Tag: Muziejai

  • Gegužės 18 dieną minima Tarptautinė muziejų diena: ką šiandien siūlo Lietuvos muziejai

    Gegužės 18 dieną minima Tarptautinė muziejų diena: ką šiandien siūlo Lietuvos muziejai

    Kodėl minima ši diena?

    Gegužės 18 dieną minima Tarptautinė muziejų diena, skirta priminti muziejų vaidmenį visuomenėje ir paskatinti lankytojus atrasti kultūros paveldą. Šią iniciatyvą dar 1977 metais pradėjo Tarptautinė muziejų taryba ICOM, o minėjimas kasmet apima tūkstančius muziejų visame pasaulyje.

    Lietuvoje ši diena dažnai tampa proga muziejams pristatyti naujas ekspozicijas, atverti įprastai nematomas fondų erdves ar pasiūlyti edukacijas šeimoms. Dalis muziejų taip pat rengia susitikimus su kuratoriais ir istorikais, kad lankytojai geriau suprastų eksponatų kontekstą.

    Kokių renginių tikėtis Lietuvoje?

    Nors Tarptautinė muziejų diena minima vieną dieną, praktikoje renginiai neretai išsiplečia į visą savaitgalį. Muziejai akcentuoja patyriminius formatus: temines ekskursijas, kūrybines dirbtuves, pažintinius užsiėmimus vaikams ir suaugusiesiems.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ir skaitmeninėms patirtims, kai dalis ekspozicijų ar pasakojimų pasiekiami nuotoliu. Muziejai taip siekia įtraukti auditorijas, kurios negali atvykti, taip pat pasiūlyti daugiau konteksto prie eksponatų per interaktyvų turinį.

    Kupiškio savivaldybės sveikinimas

    Tarptautinės muziejų dienos proga sveikinimą bendruomenei paskelbė Kupiškio rajono savivaldybės meras prof. habil. dr. Algirdas Raslanas. Pasak jo, muziejai padeda saugoti krašto atmintį ir stiprina ryšį su vietos istorija, todėl ši diena yra proga padėkoti muziejų darbuotojams ir bendruomenėms.

    Tokie sveikinimai primena, kad regionų muziejai dažnai atlieka platesnę misiją nei vien eksponatų pristatymas: jie telkia bendruomenes, renka gyvąją atmintį ir kuria edukacines programas mokykloms. Tarptautinė muziejų diena tampa gera proga prisidėti prie šios veiklos paprasčiausiu būdu, apsilankant muziejuje ar sudalyvaujant renginyje.

  • Neringos meras sveikina Muziejų dieną: dėkoja atminties puoselėtojams ir linki įkvėpimo

    Neringos meras sveikina Muziejų dieną: dėkoja atminties puoselėtojams ir linki įkvėpimo

    Tarptautinės muziejų dienos proga Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis pasveikino muziejininkus ir išskyrė Neringos krašto atminties puoselėtojų darbą. Jo teigimu, muziejai padeda ne tik saugoti istoriją, bet ir kurti gyvą ryšį tarp praeities ir šiandienos bendruomenės.

    Sveikinime pabrėžta, kad muziejininkų veikla prisideda prie kultūros paveldo išsaugojimo ir perduoda sukauptas žinias ateities kartoms. Pasak mero, kasdienis darbuotojų įsitraukimas atsiskleidžia per prasmingas iniciatyvas ir lankytojams kuriamas patirtis.

    „Jūsų darbas saugo mūsų krašto atmintį, padeda pažinti istoriją, puoselėti kultūros paveldą ir perduoti jį ateities kartoms“, – sakė Darius Jasaitis.

    Tarptautinė muziejų diena kasmet minima gegužės 18 dieną, ją koordinuoja Tarptautinė muziejų taryba ICOM. Ši proga dažnai tampa impulsu muziejams atverti daugiau erdvių lankytojams, pristatyti naujas ekspozicijas ar edukacines veiklas ir kalbėti apie kintantį muziejų vaidmenį visuomenėje.

    Neringos meras muziejininkams palinkėjo įkvėpimo, kūrybiškumo ir lankytojų dėmesio. Sveikinimo pabaigoje jis padėkojo už atsidavimą ir kasdienį darbą, padedantį išlaikyti kultūrinę atmintį gyvą.

