CP v2

Tag: Muziejai

  • Biržų krašto muziejus „Sėla“ ieško salės budėtojo: ką reikės daryti ir iki kada teikti dokumentus

    Biržų krašto muziejus „Sėla“ ieško salės budėtojo: ką reikės daryti ir iki kada teikti dokumentus

    Biržų rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga Biržų krašto muziejus „Sėla“ paskelbė atranką į Lankytojų aptarnavimo, edukacijos ir komunikacijos skyriaus salės budėtojo pareigas. Darbo vieta nurodoma Biržuose, J. Radvilos gatvėje.

    Įstaiga informuoja, kad pareiginė alga siejama su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu minimaliu atlygiu. Kandidatams svarbu įvertinti, kad tai yra atsakingas darbas muziejaus ekspozicijų aplinkoje, kur prioritetas teikiamas saugumui ir lankytojų aptarnavimui.

    Darbo pobūdis muziejuje

    Salės budėtojas jam paskirtose patalpose atsako už eksponatų saugumą ir ekspozicijos tvarką. Taip pat prižiūri švarą ir bendrą tvarką ekspozicijų salėse, stebi lankytojų srautą ir situacijas, kurios galėtų kelti riziką muziejaus vertybėms.

    Kasdienėse situacijose darbuotojas suteikia lankytojams būtiniausią informaciją, o pastebėjęs netinkamą elgesį mandagiai perspėja. Muziejus pabrėžia, kad lankytojams svarbus ir darbuotojo bendravimas, todėl tikimasi paslaugumo bei mandagumo.

    Kokie reikalavimai keliami kandidatui?

    Muziejus nurodo, kad pretendentas turi būti tvarkingas, pasitempęs, paslaugus ir mandagus. Nors atrankos skelbime neišskiriami formalūs išsilavinimo ar darbo patirties kriterijai, tokiose pareigose dažnai vertinamas gebėjimas bendrauti su lankytojais ir greitai reaguoti į netikėtas situacijas.

    Taip pat svarbi atsakomybė ir dėmesingumas, nes salės budėtojas yra vienas pagrindinių žmonių, padedančių užtikrinti, kad ekspozicijos būtų saugios ir prieinamos lankytojams. Atrankos būdas nurodomas pokalbis.

    Dokumentai ir terminas

    Pretendentai privalo pateikti prašymą dalyvauti atrankoje, asmens tapatybę liudijantį dokumentą ar jo kopiją, gyvenimo aprašymą ir savo privalumų sąrašą. Dokumentus galima pateikti asmeniškai, elektroniniu paštu arba registruotu laišku.

    Skelbiama, kad dokumentai priimami iki 2026 metų gegužės 26 dienos 17 valandos. Jie teikiami Biržų krašto muziejaus „Sėla“ Buhalterinės apskaitos ir personalo skyriui Biržuose, J. Radvilos gatvėje, o papildoma informacija teikiama nurodytais telefono numeriais.

  • Sarmatiškas XVIII amžiaus dvaras iš Moniakų: kaip jis atsidūrė Janovece ir ką ten galima pamatyti

    Sarmatiškas XVIII amžiaus dvaras iš Moniakų: kaip jis atsidūrė Janovece ir ką ten galima pamatyti

    XVIII amžiaus dvaras, statytas šlėktoms

    Medinis dvaras Moniakų kaime buvo pastatytas 1760 metais Jakubo Wierzbickio ir jo sūnaus Jaceko iniciatyva. Abu jie priklausė vidutiniškai pasiturinčiai šlėktai, o pastatas atspindėjo tuo metu paplitusį Lenkijos dvarų modelį.

    Dvaras buvo septynių ašių, dengtas vadinamuoju lenkišku stogu su gontų danga. Viduje vyravo aiški, simetriška planinė struktūra: devynios patalpos pirmajame aukšte ir viena mažame viršutiniame aukštelyje.

    Nuo privačios nuosavybės iki iškėlimo

    1858 metais dvaras perėjo Zembrzuskų šeimai, kuri jį valdė iki 1944 metų. Per šį laikotarpį pastatas buvo remontuotas ir perstatytas, o ryškiausi pokyčiai įgyvendinti 1909 metais.

    Rekonstrukcija buvo atlikta pagal architekto Kazimierzo Skórewicziaus projektą, pritaikant pastatą tuometinei patriotinei stilistikai, kuri siekė pabrėžti istorines formas. Dėl šios priežasties Moniakų dvaras dažnai minimas kaip vienas sėkmingesnių restauravimo pavyzdžių architekto kūryboje.

