Tag: Muitai

  • Kanada perspėja JAV: jei derybos neapsaugos automobilių sektoriaus, atsigręš į Kinijos gamintojus

    Kanada perspėja JAV: jei derybos neapsaugos automobilių sektoriaus, atsigręš į Kinijos gamintojus

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney pareiškė, kad Otava gali atsigręžti į Kinijos automobilių gamintojus, jei derybos su JAV neapsaugos integruotos Šiaurės Amerikos automobilių pramonės.

    Apie tai, anot „Euronews“, M. Carney kalbėjo pirmadienį Pnompenyje (Kambodža), Frankofonijos viršūnių susitikimo metu, bendraudamas su žurnalistais. Jis pabrėžė, kad derybos su Jungtinėmis Valstijomis išlieka prioritetas, tačiau jų baigtis gali pakeisti Kanados kryptį.

    Premjeras teigė, kad dėl JAV prekybos veiksmų žemyninė rinka tapo mažiau integruota. Jo vertinimu, Kanados automobilių pramonės darbuotojai ir gamyklos turi būti maksimaliai išnaudojami, o jei to nepavyks užtikrinti Šiaurės Amerikoje, atsiras „kitų galimybių“.

    M. Carney pridūrė, kad Kanada bet kuriuo atveju judės į priekį, o alternatyvos galėtų apimti ne tik Kinijos, bet ir Europos ar Japonijos gamintojus. Paklaustas, ar Kinijos investicijų galimybė yra svertas derybose su Vašingtonu, jis atsakė, kad tai „ne svertas“, o „veiksmas ir reakcija“.

    Susitikimas su Xi Jinpingu ir sąlygos investuotojams

    Premjero komentarai nuskambėjo likus kelioms dienoms iki planuojamo susitikimo su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu Šendžene, kur, tikimasi, bus aptariama ir automobilių gamyba.

    M. Carney aiškiai nubrėžė, kad Kinijos dalyvavimas Kanados automobilių sektoriuje turėtų būti daugiau nei vien surinkimas: investicijos turėtų apimti reikšmingą gamybą Kanadoje, tinkamus darbo standartus ir ilgainiui augančias vietines tiekimo grandines.

    Taip pat jis paminėjo, jog tiekimo grandinėse turėtų atsirasti vietos Kanados kritiniams mineralams, naudojamiems elektromobilių gamyboje. Pasak premjero, vien „komplektinių automobilių“ surinkimo neužtektų – būtina reali gamybinė bazė.

    Muitai elektromobiliams ir kritika Ontarijuje

    Sausį M. Carney ir Xi Jinpingas susitarė, kad Kanados 100 proc. muitas Kinijoje pagamintiems elektromobiliams būtų sumažintas iki 6,1 proc. Susitarimas iš pradžių leistų įsivežti iki 49 000 automobilių per metus, o ši riba vėliau turėtų didėti.

    Mainais Pekinas sutiko mažinti muitus kai kurioms Kanados žemės ūkio prekėms, įskaitant rapsus (canola). Tuo metu M. Carney sakė besitikintis, kad tokia tvarka pritrauks Kinijos investicijų į Kanados automobilių pramonę ir sukurs darbo vietų.

    Vis dėlto susitarimas sulaukė kritikos Ontarijuje – provincijoje, kuri laikoma Kanados automobilių gamybos centru. Ontarijo premjeras Doug Ford įspėjo, kad tai gali kelti grėsmę darbo vietoms ir rizikuoti Kanados prieiga prie JAV rinkos.

    Kodėl automobilių sektorius toks jautrus tarifams

    Kanados automobilių sektorius stipriai priklauso nuo tarpvalstybinės gamybos: „didysis Detroito trejetas“ – „Ford“, „General Motors“ ir „Stellantis“ – valdo gamyklas Kanadoje, JAV ir Meksikoje, o detalės neretai sienas kerta kelis kartus, kol automobilis galutinai surenkamas.

    Donaldo Trumpo administracija ne kartą ragino gamintojus perkelti produkciją iš Kanados į JAV, o taikomi tarifai, pasak Kanados pusės, trikdė pramonės veiklą. Kanada neseniai grasino teisminiais veiksmais „Stellantis“ po to, kai bendrovė planuotą „Jeep Compass“ gamybą perkėlė iš Bremptono (Ontarijas) į Ilinojų ir sutiko parduoti sustabdytą Kanados surinkimo gamyklą.

    Anksčiau M. Carney Maniloje taip pat pabrėžė, kad bet koks prekybos susitarimas su Vašingtonu turi palikti Kanadai gyvybingą automobilių pramonę. Jis teigė su D. Trumpu ir aukštais JAV pareigūnais kalbėjęs ilgai, pažanga esą yra, tačiau nesutarimų dar išliko.

  • Carney: D. Trumpo muitai gali stumti Kanados automobilių gamintojus link Kinijos

    Carney: D. Trumpo muitai gali stumti Kanados automobilių gamintojus link Kinijos

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney pareiškė, kad JAV didinami muitai gali paskatinti Kanados automobilių gamintojus labiau atsigręžti į Kiniją.

    Kaip praneša „Euronews“, tai jis sakė pirmadienį, kalbėdamas apie JAV prezidento Donaldo Trumpo tarifų politikos poveikį Šiaurės Amerikos automobilių rinkai.

    Pasak M. Carney, Kanados tikslas – išlaikyti kuo labiau integruotą Šiaurės Amerikos automobilių rinką, kurioje būtų pilnai išnaudotas vietos darbuotojų potencialas.