  • Meras sveikina Tarptautinės muziejų dienos proga: kodėl muziejai tampa gyvomis bendruomenės erdvėmis

    Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika Tarptautinės muziejų dienos proga pasveikino muziejininkus, kultūros paveldo puoselėtojus ir istorinės atminties saugotojus. Sveikinime pabrėžta muziejų reikšmė išsaugant praeities liudijimus ir perduodant juos ateities kartoms.

    Pasak mero, muziejuose praeitis prabyla per išsaugotas istorijas, daiktus ir žmonių atmintį. Čia susitinka praeitis ir dabartis, o sukauptos vertybės padeda geriau pažinti krašto dvasią, kultūrinį paveldą ir žmones.

    „Jūsų atsakingas ir prasmingas darbas leidžia išsaugoti tai, kas brangu ir svarbu ateities kartoms“, – sakė Saulius Jauneika.

    Sveikinime taip pat akcentuota, kad šiuolaikiniai muziejai vis dažniau veikia ne vien kaip ekspozicijų erdvės, bet ir kaip atviri bendruomenės traukos centrai. Lietuvoje ši kryptis stiprėja: muziejai plečia edukacijas, renginių programas, bendradarbiauja su mokyklomis, vietos kūrėjais ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

    Pastaraisiais metais muziejai vis daugiau dėmesio skiria patirčiai ir įtraukimui, o prie to prisideda skaitmeniniai sprendimai ir nauji pasakojimo būdai. Virtualūs turai, skaitmenintos kolekcijos, interaktyvūs eksponatų pristatymai ir DI sprendimai padeda pasiekti auditorijas, kurios anksčiau į muziejų užsukdavo rečiau.

    Meras padėkojo už profesionalumą, kūrybiškumą ir pastangas muziejus paversti gyvomis kultūros erdvėmis. Muziejininkams palinkėta įkvėpimo, naujų idėjų, prasmingų darbų ir lankytojų dėmesio.

    Tarptautinė muziejų diena kasmet minima gegužės 18 dieną, ją inicijavo Tarptautinė muziejų taryba ICOM. Ši diena primena, kad muziejai svarbūs ne tik kaip paveldo saugotojai, bet ir kaip vietos, kurios stiprina kultūrinę atmintį, skatina pažinimą bei dialogą.

  • Mokslininkai nustatė: muziejai gali lėtinti senėjimą – efektas prilygsta mankštai kartą per savaitę

    Mokslininkai nustatė: muziejai gali lėtinti senėjimą – efektas prilygsta mankštai kartą per savaitę

    Reguliarus lankymasis muziejuose, bibliotekose ar parodose gali būti susijęs su lėtesniu biologiniu senėjimu, rodo Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas. Mokslininkai pastebėjo, kad kultūrinė veikla bent kartą per savaitę siejosi su palankesniais biologinio amžiaus rodikliais.

    Tyrimą atlikę University College London (UCL) mokslininkai analizavo daugiau nei 3 500 suaugusiųjų sveikatos duomenis. Vertinimui pasitelkti keli vadinamieji epigenetiniai laikrodžiai, kurie pagal DNR metilinimo ir kitus biologinius ženklus leidžia apytikriai įvertinti, kaip greitai sensta organizmas.

    Kaip matuotas biologinis amžius

    Skirtingi epigenetiniai laikrodžiai fiksuoja nevienodus senėjimo aspektus, todėl tyrėjai lygino net kelis modelius. Vienas jų, DunedinPACE, vertina būtent senėjimo tempą, o ne tik biologinio amžiaus „tašką“ konkrečiu metu.

    Pagal šį rodiklį, žmonėms, kurie kultūrinėje ar meninėje veikloje dalyvavo kartą per savaitę, senėjimo tempas buvo apie 4 proc. lėtesnis nei tų, kurie tokia veikla užsiėmė rečiau nei tris kartus per metus. Kas mėnesį užfiksuotas įsitraukimas siejosi su maždaug 3 proc. lėtesniu tempu.

    Kitas naudojamas įrankis, PhenoAge, lygina chronologinį amžių su tuo, ką „sako“ bendri sveikatos rodikliai. Tyrime nurodoma, kad reguliariai su menu ar kultūra bent kartą per savaitę susiduriantys žmonės pagal šį rodiklį vidutiniškai atrodė maždaug vieneriais metais „jaunesni“.

