Tag: Muitai

  • ES nuo lapkričio 1 dienos apmokestins visas siuntas: ką tai reikš pirkėjams ir kainoms

    ES nuo lapkričio 1 dienos apmokestins visas siuntas: ką tai reikš pirkėjams ir kainoms

    Kas keičiasi nuo lapkričio 1 dienos?

    Europos Sąjunga nuo lapkričio 1 dienos įveda 2 eurų tvarkymo mokestį visoms į ES patenkančioms siuntoms. Jis taikomas nepriklausomai nuo prekės vertės ir skirtas padengti muitinės patikrinimų bei administravimo sąnaudas.

    Šis mokestis papildo anksčiau įvestą 3 eurų rinkliavą mažos vertės siuntoms iki 150 eurų. ES institucijų teigimu, priemonių prireikė dėl sparčiai augančių pigių siuntų srautų, daugiausia iš Kinijos.

    Kas mokės ir kur keliaus pinigai?

    Numatoma, kad mokestį sumokės elektroninės prekybos platformos, pardavėjai arba vežėjai, o jį surinks visos 27 ES valstybės narės. 75 proc. surinktų lėšų bus pervedama į ES biudžetą, o likę 25 proc. liks nacionaliniuose biudžetuose.

    ES pareigūnai aiškina, kad siekiama dviejų tikslų: suvienodinti konkurencines sąlygas ir kompensuoti neproporcingai dideles sąnaudas, kurias muitinėms sukuria e. komercijos siuntų tikrinimas.

    „Muitų logika yra vienodos konkurencinės sąlygos: visos į ES patenkančios prekės turi sumokėti pagrįstą mokestį. Tvarkymo mokesčio logika – padengti kontrolės kaštus, nes e. komercija muitinėms kainuoja neproporcingai daug“, – sakė ES pareigūnas.

    Ką tai gali reikšti pirkėjams ir kainoms?

    Nors formaliai mokestis nukreiptas platformoms ar logistikos grandinei, praktikoje jis gali atsispindėti galutinėje kainoje. Mažos vertės pirkiniams keli papildomi eurai sudaro reikšmingą dalį sumos, todėl tikėtina, kad dalis pirkėjų keis įpročius.

    ES skaičiuoja, kad net ir po priemonių kasdien į bloką vis dar patenka apie 5 000 000 siuntų. Komisija nurodo, kad 2024 metais 91 proc. tokių siuntų buvo atkeliaujančios iš Kinijos, o tai didina spaudimą Europos mažmenininkams.

    Kodėl ES griežtina kontrolę?

    ES institucijos pabrėžia, kad problemos siejamos ne tik su konkurencija, bet ir su produktų sauga bei atitiktimi taisyklėms. Dalis prekių, parduodamų per tarptautines prekyvietes, neatitinka ES reikalavimų, o atsakomybės grandinė neretai būna miglota.

    Dėl to Europos Komisija yra pasiūliusi griežtesnį požiūrį, kai už neatitiktį visada būtų aiškiai atsakingas ekonominės veiklos vykdytojas ES. Pastaraisiais metais taip pat skelbtos sankcijos ir tyrimai dėl pavojingų ar neteisėtų produktų, siejamų su „Temu“, „Shein“ ir „AliExpress“ prekyba.

    Įvestos rinkliavos ES vertinamos kaip tarpinis sprendimas iki 2028 metų, kai planuojama paleisti naują informacinių technologijų muitinės sistemą. Tikimasi, kad ji leis efektyviau apdoroti augančius srautus ir greičiau identifikuoti rizikingas siuntas.

  • Šveicarija ir Kinija beveik visiškai panaikina muitus: nauja laisvosios prekybos sutartis ir signalas JAV

    Šveicarija ir Kinija baigė derybas dėl išplėstos laisvosios prekybos sutarties, kuri numato beveik visišką muitų panaikinimą šveicariškoms prekėms Kinijos rinkoje. Apie tai Pekine pranešė Šveicarijos prezidentas Guy Parmelin ir Kinijos prekybos ministras Wang Wentao.

    Atnaujintas susitarimas pasirašytas spalio 30 dieną Pekine, o abi pusės jį įvardijo kaip naują bendradarbiavimo etapą. Pagal skelbiamas sąlygas Kinija ketina panaikinti 99,8 proc. tarifų šveicariškam eksportui, taip reikšmingai pagerindama prieigą prie vienos didžiausių pasaulio rinkų.

    Kas keičiasi, palyginti su 2014 metais?

    2014 metais įsigaliojęs Šveicarijos ir Kinijos laisvosios prekybos susitarimas jau buvo palankus kinų eksportui: didžioji dalis importo iš Kinijos Šveicarijoje buvo atleista nuo muitų. Tuo metu šveicariškam eksportui į Kiniją lengvatos buvo gerokai siauresnės, nes tik mažiau nei pusė prekių pateko į mažesnių ar nulinių tarifų režimą.

