CP v2

Tag: Muitai

  • Naujas ES mokestis pigioms siuntoms iš Kinijos: nuo 2026 metų papildoma rinkliava už prekių kategorijas

    Nuo 2026 metų liepos 1 dienos Europos Sąjungoje startuos pereinamasis laikotarpis, kuris keis pigių siuntų iš trečiųjų šalių apmokestinimą. Pagal naują tvarką planuojama taikyti fiksuotą muitinę rinkliavą mažos vertės siuntoms, dažniausiai atkeliaujančioms iš Kinijos ir kitų Azijos rinkų.

    Svarbiausia detalė vartotojams yra tai, kad mokestis būtų siejamas ne su pačia siunta kaip pakuote, o su joje esančių prekių rūšių skaičiumi. Kitaip tariant, mokėtumėte už skirtingas prekių kategorijas, todėl vienoje siuntoje sudėjus daugiau skirtingų daiktų galutinė suma gali išaugti.

    Pagal aptariamą modelį pereinamuoju laikotarpiu nuo 2026 metų liepos 1 dienos iki 2028 metų liepos 1 dienos būtų taikoma 3 eurų rinkliava už kiekvieną prekių poziciją pagal muitinės klasifikaciją. Jei siuntoje būtų vienos rūšies prekės, rinkliava būtų viena, tačiau skirtingų kategorijų atveju ji daugėtų.

    Europos Komisija šį pokytį sieja su sparčiai augančiais mažos vertės siuntų srautais ir administracine našta muitinėms. Pastaraisiais metais į ES kasmet patenka milijardai tokių siuntų, o didelę jų dalį sudaro drabužiai, telefonų priedai, smulki elektronika ir įvairios buities prekės.

    Formaliai muitinės skolininku dažniausiai būtų laikomas pardavėjas arba prekybos platforma, tačiau praktikoje kaštai paprastai persikelia į galutinę kainą. Tai reiškia, kad dalis iki šiol „impulsinių“ pirkinių, kai prekė kainuoja kelis eurus, o pristatymas būna minimalus, gali tapti mažiau patrauklūs.

    Taip pat svarbu, kad ši rinkliava nepakeistų pridėtinės vertės mokesčio taisyklių: PVM ir toliau būtų taikomas pagal galiojančią tvarką. Vartotojams tai reikštų, kad galutinę kainą gali sudaryti keli komponentai, o skaidrumas priklausys nuo to, kaip platformos pateiks mokesčius pirkimo metu.

    Pokyčiai labiausiai paliestų platformas, kurios dažnai siunčia prekes tiesiai iš sandėlių už ES ribų, tarp jų „AliExpress“, „Temu“, „Shein“, „Banggood“ ir „Alibaba“. Norint sumažinti galimas papildomas išlaidas, pirkėjams vis svarbesnis taps siuntimo pasirinkimas iš ES sandėlių, jei tokia alternatyva siūloma.

  • ES smogia plieno importui: kvotos ir 50 proc. tarifai jau nuo liepos 1 dienos – kas laimės?

    ES smogia plieno importui: kvotos ir 50 proc. tarifai jau nuo liepos 1 dienos – kas laimės?

    Europos Sąjunga nuo liepos 1 dienos įveda naują plieno importo kvotų paskirstymo tvarką prekybos partneriams, siekdama pristabdyti į Bendrijos rinką plūstančius srautus ir apsaugoti vietos gamintojus. Priemonė siejama su augančiu pasauliniu plieno pertekliumi ir baimėmis, kad pigesnis importas gali spausti kainas bei darbo vietas Europos plieno pramonėje.

    Pagal anksčiau suderintą politinį sprendimą, į ES be muito galės patekti iki 18,3 mln. tonų plieno per metus, o viršijus šią ribą bus taikomi gerokai griežtesni muitai. Numatoma, kad tarifai už kvotų ribų didės iki 50 proc., taip signalizuojant rinkai, kad papildomi srautai taps ekonomiškai mažiau patrauklūs.

    Kas skatina sugriežtinimą?

    Sprendimas priimtas augant įtampai su Kinija, iš kurios, ES vertinimu, kyla didelė dalis pasaulinio plieno pertekliaus. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija prognozuoja, kad pasaulinė plieno perteklinė gamyba iki 2027 metų gali išaugti iki 721 mln. tonų, o tai didina spaudimą rinkoms ieškoti apsaugos priemonių.

    Papildomu veiksniu tapo Jungtinių Valstijų sprendimas praėjusiais metais smarkiai padidinti plieno importo tarifus, dėl ko dalis eksporto srautų, kurie anksčiau keliavo į JAV, galėjo būti nukreipti į Europą. ES pareigūnai tokį efektą apibūdina kaip prekybos nukreipimą, kai užsidarius vienai didelei rinkai, perteklius ieško alternatyvų kitur.

    Kam bus taikomos lengvatos?

