CP v2

Tag: Muziejai

  • Jungtinė Karalystė patvirtino: nacionaliniai muziejai ir toliau bus nemokami visiems lankytojams

    Jungtinė Karalystė patvirtino: nacionaliniai muziejai ir toliau bus nemokami visiems lankytojams

    Sprendimas užbaigė spekuliacijas

    Jungtinės Karalystės vyriausybė patvirtino, kad nacionaliniai muziejai ir galerijos ir toliau bus nemokami visiems lankytojams. Taip užbaigtos kelis mėnesius trukusios diskusijos, ar užsieniečiams gali būti įvestas atskiras mokestis.

    Kultūros sekretorė Lisa Nandy viešai patvirtino, kad nemokamo įėjimo principas išliks taikomas be išimčių. Pasak jos, šis sprendimas susijęs ne tik su kultūros prieinamumu, bet ir su visuomenės galimybe mokytis bei dalyvauti viešajame gyvenime.

    Kam galioja nemokamas įėjimas

    Nemokamo lankymo politika taikoma 15 nacionalinių institucijų, kurias tiesiogiai remia Skaitmeninių technologijų, kultūros, žiniasklaidos ir sporto departamentas. Tarp jų yra „Tate“, National Portrait Gallery, National Museums Liverpool ir British Museum.

    Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje daugėjo siūlymų svarstyti vadinamąją dvigubą kainodarą, kai vietiniams įėjimas liktų nemokamas, o tarptautiniams lankytojams būtų taikomas mokestis. Londono meras Sadiq Khan tokioms idėjoms oponavo, pabrėždamas, kad nemokami muziejai yra esminė miesto tapatybės dalis.

    „Mūsų muziejai yra vietos, kurios nušviečia pasaulį. Jie primena bendrą istoriją ir leidžia išeiti už kasdienybės ribų, todėl turi būti nemokami amžinai ir prieinami visiems“, – sakė Lisa Nandy.

    Politika galioja nuo 2001 metų

    Universalaus nemokamo įėjimo politika Jungtinėje Karalystėje įsigaliojo 2001 metų gruodžio 1 dieną. Vėliau šis modelis tapo vienu iš ryškiausių kultūros prieinamumo pavyzdžių Europoje.

    Duomenys rodo, kad lankytojų srautai į šias 15 nacionalinių institucijų per laikotarpį nuo politikos įvedimo smarkiai augo. Skelbiama, kad lankomumas padidėjo 96 proc., nuo beveik 22,8 milijono 1999 metais iki kiek mažiau nei 44,7 milijono 2025–2026 metais.

    Europos fonas: kainos kyla

    Diskusijos apie mokesčius muziejuose vyksta ir kitose šalyse, ypač ten, kur institucijos ieško papildomų pajamų modernizacijai bei infrastruktūrai. Prancūzijoje stiprėja tendencija taikyti didesnius tarifus lankytojams iš ne Europos valstybių.

    Pavyzdžiui, Paryžiaus Luvras suaugusiems lankytojams iš valstybių už Europos Sąjungos, taip pat už Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos ribų, yra nustatęs 32 eurų bilietą. Muziejus aiškino, kad didesnės pajamos padeda finansuoti atnaujinimo darbus ir ilgalaikes investicijas.

    Jungtinės Karalystės sprendimas išlaikyti nemokamą įėjimą išsiskiria šioje kryptyje, nes valstybė renkasi kultūros prieinamumą kaip prioritetą. Tai taip pat mažina riziką, kad dviguba kainodara taptų precedentu kitoms viešai finansuojamoms institucijoms.

  • Dubajaus seniausias pastatas Al Fahidi fortas ruošiasi atsidaryti iš naujo: ką žada muziejus

    Dubajaus seniausias pastatas Al Fahidi fortas ruošiasi atsidaryti iš naujo: ką žada muziejus

    Dubajus dažniausiai siejamas su dangoraižiais, prabanga ir futuristine architektūra, tačiau miestas turi ir kitą veidą: senąjį rajoną prie Dubajaus upelio. Būtent čia stovi Al Fahidi fortas, laikomas seniausiu iki šių dienų išlikusiu Dubajaus pastatu.

    Po penkerius metus trukusio uždarymo ir restauracijos Al Fahidi fortas turėtų vėl priimti lankytojus artimiausiomis savaitėmis arba mėnesiais. Tai patvirtino Dubajaus kultūros ir meno institucijoje dirbanti Al Fahidi forto ir specializuotų muziejų vadovė Ayisha Khansaheb.

