CP v2

Tag: Muitai

  • Jungtinė Karalystė susitarė su Persijos įlankos šalimis: muitai kris, ekonomikai žada 4 mlrd. eurų

    Jungtinė Karalystė susitarė su Persijos įlankos šalimis: muitai kris, ekonomikai žada 4 mlrd. eurų

    Jungtinė Karalystė pasirašė plataus masto prekybos susitarimą su Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba (GCC), vienijančia Bahreiną, Kuveitą, Omaną, Katarą, Saudo Arabiją ir Jungtinius Arabų Emyratus. Londonas skelbia, kad susitarimas ilgainiui turėtų atnešti daugiau kaip 4 mlrd. eurų per metus papildomos naudos šalies ekonomikai.

    Susitarimas išskiriamas kaip pirmasis tokio pobūdžio tarp GCC ir Didžiojo septyneto (G7) valstybės. Praktinis jo turinys svarbus eksportuotojams: numatyta, kad iki 93 proc. tarifų britiškoms prekėms bus palaipsniui panaikinta, o metiniai muito mokesčiai, kurių britų eksportuotojai išvengs, vertinami apie 670 mln. eurų.

    Kas konkrečiai keisis prekyboje

    Pagal paskelbtas sąlygas, apie du trečdaliai numatytų tarifų sumažinimų turėtų įsigalioti iškart, kai susitarimas oficialiai pradės veikti. Likusi dalis būtų įgyvendinama etapais, kad rinkos spėtų prisitaikyti, o taisyklės būtų suvienodintos.

    Didžiausią tiesioginį efektą turėtų pajusti prekių eksportuotojai: minimi pieno produktai, tokie kaip sūris ir sviestas, taip pat medicinos įranga ir įvairios pramoninės gamybos prekės. Tikimasi, kad mažesni kaštai dėl muitų palengvins konkurenciją su kitais tiekėjais regione ir suteiks daugiau erdvės kainodarai.

    Ne mažiau svarbi dalis yra paslaugos: finansų, inžinerijos, teisės ir konsultacijų sektoriams žadamas geresnis priėjimas prie GCC rinkos. Jungtinė Karalystė, kurios ekonomikoje paslaugos sudaro reikšmingą dalį, šį punktą akcentuoja kaip vieną pagrindinių susitarimo laimėjimų.

    Politikų ir verslo reakcijos

    Ministras pirmininkas Keir Starmer susitarimą pavadino didele pergale britų darbuotojams ir verslui, pabrėždamas tikslą skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietas. Vyriausybė taip pat signalizuoja, kad prekybos politika tampa vienu svarbiausių instrumentų stiprinant konkurencingumą.

    „Persijos įlankos valstybės yra vertinamos ekonominės partnerės, o šis susitarimas gilina ryšį, stiprina pasitikėjimą ir atveria naujas prekybos bei investicijų galimybes“, – sakė Keir Starmer.

    Verslo ir prekybos sekretorius Peter Kyle pabrėžė, kad susitarimas siunčia pasitikėjimo signalą laikotarpiu, kai pasaulinė prekyba patiria daugiau įtampos ir neapibrėžtumo. GCC generalinis sekretorius Jasem Mohamed Albudaiwi savo ruožtu akcentavo, kad susitarimas dera su regiono siekiu sparčiau diversifikuoti ekonomiką, mažinant priklausomybę nuo angliavandenilių ir didinant investicijas į logistiką bei naujas technologijas.

    „Sąžininga, patikima ir mažai barjerų turinti prekyba yra būtina, kad įmonės galėtų užtikrintai konkuruoti ir plėstis tarptautinėje rinkoje. Šis susitarimas suteikia stabilumo“, – sakė „Holland & Barrett“ vadovas Anthony Houghton.

    Postbrexit kontekstas ir skaičiai

    Analitikai susitarimą vertina ir platesniame kontekste: po išstojimo iš Europos Sąjungos Jungtinė Karalystė ieško naujų ilgalaikių prekybos atramų už Europos ribų, ypač sparčiau augančiuose regionuose. Persijos įlanka Londono strategijoje laikoma viena svarbiausių krypčių dėl investicijų masto, infrastruktūros projektų ir ambicingų transformacijos planų.

    Skelbiama, kad dabartinė Jungtinės Karalystės ir GCC prekyba siekia apie 66 mlrd. eurų per metus, o per laiką susitarimas galėtų padidinti dvišalius srautus iki 20 proc. Atskirai pabrėžiama, kad maisto ir gėrimų eksportas iš Jungtinės Karalystės į GCC jau viršija 720 mln. eurų per metus, tačiau daliai produktų taikomi 5–25 proc. tarifai, kurie turėtų mažėti arba būti panaikinti.

    Ilgalaikė nauda priklausys nuo to, kaip greitai įsigalios numatytos taisyklės, kaip bus sprendžiami techniniai reikalavimai bei standartai, ir ar verslas aktyviai pasinaudos atsiveriančiomis nišomis. Vis dėlto tiek Londonas, tiek GCC susitarimą pristato kaip aiškų signalą, kad ekonominis bendradarbiavimas artimiausiais metais tik stiprės.

