CP v2

Tag: Muitai

  • Donaldas Trumpas gavo naują svertą: iki 100 proc. muitai šalims, perkančioms rusišką naftą ir dujas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įstatymą, kuris suteikia galimybę taikyti iki 100 proc. muitus valstybėms, laikomoms didžiausiomis rusiškos naftos ir dujų importuotojomis. Dokumentas siejamas su pastangomis didinti spaudimą Rusijai dėl karo Ukrainoje ir riboti sankcijų apėjimą per tarpininkus.

    Įstatymas numato, kad priemonės turėtų būti pritaikytos per 30 dienų, tačiau palieka prezidentui plačią diskreciją spręsti, ar muitus ir sankcijas aktyvuoti, atidėti arba jų netaikyti. Tai reiškia, kad naujasis mechanizmas tampa ne tik ekonomine, bet ir derybine priemone užsienio politikos darbotvarkėje.

    Ką konkrečiai keičia įstatymas?

    Esminė naujovė – galimybė papildomais muitais apmokestinti prekes iš šalių, kurios patenka į didžiausių rusiškų energijos išteklių importuotojų grupę arba, JAV vertinimu, labiausiai padeda apeiti naftos ir dujų ribojimus. Be to, dokumente įtvirtinamos jau galiojusios sankcijų nuostatos ir sudaromos sąlygos griežtinti spaudimą vadinamajai šešėlinei laivynų infrastruktūrai.

    Įstatyme nėra išvardytų konkrečių valstybių, tačiau pagal prekybos ir energijos srautų duomenis dažniausiai minimos Kinija, Indija ir Turkija. Tarp galimų taikinių įvardijamos ir kai kurios Europos šalys, tokios kaip Slovakija bei Vengrija, taip pat regiono valstybės, kurios gali atlikti tarpininkų vaidmenį energijos tiekimo grandinėse.

    Politinė reakcija ir rizikos

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai ragino Vašingtoną pasinaudoti įstatymo suteiktais įgaliojimais. Kyjivas tokią priemonę vertina kaip galintį sustiprinti spaudimą Rusijos biudžetui, kurio pajamos iš energijos eksporto išlieka viena svarbiausių karo finansavimo atramų.

    JAV politinėje arenoje įstatymas sulaukė ir kritikos: dalis demokratų atstovų baiminasi, kad papildomi muitai gali tapti instrumentu selektyviai spausti partnerius ir būti taikomi nepastoviai, priklausomai nuo Baltųjų rūmų politinių tikslų. Rizika ypač aktuali tuo atveju, jei muitų grėsmė būtų panaudota platesniuose prekybos ginčuose, o ne vien Rusijos energijos srautams riboti.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad toks muitų mechanizmas gali turėti kelis lygiagrečius padarinius: didinti kainų spaudimą importuojančioms šalims, keisti energijos tiekimo maršrutus ir skatinti dar didesnį prekybos srautų persiorientavimą. Praktinis poveikis priklausys nuo to, kaip greitai ir kokiu mastu administracija nuspręs šiuos įgaliojimus taikyti.

  • Trumpas netikėtai pažadėjo atšaukti 15 proc. tarifą airiškam viskiui: kas pasikeis?

    Trumpas netikėtai pažadėjo atšaukti 15 proc. tarifą airiškam viskiui: kas pasikeis?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešėdamas Airijoje pareiškė ketinantis panaikinti 15 proc. muitą airiškam viskiui, importuojamam į Jungtines Valstijas. Apie tai jis prabilo uždarydamas golfo turnyrą ir teigė, kad šio žingsnio esą nuolat prašė įvairūs žmonės, įskaitant ir sportininkus.

    Šiuo metu 15 proc. tarifas taikomas daliai importo iš Europos Sąjungos, o airiškas viskis patenka į šių prekybos priemonių apimtį. Dėl to gėrimo kaina JAV rinkoje išauga, o galutinį brangimą dažniausiai dalijasi tiek gamintojai, tiek importuotojai ir prekybininkai.

    „Visi manęs dėl to kamavo, todėl nusprendžiau tarifą nuimti“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Kol kas neaišku, kada ir kokiu teisiniu keliu sprendimas būtų įgyvendintas, nes vien politinis pareiškimas automatiškai muitų nepanaikina. Paprastai tokie pakeitimai įforminami vykdomaisiais sprendimais arba per JAV prekybos institucijų procedūras, o verslui svarbiausia tampa aiškus įsigaliojimo terminas ir taikymo apimtis.

    Airijos viskio sektorius pastaraisiais metais aktyviai plėtėsi, o JAV tradiciškai laikoma viena svarbiausių eksporto krypčių aukštesnės vertės gėrimams. Pramonės atstovai yra pabrėžę, kad muitai didina neapibrėžtumą ir apsunkina ilgalaikį planavimą, ypač kai sutartys su platintojais ir mažmeninės kainodaros sprendimai priimami mėnesiams į priekį.