    Fortas, matęs Dubajaus virsmą

    Istoriškai fortas buvo pastatytas XVIII amžiaus pabaigoje, apie 1787 metais, kaip gynybinis įtvirtinimas, saugojęs strategiškai svarbią teritoriją prie vandens kelio. Vėliau jis atliko ir valdovo rezidencijos, ir administracinio centro, ir net kalėjimo funkciją.

    1971 metais, tais pačiais metais, kai susikūrė Jungtiniai Arabų Emyratai, fortas tapo pirmuoju Dubajaus muziejumi. Šis statusas padėjo pastatui išlikti miesto atminties ženklu tuo metu, kai Dubajus pradėjo spartų modernizacijos šuolį.

    Ką lankytojai pamatys atnaujintame muziejuje?

    Atnaujintas muziejus, pasak projekto atstovų, derins autentišką forto architektūrą su šiuolaikinėmis ekspozicijomis, archyvine medžiaga ir interaktyviais sprendimais. Siekiama, kad apsilankymas taptų įžanga į Dubajaus istoriją ir aiškiau paaiškintų, kaip miestas augo nuo prekybinio uosto iki globalios metropolijos.

    Lankytojų maršrutas prasidės naujoje požeminėje dalyje, kurioje numatytos šiuolaikinės galerijos. Jose bus nagrinėjamos tokios temos kaip gynyba, lyderystė ir amatai, o vėliau lankytojai pereis į istorinį forto kompleksą.

    Vienas ryškesnių akcentų bus ekspozicija „The Vault“, kurioje šviesos ir garso priemonėmis pasakojama Dubajaus gynybos raidos istorija. Taip pat planuojama galerija, apžvelgianti forto vaidmenį skirtingais laikotarpiais, ir islamo laikotarpio ginklų bei šarvų kolekcija.

    Dalis sprendimų pritaikyta šeimoms ir vaikams, kad muziejus būtų patrauklus ne tik turistams, bet ir vietos bendruomenei bei mokykloms. Pagrindinis eksponatas išliks pats fortas, jo sienos, bokštai, vartai ir vidinis kiemas, leidžiantys istoriją patirti per architektūrą.

  • Turkijos verslo milžinai keičia Stambulo veidą: kaip „Sabancı“, „Koç“ ir „Eczacıbaşı“ stato kultūros supergalią

    Turkijos verslo milžinai keičia Stambulo veidą: kaip „Sabancı“, „Koç“ ir „Eczacıbaşı“ stato kultūros supergalią

    Didžiausios Turkijos verslo grupės vis aktyviau investuoja į meną ir muziejus, taip formuodamos Stambulo tapatybę bei didindamos miesto tarptautinį patrauklumą. Ekspertai pabrėžia, kad kultūra tampa ne tik įvaizdžio, bet ir ekonominės įtakos įrankiu, ypač konkurencingoje turizmo rinkoje.

    Ryškiausias pavyzdys – Sakıp Sabancı muziejus, kuriame pristatyta Yoko Ono paroda, rengta bendradarbiaujant su Ispanijos šiuolaikinio meno institucijomis ir remiant bankui „Akbank“. Tokie projektai pritraukia tarptautinę žiniasklaidą ir kolekcininkus, o kartu kelia miesto, kaip regiono kultūros centro, statusą.

    Stambulo muziejai – verslo vizitinė kortelė

    Dar vienas simbolinis lūžis įvyko, kai 2023 metais po rekonstrukcijos duris atvėrė İstanbul Modern muziejus, kurį remia „Eczacıbaşı“ grupė. Muziejaus pastatą suprojektavo architektas Renzo Piano, o investicija į tokio masto architektūrinį objektą tapo ženklu, kad kultūra Stambule matoma kaip ilgalaikė strategija, o ne vienkartinis rėmimas.

    Tuo metu „Koç“ šeimos įkurtas pramonės muziejus, veikiantis nuo 1996 metų, sulaukė pripažinimo Europoje ir įtvirtino idėją, kad privatūs muziejai gali tapti nacionalinės reprezentacijos dalimi. Tokie objektai plečia turistinį maršrutą už klasikinių lankytinų vietų ribų ir ilgina kelionių trukmę, o tai tiesiogiai didina miesto pajamas.