  • „Stellantis“ ir „Dongfeng“ susitarimas: kiniški elektromobiliai bus gaminami Europoje, kad išvengtų muitų

    „Stellantis“ ir „Dongfeng“ susitarimas: kiniški elektromobiliai bus gaminami Europoje, kad išvengtų muitų

    Gamyba Europoje vietoj importo

    Automobilių koncernas „Stellantis“ paskelbė kuriantis bendrą įmonę su Kinijos gamintoju „Dongfeng“, kuri apims gamybos, pardavimų ir technologijų bendradarbiavimą Europoje. Pagrindinis tikslas – greičiau įsitvirtinti rinkoje, kuriai tenka vis daugiau reikalavimų dėl perėjimo prie elektromobilių.

    Pagal skelbiamą planą „Dongfeng“ valdomo prekių ženklo „Voyah“ elektromobiliai turėtų būti surenkami „Stellantis“ gamykloje Rene, vakarų Prancūzijoje. Tokia schema reikštų, kad automobiliai į Europos rinką patektų kaip Europoje pagaminta produkcija, o ne kaip tiesioginis importas iš Kinijos.

    Kaip tai siejasi su ES muitais?

    Europos Sąjunga 2024 metų pabaigoje pradėjo taikyti papildomus muitus daliai iš Kinijos importuojamų elektromobilių, argumentuodama siekiu apsaugoti vietos gamintojus. Dėl to gamyba ES teritorijoje tampa vienu praktiškiausių būdų išlaikyti konkurencingą kainą ir stabilų tiekimą.

    Šis žingsnis išryškina platesnę tendenciją: Kinijos gamintojai vis dažniau svarsto surinkimą ar gamyklas Europoje, kad sumažintų prekybos barjerų įtaką. Tuo pat metu Europos gamintojai ieško partnerystės, kuri leistų greičiau gauti baterijų, programinės įrangos ir elektrinių pavarų technologijas.

    Ką laimi „Stellantis“ ir „Dongfeng“?

    „Stellantis“ tikisi, kad partnerystė padės geriau išnaudoti gamybos pajėgumus ir sustiprinti pozicijas Europoje, kur vidaus degimo variklių era artėja prie pabaigos. Rene gamykla, kaip nurodoma, pastaraisiais metais dirbo ne visu pajėgumu, nes automobilių paklausa regione negrįžo į ikipandeminį lygį.

    „Dongfeng“ tikslas – didinti eksportą ir pardavimus už Kinijos ribų, kur vietinėje rinkoje konkurencija aštrėja, o vartojimas tampa labiau nepastovus. „Stellantis“ pranešė valdysianti bendrą įmonę su 51 proc. akcijų, o „Dongfeng“ turės 49 proc., tačiau finansinės detalės neatskleidžiamos.

    Lygiagrečiai „Stellantis“ viešai kalba ir apie mažesnių, pigesnių elektromobilių gamybą Europai, siekiant atsilaikyti prieš Kinijos modelių kainų spaudimą. Europos rinkoje būtent kaina ir baterijos vertės grandinė tampa esminiais veiksniais, nulemiančiais, kurie prekių ženklai pajėgs augti, o kurie bus priversti trauktis.

  • ES ir JAV prekybos susitarimas artėja prie finišo: kaip Briuselis bando jį apsaugoti nuo Trumpo

    ES ir JAV prekybos susitarimas artėja prie finišo: kaip Briuselis bando jį apsaugoti nuo Trumpo

    Europos Sąjunga artėja prie sprendimo dėl transatlantinio prekybos susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis, tačiau svarbiausias iššūkis dabar – nebe susitarti su Vašingtonu, o rasti formulę, kuri išlaikytų politinius ginčus pačioje ES. Šią savaitę Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos derybininkai renkasi Strasbūre, siekdami užbaigti kompromisą.

    Diskusijų esmė – kaip vadinamąjį susitarimą padaryti atsparų JAV vidaus politikos posūkiams ir galimiems prezidento Donaldo Trumpo sprendimams. Europos Parlamentas siekia daugiau saugiklių, kad ES įsipareigojimai mažinti muitus JAV prekėms būtų aiškiai susieti su JAV įsipareigojimu riboti muitus daugumai ES eksporto iki 15 proc.

    „Per pastarąsias dienas vyko daug diskusijų ir apmąstymų, ir aš gana optimistiškas, kad rasime tvirtą kompromisą, kuris atitiks Europos interesą ir būtų atsparus Trumpo sprendimams“, – sakė Europos Parlamento prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange.

    Europos Parlamente centro kairės, liberalų ir žaliųjų grupės anksčiau kelis kartus stabdė greitą pritarimą, prašydamos aiškių mechanizmų, kurie leistų sustabdyti susitarimo taikymą, jei JAV neįvykdytų savo dalies. Tuo pat metu dalis valstybių narių ir Europos Komisija ragina užbaigti procesą kuo greičiau, baiminantis galimo JAV atsako.

    Įtampą didina ir grasinimai didinti muitus Europos automobiliams, jei ES iki nustatyto termino nepasieks susitarimo dėl įgyvendinimo. Ši rizika ypač jautri eksportuojančioms ES ekonomikoms, nes automobilių sektorius tiesiogiai priklauso nuo stabilios prieigos prie JAV rinkos.

