Tag: Muziejai

  • Daugiausia lankytojų sulaukiantys muziejai 2025 metais: Kinija dominuoja, penki – Europoje

    Daugiausia lankytojų sulaukiantys muziejai 2025 metais: Kinija dominuoja, penki – Europoje

    Kas sudarė reitingą

    Muziejai vis dažniau tampa ne tik kelionės programos dalimi, bet ir pagrindine priežastimi aplankyti miestą. Kai kurie jų kasmet pritraukia milijonus lankytojų, todėl srautai tampa svarbiu rodikliu vertinant turizmo ir kultūros sektoriaus atsigavimą.

    Teminių pramogų asociacija Themed Entertainment Association (TEA) paskelbė metinį indeksą, kuriame apžvelgė 2025 metais fiksuotus muziejų lankomumo skaičius. Sąraše daugiausia pozicijų užėmė Kinija, o į pasaulio dvidešimtuką pateko ir penki muziejai Europoje.

    Pasaulio dvidešimtuke – Kinijos persvara

    TEA duomenimis, Kinija pasaulio reitinge turi 12 iš 20 vietų, įskaitant lyderį – Pekino Rūmų muziejų, kuriame per metus apsilankė 19 000 000 žmonių. Antroje vietoje liko Vasaros rūmai Pekine su 17 381 000 lankytojų, trečioje – imperatoriaus Čin Ši Huangdi mauzoliejaus teritorijos muziejus Siane, pritraukęs 10 970 000 lankytojų.

    Asociacija Kinijos dominavimą siejo su didele vietine auditorija ir nemokamo lankymo politika. Nurodoma, kad 91 proc. iš 7 188 registruotų šalies muziejų siūlo nemokamą įėjimą, o tai smarkiai plečia lankytojų ratą ir didina pakartotinių apsilankymų tikimybę.

    Iš likusių aštuonių vietų pasaulio dvidešimtuke po dvi teko Prancūzijai, Jungtinei Karalystei ir Pietų Korėjai. Po vieną vietą užėmė Jungtinės Valstijos ir Vatikano miestas.

    Penki Europos muziejai pasaulio viršūnėje

    Europoje aukščiausiai 2025 metais įvertintas Paryžiaus Luvras – jis per metus sulaukė 9 046 000 lankytojų ir pasauliniame reitinge užėmė ketvirtą vietą. Penktoje vietoje liko Versalio rūmai, kuriuos aplankė 8 400 000 žmonių.

    Septintą vietą pasaulyje užėmė Londono Gamtos istorijos muziejus su 7 117 000 lankytojų, o aštuntoje pozicijoje įsitvirtino Vatikano muziejai, pritraukę 6 934 000 žmonių. Į dvidešimtuką pateko ir Britų muziejus Londone – 6 440 000 lankytojų jam užtikrino tryliktą vietą.

    Ataskaitoje apie žemyninės Europos muziejus pažymima, kad lankomumas išliko aukštas ir gana stabilus, nes didieji muziejai iš esmės baigė atsigavimą po pandemijos. Jungtinėje Karalystėje prie augimo prisidėjo ir naujų ekspozicijų bei erdvių atidarymai, kurie sukuria progą grįžti net ir jau lankytoms kolekcijoms.

    Kurie muziejai pateko į Europos dvidešimtuką

    Be penkių Europos muziejų, patekusių į pasaulio dvidešimtuką, atskiras TEA sąrašas išskyrė ir kitus lankomiausius žemyno objektus. Į jį pateko, pavyzdžiui, Tate Modern ir Nacionalinė galerija Londone, Pompėjos archeologinis parkas Italijoje, Šionbruno rūmai Vienoje, Prado muziejus Madride bei Uffizi galerija Florencijoje.

    Tarp lankomiausių taip pat minimi keli Rusijos muziejai Sankt Peterburge ir Maskvoje, Topkapio rūmai Stambule bei Vavelio karališkoji pilis Krokuvoje. Tokie reitingai parodo ne tik populiariausias kryptis, bet ir tai, kaip nemokamas įėjimas, parodų politika bei infrastruktūros plėtra gali keisti lankytojų srautus.

  • Skandalas Varšuvoje: sukilimo legendai Wandai Traczyk-Stawskai muziejus, o kapas dar laukia

    Varšuvoje neseniai atsiradusi atminties erdvė, skirta Armijos Krajovos kareivei ir Varšuvos sukilimo dalyvei Wandai Traczyk-Stawskai, kontrastuoja su jos kapu, kuris kol kas išlieka itin kuklus. Ant Evangelikų–Augsburgiečių kapinėse esančios kapavietės stovi paprastas medinis kryžius, o šalia matyti tik gėlės, žvakės ir baltai raudonos juostos.