    Kokia veikla siejosi su geresniais rodikliais

    Į kultūrinę ir meninę veiklą pateko įvairūs užsiėmimai: muziejų ir bibliotekų lankymas, parodos, rankdarbiai, tapyba, dainavimas, šokiai ar kitos kūrybinės praktikos. Tyrėjai taip pat pastebėjo tendenciją, kad didesnė veiklų įvairovė dažniau siejosi su palankesniais senėjimo ženklais.

    Ryškiausi ryšiai fiksuoti tarp vidutinio amžiaus suaugusiųjų, tačiau autoriai pabrėžia, kad tai nėra tiesioginis įrodymas, jog būtent muziejus „sustabdo“ senėjimą. Tokiuose stebėjimo tyrimuose svarbūs ir kiti veiksniai: sveikatos būklė, išsilavinimas, pajamos, socialinis aktyvumas, mityba ar fizinis aktyvumas.

    Kodėl menas gali veikti organizmą

    UCL tyrėjai aiškina, kad meninės ir kultūrinės patirtys gali mažinti stresą, stiprinti socialinius ryšius ir skatinti protinę veiklą, o tai siejama su geresniais ilgalaikės sveikatos rodikliais. Kitos studijos sveikatos kontekste dažnai mini ir mažesnį uždegiminius procesus atspindinčių žymenų lygį bei širdies ir kraujagyslių rizikos mažėjimą, nors mechanizmai gali skirtis.

    „Mūsų tyrimas pateikia pirmuosius įrodymus, kad įsitraukimas į meną ir kultūrą siejasi su lėtesniu biologinio senėjimo tempu“, – sakė UCL epidemiologė Feifei Bu.

    „Šie rezultatai rodo, kad menas gali turėti poveikį sveikatai biologiniu lygmeniu ir turėtų būti vertinamas kaip sveikatą stiprinantis elgesys panašiai kaip fizinis aktyvumas“, – teigė UCL tyrimo autorė Daisy Fancourt.

    Pastaraisiais metais kai kuriose šalyse vis dažniau kalbama apie vadinamąjį socialinį išrašymą, kai vietoje ar greta vaistų rekomenduojamos bendruomeninės veiklos. Ankstesnės iniciatyvos Kanadoje, kai pacientams būdavo suteikiamas nemokamas patekimas į muziejus, šį kartą gavo papildomą mokslinį kontekstą, nors praktinei medicinai dar reikalingi platesni ir ilgalaikiai tyrimai.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad kultūrinės veiklos nereikėtų suprasti kaip fizinio aktyvumo pakaitalo. Vis dėlto daugeliui žmonių tai gali būti realistiškas, prieinamas būdas papildyti sveikatai palankų gyvenimo būdą, ypač kai judėjimas ribotas ar motyvacija sportui mažesnė.

    Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo žurnale „Innovation in Aging“.

  • Kazio Griniaus memorialinis muziejus Marijampolėje atsinaujina: tvarkomas fasadas ir rūsys

    Kazio Griniaus memorialinis muziejus Marijampolėje atsinaujina: tvarkomas fasadas ir rūsys

    Marijampolėje atnaujinamas Prezidento Kazio Griniaus memorialinis muziejus, įsikūręs dviejų aukštų mediniame name, kuriame jis gyveno 1904–1914 metais. Miestas šiemet mini Kazio Griniaus 160-ąsias gimimo metines, todėl darbai įgauna papildomos simbolinės prasmės.

    Šis pastatas laikomas vienu iš nedaugelio išlikusių tradicinės medinės architektūros paveldo objektų Marijampolėje. Istorinė erdvė svarbi ne tik kaip buvę Prezidento namai, bet ir kaip vieta, padedanti suprasti jo laikmečio kasdienybę, politines idėjas ir tarnystę valstybei.

    Muziejus veikia nuo 1997 metų

    Kazio Griniaus memorialinis muziejus lankytojams duris atvėrė 1997 metų gruodžio 16 dieną. Ekspozicijose pristatomas Prezidento gyvenimas, šeimos istorija, visuomeninė ir politinė veikla, taip pat vertybinės nuostatos, kurios vėliau tapo reikšminga modernios Lietuvos politinės kultūros dalimi.

    Kazys Grinius istorijoje dažnai minimas kaip nuosaikios demokratijos šalininkas, gydytojas ir visuomenininkas, akcentavęs pilietines teises bei pagarbą žmogui. Tokie memorialiniai muziejai leidžia asmenybę pažinti ne vien per vadovėlių faktus, bet ir per autentišką aplinką, daiktus bei dokumentus.