    Su nauja kvotų sistema siejama ir politinė žinutė artimiausiems partneriams: pusė leidžiamo 18,3 mln. tonų metinio kiekio bus paskirstyta šalims, su kuriomis ES yra sudariusi laisvosios prekybos susitarimus. Tarp minimų partnerių yra Jungtinė Karalystė, Šveicarija ir Indija, kurios pastarosiomis savaitėmis aktyviai siekė palankesnių sąlygų.

    Dalies valstybių kvotos bus nustatomos pagal realius prekybos srautus 2022–2024 metais, kad paskirstymas būtų kuo artimesnis ankstesniems rinkos įpročiams. Atskirą statusą gauna Ukraina, kuriai numatytas specialus režimas, siekiant išlaikyti jos eksportą į ES karo sąlygomis.

    „Suteikiame rinkos dalyviams nuspėjamumą, nustatydami aiškias ir skaidrias kvotų paskirstymo taisykles ir taikydami sąžiningą bei objektyvią metodiką“, – sakė ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius.

    Ką tai gali reikšti rinkai?

    Praktiškai kvotos ir aukštesni tarifai virš jų gali mažinti staigius importo šuolius, tačiau kartu kelti įtampą su tais tiekėjais, kuriems patekti į ES rinką taps sunkiau. Plieno kainų dinamika priklausys nuo to, ar tiekėjai persiorientuos į kitas rinkas, ar bandys išlaikyti pozicijas Europoje, prisiimdami papildomus kaštus.

    Europos Komisija pabrėžia, kad tai nėra vienkartinė priemonė: ES jau taiko apie 80 prekybos gynybos priemonių, įskaitant antidempingo muitus, ir dalis jų nukreiptos į, Bendrijos vertinimu, nesąžiningai pigų importą. Artimiausiais mėnesiais verslui svarbiausia bus aiškumas, kaip kvotos veiks praktikoje, ir ar išimtys partneriams sumažins riziką tiekimo grandinėms.

  • Nuo liepos 1 dienos ES griežtina plieno importą: mažesnės kvotos ir 50 proc. muitas viršijus limitą

    Nuo liepos 1 dienos Europos Sąjungoje įsigalios atnaujintos plieno importo apsaugos taisyklės. Jose numatytos mažesnės importo kvotos, o viršijus nustatytus limitus bus taikomas 50 proc. muitas.

    Šių pokyčių tikslas – sustiprinti ES vidaus rinkos apsaugą nuo plieno srautų iš trečiųjų šalių ir sumažinti riziką, kad į Europą nukreiptas pigesnis plienas spaustų kainas bei mažintų vietos gamintojų konkurencingumą. Tačiau kartu įspėjama, kad poveikį gali pajusti ir Ukrainos metalurgijos sektorius.

    Kas keičiasi nuo liepos 1 dienos

    Pagal naują tvarką bendra metinė importo kvota mažinama iki 18,3 mln. tonų. Palyginti su ankstesniais nustatymais, tai reikšmingas sumažinimas, kuriuo siekiama griežčiau kontroliuoti į ES patenkantį plieno kiekį.

    Kartu didinamas ir finansinis barjeras tiems, kurie kvotas viršys: muitas už importą virš kvotos sieks 50 proc. Anksčiau tokio tipo priemonėse dažniau buvo taikomas mažesnis, 25 proc. tarifas, todėl naujas dydis rinkoje vertinamas kaip gerokai griežtesnis signalas.

    Kodėl tai aktualu Ukrainai

    Nors priemonių kryptis dažniausiai siejama su plieno srautų ribojimu iš Rusijos ir kitų trečiųjų šalių, Ukrainos pramonė pabrėžia, kad ES yra svarbiausia jos eksporto rinka. Dėl to net ir netiesioginiai ribojimai gali reikšmingai paveikti gamybos apimtis bei investicijas.

    Europos Komisijos siūlymu Ukrainai numatyta be muito įvežama kvota – 713 000 tonų per metus. Toks dydis Ukrainos gamintojų vertinamas kaip ribotas, ypač turint omenyje, kad pastaraisiais metais eksportas į ES buvo gerokai didesnis.

    „ES yra vienintelė didelė Ukrainos metalurgijos eksporto rinka, todėl staigus kvotų sumažinimas gali smarkiai sumažinti gamybą“, – sakė Ukrainos metalurgijos sektoriaus atstovai, komentuodami galimas pasekmes.

    Politinis fonas ir ES pramonės argumentai

    Diskusijose dėl naujo mechanizmo dalyvavo ir valstybės narės, tarp jų – Lenkija, kuri ragino Ukrainą įtraukti į bendrą apsaugos priemonių taikymo apimtį. Ši pozicija argumentuota siekiu užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas ES rinkoje.

    ES pramonės atstovai pabrėžia, kad griežtesnės priemonės turi sumažinti staigių importo šuolių riziką ir padėti stabilizuoti rinką. Tuo pat metu Ukrainos pusė perspėja, kad per griežtas ribojimas gali turėti platesnių ekonominių ir socialinių pasekmių šaliai, kuri karo sąlygomis remiasi eksporto pajamomis.