    Dabar deklaruojamas 99,8 proc. tarifų panaikinimas reiškia daug platesnį šveicariškų prekių krepšelį be muitų Kinijoje. Praktikoje tai aktualu sektoriams, kuriuose Šveicarija tradiciškai yra stipri, įskaitant aukštos pridėtinės vertės pramonę, chemiją ir farmaciją, tiksliąją inžineriją.

    Dėmesys paslaugoms ir skaitmeninei prekybai

    Susitarimas apima ne tik prekių tarifus, bet ir numato platesnį bendradarbiavimą paslaugų, skaitmeninės prekybos bei technologijų srityse. Taip pat skelbiama, kad Kinijos rinka labiau atsivers Šveicarijos investuotojams, o tai gali sustiprinti abipuses investicijas.

    Pranešama, kad sutartos sąlygos būtų taikomos 10 metų laikotarpiu. Tai verslui svarbus signalas dėl stabilumo, nes tarifų politika pastaraisiais metais tapo viena jautriausių tarptautinės prekybos rizikų.

    Kodėl tai vertinama kaip geopolitinis signalas?

    Susitarimas pasiektas tuo metu, kai Kinija taiko ar svarsto prekybos ribojimus kai kurių valstybių atžvilgiu, o santykiai su Vakarų šalimis išlieka įtempti. Dėl to Šveicarijos ir Kinijos susitarimas vertinamas kaip indikatorius, kiek Pekinas yra pasirengęs plėsti ekonominį bendradarbiavimą su Europos partneriais.

    „Pekinas ir Bernas gali įnešti daugiau pasitikėjimo ir aiškumo į ekonominį bendradarbiavimą tarp Kinijos ir Europos“, – sakė Xi Jinpingas.

    „Šis susitarimas atveria naują bendradarbiavimo etapą ir apima tyrimus, inovacijas, mokslą bei su darbu susijusius klausimus“, – sakė Guy Parmelin.

    Kontekstą sustiprina ir tai, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo įvedęs Šveicarijai vienus aukščiausių muitų Europoje, o tai skatino Berną aktyviau diversifikuoti prekybos kryptis. Kinija Šveicarijai yra viena svarbiausių partnerių: ji užima trečią vietą pagal prekybos apimtis po Vokietijos ir JAV.

    Šių metų dvišalės prekybos vertė siekė 46 mlrd. Šveicarijos frankų. Perskaičiavus pagal apytikrį pastarųjų metų kursą, tai sudaro apie 48 mlrd. eurų, nors galutinė suma gali kisti priklausomai nuo valiutų svyravimų.

  • „Audi“ susitarė su Trumpu: 3,7 mlrd. eurų gamykla JAV ir 4 500 darbo vietų

    „Audi“ susitarė su Trumpu: 3,7 mlrd. eurų gamykla JAV ir 4 500 darbo vietų

    Vokietijos premium automobilių gamintoja „Audi“ paskelbė apie planus pirmą kartą įkurti nuosavą automobilių gamyklą JAV. Į naują objektą Džordžijos valstijoje ketinama investuoti apie 3,7 mlrd. eurų, o projektas siejamas su siekiu stiprinti pozicijas vienoje svarbiausių pasaulio premium rinkų.

    Apie projektą viešai pranešta politinio renginio Džordžijoje metu, kuriame dalyvavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Jis akcentavo, kad muitų ir prekybos politika skatina gamintojus perkelti dalį gamybos į JAV, o nauja investicija pristatyta kaip tokios krypties pavyzdys.

    Gamyba planuojama nuo 2031 metų

    Numatoma, kad gamykla iškils Middle Georgia Megasite teritorijoje Peach apygardoje, netoli Macon miesto. Skelbiama, jog metinis pajėgumas galėtų siekti iki 200 000 automobilių, o tiesiogiai būtų sukurta apie 4 500 darbo vietų.

    Parengiamieji darbai turėtų prasidėti 2027 metais, o serijinė gamyba planuojama ankstyvaisiais 2030-aisiais. Džordžijos valdžios institucijos kaip realistinį pilnos apimties starto tikslą mini 2031 metus.

    Orientacija į didelius SUV

    „Audi“ nurodo, kad JAV gamykla daugiausia būtų orientuota į didelius, aukštesnės klasės sportinius visureigius, pritaikytus Šiaurės Amerikos pirkėjų poreikiams. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų rinkos tendencijas, kai SUV segmentas JAV išlieka vienas pelningiausių ir stabiliausių.

