iš visos Lietuvos.

    Aktyviausiai įsitraukusių mokyklų sąraše minimos Kretingos Simono Daukanto progimnazija, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazija, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, Juodšilių „Šilo“ gimnazija ir Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija. Organizatoriai pastebi, kad rūšiavimo tema vis dažniau tampa ne vien atskira pamoka, o kasdienės mokyklos bendruomenės kultūros dalimi.

    Egzaminą laikė ne tik moksleiviai: įsitraukė mokytojai, studentai, įvairių įmonių ir organizacijų darbuotojai. Tarp aktyviausių šiemet išsiskyrė AB „ORLEN Lietuva“, taip pat prisijungė įmonė „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“, dalyvavo ir Radviliškio pagalbos šeimai centras.

    „Esame išsikėlę tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolat kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose.“

    „Atliekų kultūros“ egzamine dalyvauti kviečiame jau trejus metus, o dalyvių iš mūsų bendrovės skaičius nuolat auga. Labai vertiname tokias iniciatyvas ir pastangas paskatinti į savo aplinką pažvelgti kitaip, todėl ateityje ir toliau skatinsime savo darbuotojus įsitraukti“, – sakė Saulius Matulaitis, AB „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.

    Kur dažniausiai stringama?

    Nors dalyvių skaičius augo, rezultatai parodė, kad kai kurios temos vis dar kelia painiavos. Pavyzdžiui, 5–10 klasių grupėje iš daugiau nei 9 000 dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys.

    Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad dalis klausimų reikalavo ne mechaninio rūšiavimo taisyklės pritaikymo, o supratimo, kas konkrečiu atveju yra pakuotė, o kas jau tampa atlieka. Būtent tokiose situacijose daugiausia ir atsiranda klaidų, nes sprendimas priklauso nuo daikto paskirties ir to, kaip jis patenka pas vartotoją.

    Jaunesniems dalyviams daugiau neaiškumų kėlė vartojimo tema ir jo įtaka atliekų kiekiui, o vyresniems dažniau strigo su teisiniais ir atsakomybės klausimais. Tai rodo, kad rūšiavimo tema neišvengiamai siejasi ir su platesniais sprendimais: pirkimo įpročiais, daugkartinių alternatyvų pasirinkimu, gamintojo atsakomybe už pakuotes.

    Ką rodo šių metų pamokos?

    „Atliekų kultūros“ egzamino patirtis primena, kad kasdienis rūšiavimas dažnai prasideda nuo klausimų, kurie atrodo elementarūs, bet iš tiesų turi niuansų. Medinė dėžutė, parduodama kartu su vaisiais ar uogomis, daliai dalyvių tapo simboliniu pavyzdžiu, kaip lengva pasiklysti, kai keičiasi pakuočių medžiagos ir sprendimą reikia priimti greitai.

    Pasak organizatorių, tokie rezultatai nėra nusivylimo priežastis, o veikiau aiški kryptis, kur reikia daugiau praktinių paaiškinimų. Kuo dažniau žmonės susiduria su realiais pavyzdžiais ir paaiškinimais, tuo lengviau išsiugdyti įprotį teisingai įvertinti situaciją, o ne spėlioti.

    Egzamino rengėjai tikisi, kad daliai dalyvių šių metų klausimai taps postūmiu dar labiau pasigilinti, o kitąmet sugrįžti tvirčiau pasirengus. Akcentuojama, kad rūšiavimo kultūra stiprėja ne per vieną dieną, o per nuoseklų žinių tikslinimą ir kasdienius sprendimus namuose, mokykloje bei darbe.

    „Atliekų kultūros“ egzaminą organizuoja „VAATC“, o projektą globoja Aplinkos ministerija. Prie iniciatyvos prisideda ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai visoje Lietuvoje.

  • Europos egzaminas 2026: Europos Komisija kviečia dalyvauti internetu, prizai – ir mokykloms

    Europos egzaminas 2026: Europos Komisija kviečia dalyvauti internetu, prizai – ir mokykloms

    Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, minint Europos dieną, tradiciškai kviečia laikyti Europos egzaminą – internetinę viktoriną apie Europos Sąjungą. Šiemet jis vyks tris dienas: nuo gegužės 8 dienos 8:00 valandos iki gegužės 10 dienos 23:59 valandos.

    Europos egzaminas bus laikomas internetu LRT portale. Organizatoriai pabrėžia, kad tai greitas ir paprastas būdas pasitikrinti žinias apie ES institucijas, piliečių teises, bendras politikas ir aktualijas, kurios daro įtaką kasdieniam gyvenimui.

    Dalyviai gali pasiruošti iš anksto, išbandydami treniruotę ir susipažindami su mokomąja medžiaga. Toks formatas ypač patogus mokykloms, nes leidžia viktoriną spręsti klasėje arba nuotoliu, pasirenkant tinkamiausią laiką per visą savaitgalį.