    Kultūra tampa ir ekonomikos varikliu

    Turkijos turizmo statistika rodo, kad šalis išlieka vienu didžiausių traukos centrų regione: 2025 metais Turkijoje apsilankė beveik 64 milijonai turistų, o pajamos iš turizmo siekė apie 60 milijardų eurų. Kultūrinė pasiūla vis dažniau įvardijama kaip vienas svarbiausių motyvų rinktis kelionę, ypač aukštesnes pajamas turinčių keliautojų segmente.

    „Versle vis svarbiau suprasti, ką šaliai reiškia kultūra, nes ji tampa bendros vertės kūrimo dalimi“, – sakė TAV Airports atstovas Franckas Mereyde’as.

    Analitikai pažymi, kad korporatyvinis mecenavimas Stambule veikia keliais lygmenimis: jis stiprina miesto minkštąją galią, kuria tarptautinius ryšius su muziejais ir kuratoriais, o kartu prisideda prie ekonominės ekosistemos, apimančios renginius, svetingumo sektorių ir kūrybines industrijas. Dėl to kultūros projektai vis dažniau vertinami kaip investicija į miesto konkurencingumą globaliame žemėlapyje.

  • Dubajaus Al Fahidi fortas po penkerių metų atveria duris: ką pamatys lankytojai naujame muziejuje

    Dubajaus Al Fahidi fortas po penkerių metų atveria duris: ką pamatys lankytojai naujame muziejuje

    Dubajus daugeliui siejasi su dangoraižiais, prabangiais viešbučiais ir milžiniškais prekybos centrais, tačiau miesto istorija gerokai senesnė už šiuolaikinę panoramą. Vienas ryškiausių to įrodymų yra Al Fahidi fortas senajame Dubajuje, laikomas seniausiu išlikusiu miesto pastatu.

    Po penkerius metus trukusio uždarymo ir restauravimo Al Fahidi fortas artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais turėtų vėl priimti lankytojus. Atnaujintas objektas bus pristatomas kaip muziejus, kuriame istorinis forto audinys derinamas su šiuolaikinėmis ekspozicijomis ir interaktyviais sprendimais.

    Forto istorija ir reikšmė

    Fortas buvo pastatytas maždaug 1787 metais kaip gynybinė tvirtovė prie Dubajaus įlankos ir svarbaus prekybinio vandens kelio. Per daugiau nei du šimtmečius jo paskirtis keitėsi: jis buvo ir valdovo rezidencija, ir administracijos centras, ir kalėjimas.

    1971 metais, kai buvo įkurti Jungtiniai Arabų Emyratai, Al Fahidi forte duris atvėrė pirmasis Dubajaus muziejus. Miestui sparčiai modernėjant, fortas ilgą laiką išliko vienu nedaugelio vietų, leidžiančių suprasti, kaip atrodė Dubajus iki naftos ekonomikos šuolio ir turizmo bumo.

    Ką žada atnaujintas muziejus

    Už restauravimą atsakinga Dubajaus kultūros ir meno institucija teigia, kad atnaujintas muziejus bus orientuotas ne tik į turistus, bet ir į vietos bendruomenę bei mokyklas. Idėja paprasta: fortas turi tapti aiškiu įėjimu į miesto pasakojimą, pradedant nuo amatų, prekybos ir gynybos, baigiant valstybės formavimosi etapais.

    „Kultūros paveldas yra svarbus ne tik kultūriniam turizmui, bet ir gyventojams bei mokykloms, kad mokiniai geriau suprastų miesto istoriją“, – sakė Al Fahidi forto ir specializuotų muziejų vadovė Ayisha Khansaheb.

    Pasak jos, Dubajus vis aktyviau plečia pasiūlą tiems, kurie ieško ne vien futuristinių vaizdų, bet ir kultūrinio turinio. „Matome augantį poreikį pabrėžti, kad čia yra kultūra ir istorija“, – teigė Ayisha Khansaheb.

    Lankytojai pradės maršrutą naujame požeminiame priestate, kuriame įrengtos šiuolaikinės galerijos. Jose bus pasakojama apie gynybą, lyderystę ir amatus, o vėliau ekspozicija ves į patį istorinį fortą su jo kiemu, bokštais, vartais ir gynybinėmis sienomis.

    Tarp akcentų minimas šviesos ir garso sprendimais paremtas pasakojimas apie Dubajaus gynybos raidą, taip pat galerija, apžvelgianti forto vaidmens pokyčius per daugiau nei 230 metų. Muziejuje numatytos ir edukacinės, vaikams pritaikytos interaktyvios patirtys, o svarbiausiu eksponatu išliks pats pastatas.