    Tuo pat metu JAV jau buvo pritaikiusi išimtis arba palengvinimus Jungtinės Karalystės viskiui, įskaitant škotišką ir Šiaurės Airijoje gaminamus spiritinius gėrimus. Tai rinkoje sukūrė nevienodas konkurencines sąlygas, nes panašios kategorijos produktai skirtingose šalyse buvo apmokestinami nevienodai.

    Ekonomistai pažymi, kad tarifai dažnai naudojami kaip derybinė priemonė platesniuose prekybos ginčuose, tačiau jų poveikis vartotojams paprastai matomas per kainas. Jei 15 proc. tarifas airiškam viskiui būtų panaikintas, tai galėtų sumažinti kainų spaudimą JAV lentynose, nors galutinė nauda priklausytų nuo tiekimo grandinės ir paklausos.

    Kol nebus paskelbtas konkretus sprendimo tekstas ir įsigaliojimo data, importuotojai bei prekybos tinklai greičiausiai išliks atsargūs, o gamintojai toliau skaičiuos, kaip greitai būtų galima atnaujinti užsakymus ir kainodarą. Rinka taip pat stebės, ar šis pažadas taps platesnės JAV ir ES prekybos santykių korekcijos dalimi.

  • Vokietija stoja prieš ES muitus kiniškiems elektromobiliams: rizikuoja „Volkswagen“?

    Vokietija stoja prieš ES muitus kiniškiems elektromobiliams: rizikuoja „Volkswagen“?

    Vokietija siekia sustabdyti arba sušvelninti Europos Sąjungos planuojamus papildomus muitus Kinijoje pagamintiems elektromobiliams. Priemonės siejamos su ES tyrimu dėl galimų Kinijos subsidijų, kurios, Briuselio vertinimu, iškreipia konkurenciją ir mažina kainas Europoje.

    Europos Komisija yra paskelbusi, kad papildomi muitai atskiriems Kinijos gamintojams gali siekti iki 38,1 proc. Jie būtų taikomi greta jau galiojančių importo tarifų, todėl kai kurių modelių galutinė kaina ES rinkoje galėtų pastebimai išaugti.

    Vokietijos pozicija išsiskiria tuo, kad ji labiau akcentuoja galimą atsakomųjų priemonių riziką. Berlynui ypač svarbu, kaip į galimus ES tarifus reaguotų Kinija, kuri yra viena didžiausių Vokietijos automobilių pramonės rinkų.

    Smūgis gali grįžti per Kiniją

    Kinija jau yra užsiminusi apie galimybę įvesti tarifus ES pagamintiems automobiliams su didesnio darbinio tūrio varikliais. Toks žingsnis būtų jautrus Vokietijos gamintojams, nes aukštesnės klasės modeliai tradiciškai sudaro svarbią jų eksporto dalį.

    Dar vienas Berlyno argumentas susijęs su gamyba pačioje Kinijoje. Tokie koncernai kaip „BMW“, „Mercedes-Benz“ ir „Volkswagen“ turi dideles gamyklas Kinijoje, o bet kokia eskalacija galėtų paliesti tiek tiekimo grandines, tiek pardavimus, tiek investicijų klimatą.

    „Izoliacija ir neteisėtos muitų kliūtys galiausiai tik viską pabrangina ir padaro visus skurdesnius“, – sakė Olafas Scholzas.

    Vartotojų kaina ir klimato tikslai

    ES viduje muitų klausimas kelia ir praktinę dilemą: kaip suderinti pramonės apsaugą su vartotojų interesais. Kinijos elektromobiliai daugelyje šalių konkuruoja kaina, o kai kurie gamintojai pirkėjus vilioja papildomomis komplektacijomis ar paslaugomis, todėl kainos kilimas labiausiai paliestų mažesnes pajamas turinčius vairuotojus.

    Kartu tai gali turėti įtakos ir elektromobilių plėtros tempui. Europoje pastaraisiais metais ryškėjo ženklai, kad paklausa auga netolygiai, o pirkėjus stabdo aukštesnės kainos, ne visur pakankamai išvystyta įkrovimo infrastruktūra ir klausimai dėl baterijų ilgaamžiškumo bei likutinės vertės.

    Vokietijos oponentai įspėja, kad pigesnių modelių branginimas per muitus gali sulėtinti perėjimą prie mažiau taršaus transporto. Kita vertus, tarifų šalininkai akcentuoja, kad be apsauginių priemonių Europos gamintojams bus sunkiau investuoti į konkurencingus elektromobilius ir išlaikyti darbo vietas.

    Ką tai reiškia rinkai?

    Jei ES muitai įsigaliotų, tikėtina, kad dalis Kinijos gamintojų ieškotų būdų išlaikyti konkurencingumą mažindami maržas, peržiūrėdami komplektacijas arba spartindami gamybos lokalizavimą Europoje. Pastarasis scenarijus būtų palankesnis ES pramonei, tačiau trumpuoju laikotarpiu kainų spaudimas vartotojams vis tiek išliktų.

