CP v2

Tag: Muitai

  • Kinija smogia ES: pradeda dempingo tyrimą likus kelioms dienoms iki lemtingų derybų Pekine

    Kinija smogia ES: pradeda dempingo tyrimą likus kelioms dienoms iki lemtingų derybų Pekine

    Kinija pradėjo antidempingo tyrimą dėl iš Europos Sąjungos importuojamos cheminės medžiagos p-nitrotolueno, likus mažiau nei savaitei iki ES prekybos komisaro vizito Pekine. Tyrimas skelbiamas tuo metu, kai Briuselis siekia užkirsti kelią platesniam prekybos ginčo eskalavimui.

    Kinijos Prekybos ministerija nurodė vertinsianti, ar žemomis kainomis parduodamas p-nitrotoluenas nepagrįstai užlieja šalies rinką ir nedaro žalos vietos gamintojams. Pasak ministerijos, dėl tyrimo kreipėsi vidaus pramonės atstovai, teigdami patiriantys nuostolių gamybai ir veiklai.

    Ši medžiaga naudojama dažų, farmacijos produktų ir pesticidų gamyboje, todėl jos tiekimas svarbus kelioms pramonės grandinėms. Numatoma, kad tyrimas bus užbaigtas per 12 mėnesių, o prireikus terminas galės būti pratęstas dar iki šešių mėnesių.

    Kas laikoma dempingu?

    Dempingu laikoma situacija, kai prekė eksportuojama mažesne kaina nei ji parduodama vidaus rinkoje arba net mažesne nei gamybos savikaina. Pasaulio prekybos organizacijos taisyklės leidžia importuojančiai šaliai, nustačius žalą vietos pramonei, taikyti papildomus muitus, vadinamus antidempingo muitais.

    ES pastaraisiais metais vis dažniau naudojasi prekybos gynybos instrumentais, aiškindama, kad kai kurių prekių kainos gali būti iškreiptos dėl netiesioginės ar tiesioginės valstybės paramos. Europos Komisija yra viešai įspėjusi, jog be apčiuopiamų rezultatų dialoge su Pekinu gali būti imtasi griežtesnių priemonių.

    ES ir Kinijos įtampa auga

    Naujas Kinijos tyrimas pasirodė po to, kai ES pastaruoju metu inicijavo tyrimus dėl kai kurių pramoninių importo srautų, tarp jų ir iš Kinijos, siekdama įvertinti galimą nesąžiningą konkurenciją. Pekinas savo ruožtu neigia, kad Kinijos gamintojų konkurencingumas grindžiamas valstybės pagalba, ir signalizuoja apie galimas atsakomąsias priemones.

    „Kinija ne kartą pabrėžė, kad ES turi tiesiogiai spręsti savo ekonomines ir prekybos problemas, o abipusius rūpesčius spręsti dialogu ir konsultacijomis“, – sakė Kinijos Prekybos ministerijos atstovas.

    Lemiamas vizitas Pekine

    ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius Pekine planuoja lankytis spalio 8 dieną ir spalio 9 dieną. Vizito darbotvarkėje numatyta bendra pirmininkystė ES ir Kinijos prekybos bei investicijų tarybos sesijoje ir susitikimas su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao.

    Briuseliui šios derybos svarbios ir dėl augančio ES prekybos deficito su Kinija, taip pat dėl tiekimo grandinių saugumo jautriuose sektoriuose. ES siekia didesnio nuspėjamumo ir konkrečių įsipareigojimų, o Kinija įspėja, kad į naujus ribojimus reaguos ryžtingai.

    M. Šefčovičius anksčiau yra akcentavęs, kad politinis spaudimas ES viduje didėja, o be apčiuopiamų rezultatų gali stiprėti raginimai ieškoti sprendimų kitomis priemonėmis. Po jo kelionės planuojami ir ES vadovų susitikimai, kuriuose bus vertinama derybų eiga ir tolesni žingsniai.

  • JAV ir Kinija rengia muitų mažinimą už 26 mlrd. eurų: kodėl Europa gali pralaimėti

    JAV ir Kinija rengia muitų mažinimą už 26 mlrd. eurų: kodėl Europa gali pralaimėti

    JAV ir Kinija brėžia naują prekybos liniją

    JAV ir Kinija paskelbė prekių sąrašus, kuriems ateityje galėtų būti taikomi mažesni muitai pagal vadinamąjį 30 už 30 susitarimo rėmą. Abipusė prekybos apimtis, kuriai svarstomos lengvatos, siekia apie 26 mlrd. eurų per metus, tačiau nei tarifų dydžiai, nei įsigaliojimo data kol kas neįvardyti.

    Vašingtonas ir Pekinas pabrėžia, kad kalbama apie ne jautrių prekių grupes, kurioms būtų taikomos abipusės nuolaidos. Praktikoje tai reiškia, kad paliekama daug erdvės deryboms, o galutinis sprendimas gali priklausyti ir nuo politinio klimato, ir nuo vidaus pramonės spaudimo abiejose šalyse.

    Šie planai tęsia ankstesnę paliaubų logiką po muitų karo, kai abipusiai tarifai kai kuriose prekių kategorijose buvo perkopę 100 proc. JAV finansų ministerija yra patvirtinusi, kad prekybos paliaubos pratęstos iki 2027 metų sausio 10 dienos, todėl derybų langas išlieka atviras.