    Wanda Traczyk-Stawska mirė 2026 metų rugpjūčio 18 dieną, sulaukusi 99 metų. Miestas ją palydėjo gausiai: atsisveikinimo ceremonijos sulaukė aukščiausių Lenkijos pareigūnų ir dvasininkų dėmesio, o laidotuvės tapo reikšmingu viešu pagarbos gestu.

    Tuo pat metu jos kapavietė kol kas neatspindi tos simbolinės reikšmės, kurią Traczyk-Stawska turėjo šiuolaikinei Lenkijos istorinės atminties kultūrai. Lankytojai kapą puošia žiedais ir žvakėmis, tačiau nėra didesnio memorialo, todėl vieta labiau primena asmeninį, o ne valstybės mastu pripažintą atminimo ženklą.

    Atminties erdvė gavo jos vardą

    Spalio pradžioje Izba Pamięci prie Varšuvos sukilėlių kapinių, veikianti kaip Varšuvos muziejaus padalinys, oficialiai pavadinta Wandos Traczyk-Stawskos vardu. Tai svarbus institucinis sprendimas, nes sukilimo atmintis Lenkijoje neapsiriboja vien istorijos pamokomis ar metinėmis minėjimų ceremonijomis.

    Tokios erdvės paprastai atlieka kelias funkcijas: jos padeda rinkti liudijimus, saugoti archyvus, edukuoti jaunimą ir suteikti kontekstą civilių bei kovotojų patirtims. Būtent dėl šio darbo Traczyk-Stawska buvo laikoma viena ryškiausių atminties puoselėtojų, ypač kalbant apie žuvusiųjų pagerbimą ir deramą kapų priežiūrą.

    Kas buvo Wanda Traczyk-Stawska

    Wanda Traczyk-Stawska gimė Varšuvoje 1927 metų balandžio 7 dieną. Antrojo pasaulinio karo metais ji įsitraukė į pogrindinę veiklą, o nuo 1942 metų veikė jaunimo pasipriešinimo organizacijose, vykdė mažojo sabotažo užduotis ir platino pogrindinę spaudą.

    1944 metų rugpjūčio 1 dieną prasidėjus Varšuvos sukilimui, jai buvo 17 metų. Armijos Krajovos struktūrose ji tarnavo ryšininke ir šauliu, dalyvavo kovose Varšuvos centre ir Powiśle rajone, dirbo su informacijos ir propagandos grandimis, kurios karo sąlygomis buvo kritiškai svarbios ryšiams, moralei ir gyventojų informavimui.

    Po karo Traczyk-Stawska ilgus metus viešai kalbėjo apie sukilimo patirtis ir pasisakė už pagarbą tiek kovotojams, tiek civiliams. Ji išliko principinga viešojo gyvenimo figūra, nevengė aiškiai įvardyti nuostatų apie žmogaus teises, demokratiją ir atsakomybę už istorijos atminimą.

    Kodėl kapas kelia klausimų

    Kuklus kapas daugeliui tampa ne tiek estetiniu, kiek simboliniu klausimu: kaip valstybė ir miestas įprasmina žmones, kurie tapo nacionalinės istorijos dalimi. Visuomenė dažnai laukia, kad žinomų asmenybių kapai turėtų aiškiai atpažįstamą memorialinį ženklą, tačiau praktikoje tai priklauso nuo šeimos sprendimų, kapinių taisyklių, finansavimo ir institucinių iniciatyvų.

    Šiuo atveju kontrastas ypač ryškus, nes Traczyk-Stawska pati rūpinosi, kad sukilėlių ir karių kapai būtų prižiūrimi ir nepamiršti. Todėl jos kapavietė, kol kas pažymėta tik paprastu kryžiumi, daug kam primena, kad atminties politika nėra vien ceremonijos ar naujos ekspozicijos, bet ir kasdienis rūpestis konkrečiomis vietomis.

    Artėjant lapkričio 1 dienai, kai Lenkijoje tradiciškai masiškai lankomos kapinės, jos kapas neišvengiamai sulaukia daugiau dėmesio. Vis dažniau diskutuojama, ar reikėtų platesnės iniciatyvos, kuri padėtų deramai įamžinti šios sukilimo dalyvės vardą ne tik muziejinėje erdvėje, bet ir jos amžinojo poilsio vietoje.

  • Italija ir Afrikos šalys stiprina kovą su meno kontrabanda: naujas mokymų planas ir skaitmeninimas

    Italija ir Afrikos šalys stiprina kovą su meno kontrabanda: naujas mokymų planas ir skaitmeninimas

    Partnerystė prieš nelegalią rinką

    Italija ir kelios Afrikos šalys plečia bendradarbiavimą, siekdamos pažaboti neteisėtą kultūros vertybių prekybą. Pagrindinis dėmesys skiriamas specialistų rengimui, muziejų rinkinių apskaitai ir artefaktų kilmės nustatymui.