  • Von der Leyen siekia griežtesnių priemonių prieš Kinijos importą: ES šalys dėl atsako skilsta

    Von der Leyen siekia griežtesnių priemonių prieš Kinijos importą: ES šalys dėl atsako skilsta

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen artimiausiomis savaitėmis sieks politinio palaikymo griežtesnei ES prekybos gynybai prieš subsidijuotą Kinijos importą. Briuselyje bręsta sprendimai, kurie gali pakeisti požiūrį į pigių prekių srautą į bendrąją rinką ir sustiprinti pramonės apsaugą.

    Šis posūkis atskleidžia ir augančią įtampą tarp valstybių narių: dalis sostinių, ypač suinteresuotų pramonės apsauga, ragina imtis ryžtingų priemonių, o kitos, kurių ekonomikai svarbi prieiga prie Kinijos rinkos, siūlo atsargiau vertinti galimą atsakomąją reakciją. Diskusijos Europos Komisijoje turėtų tapti atspirties tašku tolesniems sprendimams.

    Kas stumia Briuselį griežtinti kursą?

    Europos Komisijoje vis dažniau akcentuojama, kad Kinijos valstybės parama pramonei ir pertekliniai gamybos pajėgumai daro spaudimą Europos gamintojams. Dėl to, pasak pareigūnų ir analitikų, reikia ne tik reaguoti atskirais antidempingo ar antisubsidijų tyrimais, bet ir stiprinti prevencines priemones, kurios leistų greičiau stabdyti rinkos iškraipymus.

    Diskusijų fone minima ir platesnė rizika: kai kurios Kinijos prekės gali būti perorientuojamos į Europą dėl ribojimų kitose rinkose. Tai didina tikimybę, kad kainų spaudimas ES viduje augs, o politinis poreikis demonstruoti apsaugą strateginėms šakoms tik stiprės.

    Vokietija ir Prancūzija traukia į skirtingas puses

    Prancūzija pastaruoju metu aktyviau kalba apie būtinybę ginti Europos pramonę nuo nesąžiningos konkurencijos ir siekia platesnių instrumentų, kurie turėtų didesnį atgrasomąjį poveikį nei vien pavieniai muitai. Tuo metu Vokietija tradiciškai laikėsi atsargesnės linijos, baimindamasi, kad griežtesni veiksmai pakenks eksportui ir tiekimo grandinėms.

    Vis dėlto net ir Berlyne didėja nerimas dėl importo poveikio gamybos sektoriui, todėl anksčiau buvęs atsargumas, analitikų vertinimu, silpsta. Klausimas tampa ne vien ekonominis, bet ir politinis: ar didžiosios ES ekonomikos sugebės susitarti dėl bendros krypties, kai rizika ir nauda skirtingoms šalims pasiskirsto nevienodai.

    Kokios priemonės svarstomos ir ko tikėtis toliau?

    ES jau turi klasikinius prekybos gynybos instrumentus, tokius kaip antidempingo ir antisubsidijų muitai, tačiau Briuselyje vis garsiau kalbama apie papildomas apsaugos priemones. Viena iš krypčių yra platesnio masto apsaugos tyrimai, kurie leistų reaguoti į staigų importo šuolį ir mažinti žalą vietos gamintojams.

    Praktikoje diskusijos taip pat apima klausimą, kaip greitai ES geba pritaikyti jau turimus įrankius ir ar institucijos turi pakankamai politinės valios juos naudoti. Tikėtina, kad artimiausiu metu bus siekiama politinio sutarimo aukščiausiu lygiu, o konkretesni pasiūlymai gali pasirodyti vėliau, kai Komisija apibendrins valstybių narių pozicijas ir įvertins galimas pasekmes.

    Šiame etape svarbiausia įtampa išlieka tarp dviejų tikslų: apsaugoti ES pramonę nuo rinkos iškraipymų ir kartu išlaikyti galimybę prekiauti bei derėtis su Pekinu. Nuo to, ar pavyks suderinti šiuos interesus, priklausys ir tolesnis ES santykių su Kinija tonas.

  • JAV valstybės sekretorius lankėsi Delyje: Indija trečią kartą kartoja 460 mlrd. eurų pažadą

    JAV valstybės sekretorius lankėsi Delyje: Indija trečią kartą kartoja 460 mlrd. eurų pažadą

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio viešnagės Indijoje metu dar kartą grįžo prie ambicingo Delyje skambančio pažado per artimiausius penkerius metus įsigyti amerikietiškų prekių už maždaug 460 mlrd. eurų. Apie tai jis pranešė socialiniame tinkle X, pabrėždamas energetikos, technologijų ir žemės ūkio sektorius.