    Kokie darbai atliekami dabar

    Šiuo renovacijos etapu tvarkomas pastato fasadas ir rūsio patalpos, taip pat numatyti darbai prie pamatų. Skelbiama, kad išorė šiltinama ir pritaikoma skirtingoms oro sąlygoms, siekiant ilgaamžiškumo ir geresnės pastato būklės išsaugojimo.

    Dėmesys skiriamas ir rūsiui, kuriame gerinama vidaus būklė bei atliekami kosmetiniai atnaujinimo darbai. Ateityje ši erdvė galėtų būti pritaikyta muziejaus fondams arba naujai ekspozicijai, taip išplečiant muziejaus galimybes priimti lankytojus ir pristatyti daugiau autentiškos medžiagos.

    Ką pabrėžia savivaldybė

    Vykdomus darbus apžiūrėjo Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis kartu su Savivaldybės administracijos Ūkio ir verslo vystymo komiteto pirmininku Dariumi Kemeraičiu bei Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus direktore Rima Striaušiene.

    „Šis pastatas saugo istoriją ir vertybes, kuriomis gyveno Prezidentas Kazys Grinius – atsakomybę, pilietiškumą ir pagarbą žmogui. Todėl mums svarbu, kad muziejus būtų išsaugotas ateities kartoms ir taptų dar patrauklesne vieta pažinti mūsų krašto istoriją“, – sakė vicemeras Artūras Visockis.

    Kultūros paveldo objektų atnaujinimas savivaldybėms dažnai tampa balansu tarp autentiškumo išsaugojimo ir šiuolaikinių reikalavimų, susijusių su energiniu efektyvumu bei mikroklimatu. Tokiems pastatams ypač svarbūs sprendimai, kurie ne tik pagerina būklę, bet ir nepažeidžia istorinio architektūrinio veido.

  • Time Out reitingas 2026 metams: 9 Europos miestai tarp kultūros lyderių, pirmauja Londonas

    Time Out reitingas 2026 metams: 9 Europos miestai tarp kultūros lyderių, pirmauja Londonas

    „Time Out“ paskelbė 2026 metų miestų, geriausiai tinkančių kultūrai, reitingą, sudarytą remiantis daugiau nei 24 000 pasaulio miestų gyventojų apklausa. Vertinant buvo atsižvelgta į muziejų ir galerijų pasiūlą, scenos menų gyvybingumą bei kultūrinių renginių kalendorių.

    Tarp 20-uko net 9 miestai yra Europoje, o 6 iš jų pateko į dešimtuką. Tai rodo, kad Senasis žemynas išlaiko stiprias pozicijas ne tik dėl istorinio paveldo, bet ir dėl nuolat atsinaujinančios šiuolaikinės kultūros infrastruktūros.

    Kas lėmė Londono pirmą vietą?

    Pirmąją vietą reitinge užėmė Londonas, kurį į viršų kilstelėjo nauji ir atsinaujinantys kultūros objektai bei itin plati renginių pasiūla. „Time Out“ išskiria naujas V&A East erdves, įskaitant V&A East Storehouse, taip pat planuojamą Museum of London atidarymą naujoje Smithfield vietoje.

    Apklausos rezultatai Londone rodo labai aukštus vietinių įvertinimus: 90 proc. gyrė teatro sceną, 88 proc. teigiamai įvertino muziejus, o 81 proc. – galerijas. Prie miesto patrauklumo prisideda ir plačiai suprantama kultūra – nuo West End spektaklių iki nemokamų komedijos vakarų ir įvairių gyvos muzikos žanrų.

    Europos miestai dešimtuke

    Antrą vietą užėmė Paryžius, kuris, anot reitingo sudarytojų, išsiskyrė idealiu gyventojų vertinimu – kultūros pasiūlą teigiamai įvertino 100 proc. respondentų. Miestą stiprina didžiosios parodos ir institucijos, o lankytojų srautus tradiciškai palaiko muziejų koncentracija bei lengvai pasiekiami rajonai pėstiesiems.

    Ketvirtoje vietoje įsitvirtino Berlynas, kuriame pabrėžiama alternatyvios kultūros ir „prieš srovę“ einančios meninės raiškos tradicija. Reitinge minimi dideli miesto renginiai ir festivaliai, o taip pat tarptautiniai kino, meno ir literatūros formatai, kurie Berlyną išlaiko kaip vieną ryškiausių Europos kultūros centrų.

