CP v2

Tag: Muitai

  • Trumpas grasina kelti muitus ES automobiliams iki 25 proc.: ką tai reikštų Europai ir JAV rinkai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad artimiausiu metu ketina padidinti muitus į Jungtines Valstijas importuojamiems Europos Sąjungos automobiliams ir automobilių dalims iki 25 proc. Tokį planą jis paskelbė socialiniame tinkle, teigdamas, jog ES nevykdo praėjusią vasarą pasiekto prekybos susitarimo sąlygų.

    Pasak D. Trumpo, dabar galiojantys muitai automobiliams ir dalims siekia 15 proc., tačiau jie esą būtų pakelti jau kitą savaitę. Tokia retorika atgaivina įtampą tarp dviejų didžiausių pasaulio prekybos partnerių ir kelia riziką gamintojams, kurių verslo modelis remiasi eksportu į JAV.

    Susitarimas ir auganti įtampa

    Praėjusią vasarą JAV ir ES paskelbė pasiekusios vadinamąjį Turnberry susitarimą, kuriuo buvo siekiama stabilizuoti prekybinius santykius ir sumažinti dalį tarifų. Pagal jį ES turėjo mažinti tarifus daliai JAV pramonės prekių, didinti energijos pirkimus ir skatinti investicijas, o JAV mainais įtvirtino mažesnį tarifą ES automobiliams ir dalims.

    Vis dėlto abiejose pusėse liko neišspręstų klausimų. ES kritikuoja tai, kad JAV plieno ir aliuminio tarifai toliau veikia įvairius gaminius, o Vašingtonas nepatenkintas lėtesniu, nei tikėtasi, susitarimo įgyvendinimu Europoje, kur sprendimai dažnai reikalauja ilgesnių derybų tarp valstybių narių ir Europos Komisijos.

    Europos Parlamente jau skamba kritika

    Praėjusią savaitę į Vašingtoną vyko ES prekybos pareigūnas Marošas Šefčovičius, po susitikimų jis viešai leido suprasti, kad susitarimas išlieka tvirtas. Tačiau po D. Trumpo pareiškimo Europos Parlamente pasigirdo griežtesni vertinimai.

    „Prezidento Trumpo elgesys nepriimtinas; mes ES, Europos Parlamente, laikomės susitarimo. Šiuo metu rengiame teisės aktus ir siekiame juos užbaigti birželį, tačiau JAV ne kartą pažeidė susitarimą“, – sakė Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange.

    Kas labiausiai nukentėtų ir kokios pasekmės?

    Automobilių muitai yra vienas jautriausių instrumentų, nes tiesiogiai smogia į ES eksporto flagmaną, ypač Vokietijos automobilių pramonę. Didesni tarifai paprastai reiškia brangesnius importuojamus automobilius JAV pirkėjams, mažesnius pardavimus, spaudimą tiekimo grandinėms ir galimą gamintojų sprendimą dalį kaštų perkelti vartotojams.

    Tokie tarifai taip pat gali paskatinti atsakomąsias priemones iš ES pusės arba bent jau sugriežtinti derybinę liniją, ypač jei Briuselis vertintų, kad vienašališkas muitų kėlimas prieštarauja susitarimo dvasiai. Praktikoje tai didina neapibrėžtumą rinkose ir sunkina planavimą tiek gamintojams, tiek tiekėjams, tiek logistikos bendrovėms.

    Ši situacija taip pat parodo, kaip greitai politiniai signalai gali pakeisti prekybos aplinką: net ir esant formaliam susitarimui, jo įgyvendinimo tempas bei skirtingas šalių vertinimas tampa pretekstu naujiems tarifams. Artimiausiomis savaitėmis dėmesys kryps į tai, ar muitų didinimas bus įgyvendintas ir kokių konkrečių atsakomųjų žingsnių gali imtis Europos Sąjunga.

  • ES ir „Mercosur“ prekybos susitarimas įsigalioja: tarifai krenta, bet politinė kova tik aštrėja

    ES ir „Mercosur“ prekybos susitarimas įsigalioja: tarifai krenta, bet politinė kova tik aštrėja

    Didelė Europos Sąjungos ir Pietų Amerikos „Mercosur“ bloko prekybos susitarimo dalis pradėta taikyti laikinai, todėl daliai prekių nuo šiol palaipsniui mažės muitai ir atsivers naujos rinkos. Tačiau politiniai ginčai dėl susitarimo sąlygų ir poveikio Europos ūkininkams nesibaigia, o galutinis ratifikavimas dar užtruks.