    Iki šiol „Audi“ automobilius JAV rinkai daugiausia tiekė importuodama iš Europos ar Meksikos, todėl nauja gamykla reikštų esminį tiekimo grandinės pokytį. Vietinė gamyba leistų mažinti priklausomybę nuo tarptautinės logistikos, valiutų svyravimų ir reguliacinių rizikų.

    Muitai ir konkurencinis spaudimas

    Trumpas ilgą laiką ragino užsienio gamintojus daugiau gaminti JAV, o automobiliams ir jų dalims taikomi papildomi muitai importą daro brangesnį. Žiniasklaidoje skelbta, kad dėl muitų „Audi“ finansinė našta pastaraisiais metais galėjo siekti apie 1,2 mlrd. eurų, tad gamybos lokalizavimas tampa ir ekonominiu argumentu.

    Vis dėlto įmonės sprendimą lemia ne vien muitai: svarbūs ir logistiniai pranašumai, esama tiekėjų bazė, transporto infrastruktūra bei kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla. Džordžija pastarąjį dešimtmetį aktyviai pritraukia automobilių pramonę, o regionas stiprinamas uostų ir magistralių tinklu.

    Sprendimas neišvengiamai kelia klausimų ir Europoje, ypač dėl ateities investicijų balanso „Volkswagen“ grupės viduje. „Audi“ pabrėžia, kad Vokietija ir Europa išlieka pramonės pagrindas, o JAV objektas turėtų papildyti esamus pajėgumus ir priartinti gamybą prie didžiausios užsienio rinkos.

  • „Shein“ plečia logistikos centrą prie Vroclavo: po ES muitų pokyčių žada dar tūkstančius darbo vietų

    Kinijos e. prekybos platforma „Shein“ pranešė plečianti Europos logistikos centrą netoli Vroclavo. Bendrovė teigia, kad 2026 metais šiame objekte sukurta apie 3 000 naujų darbo vietų, o artimiausiu metu planuojama įdarbinti dar kelis tūkstančius žmonių.

    Plėtra siejama su pasikeitusiu reguliavimu Europos Sąjungoje: nuo 2026 metų liepos 1 dienos visoje ES nebetaikoma ilgą laiką galiojusi muitų lengvata siuntoms, kurių vertė iki 150 eurų, importuojamoms iš trečiųjų šalių. Pokytis aktualus tiek siuntoms iš Kinijos, tiek iš kitų ne ES rinkų.

    Vienas pagrindinių sprendimo tikslų – suvienodinti konkurencijos sąlygas ES veikiančioms įmonėms ir ne Bendrijoje įsikūrusiems pardavėjams. Iki šiol mažos vertės siuntos dažnai pasiekdavo pirkėjus be muitų, todėl už ES ribų veikiančios platformos galėjo išlaikyti mažesnes kainas.

    Lenkija tampa e. prekybos logistikos tašku

    Pasikeitus taisyklėms, e. prekybos platformoms tampa mažiau patrauklu siųsti pavienes mažos vertės siuntas tiesiai pirkėjams. Vietoje to vis dažniau pasirenkamas modelis, kai prekės iš anksto atgabenamos į didelius sandėlius ES viduje, o vėliau paskirstomos regiono klientams.

    Dėl geografinės padėties, išvystytos kelių infrastruktūros ir didelės sandėliavimo pasiūlos Lenkija per pastaruosius metus sustiprino pozicijas kaip vienas svarbiausių e. prekybos logistikos centrų regione. Šią kryptį renkasi ne tik „Shein“ – rinkoje aktyviai ieškoma didelių sandėlių plotų, o dalis įmonių plečia jau turimas bazes.

    Kokių specialistų ieškos „Shein“

    „Shein“ nurodo, kad daugiausia naujų darbuotojų reikės logistikos, tiekimo grandinės valdymo ir sandėlio operacijų srityse. Tarp prioritetinių krypčių minimos muitinės procedūros, projektų valdymas, kelių transportas, duomenų ir kaštų analizė bei pirkimų funkcijos.

    Sandėlio operacijų komandoms planuojama samdyti žmones, kurie dirbtų su atsargų valdymu, inventorizacija ir kokybės užtikrinimu. Taip pat numatomos pozicijos darbuotojų saugos ir aplinkosaugos srityse, nuostolių prevencijoje, automatikos sistemų priežiūroje bei procesų optimizavime.

    Įmonė taip pat akcentuoja technologinę centro pusę: teigiama, kad objekte naudojami robotizuoti užsakymų komplektavimo sprendimai ir automatizuotos rūšiavimo linijos, leidžiančios sparčiau apdoroti didelius siuntų srautus. Tokia automatizacija tampa viena ryškiausių tendencijų Europos e. prekybos sandėliuose, kur svarbiausi rodikliai – greitis, klaidų mažinimas ir kaštų kontrolė.