    Tokia formuluotė Indijos ir JAV santykiuose pasikartoja jau ne pirmą kartą. Dar 2025 metais Baltuosiuose rūmuose Donaldas Trumpas ir Narendra Modi kalbėjo apie tikslą iki 2030 metų pakelti dvišalę prekybą iki 460 mlrd. eurų, nors tuo metu JAV eksportas į Indiją siekė gerokai mažesnį mastą.

    Pažadas, kuris kartojamas

    Vėliau, derantis dėl laikinosios prekybos sutarties gairių, Indija vėl įsipareigojo siekti 460 mlrd. eurų apimties pirkimų per penkerius metus. Mainais Vašingtonas signalizavo apie mažesnius muitus daliai Indijos eksporto, o derybų fone nuskambėjo ir lūkestis mažinti priklausomybę nuo rusiškos naftos.

    Vis dėlto JAV vidaus teisiniai ginčai dėl tarifų politikos įnešė neapibrėžtumo. Po teismo sprendimų Vašingtonas ėmė remtis 1974 metų Prekybos įstatymo nuostatomis ir įvedė vienodą 10 proc. tarifą visiems prekybos partneriams, kuris, kaip skelbta, gali galioti iki 2026 metų liepos pabaigos.

    Energija ir kritinės žaliavos

    Rubio susitikimuose su Modi ir Indijos užsienio reikalų ministru Subrahmanyamu Jaishankaru ryškiausiai skambėjo energetinio saugumo klausimai. Indija ieško alternatyvų dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose ir rizikų laivybai, todėl JAV siūlo didinti naftos ir dujų tiekimą bei taip diversifikuoti importą.

    Kita svarbi kryptis – kritinės žaliavos ir pažangios technologijos, įskaitant tiekimo grandines retiesiems metalams bei aukštos klasės lustams. Tai siejama su abiejų šalių noru mažinti priklausomybę nuo Kinijos ir sustiprinti gamybos bei gynybos pramonės atsparumą.

    Kiek realus 460 mlrd. eurų tikslas?

    Ekspertai atkreipia dėmesį į aritmetiką: jei Indija realiai pirktų amerikietiškų prekių už 460 mlrd. eurų per penkerius metus, tai reikštų apie 92 mlrd. eurų kasmet. Tai būtų daugiau nei dvigubai didesnė apimtis, nei pastaraisiais metais minėtas faktinis JAV prekių importo į Indiją lygis.

    Indijos ekonomikos fonas taip pat sudėtingas: pranešta apie mažėjusias šalies užsienio valiutos atsargas, spaudimą rupijai ir užsienio investuotojų pasitraukimą, kurį stiprina infliacijos rizika bei brangstanti nafta. Tokiose sąlygose didelio masto importo plėtra gali tapti ne tik politiniu, bet ir makroekonominiu iššūkiu.

    „Kad toks įsipareigojimas taptų realybe, Indijai tektų kasmet sugerti apie 92 mlrd. eurų JAV prekių – tai daugiau nei dvigubai viršija dabartinį tempą“, – teigiama Indijos žiniasklaidos analizėse.

    Nors Rubio vizitas buvo pristatomas kaip pažangos ženklas, galutinės visapusiškos prekybos sutarties per jį nebuvo paskelbta. Dėl to 460 mlrd. eurų pažadas kol kas labiau primena politinę kryptį ir derybinį svertą, o ne jau aiškiai suplanuotą pirkimų programą su konkrečiais terminais ir finansavimo mechanizmais.

  • ES dėl Ormuzo krizės metams stabdo muitus daliai azotinių trąšų: kas keisis ūkiams

    ES dėl Ormuzo krizės metams stabdo muitus daliai azotinių trąšų: kas keisis ūkiams

    Europos Sąjunga, reaguodama į karo sukeltą krizę prie Ormuzo sąsiaurio ir staigiai išaugusias trąšų kainas, nusprendė laikinai sustabdyti muitus daliai azotinių trąšų. Sprendimą penktadienį patvirtino ES Taryba, o priemonė turėtų galioti vienerius metus.

    Pasak ES institucijų, tikslas – sumažinti sąnaudų šoką žemės ūkiui ir stabilizuoti pasiūlą rinkoje tuo metu, kai tarptautinė logistika šiame regione tapo itin trapi. Ormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio jūrinių maršrutų energijos ir chemijos pramonei, todėl bet koks transporto sutrikimas greitai persiduoda ir trąšų kainoms.

    Kas konkrečiai nuspręsta?

    Laikinas muitų sustabdymas taikomas daliai azotinių trąšų, įskaitant karbamidą ir amoniaką – žaliavas, nuo kurių tiesiogiai priklauso tiek mineralinių trąšų gamyba, tiek galutinė jų kaina ūkiams. ES Taryba pabrėžė, kad mechanizmas numato ir importo apimčių ribojimą, siekiant subalansuoti pagalbą žemdirbiams ir Europos trąšų gamintojų interesus.