    Programa įtraukta į Italijos iniciatyvą „Piano Mattei“ Afrikai ir orientuota į praktinius įrankius, kurie leidžia greičiau atpažinti įtartinus objektus rinkoje. Tokios priemonės laikomos viena efektyviausių prevencijos krypčių, nes kontrabandos grandinės dažnai išnaudoja spragas dokumentuose.

    Projektas pradėtas pagal trejų metų susitarimą tarp Italijos Nacionalinės kultūros paveldo ir kultūrinės veiklos mokyklos ir Porto Novoje, Benine, įsikūrusios École du Patrimoine Africain. Prie veiklų prisideda ir Italijos karabinierių padalinys, tiriantis nusikaltimus kultūros paveldui.

    Kodėl svarbi kilmė ir skaitmeninimas

    Mokymuose daug dėmesio skiriama rinkinių dokumentavimui, inventorių skaitmeninimui ir vadinamajai kilmės tyrimų praktikai, kai atsekama, kur objektas buvo, kam priklausė ir kokiais sandoriais pateko į rinką. Būtent neužpildytos kilmės spragos, neaiškūs nuosavybės pokyčiai ar neturėti eksporto leidimai dažnai tampa signalais, kad vertybė gali būti pavogta ar iškasta nelegaliai.

    Skaitmeniniai archyvai ir atnaujinti inventoriai laikomi kritiška grandimi, nes jie padeda institucijoms ir teisėsaugai greičiau palyginti duomenis bei atpažinti ieškomus daiktus. Praktikoje tai reiškia, kad vienas netikslus įrašas ar nuotraukos nebuvimas gali apsunkinti tiek tyrimą, tiek galimą grąžinimą.

    Pirmasis kursas subūrė muziejų ir kultūros institucijų profesionalus iš devynių prancūzakalbių Afrikos valstybių, tarp jų Alžyro, Maroko, Ruandos, Senegalo ir Tuniso. Siekiama ne tik suteikti žinių, bet ir sukurti ilgalaikius ryšius tarp administracijų bei ekspertų abiejuose žemynuose.

    Restitucija ir istorinės pamokos

    Bendradarbiavimas vyksta platesniame kontekste, kuriame daug metų keliami klausimai dėl kolonijinio laikotarpio plėšimų, neteisėtų išvežimų ir restitucijos. Vienu ryškesnių pavyzdžių laikomas Aksumo obelisko grąžinimas Etiopijai: paminklas buvo išgabentas 1937 metais ir po ilgų derybų sugrąžintas 2005 metais, o vėliau vėl pastatytas pradinėje vietoje.

    Kitas dažnai minimas atvejis – Benino bronzos, XIX amžiaus pabaigoje išgrobstytos per britų karinę ekspediciją ir išblaškytos po Vakarų kolekcijas. Pastaraisiais metais Europoje daugėja sprendimų grąžinti tokius objektus kilmės šalims, o tai didina spaudimą rinkai gerinti patikros standartus.

    Ekspertai pabrėžia, kad restitucija sprendžia istorinės neteisybės ir nuosavybės klausimus, tačiau vien jos nepakanka. Prevencija, dokumentai ir kilmės tyrimai leidžia sustabdyti naujus srautus, nes neteisėta prekyba greitai prisitaiko prie kontrolės ir dažnai persikelia į tarpininkų grandines.

    Karabinierių patirtis ir tarptautinės taisyklės

    Italijos karabinierių Kultūros paveldo apsaugos padalinys veikia nuo 1969 metų ir laikomas vienu labiausiai specializuotų Europoje. Jis tiria vagystes, nelegalius kasinėjimus, neteisėtą eksportą ir prekybą, o tarptautinės operacijos neretai vykdomos kartu su užsienio institucijomis.

    Tarptautiniu lygmeniu svarbi 1970 metų UNESCO konvencija, raginanti valstybes kovoti su neteisėtu kultūros vertybių importu, eksportu ir nuosavybės perdavimu. Joje akcentuojami prevenciniai instrumentai, tokie kaip nacionaliniai inventoriai, eksporto sertifikatai ir prekybos kontrolė.

    Programos rėmėjai teigia, kad tokie mokymai turi ilgalaikį efektą: kuo daugiau institucijų geba tinkamai aprašyti ir skaitmeninti rinkinius, tuo mažiau erdvės lieka nelegaliai rinkai. Galiausiai tai padeda saugoti ne tik muziejų fondus, bet ir bendruomenių istorinę atmintį bei teisę į savo paveldą.