    Tekste svarstomi keli instrumentai. Vienas jų – vadinamoji įsigaliojimo atidėjimo nuostata, pagal kurią susitarimas pilnai įsibėgėtų tik tuomet, kai JAV sumažintų muitus Europos plieno ir aliuminio gaminiams iki 15 proc., nes kai kuriais atvejais jie išlieka gerokai didesni.

    Taip pat aptariama ir galiojimo pabaigos nuostata, kuri numatytų, kad susitarimas automatiškai baigtų galioti 2028 metais, taip sumažinant ilgalaikę priklausomybę nuo nenuspėjamos JAV prekybos politikos. Kritikai ES sostinėse sako, kad tokios sąlygos tik didintų neapibrėžtumą ir atbaidytų verslą.

    Europos Komisija gegužės pradžioje pasiūlė kompromisinį modelį: suteikti Komisijai teisę sustabdyti ES muitų lengvatas, jei iki 2026 metų pabaigos JAV nesumažintų tarifų Europos metalams. Šis mechanizmas būtų tarsi automatinis saugiklis, leidžiantis reaguoti be naujų ilgų politinių derybų.

    Vis dėlto politinė aritmetika Europos Parlamente išlieka trapi. Jei kompromisas pernelyg priartėtų prie valstybių narių pozicijos ir saugiklių būtų per mažai, dokumentas rizikuoja neperžengti plenarinio balsavimo, kurio laikotarpis siejamas su birželio viduriu.

    Transatlantiniai ekonominiai ryšiai išlieka vieni svarbiausių pasaulyje, o ginčai dėl muitų greitai atsiliepia tiekimo grandinėms, investicijoms ir kainoms. Dėl to abi pusės formaliai deklaruoja norą išvengti eskalacijos, tačiau ES derybose vis labiau akcentuojama, kad susitarimas turi būti ne tik pasiektas, bet ir patikimai įgyvendinamas.

    Pasak derybose dalyvaujančių pareigūnų, siekiama kompromiso, kuris didintų gamintojų ir eksportuotojų tikrumą, net jei Briuselis negali garantuoti, kad Vašingtonas visada laikysis politinių įsipareigojimų. Galutinis rezultatas turėtų paaiškėti artimiausiuose derybų etapuose.

  • ES ir JAV prekybos kompromisas po Trumpo spaudimo: daugiau aiškumo verslui, bet liko saugikliai

    ES ir JAV prekybos kompromisas po Trumpo spaudimo: daugiau aiškumo verslui, bet liko saugikliai

    Europos Sąjunga ankstyvą trečiadienio rytą pasiekė kompromisą dėl teisės akto, kuris įgyvendintų su Jungtinėmis Valstijomis suderėtą prekybos susitarimą. Derybos Strasbūre užtruko ilgiau nei penkias valandas, o susitarimas laikomas žingsniu, galinčiu padėti išvengti naujos muitų eskalacijos tarp abiejų ekonominių blokų.

    Pagal pernai suderėtą politinį susitarimą ES sutiko panaikinti tarifus daliai JAV pramonės ir kai kurioms žemės ūkio prekėms, o Vašingtonas turėjo apriboti muitus daugumai Europos eksporto iki 15 proc. Vis dėlto šio plano įtvirtinimas teisėje strigo, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastaraisiais mėnesiais viešai didino spaudimą, grasindamas naujais tarifais.

    Kas sutarta ir kodėl tai svarbu

    Europos Komisijai suteikiama galimybė, Europos Parlamentui ar valstybei narei paprašius, stabdyti susitarimo taikymą, jei Jungtinės Valstijos iki 2026 metų pabaigos nesumažintų muitų Europos plieno ir aliuminio produkcijai. Būtent metalų sektorius tapo didžiausiu ginčo tašku, nes šioje srityje JAV muitai, remiantis paskutiniais sprendimais, gali siekti iki 50 proc.

    Galutiniame tekste taip pat numatyta, kad Europos Komisija metų pabaigoje pateiks ataskaitą Parlamentui ir Tarybai apie JAV plieno tarifų taikymą. Jei būtų konstatuota neatitiktis, Komisija vertintų, ar pagrįsta laikinai sustabdyti susitarimą, kad būtų apsaugoti ES interesai.

    Susitarime įrašyta ir vadinamoji galiojimo pabaigos nuostata: planuojama, kad jis baigtų galioti 2029 metų gruodį. Toks terminas mažina ilgalaikę reguliacinę riziką, bet kartu palieka erdvės politinėms permainoms ateityje.

    Įtampa dėl automobilių ir politiniai riboženkliai

    Derybų foną stiprino Vašingtono signalai, kad kantrybė senka: buvo viešai grasinta nuo liepos 4 dienos įvesti 25 proc. tarifą europietiškiems automobiliams. Toks scenarijus būtų skaudžiausiai palietęs eksportuotojus ir tiekimo grandines, nes transatlantinė prekyba apima milžinišką prekių srautą ir tiesiogiai veikia pramonės planavimą bei investicijas.

    Į tekstą taip pat įtraukti apsauginiai mechanizmai, leidžiantys Komisijai pradėti tyrimus, jei importo srautai keltų rimtą grėsmę vietos pramonei. Tyrimai galėtų būti inicijuoti pačios Komisijos sprendimu arba kelių ES valstybių prašymu, o jų išvada galėtų baigtis daliniu ar visišku susitarimo stabdymu.