    Tačiau jis pripažino, kad rinka tapo mažiau integruota dėl JAV prekybos veiksmų, todėl Kanadai gali tekti ieškoti alternatyvų.

    APEC fone – užuomina apie alternatyvas

    M. Carney žurnalistams kalbėjo prieš susitikimą su Kinijos vadovu Xi Jinpingu šią savaitę vyksiančiame APEC viršūnių susitikime pietų Kinijoje.

    Jis pabrėžė, kad dabartinė integruota sistema buvo palanki tiek Kanados darbuotojams ir verslui, tiek JAV vartotojams.

    Ministras pirmininkas nurodė, kad tolesnės galimybės priklausys nuo derybų dėl prekybos, o tarp galimų krypčių įvardijo Europą ir Aziją, įskaitant Kiniją ir Japoniją.

    D. Trumpo tarifai ir įstrigusios derybos

    Straipsnyje primenama, kad D. Trumpas praėjusiais metais įvedė griežtus muitus Kanados automobilių sektoriui ir ne kartą teigė siekiantis, kad JAV parduodami automobiliai būtų gaminami tik Amerikos darbuotojų.

    M. Carney taip pat sakė, kad rugpjūtį pasitraukė iš prekybos derybų su D. Trumpu, nors pastarosiomis savaitėmis Otava ir Vašingtonas viešai skambėjo optimistiškiau dėl galimo susitarimo.

    Kanados premjeras tvirtino, kad kalbos apie Kiniją nėra „svertas“ derybose, o veikiau natūrali „veiksmo ir reakcijos“ logika, jei Šiaurės Amerikos rinka toliau skaldysis.

  • JAV fiskalinius 2027 metus pradėjo rekordiniu 404 mlrd. dolerių biudžeto deficitu

    JAV vyriausybė fiskalinius 2027 metus pradėjo su 404 mlrd. dolerių biudžeto deficitu, fiksuotu spalį. Tai – rekordinis šio mėnesio rezultatas.

    Apie tai pranešė „Bloomberg“, nurodydamas, kad deficitas, palyginti su 2025 metų spaliu, išaugo 120 mlrd. dolerių. Augimas siekia 42 proc.

    Deficitas didėjo ne tik dėl išlaidų, bet ir dėl kritusių pajamų. Spalį JAV biudžeto pajamos sumažėjo 35 mlrd. dolerių (9 proc.) iki 369 mlrd. dolerių.

    Tuo metu išlaidos pasiekė rekordą – 773 mlrd. dolerių, t. y. 84 mlrd. dolerių (12 proc.) daugiau nei prieš metus. Tai rodo, kad fiskalinė įtampa išlieka didelė jau pačioje metų pradžioje.

    Pajamos mažėjo, smuko muitų įplaukos

    Vienas ryškesnių spalio pajamų kritimo veiksnių – sumažėjusios grynosios įplaukos iš muitų. Jos krito iki 19,2 mlrd. dolerių, kai 2025 metų spalį siekė 31,3 mlrd. dolerių.

    Taip pat mažėjo gyventojų pajamų mokesčių įplaukos, kurios nėra automatiškai išskaičiuojamos, o sumokamos pačių mokesčių mokėtojų. Ši eilutė spalį sumenko 29 mlrd. dolerių (36 proc.) iki 51 mlrd. dolerių.

    Išlaidos augo: daugiau žemės ūkiui ir kariuomenei

    Skelbiama, kad dalį išlaidų šuolio lėmė JAV Žemės ūkio departamento išlaidų augimas 14 mlrd. dolerių (80 proc.), susijęs su išmokomis ūkininkams.

    Kartu nurodomas ir karinių išlaidų padidėjimas 28 mlrd. dolerių, arba 30 proc. Be to, didėjo ir palūkanų našta: bendrosios federalinės skolos palūkanos, palyginti su praėjusių metų spaliu, augo 11 mlrd. dolerių (11 proc.) iki 115 mlrd. dolerių.

    Deficitas – iššūkis ir visų metų tikslams

    Rekordinis spalio deficitas tampa papildomu išbandymu JAV iždo sekretoriui Scottui Bessentui. Jis yra išsikėlęs tikslą mažinti deficitą iki 3 proc. nuo BVP.

    Tuo metu fiskalinių 2026 metų deficitas, remiantis pateikta informacija, vertintas 6,2 proc. nuo BVP, kai fiskaliniais 2025 metais siekė 5,8 proc. JAV iždas taip pat buvo informavęs, kad visų fiskalinių 2026 metų deficitas siekė beveik 2 trln. dolerių – didžiausias per penkerius metus.

    JAV iždas nurodė, kad pakoreguotas spalio deficitas galėjo siekti 285 mlrd. dolerių. Tokiu atveju jis būtų 94 mlrd. dolerių (49 proc.) didesnis nei prieš metus.

  • Trumpas prarado Kongreso kontrolę: Europai ir Lenkijai tai gali reikšti naują muitų karo etapą

    JAV vidurio kadencijos rinkimuose 2026 metų lapkričio 3 dieną demokratai perėmė tiek Atstovų Rūmus, tiek Senatą, o Donaldas Trumpas prarado daugumą abiejuose Kongreso rūmuose. Tai laikoma rimtu smūgiu Baltiesiems rūmams, tačiau automatinio politikos posūkio nereiškia.

    Kaip aprašo Lenkijos portalas WNP.pl, rinkėjų nuotaikas paveikė Irano karas, brangusi energija ir augusios pragyvenimo išlaidos. Viceprezidentas J. D. Vance’as atvirai pareiškė, kad respublikonus „paskandino“ karas.