    Tarptautinės institucijos, tarp jų Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija, ne kartą įspėjo, kad užsitęsę trikdžiai pagrindiniuose tiekimo keliuose gali kelti riziką pasaulinei maisto gamybai. Azotinės trąšos yra vienas didžiausių kintamųjų kaštų augalininkystėje, todėl kainų šuoliai dažnai atsispindi ir galutinėse maisto produktų kainose.

    Kodėl Ormuzo sąsiauris svarbus trąšoms?

    Trąšų rinka yra globali, o kainas formuoja ne tik tiesioginė ES importo geografija, bet ir pasaulinė pasiūla, laivybos draudimo kaštai, energijos kainos bei pirkėjų elgsena krizės metu. Net ir ribotas fizinis tiekimo sumažėjimas gali sukelti kainų bangą, jei rinkos dalyviai pradeda kaupti atsargas ar persidera dėl sutarčių.

    ES institucijos nurodo, kad per šį regioną gali keliauti reikšminga dalis pasaulinės trąšų prekybos, o transporto sutrikimai greitai kelia kainas biržose ir didmeninėse rinkose. Dėl to laikinas muitų sušvelninimas vertinamas kaip priemonė, galinti bent iš dalies amortizuoti kainų šuolį Europos ūkiams.

    Išimtys: Rusija ir Baltarusija

    ES Taryba akcentavo, kad muitų sustabdymas nebus taikomas importui iš Rusijos ir Baltarusijos. Tokia nuostata atitinka platesnę ES prekybos ir sankcijų politiką, siekiant mažinti priklausomybę nuo šių šalių tiekimo grandinių, ypač jautriuose sektoriuose.

    Praktikoje tai reiškia, kad į ES rinką orientuojamasi į alternatyvius tiekėjus, o kainų stabilizavimui pasitelkiamos priemonės, kurios kartu nepadidintų ekonominių srautų iš valstybių, kurioms taikomi ribojimai. ES taip pat pabrėžia, kad sprendimas yra laikinas ir bus vertinamas pagal rinkos situaciją bei poveikį tiek ūkininkams, tiek vietos pramonei.

    Europos Komisijos duomenimis, 2024 metais ES importavo apie 2 000 000 tonų amoniako ir 5 900 000 tonų karbamido. Tiesioginė priklausomybė nuo Artimųjų Rytų tiekimo išlieka palyginti nedidelė – apie 3 proc. amoniako ir maždaug 1–2 proc. azotinių trąšų importo, tačiau kainų dinamika vis tiek stipriai priklauso nuo pasaulinės rinkos svyravimų.

  • Jungtinė Karalystė susitarė su Persijos įlankos šalimis: muitai kris, ekonomikai žada 4 mlrd. eurų

    Jungtinė Karalystė susitarė su Persijos įlankos šalimis: muitai kris, ekonomikai žada 4 mlrd. eurų

    Jungtinė Karalystė pasirašė plataus masto prekybos susitarimą su Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba (GCC), vienijančia Bahreiną, Kuveitą, Omaną, Katarą, Saudo Arabiją ir Jungtinius Arabų Emyratus. Londonas skelbia, kad susitarimas ilgainiui turėtų atnešti daugiau kaip 4 mlrd. eurų per metus papildomos naudos šalies ekonomikai.

    Susitarimas išskiriamas kaip pirmasis tokio pobūdžio tarp GCC ir Didžiojo septyneto (G7) valstybės. Praktinis jo turinys svarbus eksportuotojams: numatyta, kad iki 93 proc. tarifų britiškoms prekėms bus palaipsniui panaikinta, o metiniai muito mokesčiai, kurių britų eksportuotojai išvengs, vertinami apie 670 mln. eurų.

    Kas konkrečiai keisis prekyboje

    Pagal paskelbtas sąlygas, apie du trečdaliai numatytų tarifų sumažinimų turėtų įsigalioti iškart, kai susitarimas oficialiai pradės veikti. Likusi dalis būtų įgyvendinama etapais, kad rinkos spėtų prisitaikyti, o taisyklės būtų suvienodintos.

    Didžiausią tiesioginį efektą turėtų pajusti prekių eksportuotojai: minimi pieno produktai, tokie kaip sūris ir sviestas, taip pat medicinos įranga ir įvairios pramoninės gamybos prekės. Tikimasi, kad mažesni kaštai dėl muitų palengvins konkurenciją su kitais tiekėjais regione ir suteiks daugiau erdvės kainodarai.

    Ne mažiau svarbi dalis yra paslaugos: finansų, inžinerijos, teisės ir konsultacijų sektoriams žadamas geresnis priėjimas prie GCC rinkos. Jungtinė Karalystė, kurios ekonomikoje paslaugos sudaro reikšmingą dalį, šį punktą akcentuoja kaip vieną pagrindinių susitarimo laimėjimų.

    Politikų ir verslo reakcijos

    Ministras pirmininkas Keir Starmer susitarimą pavadino didele pergale britų darbuotojams ir verslui, pabrėždamas tikslą skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietas. Vyriausybė taip pat signalizuoja, kad prekybos politika tampa vienu svarbiausių instrumentų stiprinant konkurencingumą.