    Kita vertus, Parlamentas siekė papildomų sąlygų, susietų su politine įtampa dėl Trumpo pareiškimų apie Danijai priklausantį Grenlandijos regioną, tačiau ši nuostata į galutinį kompromisą nebuvo įtraukta. ES valstybių sostinės argumentavo, kad susitarime turi likti tik prekybos klausimai, o ne platesni geopolitiniai įsipareigojimai.

    Kas laukia toliau

    Dokumentas keliaus į Europos Parlamento plenarinį balsavimą, kuris numatytas birželio 15–18 dienomis Strasbūre. Nors didžiausia frakcija Europos Parlamente signalizuoja paramą, dalis liberalų ir kairiųjų europarlamentarų išlieka kritiški ir neatmeta galimybės balsuoti prieš.

    Praktinė kompromiso reikšmė verslui yra dvejopa: iš vienos pusės, atsiranda daugiau aiškumo dėl bendrų tarifų lubų ir prekybos krypties, iš kitos pusės, išlieka priklausomybė nuo JAV sprendimų dėl plieno ir aliuminio. Dėl to galutinę susitarimo vertę lems ne tik balsavimas Parlamente, bet ir tai, ar iki 2026 metų pabaigos bus realiai sumažinti ginčijami muitai.

    „ES dar kartą parodė, kad esame patikimas prekybos partneris, kuris laikosi įsipareigojimų“, – sakė ES prekybos vadovas Marošas Šefčovičius.

  • Europos Parlamentas nusileido Trumpo spaudimui: kas slypi už naujo muitų sandorio su JAV

    Europos Parlamentas nusileido Trumpo spaudimui: kas slypi už naujo muitų sandorio su JAV

    Kas patvirtinta Strasbūre

    Europos Parlamento derybininkai ir ES valstybių narių atstovai susitarė dėl vadinamojo Turnberry susitarimo įgyvendinimo – prekybos paketo, kuriuo daugumai JAV pramoninių prekių, importuojamų į Europą, būtų panaikinti muitai.

    Sprendimas priimtas po kelias savaites trukusios politinės įtampos, kai dalis europarlamentarų ragino susitarimą laikyti įšaldytą, kol Vašingtonas aiškiai patvirtins savo įsipareigojimus.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš dvi savaites viešai grasino įvesti 25 proc. muitus ES automobiliams, jei susitarimas nebus pradėtas taikyti iki liepos 4 dienos.

    Šis terminas tapo pagrindiniu spaudimo svertu, o derybos įgavo skubos režimą, nes automobilių sektorius yra vienas jautriausių transatlantinei prekybai.

    Kas kelia daugiausia ginčų

    Susitarimą kritikuojantys europarlamentarai teigia, kad paketas yra asimetriškas, nes kartu numato JAV muitų ES prekėms didinimą iki 15 proc. ribos.

    Tokio masto tarifas gali reikšmingai paveikti Europos eksportuotojus, ypač pramonės šakas, kurių pelningumas jautrus net nedideliems prekybos kaštų pokyčiams.

    Europarlamentarai taip pat siekė įtvirtinti aiškius saugiklius, kad ES nuolaidos muitų srityje būtų tiesiogiai susietos su tuo, ar JAV realiai įgyvendina savo dalį.

    Galutiniame kompromisiniame tekste šie saugikliai, dalies parlamentarų vertinimu, buvo susilpninti, todėl išlieka rizika, kad birželį plenarinėje sesijoje susitarimas sulauks kritiško balsavimo.

    „Stabili, nuspėjama ir subalansuota transatlantinė partnerystė yra abiejų pusių interesas, o šiandien Europos Sąjunga vykdo savo įsipareigojimus“, – sakė Kipro prekybos ministras Michaelis Damianos.

    Sąlygos ir galimi stabdžiai

    Kompromisas numato, kad Europos Komisija galėtų sustabdyti susitarimo taikymą, jei JAV iki 2026 metų pabaigos nepanaikintų muitų Europos plieno ir aliuminio produkcijai.

    Tačiau tokia stabdymo galimybė priklausytų nuo politinio sprendimo ir procedūrų, todėl dalis europarlamentarų ją vertina kaip nepakankamai automatinę.

    Diskutuota ir dėl vadinamosios galiojimo pabaigos sąlygos, kuri nutrauktų susitarimą 2028 metų kovą, jei jis nebūtų atnaujintas.

    Galiausiai sutarta, kad sprendimą, ar JAV pažeidė Turnberry susitarimą, formaliai vertintų Komisija ir prireikus teiktų teisėkūros siūlymą dėl reglamento galiojimo pratęsimo.

    Platesnis kontekstas: kodėl santykiai trapūs

    Briuselyje išlieka nuogąstavimų, kad muitai ir toliau bus naudojami kaip politinio spaudimo priemonė, net jei konkretus prekybos paketas pradėtų veikti.

    Įtampą didina nesutarimai dėl saugumo ir užsienio politikos, o taip pat skirtingi lūkesčiai dėl Europos vaidmens NATO ir kitose regioninio saugumo iniciatyvose.