    Derybos dėl susitarimo tęsėsi nuo 1999 metų ir ne kartą buvo įstrigusios dėl skirtingų valstybių narių interesų. „Mercosur“ priklauso Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus, o bendras susitarimo ambicijos mastas dažnai įvardijamas kaip viena didžiausių ES laisvosios prekybos iniciatyvų per pastaruosius dešimtmečius.

    Ką keičia laikinas taikymas?

    Europos Komisija pradėjo laikinai taikyti prekybinę platesnio susitarimo dalį, kol vyksta galutinės teisinės ir politinės procedūros. Tai reiškia, kad dalis įsipareigojimų pradeda veikti jau dabar, nors visas paketas dar nėra galutinai patvirtintas visų institucijų.

    Pagal susitarimą numatyta palaipsniui panaikinti muitus daugiau nei 90 proc. ES eksporto į „Mercosur“ rinką. Tai apima automobilius, farmacijos produktus, vyną ir stipriuosius gėrimus, taip pat alyvuogių aliejų, o kai kurios ne muitų kliūtys, pavyzdžiui, ženklinimo reikalavimai, turėtų būti supaprastintos.

    Be muitų mažinimo, susitarimas turėtų atverti viešųjų pirkimų rinkas, sudarydamas ES įmonėms daugiau galimybių dalyvauti „Mercosur“ šalių valstybiniuose konkursuose. Europos Komisijos vertinimu, iki 2040 metų ES eksportas į regioną gali išaugti 39 proc. ir pasiekti apie 50 000 000 000 eurų per metus.

    Kas laimi, o kas nuogąstauja?

    Susitarimo šalininkai ES viduje pabrėžia pramonės interesus, ypač automobilių ir mašinų gamintojų, kuriems svarbi platesnė prieiga prie Pietų Amerikos rinkos. Kita vertus, kritikai akcentuoja konkurenciją žemės ūkyje ir baiminasi, kad pigesnė jautiena ar paukštiena gali spausti kainas ES ūkininkams.

    Vienas jautriausių klausimų susijęs su jautienos importu į ES: numatyta, kad daliai „Mercosur“ jautienos būtų taikomas mažesnis muito tarifas iki nustatyto metinio kiekio. Skaičiuojama, kad pirmiesiems 99 000 metrinių tonų per metus būtų taikomas 7,5 proc. tarifas, o viršijus šį kiekį galiotų gerokai didesni muitai.

    Urugvajaus ambasadorius ES Pablo Sader pabrėžė, kad susitarimas pereina į naują etapą, bet tai dar ne pabaiga.

    „Laikinas taikymas žymi kokybinį ES ir „Mercosur“ santykių pokytį. Po daugiau nei dviejų dešimtmečių susitarimas pradeda veikti praktiškai, tačiau gegužės 1 dieną reikėtų vertinti kaip naujos fazės pradžią, o ne galutinį tikslą“, – sakė Pablo Sader.

    Kodėl ginčai nesibaigia?

    Nors prekybinė dalis pradėta taikyti, visas susitarimas dar turi pereiti politinių ir teisinių patikrinimų kelią. Europos Parlamentas nusprendė perduoti dokumentą ES aukščiausiam teismui teisiniam įvertinimui, todėl galutinis sprendimas gali nusikelti ilgesniam laikui.

    Praktikoje tai reiškia, kad galutinis pritarimas gali užtrukti iki kelerių metų, o be Europos Parlamento sprendimo susitarimą dar turės ratifikuoti ir valstybių narių parlamentai. Jei teisinė peržiūra ar politinis balsavimas baigtųsi nepalankiai, Europos Komisijai tektų grįžti prie derybų ir ieškoti naujų formuluočių.

    Susitarimas vertinamas ir platesniame geopolitiniame kontekste: Pietų Amerikoje intensyviai konkuruoja didžiosios ekonomikos, o ES siekia išlaikyti įtaką ir prekybinius ryšius regione. Todėl laikinas įsigaliojimas laikomas reikšmingu žingsniu, tačiau politinė kova dėl jo turinio ir pasekmių Europos viduje, panašu, dar tik įsibėgėja.

  • Trumpas kelia muitus ES automobiliams iki 25 proc.: kas keičiasi prekybos santykiuose su JAV

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jau kitą savaitę planuoja padidinti muitus iš Europos Sąjungos importuojamiems lengviesiems automobiliams ir sunkvežimiams iki 25 proc. Anot jo, sprendimas siejamas su kaltinimais, kad ES nevisiškai laikosi su JAV suderėto prekybos susitarimo.

