Tag: Nacionalinė mokėjimo agentūra

  • Pagavo bangą ežerų krašte: Zarasų ir Visagino projektai žada naujas darbo vietas ir turizmą

    Pagavo bangą ežerų krašte: Zarasų ir Visagino projektai žada naujas darbo vietas ir turizmą

    Spalio 15 dieną Vasaknų bendruomenės centre surengta Zarasų ir Visagino žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės konferencija Pagauk bangą: ką jau sukūrėme ir kur judame toliau. Į vieną erdvę susirinko institucijų, savivaldos, bendruomenių ir verslo atstovai, aptarę, kaip toliau auginti ežerų krašto ekonomiką per žuvininkystę, turizmą ir paslaugas.

    Renginyje akcentuota, kad regiono projektų sėkmę lemia partnerystė ir aiškūs prioritetai: patraukli pakrančių infrastruktūra, geresnės sąlygos žvejams, daugiau rekreacinių paslaugų bei tvaresni vietos verslo modeliai. Diskusijose taip pat paliesta, kaip užtikrinti, kad investicijos tarnautų ne tik sezonui, bet ir ilgesniam laikotarpiui.

    Bendradarbiavimas ir strategija

    Konferencijos dalyvius sveikino Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė, Visagino savivaldybės vicemeras Vitalius Besakirskas, Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento vadovas Tomas Keršys, Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovai ir ŽRVVG pirmininkas Arvydas Veikšra. Pabrėžta, kad vietos strategijos įgyvendinimas reikalauja ir administracinės kompetencijos, ir aktyvaus pareiškėjų įsitraukimo.

    ŽRVVG viešųjų ryšių specialistė Julija Goštautaitė-Adomavičienė priminė, kad organizacija veikia nuo 2009 metų ir jau įgyvendino ne vieną žuvininkystei skirtą vietos plėtros strategiją. Ji pristatė 2023–2027 metų strategijos priemones, kvietimų logiką ir ragino bendruomenes bei verslą laiku teikti paraiškas, nes konkurencija dėl finansavimo paprastai didėja artėjant kvietimų pabaigai.

    Ežerų krašto turizmo potencialas

    VšĮ Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro atstovai Natalija Sapožnikova ir Edgaras Bocevičius pristatė, kaip regiono vandens telkiniai ir pakrančių erdvės gali tapti stipriu traukos veiksniu. Dėmesys skirtas žvejybai pritaikytoms vietoms, poilsiautojų poreikiams bei tam, kaip paslaugų kokybė ir informacijos prieinamumas didina lankytojų srautus.

    Konferencijoje pabrėžta, kad rekreacinė žvejyba ir vandens turizmas vis dažniau siejami su tvarumo reikalavimais: mažesne tarša, triukšmo mažinimu, atsakingu elgesiu pakrantėse. Tai atsispindi ir naujuose vietos projektuose, kuriuose prioritetu tampa aplinkai draugiškesni sprendimai bei didesnė paslaugų įvairovė šeimoms.

    Projektai, kurie keičia kasdienybę

    Vasaknų bendruomenės pirmininkė Viktorija Šiukščiūtė pristatė projektą Vasaknos – žvejų Eldoradas, įgyvendintą ankstesnio laikotarpio lėšomis. Konferencijos dalyviai išgirdo bendruomenės kūrimosi istoriją ir pamatė, kaip nuoseklus darbas gali virsti realia infrastruktūra ir naujomis veiklomis vietoje.

    Taip pat pristatytas pirmasis pagal naująją strategiją įgyvendintas projektas „UAB „Vasaknos“ veiklos plėtra“. Įmonės vadovas Algirdas Šiukščius kartu su žmona Daiva supažindino su trumpalaikio apgyvendinimo ir žvejybos įrangos nuomos paslauga, kuriai įsigyti nupirkti trys moduliniai nameliai ir specializuota įranga, o projekto metu sukurtos dvi darbo vietos.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos atstovė Joana Širvinskaitė pristatė projektus, susijusius su rekreacinės žvejybos ir turizmo plėtra Zarasų mieste bei viešųjų pakrančių pritaikymu. Pasak jos, dalis darbų jau matomi praktiškai, o suplanuoti sprendimai turėtų pagerinti prieigą prie vandens telkinių, atnaujinti pakrančių erdves ir sustiprinti regiono patrauklumą lankytojams.