    Trumpas pripažino, jog karas ir brangstanti nafta galėjo prisidėti prie pralaimėjimo, bet teigė, kad sprendimą pradėti karinius veiksmus priimtų dar kartą. Toks fonas svarbus ir Europai, nes energetika bei prekyba čia persipina su saugumu.

    Europai ir Lenkijai didžiausia intriga – ar susilpnėjęs prezidentas švelnins prekybos politiką, ar priešingai, ieškos naujų svertų. Tekste pabrėžiama, kad muitai gali likti spaudimo priemone, o jų pasekmes pajustų ir įmonės, kurios į JAV tiesiogiai nieko neparduoda.

    Kongresas pasikeitė, bet muitai gali likti

    Po rinkimų finansų rinkos reagavo optimistiškai: „Dow Jones“ šoktelėjo maždaug 1 500 punktų, o „Brent“ nafta atpigo beveik 9 proc. Investuotojai tikėjosi didesnio spaudimo mažinti įtampą dėl konflikto su Iranu ir atkurti įprastą laivybą per Ormuzo sąsiaurį.

    Vis dėlto politinė aritmetika Vašingtone nereiškia, kad protekcionizmas baigsis. Straipsnyje aiškinama, jog prezidentas ir toliau turi teisinius instrumentus įvesti muitus be kiekvieno sprendimo tvirtinimo Kongrese, o demokratams gali pritrūkti balsų greitai pakeisti esamą sistemą.

    Demokratai, perėmę daugumą, įgyja kitokius svertus: jie galės formuoti darbotvarkę, kontroliuoti biudžetą ir inicijuoti tyrimus, kviesti pareigūnus į posėdžius bei tikrinti sprendimų dėl muitų priėmimo logiką. Tačiau tai – labiau priežiūros ir spaudimo, o ne tiesioginio politikos atšaukimo kelias.

    Smūgis gali ateiti per tiekimo grandines

    Lenkijai JAV yra aštunta pagal svarbą eksporto rinka: 2024 metais į ją iškeliavo prekių už 12,6 mlrd. JAV dolerių – tai sudarė 3,3 proc. viso eksporto. Tačiau vien tiesioginis eksportas neparodo realios priklausomybės.

    Dalis regiono įmonių veikia tarptautinėse tiekimo grandinėse: pavyzdžiui, Lenkijoje pagamintas komponentas gali keliauti į Vokietijos gamyklą, o galutinis produktas – į JAV. Tokiu atveju muitai sumažina užsakymus ne tiesiogiai Lenkijos eksportuotojui, o jo partneriui, kuris užsako detales.

    Tekste išskiriamos jautresnės sritys: automobilių dalys, metalo gaminiai, plieno ir aliuminio konstrukcijos, baldai bei perdirbta maisto produkcija. Kai kurių plieno ir aliuminio gaminių atveju tarifai gali būti skaičiuojami nuo visos gaminio vertės, o ne vien nuo metalo dalies – tai iš esmės keičia kaštų struktūrą.

    Kinijos prekės gali plūsti į Europą

    Dar viena grandis – Kinijos perprodukcijos nukreipimas į Europą, kai JAV rinka užsidaro dėl muitų. Tekste pateikiami duomenys, kad 2026 metų sausį–balandį Kinijos eksportas į JAV sumažėjo 10 proc., o į Europos Sąjungą išaugo 19 proc.

    Pokyčiai esą jau matomi buitinės technikos rinkoje: nuo 2026 metų sausio iki liepos Kinijos tiekimas į ES augo 12,1 proc., kai tiekimas iš Lenkijos smuko 0,8 proc. Kinija šiame segmente pasiekė daugiau nei 38 proc. rinkos, o Lenkija – 13,2 proc.

    ES jau ėmėsi atsakomųjų priemonių plieno sektoriuje, įvesdama kvotas, o viršijus limitą taikydama 50 proc. muitą. Tekste pabrėžiama, kad dalis lemiamų sprendimų dėl apsaugos priemonių ir antidempingo procedūrų gali persikelti į Briuselį.

    Strateginiai metalai ir dujos tampa derybų valiuta

    Prekybos konfliktai veikia ir žaliavų srautus: jei plienas, aliuminis ar varis nekeliauja į JAV, perteklius gali krypti į Europą, darydamas spaudimą kainoms ir apsunkindamas vietos gamintojų padėtį. Tačiau didžiausia rizika siejama su sunkiai pakeičiamomis žaliavomis, reikalingomis elektronikai, energetikai, baterijoms ir gynybos pramonei.

    Tekste minimi retųjų žemių metalai, galis, germanis ir grafitas – sritys, kuriose Kinijos pozicija yra stipri. Nurodoma, kad JAV ir Kinijos prekybinio „paliaubų“ laikotarpis, susijęs su dalies ribojimų sustabdymu, pratęstas tik iki 2027 metų sausio 10 dienos.

    Energetikos dimensija taip pat svarbi: dėl karo regione katariško SGD srautai per Ormuzo sąsiaurį beveik sustojo, o Europa su Azija ėmė konkuruoti dėl amerikietiškų krovinių. Tekste teigiama, kad 2026 metais JAV tiekia apie du trečdalius į Europą importuojamų SGD.

    Europos dujų kainų kontekste pateikiama, kad spalio pradžioje TTF kaina viršijo 70 eurų už MWh, kai metų pradžioje buvo apie 41 eurą. Taip pat minima, jog ES dujų saugyklos buvo užpildytos apie 71 proc., palyginti su 87 proc. penkerių metų vidurkiu.