    Apie planuojamus pokyčius D. Trumpas paskelbė socialiniame tinkle „Truth Social“. Jis teigė, kad didesni tarifai būtų taikomi transporto priemonėms, įvežamoms iš ES, o pati priemonė, pasak prezidento, turėtų paskatinti gamybą JAV ir sumažinti importo apimtis.

    „Kadangi Europos Sąjunga nevisiškai laikosi mūsų sutarto prekybos susitarimo, kitą savaitę padidinsiu muitus už iš ES į JAV įvežamus automobilius ir sunkvežimius iki 25 proc.“, – sakė Donaldas Trumpas.

    D. Trumpas taip pat akcentavo, kad JAV automobilių sektoriuje esą didėja vidaus investicijos ir šalyje statoma daugiau gamyklų. Jis nurodė, kad nauji projektai, jo vertinimu, viršija 92 milijardus eurų ir turėtų kurti darbo vietas JAV darbuotojams.

    Platesniame kontekste tokie pareiškimai signalizuoja galimą naują įtampos etapą JAV ir ES prekybos santykiuose, ypač automobilių pramonėje. Šis sektorius tradiciškai yra vienas jautriausių tarifų politikai, nes didesni muitai tiesiogiai veikia automobilių kainą, tiekimo grandines, atsarginių dalių logistiką ir gamintojų sprendimus, kur vykdyti surinkimą.

    Pareiškimas siejamas ir su anksčiau skelbtu JAV ir Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen pasiektu politiniu susitarimu, kuriuo buvo siekta mažinti prekybos įtampą. Pagal tuo metu aptartą kryptį buvo kalbama apie bazinį maždaug 15 proc. tarifų lygį platesnei prekių grupei, kaip laikino stabilizavimo priemonę po įtemptų mėnesių.

    Jeigu muitai iš tiesų būtų padidinti iki 25 proc., didžiausią riziką pirmiausia jaustų į JAV eksportuojantys Europos gamintojai ir jų tiekėjai. Praktikoje tai gali reikšti arba brangesnes galutines kainas vartotojams JAV, arba spaudimą gamintojams didinti gamybos apimtis Šiaurės Amerikoje, kad būtų išvengta aukštesnių tarifų.

    Kol kas ES institucijos oficialios reakcijos į šį pareiškimą tekste nepateikia, tačiau istorija rodo, kad tokie sprendimai dažnai išprovokuoja atsakomąsias priemones arba derybų intensyvėjimą. Artimiausiomis dienomis rinkos ir pramonė lauks konkrečių detalių, kada tiksliai įsigaliotų tarifas, ar bus numatytos išimtys ir kokioms transporto priemonių kategorijoms jis būtų taikomas.

  • ES pažadėjo kovoti iki galo: Kinija grasina atsakomosiomis priemonėmis dėl „Pagaminta Europoje“

    ES pažadėjo kovoti iki galo: Kinija grasina atsakomosiomis priemonėmis dėl „Pagaminta Europoje“

    Europos Sąjunga žada nesitraukti iš planų stiprinti pramonės politiką ir mažinti strategines priklausomybes, nors Kinija įspėja apie galimas atsakomąsias priemones. ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius pabrėžė, kad Bendrija gins europines įmones, jei jos bus traktuojamos nesąžiningai.

    Įtampa paaštrėjo Kinijai pareiškus, jog Briuselis turėtų švelninti „Pagaminta Europoje“ iniciatyvos kryptį, kuri siejama su griežtesnėmis prieigos prie rinkos taisyklėmis ir viešųjų pirkimų bei pramonės paramos orientavimu į Europos gamintojus. Kartu aštriai vertinami ir siūlomi kibernetinio saugumo reikalavimai, galintys riboti dalies Kinijos telekomunikacijų tiekėjų veiklą ES.

    Griežta žinutė Pekinui

    Pasak komisaro, ES nemėgina provokuoti prekybos konflikto, tačiau nesutinka su spaudimo taktika ir tikisi pagarbos derybose. Jo teigimu, prekybos karą pradėti lengva, bet jį užbaigti sunku, todėl svarbiausia išlaikyti strateginę kantrybę ir aiškiai apibrėžti, kur yra raudonos linijos.