    Vokietijai tai tampa testu, kaip apginti savo pramonės interesus neįsukant ES į plataus masto prekybos konfliktą su Kinija. Artimiausi sprendimai lems ne tik elektromobilių kainas, bet ir tai, kokiu greičiu Europa pereis prie elektrinio transporto bei kaip persiskirstys gamyba pasaulinėje automobilių rinkoje.

  • Trumpo 4 300 eurų pažadas amerikiečiams: kiek kainuotų ir ar JAV biudžetas tai atlaikytų

    Trumpo 4 300 eurų pažadas amerikiečiams: kiek kainuotų ir ar JAV biudžetas tai atlaikytų

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo kiekvienam suaugusiam JAV piliečiui išmokėti po 4 300 eurų, jei respublikonai išlaikys kontrolę tiek Atstovų Rūmuose, tiek Senate. Šį planą jis pristatė kaip vadinamąjį Trump dividendą, lygindamas jį su bendrovių akcininkams mokamais dividendais.

    Pagal viešai skelbiamus demografinius rodiklius JAV yra apie 240 mln. suaugusių piliečių, todėl vienkartinė išmoka visiems kainuotų apie 1,03 trln. eurų. Tai suma, kuri, kaip akcentuojama analizėse, viršytų net visą Pentagono 2026 metų biudžeto prašymą.

    Kiek iš tikrųjų tai būtų?

    4 300 eurų čekis būtų didesnis nei per pirmąją D. Trumpo kadenciją patvirtintos dvi tiesioginių federalinių išmokų bangos, kai gyventojams buvo mokami mažesni vienkartiniai pervedimai. Tačiau šį kartą mastas būtų nepalyginamai didesnis, nes siūloma vienoda suma visiems suaugusiems.

    JAV viceprezidentas J. D. Vance netrukus po pareiškimo leido suprasti, kad turtingiausi amerikiečiai galėtų būti iš dalies ar visiškai eliminuoti iš šios schemos. Kol kas aiškių kriterijų, pajamų ribų ar techninio įgyvendinimo detalių nepateikta.

    Ką padengtų 4 300 eurų?

    Remiantis JAV Darbo statistikos biuro duomenimis, vidutinės namų ūkio išlaidos 2024 metais siekė apie 67 400 eurų per metus, arba maždaug 5 620 eurų per mėnesį. Tokiu atveju 4 300 eurų prilygtų maždaug trims ketvirtadaliams vieno mėnesio vidutinių išlaidų.

    Jei namuose gyvena du suaugusieji ir abu gautų po 4 300 eurų, bendra 8 580 eurų suma pagal to paties laikotarpio išlaidų struktūrą galėtų padengti reikšmingą dalį būtinųjų išlaidų. Pavyzdžiui, būstas sudaro apie trečdalį vidutinio namų ūkio biudžeto, tad tokia suma realistiškai reikštų kelis mėnesius būsto kaštų, priklausomai nuo regiono ir nuomos ar paskolos sąlygų.

    Kita vertus, vidurkiai slepia didelius skirtumus tarp valstijų ir miestų, o išlaidų krepšelis smarkiai priklauso nuo šeimos sudėties. Todėl vieniems tai būtų reikšminga pagalba padengiant skolas ar būtinus pirkinius, kitiems labiau primintų vienkartinį impulsą vartojimui.

    Kas už tai sumokėtų?

    Siūlymas pasirodė tuo metu, kai JAV valstybės skola yra perkopusi 34,3 trln. eurų ribą, o metinis biudžeto deficitas siekia apie 1,54 trln. eurų. Tokiame kontekste 1,03 trln. eurų vienkartinė programa reikštų arba papildomą skolinimąsi, arba kitų išlaidų mažinimą, arba naujus pajamų šaltinius.

    „Mintis, kad turėjome fiskalinę sėkmę, yra apversta aukštyn kojomis ir artima juokingai“, – sakė Biudžeto atsakomybės komiteto politikos vadovas Marcas Goldweinas.

    Papildomą spaudimą didina ir aukštesnės skolinimosi palūkanos, kurios kelia valstybės skolos aptarnavimo kainą ir didina riziką, kad brangs būsto paskolos bei verslo kreditavimas. Tai gali lėtinti ekonomikos augimą ir mažinti fiskalinį lankstumą, net jei vienkartinės išmokos trumpuoju laikotarpiu paskatintų vartojimą.

    J. D. Vance užsiminė, kad išmokos galėtų būti finansuojamos iš muitų ir tarifų pajamų. Tačiau JAV iždo prognozėse 2026 finansiniams metams numatoma apie 348 mlrd. eurų muitų pajamų suma apimtų visas muitų įplaukas, o ne tik papildomus tarifus, ir vis tiek dengtų tik apie trečdalį tokio masto išmokų.