    Anot derybų aplinką išmanančių šaltinių, ankstesnės Trumpo užuominos dėl Grenlandijos ir vėlesni JAV tarifų pakeitimai po šalies Aukščiausiojo Teismo sprendimo buvo viena priežasčių, kodėl Europos Parlamentas kurį laiką delsė.

    Tik gavus patikinimus, kad JAV laikysis 15 proc. muitų viršutinės ribos, parlamentarai sutiko grįžti prie derybų su ES Tarybai pirmininkaujančiu Kipru.

    Pagal Turnberry susitarimą ES taip pat įsipareigojo iki 2028 metų skatinti investicijas JAV strateginiuose sektoriuose, kurių bendra vertė siektų apie 540 mlrd. eurų, bei pirkti JAV energijos išteklių maždaug už 680 mlrd. eurų.

    Šie skaičiai išlieka vieni labiausiai aptariamų, nes kelia klausimų, kiek tokie įsipareigojimai yra realistiški, kaip jie būtų matuojami ir kokią įtaką turėtų Europos energetikos ir pramonės politikai.

  • JAV ir Kinija ruošiasi nukirpti milžiniškus muitus: kas slypi už susitarimo ir kas laimės?

    JAV ir Kinija ruošiasi nukirpti milžiniškus muitus: kas slypi už susitarimo ir kas laimės?

    Po metų įtampos – naujas posūkis

    JAV ir Kinija signalizuoja, kad po daugiau nei metus trukusio atsakomųjų priemonių ciklo gali sumažinti tarpusavio muitus dešimčių milijardų eurų vertės prekėms. Apie pasirengimą derėtis dėl abipusių tarifų mažinimo paskelbė Kinijos prekybos institucijos, o procesą turėtų prižiūrėti naujai kuriama prekybos taryba.

    Šis posūkis įvardijamas kaip bandymas stabilizuoti dvišalius ekonominius santykius, kurie 2025 metais buvo tapę vienu svarbiausių pasaulio prekybos neapibrėžtumo veiksnių. Analitikai pabrėžia, kad vien pats dialogo atnaujinimas rinkoms dažnai yra ne mažiau svarbus nei konkretūs skaičiai.

    Kokio masto muitų mažinimas svarstomas

    Kinijos pusė nurodo, kad kalbama apie abipusius tarifų mažinimus panašios apimties produktams, o poveikis paliestų prekes, kurių vertė kiekvienoje pusėje siektų bent 27 000 000 000 eurų. Tai reikštų, kad derybų objektas būtų ne pavienės pozicijos, o platesni prekių krepšeliai.

    Vis dėlto rinkos dalyviai vertina atsargiai: net ir reikšminga suma prekybos mastų kontekste nebūtinai greitai pakeičia ekonomikos augimo trajektoriją. Dėl to svarbiausiu rodikliu taps ne vien tarifas, o tai, ar susitarimas sumažins riziką tiekimo grandinėms ir investicijoms.

    „Tai teigiamas žingsnis teisinga kryptimi: kol abi šalys kalbasi ir siekia stabilizuoti santykius, tai gera žinia pasaulio investuotojams“, – sakė „Pinpoint Asset Management“ ekonomistas Zhiwei Zhang.

    Aviacija, žemės ūkis ir retieji metalai

    Greta tarifų Kinija pranešė ketinanti atnaujinti kai kurių JAV jautienos eksportuotojų registracijas, kurios buvo pasibaigusios įtampos pike. Tokie administraciniai sprendimai paprastai greičiau pajuntami verslui nei plataus masto tarifų persitvarkymas, nes tiesiogiai veikia prekybos srautus.

    Taip pat patvirtinta, kad Kinija planuoja įsigyti 200 orlaivių iš „Boeing“, nors konkretūs modeliai neįvardyti. Aviacijos sandoriai dažnai laikomi ir ekonominiu, ir politiniu signalu, nes apima ilgalaikius įsipareigojimus, aptarnavimo grandines, dalių tiekimą bei darbo vietas.

    Retųjų žemių ir kitų kritinių žaliavų tema, kuri pastaraisiais metais tapo itin jautri dėl eksporto ribojimų ir technologinių sankcijų, kol kas aptarta abstrakčiai. Abi pusės nurodo ketinančios nagrinėti ir spręsti teisėtus bei pagrįstus vienos kitos nuogąstavimus, tačiau konkrečių mechanizmų nepateikia.

    Kodėl šis susitarimas gali būti ribotas

    Ekonomistai pabrėžia, kad tarifų mažinimo poveikis gali būti mažesnis, jei jis apims tik dalį prekių ir nepalies jautriausių sektorių, susijusių su pažangiomis technologijomis, lustais ir strateginėmis žaliavomis. Be to, verslui svarbu ne tik muitų dydis, bet ir taisyklių stabilumas, prognozuojamumas bei rizika, kad priemonės vėl bus sugrąžintos.

    Artimiausiais mėnesiais rinkos stebės, ar prekybos taryba taps veikiančiu derybų kanalu su aiškiu grafiku ir tarpiniais rezultatais. Jei susitarimas bus įtvirtintas dokumentais ir apims platesnį prekių spektrą, tai galėtų sumažinti kainų spaudimą kai kuriose importo grandyse ir atlaisvinti dalį investicinių sprendimų.