    Apie naujo verslo pradžios planus kalbėjo Arnoldas Būga, pristatęs projektą Tvarios žvejybos sprendimai Paščio ežere. Jis akcentavo, kad pareiškėjui svarbu pačiam giliai įsigilinti į projektinius įsipareigojimus, nes atsakomybė už rezultatus ir jų išlaikymą tenka vykdytojui.

    Projektu numatyta teikti aplinkai draugiškesnes žvejybos ir vandens turizmo paslaugas, naudojant turistinius plaustus su elektriniais varikliais ir kita įranga. Planuojama sukurti 1,5 etato darbo vietų, iš jų viena numatoma asmeniui iki 40 metų amžiaus.

    Konferencijos pabaigoje aptartos galimybės teikti paraiškas galiojantiems kvietimams, įskaitant veiklų projektus, kuriems gali būti finansuojama iki 100 proc. Antroje renginio dalyje dalyviai lankėsi „UAB „Vasaknos““, kur susipažino su įmonės veikla ir tiesiosios maisto tiekimo grandinės modeliu, kuris tampa vis aktualesnis ieškant didesnės pridėtinės vertės vietos gamintojams.

    Konferencijos žinutė išliko aiški: ežerų kraštui svarbiausia ne pavienės iniciatyvos, o nuosekli kryptis, sujungianti infrastruktūrą, paslaugų kokybę ir tvarumą. Organizatoriai tikisi, kad tokie susitikimai paskatins naują projektų bangą ir dar glaudesnį bendradarbiavimą regione.

  • Ūkininkams gera žinia: nuo spalio 16 dienos startuoja 2026 metų išmokos, numatyta 332 mln. eurų

    Ūkininkams gera žinia: nuo spalio 16 dienos startuoja 2026 metų išmokos, numatyta 332 mln. eurų

    Žemės ūkio ministerija pavedė Nacionalinei mokėjimo agentūrai pasirengti nuo spalio 16 dienos pradėti mokėti 2026 metų išankstines tiesiogines išmokas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą. Ministerijos vertinimu, jau spalį ūkininkus turėtų pasiekti apie 332 mln. eurų.

    Išankstinės išmokos yra Europos Sąjungos leidžiamas mechanizmas, skirtas ūkininkų apyvartinėms lėšoms sustiprinti dar iki galutinių patikrų pabaigos. Pagal galiojančią tvarką avansai gali būti mokami nuo spalio 16 dienos iki lapkričio 30 dienos.

    Išankstinės išmokos dalis negali viršyti 75 proc. pareiškėjui priklausančios bendros paramos sumos. Likusi dalis paprastai pervedama užbaigus visas administracines patikras, įvertinus neatitikimus, sankcijas ar kitus koregavimus ir nustačius galutinį išmokos dydį.

    „Šie metai žemdirbiams buvo kupini gamtos iššūkių, prie kurių prisidėjo ir išaugusios trąšų ir kuro kainos. Todėl labai svarbu, kad tiesioginės išmokos juos pasiektų kuo greičiau“, – sakė žemės ūkio viceministras Kęstas Spūdys.

    Kaip nurodo ministerija, avansai bus skiriami tiems pareiškėjams, kurių deklaruoti plotai atitinka paramos skyrimo reikalavimus ir kuriems jau atliktos būtinos administracinės patikros. Tai reiškia, kad išmokėjimo greitis priklausys ir nuo to, ar konkreti paraiška nepakliuvo į rizikos atranką, papildomus tikslinimus ar kontrolės procedūras.

    Išankstinės išmokos planuojamos pagal kelias strateginio plano intervencijas, tarp jų papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams, perskirstomoji pajamų parama tvarumui didinti, susietoji parama už baltyminius augalus, cukrinius runkelius, vaisius, uogas ir riešutus bei daržoves, taip pat ekologinės sistemos. Šios priemonės yra dalis bendros krypties, kuria ES žemės ūkio politika siekia derinti ūkių pajamas su aplinkosaugos ir tvarumo reikalavimais.

