Tag: Muzikos industrija

  • ZAiKS apie DI kultūroje: kur baigiasi algoritmas ir prasideda autorius, nuo ko priklauso atlygis

    DI iššūkis autorių teisėms

    Spartus dirbtinio intelekto vystymasis keičia ne tik tai, kaip kuriama ir platinama muzika bei vaizdo turinys, bet ir tai, kaip vertinama autorystė. Kartu auga ir praktiniai klausimai: kas laikytina kūriniu, kas tik sugeneruotu rezultatu, o už ką turi būti mokamas atlygis.

    Lenkijos autorių organizacija ZAiKS teigia, kad technologijų pažanga pati savaime nereiškia autorių teisių pabaigos. Organizacijos atstovai pabrėžia, jog lemiama riba yra žmogaus kūrybinė kontrolė ir sprendimų svoris galutiniame rezultate.

    Ar DI sukurtas darbas yra kūrinys?

    ZAiKS generalinis direktorius Karolis Koščinskis primena, kad autorių teisė per daugiau nei du šimtmečius prisitaikė prie ne vienos technologinės revoliucijos. Nuo spaudos iki interneto, jo teigimu, kiekvieną kartą buvo rasti sprendimai, leidę kūrėjams išlaikyti pajamas ir aiškesnes taisykles rinkoje.

    Jis taip pat atkreipia dėmesį į vartotojų lūkesčius: auditorija dažnai ieško originalumo, emocijos ir autentiškumo, o masiškai generuojamas turinys neretai vertinamas kaip pasikartojantis. Dėl to DI produktai kultūroje ne visada prilyginami žmogaus kūrybai.

    „Tai nėra kūriniai, nes jų nesukūrė žmogus. Tai dariniai, sudaryti remiantis esamais kūriniais, o žmonės tikisi originalumo ir emocijos“, – sakė Karolis Koščinskis.

    Ką lemia žmogaus indėlis?

    Praktikoje riba tarp įrankio ir autoriaus ne visada akivaizdi, todėl ZAiKS akcentuoja pagrindinį kriterijų: kiek kūrybinių pasirinkimų padaro žmogus. Organizacijos požiūriu, vien tik užklausos suformulavimas ar automatiškai sugeneruotos medžiagos priėmimas dar nėra pakankamas autorystei pagrįsti.

    ZAiKS nurodo, kad DI gali būti naudojamas kūrybos procese, jei žmogus išlaiko kūrybinę kontrolę ir priima esminius sprendimus, kas laikytina galutiniu kūriniu. Tačiau atlygio klausimu taikoma aiški praktinė nuostata: jei dalis rezultato sugeneruota DI, už tą dalį autorinis atlygis nemokamas.

    Organizacija pabrėžia, kad ateityje didesnę reikšmę turės sutartys, kurios gali lanksčiau apibrėžti naudojimo teises ir atsiskaitymo principus, ypač sparčiai kintant platformoms ir turinio gamybos priemonėms.

    Finansiniai duomenys rodo, kad kolektyvinio teisių administravimo modelis išlieka svarbus skaitmeninėje rinkoje. ZAiKS skelbia, kad 2025 metais kūrėjams paskirstė rekordinę maždaug 157 000 000 eurų sumą, iš kurių apie 28 000 000 eurų sudarė pajamos iš interneto.

  • ZAiKS apie dirbtinį intelektą kultūroje: kas laikoma kūriniu ir kaip keisis autorinis atlygis?

    DI kelia naujus klausimus

    Sparti dirbtinio intelekto plėtra keičia ne tik tai, kaip kuriama ir platinama muzika ar vaizdo turinys, bet ir tai, kaip apibrėžiama autorystė. Kūrėjų teisių organizacijos vis dažniau susiduria su situacijomis, kai DI sugeneruoti rezultatai primena žmonių darbus, tačiau teisiškai jų statusas nėra toks pats.

    Lenkijos autorių teisių asociacija ZAiKS pabrėžia, kad esminis klausimas išlieka paprastas: ar kūrinys atsirado dėl žmogaus kūrybinių sprendimų, ar tai tėra algoritmo sugeneruotas rezultatas. Nuo šios ribos priklauso ir registravimo galimybės, ir išmokos autoriams.

    Kada darbas laikomas kūriniu?

    ZAiKS vadovybė akcentuoja, kad autorinių teisių sistemos pagrindas yra žmogaus kūryba, todėl vien DI sugeneruotas turinys savaime nėra prilyginamas kūriniui. Organizacijos logika remiasi principu, kad autorių teisės saugo originalią kūrybinę išraišką, atsiradusią dėl žmogaus veiklos.

    Praktikoje tai reiškia, kad DI gali būti naudojamas kaip įrankis, tačiau lemiamą vaidmenį turi atlikti žmogus: pasirinkti kryptį, priimti kūrybinius sprendimus, atrinkti galutinę versiją. Kuo daugiau realios kūrybinės kontrolės išlaiko autorius, tuo aiškesnės prielaidos kūrinį vertinti kaip saugotiną.

    „Tai nėra kūriniai, nes jų nesukūrė žmogus. Tai dariniai, sukurti remiantis esamais kūriniais. Žmonės tikisi originalumo ir emocijų, taip pat įsitikinimo, kad kažkas pasakoja apie tai, ką pats išgyveno. Dirbtinis intelektas to neužtikrins“, – sakė Karolis Kościńskis.

    ZAiKS taip pat nurodo taikantis praktinį atskyrimą: jeigu kūrinio dalis sugeneruota DI, už tą dalį autorinis atlygis nemokamas. Tokiu būdu siekiama atspindėti realų indėlį ir išvengti situacijų, kai atlyginama už ne žmogaus kūrybinį darbą.