    Šis atnaujinimas atspindi platesnę tendenciją regione: kelionių ir turizmo sektoriuje vis daugiau investuojama į autentiškas kultūrines patirtis, muziejus ir paveldo objektus. Dubajui tai tampa būdu subalansuoti modernios metropolijos įvaizdį su istorine tapatybe ir sustiprinti senųjų miesto rajonų patrauklumą.

  • Iš fosos dumblų ištraukė XIX a. šarvą: Dolny Śląsk slepia netikėtą istoriją

    Iš fosos dumblų ištraukė XIX a. šarvą: Dolny Śląsk slepia netikėtą istoriją

    Žemutinėje Silezijoje, Dolny Śląsk regione, iš dumblu užneštos fosos, juosiančios Pielaszkowice dvarą, iškeltas retas karinės istorijos radinys – XIX amžiaus kirasyrų šarvas. Jį aptiko vietos istorijos ieškotojas, dalyvavęs teritorijos žvalgyme kartu su keliomis tyrinėtojų grupėmis.

    Specialistai nustatė, kad tai gvardijos kirasyrų kirysas – metalinis krūtinės šarvas, kuris buvo vienas svarbiausių sunkiosios kavalerijos ekipuotės elementų. Tokie šarvai skirti apsaugoti nuo šaltųjų ginklų smūgių, ypač kardo kirčių ir ieties dūrių, ir Europos kariuomenėse naudoti dar ir XIX amžiuje, net augant šaunamųjų ginklų reikšmei.

    Radinio kelias į muziejų

    Radinys nebus paliktas privačiose rankose. Po pirminio įvertinimo numatyta konservacija, o vėliau šarvas turėtų papildyti Ziębice miestelyje veikiančio Silezijos namų muziejaus ekspoziciją, kad jį galėtų pamatyti visuomenė.

    Konservavimo darbai tokiems daiktams yra kritiškai svarbūs, nes dumble ilgai išbuvęs metalas dažnai būna pažeistas korozijos, o iškėlus į orą ir pradžiūvus procesai gali dar paspartėti. Dėl to įprastai taikomas laipsniškas džiovinimas, druskų šalinimas ir apsauginės dangos, kad artefaktas būtų stabilus ilgalaikiam saugojimui.

    Kodėl šarvas atsidūrė fosoje?

    Vieta, kurioje rastas kirysas, tyrėjus domina ne mažiau nei pats radinys. Pielaszkowice dvaras siejamas su Napoleono laikotarpiu: 1813 metais čia buvo sudarytos paliaubos tarp Napoleono pajėgų ir Rusijos bei Prūsijos kariuomenių, turėjusios reikšmės tolesnei kampanijos eigai.

    Dar viena svarbi aplinkybė – Antrojo pasaulinio karo pabaiga. Vietos pasakojimuose minima, kad 1945 metais dvaras buvo nusiaubtas, o dalis turto galėjo būti sumesta pro langus į fosą; po karo gyventojai esą rasdavo porceliano šukių, monetų ir įvairių metalo dirbinių, kurie vėliau pradingo po dumblo sluoksniais.

    Fosa gali slėpti daugiau radinių

    Žvalgybos metu, be kirysų šarvo, aptikta ir daugiau su dvaro istorija siejamų objektų: metalinių detalių, buities ir interjero fragmentų, taip pat dekoratyvinių komplekso elementų. Tai sustiprina prielaidą, kad fosoje gali būti ir daugiau vertingų artefaktų, o tolesni tyrimai gali atskleisti platesnį daiktinį dvaro istorijos sluoksnį.

    Paieškose dalyvavo istorijos atradėjų organizacijų nariai, o projekte prisidėjo ir kino srities žmonės, besirengiantys naujai ekranizacijai pagal knygą Szatan z siódmej klasy. Tokios iniciatyvos vis dažniau derina edukaciją, paveldo pažinimą ir atsakingą bendruomenių įsitraukimą, tačiau galutinius sprendimus dėl radinių vertinimo ir saugojimo vis tiek priima muziejai ir paveldo specialistai.

    Šis atradimas primena, kad net ir gerai žinomi dvarų kompleksai Vidurio Europoje dar gali slėpti reikšmingų istorinių liudijimų. Kartais vienas iš dumblų ištrauktas daiktas tampa raktu į platesnį pasakojimą apie karus, plėšimus, vietos atmintį ir tai, kaip praeitis išlieka po vandeniu bei žeme.