  • Varšuvos Karalių pilyje – slaptas apartamentas: jame turėjo įsikurti Edwardas Gierekas

    Varšuvos Karalių pilis dešimtmečius slėpė mažai kam žinomą detalę: prabangius apartamentus, planuotus Lenkijos Liaudies Respublikos vadovybei. Nors idėja paversti dalį istorinės rezidencijos valdžios reprezentacine erdve buvo įgyvendinama metų metus, galiausiai projektas taip ir nebuvo panaudotas pagal pirminę paskirtį. Šiandien buvusios uždaros patalpos lankytojams pristatomos parodoje, leidžiančioje pažvelgti į vėlyvojo socializmo laikotarpio ambicijas.

    Kam buvo skirta slaptai įrengta erdvė?

    Įrengti atskirą valdžios sparną atkurtoje Karalių pilyje buvo planuota galvojant apie tuometinį Lenkijos valdančiosios partijos lyderį Edwardą Giereką. Sumanymas numatė ne tik gyvenamąsias patalpas, bet ir reprezentacinę infrastruktūrą priėmimams bei susitikimams.

    Per maždaug šešerius metus viršutiniame aukšte buvo suformuotas apartamentų kompleksas su atskiru techniniu ir aptarnavimo užnugariu. Projektas apėmė atskirą liftą oficialioms delegacijoms, o rūsio dalyje suplanuotas maitinimo ir ūkio blokas, kad renginiai vyktų nepastebimai ir sklandžiai.

    Tuometiniams standartams tai buvo aukšto lygio prabanga, paremta reprezentacijos logika ir noru pabrėžti valstybės galią istorinėje aplinkoje. Vis dėlto vėlyvuoju laikotarpiu augant politinei įtampai ir gilėjant ekonominėms problemoms, tokia idėja tapo vis labiau nepriimtina viešajai nuomonei.

    Kodėl planas taip ir nebuvo įgyvendintas?

    Projektas buvo sustabdytas, kai šalyje ėmė ryškėti gilėjanti krizė ir visuomenės nepasitenkinimas. Valdžios įsikūrimas karališkojoje rezidencijoje būtų siuntęs provokuojantį signalą, todėl vizija apie nuolatinį partijos vadovybės darbą pilyje buvo palaidota.

    Ilgą laiką šios patalpos išliko praktiškai nematomos plačiajai visuomenei: jos naudotos kaip administracinės erdvės ir muziejaus ūkio dalis. Informacija apie tikrąją jų paskirtį buvo žinoma tik siauram specialistų ir darbuotojų ratui.

    Paroda atveria duris lankytojams

    Spalio pradžioje atidaryta ekspozicija „Slaptosios liaudies valdžios menės“ pirmą kartą nuosekliai pasakoja šį primirštą epizodą. Joje pristatomi specialiai sukurti apartamentų interjerai, atkurti pasitelkiant autentiškus epochos daiktus: baldus, šviestuvus ir to meto tekstilę.

    Parodą papildo fotografo Chriso Niedenthalio darbai, fiksuojantys pilies atkūrimo procesą po Antrojo pasaulinio karo sugriovimų. Karalių pilies atkūrimas vyko 1971–1984 metais, o nuotraukos leidžia geriau suprasti, kokio masto tai buvo politinis, kultūrinis ir simbolinis projektas.

    Įdomu tai, kad tai ne pirmas kartas, kai pilies erdvės buvo pritaikytos gyvenimui ne monarchams. 1924–1925 metais trijų kambarių bute antrajame aukšte gyveno rašytojas Stefanas Žeromskis, būstą gavęs prezidento Stanisławo Wojciechowskio sprendimu.

  • Rugpjūčio pilnatis Graikijoje: 126 muziejai ir paminklai atveria duris nemokamai iki vidurnakčio

    Rugpjūčio pilnatis Graikijoje: 126 muziejai ir paminklai atveria duris nemokamai iki vidurnakčio

    Rugpjūčio pilnaties vakarą Graikijoje vėl rengiama tradicinė Kultūros ministerijos iniciatyva, kai naktį atsiveria archeologinės vietovės, istorinių objektų teritorijos ir muziejai. Šiemet tai jau 27-asis renginio ciklas, tapęs vienu ryškiausių vasaros kultūros kalendoriaus akcentų šalyje.

    Didžiausias lankytojų srautas prognozuojamas rugpjūčio 28 dieną, kai pilnatis pasiekia piką ir dauguma erdvių kviečia į vakarinius apsilankymus. Programoje numatyta ne tik laisvas pasivaikščiojimas po ekspozicijas, bet ir specialiai naktiniam laikui pritaikyta kultūrinė dalis.