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad avansai nebus mokami už tas veiklas ir ekologines sistemas, kurių patikros dar nebus baigtos iki avansų mokėjimo laikotarpio pabaigos. Tarp tokių atvejų minimos dalis kompleksinės ekologinės sistemos veiklų ariamojoje žemėje, įskaitant neariminę tausojamąją žemdirbystę ir tarpinius pasėlius per žiemą, taip pat „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“ ir kai kurios šlapynių tvarkymo veiklos.

    Galutiniai išankstinių išmokų dydžiai tvirtinami žemės ūkio ministro įsakymu. Nacionalinė mokėjimo agentūra įprastai skelbia detalius mokėjimų grafikus ir paaiškinimus, kaip vertinamos paraiškos bei kokiais atvejais mokėjimai gali vėluoti dėl papildomų patikrų.

  • 87 proc. jaunųjų ūkininkų liko sektoriuje, bet LJŪJS įspėja: be paramos dalis neišsilaikys

    Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenys rodo, kad beveik 87 proc. jaunųjų ūkininkų, gavusių paramą įsikūrimui, ir toliau vykdo žemės ūkio veiklą. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga teigia, kad tai svarbus signalas apie priemonių veiksmingumą, bet vien tik tęstinumas dar negarantuoja sėkmės.

    Organizacijos vertinimu, rezultatas susijęs su ilgalaikiu dialogu su Žemės ūkio ministerija ir nuosekliu jaunųjų ūkininkų interesų atstovavimu. Per daugiau nei 12 metų buvo teikti pasiūlymai dėl įsikūrimo sąlygų, finansavimo prieinamumo ir kartų kaitos skatinimo kaime.

    „Beveik devyni iš dešimties paramą gavusių jaunųjų ūkininkų ir toliau dirba žemės ūkyje. Tai rodo, kad nuosekli politika ir ilgalaikis bendradarbiavimas su socialiniais partneriais yra svarbūs“, – sakė LJŪJS pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.

    LJŪJS pabrėžia, kad NMA skelbiami skaičiai atspindi faktą, jog ūkininkas formaliai išliko sektoriuje, tačiau neatskleidžia, ar ūkis yra pelningas ir pajėgus augti be papildomos paramos. Pasak organizacijos, būtina atskirti veiklos tęsimą nuo ekonominio gyvybingumo, nes deklaruojama žemė ar gyvuliai dar nereiškia stabilios finansinės padėties.

    „Turime aiškiai atskirti ūkininko išlikimą sektoriuje ir ūkio ekonominį gyvybingumą. Tai, kad veikla tęsiama, dar nereiškia, kad ji pelninga ir leidžia planuoti ilgalaikę plėtrą“, – sakė dr. P. Astrauskas.

    NMA analizė taip pat rodo, kad 57 proc. veiklą tęsiančių jaunųjų ūkininkų pasinaudojo papildomomis investicinėmis paramos priemonėmis. LJŪJS tai vertina kaip ženklą, kad vienkartinė įsikūrimo parama dažnai tampa tik pirmu žingsniu, o realus ūkio tvarumas priklauso nuo vėlesnių investicijų ir galimybės modernizuotis.

    Organizacija atkreipia dėmesį, kad šiandien ūkių atsparumą labiausiai veikia išaugusios sąnaudos, kainų svyravimai ir konkurencingumo spaudimas. Dėl to, pasak LJŪJS, paramos politikos sėkmė turėtų būti vertinama ne tik pagal paramos gavėjų skaičių ar veiklos tęsimą, bet ir pagal tai, ar ūkiai sugeba generuoti stabilias pajamas bei planuoti plėtrą.

    LJŪJS teigimu, kitas žingsnis turėtų būti aiškesni ekonominio gyvybingumo kriterijai ir priemonės, kurios padėtų jauniems ūkininkams ne tik įsitvirtinti, bet ir ilgainiui tapti mažiau priklausomiems nuo paramos. Organizacija pabrėžia, kad tik taip galima užtikrinti realią kartų kaitą ir ilgalaikę žemės ūkio plėtrą.