    Po Antrojo pasaulinio karo dvaras buvo nacionalizuotas ir ilgainiui pradėjo nykti. Situacija pasikeitė 1977 metais, kai, siekiant išsaugoti vertingą medinės architektūros pavyzdį, pastatas buvo perkeltas į Janovecą ir pastatytas prie pilies parko teritorijos.

    Ką šiandien galima pamatyti Janovece?

    Šiandien dvaro interjeruose lankytojams pristatomas dvarams būdingas istorinis apstatymas ir ekspozicija, siejama su paskutiniais savininkais. Pastate atkurtos ir rodomos tokios erdvės kaip priemenė, valgomasis, salonas, šeimininkų kambariai bei biblioteka.

    Palėpėje įrengti svečių kambariai, iš kurių atsiveria Vyslos slėnio panorama, o dalis patalpų pritaikyta muziejaus veiklai. Greta dvaro suformuota ir platesnė etnografinė ekspozicija, kurioje galima pamatyti regionui būdingus ūkinius pastatus.

    Į Janoveco kompleksą kartu perkelti ir kiti tradicinės kaimo architektūros statiniai, tarp jų kluonas, svirnas bei lamusas. Tokia struktūra leidžia vienoje vietoje susidaryti aiškesnį vaizdą, kaip atrodė dvaro ir kaimo ūkio aplinka bei kaip ji keitėsi bėgant laikui.

  • Viekšnių vaistinės muziejaus fasadas atnaujinamas: kokie darbai numatyti ir kas juos finansuoja

    Viekšniuose pradėti Viekšnių vaistinės muziejaus pastato fasado tvarkybos darbai. Savivaldybė skelbia, kad šis etapas skirtas išsaugoti kultūros paveldo objektą ir pagerinti jo išorinę būklę.

    Planuojama atnaujinti pastato išorę kompleksiškai: perdažyti fasadą, pakeisti ar suremontuoti susidėvėjusias fasado lentas. Taip pat numatyta sutvarkyti medines architektūrines detales, kad būtų išlaikytas autentiškas pastato vaizdas.

    Didesnis dėmesys bus skiriamas langams, durims ir langinėms: jos bus remontuojamos ir perdažomos, tvarkomi vyriai bei kitos tvirtinimo dalys. Pasak projekto vykdytojų, tai turėtų padėti apsaugoti medieną nuo drėgmės ir spartesnio nusidėvėjimo.

    Mažeikių rajono savivaldybė nurodo, kad darbai svarbūs ne tik estetikai, bet ir pačiai konstrukcijų apsaugai. Sutvarkytas fasadas turėtų prisidėti prie patrauklesnės muziejaus aplinkos lankytojams ir vietos bendruomenei.

    Projektas finansuojamas Mažeikių rajono savivaldybės ir bendrovės „ORLEN Lietuva“ lėšomis. Rangos darbus atlieka UAB „Telšių meistras“.

  • Paskelbė gražiausių 2026-ųjų muziejų sąrašą: jame ir vienintelis iš ES, esantis Šeduvoje

    Paskelbė gražiausių 2026-ųjų muziejų sąrašą: jame ir vienintelis iš ES, esantis Šeduvoje

    Paskelbti 2026 metų laureatai

    Tarptautinis architektūros apdovanojimas Prix Versailles paskelbė 2026 metų gražiausių pasaulio muziejų sąrašą. Į trumpąjį septynetą pateko projektai iš Azijos, Artimųjų Rytų, Šiaurės Amerikos ir Europos.

    Komisija vertina ne vien pastato estetiką, bet ir tai, kaip architektūra veikia lankytojo patirtį, kaip suvaldoma erdvė, šviesa, maršrutai ir muziejaus santykis su aplinka. Šių metų atrankoje akcentuota ir pastatų kuriama pasakojimo galia.

    „2026 metų gražiausių muziejų sąrašas išsiskiria architektūrinių interpretacijų ir ekspozicijų scenografijos kokybe, vietoms suteikiančia ypatingą pasakojimo galią“, – sakė Prix Versailles generalinis sekretorius Jérôme Gouadain.

    „Tikimės, kad šios vietos bus įkvėpimo šaltinis visiems, kurie dirba dėl bendrojo žmonijos gėrio“, – pridūrė jis.

    Vienintelis ES muziejus – Šeduvoje

    Vienintelis Europos Sąjungos muziejus, patekęs į 2026 metų sąrašą, yra Šeduvoje, Radviliškio rajono savivaldybėje. Tai muziejus „The Lost Shtetl“, dar vadinamas Šeduvos žydų muziejumi.

    Muziejus pristato žydų bendruomenių istoriją per konkretaus miestelio pasakojimus, šeimų likimus, tradicijas ir kasdienybę. Terminas štetlas jidiš kalba reiškia mažą miestą, taip Rytų Europos žydai vadino savo vietos bendruomenes.