    Galiausiai keliama mintis, kad susilpnėjęs vidaus politikoje JAV prezidentas nebūtinai švelnins kursą užsienyje: užsienio politikos srityje jis išlaiko plačias prerogatyvas. Europai tai reiškia, kad vien muitų tema gali persipinti su energetiniais sandoriais, saugumo garantijomis ir žaliavų prieinamumu.

  • JAV ir Kinija ruošia Xi ir Trumpo susitikimą Šendžene: įtampa dėl prekybos ribojimų

    JAV ir Kinija pradėjo intensyvesnes konsultacijas prieš numatytą prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimą, kuris planuojamas lapkričio 18–19 dienomis Šendžene, APEC viršūnių susitikimo metu.

    Kinijos vicepremjeras He Lifeng per vaizdo pokalbį pareiškė „rimtą susirūpinimą“ JAV taikomais prekybos ribojimais. Tuo pat metu Vašingtonas ragina Pekiną įgyvendinti anksčiau prisiimtus įsipareigojimus, rašo Kinijos agentūra „Xinhua“.

    JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas ir JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris pabrėžė, kad tolesnė pažanga priklausys nuo „konkrečių rezultatų“ ir kad Jungtinės Valstijos stebės, kaip Kinija laikosi susitarimų.

    Šios žinutės siunčiamos itin jautriu metu: abi pusės derasi dėl tarpusavio prekybos sąlygų, o bet koks susitarimų neįgyvendinimas gali reikšti užsitęsusį neapibrėžtumą globaliose tiekimo grandinėse ir žaliavų rinkose.

    Vašingtonas spaudžia dėl ankstesnių įsipareigojimų

    JAV pusė akcentuoja, kad Kinija turėtų nedelsdama ir pilnai įgyvendinti įsipareigojimus, sutartus Pusane. Anot JAV pranešimo, būtent praktinis susitarimų vykdymas bus pagrindinis kriterijus vertinant tolesnį dvišalių derybų progresą.

    Jamiesonas Greeris taip pat išskyrė sritis, kuriose Vašingtonas tikisi konkrečių veiksmų: tai žemės ūkio produkcijos pirkimai, retųjų žemių metalai ir kiti svarbūs mineralai.

    Pekinas sieja importą su muitų mažinimu

    Kinija savo ruožtu signalizuoja esanti pasirengusi didinti importą iš JAV, tačiau tai sieja su tarpusavio muitų mažinimo susitarimu. Kinijos prekybos ministerijos atstovė Huang Ling nurodė, kad kalbama apie abipusę muitų redukciją, kurios vertė būtų 30 mlrd. JAV dolerių kiekvienai pusei.

    Vis dėlto šis planas dar nėra galutinai užbaigtas. JAV teigia, kad tam reikalingos teisinės procedūros, todėl artimiausiomis savaitėmis pagrindiniu klausimu išlieka ne pažadai, o realus sprendimų įtvirtinimas.

    APEC susitikimas Šendžene – svarbus derybų taškas

    Numatomas Xi ir Trumpo susitikimas APEC viršūnių susitikime laikomas proga patikrinti, ar šalys pajėgios suvaldyti prekybinius nesutarimus. Dabartinės konsultacijos vertinamos kaip pasirengimas deryboms aukščiausiu lygiu.

    Tekste taip pat primenamas 2025 metų spalį Pietų Korėjos Pusane sudarytas prekybos susitarimas, kuris vėliau buvo pratęstas iki 2027 metų sausio 10 dienos. Juo numatyta švelninti JAV muitus mainais į Kinijos nuolaidas dėl kritinių žaliavų eksporto ir, be kita ko, amerikietiškos sojos pirkimų.

  • Kinija grasina atsaku ES: Briuselis svarsto „išjungimo jungiklį“ prieš pigų importą

    Kinija grasina atsaku ES: Briuselis svarsto „išjungimo jungiklį“ prieš pigų importą

    Kinija perspėjo Europos Sąjungą, kad imsis atsakomųjų veiksmų, jei Briuselis priims vienašales priemones prieš Kinijos interesus. Tokį signalą ketvirtadienį pasiuntė Kinijos ambasadorius ES Cai Run.

    Šis pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai Europos Komisija rengia naują prekybos gynybos priemonę, vadinamą „išjungimo jungikliu“ (angl. kill-switch). Ji būtų skirta greitai apriboti Kinijos prieigą prie ES rinkos, jei dėl agresyvios prekybos politikos būtų smarkiai sutrikdyta rinka.

    Pasak ambasadoriaus, Kinija nepritaria ekonomikos ir prekybos klausimų „politizavimui“, saugumo sąvokos „išplėtimui“ ir spaudimui vienašalėmis priemonėmis. Jis pabrėžė, kad jei ES pasirinktų ribojančius ir diskriminacinius sprendimus, Pekinas „turės imtis atsakomųjų priemonių“, kad apgintų savo interesus.

    Diskusijos dėl tokio instrumento vyksta ES siekiant apsaugoti bendrąją rinką nuo pigesnio importo antplūdžio iš Kinijos ir mažinti įtampą, kylančią dėl augančio ES prekybos deficito su Pekinu.

    Komisijos planuojamas instrumentas

    Kaip skelbia „Euronews“, Europos Komisija šį „išjungimo jungiklį“ rengia kaip greitai pritaikomą priemonę tais atvejais, kai kitos valstybės politiniai ar ekonominiai veiksmai turi rimtų pasekmių ES rinkai.

    ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius Europos Parlamento nariams sakė, kad įrankis turėtų būti pristatytas iki metų pabaigos. Jo teigimu, tai leistų ES reaguoti gerokai greičiau, įskaitant galimybę riboti importą į Europos Sąjungą.

    Nors priemonė pristatoma kaip netaikoma konkrečiai šaliai, tekste pabrėžiama, kad ji galėtų tiesiogiai paliesti Kinijos interesus. Kinijos gamintojams itin svarbi ES rinka su maždaug 450 mln. vartotojų, o Briuselis pastaruoju metu vis dažniau kalba apie perteklinės gamybos nukreipimą į Europą.

    Prancūzijos ir Vokietijos vaidmuo, derybų fonas

    Priemonės idėją spalio pradžioje aktyviai stūmė Prancūzija ir Vokietija. Straipsnyje teigiama, kad visos ES valstybės narės šiuo metu susiduria su prekybos deficitu su Pekinu, o augantis importas kai kuriose srityse kelia riziką ištisiems pramonės sektoriams.

    Tuo pat metu Briuselis ir Pekinas nuo birželio derasi dėl prekybos santykių subalansavimo. Komisija spalio 9 dieną pasiekė susitarimą, kuriuo siekiama sumažinti kiniškų hibridinių automobilių importą į ES, o techninio lygmens derybos tęsiasi ir dėl kitų sričių.

    Numatoma, kad kita M. Šefčovičiaus ir Kinijos prekybos ministro Wang Wentao derybų sesija turėtų įvykti 2027 metų kovą.

    Galimos griežtesnės priemonės sektoriams

    ES lyderiai Komisijos taip pat prašė svarstyti papildomas priemones, įskaitant kvotas ir muitus, Kinijos chemijos ir mašinų pramonės produkcijai. Tekste teigiama, kad spaudimas ES rinkai kai kuriuose sektoriuose tampa sunkiai pakeliamas Europos gamintojams.

    M. Šefčovičius ne kartą akcentavo, kad dėl galimų tūkstančių darbo vietų praradimo ES ir Kinijos prekybos tema Europoje įgauna politinį svorį, o visuomenės lūkesčiai dėl sprendimų yra dideli.

    Komisija ir toliau taiko papildomus muitus tam tikroms kiniškoms prekėms po atskirų tyrimų, kuriuose vertinama, ar gamintojai nesinaudojo nesąžiningomis kainomis ar subsidijomis.

    Straipsnyje primenama, kad tai ne pirmas kartas, kai Kinija grasina ES atsakomosiomis priemonėmis: panašūs perspėjimai skambėjo ir dėl svarstomo Pramonės spartinimo akto, kuriuo siekiama riboti prieigą prie ES viešųjų pirkimų bei sugriežtinti investicijų sąlygas.

  • Vokietija priešinasi ES muitams kiniškiems elektromobiliams: baiminasi Kinijos atsako

    Vokietija priešinasi ES muitams kiniškiems elektromobiliams: baiminasi Kinijos atsako

    Vokietija bando sustabdyti arba bent sušvelninti Europos Sąjungos planuojamus muitus Kinijoje pagamintiems elektromobiliams, kurie, kaip skelbiama, turėtų įsigalioti liepos 4 dieną.

    ES yra pranešusi, kad muitai Kinijos elektromobilių gamintojams galėtų siekti iki 38,1 proc. Sprendimas svarstomas po Europos Komisijos tyrimo, pradėto kilus įtarimams dėl reikšmingų Kinijos valstybės subsidijų, leidžiančių automobilius Europoje parduoti mažesnėmis kainomis.

    Numatoma, kad priemonės labiausiai paliestų tokius gamintojus kaip BYD, „Geely“ ir SAIC Motor. Kartu tai didina riziką, kad ginčas peraugs į platesnį prekybos konfliktą tarp ES ir Kinijos.

    Kinija jau signalizavo apie galimą atsaką – užsiminta apie muitus ES pagamintiems automobiliams su dideliais varikliais, o tai ypač skaudžiai atsilieptų Vokietijos prabangos segmentui, kuriame stiprios tokios įmonės kaip BMW, „Mercedes-Benz“ ar „Porsche“.

    Kas Vokietijai kelia didžiausią riziką

    Vokietijos kancleris Olafas Scholzas viešai akcentavo, kad muitai gali turėti ilgalaikių pasekmių, įskaitant poveikį darbo vietoms pačioje Vokietijoje.

    Associated Press cituojamame pareiškime O. Scholzas pabrėžė, kad izoliacija ir neteisėtos muitų kliūtys galiausiai tik viską pabrangina ir daro visus skurdesnius. Jis taip pat akcentavo, kad Vokietija nenori užverti rinkų užsienio bendrovėms, nes tokio pat elgesio nenorėtų ir savo įmonėms.

    Vokietijos automobilių gamintojams papildomą pažeidžiamumą kuria tai, kad jie turi didelius gamybos pajėgumus Kinijoje. Jie taip pat yra pasinaudoję vietinėmis lengvatomis – pavyzdžiui, subsidijomis ir grantais, pigesne žeme ar palankesniu reguliavimu.

    Jei prasidėtų atsakomieji muitai, šie pranašumai galėtų būti sumažinti arba panaikinti. Be to, nemaža dalis dabartinių Vokietijos gamintojų pardavimų tenka būtent Kinijos rinkai, todėl prekybos karas grėstų ir tiesioginiu pajamų kritimu.