    Teisinis kelias taip pat nėra paprastas, nes tokiai programai reikėtų Kongreso pritarimo. Teisininkų vertinimu, pats pažadas būtų laikomas politine kampanijos deklaracija, o ne neteisėta paskata balsuoti, jei išmoka būtų skiriama nepriklausomai nuo to, ar žmogus balsavo ir už ką balsavo.

    Kol kas lieka neaišku, ar respublikonai bandytų projektą paversti įstatymu, kokios būtų sąlygos ir ar būtų pasirinktas universalaus mokėjimo modelis, ar tikslinė parama daliai gyventojų. Ekonomistai pabrėžia, kad tokios sumos, neįvardijant finansavimo šaltinių, dažnai tampa ne tik politinių debatų, bet ir rinkų lūkesčių bei skolinimosi kaštų katalizatoriumi.

  • Trumpas smogia Kanados alkoholiui: draudimai, 50 proc. muitai ir grasinimai nutraukti sutartis

    Trumpas smogia Kanados alkoholiui: draudimai, 50 proc. muitai ir grasinimai nutraukti sutartis

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar labiau paaštrino prekybos ginčą su Kanada, šįkart nukreipdamas priemones į alkoholio importą ir dalį kitų prekių. Nauji ribojimai paskelbti tuo metu, kai abi šalys jau taiko viena kitai atsakomąsias priemones, o derybos įstrigusios.

    Pagal Baltųjų rūmų paskelbtus sprendimus, daliai kanadietiškų prekių nuo rugsėjo 15 dienos numatytas 50 proc. muitas. Tarp įvardytų kategorijų minimi įvairūs gaminiai nuo čiužinių iki motorinių valčių ir golfo vežimėlių, todėl smūgis gali kliudyti ne vieną gamybos grandinę.

    Atskiri vykdomieji įsakymai taip pat numato importo draudimą įvairiems alkoholiniams gėrimams ir kai kuriems pieno produktams, įskaitant išrūgas, kuris turėtų įsigalioti nuo rugsėjo 29 dienos. Tokie ribojimai išskirtinai jautrūs, nes alkoholio rinka yra greitai reaguojanti: užsakymų ciklai trumpi, o vartotojai greitai keičia pasirinkimus.

    Kanada atsako muitais

    Kanados Vyriausybė anksčiau tą pačią dieną įvedė atsakomąsias priemones JAV importui, kurių bendra apimtis siekia apie 17 100 000 000 eurų. Priemonės palietė, be kita ko, plieno ir aliuminio produktus bei dalį pieno gaminių, įskaitant sūrį.

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney viešai pabrėžė, kad ekonominių ryšių atsiejimas nuo JAV turės kainą, tačiau, jo teigimu, ilgalaikė nauda gali būti didesnė už trumpalaikį skausmą. Jis taip pat akcentavo, jog Kanada turi pakankamai išteklių persiorientuoti ir išlaikyti augimą, nors pereinamasis laikotarpis būtų sudėtingas.

    „Tas persiorientavimas kainuos. Veiksmai visada turi kainą. Tačiau ji neprilygsta kainai, kurią mokėtume nieko nedarydami“, – sakė Markas Carney.

    Sutartys ir „Bombardier“ korta

    Reaguodamas į Kanados muitus, Donaldas Trumpas taip pat pareiškė sieksiantis apriboti kanadiečių įmonių galimybes dalyvauti JAV valstybiniuose pirkimuose. Pasak jo, svarstoma kanadietiškos kilmės produktus išbraukti iš General Services Administration ilgalaikių tiekimo sutarčių programos, kuri, jo teigimu, per metus apima apie 43 000 000 000 eurų vertės kontraktų.

    Įtampą dar labiau padidino ir signalai dėl aviacijos pramonės: Trumpas viešai grasino bandyti blokuoti „Bombardier Aviation“ pardavimus JAV, jei gamyba nebūtų perkelta į Ameriką. Bendrovė atsakė primindama apie sukurtas darbo vietas ir veiklą daugelyje JAV valstijų, todėl klausimas tapo politiškai jautrus ir pačioje Amerikoje.

    Kontekstas išlieka platus: Kanada yra stipriai integruota į JAV rinką, didelė eksporto dalis keliauja būtent į pietinę kaimynę, o tiekimo grandinės, ypač gamybos sektoriuje, glaudžiai susietos. Dėl to muitai ir draudimai gali sukelti ne tik kainų šuolius, bet ir tiekimo trikdžius, kurie atsiliepia vartotojams abiejose sienos pusėse.

    Kanados valdžia tuo pat metu paskelbė pagalbos paketą verslui ir darbuotojams, kurio vertė siekia apie 4 650 000 000 eurų. Tikimasi, kad jis padės amortizuoti smūgį sektoriams, kurie pirmieji pajus papildomų muitų ir prekybos ribojimų pasekmes.