  • ES sutaria su JAV: paskutinė kliūtis įveikta, Briuselis ruošiasi atremti Trumpo muitus

    ES sutaria su JAV: paskutinė kliūtis įveikta, Briuselis ruošiasi atremti Trumpo muitus

    Europos Sąjungoje pasiektas preliminarus politinis susitarimas dėl teisės akto, kuriuo būtų panaikinti importo muitai daliai JAV prekių. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paragino Europos Parlamentą ir ES Tarybą kuo greičiau užbaigti procedūras, kad sprendimas įsigaliotų.

    Šis žingsnis laikomas esminiu, siekiant galutinai įtvirtinti transatlantinį prekybos susitarimą ir sumažinti riziką, kad Vašingtonas imsis naujų tarifų. JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo viešai nurodęs terminą, iki kurio ES turi ratifikuoti susitarimą, priešingu atveju grasinta didinti muitus.

    Apsauga, jei nukentėtų pramonė

    Preliminariame susitarime numatytas apsaugos mechanizmas, leidžiantis Briuseliui laikinai sustabdyti muitų mažinimą, jei JAV importas reikšmingai pakenktų Europos pramonei. Tokios nuostatos dažniausiai įtraukiamos tam, kad prekybos liberalizavimas netaptų staigiu smūgiu jautriems sektoriams.

    Taip pat įrašyta sąlyga, susijusi su plieno ir aliuminio produktais bei jų išvestiniais gaminiais: Europos Komisija galėtų sustabdyti tarifines lengvatas, jei iki 2026 metų pabaigos JAV ir toliau taikytų didesnius nei 15 proc. muitus šiai ES produkcijai. Tokiu būdu ES siekia turėti aiškų svertą, jei susitarimo pusiausvyra būtų iškraipyta.

    Politinis fonas ir artimiausi terminai

    Derybų procesas buvo komplikuotas ir kelis kartus strigo, o politinė įtampa tarp sąjungininkų augo dėl tarifų grasinimų ir kitų ginčų. Europos Parlamento derybininkai pabrėžė, kad susitarimas padeda išvengti eskalacijos, kuri galėtų brangiai kainuoti įmonėms ir darbo vietoms abiejose Atlanto pusėse.

    „Susitarimas yra susitarimas, ir Europos Sąjunga laikosi savo įsipareigojimų. Kartu galime užtikrinti stabilią, nuspėjamą ir abipusiai naudingą transatlantinę prekybą“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Europos Parlamentas ir ES Taryba dar turi užbaigti teisėkūros procedūras, o galutinio pritarimo balsavimas, kaip tikimasi, gali įvykti birželio viduryje. Jei procesas vyks sklandžiai, ES spėtų įgyvendinti susitarimą iki Vašingtono nustatytų terminų ir sumažintų naujų tarifų riziką.

    Praktinis šio sprendimo tikslas yra sugrąžinti daugiau prognozuojamumo į ES ir JAV prekybinius santykius: verslui svarbiausia aiškios taisyklės, stabilios tiekimo grandinės ir mažesnė staigių muitų pokyčių tikimybė. Pastaraisiais metais būtent neapibrėžtumas dėl tarifų ir išimčių tapo vienu didžiausių iššūkių tarptautinei prekybai.

  • ES ir Kinijos prekybos įtampa auga: kokių priemonių Briuselis svarsto imtis, kad apsaugotų rinką?

    ES ir Kinijos prekybos įtampa auga: kokių priemonių Briuselis svarsto imtis, kad apsaugotų rinką?

    Kodėl įtampa vėl kyla?

    Europos Komisija intensyvina darbą, siekdama apsaugoti ES gamybą nuo pigaus importo iš Kinijos ir su tuo siejamų darbo vietų praradimo rizikos. Pastaraisiais mėnesiais Briuselyje vis dažniau kalbama apie Kinijos perteklinės gamybos poveikį Europos pramonei.

    Kinijos muitinės duomenys rodo, kad 2026 metų pirmus keturis mėnesius Kinijos prekybos perteklius su ES 27 šalimis išaugo iki maždaug 102 mlrd. eurų, kai tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais siekė apie 82 mlrd. eurų. Tuo pat metu ES prekybos deficitas su Kinija 2025 metais buvo pasiekęs 359,9 mlrd. eurų.

    Įtampą didina ir politinis fonas: Pekinas pastarosiomis savaitėmis ne kartą užsiminė apie galimus atsakomuosius veiksmus dėl kelių ES teisės aktų, kurie riboja Kinijos bendrovių prieigą prie bendrosios rinkos. Kinija taip pat apribojo Kinijos įmonių dalyvavimą Europos Komisijos vykdomuose tyrimuose dėl užsienio subsidijų.

    Kokias priemones svarsto Europos Komisija?

    Europos Komisijos nariai planuoja aptarti galimus veiksmus gegužės 29 dieną. Tikslas – atkurti sąžiningesnes konkurencijos sąlygas ir sumažinti priklausomybes, kurios krizės atveju gali tapti strateginiu pažeidžiamumu.

    Viena iš krypčių – mažinti priklausomybę nuo Kinijoje pagamintų kritinių komponentų. Aptariama idėja nustatyti ribas, kiek svarbių detalių ar medžiagų galima įsigyti iš vieno tiekėjo, o likusią dalį nukreipti per kelis alternatyvius tiekimo kanalus.