    „Per pastaruosius ketverius metus veiklą Žemutinėje Silezijoje išplėtojome iki vieno svarbiausių „Shein“ logistikos centrų pasaulyje. Mūsų augimo mastas ir tempas rodo, kokį svarbų vaidmenį Lenkija įgijo „Shein“ veikloje Europoje“, – sakė „Shein“ atstovas Lenkijoje Michałas Kania.

    Bendrovė taip pat tikina, kad plėtra turi platesnį poveikį vietos verslams: su „Shein“ veikla siejama tiek tiekimo, tiek paslaugų grandinė, o dalis smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvauja kaip partneriai. „Shein“ primena, kad Lenkijos rinkoje veikia nuo 2022 metų, kai pradėjo siūlyti vietinę svetainės ir programėlės versiją.

  • Berno startuolis „Besso“ pritraukė 4,3 mln. eurų: DI padeda įmonėms nepermokėti muitų

    Berno startuolis „Besso“ pritraukė 4,3 mln. eurų: DI padeda įmonėms nepermokėti muitų

    Šveicarijos Berne įsikūręs startuolis „Besso“ pritraukė apie 4,3 mln. eurų investiciją, kurią skyrė vienas didelis Europos šeimos biuras. Įmonė teigia sąmoningai pasirinkusi vieną ilgalaikį investuotoją, kad galėtų greičiau didinti apimtis ir nesiblaškyti tarp skirtingų finansuotojų lūkesčių.

    „Besso“ kuria dirbtinio intelekto sprendimą, skirtą tarptautinės prekybos reguliavimo ir muitų taisyklių analizei. Platforma nuolat stebi daugiau nei 1 250 prekybos reglamentų ir tarifų grafikų skirtinguose prekybos koridoriuose, o įmonėms pateikia įžvalgas, kur jos gali permokėti muito mokesčius.

    „Nuo pat pradžių „Besso“ kūrėme remdamiesi realiais klientų poreikiais, o ne finansavimo etapais. Dabar matomas augimas rodo, kad laikas stipriau investuoti į plėtrą, o vienas ilgalaikis investuotojas suteikia ir resursų, ir aiškų fokusą“, – sakė „Besso“ įkūrėjas ir vadovas Philipas Sieberis-Gasseris.

    Pasak įmonės, muitų ir tarifų komandos pasaulyje esą praranda galimybę pasinaudoti lengvatiniais tarifais maždaug 30 proc. siuntų, kurioms tai galėtų būti taikoma. „Besso“ skaičiuoja, kad vidutinio dydžio importuotojams tai gali kainuoti nuo maždaug 1,8 iki 13,8 mln. eurų per metus, priklausomai nuo prekių srautų ir tarifų struktūros.

    Kita problema yra nuolat kintanti aplinka: įmonė nurodo, kad pagrindiniuose prekybos koridoriuose kiekvieną savaitę fiksuojama daugiau nei 7 000 reguliacinių pokyčių. Prie to prisideda geopolitinė įtampa, sankcijų taikymas, dažnėjantys tarifų peržiūrėjimai ir didėjantis spaudimas tiekimo grandines daryti atsparesnes.

    „Besso“ teigia, kad jos platforma pakeičia rankinius procesus, kurie daugelyje įmonių vis dar remiasi skaičiuoklėmis, PDF dokumentais ir brangiomis konsultacijomis. Sistema automatiškai identifikuoja, kur galima taikyti lengvatinius tarifus ar laisvosios prekybos susitarimų sąlygas, taip sumažinant klaidų riziką ir administracinę naštą.

    Tarp „Besso“ klientų minimos tarptautinės bendrovės, įskaitant „Danone“, „Unilever“, „AB InBev“, „BASF“, „Coca-Cola“, „Heineken“, „Philip Morris International“ ir „Syngenta“. Startuolis taip pat teigia, kad prie platformos neseniai prisijungė ir daugiau „Fortune 500“ sąrašo bendrovių.

    Įmonė bendradarbiauja su akademiniais partneriais, tarp kurių įvardijami Geneva Graduate Institute, World Trade Institute ir ETH Zurich. Konsultacinėje taryboje dirba ir buvęs Šveicarijos ekonomikos reikalų valstybės sekretorius Jeanas-Danielis Gerberis, taip pat tarptautinės prekybos teisės ir DI specialistai.

    Gautas lėšas „Besso“ planuoja skirti darbuotojų skaičiui didinti, klientų aptarnavimo pajėgumams plėsti bei produkto vystymui ir tyrimams. Įmonės vertinimu, paklausa pažangesniems prekybos atitikties įrankiams auga, nes įmonės siekia mažinti su prekyba susijusias sąnaudas ir tiksliau valdyti rizikas.