    „Persijos įlankos valstybės yra vertinamos ekonominės partnerės, o šis susitarimas gilina ryšį, stiprina pasitikėjimą ir atveria naujas prekybos bei investicijų galimybes“, – sakė Keir Starmer.

    Verslo ir prekybos sekretorius Peter Kyle pabrėžė, kad susitarimas siunčia pasitikėjimo signalą laikotarpiu, kai pasaulinė prekyba patiria daugiau įtampos ir neapibrėžtumo. GCC generalinis sekretorius Jasem Mohamed Albudaiwi savo ruožtu akcentavo, kad susitarimas dera su regiono siekiu sparčiau diversifikuoti ekonomiką, mažinant priklausomybę nuo angliavandenilių ir didinant investicijas į logistiką bei naujas technologijas.

    „Sąžininga, patikima ir mažai barjerų turinti prekyba yra būtina, kad įmonės galėtų užtikrintai konkuruoti ir plėstis tarptautinėje rinkoje. Šis susitarimas suteikia stabilumo“, – sakė „Holland & Barrett“ vadovas Anthony Houghton.

    Postbrexit kontekstas ir skaičiai

    Analitikai susitarimą vertina ir platesniame kontekste: po išstojimo iš Europos Sąjungos Jungtinė Karalystė ieško naujų ilgalaikių prekybos atramų už Europos ribų, ypač sparčiau augančiuose regionuose. Persijos įlanka Londono strategijoje laikoma viena svarbiausių krypčių dėl investicijų masto, infrastruktūros projektų ir ambicingų transformacijos planų.

    Skelbiama, kad dabartinė Jungtinės Karalystės ir GCC prekyba siekia apie 66 mlrd. eurų per metus, o per laiką susitarimas galėtų padidinti dvišalius srautus iki 20 proc. Atskirai pabrėžiama, kad maisto ir gėrimų eksportas iš Jungtinės Karalystės į GCC jau viršija 720 mln. eurų per metus, tačiau daliai produktų taikomi 5–25 proc. tarifai, kurie turėtų mažėti arba būti panaikinti.

    Ilgalaikė nauda priklausys nuo to, kaip greitai įsigalios numatytos taisyklės, kaip bus sprendžiami techniniai reikalavimai bei standartai, ir ar verslas aktyviai pasinaudos atsiveriančiomis nišomis. Vis dėlto tiek Londonas, tiek GCC susitarimą pristato kaip aiškų signalą, kad ekonominis bendradarbiavimas artimiausiais metais tik stiprės.

  • „Stellantis“ ir „Dongfeng“ susitarimas: kiniški elektromobiliai bus gaminami Europoje, kad išvengtų muitų

    „Stellantis“ ir „Dongfeng“ susitarimas: kiniški elektromobiliai bus gaminami Europoje, kad išvengtų muitų

    Gamyba Europoje vietoj importo

    Automobilių koncernas „Stellantis“ paskelbė kuriantis bendrą įmonę su Kinijos gamintoju „Dongfeng“, kuri apims gamybos, pardavimų ir technologijų bendradarbiavimą Europoje. Pagrindinis tikslas – greičiau įsitvirtinti rinkoje, kuriai tenka vis daugiau reikalavimų dėl perėjimo prie elektromobilių.

    Pagal skelbiamą planą „Dongfeng“ valdomo prekių ženklo „Voyah“ elektromobiliai turėtų būti surenkami „Stellantis“ gamykloje Rene, vakarų Prancūzijoje. Tokia schema reikštų, kad automobiliai į Europos rinką patektų kaip Europoje pagaminta produkcija, o ne kaip tiesioginis importas iš Kinijos.

    Kaip tai siejasi su ES muitais?

    Europos Sąjunga 2024 metų pabaigoje pradėjo taikyti papildomus muitus daliai iš Kinijos importuojamų elektromobilių, argumentuodama siekiu apsaugoti vietos gamintojus. Dėl to gamyba ES teritorijoje tampa vienu praktiškiausių būdų išlaikyti konkurencingą kainą ir stabilų tiekimą.

    Šis žingsnis išryškina platesnę tendenciją: Kinijos gamintojai vis dažniau svarsto surinkimą ar gamyklas Europoje, kad sumažintų prekybos barjerų įtaką. Tuo pat metu Europos gamintojai ieško partnerystės, kuri leistų greičiau gauti baterijų, programinės įrangos ir elektrinių pavarų technologijas.

    Ką laimi „Stellantis“ ir „Dongfeng“?

    „Stellantis“ tikisi, kad partnerystė padės geriau išnaudoti gamybos pajėgumus ir sustiprinti pozicijas Europoje, kur vidaus degimo variklių era artėja prie pabaigos. Rene gamykla, kaip nurodoma, pastaraisiais metais dirbo ne visu pajėgumu, nes automobilių paklausa regione negrįžo į ikipandeminį lygį.