    Kita kryptis – muitai ir kvotos strateginiuose sektoriuose, kuriuose ES mato nesąžiningos konkurencijos ar perteklinių pajėgumų problemą. ES jau yra sutarusi dėl naujų kvotų ir didesnių muitų plieno importui, o vis daugiau dėmesio krypsta ir į chemijos pramonę, kur Kinijos importas per penkerius metus, remiantis sektoriaus vertinimais, išaugo dešimtimis procentų.

    Tačiau būtent chemijos sektorius iliustruoja dilemą: ES pramonė ne tik konkuruoja su importu, bet ir pati yra priklausoma nuo eksporto į užsienio rinkas, įskaitant Kiniją. Dėl to bet kokios griežtesnės priemonės didina atsakomųjų veiksmų riziką.

    Tyrimai, antidempingas ir vadinamoji prekybos bazuka

    Europos Komisija gali taikyti antidempingo muitus, kai importo kainos laikomos dirbtinai numuštomis, arba antisubsidines priemones, kai nustatoma, kad bendrovės gavo nesąžiningą valstybės paramą. Tokie tyrimai dažnai užtrunka iki 18 mėnesių, o Komisijos prekybos tarnyboms tenka didelis darbo krūvis.

    Dar viena, rečiau naudojama galimybė – Anti-prievartos priemonė, laikoma kraštutiniu įrankiu ekonominio spaudimo atvejais. Ji galėtų leisti imtis griežtesnių ribojimų, pavyzdžiui, apriboti prieigą prie viešųjų pirkimų ar tam tikrų licencijų, tačiau tam reikėtų kvalifikuotos daugumos valstybių narių palaikymo.

    Vienybės klausimas čia yra kertinis, nes ES valstybės narės nevienodai vertina santykius su Kinija. Skirtumai ypač ryškėja telekomunikacijų ir kibernetinio saugumo srityse, kur ES siekia mažinti vadinamųjų didelės rizikos tiekėjų įrangos naudojimą strateginėse infrastruktūrose.

    Praktinė problema – kaina: Kinijos tiekėjų sprendimai dažnai būna pigesni už europines alternatyvas, o įrangos keitimas reikalauja didelių investicijų. Todėl diskusijose vis dažniau keliama kompensavimo ar finansinės paramos tema, nors aiškių sprendimų dėl finansavimo kol kas nematyti.

    „Mes kovosime dėl kiekvienos Europos darbo vietos ir kiekvienos Europos įmonės, jei matysime, kad su jomis elgiamasi nesąžiningai“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Galutinis pasirinkimas Briuseliui reiškia balansą tarp rinkos apsaugos ir rizikos, kad atsakomosios priemonės smogs eksportui bei investicijoms. Kuo labiau ES bandys atsiriboti nuo Kinijos, tuo didesnės gali būti politinės ir ekonominės tokio posūkio sąnaudos.

  • Kinija skelbia apie preliminarų susitarimą su JAV: daliai prekių planuojama mažinti muitus

    Kinija skelbia apie preliminarų susitarimą su JAV: daliai prekių planuojama mažinti muitus

    Kinijos prekybos ministerija pranešė, kad Pekinas ir Vašingtonas pasiekė preliminarų susitarimą dėl dalies muitų mažinimo ir dvišalės prekybos skatinimo. Pasak ministerijos, numatoma siekti abipusių tarifų mažinimų pasirinktoms prekių grupėms, nors konkrečios detalės kol kas nepateikiamos.

    Ministerijos teigimu, šalys taip pat sutiko steigti Prekybos tarybą ir Investicijų tarybą, kurios turėtų tapti nuolatinėmis platformomis deryboms. Šiose struktūrose planuojama aptarti tiek tikslinius tarifų mažinimus, tiek platesnius sprendimus dėl rinkos prieigos.

    Vienas iš akcentų įvardijamas žemės ūkis: Kinija skelbia, kad abi pusės sieks plėsti dvišalę prekybą, įskaitant žemės ūkio produkciją, ir spręsti kai kuriuos netarifinius barjerus. Tokios kliūtys dažniausiai apima sertifikavimo, patikrų, sanitarinius ir fitosanitarinius reikalavimus, kurie praktikoje gali riboti importą ne mažiau nei muitai.

    Pranešime taip pat minimi susitarimai aviacijos sektoriuje dėl Kinijos orlaivių pirkimo iš JAV, taip pat dėl garantijų tiekimo grandinei, įskaitant lėktuvų variklius ir susijusias dalis. Ankstesniuose viešuose JAV pareiškimuose buvo minimi dideli numatomi orlaivių užsakymai, tačiau galutinės sąlygos priklausys nuo vėlesnių derybų ir komercinių kontraktų.

    Ši Kinijos pozicija paskelbta po JAV prezidento Donaldo Trumpo vizito Kinijoje ir susitikimų su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Pats Trumpas anksčiau teigė, kad susitikimuose muitų klausimas nebuvo aptarinėjamas, todėl Pekino paskelbtas „preliminarus“ susitarimas signalizuoja, kad derybos gali vykti keliuose kanaluose ir skirtingais lygiais.