    Projektą kūrė suomis architektas Raineris Mahlamäki, anksčiau suprojektavęs Lenkijos žydų istorijos muziejų Varšuvoje. Koncepcijoje pabrėžiama, kad dinamiški stogų siluetai primena mažo miestelio užstatymą, o ekspozicijos išdėstomos tarsi atskiruose namuose.

    Pastato plotas viršija 3 400 kvadratinių metrų, o greta įrengtas memorialinis parkas suprantamas kaip vientiso pasakojimo tąsa. Toks sprendimas atitinka šiuolaikinę muziejų kryptį, kai pastatas ir aplinka veikia kaip vienas patyrimas, o ne tik ekspozicijos fonas.

    Kokie muziejai įtraukti į sąrašą

    Prix Versailles 2026 metų trumpajame sąraše iš viso įvardyti septyni muziejai. Tarp jų minimi Abu Dabyje, Šendžene, Guangdžou, Tokijuje, Arlingtone ir Taškente esantys projektai, kurių autoriai – nuo Normano Fosterio iki „Zaha Hadid Architects“.

    Prix Versailles taip pat skelbia, kad daliai laureatų vėliau suteikiami papildomi pasauliniai titulai už interjerą arba eksterjerą. Šie apdovanojimai paprastai anonsuojami metų pabaigoje, jau įvertinus platesnį pateiktų projektų kontekstą.

    Architektūros konkursai muziejų kategorijoje vis dažniau pabrėžia tvarumą, ilgaamžiškas medžiagas ir jautrų įsiliejimą į vietos istoriją. Šeduvos atvejis išsiskiria tuo, kad įvertinta ne tik forma, bet ir atminties, bendruomenės bei pasakojimo funkcija.

  • Baselyje į Cezanne parodą su maudymosi kostiumėliais: muziejus vienai dienai įleido nemokamai

    Baselyje į Cezanne parodą su maudymosi kostiumėliais: muziejus vienai dienai įleido nemokamai

    Baselyje, netoli miesto įsikūrusioje Fondation Beyeler, gegužės 1 dieną lankytojai buvo pakviesti į Paulo Cezanne parodą neįprastu būdu: atvykti su maudymosi kostiumėliais. Tą vienos dienos akciją pasirinkusieji sutaupė įprastą įėjimo mokestį ir į parodą pateko nemokamai.

    Muziejus skelbė, kad standartinis bilietas tądien kainavo 25 Šveicarijos frankus, tai yra apie 27 eurus. Dalis svečių pasirodė su papildomais atributais, pavyzdžiui, maudymosi kepurėlėmis, kai kurie vaikščiojo basi ir, esant geram orui, leido laiką muziejaus sode.

    „Iš pradžių man tai atrodė gana absurdiška, bet idėja patiko, ir man pasirodė drąsu, kad muziejus ryžtasi tokiam sumanymui. Pagalvojau: gerai, įsitrauksiu ir ateisiu“, – sakė parodos lankytojas Julien Rondez.

    Idėja susieta su Cezanne kūriniais

    Vienos dienos renginys pavadintas Mauduolių diena, o jo koncepciją pasiūlė italų menininkas Maurizio Cattelan. Organizatorių sumanymas buvo ne tik sukurti šventišką nuotaiką, bet ir paskatinti žiūrovą kitaip pajusti parodos temą.

    Parodoje daug dėmesio skiriama Cezanne kūrinių serijai Mauduoliai, kurioje vaizduojamos nuogos figūros, įkomponuotos gamtoje, o kūnas ir peizažas tarsi susilieja. Muziejus akcentuoja, kad maudymosi apranga simboliškai priartina lankytoją prie šio motyvo ir padeda patirti kūrinius ne vien pro tradicinio etiketo prizmę.

    Muziejai ieško naujų auditorijų

    Toks formatas atspindi platesnę tendenciją, kai muziejai ir galerijos Europoje ieško būdų pritraukti platesnę publiką ir paskatinti žmones sugrįžti į kultūros erdves. Pastaraisiais metais daugėja teminių vakarų, interaktyvių ekskursijų, bendruomeninių renginių ir akcijų, kurios mažina psichologinį barjerą tiems, kurie muziejų vis dar laiko pernelyg formalia vieta.

    Fondation Beyeler atstovai pabrėžė dialogo tarp meno ir žiūrovo svarbą, o renginį pristatė kaip žaismingą kvietimą išeiti iš komforto zonos, išlaikant pagarbą kūriniams. Cezanne paroda Baselyje veiks iki 2026 metų gegužės 25 dienos.