  • Troja, muziejus ir vynuogynai: kodėl Çanakkale regionas Turkijoje vilioja keliautojus

    Troja, muziejus ir vynuogynai: kodėl Çanakkale regionas Turkijoje vilioja keliautojus

    Kur susitinka legendos ir geografija

    Šiaurės vakarų Turkijoje esantis Çanakkale regionas daugeliui pirmiausia siejasi su Troja, tačiau ši vieta patraukli ir dėl neįprastos geografijos. Dardanelų sąsiauris čia skiria Aziją nuo Europos, o šimtmečius trunkanti prekyba ir migracija paliko ryškų kultūrinį pėdsaką.

    Archeologai Trojos vietovėje išskiria kelis skirtingus miesto sluoksnius, susiformavusius per tūkstantmečius. Dėl tokios istorijos koncentracijos Çanakkale tapo vienu svarbiausių Turkijos taškų, kur senovė pristatoma ne tik per mitus, bet ir per mokslinius tyrimus.

    Troja šiandien: nuo kasinėjimų iki muziejaus

    Trojos archeologinė teritorija įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, o tai reiškia griežtesnę apsaugą ir tarptautinį dėmesį. Lankytojams svarbu tai, kad vietovė nuosekliai tvarkoma, o informacija pateikiama šiuolaikiškai, su aiškiu istoriniu kontekstu.

    Netoliese veikiantis Troy Museum padeda suprasti, kaip per laiką keitėsi gyvenvietė, kokie radiniai rasti skirtinguose sluoksniuose ir kaip jie siejasi su Egėjo regiono istorija. Turizmo ekspertai pastebi, kad būtent tokie muziejai vis dažniau tampa pagrindine kelionės priežastimi, nes keliautojai ieško patirčių, o ne vien nuotraukų.

    „Troja yra vieta, kur susikerta Rytų ir Vakarų kultūros, o miestas per tūkstantmečius buvo perstatomas vėl ir vėl“, – sakė archeologas Enes Can.

    Bozcaada: sala, kur istoriją galima paragauti

    Nuo Çanakkale krantų keltu nesunkiai pasiekiama Bozcaada sala turi kitą, bet ne mažiau seną pasakojimą: vynuogininkystę. Tyrėjai pabrėžia, kad Egėjo jūros regione vyno kultūra skaičiuoja tūkstantmečius, o Bozcaada išsiskiria vietinėmis veislėmis ir ilgai išlaikytu ūkininkavimo ritmu.

    Salos vyndariai augina tradicines vynuoges, tarp jų Çavuş, Vasilaki ir Kuntra, o vietos gamintojai pabrėžia, kad šiandienos vynas čia nėra vien gastronomija. Jis tampa būdu pratęsti istorinę tapatybę, kurią formavo prekybos keliai, skirtingos imperijos ir salos izoliacija.

    „Bozcaada vynas siekia labai senus laikus, todėl tai yra istorija, kurią galima pajusti skonyje“, – sakė vyndarys Osman Mehmet Talay.

    Kelionių rinkoje vis ryškesnė tendencija rinktis kryptis, kurios vienoje vietoje siūlo kultūros paveldą, vietinę virtuvę ir gamtą. Çanakkale derinys tam itin tinkamas: Trojos UNESCO paveldas, šiuolaikinis muziejus ir Bozcaada vynuogynai leidžia per kelias dienas patirti skirtingus Turkijos veidus.

  • Rugpjūčio pilnatis Graikijoje: 126 muziejai ir paminklai atveria duris nemokamai

    Rugpjūčio pilnatis Graikijoje: 126 muziejai ir paminklai atveria duris nemokamai

    Pilnaties vakaras su kultūra

    Rugpjūčio pilnaties naktį Graikijoje vėl rengiama tradicinė Kultūros ministerijos iniciatyva, kai archeologinės vietovės, paminklai ir muziejai lankytojams siūlo išskirtinę patirtį sutemus. Šiemet tai jau 27 kartą vykstantis renginys, tapęs vienu laukiamiausių vasaros kultūros kalendoriuje.

    Pagrindinis renginių pikas numatytas rugpjūčio 28 dieną, tačiau programa nesibaigia vien pilnaties naktimi. Pasak organizatorių, veiklos tęsiamos iki rugpjūčio 30 dienos, todėl lankytojai gali planuoti apsilankymus ir savaitgalį.