  • Jaunųjų ūkininkų gretos tirpsta: 1,2 mlrd. eurų parama neišlaiko kartų kaitos, bręsta ginčas dėl 20 mln.

    Lietuvoje jaunųjų ūkininkų skaičius per pastarąjį dešimtmetį smuko beveik trečdaliu, o tendencija kelia vis daugiau klausimų dėl viešųjų pinigų efektyvumo. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) teigia, kad kartų kaita žemės ūkyje akivaizdžiai stringa, nors paramos mastas išlieka rekordinis.

    Remiantis Žemės ūkio duomenų centro skelbiamais duomenimis, nuo 2016 metų sausio 1 dienos iki 2026 metų rugsėjo 1 dienos jaunųjų ūkininkų sumažėjo nuo 19 656 iki 13 633. Tai reiškia 6 023 ūkininkais mažiau, arba 30,6 proc., o LJŪJS skaičiavimu, vidutiniškai kas maždaug 15 su puse valandos šalyje netenkama vieno jauno ūkininko.

    „Nenorime, kad jaunieji ūkininkai politikams rūpėtų tik artėjant rinkimams. Pažadais naujos ūkininkų kartos neužauginsime“, – sakė LJŪJS pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.

    Ar parama duoda rezultatą?

    LJŪJS akcentuoja, kad Europos Sąjungos ir nacionalinės lėšos yra viena svarbiausių priemonių formuoti ilgalaikę žemės ūkio struktūrą. Parama turėtų padėti jaunam žmogui pradėti veiklą, investuoti į modernizavimą, o vėliau užtikrinti sklandų ūkių perėmimą ir tvarų tęstinumą.

    Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, 2025 metais paramos gavėjams išmokėta beveik 1,2 mlrd. eurų. Sąjunga pabrėžia, kad tai nėra vien jauniesiems ūkininkams skirtas finansavimas, tačiau toks bendras lėšų srautas, jų vertinimu, privalo atsispindėti realiuose rodikliuose, įskaitant į žemės ūkį ateinančių jaunų žmonių skaičių.

    LJŪJS siūlo įtvirtinti aiškius kartų kaitos tikslus ir kasmet skelbti rodiklius, kurie parodytų ne tik paramos išmokėjimą, bet ir poveikį. Tarp siūlymų minimas skaidrus vertinimas, kiek naujų ūkininkų pradeda veiklą, kiek jų išsilaiko po penkerių ar dešimties metų, ir kiek ūkių iš tikrųjų perduodama jaunajai kartai.

    Ginčas dėl beveik 20 mln. eurų

    Didžiausią įtampą kelia ministerijos pristatytas beveik 19,576 mln. eurų skubios pagalbos modelis. Pagal jį būtų mokama 9,77 euro už tinkamą augalininkystės hektarą, skaičiuojant iki 300 hektarų, ir 18,34 euro už pieninę karvę, skaičiuojant iki 300 karvių.

    Pagal tokį tarifą 10 hektarų deklaruojantis ūkis gautų 97,70 euro, o 300 hektarų ūkis gautų 2 931 eurą. LJŪJS kelia klausimą, ar toks principas iš tiesų atitinka deklaruojamą prioritetą smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, nes vien nustatytos ribos, jų vertinimu, neatskleidžia nei realaus poreikio, nei paramos pasiskirstymo.

    Sąjunga ragina viešai pateikti, kaip planuojamos lėšos pasiskirstytų pagal ūkių ekonominį dydį ir sektorius, ir kokiais duomenimis pagrįstos pasirinktos ribos. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad vien hektarų ar gyvulių skaičius neparodo ūkio finansinės būklės, ypač kai sąnaudas veikia degalų, trąšų, pašarų ir paskolų aptarnavimo kaštai.

    Klausimai dėl kitų sektorių

    LJŪJS taip pat prašo paaiškinti, kodėl pristatytame modelyje nenumatytos atskiros išmokos mėsinių galvijų, avių ir ožkų laikytojams. Sąjungos teigimu, sąnaudų spaudimas palietė ne vien pienininkystę ar augalininkystę, todėl parama turėtų būti vertinama plačiau, atsižvelgiant į skirtingų ūkių struktūrą.