    Kokios prekės patenka į sąrašus

    Kinijos sąrašas apima 1 619 JAV prekių kategorijų ir jame dominuoja maistas bei žemės ūkio produkcija. Tarp jų minimi jautiena, kiauliena, paukštiena, jūros gėrybės, taip pat pieno produktai, grūdai, vynas ir viskis.

    Be maisto, Pekinas įtraukė anglį, medieną ir nemažai medienos gaminių. Taip pat atsiranda medicinos įranga, įskaitant magnetinio rezonanso sistemas, širdies stimuliatorius, stentus bei chirurginius robotus, nors kai kurios strategiškai svarbios žaliavos ir komponentai sąrašuose akivaizdžiai vertinami atsargiai.

    JAV sąrašas yra gerokai trumpesnis, jame numatytos 77 Kinijos prekių kategorijos, daugiausia vartojimo prekės. Tarp jų minimi buities prietaisai, namų apyvokos prekės, žaislai, sporto reikmenys, sezoninės prekės, o išmaniais ryšio moduliais aprūpintos prekės atskirai pažymimos kaip jautresnės.

    Kodėl Europa atsiduria rizikos zonoje

    Didžiausias poveikis Europai galėtų būti jaučiamas žemės ūkio ir maisto sektoriuose, ypač kiaulienos rinkoje. Remiantis rinkos duomenimis, Europos Sąjunga į Kiniją 2025 metais išsiuntė apie 1,07 mln. tonų kiaulienos, o didžiausi tiekėjai buvo Ispanija, Nyderlandai ir Danija.

    Problema ta, kad Europos kiaulienai Kinija jau yra pritaikiusi antidempingo muitus nuo 4,9 iki 19,8 proc., todėl JAV konkurentams gavus papildomą muitų palengvinimą kainų konkurencija gali pastebimai pasislinkti. Panaši logika galioja ir pieno produktams, kai daliai ES sūrių ir grietinėlės taikomi antisubsidijų muitai nuo 7,4 iki 11,7 proc.

    Alkoholio segmente JAV vynas ir viskis, atpigus dėl mažesnių muitų, galėtų agresyviau konkuruoti su Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos vynais, taip pat su airišku viskiu ir škotišku viskiu. Tai ypač aktualu, jei Pekinas paraleliai mažintų kliūtis JAV žemės ūkio logistikai ir sertifikavimo procedūroms.

    Kita medalio pusė Europai taip pat nepatogi: jei JAV rinkoje atpigtų Kinijos buities prekės, žaislai ar sporto inventorius, Europos gamintojams būtų sunkiau konkuruoti kainomis. Visa tai priklausys nuo to, kokio gylio bus tarifų mažinimas ir kada jis realiai pradės veikti, nes kol kas paskelbti tik prekių sąrašai be aiškių tarifinių parametrų.

    „Abi šalys svarstys prekes siekdamos abipusiškai taikyti mažesnius muitus“, – teigiama Baltųjų rūmų pozicijoje.

    Artimiausiais mėnesiais Europai svarbu stebėti ne tik tarifų dydžius, bet ir tai, ar kartu nebus supaprastintos fitosanitarinės, veterinarinės ir techninės patikros procedūros. Tokie sprendimai dažnai turi ne mažesnį efektą nei pats tarifas, nes gali pagreitinti tiekimą ir sumažinti kaštus, taip keičiant konkurencines sąlygas trečiosioms šalims.

  • Xi ir Trumpo susitikimo rezultatai: 30 mlrd. JAV dolerių muitų mažinimas ir naujas DI dialogo mechanizmas

    Kinijos ir JAV vadovų susitikimas Vašingtone baigėsi konkrečiais ekonominiais ir politiniais susitarimais. Pekinas skelbia, kad abi pusės sutiko mažinti tarpusavio muitus prekėms, kurių bendra vertė siekia apie 25 500 000 000 eurų.

    Kartu numatyta įsteigti dvišalę prekybos tarybą ir pagreitinti ankstesnių susitarimų įgyvendinimą. Šie žingsniai vertinami kaip bandymas stabilizuoti santykius po kelių metų prekybinių įtampų ir abipusių ribojimų.

    DI dialogas ir incidentų kanalas

    Atskira susitikimo dalis skirta dirbtiniam intelektui. Šalys sutarė sukurti formalų JAV ir Kinijos dialogo mechanizmą, skirtą vertinti DI naudą ir rizikas, taip pat įsteigti tiesioginį komunikacijos kanalą nenumatytiems incidentams, susijusiems su DI sistemomis.

    Kinijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad kitas apsikeitimas nuomonėmis šiuo formatu numatytas 2026 metų lapkritį. Analitikų teigimu, tokio tipo kanalas gali tapti praktiniu įrankiu mažinant eskalacijos riziką, kai DI pritaikymas persikelia į kibernetinio saugumo, gynybos ir kritinės infrastruktūros sritis.