    „Tai svarbus etapas, bet pats finansavimas nėra galutinis tikslas. Svarbiausia yra tai, ką jis leidžia mums sukurti toliau“, – sakė Philipas Sieberis-Gasseris.

  • Małaszewičių terminalo plėtra: Lenkijos geležinkelio vartams iš Kinijos į Europą grasina 120 mln. eurų muito skola

    Lenkijos Małaszewičių krovinių terminalas laikomas svarbiausiu geležinkelio mazgu sausumos maršrute iš Kinijos į Europą. Jis svarbus ne tik logistikai, bet ir geopolitikai, nes per šią kryptį juda dalis „Naujojo šilko kelio“ krovinių srautų.

    Terminalas šiuo metu plečiamas, tačiau jo veiklai kyla rizikų dėl muitinių ginčų ir finansinės naštos vežėjams. Jei dalis įmonių dėl priskirtų prievolių sustabdytų veiklą, tai galėtų sutrikdyti visą grandinę, kuri remiasi šiuo pasienio infrastruktūros tašku.

    Planuojama plėtra ir investicijos

    Lenkijos politikai ir geležinkelių sektoriaus atstovai nurodo, kad Małaszewičių terminalo ir gretimos infrastruktūros modernizavimas suplanuotas artimiausiems trejiems metams. Tikslas – padidinti perkrovimo pajėgumus, pagerinti vėžių ir perjungimų būklę bei padaryti mazgą atsparesnį srautų svyravimams.

    Plėtros darbai siejami ir su pasienio ruožo konkurencingumu, nes alternatyvūs sausumos koridoriai ieško galimybių perimti krovinius. Tuo pat metu didžioji dalis prekių iš Kinijos Europą vis dar pasiekia jūra, tačiau pastaraisiais metais verslas aktyviau vertina geležinkelį kaip greitesnę alternatyvą, kai jūriniai maršrutai patiria trikdžių.

    Kas yra muito skola ir kodėl ji kelia grėsmę

    Pagrindinis ginčų objektas – muitų ir mokesčių nepriemokos, susijusios su įtariamais neteisingais krovinių deklaravimais tranzito grandinėje. Tyrimuose minimi atvejai, kai prekės galėjo būti deklaruotos pagal netinkamus kodus, o tai tiesiogiai keičia taikomus muitus ir antidempingo priemones.

    Lenkijos finansų ministerijos atstovai viešai nurodė, kad vertinamas Lenkijai tenkančios muito skolos dydis siekia apie 120 000 000 eurų. Praktinis pavojus – prievolės ir sankcijos gali būti perkeltos vežėjams ar kitiems grandinės dalyviams, o tai kai kurioms įmonėms gali reikšti nemokumo riziką.

    „Muitinė neprivalo patikrinti kiekvienos siuntos iki smulkiausių detalių, kontrolės remiasi rizikos analize, tačiau kiekvienas logistikos grandinės dalyvis turi savo pareigas“, – sakė Finansų ministerijos atstovas Grzegorzas Kozłowskis.

    Vežėjų argumentai: plombos, tranzitas ir kontrolės ribos

    Vežėjų atstovai teigia, kad reali kontrolė jų rankose yra ribota, nes konteineriai dažnai būna užplombuoti ir keliauja per kelias jurisdikcijas. Verslas pabrėžia, kad geležinkelio sąstatuose gali būti dešimtys konteinerių, todėl fizinė kiekvieno patikra yra sunkiai įgyvendinama be reikšmingų srautų stabdymų.

    Diskusijose taip pat keliama rizika, kad tranzito metu galimi neteisėti įsikišimai į krovinius, o tai apsunkina atsakomybės nustatymą. Tuo pačiu muitinės institucijos laikosi pozicijos, kad pareigų pasidalijimas grandinėje nereiškia atsakomybės išnykimo ir kad teisės aktai numato prievoles skirtingiems dalyviams.

    Jei muitiniai ginčai ir galutinės prievolės būtų priskirtos kelioms pagrindinėms įmonėms, jos galėtų mažinti apimtis arba pasitraukti iš rinkos. Tokiu atveju Małaszewičių mazgas, net ir plečiamas, trumpuoju laikotarpiu susidurtų su pajėgumų panaudojimo ir paslaugų tęstinumo problema.

  • Kinija smogia ES: pradeda dempingo tyrimą likus kelioms dienoms iki lemtingų derybų Pekine

    Kinija smogia ES: pradeda dempingo tyrimą likus kelioms dienoms iki lemtingų derybų Pekine

    Kinija pradėjo antidempingo tyrimą dėl iš Europos Sąjungos importuojamos cheminės medžiagos p-nitrotolueno, likus mažiau nei savaitei iki ES prekybos komisaro vizito Pekine. Tyrimas skelbiamas tuo metu, kai Briuselis siekia užkirsti kelią platesniam prekybos ginčo eskalavimui.