    Į Europos dešimtuką taip pat pateko Madridas (8 vieta), Florencija (9 vieta) ir Krokuva (10 vieta). Madridas išlaiko aukštus įverčius dėl muziejų ir festivalių, Florenciją išskiria Renesanso palikimas ir didelės parodos, o Krokuva įvertinta už senamiesčio architektūrą ir aktyvų kultūrinių renginių kalendorių.

    Visas 2026 metų dvidešimtukas

    Į reitingo trejetą tarp Paryžiaus ir Berlyno įsiterpė Niujorkas, o į pirmąjį penketą pateko ir Keiptaunas. Likusiose pozicijose rikiuojasi tokie miestai kaip Melburnas, San Paulas, Taipėjus, Marakešas, taip pat Kopenhaga, Atėnai ir Lisabona, kuri Europos sąraše minima kaip 20 vietos miestas.

    Kelionių planuotojams toks sąrašas tampa greitu orientyru, kur 2026 metais tikėtis ryškiausių parodų, festivalių ir scenos menų premjerų. Kartu tai atspindi ir platesnę tendenciją: kultūros turizme vis svarbesnės tampa ne vien „klasikinės“ lankytinos vietos, bet ir nauji muziejų formatai, kvartalų atgaivinimas bei prieinamų renginių pasiūla vietiniams.

    „Nuo Londono iki Lisabonos – kiekvienas į reitingą patekęs miestas šiemet turi legendinių muziejų ir gyvą scenos menų lauką, o kultūrinis kalendorius tiesiog perpildytas parodų, festivalių ir renginių“, – sakė „Time Out“ kelionių redaktorė Grace Beard.

    „Mūsų ekspertai vietoje atrinko kultūrinius akcentus, kurių šiemet neverta praleisti, kad keliautojai turėtų aiškų gidą, kur vykti ir ką pamatyti 2026 metais“, – pridūrė ji.

  • Biržų krašto muziejus „Sėla“ ieško salės budėtojo: ką reikės daryti ir iki kada teikti dokumentus

    Biržų krašto muziejus „Sėla“ ieško salės budėtojo: ką reikės daryti ir iki kada teikti dokumentus

    Biržų rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga Biržų krašto muziejus „Sėla“ paskelbė atranką į Lankytojų aptarnavimo, edukacijos ir komunikacijos skyriaus salės budėtojo pareigas. Darbo vieta nurodoma Biržuose, J. Radvilos gatvėje.

    Įstaiga informuoja, kad pareiginė alga siejama su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu minimaliu atlygiu. Kandidatams svarbu įvertinti, kad tai yra atsakingas darbas muziejaus ekspozicijų aplinkoje, kur prioritetas teikiamas saugumui ir lankytojų aptarnavimui.

    Darbo pobūdis muziejuje

    Salės budėtojas jam paskirtose patalpose atsako už eksponatų saugumą ir ekspozicijos tvarką. Taip pat prižiūri švarą ir bendrą tvarką ekspozicijų salėse, stebi lankytojų srautą ir situacijas, kurios galėtų kelti riziką muziejaus vertybėms.

    Kasdienėse situacijose darbuotojas suteikia lankytojams būtiniausią informaciją, o pastebėjęs netinkamą elgesį mandagiai perspėja. Muziejus pabrėžia, kad lankytojams svarbus ir darbuotojo bendravimas, todėl tikimasi paslaugumo bei mandagumo.

    Kokie reikalavimai keliami kandidatui?

    Muziejus nurodo, kad pretendentas turi būti tvarkingas, pasitempęs, paslaugus ir mandagus. Nors atrankos skelbime neišskiriami formalūs išsilavinimo ar darbo patirties kriterijai, tokiose pareigose dažnai vertinamas gebėjimas bendrauti su lankytojais ir greitai reaguoti į netikėtas situacijas.

    Taip pat svarbi atsakomybė ir dėmesingumas, nes salės budėtojas yra vienas pagrindinių žmonių, padedančių užtikrinti, kad ekspozicijos būtų saugios ir prieinamos lankytojams. Atrankos būdas nurodomas pokalbis.