    Tarptautiniai signalai ir politinė simbolika

    Susitikimo komunikatuose paliesti ir tarptautiniai klausimai, įskaitant Irano branduolinę programą bei laivybos tarptautiniuose vandens keliuose laisvę. Taip pat paskelbta, kad abu vadovai ketina remti ir asmeniškai dalyvauti artėjančiuose APEC susitikimuose Kinijoje bei G20 renginiuose JAV.

    Simboliniu akcentu tapo žinia apie dviejų didžiųjų pandų perdavimą JAV zoologijos sodui Atlantoje. Be to, pranešta apie planus pasirašyti karinį memorandumą dėl krizinės komunikacijos ir tęsti JAV karių palaikų paieškas Kinijoje.

    Susitikimo kontekstas rodo dvi lygiagrečias kryptis: ekonomikos srityje siekiama sumažinti trintį, o technologijų fronte bandoma sukurti bent minimalias taisykles ir kontaktų linijas. Rinkoms svarbiausia, ar muitų mažinimas ir dialogas dėl DI virs realiais sprendimais, o ne vien deklaracijomis.

  • Xi ir Trumpo susitikimo rezultatai: 30 mlrd. JAV dolerių muitų mažinimas ir DI dialogo mechanizmas

    Pekino ir Vašingtono susitarimai

    Kinijos užsienio reikalų ministerija po Xi Jinpingo valstybinio vizito JAV paskelbė dokumentą, kuriame išskiriami aštuoni Vašingtono susitikimo rezultatai. Pagrindinis akcentas – abiejų šalių siekis stabilizuoti santykius ir susitarti dėl konkrečių ekonominių bei technologinių taisyklių.

    Dokumente teigiama, kad lyderiai sutarė stiprinti konstruktyvius Kinijos ir JAV ryšius, paremtus abipuse pagarba, sąžiningumu ir tarpusavio nauda. Toks tonas rodo bandymą sumažinti įtampas, kurios pastaraisiais metais labiausiai išryškėjo prekybos ir aukštųjų technologijų srityse.

    Muitai, prekyba ir nauja taryba

    Ekonominėje dalyje nurodoma, kad patvirtintas abipusis muitų mažinimas, kurio vertė siekia 30 mlrd. JAV dolerių. Perskaičiavus, tai sudaro apie 27,6 mlrd. eurų.

    Taip pat numatyta pratęsti anksčiau pasiektus susitarimus ir sukurti dvišalę Prekybos tarybą, kuri turėtų prižiūrėti įgyvendinimą. Tokie žingsniai rinkoms dažniausiai siunčia signalą, kad abi pusės ieško ne vien politinių deklaracijų, bet ir techninių sprendimų, mažinančių neapibrėžtumą verslui.

    DI dialogas ir incidentų kanalas

    Atskira susitarimų dalis skirta dirbtiniam intelektui. Šalys sutarė įsteigti formalų JAV ir Kinijos DI dialogo mechanizmą, skirtą vertinti technologijos naudą ir rizikas bei aptarti reguliavimo kryptis.

    Numatytas ir atskiras komunikacijos kanalas galimiems incidentams, susijusiems su DI sistemomis, valdyti. Pasak Kinijos pusės, kitas apsikeitimas nuomonėmis šiuo formatu planuojamas 2026 metų lapkritį, o tai leidžia tikėtis reguliaraus, o ne vienkartinio formato.

    Narkotikų kontrolė, Iranas ir simboliniai gestai

    Kinijos URM teigimu, tarp apčiuopiamų rezultatų įvardyta ir teisėsaugos bendradarbiavimo pažanga: bendros pastangos esą prisidėjo prie naujų psichoaktyviųjų medžiagų bei cheminių pirmtakų prekybos tinklų išardymo ir dešimčių įtariamųjų sulaikymo.

    Tarptautinėje darbotvarkėje akcentuota, kad Iranas turėtų laikytis įsipareigojimų neplėtoti branduolinio ginklo, taip pat pabrėžta laisvos laivybos ir mokesčių nediktavimo tarptautiniuose vandens keliuose tema. Be to, lyderiai deklaravo ketinimus dalyvauti artėjančiuose APEC ir G20 viršūnių susitikimuose.

    Susitikimą lydėjo ir simbolika: kinų žiniasklaida skelbė, kad JAV zoologijos sodui Atlantoje perduotos dvi didžiosios pandos Ping Ping ir Fu Shuang. Tuo pat metu pranešta apie planus artimiausiu metu pasirašyti karinį memorandumą dėl krizių komunikacijos ir tęsti JAV karių palaikų paieškas Kinijoje.

  • Trumpo ir Xi susitikimas Vašingtone: trys sprendimai, kurie gali smarkiai sujudinti Europą

    Trumpo ir Xi susitikimas Vašingtone: trys sprendimai, kurie gali smarkiai sujudinti Europą

    Europa įdėmiai stebi Vašingtoną

    Kinijos vadovas Xi Jinpingas atvyko į JAV trijų dienų susitikimui su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, o Europos sostinės laukia signalų, galinčių tiesiogiai paveikti ES ekonomiką. Darbotvarkėje numatomos temos nuo prekybos iki dirbtinio intelekto ir retųjų žemių, kurios tapo naujos geopolitinės konkurencijos ašimi.