    126 vietos ir nemokamas įėjimas

    Kultūros ministerijos duomenimis, šiais metais iniciatyvoje dalyvauja 126 objektai visoje šalyje, o pilnaties naktį juose taikomas nemokamas lankymas. Tai apima tiek istorines vietoves, tiek muziejus, tiek architektūros ir paveldo objektus, kuriuos įprastai tenka lankyti dienos metu.

    Iš viso kultūriniai renginiai suplanuoti 61 vietoje, o dar 65 objektai pilnaties proga bus atverti lankytojams be bilieto. Priklausomai nuo konkrečios vietos, darbo laikas dažniausiai numatomas nuo 19:30 arba 20:00 iki 23:00 ar vidurnakčio.

    Koncertai, spektakliai ir ekskursijos

    Šių metų programoje numatyti koncertai, teatro ir šokio pasirodymai, parodos bei organizuotos ekskursijos. Tai reiškia, kad pilnaties vakaras daugelyje vietų bus ne tik vėlyvas apsilankymas muziejuje, bet ir pilnavertė kultūrinė programa po atviru dangumi.

    Renginius koordinuoja už kultūros paveldą atsakingi ministerijos padaliniai, o dalyje vietų prisideda savivaldybės, regionų administracijos ir kultūros įstaigos. Toks modelis leidžia išplėsti geografiją ir pasiūlyti skirtingo formato programas, pritaikytas konkrečiam objektui ir vietos bendruomenei.

    Naktiniai paveldo lankymai pilnaties metu pastaraisiais metais stiprina vadinamąjį lėtesnį ir patirtinį turizmą, kai keliautojai ieško ne vien populiariausių maršrutų, bet ir išskirtinių emocijų. Graikijoje pilnaties renginiai išlieka ir praktiniu sprendimu, nes karščiausią sezoną vakarinės valandos daugeliui yra patogiausias metas pažinti kultūros paveldą.

  • Atvirumo demencijai dienos rugsėjį: nemokami renginiai keičia požiūrį ir mitus

    Atvirumo demencijai dienos rugsėjį: nemokami renginiai keičia požiūrį ir mitus

    2026 metais rugsėjo 20–24 dienomis Lietuvoje vyks Atvirumo demencijai dienos – nemokamų renginių programa, kviečianti visuomenę geriau suprasti demenciją ir mažinti su ja siejamą baimę bei stigmą. Organizatoriai pabrėžia, kad demencija paliečia ne tik žmogų, bet ir visą šeimą, todėl svarbios žinios, empatija ir praktinė pagalba kasdienybėje.

    Demencijos tema visuomenėje vis dar dažnai apipinta klaidingais įsitikinimais: kad tai ne liga, o tik normalus senėjimas, arba kad nieko neįmanoma padaryti. Specialistai akcentuoja, jog ankstyvas požymių atpažinimas, sveikatos priežiūros komandos įsitraukimas, kognityvinės ir socialinės veiklos bei saugi aplinka gali reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę ir atitolinti sudėtingesnius etapus.

    Kas slypi už skaičių?

    Europoje visuomenė sparčiai sensta, todėl auga ir su demencija susiduriančių žmonių skaičius, o kartu – artimųjų, kurie tampa neformaliais slaugytojais, patiriantys emocinį ir finansinį krūvį. Pasaulio sveikatos organizacija yra pabrėžusi, kad demencija yra vienas didžiausių šiuolaikinių visuomenės sveikatos iššūkių, reikalaujantis ne tik medicininių, bet ir socialinių sprendimų.

    Renginių organizatoriai primena ir prevencijos kryptį: mokslas vis dažniau kalba apie veiksnius, kurie mažina riziką – nuo kraujospūdžio kontrolės, fizinio aktyvumo ir klausos problemų sprendimo iki socialinio ryšio palaikymo. Nors universalaus išgydymo nėra, didėja įrodymais pagrįstų priemonių, kurios padeda geriau gyventi su diagnoze.

    Kultūra kaip pagalba ir tiltas

    Šių dienų programoje ypatingas dėmesys skiriamas kultūros vaidmeniui, nes muziejai, bibliotekos ir kitos organizacijos gali tapti saugiomis erdvėmis bendravimui, atminčiai ir prasmingai veiklai. Tokios iniciatyvos svarbios ir todėl, kad mažina izoliaciją, kuri demencijos atveju dažnai tampa „nematoma“ problema tiek pačiam žmogui, tiek artimiesiems.