    Kultūros ministerijos duomenimis, šiemet iniciatyvoje dalyvauja 126 objektai visoje Graikijoje, o pilnaties naktį juose taikomas nemokamas įėjimas. Iš viso 61 vietoje suplanuoti kultūriniai renginiai, dar 65 objektai tiesiog dirbs be bilietų, sudarydami galimybę aplankyti erdves kitu, rečiau patiriamu formatu.

    Lankymo laikas priklauso nuo konkrečios vietos, tačiau dažniausiai durys atveriamos apie 19.30 arba 20.00 valandą ir uždaromos apie 23.00 valandą ar vidurnaktį. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad renginiai nėra apriboti vien pilnaties naktimi ir tęsiami iki rugpjūčio 30 dienos.

    Šių metų programoje numatyti koncertai, teatro ir šokio pasirodymai, parodos bei organizuotos ekskursijos su gidais. Veiklas koordinuoja už senienas ir kultūros paveldą atsakingi ministerijos padaliniai, o dalyje vietovių prisideda savivaldybės, regionų institucijos ir kultūros organizacijos.

    Tokie pilnaties vakarai Graikijoje pastaraisiais metais įgauna papildomą svarbą ir dėl turizmo tendencijų, kai keliautojai vis dažniau ieško patirčių po įprastų darbo valandų ir renkasi renginius atvirose erdvėse. Nemokamas įėjimas ir vėlyvas darbo laikas leidžia planuoti apsilankymą net ir tiems, kurie dieną keliauja ar vengia karščiausių valandų.

  • Vienos MAK muziejuje pavogtas „Van Cleef & Arpels“ vėrinys: įtariamieji įėjo su bilietais

    Vienos MAK muziejuje pavogtas „Van Cleef & Arpels“ vėrinys: įtariamieji įėjo su bilietais

    Vienoje esančiame Taikomosios dailės muziejuje MAK įvykdyta įžūli vagystė: du vyrai, kaip skelbia policija, nusipirko bilietus, įėjo kaip įprasti lankytojai ir ekspozicijos salėje pagrobė ypač brangų papuošalą.

    Pasak pareigūnų, incidentas įvyko rugpjūčio 27 dieną. Įtariamieji nebuvo užsidėję kaukių ir jų veidai aiškiai matomi vaizdo stebėjimo kamerų įrašuose.

    Policija pranešė, kad vyrai plaktuku sudaužė stiklinę vitrinos sienelę, sugriebė apie 200 karatų platinos ir deimantų vėrinį ir pasišalino nežinoma kryptimi. Pradėtas ikiteisminis tyrimas, ieškoma liudininkų ir peržiūrima vaizdo medžiaga.

    Austrijos žiniasklaida nurodo, kad vėrinys, siejamas su „Van Cleef & Arpels“ paroda, buvo įvertintas keliais milijonais eurų. Taip pat skelbta, kad jį sudaro 673 brangakmeniai, todėl tai vienas ryškiausių šios ekspozicijos objektų.

    MAK patvirtino vagystės faktą, tačiau plačiau jos nekomentuoja, kol vyksta tyrimas. Muziejus buvo pranešęs apie laikinas ribojančias priemones, tačiau vėliau, anot institucijos informacijos, dalis erdvių lankytojams vėl buvo atverta.

    Vagysčių banga Europos muziejuose

    Ši vagystė įsilieja į pastaruoju metu fiksuojamą garsesnių nusikaltimų prieš muziejus ir kolekcijas virtinę Europoje. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad nusikaltėliai vis dažniau taikosi į mažiau apsaugotas ekspozicijas ir trumpam rodomas parodas, kuriose eksponuojami itin likvidūs objektai.

    Tokiais atvejais didžiausias iššūkis tyrėjams būna greitis: papuošalai gali būti išardomi į dalis, o brangakmeniai iškeliauja į šešėlinę rinką. Dėl to policija paprastai skuba kuo greičiau paskelbti įtariamųjų atvaizdus ir rinkti informaciją apie jų judėjimo maršrutus mieste.

    Kas žinoma apie pavogtą vėrinį?

    Skelbta, kad pavogtas vėrinys buvo sukurtas buvusiai Egipto karališkajai šeimai ir istoriškai siejamas su karaliene Nazli. Ji šį papuošalą dėvėjo 1939 metais per savo dukters Fawzios vestuves.

    „Šis vėrinys buvo vienas pagrindinių parodos akcentų, todėl jo netektis yra ir kultūrinė, ir saugumo pamoka“, – nurodė tyrimui artimi šaltiniai, komentuodami, kodėl muziejai peržiūri apsaugos protokolus po kiekvieno tokio incidento.