    Pinigų srautai rodo, kad modelis veikia

    Organizacija teigia bendradarbiaujanti su didžiausiomis transliavimo ir vaizdo turinio platformomis, o tai leidžia efektyviau administruoti licencijas ir surinkti atlygius už kūrinių panaudojimą skaitmeninėje erdvėje. Skaitmeninis vartojimas tapo viena svarbiausių autorių pajamų krypčių, todėl aiškios taisyklės dėl DI įgauna dar didesnę reikšmę.

    Finansiniai rezultatai rodo augantį interneto vaidmenį. ZAiKS skelbė, kad 2025 metais kūrėjams paskirstė rekordinę maždaug 158 000 000 eurų sumą, iš jų apie 28 000 000 eurų sudarė pajamos iš interneto.

    Autorinės teisės prisitaikys

    ZAiKS pozicija remiasi nuostata, kad autorinių teisių sistema per pastaruosius kelis šimtmečius ne kartą atlaikė technologines permainas, todėl prisitaikys ir prie DI. Svarbiausiu instrumentu, organizacijos vertinimu, išliks sutartys ir licencijavimo praktika, kuri gali greitai reaguoti į naujus turinio kūrimo bei platinimo būdus.

    Kultūros sektoriuje šis prisitaikymas greičiausiai reikš aiškesnius standartus, kaip deklaruojamas žmogaus indėlis ir kaip atskiriama DI sugeneruota dalis. Tai svarbu ne tik organizacijoms, administruojančioms teises, bet ir patiems kūrėjams bei platformoms, kad atlygio taisyklės būtų suprantamos ir prognozuojamos.

  • Taylor Swift imasi ginklų prieš DI: saugo balsą ir įvaizdį, kad klastotės nebeveiktų

    Taylor Swift imasi ginklų prieš DI: saugo balsą ir įvaizdį, kad klastotės nebeveiktų

    Nauja kryptis kovojant su klastotėmis

    Taylor Swift pateikė naujas paraiškas registruoti prekių ženklus, apimančius jos balso įrašus ir sceninį įvaizdį. Teisininkai tai vertina kaip prevencinį žingsnį, skirtą apsisaugoti nuo vis tikroviškesnių DI sukurtų klastočių.

    Pastaraisiais metais pramogų industrijoje sparčiai plinta vadinamieji deepfake sprendimai, leidžiantys atkurti žmogaus balsą ir išvaizdą taip, kad klaidinantis turinys gali pasiekti socialinius tinklus ir transliavimo platformas per minutes. Dėl to žinomi atlikėjai ieško papildomų teisinių priemonių, kurios veiktų greičiau nei ilgi ginčai dėl autorinių teisių.

    Kaip veikia balso ženklo idėja

    Swift paraiškose numatyta registruoti vadinamuosius garso ženklus, tai yra konkrečius įrašus, kurie gali tapti atpažįstamu prekių ženklo elementu. Tokia apsauga taikoma rečiau nei logotipams ar pavadinimams, tačiau ji gali tapti svarbi, kai klastotojai imituoja balso manierą reklamuodami produktus ar paslaugas.

    Prekių ženklų teisės ekspertai pabrėžia, kad bandymas prekių ženklo registracija saugoti kalbamąjį žinomų žmonių balsą yra gana nauja praktika, kurios ribos teismuose dar nėra iki galo išbandytos. Vis dėlto tokia registracija gali sustiprinti argumentus, kai auditorijai sudaromas įspūdis, jog reklama ar įrašas yra oficialiai patvirtinti pačios atlikėjos.

    „Technologijos leidžia sukurti naują turinį, kuris imituoja atlikėjo balsą nekopijuojant senų įrašų, todėl atsiranda spraga, kurią prekių ženklai gali padėti užpildyti“, – sakė prekių ženklų teisės specialistas Joshas Gerbenas.

    Įvaizdis ir scena kaip teisinė apsauga

    Kita paraiška siejama su vizualiniu identitetu ir apima konkrečią scenos nuotrauką iš „Eras Tour“ koncerto. Tokia kryptis rodo, kad ginčų centre gali atsidurti ne tik veidas, bet ir lengvai atpažįstami atributai, kostiumai, sceninis stilius ar vizualinis „parašas“.

    Praktikoje tai gali būti svarbu, kai internete plinta DI sukurti vaizdai, naudojami apgaulingoms reklamoms, netikriems politiniams pareiškimams ar su atlikėjos vardu siejamam turiniui, kuris gali pakenkti reputacijai. Teisiniai įrankiai, paremti prekių ženklu, kai kuriais atvejais leidžia greičiau reaguoti į vartotojų klaidinimą nei vien remtis autorinėmis teisėmis.

    Tendencija, kuri gali išplisti

    Taylor Swift nėra vienintelė, bandanti iš anksto „užrakinti“ savo atpažįstamus bruožus. Anksčiau panašių veiksmų ėmėsi ir aktorius Matthew McConaughey, siekęs apsaugoti jo karjerai būdingą frazę, kad būtų aiškiau, kada ji naudojama komerciniais tikslais.

    Pati Swift jau seniai garsėja aktyviu prekės ženklo valdymu ir Jungtinėse Valstijose yra registravusi šimtus su savo kūryba susijusių ženklų, įskaitant albumų pavadinimus ir dainų frazes. Naujos paraiškos papildo šią strategiją laikotarpiu, kai DI generuojamas turinys daro reputacines rizikas kasdienybe, o pramogų verslas ieško universalių, greitai taikomų apsaugos modelių.