    Programoje pristatomas ir TADAM – demencijai atvirų muziejų tinklas, rodantis, kad kultūros įstaigos gali ne tik kalbėti apie demenciją, bet ir realiai pritaikyti aplinką, komunikaciją bei veiklas taip, kad jos būtų prieinamos ir orios. Praktikoje tai reiškia aiškesnę navigaciją, ramesnes patirtis, darbuotojų mokymus ir jautresnį bendravimą su lankytojais.

    Kas organizuoja ir kur ieškoti informacijos?

    Atvirumo demencijai dienas organizuoja asociacija „Demencija Lietuvoje“, VšĮ „Socialiniai meno projektai“ ir TADAM tinklo nariai. Partnerių gretose – Lietuvos audiosensorinė biblioteka, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Higienos institutas, Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus miesto savivaldybė ir kitos institucijos.

    Organizatoriai kviečia renginius vertinti kaip progą ne tik sužinoti daugiau, bet ir prabilti apie tai, kas dažnai nutylima: artimųjų nuovargį, emocinius išgyvenimus, pagalbos paieškas ir poreikį bendruomenei, kuri supranta. Aktualiausia informacija apie programą ir renginių laiką paprastai skelbiama iniciatyvos „Demencija Lietuvoje“ komunikacijos kanaluose.

  • Panevėžys plečia „Stasys Museum“: prasideda 10,49 mln. eurų rekonstrukcija su sale ir parkingu

    Panevėžio miesto savivaldybė pradeda antrąjį Stasio Eidrigevičiaus menų centro „Stasys Museum“ plėtros etapą. Pasirašyta rangos darbų sutartis su konkursą laimėjusia UAB „Eika Construction“, todėl netrukus startuos Respublikos g. 40 esančio pastato rekonstrukcija.

    Plėtra siekiama iš esmės išauginti muziejaus pajėgumus: suplanuota daugiau erdvių parodoms, renginiams, edukacijoms, kūrybinėms veikloms ir menininkų rezidencijoms. Savivaldybė tikisi, kad tai leis priimti daugiau lankytojų ir pritraukti didesnės apimties tarptautinius projektus.

    „Pirmasis „Stasys Museum“ etapas parodė, kad Panevėžiui tokia kultūros erdvė reikalinga ir įdomi žmonėms. Dabar žengiame į kitą etapą – kuriame sąlygas muziejui veikti visa numatyta apimtimi, priimti didesnius tarptautinius projektus“, – sakė Panevėžio miesto savivaldybės merė Loreta Masiliūnienė.

    Projektas įgyvendinamas pagal 2018 metais tarptautiniame architektūriniame konkurse laimėjusią idėją ir turėtų užbaigti pirminę muziejaus komplekso viziją. Viešajame pirkime gauti penki pasiūlymai, o geriausiai pagal kainos ir kokybės kriterijus įvertintas UAB „Eika Construction“.

    Rekonstrukcijos metu numatyta įrengti beveik 300 kv. m universalią daugiafunkcę salę koncertams, konferencijoms, edukacijoms ir kitiems renginiams. Taip pat planuojama daugiau kaip 750 kv. m naujų ekspozicijų salių, bendradarbystės erdvė, menininko dirbtuvės bei administracinės ir pagalbinės patalpos.

    Pastato rūsyje suprojektuota 53 vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, kuri ekstremaliosiomis situacijomis galės būti naudojama ir kaip priedanga. Bendrai muziejaus teritorijoje numatoma 67 stovėjimo vietos, o visas pastatas bus pritaikytas žmonėms su negalia.

    Plėtros darbai apims ir inžinerinių sistemų atnaujinimą: planuojamos šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, gaisrinės saugos, apsaugos bei lietaus nuotekų surinkimo sistemos. Kartu bus tvarkoma aplinka – šiaurinėje sklypo dalyje numatyta apželdinta viešoji erdvė, o Respublikos gatvės pusėje planuojama pratęsti žaliąją juostą, išlaikant bendrą architektūrinę stilistiką.

    Projektas „Stasio Eidrigevičiaus menų centro rekonstrukcija pritaikant teikti naujas kultūros paslaugas“ įgyvendinamas savivaldybei bendradarbiaujant su partneriu „Stasys Museum“. Pagal finansavimo sutartį projektui skirta 8 mln. eurų Europos Sąjungos fondo lėšų, o likusi dalis finansuojama Panevėžio miesto savivaldybės biudžeto lėšomis, rangos darbų sutarties vertė siekia 10,49 mln. eurų.