    Susitikimas vyksta jautriu metu: ES siekia mažinti struktūrinį prekybos disbalansą su Kinija, o JAV ir Kinijos santykiuose vėl svarstomi tarifų, eksporto ribojimų ir technologinių svertų klausimai. Bet kokie Vašingtone priimti sprendimai gali pakeisti prekių srautus į Europą, kainas ir pramonės planus.

    Tarifai: palengvėjimas JAV, spaudimas ES

    JAV ir Kinijos laikinos prekybinės paliaubos artėja prie termino, todėl viena pagrindinių intrigos linijų yra galimas tarifų mažinimas ar pratęsimas. Europai tai svarbu todėl, kad JAV ribojimai Kinijos prekėms dažnai perskirsto eksportą į ES rinką ir didina konkurencinį spaudimą Europos gamintojams.

    Jei Vašingtonas ir Pekinas susitartų dėl platesnio muitų atlaisvinimo, dalis prekybos įtampos sumažėtų, tačiau ES tai nebūtinai reikštų naudą. Stabilizacija tarp JAV ir Kinijos gali reikšti, kad Europa liks derybų paraštėse, o Kinija aktyviau gins savo pramonės interesus ES rinkoje.

    „Trumpui reikia apčiuopiamo laimėjimo vidaus politikai, o Kinijai svarbiausia nusipirkti laiko stiprinti savo pramonę“, – sakė vienas Europos politikos ekspertas.

    Retosios žemės: Europos priklausomybė virsta rizika

    Retųjų žemių metalai ir jų perdirbimas tapo strateginiu klausimu automobilių, gynybos, elektronikos ir atsinaujinančios energetikos sektoriams. Kinija išlieka dominuojanti tiek gavyboje, tiek ypač perdirbimo grandinėje, todėl bet koks eksporto ribojimas ar licencijavimas akimirksniu atsiliepia kainoms ir tiekimo terminams Europoje.

    ES pastaraisiais metais spartina kritinių žaliavų strategiją, tačiau nauji pajėgumai reikalauja laiko, investicijų ir leidimų. Dėl to Europa rizikuoja atsidurti situacijoje, kai JAV, turėdamos didesnę derybinę galią, užsitikrina prioritetinę prieigą prie žaliavų, o ES tenka prisitaikyti prie likusių apimčių ir sąlygų.

    „JAV turi daugiau svertų derybose dėl retųjų žemių, o Europai gali tekti mokėti kainą už tai, kad jos interesai bus sprendžiami netiesiogiai“, – teigė ekonomistė iš Briuselyje veikiančio analitinio centro.

    DI lenktynės: naujas saugumo ir reguliavimo frontas

    JAV ir Kinija vis aktyviau kalba apie dirbtinio intelekto rizikas, tačiau kartu jos varžosi dėl technologinės lyderystės. Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje daugėjo perspėjimų apie sparčiai tobulėjančių sistemų keliamus incidentų, kibernetinio saugumo ir kritinės infrastruktūros pažeidžiamumo scenarijus.

    Derybose tarp Vašingtono ir Pekino svarstomos idėjos dėl incidentų pranešimo mechanizmų, kurie leistų greičiau reaguoti, jei DI sukeltas įvykis peržengtų nacionalinio saugumo ribas. Europai problema ta, kad tokie kanalai ir standartai gali būti kuriami dvišaliu principu, o ES rizikuoja tapti taisyklių gavėja, o ne kūrėja.

    „Jeigu JAV ir Kinija susikurs tiesioginį DI krizių valdymo kanalą, Europa gali likti už borto kaip savarankiškas galios centras“, – sakė analitikė.

    Europos interesas šiame susitikime paprastas: kad JAV ir Kinijos susitarimai nepaverstų ES antrine rinka, į kurią nukreipiami pertekliniai srautai ir perkeliamos rizikos. Todėl artimiausi signalai iš Vašingtono bus vertinami ne tik per diplomatijos prizmę, bet ir per labai konkrečius pramonės užsakymus, investicijas bei kainų grandines.

  • Prieš Trumpo ir Xi susitikimą Baltieji rūmai įvardijo 9 šalis: įtariamas kiniškų prekių aplenkimas

    Prieš Trumpo ir Xi susitikimą Baltieji rūmai įvardijo 9 šalis: įtariamas kiniškų prekių aplenkimas

    Prieš numatytą JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimą Baltuosiuose rūmuose Vašingtonas iškėlė klausimą, kuris ypač jautrus Lotynų Amerikai. Baltųjų rūmų parengtoje analizėje aptariamas kiniškų prekių gabenimas per trečiąsias šalis, siekiant išvengti JAV muitų.

    Dokumente daugiau nei 40 ekonomikų įvardijamos kaip padidintos rizikos taškai, o tarp jų minimos ir devynios Lotynų Amerikos bei Karibų regiono valstybės. Sąraše atsidūrė Meksika, Brazilija, Argentina, Čilė, Kolumbija, Peru, Panama, Kosta Rika ir Dominikos Respublika.

    Kaip veikia prekių „apėjimas“

    Ataskaitoje aiškinama, kad dažniausiai naudojami metodai yra perženklinimas, perpakavimas, sąskaitų perrašymas, nedidelės apimties surinkimas ir klaidingos kilmės deklaracijos. Tam pasitelkiamos laisvosios ekonominės zonos, muitinės sandėliai ir logistikos centrai, kur realios gamybos transformacijos esą neįvyksta.