    Dokumentai ir terminas

    Pretendentai privalo pateikti prašymą dalyvauti atrankoje, asmens tapatybę liudijantį dokumentą ar jo kopiją, gyvenimo aprašymą ir savo privalumų sąrašą. Dokumentus galima pateikti asmeniškai, elektroniniu paštu arba registruotu laišku.

    Skelbiama, kad dokumentai priimami iki 2026 metų gegužės 26 dienos 17 valandos. Jie teikiami Biržų krašto muziejaus „Sėla“ Buhalterinės apskaitos ir personalo skyriui Biržuose, J. Radvilos gatvėje, o papildoma informacija teikiama nurodytais telefono numeriais.

  • Sarmatiškas XVIII amžiaus dvaras iš Moniakų: kaip jis atsidūrė Janovece ir ką ten galima pamatyti

    Sarmatiškas XVIII amžiaus dvaras iš Moniakų: kaip jis atsidūrė Janovece ir ką ten galima pamatyti

    XVIII amžiaus dvaras, statytas šlėktoms

    Medinis dvaras Moniakų kaime buvo pastatytas 1760 metais Jakubo Wierzbickio ir jo sūnaus Jaceko iniciatyva. Abu jie priklausė vidutiniškai pasiturinčiai šlėktai, o pastatas atspindėjo tuo metu paplitusį Lenkijos dvarų modelį.

    Dvaras buvo septynių ašių, dengtas vadinamuoju lenkišku stogu su gontų danga. Viduje vyravo aiški, simetriška planinė struktūra: devynios patalpos pirmajame aukšte ir viena mažame viršutiniame aukštelyje.

    Nuo privačios nuosavybės iki iškėlimo

    1858 metais dvaras perėjo Zembrzuskų šeimai, kuri jį valdė iki 1944 metų. Per šį laikotarpį pastatas buvo remontuotas ir perstatytas, o ryškiausi pokyčiai įgyvendinti 1909 metais.

    Rekonstrukcija buvo atlikta pagal architekto Kazimierzo Skórewicziaus projektą, pritaikant pastatą tuometinei patriotinei stilistikai, kuri siekė pabrėžti istorines formas. Dėl šios priežasties Moniakų dvaras dažnai minimas kaip vienas sėkmingesnių restauravimo pavyzdžių architekto kūryboje.

    Po Antrojo pasaulinio karo dvaras buvo nacionalizuotas ir ilgainiui pradėjo nykti. Situacija pasikeitė 1977 metais, kai, siekiant išsaugoti vertingą medinės architektūros pavyzdį, pastatas buvo perkeltas į Janovecą ir pastatytas prie pilies parko teritorijos.

    Ką šiandien galima pamatyti Janovece?

    Šiandien dvaro interjeruose lankytojams pristatomas dvarams būdingas istorinis apstatymas ir ekspozicija, siejama su paskutiniais savininkais. Pastate atkurtos ir rodomos tokios erdvės kaip priemenė, valgomasis, salonas, šeimininkų kambariai bei biblioteka.

    Palėpėje įrengti svečių kambariai, iš kurių atsiveria Vyslos slėnio panorama, o dalis patalpų pritaikyta muziejaus veiklai. Greta dvaro suformuota ir platesnė etnografinė ekspozicija, kurioje galima pamatyti regionui būdingus ūkinius pastatus.

    Į Janoveco kompleksą kartu perkelti ir kiti tradicinės kaimo architektūros statiniai, tarp jų kluonas, svirnas bei lamusas. Tokia struktūra leidžia vienoje vietoje susidaryti aiškesnį vaizdą, kaip atrodė dvaro ir kaimo ūkio aplinka bei kaip ji keitėsi bėgant laikui.

  • Viekšnių vaistinės muziejaus fasadas atnaujinamas: kokie darbai numatyti ir kas juos finansuoja

    Viekšniuose pradėti Viekšnių vaistinės muziejaus pastato fasado tvarkybos darbai. Savivaldybė skelbia, kad šis etapas skirtas išsaugoti kultūros paveldo objektą ir pagerinti jo išorinę būklę.

    Planuojama atnaujinti pastato išorę kompleksiškai: perdažyti fasadą, pakeisti ar suremontuoti susidėvėjusias fasado lentas. Taip pat numatyta sutvarkyti medines architektūrines detales, kad būtų išlaikytas autentiškas pastato vaizdas.