    Argumentas vartotojams: be kiniškų EV Europa gali strigti

    Straipsnyje pažymima, kad Europos vartotojai vis dažniau renkasi kiniškus elektromobilius dėl jų prieinamesnės kainos ir papildomų paskatų, pavyzdžiui, siūlomo nemokamo įkrovimo tam tikram laikotarpiui ar papildomos įrangos.

    Augant pragyvenimo kainoms, daliai pirkėjų europietiški elektromobiliai tapo sunkiau įperkami, todėl kiniški modeliai kai kam atrodo vienas iš realistiškiausių būdų pereiti prie elektrinio transporto.

    „The Electric Car Scheme“ vadovas Thom Groot teigė, kad Vokietijos bandymus sustabdyti ar švelninti muitus vartotojai turėtų vertinti palankiai. Jo teigimu, Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) duomenys rodo, kad siekiant elektromobilių tikslų Kinijos gamintojų indėlis yra labai reikšmingas.

    Ką apie muitus sako rinkų analitikai

    CMC Markets vyr. rinkų analitikas Jochen Stanzl tikino, kad ES muitai gali atsisukti prieš pačią Europą: iki 38 proc. tarifai, jo vertinimu, yra mažesni nei 100 proc. muitai, kuriuos taiko JAV, bet gali nepakakti apsaugoti Europos gamintojų nuo pigesnės konkurencijos.

    Jis pridūrė, kad tokie tarifai gali net apsunkinti Vokietijos gamintojų konkurenciją su Kinijos varžovais, kai pramonė pereina nuo vidaus degimo variklių prie elektromobilių. Todėl Vokietijos pastangos blokuoti muitus, analitiko teigimu, yra suprantamos – jie gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

    AJ Bell investicijų direktorius Russ Mould taip pat atkreipė dėmesį, kad ES galbūt vertėtų labiau koncentruotis į elektromobilių paklausos skatinimą, ypač kai matyti ženklų, jog rinka kai kuriose vietose lėtėja.

    Jo vertinimu, pirkėjus vis dar stabdo kaina, nuvažiuojamas atstumas, įkrovimo infrastruktūros prieinamumas ir klausimai dėl baterijų panaudojimo, kai automobilis nebereikalingas. Šių problemų sprendimas, anot jo, gali būti racionalesnis kelias nei naujo prekybos karo eskalavimas, ypač ES siekiant iki 2035 metų atsisakyti vidaus degimo variklių.

  • Po JAV vidurio kadencijos rinkimų: susilpnėjęs Trumpas Europai gali kelti dar didesnę grėsmę

    Po JAV vidurio kadencijos rinkimų: susilpnėjęs Trumpas Europai gali kelti dar didesnę grėsmę

    JAV vidurio kadencijos rinkimai gali apriboti Donaldo Trumpo galias vidaus politikoje, tačiau tai nebūtinai reiškia silpnesnį prezidentą Europai. Priešingai, mažėjant manevro laisvei šalies viduje, jis gali dar aktyviau imtis užsienio, prekybos ir saugumo politikos.

    Tokį scenarijų savo komentare dėsto JAV ekspertas Josefas Braml, kurio vertinimu Europai sudėtingiausias laikotarpis per antrąją Trumpo kadenciją gali tik prasidėti. Pasak jo, rinkimai pirmiausia yra vidaus politikos sąskaita, o abiejuose Kongreso rūmuose ryškėja posūkis demokratų naudai.

    Autorius pabrėžia, kad būtų klaida manyti, jog prezidentas taps politiškai paralyžiuotas. JAV „stabdžių ir atsvarų“ sistema labiau riboja prezidentą vidaus politikoje, o tarptautinėje arenoje Baltieji rūmai dažnai turi daugiau veiksmų laisvės.

    Jeigu Kongresas vis dažniau blokuos iniciatyvas namuose, politinė motyvacija perkelti dėmesį į sritis, kuriose galima demonstruoti ryžtą, gali tik augti. Europai tai reikštų didesnį neapibrėžtumą ten, kur JAV sprendimai tiesiogiai veikia žemyno ekonomiką ir saugumą.

    Nuo Kongreso – į pasaulio sceną

    Demokratų kontroliuojamas Kongresas gali stabdyti teisėkūrą, daryti įtaką biudžetui, steigti tyrimų komitetus ir spausti administraciją šaukimais. Demokratų dauguma Senate taip pat gali komplikuoti Trumpo personalo politiką.

    Tačiau tai kartu gali paskatinti prezidentą dažniau rinktis veikimo lauką, kuriame tradiciškai turi didesnę erdvę. Straipsnyje teigiama, kad užsienio politika tam ypač palanki: tarptautinės krizės suteikia maksimalų dėmesį, o sėkmės – tikros ar deklaruojamos – gali būti priskirtos lyderio valiai.

    Josefas Braml pabrėžia, kad tai nereiškia automatinio naujų karų pradėjimo. Vis dėlto Europa, jo vertinimu, turėtų ruoštis tam, kad prezidentas, susidūręs su vidiniais apribojimais, sieks ryškiau demonstruoti galią užsienyje.

    Muitai – greičiausiai pirmas smūgis Europai

    Didžiausia rizika, pasak autoriaus, kyla ekonominėje politikoje. Jo vertinimu, Trumpas muitus linkęs traktuoti ne kaip ekonominį instrumentą, o kaip politinio spaudimo priemonę.

    Tekste primenama, kad po prekybos susitarimo su ES daugumai europietiško eksporto į JAV taikoma 15 proc. muitų „lubų“ riba, tačiau išlieka reikšmingos išimtys, pavyzdžiui, plieno ir aliuminio sektoriuose.