    Baltiųjų rūmų vertinimu, tokios schemos iškreipia prekybos statistiką ir apsunkina muitinės kontrolę, o sąžiningai dirbančioms įmonėms sukuria nelygias konkurencijos sąlygas. JAV taip pat akcentuoja, kad prekių srautų nukreipimas tampa reikšminga plataus masto tarifų karo dalimi.

    Skaičiai skiriasi, bet signalas aiškus

    Ataskaitoje nepateikiamas vienas galutinis nuostolių skaičius, o lyginamos kelios metodikomis paremtos nepriklausomos vertės. Kaip nuosaikesnis atskaitos taškas minima apie 35 000 000 000 eurų per metus siekianti žala, o platesnio apibrėžimo skaičiavimai kelia kartelę iki maždaug 264 000 000 000 eurų.

    Vienu iš pagrindinių scenarijų dokumente pasirenkamas apie 65 000 000 000 eurų įvertis, nuo kurio skaičiuojami galimi muitų pajamų praradimai, poveikis užimtumui ir bendrajam vidaus produktui. Baltieji rūmai pabrėžia, kad šie dydžiai nėra tiesiogiai sudedami tarpusavyje, nes apima skirtingas prekių grupes ir skirtingus srautų vertinimo principus.

    Kodėl minima Lotynų Amerika

    Vašingtonas šalis suskirsto į kelias grupes pagal jų galimą vaidmenį tiekimo grandinėse. Meksika išskiriama kaip didelio masto ir įvairiapusė eksporto bazė, o Brazilija įvardijama kaip gilesnę gamybinę integraciją su Kinija turinti ekonomika.

    Kitos minimos regiono valstybės priskiriamos mažesnių, oportunistinių maršrutų kategorijai, kur svarbų vaidmenį gali turėti uostų infrastruktūra, sandėliavimas ir dalinis surinkimas. Kartu pabrėžiama, kad pats patekimas į sąrašą nėra formalus kaltinimas sukčiavimu ir savaime neįrodo neteisėto reeksporto.

    Po ataskaitos paskelbimo Meksikos vadovė Claudia Sheinbaum viešai atmetė insinuacijas, teigdama, kad JAV pateikti argumentai neįrodo trianguliacijos schemų, o didelė dalis produkcijos Meksikoje įgyja realią pridėtinę vertę. Dominikos Respublikos institucijos taip pat akcentavo, kad dokumentas automatiškai nereiškia sankcijų ar prekybos ribojimų.

    Panamos kanalas ir geopolitika

    Ryškiausias politinės įtampos pavyzdys dokumente siejamas su Panama, kurios infrastruktūra tradiciškai laikoma strategiškai svarbia. Panamos Aukščiausiasis Teismas 2026 metais pripažino antikonstitucine uostų koncesiją, pagal kurią terminalus Balboa ir Cristóbal valdė bendrovė, siejama su Honkongo konglomeratu CK Hutchison.

    Ginčui įsibėgėjus, JAV politikai sprendimą interpretavo kaip Kinijos įtakos mažėjimą, o Kinija ėmėsi diplomatinių atsakomųjų veiksmų. Nors Panama sąraše priskiriama mažesnės rizikos grupei, jos simbolinė reikšmė Vašingtonui ir Pekinui išlieka didelė.

    Ką tai gali reikšti toliau

    Pagal viešai aptariamą darbotvarkę Vašingtone lyderiai turėtų kalbėti ne tik apie tarifus, bet ir apie sankcijų politiką, kritinių tiekimo grandinių saugumą bei kontrolę, susijusią su dirbtinis intelektas. Prekių reeksporto tema gali tapti derybų dalimi, nes ji tiesiogiai siejasi su muitų pajamomis ir įsipareigojimais prekybos taisyklėms.

    Analitikai pabrėžia, kad net ir be konkrečių pasirašytų susitarimų JAV pastaraisiais mėnesiais pradėtas muitinės patikrų griežtinimas gali būti tęsiamas. Regionui tai reiškia didesnę kilmės įrodymų, tiekimo grandinių skaidrumo ir atitikties dokumentų svarbą, ypač laisvosiose zonose ir didžiuosiuose uostuose.

  • Brangus ES planas vairuotojams: „Made in Europe“ baterijų taisyklės gali pridėti 2 100 eurų

    Brangus ES planas vairuotojams: „Made in Europe“ baterijų taisyklės gali pridėti 2 100 eurų

    Europos Sąjungos siekis stiprinti vietinę baterijų ir automobilių tiekimo grandinę gali turėti netikėtą šalutinį poveikį – pabranginti elektromobilius tūkstančiais eurų. Tokį scenarijų piešia nepriklausomas Briuselio ekonomikos tyrimų institutas „Bruegel“, vertinantis pastarųjų metų ES priemones automobilių sektoriui.

    Ataskaitoje teigiama, kad politika, kuri vienu metu bando apsaugoti gamintojus nuo išorinės konkurencijos ir priversti tiekimo grandines perkelti į Europą, rizikuoja didesnę sąskaitą perkelti vartotojams bei mokesčių mokėtojams. Tyrėjų vertinimu, dėl klimato tikslų ir technologijų raidos ateitis vis tiek yra elektrinė, todėl bandymai lėtinti perėjimą tik didina neapibrėžtumą.