    Kinijos Prekybos ministerija nurodė vertinsianti, ar žemomis kainomis parduodamas p-nitrotoluenas nepagrįstai užlieja šalies rinką ir nedaro žalos vietos gamintojams. Pasak ministerijos, dėl tyrimo kreipėsi vidaus pramonės atstovai, teigdami patiriantys nuostolių gamybai ir veiklai.

    Ši medžiaga naudojama dažų, farmacijos produktų ir pesticidų gamyboje, todėl jos tiekimas svarbus kelioms pramonės grandinėms. Numatoma, kad tyrimas bus užbaigtas per 12 mėnesių, o prireikus terminas galės būti pratęstas dar iki šešių mėnesių.

    Kas laikoma dempingu?

    Dempingu laikoma situacija, kai prekė eksportuojama mažesne kaina nei ji parduodama vidaus rinkoje arba net mažesne nei gamybos savikaina. Pasaulio prekybos organizacijos taisyklės leidžia importuojančiai šaliai, nustačius žalą vietos pramonei, taikyti papildomus muitus, vadinamus antidempingo muitais.

    ES pastaraisiais metais vis dažniau naudojasi prekybos gynybos instrumentais, aiškindama, kad kai kurių prekių kainos gali būti iškreiptos dėl netiesioginės ar tiesioginės valstybės paramos. Europos Komisija yra viešai įspėjusi, jog be apčiuopiamų rezultatų dialoge su Pekinu gali būti imtasi griežtesnių priemonių.

    ES ir Kinijos įtampa auga

    Naujas Kinijos tyrimas pasirodė po to, kai ES pastaruoju metu inicijavo tyrimus dėl kai kurių pramoninių importo srautų, tarp jų ir iš Kinijos, siekdama įvertinti galimą nesąžiningą konkurenciją. Pekinas savo ruožtu neigia, kad Kinijos gamintojų konkurencingumas grindžiamas valstybės pagalba, ir signalizuoja apie galimas atsakomąsias priemones.

    „Kinija ne kartą pabrėžė, kad ES turi tiesiogiai spręsti savo ekonomines ir prekybos problemas, o abipusius rūpesčius spręsti dialogu ir konsultacijomis“, – sakė Kinijos Prekybos ministerijos atstovas.

    Lemiamas vizitas Pekine

    ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius Pekine planuoja lankytis spalio 8 dieną ir spalio 9 dieną. Vizito darbotvarkėje numatyta bendra pirmininkystė ES ir Kinijos prekybos bei investicijų tarybos sesijoje ir susitikimas su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao.

    Briuseliui šios derybos svarbios ir dėl augančio ES prekybos deficito su Kinija, taip pat dėl tiekimo grandinių saugumo jautriuose sektoriuose. ES siekia didesnio nuspėjamumo ir konkrečių įsipareigojimų, o Kinija įspėja, kad į naujus ribojimus reaguos ryžtingai.

    M. Šefčovičius anksčiau yra akcentavęs, kad politinis spaudimas ES viduje didėja, o be apčiuopiamų rezultatų gali stiprėti raginimai ieškoti sprendimų kitomis priemonėmis. Po jo kelionės planuojami ir ES vadovų susitikimai, kuriuose bus vertinama derybų eiga ir tolesni žingsniai.

  • JAV ir Kinija rengia muitų mažinimą už 26 mlrd. eurų: kodėl Europa gali pralaimėti

    JAV ir Kinija rengia muitų mažinimą už 26 mlrd. eurų: kodėl Europa gali pralaimėti

    JAV ir Kinija brėžia naują prekybos liniją

    JAV ir Kinija paskelbė prekių sąrašus, kuriems ateityje galėtų būti taikomi mažesni muitai pagal vadinamąjį 30 už 30 susitarimo rėmą. Abipusė prekybos apimtis, kuriai svarstomos lengvatos, siekia apie 26 mlrd. eurų per metus, tačiau nei tarifų dydžiai, nei įsigaliojimo data kol kas neįvardyti.

    Vašingtonas ir Pekinas pabrėžia, kad kalbama apie ne jautrių prekių grupes, kurioms būtų taikomos abipusės nuolaidos. Praktikoje tai reiškia, kad paliekama daug erdvės deryboms, o galutinis sprendimas gali priklausyti ir nuo politinio klimato, ir nuo vidaus pramonės spaudimo abiejose šalyse.

    Šie planai tęsia ankstesnę paliaubų logiką po muitų karo, kai abipusiai tarifai kai kuriose prekių kategorijose buvo perkopę 100 proc. JAV finansų ministerija yra patvirtinusi, kad prekybos paliaubos pratęstos iki 2027 metų sausio 10 dienos, todėl derybų langas išlieka atviras.