  • Kanada smogia JAV prekėms: įsigaliojo iki 50 proc. muitai, D. Trumpas grasina „Bombardier“

    Kanada smogia JAV prekėms: įsigaliojo iki 50 proc. muitai, D. Trumpas grasina „Bombardier“

    Kanadoje įsigaliojo atsakomieji muitai JAV prekėms – taip paaštrėjo jau apie pusantrų metų trunkantis dviejų kaimynių prekybos ginčas. Otava teigia, kad sprendimas yra reakcija į Vašingtono įvestus tarifus kanadietiškiems produktams po žlugusių derybų.

    Nauji Kanados muitai taikomi JAV prekių importui, kurio vertė siekia apie 17 mlrd. eurų. Tarifų dydžiai – 15 proc., 25 proc. ir 50 proc., o sąraše – šimtai pozicijų nuo plieno ir aliuminio iki baldų, drabužių, kosmetikos, buitinės technikos, elektronikos, žemės ūkio įrangos ir pieno produktų, įskaitant sūrį.

    Kas patenka į tarifų taikiklį

    Kanados vyriausybė nurodo, kad tarifai parinkti pagal principą „euras už eurą“ ir „procentas už procentą“, siekiant atkartoti JAV priemonių mastą. Dalies prekių sąrašas buvo koreguotas, pavyzdžiui, išbraukiant kai kuriuos jūros gėrybių produktus.

    Vertinant prekybos mastą, šie tarifai apima maždaug 6 proc. JAV eksporto į Kanadą. Ekonomistai pabrėžia, kad bendram JAV augimui poveikis gali būti ribotas, tačiau atskiroms įmonėms ir sektoriams, ypač priklausomiems nuo Kanados rinkos, rizika gali būti ženkli.

    Be muitų, ginčas peržengė ir kitus kanalus. Daugumoje Kanados provincijų išlieka ribojimai arba draudimai JAV alkoholio prekybai, o JAV gamintojai skaičiuoja, kad dėl šių priemonių spiritinių gėrimų eksportas į Kanadą reikšmingai krito.

    D. Trumpo spaudimas „Bombardier“

    Įtampa išaugo ir politiniame lygmenyje: JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė svarstantis kliūtis Kanados orlaivių gamintojos „Bombardier“ pardavimams JAV, jeigu gamyba nebūtų perkelta į Ameriką. Kaip tokia priemonė būtų įgyvendinta, detalių nebuvo pateikta.

    „Daugiau jokių „Bombardier“ pardavimų Jungtinėse Valstijose“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Įmonė atsakė pabrėždama, kad JAV rinkoje palaiko dešimtis tūkstančių darbo vietų, turi darbuotojų daugiau nei 20 valstijų, o kasmet pirkimams iš tūkstančių tiekėjų JAV skiria apie 2,1 mlrd. eurų. „Bombardier“ orlaiviai plačiai naudojami ir JAV vidaus maršrutus aptarnaujančiuose parkuose.

    Įšaldytos derybos ir platesnė kaina

    Prekybos derybos nutrūko 2026 metų rugpjūčio 21 dieną po kelių dienų susitikimų Vašingtone. Kanados ministras pirmininkas Markas Carney teigė sustabdęs procesą, nes JAV pasiūlytos sąlygos esą buvo nepriimtinos, įskaitant vėlyvai pateiktus reikalavimus, galinčius riboti Kanados galimybes sudaryti prekybos susitarimus su kitomis šalimis.

    Vašingtonas anksčiau įvedė 50 proc. muitus panašios vertės Kanados prekėms, argumentuodamas, kad kai kurios Kanados priemonės diskriminuoja JAV alkoholio, automobilių ir pieno sektorius. JAV tarifai palietė tokias prekes kaip vynas, baldai, pieno produktai, cementas, drabužiai, žvejybos reikmenys ir ledo ritulio inventorius, apimdami apie 5,5 proc. Kanados eksporto į JAV.

    Kanados vyriausybė, siekdama amortizuoti smūgį verslui ir darbuotojams, paskelbė apie maždaug 4,6 mlrd. eurų paramos paketą. Vis dėlto ekonomistai primena, kad Kanados priklausomybė nuo JAV išlieka didžiulė: apie 60 proc. importo atkeliauja iš JAV, o maždaug 70 proc. eksporto keliauja į JAV rinką.

    Abiejų šalių ekonomikos yra glaudžiai integruotos, todėl tarifai paprastai reiškia brangesnes žaliavas ir komponentus, didesnes sąnaudas gamintojams bei kainų spaudimą vartotojams. Jei ginčas užsitęstų, įmonės gali spartinti tiekimo grandinių diversifikavimą ir investicijų nukreipimą, kad sumažintų politinių sprendimų riziką.

  • Japonija žada 510 mlrd. eurų investicijų JAV: kas slepiasi už prekybos susitarimo su Trumpu

    Japonija tvirtina daranti pažangą įgyvendinant įsipareigojimą investuoti į JAV ekonomiką apie 510 mlrd. eurų. Apie tai kalbėjo Japonijos prekybos ministras Akazawa Resei, po derybų Vašingtone aptaręs investicijų planą, susietą su abiejų šalių prekybos susitarimu.