    Kodėl elektromobilis gali pabrangti

    „Bruegel“ skaičiavimu, jei baterijų elementų gamyba būtų griežtai siejama su ES kilmės reikalavimais, jų kaina galėtų kilti nuo maždaug 50 eurų iki 85 eurų už kilovatvalandę. Tai, priklausomai nuo baterijos dydžio, tipiniam elektromobiliui reikštų apie 2 100 eurų papildomą kaštą vien dėl baterijos.

    Papildomų išlaidų, ataskaitos autorių teigimu, pridėtų ir kiti reikalavimai, pavyzdžiui, mažo anglies dioksido pėdsako plieno naudojimas, kuris galėtų kainą padidinti dar apie 200 eurų. Tuo pat metu siūlomi procedūriniai supaprastinimai, pavyzdžiui, kai kurie tipo patvirtinimo pakeitimai, gamintojams sutaupytų palyginti nedaug – apie kelias dešimtis eurų vienam automobiliui.

    Didžiausias smūgis, anot ataskaitos, tektų pigesniems modeliams ir mažesnes pajamas gaunantiems pirkėjams, nes kainos augimas tokiuose segmentuose sudaro didesnę dalį galutinės sumos. Tyrėjai pabrėžia įtampą tarp dviejų tikslų: pigiausias elektrifikacijos kelias remiasi globaliomis grandinėmis, o atspariausias – vietinėmis.

    Tarifai ir netikėtas hibridų efektas

    Ataskaitoje kritikuojama ir tai, kaip ES taiko importo tarifus kiniškiems automobiliams. Nurodoma, kad papildomi muitai daugiausia paveikė grynai elektrinius automobilius, tačiau mažiau palietė įkraunamus hibridus, todėl importo struktūra galėjo persisverti į labiau taršius sprendimus.

    „Šis požiūris yra klaidingas: dėl klimato ir sąnaudų ateitis yra elektrinė, o diskusijos apie perėjimo lėtinimą tik nukreipia dėmesį“, – teigiama „Bruegel“ ataskaitoje.

    Tyrėjai taip pat akcentuoja, kad dažni reguliavimo pakeitimai yra atskira konkurencingumo kaina: gamintojams ir investuotojams sunkiau planuoti, o vartotojams – suprasti, kokios taisyklės ir paskatos galios po metų ar dvejų. Kaip pavyzdys minima Prancūzijos subsidijų schema, kuri realiai apribojo dalies importuojamų modelių tinkamumą paramai ir, pasak ataskaitos, galėjo pristabdyti bendrą elektromobilių įsigijimo tempą.

    Pramonė spaudžiama iš kelių pusių

    „Bruegel“ primena, kad Europos automobilių gamyba nuo 2019 metų sumažėjo maždaug 2,6 milijono vienetų, tai yra apie 19 proc. Palyginti su 2019 metais, europiečiai pernai įsigijo apie 2,2 milijono mažiau naujų automobilių, tačiau sektorius visoje vertės grandinėje vis dar siejamas su maždaug 14 milijonų darbo vietų, arba apie 6 proc. visų ES darbo vietų.

    Vis dėlto ataskaita akcentuoja, kad didžiausia grėsmė – ne staigus pramonės žlugimas, o lėtas silpnėjimas: eksporto rinkų praradimas, technologinės lyderystės ir tiekėjų tinklų erozija. Tyrėjų vertinimu, Europai labiau reikia prisitaikymo strategijos, o ne bandymo statyti skydą nuo pokyčių.

    Kaip alternatyvą „Bruegel“ siūlo labiau subalansuoti taisykles skirtingoms pavarų technologijoms ir ieškoti laikinų, aiškiai apibrėžtų prekybos susitarimų, kurie suteiktų pramonei laiko pasivyti konkurentus. Taip pat pabrėžiama, kad užsienio investicijos baterijų srityje gali būti ne tik grėsmė, bet ir galimybė greičiau perimti technologijas bei didinti gamybos pajėgumus Europoje.

  • Trumpas JT žada greitą karo Ukrainoje pabaigą: neatmeta sankcijų ir muitų Rusijai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas kalbėdamas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pareiškė sieksiantis greitos karo Ukrainoje pabaigos. Jis leido suprasti, kad spaudimui Maskvai gali būti pasitelktos ne tik diplomatinės priemonės, bet ir ekonominiai svertai.

    Trumpas priminė, jog Kongresas priėmė įstatymą, kuris, anot jo, suteikia plačius įgaliojimus taikyti muitus, o prireikus ir sankcijas. Prezidentas šį instrumentą susiejo su tikslu mažinti karo intensyvumą ir spartinti sprendimus derybų keliu.

    „Turiu priimti svarbų sprendimą. Ar bus sudarytas susitarimas, ar bus pasirinktas kitas kelias, kad žudymas baigtųsi“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Iranas ir Vakarų pusrutulis

    Daug dėmesio kalboje skirta Irano klausimui ir JAV veiksmams Vakarų pusrutulyje. Trumpas teigė, kad Teherano branduolinės ambicijos, jo vertinimu, kelia grėsmę tarptautiniam saugumui ir gali tapti priedanga išpuoliams bei destabilizacijai.