    „Kovosime iki galo dėl kiekvienos europietiškos darbo vietos ir kiekvienos įmonės, kai matysime, kad su jomis elgiamasi nesąžiningai“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Prekybos deficitas pasiekė rekordą

    Viena svarbiausių Briuselio argumentų priežasčių – didėjantis prekybos disbalansas. Šefčovičius nurodė, kad ES prekybos deficitas su Kinija 2025 metais išaugo iki 359,3 milijardo eurų ir, jo vertinimu, toks lygis yra nebetvarus.

    ES institucijos taip pat nerimauja, kad Kinijos eksportas, susiduriantis su aukštesniais muitais ar kitais ribojimais JAV rinkoje, gali būti nukreiptas į Europą. Briuselis dažnai mini ir Kinijos perteklinių gamybos pajėgumų problemą, kai subsidijuojama produkcija daro spaudimą Europos gamintojams.

    Įrankiai prieš dempingą ir subsidijas

    Šefčovičius teigė, kad ES remsis prekybos apsaugos priemonėmis tais atvejais, kai įtariamas dempingas ar neteisėtos subsidijos, taip pat stebės bandymus apeiti ribojimus perkeliant gamybą už Kinijos ribų. ES pozicija grindžiama siekiu užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas bendrojoje rinkoje.

    Komisaras pabrėžė, kad aktyvi pramonės politika nėra vien Kinijos bruožas, nes ją taiko ir JAV, Kanada, Japonija bei Pietų Korėja. Todėl, jo žodžiais, neturėtų stebinti ir Europos sprendimas ryžtingiau reaguoti, ypač kai kalbama apie viešuosius pinigus ir strategines investicijas.

    ES atstovai tvirtina sieksiantys konstruktyvaus dialogo ir ragina Pekiną sėsti prie rimtų derybų, kurios duotų apčiuopiamų rezultatų. Šefčovičius taip pat pranešė kvietęs Kinijos užsienio reikalų ministrą atvykti į Briuselį išsamiai įvertinti situaciją ir sumažinti eskalacijos riziką.

  • Kinija atveria prekybą be muitų beveik visai Afrikai: išimtis viena, o signalas – geopolitinis

    Nuo gegužės 53 iš 54 Afrikos valstybių gali prekiauti su Kinija be muitų. Apie tai paskelbė Pekino Prekybos ministerija, o lengvatos pristatomos kaip žingsnis, skirtas palaikyti Afrikos ekonomikų augimą didėjant pasauliniam protekcionizmui.

    Naujoji tvarka reiškia, kad be muitų režimas apims ne tik mažiausiai išsivysčiusias šalis, kaip buvo iki šiol, bet ir geriau išsivysčiusias Afrikos valstybes. Pekinas nurodo, kad ši schema bus taikoma dvejus metus, o jos tikslas – palengvinti Afrikos prekių patekimą į Kinijos rinką.

    Viena išimtis ir Taivano klausimas

    Iš programos išbraukta Esvatinis – vienintelė Afrikos valstybė, palaikanti oficialius diplomatinius ryšius su Taivanu. Būtent šis politinis aspektas šiame sprendime matomas ne mažiau aiškiai nei ekonominiai argumentai.

    Kinija laikosi vienos Kinijos politikos ir paprastai nepalaiko diplomatinių santykių su šalimis, pripažįstančiomis Taivaną. Pekinas Taivaną laiko savo teritorijos dalimi ir ne kartą yra pabrėžęs, kad neatmeta jėgos panaudojimo scenarijaus, jei sala siektų formalaus nepriklausomumo.

    Konkurencija dėl įtakos Afrikoje

    Tarptautiniai analitikai šį žingsnį vertina kaip bandymą sustiprinti Kinijos įtaką Afrikoje ir pateikti save kaip atviresnį prekybos partnerį. Ši žinutė ypač ryški tuo metu, kai Vakarų valstybės dažniau kalba apie tiekimo grandinių saugumą, subsidijas ir rinkos apsaugą.

    „Tai signalas, kaip Kinija linkusi elgtis su šalimis, kurias laiko savo partnerėmis, ir kaip skiria tas, kurios palaiko ryšius su Taivanu“, – sakė tarptautinės prekybos ir Kinijos politikos kryptį analizuojanti ekspertė.

    Didelis srautas, bet nelygus balansas

    Prekybos mastas tarp Kinijos ir Afrikos pastaraisiais metais išaugo iki maždaug 323 000 000 000 eurų per metus. Tačiau kritikai pabrėžia, kad struktūrinė problema niekur nedingsta: Afrika į Kiniją daugiausia eksportuoja žaliavas, o importuoja didelės pridėtinės vertės produkciją.