    Kaip pavyzdys pateikiama „Audi“ istorija: vienu metu europietiškiems automobiliams ir sunkvežimiams muitai buvo padidinti iki 25 proc., o tai buvo siejama su reikalavimu gamybą perkelti į JAV. Vėliau „Audi“ paskelbė planuojanti investicijas JAV gamykloje, o įmonės vadovas Gernotas Döllneris prieš rinkimus pasirodė kartu su Trumpu mitinge Džordžijoje.

    Autorius teigia, kad tai atskleidžia geoekonominę logiką: įmonių sprendimus vis labiau gali lemti politiškai sukurta kaštų spaudimo schema, skatinanti kapitalą ir darbo vietas perkelti į JAV.

    Ukraina, NATO ir spaudimas sąjungininkams

    Geopolitinėje plotmėje, straipsnio autoriaus manymu, Europa neturėtų tikėtis, kad susilpnėjęs Trumpas savaime taps labiau linkęs į kompromisus. Tekste pabrėžiama, kad Vašingtonas turi svertų Ukrainos klausimu, kurie leidžia kelti sąlygas sąjungininkams nebūtinai kiekvieną kartą pereinant ilgą vidaus politinį procesą.

    Analogiškai vertinama ir NATO tema: Trumpas ne kartą viešai kvestionavo JAV paramą Aljansui, o jo pozicija Grenlandijos atžvilgiu pateikiama kaip pavyzdys, kiek toli gali siekti sandoriniu principu grindžiamas požiūris į užsienio politiką.

    Autorius pabrėžia, kad čia slypi esminis skirtumas: Europa NATO linkusi suvokti kaip vertybių ir saugumo bendruomenę, o Trumpas – kaip sandorį, kuriame svarbiausia, kas kiek sumoka ir kokią naudą gauna JAV.

    Iranas – pavojingiausias kelias į priekį

    Tekste išskiriama ir Irano kryptis. Pasak autoriaus, Trumpas norėjo konfliktą suvaldyti, tačiau praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo karo pradžios ilgalaikio sprendimo vis dar nėra, o situacija parodė pasaulio ekonomikos pažeidžiamumą Hormūzo sąsiauryje.

    Josefas Braml pripažįsta, kad būtų spekuliatyvu teigti, jog Trumpas eskaluos konfliktą vien dėl vidaus politinių pralaimėjimų. Vis dėlto jis akcentuoja, kad paskata demonstruoti griežtumą gali nesumažėti net ir tada, kai prezidento partijai nepasiseka rinkimuose.

    Europai tai, anot autoriaus, reikštų kainą per energijos brangimą, galimus papildomus pabėgėlių srautus, naujus karinius įsipareigojimus ir silpnėjančius tarptautinius neplatinimo režimus.

    Rizika ES vienybei ir 2028-ųjų šešėlis

    Autorius pabrėžia ir ideologinį aspektą: Trumpo aplinka skeptiškai vertina ne tik Europos gynybos išlaidas, bet ir viršnacionalinę Europos integraciją. Todėl, jo manymu, Vašingtonas gali vis aktyviau remtis dvišaliais ryšiais su tomis vyriausybėmis ar politinėmis jėgomis, kurios siekia riboti Briuselio galias.

    Tekste taip pat pažymima, kad vidurio kadencijos rinkimai atveria startą 2028 metų JAV prezidento rinkimų kovai, kur respublikonų gretose išskiriami du ryškūs vardai – viceprezidentas JD Vance’as ir valstybės sekretorius Marco Rubio. Kas iš jų įgis pranašumą, anot autoriaus, priklausys ir nuo to, kaip partija interpretuos rinkimų rezultatą.

    Josefo Bramlo išvada Europai paprasta: didžiausia klaida būtų reaguoti su palengvėjimu į Trumpo vidaus politinius suvaržymus. Jo teigimu, Europa turėtų stiprinti atsparumą muitų spaudimui, didinti karinį savarankiškumą NATO rėmuose ir išlaikyti politinę vienybę, kad nebūtų išnaudojamas susiskaldymas.

  • Japonijos žiniasklaida: pralaimėjęs rinkimus Trumpas JAV nusilps, bet užsienyje gali eskaluoti veiksmus

    Demokratams perėmus daugumą abiejuose JAV Kongreso rūmuose, prezidento Donaldo Trumpo galimybės įgyvendinti vidaus politikos planus silps, tačiau užsienio ir prekybos politikoje jis gali imtis griežtesnių žingsnių. Tokį scenarijų trečiadienį aptarė Japonijos žiniasklaida ir analitikai.

    Apie tai rašęs laikraštis „Mainichi Shimbun“ pabrėžė, kad po daugumos praradimo Trumpui antroje kadencijos pusėje teks valdyti šalį gerokai sudėtingesnėmis sąlygomis. Pasak leidinio korespondento Vašingtone, rinkimai buvo savotiškas „teismas“ jo administracijai dėl infliacijos, kuri, jo vertinimu, siejama su aukštais muitais, ir dėl naftos kainų augimo, susijusio su karu su Iranu.

    Tekste atkreipiamas dėmesys, kad demokratai perims komitetų pirmininkų postus abiejuose Kongreso rūmuose ir ketina suintensyvinti Trumpo stovyklos „atskaitomybės“ reikalavimą. Be to, Senate jie turės daugiau galimybių blokuoti administracijos paskyrimus.