    Jis tvirtino, kad sprendimų dėl Irano neketina sieti su vidaus politine taktika ir ragino tarptautinę bendruomenę išlaikyti spaudimą Teheranui. Taip pat pabrėžė, kad JAV, jo žodžiais, nepatiria pažangios amunicijos trūkumo ir gali veikti ryžtingai.

    Kalbėdamas apie regioną, Trumpas dar kartą akcentavo, kad Vašingtonas netoleruos grėsmių Vakarų pusrutulyje. Jis minėjo Venesuelą ir Kubą, o kovą su narkotikų karteliais apibūdino kaip saugumo prioritetą, ypač JAV pasienyje su Meksika.

    Požiūris į DI ir tarptautines institucijas

    Kalboje nuskambėjo ir aiški žinutė dėl dirbtinis intelektas reguliavimo: Trumpas atmetė raginimus kurti globalų DI kontrolės mechanizmą. Jo teigimu, technologinė konkurencija yra strateginė, o tarptautinės taisyklės neturi riboti JAV galimybių šiame „lenktynių“ etape.

    Be to, prezidentas kritikavo dalį tarptautinių institucijų ir ypač griežtai pasisakė prieš Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą. Jis ragino valstybes svarstyti pasitraukimą iš šios institucijos, teigdamas, kad JAV nepripažįsta jos jurisdikcijos amerikiečiams.

  • ES ir Filipinų prekybos sandoris: 113 mln. rinka ir 94 proc. muitų „nukirpta“ – ką laimi Europa?

    ES ir Filipinų prekybos sandoris: 113 mln. rinka ir 94 proc. muitų „nukirpta“ – ką laimi Europa?

    Sandoris, nukreiptas į Indo Ramųjį vandenyną

    Europos Komisija antradienį paskelbė pasiekusi prekybos susitarimą su Filipinais, siekdama stiprinti ES ekonominį svorį Indo Ramiojo vandenyno regione. Sprendimas siejamas su pastarųjų metų geopolitiniais ir prekybos sukrėtimais, kai pasaulinėje rinkoje didėjo tarifų ir atsakomųjų priemonių rizika.

    Europos Komisija akcentuoja, kad nauji susitarimai yra dalis platesnės strategijos diversifikuoti tiekimo grandines ir mažinti priklausomybę nuo kelių dominuojančių partnerių. Pastaruoju metu ES sparčiau ieško prekybos ryšių su didelėmis augančiomis rinkomis Azijoje.

    „Šis susitarimas siunčia aiškų signalą, kad ES stiprina įsitraukimą Indo Ramiojo vandenyno regione“, – sakė ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius.

    Ką numato susitarimas

    Pagal Europos Komisijos pateikiamą informaciją, susitarimas atvertų ES verslui prieigą prie maždaug 113 milijonų vartotojų rinkos ir panaikintų daugiau kaip 94 proc. muitų. Teigiama, kad susitarimas apimtų per 97 proc. dvišalės prekybos srautų.

    Tarp sričių, kurios turėtų gauti daugiau naudos, minimi ES eksportai, susiję su mašinomis, vaistais ir medicinos įranga, taip pat žemės ūkio produktais. Filipinų eksporte, kaip nurodo Europos Komisija, dominuoja puslaidininkiai, integriniai grandynai ir pramoninė įranga.

    Žaliavos, lustai ir tiekimo grandinių spaudimas

    Susitarimas taip pat siejamas su ES pastangomis mažinti rizikas kritinių žaliavų ir technologijų grandinėse. Briuselis viešai ne kartą pabrėžė, kad priklausomybė nuo riboto tiekėjų skaičiaus, ypač strateginiuose sektoriuose, gali tapti pažeidžiamumu tiek pramonei, tiek gynybai.

    Europos Komisija nurodo, kad derybos turėtų palengvinti ES investicijas į žaliavas Filipinuose. Tokia kryptis vertinama kaip viena iš alternatyvų, kai ES siekia diversifikuoti kritinių medžiagų tiekimą ir sumažinti koncentracijos riziką pasaulinėse rinkose.

    „Yra abipusis interesas kartu spręsti dabartinį pasaulinį nerimą ir spaudimą tiekimo grandinėms“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Skaičiai ir kas laukia toliau

    Europos Komisijos duomenimis, ES ir Filipinų prekių prekyba 2025 metais siekė 17,6 milijardo eurų, o paslaugų prekyba 2024 metais sudarė 10,3 milijardo eurų. ES tiesioginių užsienio investicijų portfelis Filipinuose vertintas 15,4 milijardo eurų.

    Komisija taip pat signalizuoja, kad Indo Ramiojo vandenyno kryptis išliks prioritetinė: tarp kitų derybų etapų minimi galimi susitarimai su Tailandu ir Malaizija. Briuselis nurodo, kad susitarimas su Bankoku galėtų būti pasiektas dar iki metų pabaigos.