    „Dongfeng“ tikslas – didinti eksportą ir pardavimus už Kinijos ribų, kur vietinėje rinkoje konkurencija aštrėja, o vartojimas tampa labiau nepastovus. „Stellantis“ pranešė valdysianti bendrą įmonę su 51 proc. akcijų, o „Dongfeng“ turės 49 proc., tačiau finansinės detalės neatskleidžiamos.

    Lygiagrečiai „Stellantis“ viešai kalba ir apie mažesnių, pigesnių elektromobilių gamybą Europai, siekiant atsilaikyti prieš Kinijos modelių kainų spaudimą. Europos rinkoje būtent kaina ir baterijos vertės grandinė tampa esminiais veiksniais, nulemiančiais, kurie prekių ženklai pajėgs augti, o kurie bus priversti trauktis.

  • ES ir JAV prekybos susitarimas artėja prie finišo: kaip Briuselis bando jį apsaugoti nuo Trumpo

    ES ir JAV prekybos susitarimas artėja prie finišo: kaip Briuselis bando jį apsaugoti nuo Trumpo

    Europos Sąjunga artėja prie sprendimo dėl transatlantinio prekybos susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis, tačiau svarbiausias iššūkis dabar – nebe susitarti su Vašingtonu, o rasti formulę, kuri išlaikytų politinius ginčus pačioje ES. Šią savaitę Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos derybininkai renkasi Strasbūre, siekdami užbaigti kompromisą.

    Diskusijų esmė – kaip vadinamąjį susitarimą padaryti atsparų JAV vidaus politikos posūkiams ir galimiems prezidento Donaldo Trumpo sprendimams. Europos Parlamentas siekia daugiau saugiklių, kad ES įsipareigojimai mažinti muitus JAV prekėms būtų aiškiai susieti su JAV įsipareigojimu riboti muitus daugumai ES eksporto iki 15 proc.

    „Per pastarąsias dienas vyko daug diskusijų ir apmąstymų, ir aš gana optimistiškas, kad rasime tvirtą kompromisą, kuris atitiks Europos interesą ir būtų atsparus Trumpo sprendimams“, – sakė Europos Parlamento prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange.

    Europos Parlamente centro kairės, liberalų ir žaliųjų grupės anksčiau kelis kartus stabdė greitą pritarimą, prašydamos aiškių mechanizmų, kurie leistų sustabdyti susitarimo taikymą, jei JAV neįvykdytų savo dalies. Tuo pat metu dalis valstybių narių ir Europos Komisija ragina užbaigti procesą kuo greičiau, baiminantis galimo JAV atsako.

    Įtampą didina ir grasinimai didinti muitus Europos automobiliams, jei ES iki nustatyto termino nepasieks susitarimo dėl įgyvendinimo. Ši rizika ypač jautri eksportuojančioms ES ekonomikoms, nes automobilių sektorius tiesiogiai priklauso nuo stabilios prieigos prie JAV rinkos.

    Tekste svarstomi keli instrumentai. Vienas jų – vadinamoji įsigaliojimo atidėjimo nuostata, pagal kurią susitarimas pilnai įsibėgėtų tik tuomet, kai JAV sumažintų muitus Europos plieno ir aliuminio gaminiams iki 15 proc., nes kai kuriais atvejais jie išlieka gerokai didesni.

    Taip pat aptariama ir galiojimo pabaigos nuostata, kuri numatytų, kad susitarimas automatiškai baigtų galioti 2028 metais, taip sumažinant ilgalaikę priklausomybę nuo nenuspėjamos JAV prekybos politikos. Kritikai ES sostinėse sako, kad tokios sąlygos tik didintų neapibrėžtumą ir atbaidytų verslą.

    Europos Komisija gegužės pradžioje pasiūlė kompromisinį modelį: suteikti Komisijai teisę sustabdyti ES muitų lengvatas, jei iki 2026 metų pabaigos JAV nesumažintų tarifų Europos metalams. Šis mechanizmas būtų tarsi automatinis saugiklis, leidžiantis reaguoti be naujų ilgų politinių derybų.

    Vis dėlto politinė aritmetika Europos Parlamente išlieka trapi. Jei kompromisas pernelyg priartėtų prie valstybių narių pozicijos ir saugiklių būtų per mažai, dokumentas rizikuoja neperžengti plenarinio balsavimo, kurio laikotarpis siejamas su birželio viduriu.

    Transatlantiniai ekonominiai ryšiai išlieka vieni svarbiausių pasaulyje, o ginčai dėl muitų greitai atsiliepia tiekimo grandinėms, investicijoms ir kainoms. Dėl to abi pusės formaliai deklaruoja norą išvengti eskalacijos, tačiau ES derybose vis labiau akcentuojama, kad susitarimas turi būti ne tik pasiektas, bet ir patikimai įgyvendinamas.