  • Šiaurės Norvegijoje 2027 metais atsidarys banginių muziejus su pasivaikščiojamu stogu ir apžvalga

    Šiaurės Norvegijoje 2027 metais atsidarys banginių muziejus su pasivaikščiojamu stogu ir apžvalga

    Naujas traukos objektas Andenes

    Šiaurės Norvegijos Andenes miestelyje planuojama atidaryti naują banginiams skirtą muziejų, pavadintą „The Whale“. Lankytojams duris jis turėtų atverti 2027 metų birželį, o vienu ryškiausių akcentų taps viešai prieinamas stogas, pritaikytas pasivaikščiojimams.

    Vieta pasirinkta neatsitiktinai: Andenes yra prie Arkties vandenyno, o pakrantė laikoma viena patikimiausių banginių stebėjimo krypčių Europoje ištisus metus. Muziejaus kūrėjai siekia sujungti mokslą, pasakojimus, meną ir architektūrą į vieną edukacinę patirtį.

    Kas laukia muziejaus viduje

    Muziejuje numatytos kelios patyriminės erdvės, kurios išeina už tradicinio gamtos istorijos ekspozicijų formato ribų. Tarp eksponatų žadamos natūralaus dydžio medinės žudikų banginių skulptūros, „šiandien gyvenančių“ banginių rūšių galerija ir atskira zona, skirta anatomijai.

    Numatyta ir daugiasensorinė erdvė su banginių garsais, pritemdyta taip, kad primintų gelmėse tvyrančią šviesą. Dalis turinio bus skirta pramoninės banginių medžioklės poveikiui bei pastangoms ją riboti, aptariant ir platesnį jūrų ekosistemų apsaugos kontekstą.

    Muziejaus centre planuojama įrengti pilno mastelio banginio skulptūrą, kuri lankytojus supažindins su šių žinduolių elgsena, komunikacija ir socialiniais ryšiais. Tokiu būdu muziejus akcentuos ne tik biologiją, bet ir sudėtingą gyvūnų elgesio pasaulį.

    Architektūra ir bilietai

    Pastatą suprojektavo danų architektė Dorte Mandrup: numatyta įgaubta forma turėtų „išaugti“ iš uolėtos pakrantės ir vizualiai susilieti su aplinka, pasitelkiant medžiagas ir spalvas, artimas vietos kraštovaizdžiui. Muziejus kuriamas taip, kad pats pastatas taptų traukos objektu, o ne tik ekspozicijų „apvalkalu“.

    Išskirtinis sprendimas – aktyvus eksterjeras: ant stogo bus galima lipti ir vaikščioti kaip apžvalgos take. Iš viršaus žadami panoraminiai vaizdai į vandenyną, kalnus ir horizontą, taip pat ir į Andenes švyturį, kuris pakrantę apšviečia nuo 1859 metų.

    Nors atidarymas dar tik planuojamas, bilietų prekyba turėtų prasidėti rudenį. Pradinė kaina suaugusiesiems skelbiama apie 49 eurus, tačiau galutinės sąlygos gali kisti artėjant atidarymui ir plečiantis paslaugų paketams.

    Ką dar nuveikti už poliarinio rato

    Andenes yra daugiau nei vien muziejaus stotelė: čia ištisus metus organizuojamos banginių stebėjimo išvykos, o sezonai skiriasi pagal rūšis. Vasarą dažniau sutinkami kašalotai, o žiemą – kuprotieji banginiai, todėl kelionę galima planuoti pagal norimą patirtį.

    Kelionėms sausumoje siūlomi trumpesni ir ilgesni žygiai pakrante, leidžiantys pamatyti šiaurinį kraštovaizdį, ruonius ir jūrinius erelius. Vietos turizmas remiasi gamtos stebėjimu, todėl vis dažniau akcentuojamas atsakingas lankymasis: laikytis atstumų, netrikdyti gyvūnų ir rinktis operatorius, dirbančius pagal gamtosaugos principus.

    Po išvykų į jūrą ir žygių keliautojai dažnai ieško vietinės virtuvės, kur dominuoja Arkties jūros gėrybės ir regioniniai produktai. Andenes taip pat turi netradicinių vietų, įsikūrusių istoriniuose pastatuose, kas šiaurietiškai kelionei suteikia papildomo autentiškumo.