    Kol vyksta tyrimas, institucijos paprastai vertina, ar saugumo spragos buvo susijusios su ekspozicijos įrengimu, darbuotojų reagavimo laiku ar lankytojų srautų valdymu. Muziejų sektoriuje vis dažniau kalbama ir apie papildomas priemones, įskaitant išmanesnius jutiklius bei rizikos vertinimą laikinosiose parodose.

  • Jungtinė Karalystė patvirtino: nacionaliniai muziejai ir toliau bus nemokami visiems lankytojams

    Jungtinė Karalystė patvirtino: nacionaliniai muziejai ir toliau bus nemokami visiems lankytojams

    Sprendimas užbaigė spekuliacijas

    Jungtinės Karalystės vyriausybė patvirtino, kad nacionaliniai muziejai ir galerijos ir toliau bus nemokami visiems lankytojams. Taip užbaigtos kelis mėnesius trukusios diskusijos, ar užsieniečiams gali būti įvestas atskiras mokestis.

    Kultūros sekretorė Lisa Nandy viešai patvirtino, kad nemokamo įėjimo principas išliks taikomas be išimčių. Pasak jos, šis sprendimas susijęs ne tik su kultūros prieinamumu, bet ir su visuomenės galimybe mokytis bei dalyvauti viešajame gyvenime.

    Kam galioja nemokamas įėjimas

    Nemokamo lankymo politika taikoma 15 nacionalinių institucijų, kurias tiesiogiai remia Skaitmeninių technologijų, kultūros, žiniasklaidos ir sporto departamentas. Tarp jų yra „Tate“, National Portrait Gallery, National Museums Liverpool ir British Museum.

    Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje daugėjo siūlymų svarstyti vadinamąją dvigubą kainodarą, kai vietiniams įėjimas liktų nemokamas, o tarptautiniams lankytojams būtų taikomas mokestis. Londono meras Sadiq Khan tokioms idėjoms oponavo, pabrėždamas, kad nemokami muziejai yra esminė miesto tapatybės dalis.

    „Mūsų muziejai yra vietos, kurios nušviečia pasaulį. Jie primena bendrą istoriją ir leidžia išeiti už kasdienybės ribų, todėl turi būti nemokami amžinai ir prieinami visiems“, – sakė Lisa Nandy.

    Politika galioja nuo 2001 metų

    Universalaus nemokamo įėjimo politika Jungtinėje Karalystėje įsigaliojo 2001 metų gruodžio 1 dieną. Vėliau šis modelis tapo vienu iš ryškiausių kultūros prieinamumo pavyzdžių Europoje.

    Duomenys rodo, kad lankytojų srautai į šias 15 nacionalinių institucijų per laikotarpį nuo politikos įvedimo smarkiai augo. Skelbiama, kad lankomumas padidėjo 96 proc., nuo beveik 22,8 milijono 1999 metais iki kiek mažiau nei 44,7 milijono 2025–2026 metais.

    Europos fonas: kainos kyla

    Diskusijos apie mokesčius muziejuose vyksta ir kitose šalyse, ypač ten, kur institucijos ieško papildomų pajamų modernizacijai bei infrastruktūrai. Prancūzijoje stiprėja tendencija taikyti didesnius tarifus lankytojams iš ne Europos valstybių.

    Pavyzdžiui, Paryžiaus Luvras suaugusiems lankytojams iš valstybių už Europos Sąjungos, taip pat už Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos ribų, yra nustatęs 32 eurų bilietą. Muziejus aiškino, kad didesnės pajamos padeda finansuoti atnaujinimo darbus ir ilgalaikes investicijas.

    Jungtinės Karalystės sprendimas išlaikyti nemokamą įėjimą išsiskiria šioje kryptyje, nes valstybė renkasi kultūros prieinamumą kaip prioritetą. Tai taip pat mažina riziką, kad dviguba kainodara taptų precedentu kitoms viešai finansuojamoms institucijoms.

  • Dubajaus seniausias pastatas Al Fahidi fortas ruošiasi atsidaryti iš naujo: ką žada muziejus

    Dubajaus seniausias pastatas Al Fahidi fortas ruošiasi atsidaryti iš naujo: ką žada muziejus

    Dubajus dažniausiai siejamas su dangoraižiais, prabanga ir futuristine architektūra, tačiau miestas turi ir kitą veidą: senąjį rajoną prie Dubajaus upelio. Būtent čia stovi Al Fahidi fortas, laikomas seniausiu iki šių dienų išlikusiu Dubajaus pastatu.

    Po penkerius metus trukusio uždarymo ir restauracijos Al Fahidi fortas turėtų vėl priimti lankytojus artimiausiomis savaitėmis arba mėnesiais. Tai patvirtino Dubajaus kultūros ir meno institucijoje dirbanti Al Fahidi forto ir specializuotų muziejų vadovė Ayisha Khansaheb.