    Kokios prekės patenka į sąrašus

    Kinijos sąrašas apima 1 619 JAV prekių kategorijų ir jame dominuoja maistas bei žemės ūkio produkcija. Tarp jų minimi jautiena, kiauliena, paukštiena, jūros gėrybės, taip pat pieno produktai, grūdai, vynas ir viskis.

    Be maisto, Pekinas įtraukė anglį, medieną ir nemažai medienos gaminių. Taip pat atsiranda medicinos įranga, įskaitant magnetinio rezonanso sistemas, širdies stimuliatorius, stentus bei chirurginius robotus, nors kai kurios strategiškai svarbios žaliavos ir komponentai sąrašuose akivaizdžiai vertinami atsargiai.

    JAV sąrašas yra gerokai trumpesnis, jame numatytos 77 Kinijos prekių kategorijos, daugiausia vartojimo prekės. Tarp jų minimi buities prietaisai, namų apyvokos prekės, žaislai, sporto reikmenys, sezoninės prekės, o išmaniais ryšio moduliais aprūpintos prekės atskirai pažymimos kaip jautresnės.

    Kodėl Europa atsiduria rizikos zonoje

    Didžiausias poveikis Europai galėtų būti jaučiamas žemės ūkio ir maisto sektoriuose, ypač kiaulienos rinkoje. Remiantis rinkos duomenimis, Europos Sąjunga į Kiniją 2025 metais išsiuntė apie 1,07 mln. tonų kiaulienos, o didžiausi tiekėjai buvo Ispanija, Nyderlandai ir Danija.

    Problema ta, kad Europos kiaulienai Kinija jau yra pritaikiusi antidempingo muitus nuo 4,9 iki 19,8 proc., todėl JAV konkurentams gavus papildomą muitų palengvinimą kainų konkurencija gali pastebimai pasislinkti. Panaši logika galioja ir pieno produktams, kai daliai ES sūrių ir grietinėlės taikomi antisubsidijų muitai nuo 7,4 iki 11,7 proc.

    Alkoholio segmente JAV vynas ir viskis, atpigus dėl mažesnių muitų, galėtų agresyviau konkuruoti su Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos vynais, taip pat su airišku viskiu ir škotišku viskiu. Tai ypač aktualu, jei Pekinas paraleliai mažintų kliūtis JAV žemės ūkio logistikai ir sertifikavimo procedūroms.

    Kita medalio pusė Europai taip pat nepatogi: jei JAV rinkoje atpigtų Kinijos buities prekės, žaislai ar sporto inventorius, Europos gamintojams būtų sunkiau konkuruoti kainomis. Visa tai priklausys nuo to, kokio gylio bus tarifų mažinimas ir kada jis realiai pradės veikti, nes kol kas paskelbti tik prekių sąrašai be aiškių tarifinių parametrų.

    „Abi šalys svarstys prekes siekdamos abipusiškai taikyti mažesnius muitus“, – teigiama Baltųjų rūmų pozicijoje.

    Artimiausiais mėnesiais Europai svarbu stebėti ne tik tarifų dydžius, bet ir tai, ar kartu nebus supaprastintos fitosanitarinės, veterinarinės ir techninės patikros procedūros. Tokie sprendimai dažnai turi ne mažesnį efektą nei pats tarifas, nes gali pagreitinti tiekimą ir sumažinti kaštus, taip keičiant konkurencines sąlygas trečiosioms šalims.

  • Xi ir Trumpo susitikimo rezultatai: 30 mlrd. JAV dolerių muitų mažinimas ir naujas DI dialogo mechanizmas

    Kinijos ir JAV vadovų susitikimas Vašingtone baigėsi konkrečiais ekonominiais ir politiniais susitarimais. Pekinas skelbia, kad abi pusės sutiko mažinti tarpusavio muitus prekėms, kurių bendra vertė siekia apie 25 500 000 000 eurų.

    Kartu numatyta įsteigti dvišalę prekybos tarybą ir pagreitinti ankstesnių susitarimų įgyvendinimą. Šie žingsniai vertinami kaip bandymas stabilizuoti santykius po kelių metų prekybinių įtampų ir abipusių ribojimų.

    DI dialogas ir incidentų kanalas

    Atskira susitikimo dalis skirta dirbtiniam intelektui. Šalys sutarė sukurti formalų JAV ir Kinijos dialogo mechanizmą, skirtą vertinti DI naudą ir rizikas, taip pat įsteigti tiesioginį komunikacijos kanalą nenumatytiems incidentams, susijusiems su DI sistemomis.

    Kinijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad kitas apsikeitimas nuomonėmis šiuo formatu numatytas 2026 metų lapkritį. Analitikų teigimu, tokio tipo kanalas gali tapti praktiniu įrankiu mažinant eskalacijos riziką, kai DI pritaikymas persikelia į kibernetinio saugumo, gynybos ir kritinės infrastruktūros sritis.