    Pasak derybose dalyvaujančių pareigūnų, siekiama kompromiso, kuris didintų gamintojų ir eksportuotojų tikrumą, net jei Briuselis negali garantuoti, kad Vašingtonas visada laikysis politinių įsipareigojimų. Galutinis rezultatas turėtų paaiškėti artimiausiuose derybų etapuose.

  • ES ir JAV prekybos kompromisas po Trumpo spaudimo: daugiau aiškumo verslui, bet liko saugikliai

    ES ir JAV prekybos kompromisas po Trumpo spaudimo: daugiau aiškumo verslui, bet liko saugikliai

    Europos Sąjunga ankstyvą trečiadienio rytą pasiekė kompromisą dėl teisės akto, kuris įgyvendintų su Jungtinėmis Valstijomis suderėtą prekybos susitarimą. Derybos Strasbūre užtruko ilgiau nei penkias valandas, o susitarimas laikomas žingsniu, galinčiu padėti išvengti naujos muitų eskalacijos tarp abiejų ekonominių blokų.

    Pagal pernai suderėtą politinį susitarimą ES sutiko panaikinti tarifus daliai JAV pramonės ir kai kurioms žemės ūkio prekėms, o Vašingtonas turėjo apriboti muitus daugumai Europos eksporto iki 15 proc. Vis dėlto šio plano įtvirtinimas teisėje strigo, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastaraisiais mėnesiais viešai didino spaudimą, grasindamas naujais tarifais.

    Kas sutarta ir kodėl tai svarbu

    Europos Komisijai suteikiama galimybė, Europos Parlamentui ar valstybei narei paprašius, stabdyti susitarimo taikymą, jei Jungtinės Valstijos iki 2026 metų pabaigos nesumažintų muitų Europos plieno ir aliuminio produkcijai. Būtent metalų sektorius tapo didžiausiu ginčo tašku, nes šioje srityje JAV muitai, remiantis paskutiniais sprendimais, gali siekti iki 50 proc.

    Galutiniame tekste taip pat numatyta, kad Europos Komisija metų pabaigoje pateiks ataskaitą Parlamentui ir Tarybai apie JAV plieno tarifų taikymą. Jei būtų konstatuota neatitiktis, Komisija vertintų, ar pagrįsta laikinai sustabdyti susitarimą, kad būtų apsaugoti ES interesai.

    Susitarime įrašyta ir vadinamoji galiojimo pabaigos nuostata: planuojama, kad jis baigtų galioti 2029 metų gruodį. Toks terminas mažina ilgalaikę reguliacinę riziką, bet kartu palieka erdvės politinėms permainoms ateityje.

    Įtampa dėl automobilių ir politiniai riboženkliai

    Derybų foną stiprino Vašingtono signalai, kad kantrybė senka: buvo viešai grasinta nuo liepos 4 dienos įvesti 25 proc. tarifą europietiškiems automobiliams. Toks scenarijus būtų skaudžiausiai palietęs eksportuotojus ir tiekimo grandines, nes transatlantinė prekyba apima milžinišką prekių srautą ir tiesiogiai veikia pramonės planavimą bei investicijas.

    Į tekstą taip pat įtraukti apsauginiai mechanizmai, leidžiantys Komisijai pradėti tyrimus, jei importo srautai keltų rimtą grėsmę vietos pramonei. Tyrimai galėtų būti inicijuoti pačios Komisijos sprendimu arba kelių ES valstybių prašymu, o jų išvada galėtų baigtis daliniu ar visišku susitarimo stabdymu.

    Kita vertus, Parlamentas siekė papildomų sąlygų, susietų su politine įtampa dėl Trumpo pareiškimų apie Danijai priklausantį Grenlandijos regioną, tačiau ši nuostata į galutinį kompromisą nebuvo įtraukta. ES valstybių sostinės argumentavo, kad susitarime turi likti tik prekybos klausimai, o ne platesni geopolitiniai įsipareigojimai.

    Kas laukia toliau

    Dokumentas keliaus į Europos Parlamento plenarinį balsavimą, kuris numatytas birželio 15–18 dienomis Strasbūre. Nors didžiausia frakcija Europos Parlamente signalizuoja paramą, dalis liberalų ir kairiųjų europarlamentarų išlieka kritiški ir neatmeta galimybės balsuoti prieš.

    Praktinė kompromiso reikšmė verslui yra dvejopa: iš vienos pusės, atsiranda daugiau aiškumo dėl bendrų tarifų lubų ir prekybos krypties, iš kitos pusės, išlieka priklausomybė nuo JAV sprendimų dėl plieno ir aliuminio. Dėl to galutinę susitarimo vertę lems ne tik balsavimas Parlamente, bet ir tai, ar iki 2026 metų pabaigos bus realiai sumažinti ginčijami muitai.

    „ES dar kartą parodė, kad esame patikimas prekybos partneris, kuris laikosi įsipareigojimų“, – sakė ES prekybos vadovas Marošas Šefčovičius.