    Ministras pabrėžė, kad Tokijas ir Vašingtonas tęs koordinavimą, tačiau detalių apie kitą investicijų etapą kol kas neatskleidė. Pasak jo, derybose vis daugiau vietos užima dirbtinis intelektas ir pažangios mikroschemų technologijos, kurios laikomos strategiškai svarbiomis abiem pusėms.

    Susitarimas: tarifai ir investicijos

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2025 metų liepos pabaigoje paskelbė apie pasirašytą Vašingtono ir Tokijo prekybos susitarimą. Jo esmė – sutarti dėl muitų režimo ir kartu įtvirtinti didelio masto Japonijos kapitalo nukreipimą į JAV pramonę bei energetiką.

    Akazawa Resei taip pat akcentavo, kad neturėtų atsirasti naujų muitų, kurie nebūtų numatyti pačiame susitarime. Tai svarbu verslui, nes papildomi tarifai reikštų didesnę kainų riziką tiekimo grandinėse ir mažesnį investicijų prognozuojamumą.

    Kur keliauja pinigai?

    Pirmasis įvardytas investicijų etapas siekė apie 33 mlrd. eurų ir buvo nukreiptas į dujų bei kasybos sektorius. Antrasis etapas – apie 68 mlrd. eurų – numatytas branduolinės energetikos projektams Tenesio ir Alabamos valstijose, taip pat dujų elektrinėms Pensilvanijoje ir Teksase.

    Japonijos pusė leidžia suprasti, kad tolesnės investicijų kryptys gali apimti aukštųjų technologijų gamybą, duomenų centrų plėtrą ir puslaidininkių ekosistemą. Pastaruoju metu šios sritys vis dažniau siejamos ne tik su ekonominiais, bet ir su nacionalinio saugumo interesais, todėl detalės derinamos itin atsargiai.

  • Trumpo atstovas rėžė Londonui: renkatės Briuselį, o ne Ameriką – kas bus su prekybos sutartimi?

    Trumpo atstovas rėžė Londonui: renkatės Briuselį, o ne Ameriką – kas bus su prekybos sutartimi?

    JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris pareiškė, kad Jungtinės Karalystės siekis laikytis Europos Sąjungos taisyklių apsunkina planus plėsti praėjusiais metais sudarytą prekybos susitarimą su Donaldo Trumpo administracija. Jo teigimu, Londonas po „Brexit“ taip ir neišnaudojo didesnės reguliacinės laisvės.

    Interviu laikraščiui „Financial Times“ Greeris sakė, kad JAV pusė tikėjosi ryškesnio britų posūkio į liberalesnę prekybos politiką, ypač prekių standartų srityje. Pasak jo, derybose nuolat atsiremiama į argumentą, kad sprendimus reikia derinti su ES pozicija.

    „Jūs esate laisvi nuo ES, tai kodėl neatsiveriate labiau ir nepriimate amerikietiškų standartų prekių? Bet atsakymas dažnai būna, kad reikia palaukti, ką pasakys ES“, – sakė Jamiesonas Greeris.

    Šie komentarai nuskambėjo Jungtinės Karalystės vyriausybei svarstant glaudesnį bendradarbiavimą su ES po „Brexit“ laikotarpio. Dabartinis ministras pirmininkas Andy Burnham viešai pabrėžė, kad visuomenė pavargo nuo aiškios krypties stokos, o dalis verslo tikisi stabilesnių santykių su pagrindine eksporto rinka.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas per vizitą Londone taip pat signalizavo, kad Paryžius ir Londonas pasirengę kalbėtis apie platesnį Jungtinės Karalystės santykių atnaujinimą su ES. Tikimasi, kad iki metų pabaigos gali įvykti svarbus ES ir Jungtinės Karalystės aukščiausio lygio susitikimas, kuriame būtų aptartos prekybos, saugumo ir reguliacinio suderinamumo kryptys.

    Kontekstas jautrus ir dėl ankstesnio prekybos susitarimo su JAV. 2025 metais paskelbtas susitarimas numatė tarifų mažinimą kai kurioms britiškoms prekėms, tarp jų prabangiems automobiliams, taip pat plienui ir aliuminiui, po to, kai Vašingtonas buvo įvedęs plataus masto muitų paketą partneriams.

    Tačiau didžiausi ginčai kilo dėl žemės ūkio ir maisto standartų. Jungtinė Karalystė ne kartą kartojo, kad papildomas JAV produktų importas neturėtų mažinti britiškų maisto saugos reikalavimų, o viešojoje erdvėje ypač jautriai vertintos diskusijos dėl paukštienos apdorojimo ir jautienos gamybos praktikų.