    Fortas, matęs Dubajaus virsmą

    Istoriškai fortas buvo pastatytas XVIII amžiaus pabaigoje, apie 1787 metais, kaip gynybinis įtvirtinimas, saugojęs strategiškai svarbią teritoriją prie vandens kelio. Vėliau jis atliko ir valdovo rezidencijos, ir administracinio centro, ir net kalėjimo funkciją.

    1971 metais, tais pačiais metais, kai susikūrė Jungtiniai Arabų Emyratai, fortas tapo pirmuoju Dubajaus muziejumi. Šis statusas padėjo pastatui išlikti miesto atminties ženklu tuo metu, kai Dubajus pradėjo spartų modernizacijos šuolį.

    Ką lankytojai pamatys atnaujintame muziejuje?

    Atnaujintas muziejus, pasak projekto atstovų, derins autentišką forto architektūrą su šiuolaikinėmis ekspozicijomis, archyvine medžiaga ir interaktyviais sprendimais. Siekiama, kad apsilankymas taptų įžanga į Dubajaus istoriją ir aiškiau paaiškintų, kaip miestas augo nuo prekybinio uosto iki globalios metropolijos.

    Lankytojų maršrutas prasidės naujoje požeminėje dalyje, kurioje numatytos šiuolaikinės galerijos. Jose bus nagrinėjamos tokios temos kaip gynyba, lyderystė ir amatai, o vėliau lankytojai pereis į istorinį forto kompleksą.

    Vienas ryškesnių akcentų bus ekspozicija „The Vault“, kurioje šviesos ir garso priemonėmis pasakojama Dubajaus gynybos raidos istorija. Taip pat planuojama galerija, apžvelgianti forto vaidmenį skirtingais laikotarpiais, ir islamo laikotarpio ginklų bei šarvų kolekcija.

    Dalis sprendimų pritaikyta šeimoms ir vaikams, kad muziejus būtų patrauklus ne tik turistams, bet ir vietos bendruomenei bei mokykloms. Pagrindinis eksponatas išliks pats fortas, jo sienos, bokštai, vartai ir vidinis kiemas, leidžiantys istoriją patirti per architektūrą.

  • Turkijos verslo milžinai keičia Stambulo veidą: kaip „Sabancı“, „Koç“ ir „Eczacıbaşı“ stato kultūros supergalią

    Turkijos verslo milžinai keičia Stambulo veidą: kaip „Sabancı“, „Koç“ ir „Eczacıbaşı“ stato kultūros supergalią

    Didžiausios Turkijos verslo grupės vis aktyviau investuoja į meną ir muziejus, taip formuodamos Stambulo tapatybę bei didindamos miesto tarptautinį patrauklumą. Ekspertai pabrėžia, kad kultūra tampa ne tik įvaizdžio, bet ir ekonominės įtakos įrankiu, ypač konkurencingoje turizmo rinkoje.

    Ryškiausias pavyzdys – Sakıp Sabancı muziejus, kuriame pristatyta Yoko Ono paroda, rengta bendradarbiaujant su Ispanijos šiuolaikinio meno institucijomis ir remiant bankui „Akbank“. Tokie projektai pritraukia tarptautinę žiniasklaidą ir kolekcininkus, o kartu kelia miesto, kaip regiono kultūros centro, statusą.

    Stambulo muziejai – verslo vizitinė kortelė

    Dar vienas simbolinis lūžis įvyko, kai 2023 metais po rekonstrukcijos duris atvėrė İstanbul Modern muziejus, kurį remia „Eczacıbaşı“ grupė. Muziejaus pastatą suprojektavo architektas Renzo Piano, o investicija į tokio masto architektūrinį objektą tapo ženklu, kad kultūra Stambule matoma kaip ilgalaikė strategija, o ne vienkartinis rėmimas.

    Tuo metu „Koç“ šeimos įkurtas pramonės muziejus, veikiantis nuo 1996 metų, sulaukė pripažinimo Europoje ir įtvirtino idėją, kad privatūs muziejai gali tapti nacionalinės reprezentacijos dalimi. Tokie objektai plečia turistinį maršrutą už klasikinių lankytinų vietų ribų ir ilgina kelionių trukmę, o tai tiesiogiai didina miesto pajamas.

    Kultūra tampa ir ekonomikos varikliu

    Turkijos turizmo statistika rodo, kad šalis išlieka vienu didžiausių traukos centrų regione: 2025 metais Turkijoje apsilankė beveik 64 milijonai turistų, o pajamos iš turizmo siekė apie 60 milijardų eurų. Kultūrinė pasiūla vis dažniau įvardijama kaip vienas svarbiausių motyvų rinktis kelionę, ypač aukštesnes pajamas turinčių keliautojų segmente.