    Skaičiai rodo ir ryškų disbalansą – Afrikos prekybos deficitas su Kinija siekia apie 94 000 000 000 eurų ir, kaip nurodoma, per metus reikšmingai padidėjo. Todėl be muitų režimas gali padėti daliai eksportuotojų, bet pats savaime negarantuoja, kad prekybos santykiai taps lygiaverčiai.

    Praktinis šios politikos efektyvumas priklausys nuo to, ar Afrikos gamintojai galės greitai padidinti konkurencingų prekių pasiūlą, ir nuo to, kokios ne tarifinės kliūtys liks taikomos. Kartu tai yra aiškus Pekino bandymas prekybos priemonėmis formuoti diplomatinius pasirinkimus regione.

  • Lenkijos automobilių sektorius tarp ES ir Kinijos: bijo pigių importų, bet vis dažniau bendradarbiauja

    Lenkijos automobilių pramonė atsidūrė strateginėje kryžkelėje: rinkos dalyviai ragina saugoti Europos Sąjungos rinką nuo pigių automobilių iš Kinijos, tačiau tuo pačiu vis dažniau su Kinijos gamintojais kuria bendrus projektus. Šią dviprasmišką kryptį atskleidžia vadovų apklausomis grįsti naujausi Europos automobilių rinkos vertinimai.

    Tyrime, kuriame vertintos automobilių sektoriaus įmonių nuotaikos, nurodoma, kad 56 proc. Lenkijoje veikiančių bendrovių jau bendradarbiauja su Kinijos gamintojais. Tuo pat metu 54 proc. respondentų palaiko muitų taikymą automobiliams iš Kinijos, mat spaudimas kainoms ir konkurencija Europoje išlieka vienas jautriausių klausimų.

    „Kinijos konkurencija kelia nerimą, bet be partnerystės su ja daliai įmonių būtų sunku išlikti kainų ir technologijų lenktynėse“, – sakė tyrimą komentavęs rinkos analitikas.

    Kodėl Kinija taip greitai stiprėja?

    Kinijos automobilių eksportas į Europą auga dėl kelių priežasčių: masto ekonomijos, konkurencingų baterijų tiekimo grandinių ir agresyvesnės kainodaros. Didelę reikšmę turi ir tai, kad dalis Kinijos gamintojų į Europą ateina ne vien kaip eksportuotojai, bet ir kaip investuotojai, ieškantys vietinės gamybos bei surinkimo galimybių.

    Remiantis S&P Global Mobility vertinimais, Kinijos gamintojų automobilių dalis Europos rinkoje 2025 metais pakilo iki 5,8 proc., beveik dvigubai daugiau nei 2024 metais. Prognozuojama, kad iki 2035 metų ji gali pasiekti 15,5 proc., jei dabartinės tendencijos išliks.

    Elektromobiliai – didžiausias spaudimo taškas

    Didžiausia įtampa Europoje kyla elektromobilių segmente, kuriame Kinijos prekių ženklai dažnai siūlo mažesnę kainą už panašios komplektacijos modelius. JATO Dynamics skaičiavimai rodo, kad 2026 metų vasarį „Leapmotor“ T03 tapo ketvirtu populiariausiu elektromobiliu Europoje, o pardavimai per metus augo 677 proc.

    Lenkijoje šis modelis kainuoja apie 17 500 eurų, todėl jis dažnai minimas kaip pavyzdys, kodėl Europos gamintojai ir tiekėjai vis garsiau kalba apie būtinybę ginti rinką. Kartu tai signalas, kad kainų karas gali persikelti į masinį segmentą, kuriame vartotojai jautriausiai reaguoja į galutinę kainą.

    Ką tai reiškia Lenkijos įmonėms?

    Lenkijos automobilių ekosistema yra glaudžiai integruota į Europos gamybos grandines, todėl bet kokie staigūs pokyčiai daro tiesioginę įtaką tiekėjams, logistikai ir darbo vietoms. Muitai ar kitos apsaugos priemonės teoriškai gali pristabdyti importą, tačiau verslas mato ir kitą realybę: Kinijos partneriai gali atnešti užsakymų, technologijų ir prieigą prie sparčiai augančių elektromobilių komponentų rinkų.

    Dėl to dalis įmonių renkasi pragmatišką kelią: viešai palaiko griežtesnes taisykles importui, bet paraleliai ieško bendradarbiavimo formų, kurios leistų išlaikyti konkurencingumą. Artimiausiais metais kryptį lems ne tik muitai, bet ir tai, kaip greitai Europa didins baterijų bei kritinių žaliavų tiekimo savarankiškumą.