    Prie iniciatyvos kviečiami jungtis ir mokytojai, kurie gali tapti Europos egzamino ambasadoriais. Ambasadorių vaidmuo dažniausiai siejamas su egzamino sklaida mokyklose, mokinių įtraukimu ir pagalba planuojant dalyvavimą bendruomenėje.

    Šiemet numatytas specialus iššūkis organizacijoms, pavyzdžiui, bibliotekoms, nevyriausybinėms organizacijoms ir įmonėms. Egzamine dalyvaujantys atstovai turės nurodyti organizacijos dydį pagal darbuotojų skaičių, o prizai bus skiriami skirtingų dydžių organizacijų dalyviams.

    Prizai numatyti ir individualiems dalyviams: juos gaus 100 atsitiktine tvarka atrinktų žmonių. Taip pat bus apdovanota masiškiausiai dalyvavusi mokykla ir dar viena mokykla, atrinkta atsitiktine tvarka.

  • Priėmimas Klaipėdos rajone dar atviras: iki kada teikti prašymus į darželius ir mokyklas

    Priėmimas Klaipėdos rajone dar atviras: iki kada teikti prašymus į darželius ir mokyklas

    Klaipėdos rajono savivaldybė primena tėvams ir globėjams, kad priėmimas į ugdymo įstaigas dar nėra pasibaigęs. Prašymai dėl vietų darželiuose ir mokyklose priimami skirtingais terminais, todėl svarbu jų nepraleisti.

    Svarbiausi terminai tėvams

    Prašymų teikimas į Klaipėdos rajono savivaldybės mokyklas mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas vyksta iki gegužės 31 dienos. Mokinių priėmimą organizuoja pačios mokyklos, todėl sprendimai dėl priėmimo priimami jų nustatyta tvarka.

    Tėvai ar globėjai apie priėmimo rezultatą bus informuojami elektroniniu paštu ir arba telefonu iki birželio 15 dienos. Savivaldybė ragina stebėti nurodytą el. paštą ir įsitikinti, kad pateikti kontaktai yra tikslūs.

    Kaip vyksta priėmimas į darželius

    Priėmimas į ikimokyklinio ugdymo įstaigas vyksta iki gegužės 15 dienos. Gavus pranešimą apie vaikui skirtą vietą nurodytu elektroniniu paštu, tėvai privalo kreiptis į nurodytą įstaigą ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos.

    Taip pat numatyta galimybė tos pačios amžiaus grupės vaikų tėvams abipusiu sutarimu keistis įstaigomis. Tokiu atveju prašymas teikiamas įstaigos, kurią vaikas turėtų lankyti, vadovui, o sprendimas priimamas įvertinus realias vietų galimybes.

    Ką verta pasitikrinti pateikiant prašymą

    Teikiant prašymus svarbiausia įsitikinti, kad nurodyti vaiko ir atstovų duomenys yra tikslūs, o kontaktai veikiantys, nes informavimas dažniausiai vyksta nuotoliniu būdu. Jei šeimos aplinkybės pasikeitė ar kilo klausimų dėl pasirinktos įstaigos, rekomenduojama nedelsti ir susisiekti su konkrečia mokykla ar darželiu.

  • „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: kur medinę dėžutę ir kodėl šis klausimas suklaidino tūkstančius

    „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: kur medinę dėžutę ir kodėl šis klausimas suklaidino tūkstančius

    „Atliekų kultūros“ egzaminas balandžio 30 dieną vyko jau septintą kartą ir šiemet sulaukė rekordinio susidomėjimo. Organizatorių duomenimis, registravosi daugiau kaip 24 000 dalyvių, o egzaminą laikė per 17 000 žmonių.

    Didžiausią aktyvumą tradiciškai rodė moksleiviai: beveik 15 000 mokinių prie iniciatyvos prisijungė per maždaug 500 ugdymo įstaigų visoje Lietuvoje. Egzaminas skirtas ne tik pasitikrinti žinias, bet ir priminti, kad rūšiavimas dažnai priklauso nuo situacijos, o ne nuo vienos taisyklės.

    Šių metų statistika parodė ir silpnąją vietą: vienas, atrodytų, paprastas klausimas daugeliui tapo klupiniu. Dalyvių buvo klausiama, į kurį konteinerį mesti medinę dėžutę, jei ji parduodama kartu su vaisiais ar uogomis, ir būtent ši detalė privertė dalį žmonių abejoti.

    Organizatoriai akcentuoja, kad tokie klausimai tikrina ne atmintinai išmoktą atsakymą, o gebėjimą įvertinti kontekstą. Praktikoje dažniausiai painiava kyla tada, kai reikia atskirti, ar daiktas konkrečiu atveju laikytinas pakuote, ar jau daiktu, kuris tvarkomas kaip atlieka pagal kitą logiką.

    Rezultatai atskleidė ir ryškius skirtumus tarp amžiaus grupių. Pavyzdžiui, 5–10 klasių grupėje iš daugiau nei 9 000 dalyvių visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys, o tai rodo, kad net ir aktyviai dalyvaujant žinios dar nėra tolygios.