  • Ruzguose atidarytas „Širdies kartų“ muziejus: trejus metus rinkti eksponatai tapo gyva atmintimi

    Ruzguose gegužės 2 dieną duris atvėrė „Širdies kartų“ muziejus – bendruomenės iniciatyva sukurta erdvė, kurioje kaupiami vietos žmonių šeimų pasakojimai, buities daiktai ir fotografijos. Atidarymas sutapo su artėjančia Motinos diena, todėl renginyje netrūko padėkų šeimoms ir kartų ryšį stiprinančių akcentų.

    Naujoji erdvė siekia ne tik pristatyti praeitį, bet ir ją „įdarbinti“ šiandienai: muziejus planuojamas kaip vieta susitikimams, edukacijoms ir vietos istorijos pažinimui. Tokie maži, vietos žmonių kuriami muziejai pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau tampa bendruomeniškumo centru, o ne vien eksponatų saugykla.

    Atidaryme dalyvavę svečiai pabrėžė, kad muziejaus atsiradimas yra nuoseklaus darbo rezultatas. Susirinkusiuosius sveikino Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė ir Ruzgų bendruomenės pirmininkė Jūratė Statkuvienė, dėkodamos už istorinės atminties išsaugojimą ir iniciatyvumą.

    „Kai žmonės atneša šeimos relikvijas, jie perduoda ne tik daiktus, bet ir pasitikėjimą, kad jų istorija bus išgirsta“, – sakė Jūratė Statkuvienė.

    Muziejaus idėjos iniciatorė yra J. Statkuvienė, o eksponatai rinkti trejus metus. Gyventojai dovanojo papuošalų, namų apyvokos reikmenų, drabužių, nuotraukų ir kitų šeimos relikvijų, kurios liudija krašto kasdienybę, tradicijas ir gyvenimo būdą skirtingais laikotarpiais.

    Šventinę nuotaiką renginyje kūrė Telšių kultūros centro folkloro ansamblis „Spigėns“ ir kiti atlikėjai. Bendruomenė tikisi, kad „Širdies kartų“ muziejus taps vieta, į kurią norėsis sugrįžti ne tik dėl eksponatų, bet ir dėl gyvo pasakojimo apie žmones, kūrusius šį kraštą.

  • Lenkijos istorija vienoje vietoje: „Focus.pl“ žada naujausius atradimus ir įvykius

    Lenkijos istorija vienoje vietoje: „Focus.pl“ žada naujausius atradimus ir įvykius

    „Focus.pl“ pristato istorijos skiltį, kurioje žada apžvelgti naujausius straipsnius apie Lenkijos ir pasaulio praeitį, svarbius įvykius, iškilius žmones bei archeologinius atradimus. Platforma akcentuoja, kad turinys bus nuolat atnaujinamas ir orientuotas į skaitytojams aktualias temas.

    Istorijos turinys pastaraisiais metais išgyvena pakilimą: auditorija ieško ne tik datų ir faktų, bet ir paaiškinimų, kaip praeities sprendimai veikia šiandienos politiką, ekonominius pasirinkimus ar visuomenės nuotaikas. Tam įtakos turi ir skaitmeninių archyvų plėtra, ir muziejų bei universitetų atveriamos kolekcijos, kurios vis dažniau pasiekia plačiąją visuomenę.

    Archeologijos tematika taip pat keičiasi: šalia tradicinių kasinėjimų vis dažniau naudojami neinvaziniai metodai, tokie kaip nuotoliniai tyrimai ir 3D modeliavimas. Tai leidžia greičiau identifikuoti galimas radimvietes, tiksliau dokumentuoti radinius ir pristatyti rezultatus taip, kad jie būtų suprantami ne tik specialistams.

    „Focus.pl“ turinį sieja su platesniu gyvenimo būdo kontekstu ir pabrėžia, kad rašo apie tai, kas realiai daro įtaką gyvenimo kokybei. Tokia kryptis atitinka dabartinę tendenciją istoriją pasakoti per kasdienybės prizmę: nuo miestų raidos ir technologijų iki šeimos istorijų, migracijos ir kultūros pokyčių.

    Vis dėlto skaitytojams svarbu kritiškai vertinti istorinius pasakojimus ir atskirti moksliniais tyrimais pagrįstas interpretacijas nuo sensacingų supaprastinimų. Patikimiausi tekstai paprastai remiasi pirminiais šaltiniais, ekspertų komentarais ir aiškiai nurodo, kur baigiasi faktai ir prasideda hipotezės.

    „Focus.pl“ skiltis gali tapti patogia vieta greitai sekti istorijos temų naujienas, tačiau norint gilesnio supratimo verta ieškoti platesnio konteksto: lyginti skirtingas interpretacijas, domėtis tyrimų metodika ir stebėti, kaip nauji atradimai koreguoja ankstesnes išvadas.