    Didesnis dėmesys bus skiriamas langams, durims ir langinėms: jos bus remontuojamos ir perdažomos, tvarkomi vyriai bei kitos tvirtinimo dalys. Pasak projekto vykdytojų, tai turėtų padėti apsaugoti medieną nuo drėgmės ir spartesnio nusidėvėjimo.

    Mažeikių rajono savivaldybė nurodo, kad darbai svarbūs ne tik estetikai, bet ir pačiai konstrukcijų apsaugai. Sutvarkytas fasadas turėtų prisidėti prie patrauklesnės muziejaus aplinkos lankytojams ir vietos bendruomenei.

    Projektas finansuojamas Mažeikių rajono savivaldybės ir bendrovės „ORLEN Lietuva“ lėšomis. Rangos darbus atlieka UAB „Telšių meistras“.

  • Paskelbė gražiausių 2026-ųjų muziejų sąrašą: jame ir vienintelis iš ES, esantis Šeduvoje

    Paskelbė gražiausių 2026-ųjų muziejų sąrašą: jame ir vienintelis iš ES, esantis Šeduvoje

    Paskelbti 2026 metų laureatai

    Tarptautinis architektūros apdovanojimas Prix Versailles paskelbė 2026 metų gražiausių pasaulio muziejų sąrašą. Į trumpąjį septynetą pateko projektai iš Azijos, Artimųjų Rytų, Šiaurės Amerikos ir Europos.

    Komisija vertina ne vien pastato estetiką, bet ir tai, kaip architektūra veikia lankytojo patirtį, kaip suvaldoma erdvė, šviesa, maršrutai ir muziejaus santykis su aplinka. Šių metų atrankoje akcentuota ir pastatų kuriama pasakojimo galia.

    „2026 metų gražiausių muziejų sąrašas išsiskiria architektūrinių interpretacijų ir ekspozicijų scenografijos kokybe, vietoms suteikiančia ypatingą pasakojimo galią“, – sakė Prix Versailles generalinis sekretorius Jérôme Gouadain.

    „Tikimės, kad šios vietos bus įkvėpimo šaltinis visiems, kurie dirba dėl bendrojo žmonijos gėrio“, – pridūrė jis.

    Vienintelis ES muziejus – Šeduvoje

    Vienintelis Europos Sąjungos muziejus, patekęs į 2026 metų sąrašą, yra Šeduvoje, Radviliškio rajono savivaldybėje. Tai muziejus „The Lost Shtetl“, dar vadinamas Šeduvos žydų muziejumi.

    Muziejus pristato žydų bendruomenių istoriją per konkretaus miestelio pasakojimus, šeimų likimus, tradicijas ir kasdienybę. Terminas štetlas jidiš kalba reiškia mažą miestą, taip Rytų Europos žydai vadino savo vietos bendruomenes.

    Projektą kūrė suomis architektas Raineris Mahlamäki, anksčiau suprojektavęs Lenkijos žydų istorijos muziejų Varšuvoje. Koncepcijoje pabrėžiama, kad dinamiški stogų siluetai primena mažo miestelio užstatymą, o ekspozicijos išdėstomos tarsi atskiruose namuose.

    Pastato plotas viršija 3 400 kvadratinių metrų, o greta įrengtas memorialinis parkas suprantamas kaip vientiso pasakojimo tąsa. Toks sprendimas atitinka šiuolaikinę muziejų kryptį, kai pastatas ir aplinka veikia kaip vienas patyrimas, o ne tik ekspozicijos fonas.

    Kokie muziejai įtraukti į sąrašą

    Prix Versailles 2026 metų trumpajame sąraše iš viso įvardyti septyni muziejai. Tarp jų minimi Abu Dabyje, Šendžene, Guangdžou, Tokijuje, Arlingtone ir Taškente esantys projektai, kurių autoriai – nuo Normano Fosterio iki „Zaha Hadid Architects“.

    Prix Versailles taip pat skelbia, kad daliai laureatų vėliau suteikiami papildomi pasauliniai titulai už interjerą arba eksterjerą. Šie apdovanojimai paprastai anonsuojami metų pabaigoje, jau įvertinus platesnį pateiktų projektų kontekstą.

    Architektūros konkursai muziejų kategorijoje vis dažniau pabrėžia tvarumą, ilgaamžiškas medžiagas ir jautrų įsiliejimą į vietos istoriją. Šeduvos atvejis išsiskiria tuo, kad įvertinta ne tik forma, bet ir atminties, bendruomenės bei pasakojimo funkcija.