    Jaunesniems dalyviams daugiau neaiškumų kėlė vartojimo įpročiai ir jų įtaka atliekų kiekiui, vyresniems dažniau strigo klausimai, susiję su taisyklėmis ir teisiniais aspektais. Tokia dinamika būdinga ir kasdienėse situacijose, kai sprendimus tenka priimti greitai, o taisyklės ne visada atrodo vienareikšmės.

    Egzaminas buvo pastebimas ne tik mokyklose: įsitraukė mokytojai, studentai, įvairių organizacijų ir įmonių darbuotojai. Tarp aktyviausių šiemet minėta AB „ORLEN Lietuva“, taip pat Radviliškio pagalbos šeimai centras, „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“.

    „Esame išsikėlę tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolatos kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose“, – sakė Saulius Matulaitis, AB „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.

    „Atliekų kultūros“ egzaminą organizuoja VAATC, o projektą globoja Aplinkos ministerija. Partneriais įvardijami Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai, prisidedantys prie turinio ir edukacijos sklaidos.

    Organizatoriai pabrėžia, kad šių metų patirtis yra pamoka ateičiai: rūšiavimo žinios dažniausiai auga per bandymus ir klaidas, o labiausiai įsimena būtent tie atvejai, kai „paprastas“ klausimas pasirodo turintis daugiau nei vieną niuansą. Tikimasi, kad kitąmet dalyviai sugrįš labiau pasitikintys ir geriau pasirengę įvertinti situacijas, kuriose lemia detalės.

    Norintys pasitikrinti žinias ir po egzamino gali spręsti skirtingų metų klausimus oficialioje egzamino platformoje. Taip siekiama, kad mokymasis nesibaigtų paskelbus rezultatus, o taptų įpročiu kasdienėse rūšiavimo situacijose.

  • Biržų rajone patvirtintas mokyklų sąrašas ugdymuisi šeimoje: kur kreiptis tėvams ir globėjams

    Biržų rajone patvirtintas mokyklų sąrašas ugdymuisi šeimoje: kur kreiptis tėvams ir globėjams

    Biržų rajono savivaldybė 2026 metų gegužės 4 dieną mero potvarkiu Nr. M-193 patvirtino švietimo įstaigų sąrašą, kurios padeda šeimoms organizuoti vaikų ugdymąsi šeimoje. Šis sprendimas aktualus tėvams, globėjams ir rūpintojams, planuojantiems ugdymą namuose pagal bendrąsias ugdymo programas.

    Savivaldybės patvirtintame sąraše nurodytos įstaigos tampa pagrindiniu kontaktu šeimai: jos konsultuoja, padeda suderinti ugdymo planą ir numatyti, kaip bus fiksuojama pažanga. Praktikoje tai reiškia, kad šeima turi aiškų kelrodį, kur kreiptis dėl dokumentų, konsultacijų ir pasiekimų vertinimo.

    Kurios įstaigos priskirtos Biržų rajone

    Ugdymuisi šeimoje Biržų rajone priskirtos šios švietimo įstaigos: Biržų „Saulės“ gimnazija, Biržų „Aušros“ pagrindinė mokykla ir Biržų r. Vabalninko Balio Sruogos gimnazija. Taip pat į sąrašą įtraukti Biržų lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ ir Biržų lopšelis-darželis „Genys“.

    Šios įstaigos nėra tik formalus „priskyrimas“: jos turi pareigą konsultuoti šeimas ir padėti susidėlioti ugdymo procesą, kad jis atitiktų nacionalinius reikalavimus. Tėvams tai suteikia daugiau aiškumo dėl atsakomybių pasidalijimo ir ugdymo tikslų.

    Kaip vyksta ugdymasis šeimoje

    Pagal galiojančią tvarką ugdymasis šeimoje vykdomas remiantis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintomis bendrosiomis ugdymo programomis. Įprastai šeima reguliariai konsultuojasi su priskirta mokykla ir, kai taikoma, su pradinio ugdymo mokytoju.

    Vienas svarbiausių etapų yra vaiko ugdymosi pasiekimų vertinimas: priskirta įstaiga padeda suderinti, kada ir kaip bus vertinama pažanga, kokie darbai ar atsiskaitymai bus reikalingi. Tai leidžia užtikrinti, kad ugdymasis namuose būtų palyginamas su mokykloje siekiamais rezultatais ir vaiko pasiekimai būtų pripažįstami.

    Dokumentai ir praktiniai žingsniai

    Šeimoms, ketinančioms rinktis ugdymąsi šeimoje, paprastai reikia užpildyti prašymus ir pateikti informaciją apie ugdymo organizavimą namuose. Taip pat vertinamos ugdymuisi šeimoje reikalingos sąlygos, kad vaiko mokymasis būtų nuoseklus ir saugus.

    Savivaldybė primena, kad priskirtos įstaigos konsultuoja ir padeda planuoti ugdymą, todėl tėvams rekomenduojama kreiptis į pasirinktą įstaigą dar prieš pradedant procesą. Ankstyva konsultacija dažniausiai padeda greičiau suderinti ugdymo planą ir išvengti dokumentų tikslinimo vėliau.