    Ekspertai paprastai pažymi, kad preliminarūs susitarimai dėl muitų dažnai reiškia politinį įsipareigojimą tęsti derybas, bet ne galutinį sprendimą. Rinkos paprastai laukia konkrečių sąrašų, apimančių prekes, tarifų dydžius, įsigaliojimo terminus ir mechanizmus, kaip būtų prižiūrimas susitarimų vykdymas.

    Tolimesnė derybų eiga gali priklausyti ir nuo planuojamų aukščiausio lygio susitikimų vėliau šiais metais. JAV administracija anksčiau yra užsiminusi apie papildomus lyderių susitikimus, siekiant stabilizuoti dvišalius ekonominius santykius, tačiau praktiniai sprendimai paprastai gimsta ilgesniame techninių derybų procese.

  • „Honda“ šoktelėjo daugiau nei 7 proc.: investuotojai nekreipė dėmesio į istorinį nuostolį

    „Honda“ šoktelėjo daugiau nei 7 proc.: investuotojai nekreipė dėmesio į istorinį nuostolį

    Rinka sureagavo priešingai nei tikėtasi

    „Honda Motor“ akcijos per prekybos sesiją brango daugiau nei 7 proc., nors Japonijos automobilių gamintojas pranešė patyręs pirmą metinį veiklos nuostolį per beveik 70 metų. Investuotojai, panašu, labiau vertino bendrovės pateiktas prognozes ir planuojamas permainas, o ne patį neigiamą rezultatą.

    Bendrovė nurodė, kad finansiniais metais, pasibaigusiais kovą, fiksavo maždaug 2,4 mlrd. eurų veiklos nuostolį. Prieš metus „Honda“ buvo uždirbusi apie 7,0 mlrd. eurų veiklos pelno, todėl pokytis rinkai buvo itin ryškus.

    Kas nulėmė nuostolį?

    „Honda“ rezultatams smogė keli veiksniai: atidėjiniai ir investicijos, susijusios su elektromobilių kryptimi, didėjanti konkurencija Kinijoje ir prekybiniai barjerai JAV rinkoje. Bendrovė taip pat išskyrė, kad neapibrėžtumas dėl geopolitikos bei reguliavimo aplinkos apsunkina planavimą.

    JAV muitų poveikį „Honda“ įvertino maždaug 2,0 mlrd. eurų suma, kuri prisidėjo prie prastesnių metų. Tuo pat metu Kinijos gamintojų kainų spaudimas ir naujų modelių gausa dar labiau sustiprino konkurenciją, ypač elektromobilių segmente.

    „Verslo aplinka keičiasi labai greitai, o perspektyvos išlieka neapibrėžtos“, – teigė „Honda“ savo finansinių rezultatų pranešime.

    Elektromobilių planai keičiasi

    Pertvarkydama elektromobilių verslą „Honda“ paskelbė atsisakysianti dalies anksčiau planuotų modelių vystymo ir jų starto Šiaurės Amerikos rinkoje. Bendrovė taip pat nurodė, kad šios krypties restruktūrizavimas gali kainuoti daugiau nei 8,3 mlrd. eurų.

    Rinka tokį žingsnį gali vertinti kaip bandymą sumažinti deginamų investicijų tempą ir sutelkti resursus į labiau atsiperkančias sritis. Pastaraisiais metais automobilių pramonėje matoma tendencija griežtinti investicijų discipliną, ypač kai elektromobilių paklausa skirtinguose regionuose auga nevienodu greičiu.

    Kodėl investuotojai vis tiek pirko?

    Analitikų vertinimu, teigiamą kainos reakciją galėjo lemti „Honda“ pateiktos veiklos ir grynojo pelno gairės, kurios viršijo rinkos lūkesčius. Kitaip tariant, investuotojai galėjo tikėtis, kad blogiausias etapas jau atsispindi skaičiuose, o tolesni veiksmai padės stabilizuoti pelningumą.

    Vis dėlto dalis ekspertų pabrėžia, kad išlieka rizika, jog būsimi nuostoliai, susiję su elektromobilių investicijomis ir gamybos transformacija, dar nėra iki galo įvertinti. Automobilių sektoriuje tai dažna problema, nes technologiniai sprendimai, tiekimo grandinės ir reguliavimas gali keistis greičiau nei planuojami modelių ciklai.

    „Neaišku, ar prognozėse jau pilnai atsispindi galimi nuostoliai, susiję su investicijomis į elektromobilius“, – pažymėjo rinkos analitikas Masahiro Akita.

    Fokusas į Kiniją ir Indiją

    Vertinimuose taip pat akcentuojama, kad „Honda“ vis labiau orientuojasi į Kinijos ir Indijos rinkas, atsitraukdama nuo vieno universalaus globalaus modelio. Indijoje bendrovė gali remtis savo stiprybe motociklų segmente ir bandyti išnaudoti paklausą žemesnės kainos kategorijose.

    Kinijoje situacija sudėtingesnė, nes vietos gamintojai sparčiai didina elektromobilių gamybos apimtis ir siūlo agresyvią kainodarą. Tai spaudžia tarptautinius gamintojus peržiūrėti strategiją, didinti efektyvumą ir ieškoti partnerystių ar lokalizuotos gamybos sprendimų.