    Tarptautiniai signalai ir politinė simbolika

    Susitikimo komunikatuose paliesti ir tarptautiniai klausimai, įskaitant Irano branduolinę programą bei laivybos tarptautiniuose vandens keliuose laisvę. Taip pat paskelbta, kad abu vadovai ketina remti ir asmeniškai dalyvauti artėjančiuose APEC susitikimuose Kinijoje bei G20 renginiuose JAV.

    Simboliniu akcentu tapo žinia apie dviejų didžiųjų pandų perdavimą JAV zoologijos sodui Atlantoje. Be to, pranešta apie planus pasirašyti karinį memorandumą dėl krizinės komunikacijos ir tęsti JAV karių palaikų paieškas Kinijoje.

    Susitikimo kontekstas rodo dvi lygiagrečias kryptis: ekonomikos srityje siekiama sumažinti trintį, o technologijų fronte bandoma sukurti bent minimalias taisykles ir kontaktų linijas. Rinkoms svarbiausia, ar muitų mažinimas ir dialogas dėl DI virs realiais sprendimais, o ne vien deklaracijomis.

  • Xi ir Trumpo susitikimo rezultatai: 30 mlrd. JAV dolerių muitų mažinimas ir DI dialogo mechanizmas

    Pekino ir Vašingtono susitarimai

    Kinijos užsienio reikalų ministerija po Xi Jinpingo valstybinio vizito JAV paskelbė dokumentą, kuriame išskiriami aštuoni Vašingtono susitikimo rezultatai. Pagrindinis akcentas – abiejų šalių siekis stabilizuoti santykius ir susitarti dėl konkrečių ekonominių bei technologinių taisyklių.

    Dokumente teigiama, kad lyderiai sutarė stiprinti konstruktyvius Kinijos ir JAV ryšius, paremtus abipuse pagarba, sąžiningumu ir tarpusavio nauda. Toks tonas rodo bandymą sumažinti įtampas, kurios pastaraisiais metais labiausiai išryškėjo prekybos ir aukštųjų technologijų srityse.

    Muitai, prekyba ir nauja taryba

    Ekonominėje dalyje nurodoma, kad patvirtintas abipusis muitų mažinimas, kurio vertė siekia 30 mlrd. JAV dolerių. Perskaičiavus, tai sudaro apie 27,6 mlrd. eurų.

    Taip pat numatyta pratęsti anksčiau pasiektus susitarimus ir sukurti dvišalę Prekybos tarybą, kuri turėtų prižiūrėti įgyvendinimą. Tokie žingsniai rinkoms dažniausiai siunčia signalą, kad abi pusės ieško ne vien politinių deklaracijų, bet ir techninių sprendimų, mažinančių neapibrėžtumą verslui.

    DI dialogas ir incidentų kanalas

    Atskira susitarimų dalis skirta dirbtiniam intelektui. Šalys sutarė įsteigti formalų JAV ir Kinijos DI dialogo mechanizmą, skirtą vertinti technologijos naudą ir rizikas bei aptarti reguliavimo kryptis.

    Numatytas ir atskiras komunikacijos kanalas galimiems incidentams, susijusiems su DI sistemomis, valdyti. Pasak Kinijos pusės, kitas apsikeitimas nuomonėmis šiuo formatu planuojamas 2026 metų lapkritį, o tai leidžia tikėtis reguliaraus, o ne vienkartinio formato.

    Narkotikų kontrolė, Iranas ir simboliniai gestai

    Kinijos URM teigimu, tarp apčiuopiamų rezultatų įvardyta ir teisėsaugos bendradarbiavimo pažanga: bendros pastangos esą prisidėjo prie naujų psichoaktyviųjų medžiagų bei cheminių pirmtakų prekybos tinklų išardymo ir dešimčių įtariamųjų sulaikymo.

    Tarptautinėje darbotvarkėje akcentuota, kad Iranas turėtų laikytis įsipareigojimų neplėtoti branduolinio ginklo, taip pat pabrėžta laisvos laivybos ir mokesčių nediktavimo tarptautiniuose vandens keliuose tema. Be to, lyderiai deklaravo ketinimus dalyvauti artėjančiuose APEC ir G20 viršūnių susitikimuose.

    Susitikimą lydėjo ir simbolika: kinų žiniasklaida skelbė, kad JAV zoologijos sodui Atlantoje perduotos dvi didžiosios pandos Ping Ping ir Fu Shuang. Tuo pat metu pranešta apie planus artimiausiu metu pasirašyti karinį memorandumą dėl krizių komunikacijos ir tęsti JAV karių palaikų paieškas Kinijoje.