    Greerio pastabos atspindi platesnę problemą, su kuria susiduria Londonas: vienu metu išlaikyti sklandžią prekybą su ES ir tuo pačiu maksimaliai išplėsti prieigą prie JAV rinkos. Ekspertai pabrėžia, kad kuo labiau Jungtinė Karalystė derina taisykles su ES, tuo mažiau erdvės lieka atskirai pripažinti JAV standartus, ypač maisto, chemijos ir pramonės sertifikavimo srityse.

    Kita jautri derybų tema – vaistai ir jų kainodara. Straipsnyje minėta, kad siekdama išvengti JAV muitų kai kuriems farmacijos produktams Jungtinė Karalystė sutiko mokėti didesnes kainas už dalį vaistų, o tai kelia politinių klausimų dėl ilgalaikio poveikio sveikatos sistemai ir biudžetui.

    Artimiausiais mėnesiais Londonui teks apsispręsti, ar prioritetas bus gilesnis ekonominių taisyklių suderinimas su ES, ar didesnė derybinė laisvė su JAV. Abi kryptys gali duoti naudos, tačiau kiekviena jų reiškia ir kompromisus, kurie ypač ryškūs jautriausiuose sektoriuose: maisto standartų, pramonės reguliavimo ir vaistų rinkos.

  • Briuselis atsisako taikyti JAV ir Kanadą: ką tai reiškia muitams ir Europos verslui?

    Briuselis atsisako taikyti JAV ir Kanadą: ką tai reiškia muitams ir Europos verslui?

    ES: tarpininkauti neketiname

    Europos Komisijos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius pareiškė, kad Briuselis nemato galimybių tarpininkauti aštrėjančiame JAV ir Kanados prekybos konflikte. Pasak jo, Europos Sąjunga nėra tokioje pozicijoje, kuri leistų imtis mediatoriaus vaidmens dvišalėse derybose.

    Komisaras pabrėžė, kad JAV ir Kanadą sieja itin glaudūs ekonominiai ryšiai, todėl, nepaisant dabartinės įtampos, anksčiau ar vėliau abi pusės ieškos būdų susitarti. ES tuo metu labiau koncentruojasi į savo prekybos interesus ir stabilias taisykles.

    Tarifai – mokesčiai vartotojams

    Po žlugusių derybų Vašingtonas paskelbė apie 50 proc. muitus iš Kanados importuojamiems automobiliams ir sunkvežimiams. Otava atsakė atsakomaisiais muitais daugiau nei 700 JAV prekių grupių, kurių vertė siekia apie 17,2 mlrd. eurų.

    „Muitai yra mokesčiai, kuriuos galiausiai sumoka ekonomikos dalyviai arba piliečiai“, – sakė Marošas Šefčovičius. Jis kartojo ES poziciją, kad prioritetas turėtų būti laisva ir sąžininga prekyba, kai tarifai yra kuo mažesni arba jų visai nėra.

    Kanada artėja prie ES

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney po derybų su JAV fiasko paragino stiprinti ryšius su Europa ir patvirtino planus dalyvauti Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen metinėje kalboje Strasbūre rugsėjo viduryje. Taip pat rudenį numatytas ES ir Kanados viršūnių susitikimas.

    Šefčovičius teigė, kad Europos Komisija yra pasirengusi svarstyti įvairias glaudesnio bendradarbiavimo kryptis, tačiau galutinis tempas priklausys nuo Kanados ambicijų. Jis priminė, kad po 2016 metais pasiekto ES ir Kanados susitarimo prekyba tarp šalių reikšmingai augo, o likusių barjerų mažinimas galėtų atverti dar daugiau galimybių.

    Pasak komisaro, tarp realistiškų artimiausių žingsnių įvardijamas skaitmeninis susitarimas, kurį abi pusės siektų pasirašyti iki metų pabaigos. Taip pat minimas bendradarbiavimas kritinių žaliavų srityje, įskaitant potencialias bendras investicijas, kurios tampa vis aktualesnės dėl tiekimo grandinių saugumo.

    ES Kanadą laiko panašiai mąstančia partnere, ypač diskutuojant apie pasaulinės prekybos taisyklių ateitį ir atsparumo politiką. Šefčovičius taip pat akcentavo, kad Kanada gali būti svarbi partnerė siekiant glaudesnių ryšių su Ramiojo vandenyno regiono valstybių prekybos erdve CPTPP, kurioje Kanada yra viena iš pagrindinių narių.

  • „Shein“ debiutas Honkonge apkarto: akcijos krito, o muitai ir karas brangina siuntas

    „Shein“ debiutas Honkonge apkarto: akcijos krito, o muitai ir karas brangina siuntas

    Greitosios mados milžinė „Shein“ pradėjo prekybą Honkongo biržoje, tačiau debiutas nebuvo sklandus: pirmosiomis valandomis akcijos smuko iki 10 proc., vėliau dalį nuostolių atsigavo. Bendrovės viešas akcijų siūlymas užbaigė kelerius metus trukusias ir ne kartą strigusias pastangas listinguotis Vakarų rinkose.