    Japonijos analitikų vertinimu, būtent didesnės vidaus politikos kliūtys gali skatinti Trumpą ieškoti pergalių srityse, kuriose prezidentas tradiciškai turi daugiau veikimo laisvės be Kongreso pritarimo – užsienio politikoje ir muitų politikoje.

    Muitai, Iranas ir nerimas Tokijuje

    Taisuke Kasai iš Japonijos užsienio prekybos organizacijos JETRO akcentavo, kad pasikeitusi jėgų pusiausvyra Kongrese ribotai paveiks tarifų politiką. Jo teigimu, Japonijos įmonės turėtų numatyti, kad dabartinis muitų lygis bent kol kas gali išlikti.

    Tuo metu „Nomura Research Institute“ vyriausiasis ekonomistas Takahide Kiuchi perspėjo, kad iki naujojo Kongreso darbo pradžios 2027 metų sausio 3 dieną Trumpas, siekdamas savo politinio palikimo, per trumpą laiką galėtų eskaluoti ir tarifų priemones, ir veiksmus Irano atžvilgiu.

    „Mainichi Shimbun“ kitame straipsnyje taip pat išskyrė Tokijo nerimą, ar Trumpas diplomatinėje politikoje nepasuks į kraštutinumus. Kaip galimi pavyzdžiai minimi siekiai surengti aukščiausio lygio susitikimus su Kinija ir Rusija arba didesnis spaudimas Japonijai dėl gynybos išlaidų.

    Nuogąstavimai dėl JAV gynybos biudžeto

    Saugumo tema Japonijos žiniasklaidoje siejama ir su JAV gynybos finansavimu. Laikraštis „Sankei Shimbun“ pabrėžė, kad demokratai priešinasi Baltųjų rūmų siūlytam 1,5 trln. JAV dolerių gynybos biudžetui.

    Pasak leidinio, tai gali reikšti, jog Trumpo administracijai bus sunkiau užsitikrinti gynybos išlaidas, o tai, tikėtina, atsilieptų JAV kariuomenės veiksmams visame pasaulyje, įskaitant Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną.

  • Nauja ES muitinės tvarka: nuo lapkričio už siuntas iš trečiųjų šalių bus taikomas 2 eurų mokestis

    Nuo lapkričio 1 dienos Europos Sąjungoje pradėta taikyti nauja muitinės procedūrų tvarkos dalis, aktuali perkant internetu iš trečiųjų šalių. Valstybės narės renka fiksuotą 2 eurų administravimo mokestį už kiekvieną poziciją muitinės deklaracijoje, o jo dydį nustatė Europos Komisija.

    Mokestis taikomas siuntoms, kurios keliauja iš ne ES šalių į ES vartotojus. Jo tikslas siejamas su sparčiai augančia elektronine prekyba ir poreikiu finansuoti papildomą rizikų analizę, patikras bei muitinės deklaracijų administravimą.

    Praktikoje mokestį administruos ta muitinės įstaiga, kurioje priimama deklaracija, o mokėjimo pareiga tenka deklaraciją teikiantiems asmenims ar įmonėms. Tai reiškia, kad galutinę kainą dažnai pajus pirkėjas, ypač kai siuntoje deklaruojamos kelios skirtingos prekės.

    Kas keitėsi nuo 2026 metų liepos?

    Šis žingsnis įsilieja į platesnę ES muitų reformą, kuri per artimiausius metus keis mažos vertės siuntų apmokestinimą. Nuo 2026 metų liepos 1 dienos visoje ES pasikeitė taisyklės, susijusios su iki 150 eurų vertės siuntomis iš trečiųjų šalių.

    Anksčiau tokios siuntos dažnai patekdavo į supaprastintą režimą, tačiau naujoje sistemoje mokėjimai skaičiuojami detaliau. Mokesčiai gali būti apskaičiuojami atskirai pagal kiekvieną skirtingą prekių rūšį, esančią toje pačioje siuntoje, todėl galutinis pabrangimas gali priklausyti nuo užsakymo sudėties.

    Europos institucijos šiuos pakeitimus grindžia siekiu geriau kontroliuoti į ES patenkančias prekes ir mažinti piktnaudžiavimą, kai reali prekių vertė deklaracijose dirbtinai sumažinama. Tai, pasak reguliuotojų, leidžia nesąžiningiems pardavėjams išvengti dalies mokėjimų ir iškraipo konkurenciją ES rinkoje.

    Kodėl tai svarbu pirkėjams?

    Reforma labiausiai paliečia B2C siuntas, kai prekės parduodamos tiesiogiai vartotojams internetu. Augant užsakymų srautams, muitinės institucijoms tenka vis daugiau duomenų tikrinimo ir rizikos vertinimo užduočių, o administravimo mokestis pristatomas kaip priemonė kompensuoti šiuos kaštus.

    Kai kurių šalių viešai skelbti duomenys rodo, kad po ankstesnių pokyčių elektroninės prekybos srautai jautriai reagavo į griežtesnį apmokestinimą. Pavyzdžiui, skelbta, kad tokiose valstybėse kaip Nyderlandai ir Belgija mažos vertės B2C siuntų importas po liepos pokyčių sumažėjo beveik 50 proc.

    Pokyčiai taip pat signalizuoja kryptį, kuria juda ES politika: daugiau atsakomybės perkeliama pardavėjams ir prekybos platformoms. Ilgalaikėje perspektyvoje jie turėtų dažniau prisiimti pareigą pateikti duomenis muitinei, užtikrinti prekių atitiktį ES reikalavimams ir tinkamai apskaičiuoti mokėtinus mokesčius.