  • Ataskaita perspėja: „pagaminta Europoje“ baterijų taisyklės elektromobilius brangins 2 100 eurų

    Ataskaita perspėja: „pagaminta Europoje“ baterijų taisyklės elektromobilius brangins 2 100 eurų

    Nauja Briuselio analitinio centro Bruegel ataskaita perspėja, kad Europos Sąjungos siekis labiau lokalizuoti automobilių ir baterijų tiekimo grandines gali skaudžiai atsispindėti pirkėjų piniginėse. Anot tyrėjų, dalis šiuo metu svarstomų ar taikomų priemonių saugo gamintojus, tačiau didina kainas vartotojams.

    Ataskaitoje teigiama, kad priemonių rinkinys, apimantis muitus kiniškiems elektromobiliams, vietinio turinio reikalavimus ir švelnesnę poziciją dėl 2035 metais numatytų vidaus degimo variklių ribojimų, gali nukreipti pramonę neteisinga kryptimi. Bruegel pabrėžia, kad dėl klimato tikslų ir kaštų ateitis vis tiek bus elektrinė.

    Kaina už taisykles – pirkėjų sąskaita

    Bruegel skaičiuoja, kad reikalavimas baterijų elementus gaminti Europos Sąjungoje galėtų padidinti jų kainą nuo maždaug 50 iki 85 eurų už kilovatvalandę. Tai tipiniam elektromobiliui reikštų apie 2 100 eurų kainos augimą vien dėl baterijos.

    Prie šios sumos, ataskaitos vertinimu, dar prisidėtų apie 200 eurų, jei būtų įtvirtinti mažo anglies pėdsako plieno reikalavimai. Tuo metu supaprastintos transporto priemonių patvirtinimo procedūros, kurios kartais įvardijamos kaip pagalba sektoriui, gamintojams sutaupytų tik apie 61 eurą vienam automobiliui.

    Anot analitikų, tokia našta labiausiai smogia pigesniems modeliams ir mažesnes pajamas turintiems pirkėjams. Kitaip tariant, brangimas gali labiausiai paveikti tuos, kuriems elektromobilis ir taip yra ties kainos riba.

    Muitai ir spraga hibridams

    Ataskaitoje kritikuojama ir tai, kaip sukonstruoti Europos Sąjungos muitai kiniškiems elektromobiliams, kurie 2024 metų spalį kai kuriais atvejais siekė iki 35,3 proc. Bruegel pažymi, kad šie muitai taikomi tik visiškai elektriniams automobiliams, bet ne įkraunamiems hibridams, todėl rinkoje atsiranda paskata importą nukreipti į labiau teršiančias alternatyvas.

    Bruegel teigimu, po muitų įvedimo visiškai elektrinių automobilių importo augimas išsilygino, tačiau įkraunamų hibridų srautai išaugo. Tai, anot tyrėjų, mažina muitų efektyvumą kaip priemonės, kuri turėtų padėti europinei gamybai.

    Analitikai taip pat atkreipia dėmesį į Prancūzijos patirtį, kur vartotojų subsidijų schema, praktikoje mažiau palanki Kinijoje pagamintiems modeliams, susijusi su ryškiu nefinansuojamų elektromobilių pardavimų smukimu. Bruegel perspėja, kad dažni taisyklių pokyčiai didina neapibrėžtumą, kuris pats savaime tampa konkurencingumo kaštu.

    Pramonės spaudimas ir siūlomas kelias

    Ataskaitoje primenama, kad Europos automobilių sektorius pastaraisiais metais patiria spaudimą iš kelių pusių: silpnesnės paklausos, technologinės transformacijos ir konkurencijos iš Azijos. Bruegel skaičiuoja, kad nuo 2019 metų Europos Sąjungoje automobilių gamyba sumažėjo apie 2,6 milijono vienetų, arba 19 proc., nors visa vertės grandinė vis dar išlaiko apie 14 milijonų darbo vietų.

    Kartu pabrėžiama, kad tai nebūtinai reiškia sektoriaus žlugimą: Europa išlieka reikšminga eksportuotoja, o investicijos į baterijų ir elektromobilių gamybą išlieka didelės. Didžiausia rizika, anot Bruegel, yra lėta erozija: eksporto rinkų praradimas, technologinės lyderystės silpnėjimas ir tiekėjų tinklo išsiskaidymas.

    „Šis požiūris yra klaidingas, nes dėl klimato ir kaštų ateitis yra elektrinė. Diskusijos apie perėjimo lėtinimą yra nenaudingas nukreipimas“, – teigiama ataskaitoje.

    Vietoj ilgalaikio „skydo“ nuo konkurencijos Bruegel siūlo labiau tikslines ir laikinąsias priemones, įskaitant vienodesnį požiūrį į visiškai elektrinius automobilius ir įkraunamus hibridus. Taip pat svarstoma laikina kvotų sistema eksportui iš Kinijos su aiškiu mechanizmu, kaip greitai grįžti prie griežtesnių ribojimų, jei susitarimai būtų pažeidžiami.

    Bruegel akcentuoja, kad užsienio investicijas į baterijų gamybą Europoje verta vertinti kaip galimybę greičiau pasivyti technologinį atotrūkį, o ne vien kaip grėsmę. Ataskaitos išvada paprasta: tikslas turėtų būti ne uždrausti konkurenciją, o suteikti europiniams gamintojams laiko pasivyti, tačiau nepaversti šio proceso nuolatine sąskaita vartotojams.