    „Versle vis svarbiau suprasti, ką šaliai reiškia kultūra, nes ji tampa bendros vertės kūrimo dalimi“, – sakė TAV Airports atstovas Franckas Mereyde’as.

    Analitikai pažymi, kad korporatyvinis mecenavimas Stambule veikia keliais lygmenimis: jis stiprina miesto minkštąją galią, kuria tarptautinius ryšius su muziejais ir kuratoriais, o kartu prisideda prie ekonominės ekosistemos, apimančios renginius, svetingumo sektorių ir kūrybines industrijas. Dėl to kultūros projektai vis dažniau vertinami kaip investicija į miesto konkurencingumą globaliame žemėlapyje.

  • Dubajaus Al Fahidi fortas po penkerių metų atveria duris: ką pamatys lankytojai naujame muziejuje

    Dubajaus Al Fahidi fortas po penkerių metų atveria duris: ką pamatys lankytojai naujame muziejuje

    Dubajus daugeliui siejasi su dangoraižiais, prabangiais viešbučiais ir milžiniškais prekybos centrais, tačiau miesto istorija gerokai senesnė už šiuolaikinę panoramą. Vienas ryškiausių to įrodymų yra Al Fahidi fortas senajame Dubajuje, laikomas seniausiu išlikusiu miesto pastatu.

    Po penkerius metus trukusio uždarymo ir restauravimo Al Fahidi fortas artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais turėtų vėl priimti lankytojus. Atnaujintas objektas bus pristatomas kaip muziejus, kuriame istorinis forto audinys derinamas su šiuolaikinėmis ekspozicijomis ir interaktyviais sprendimais.

    Forto istorija ir reikšmė

    Fortas buvo pastatytas maždaug 1787 metais kaip gynybinė tvirtovė prie Dubajaus įlankos ir svarbaus prekybinio vandens kelio. Per daugiau nei du šimtmečius jo paskirtis keitėsi: jis buvo ir valdovo rezidencija, ir administracijos centras, ir kalėjimas.

    1971 metais, kai buvo įkurti Jungtiniai Arabų Emyratai, Al Fahidi forte duris atvėrė pirmasis Dubajaus muziejus. Miestui sparčiai modernėjant, fortas ilgą laiką išliko vienu nedaugelio vietų, leidžiančių suprasti, kaip atrodė Dubajus iki naftos ekonomikos šuolio ir turizmo bumo.

    Ką žada atnaujintas muziejus

    Už restauravimą atsakinga Dubajaus kultūros ir meno institucija teigia, kad atnaujintas muziejus bus orientuotas ne tik į turistus, bet ir į vietos bendruomenę bei mokyklas. Idėja paprasta: fortas turi tapti aiškiu įėjimu į miesto pasakojimą, pradedant nuo amatų, prekybos ir gynybos, baigiant valstybės formavimosi etapais.

    „Kultūros paveldas yra svarbus ne tik kultūriniam turizmui, bet ir gyventojams bei mokykloms, kad mokiniai geriau suprastų miesto istoriją“, – sakė Al Fahidi forto ir specializuotų muziejų vadovė Ayisha Khansaheb.

    Pasak jos, Dubajus vis aktyviau plečia pasiūlą tiems, kurie ieško ne vien futuristinių vaizdų, bet ir kultūrinio turinio. „Matome augantį poreikį pabrėžti, kad čia yra kultūra ir istorija“, – teigė Ayisha Khansaheb.

    Lankytojai pradės maršrutą naujame požeminiame priestate, kuriame įrengtos šiuolaikinės galerijos. Jose bus pasakojama apie gynybą, lyderystę ir amatus, o vėliau ekspozicija ves į patį istorinį fortą su jo kiemu, bokštais, vartais ir gynybinėmis sienomis.

    Tarp akcentų minimas šviesos ir garso sprendimais paremtas pasakojimas apie Dubajaus gynybos raidą, taip pat galerija, apžvelgianti forto vaidmens pokyčius per daugiau nei 230 metų. Muziejuje numatytos ir edukacinės, vaikams pritaikytos interaktyvios patirtys, o svarbiausiu eksponatu išliks pats pastatas.

    Šis atnaujinimas atspindi platesnę tendenciją regione: kelionių ir turizmo sektoriuje vis daugiau investuojama į autentiškas kultūrines patirtis, muziejus ir paveldo objektus. Dubajui tai tampa būdu subalansuoti modernios metropolijos įvaizdį su istorine tapatybe ir sustiprinti senųjų miesto rajonų patrauklumą.