  • Trumpo 200 proc. muito grasinimai prancūziškam vynui: Europa perspėja dėl didesnės krizės

    Trumpo 200 proc. muito grasinimai prancūziškam vynui: Europa perspėja dėl didesnės krizės

    Europos vyno ir stipriųjų gėrimų sektorius ragina reaguoti ramiai po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo, kad Prancūzijos vynui ir šampanui gali būti įvestas 200 proc. muitas. Pramonės atstovai pabrėžia, kad tokie signalai yra ne vien apie gėrimus, o apie platesnę geopolitiką ir ES bei JAV prekybos santykius.

    Grasinimas nuskambėjo tęsiantis transatlantinei įtampai, kuri paaštrėjo po D. Trumpo sugrįžimo į valdžią 2025 metais. JAV išlieka didžiausia Europos vyno ir stipriųjų gėrimų eksporto rinka, todėl net ir retoriniai muitų pažadai kelia riziką tiek užsakymams, tiek kainoms, tiek investicijoms į sektorių.

    Prancūzijos vyno ir stipriųjų gėrimų eksportuotojų federacija (FEVS) pareiškė, kad situacija turi būti sprendžiama Europos lygiu, vieningai ir koordinuotai. Organizacija priminė, kad prekybos politika yra išimtinė Europos Sąjungos kompetencija, todėl dvišaliai spaudimo signalai iš esmės paliečia visos ES interesus.

    „Tai geopolitiniai klausimai, kurie peržengia vyno ir stipriųjų gėrimų sektoriaus ribas“, – sakė FEVS atstovai.

    Įtampą sustiprino ir tai, kad pagal praėjusią vasarą pasiektą ES ir JAV prekybos susitarimą vynui ir stipriesiems gėrimams nebuvo suteikta išimtis nuo 15 proc. JAV muitų. Europos Komisija siekė palankesnio režimo, tačiau derybos dėl specifinių lengvatų užsitęsė, o politinis fonas, kaip rodo pastarųjų mėnesių pareiškimai, tapo dar labiau nenuspėjamas.

    Europos vyno bendrovių komiteto generalinis sekretorius Ignacio Sánchez Recarte aiškino, kad vynas dažnai tampa taikiniu dėl savo simbolinės reikšmės ir žinomų prekių ženklų. Pasak jo, būtent todėl sektorius ne kartą atsidūrė kaip šalutinė žala platesniuose ES ir JAV ginčuose.

    „Kai kalbame apie vyną, kalbame apie terroir produktus, gerai žinomus prekės ženklus; tai ikoniškas produktas Prancūzijoje ir Europoje“, – sakė Ignacio Sánchez Recarte.

    Pramonės atstovai viliasi, kad šią savaitę Davose vykstantys aukšto lygio politiniai susitikimai padės sumažinti įtampą ir sugrąžinti derybas į pragmatišką kelią. Vis dėlto sektorius pripažįsta, kad rizika išlieka, nes net ir laikini muitų signalai gali paskatinti JAV importuotojus keisti pirkimo planus arba atidėti užsakymus.

    Duomenys rodo, kad tarifų grėsmė jau daro apčiuopiamą įtaką prekybai. Eurostato skaičiavimais, ES stipriųjų gėrimų eksporto apimtys 2025 metų rugpjūčio–lapkričio laikotarpiu buvo 25 proc. mažesnės nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais, o tai siejama su paklausos svyravimais ir rinkos prisitaikymu prie naujų muitų.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į vadinamąjį išankstinį apsirūpinimą atsargomis, kai importuotojai prieš galimus tarifų pokyčius padidina pirkimus, o vėliau seka ryškesnis nuosmukis. Dėl šios priežasties trumpalaikiai eksporto šuoliai gali klaidinti, o tikrieji padariniai dažniau matomi vėlesniais mėnesiais, kai sandėliai jau užpildyti ir nauji užsakymai pristabdomi.

    Rinkai svarbus ir kainų aspektas: 200 proc. muitas JAV vartotojams reikštų radikalų europietiško vyno ir šampano pabrangimą, o daliai produktų tai praktiškai užvertų kelią į lentynas. Europos gamintojams tai reikštų spaudimą ieškoti alternatyvių rinkų, didinti pardavimus ES viduje arba peržiūrėti kainodarą, tačiau tokie pokyčiai paprastai užtrunka ir reikalauja papildomų kaštų.