    „Shein“ pirminį viešą akcijų siūlymą pradėjo rugpjūčio 24 dieną, o galutinė akcijos kaina nustatyta rugpjūčio 31 dieną. Prekyba biržoje startavo kitą darbo dieną, kaip įprasta IPO procedūroje, kai investuotojų pavedimai renkami kelias dienas, o vėliau galutinai patvirtinamas paskirstymas.

    Per IPO „Shein“ pritraukė apie 1,46 mlrd. eurų, vienos akcijos kainą nustatydama ties maždaug 5,33 euro. Ankstyvoje prekyboje kaina buvo nukritusi iki maždaug 4,83 euro, kol svyravimai sumažėjo ir rinka pradėjo ieškoti naujos pusiausvyros.

    Listinguotis Honkonge bendrovę pastūmėjo ilgas reguliacinių kliūčių ir reputacinių rizikų šešėlis. Planai įžengti į Niujorko ar Londono biržas buvo įstrigę dėl tiekimo grandinių Kinijoje tikrinimo, o investuotojų nuotaikas papildomai veikė geopolitinė įtampa ir griežtėjantys prekybos apribojimai.

    Muitai ir logistika spaudžia maržas

    „Shein“ modelis remiasi itin greitu ir pigių drabužių pristatymu iš Kinijos į Vakarų rinkas, tačiau ši schema vis dažniau atsiremia į muitus ir brangstančią logistiką. JAV ir Europos Sąjunga griežtina mažos vertės siuntinių apmokestinimą, todėl anksčiau buvusios lengvatos nebeužtikrina tokio paties kainos pranašumo.

    Prie spaudimo prisideda ir išaugusios gabenimo sąnaudos, kurias didina neramumai Artimuosiuose Rytuose ir jų poveikis pasauliniams krovinių srautams. Dėl šių veiksnių „Shein“ pirmąjį šių metų ketvirtį iš maždaug 340 mln. eurų pelno pernai perėjo į apie 85 mln. eurų nuostolį.

    „Muitų kaštai privertė kelti kainas, todėl nukentėjo pagrindinis pranašumas“, – sakė „WPIC Marketing + Technologies“ vadovas Jacobas Cooke’as.

    Didėjant įsipareigojimams muitams ir pristatymui, greitosios mados bendrovėms tenka rinktis tarp kainų kėlimo, pelningumo mažėjimo arba didesnio sandėliavimo Vakarų rinkose. Pastarasis kelias reiškia didesnes atsargas ir kapitalo poreikį, o tai keičia iki šiol dominavusį itin greitos reakcijos gamybos modelį.

    Kodėl pasirinktas Honkongas

    Debiutas Honkonge simboliškai užbaigė „Shein“ bandymus įsitvirtinti pagrindinėse Vakarų finansų aikštelėse. Bendrovė 2021 metais buvo perkėlusi būstinę į Singapūrą, tačiau didėjanti reguliacinė kontrolė ir politinė aplinka paskatino pasirinkti arčiau Kinijos esančią biržą.

    „Shein“ įkurta 2012 metais Kinijoje, o didelė dalis jos veiklos istoriškai siejama su Guangdongo provincija, kur susiformavo greito, mažomis partijomis vykdomo gamybos modelio ekosistema. Analitikų vertinimu, būtent šis tiekimo grandinės lankstumas ilgą laiką leido bendrovei kasdien greitai atnaujinti asortimentą ir išlaikyti žemas kainas.

    „Shein“ finansų vadovas Leigh Gui listinguojantis pabrėžė naują etapą bendrovei.

    „„Shein“ listinguotis Honkonge reiškia naują atspirties tašką“, – sakė Leigh Gui.

    Vis dėlto rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad įmonė į biržą atėjo pasikeitus investuotojų prioritetams: dėmesys daugelyje rinkų pasislinko į DI temą, o tarptautinės prekybos ribojimai tapo svarbiu veiksniu vertinant įmonių perspektyvas. „Shein“ įvertis listinguojantis siekė apie 23,2 mlrd. eurų ir buvo gerokai mažesnis nei ankstesniais metais minėtos viršūnės.

    Signalas Honkongo IPO rinkai

    Honkongui „Shein“ sandoris yra reikšmingas, nes miestas siekia išlaikyti pasaulinio finansų centro statusą po IPO aktyvumo kritimo 2023 metais. Šiemet birža, remiantis viešai skelbiamais duomenimis, jau buvo pritraukusi apie 34,4 mlrd. eurų per pirminius viešus siūlymus, o eilėje laukia daugiau bendrovių.

    Investuotojams „Shein“ debiutas tapo testu, kiek greitosios mados verslo modelis gali prisitaikyti prie brangesnio siuntų apmokestinimo ir didesnių gabenimo kaštų. Tolimesnė akcijos kaina priklausys nuo to, ar bendrovė sugebės atkurti pelningumą, neaukodama svarbiausio argumento pirkėjams, mažos kainos.