    Organizacija pabrėžia, kad skubios pagalbos argumentas neturėtų tapti priežastimi atsisakyti skaidrumo. Prieš priimant galutinius sprendimus, jų vertinimu, būtina palyginti kelis galimus paskirstymo scenarijus ir įvertinti, kam parama atneštų didžiausią poveikį.

    LJŪJS kartu su Žemės ūkio rūmais planuoja aptarti šiuos klausimus viešai, akcentuodama, kad kartų kaitos problema tampa strategine. Jei jaunų ūkininkų mažėjimas išliks, didės rizika, kad dalis ūkių bus likviduojami arba koncentruojami, o kaimo vietovėse trūks žmonių, galinčių tęsti gamybą ir užtikrinti vietinės maisto grandinės gyvybingumą.

  • Iki 10 000 eurų tvoroms ir elektriniams piemenims: kas gali gauti NMA paramą jau dabar

    Iki 10 000 eurų tvoroms ir elektriniams piemenims: kas gali gauti NMA paramą jau dabar

    Nuo spalio 1 dienos iki lapkričio 30 dienos Nacionalinei mokėjimo agentūrai bus galima teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“.

    Šia parama siekiama sumažinti vilkų ir kitų didžiųjų plėšrūnų daromus nuostolius ūkiuose, finansuojant prevencines priemones, kurios praktiškai labiausiai pasiteisina gyvulių laikymo vietose ir ganyklose.

    Bendra kvietimui skirta suma siekia 1 149 946 eurus. Sostinės regiono projektams numatyta ne daugiau kaip 392 173 eurai.

    Paramos intensyvumas pagal šią priemonę yra 90 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Išimtis taikoma aviganių įsigijimui, kuriam numatytas fiksuotas įkainis.

    Kam ir kiek paramos skiriama

    Didžiausia paramos suma vienam pareiškėjui strateginio plano laikotarpiu negali viršyti 10 000 eurų, kai finansuojamos tvoros ir elektros padavimo bei palaikymo įranga. Jei kartu planuojama įsigyti ir aviganių veislės šunis, maksimali suma gali siekti 12 000 eurų.

    Fiksuoti įkainiai numatyti dviem aviganių veislėms: už vieną Podhalės aviganį galima gauti iki 1 000 eurų, už vieną Vidurio Azijos aviganį – iki 850 eurų. Galima įsigyti ne daugiau kaip 2 aviganius, o jų amžius turi būti iki 4 mėnesių ir su kilmės dokumentais.

    Pareiškėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir įregistravę žemės ūkio valdą. Parama orientuota į ūkius, kuriuose laikomos avys, ožkos, galvijai iki 2 metų bei mėsinių ar mėsinių-pieninių veislių karvės žindenės su prieaugliu iki 6 mėnesių toje pačioje bandoje.

    Fiziniai asmenys turi būti ne jaunesni nei 18 metų. Praktikoje tai reiškia, kad paraiškas gali teikti tiek šeimos ūkiai, tiek įmonės, jei atitinka gyvulių laikymo ir registravimo reikalavimus.

    Kokios investicijos finansuojamos

    Priemonė finansuoja įvairių tipų aptvarus ir jų įrengimą, įskaitant elektrinius aptvarus, stacionarias tinklines tvoras bei sprendimus su papildoma elektrine juosta ar viela. Kai kuriais atvejais numatoma ir apsauga nuo prasikasimo, kuri laikoma svarbia, kai rizika kyla dėl plėšrūnų patekimo po tvora.

    Taip pat finansuojami elektros tiekimo ir palaikymo įrenginiai, reikalingi elektrinių aptvarų veikimui. Tokios investicijos dažnai tampa kritinės ganyklose, kur reikia patikimo sprendimo visą sezoną.

    Šiandien ūkiuose vis dažniau derinami keli apsaugos sluoksniai: fizinis aptvaras, elektrinis atgrasymas ir gyvulių stebėsena. Tokia praktika laikoma efektyvesne nei vien tik tvora, ypač teritorijose, kur vilkų aktyvumas didesnis.

    Svarbūs taisyklių akcentai ir atranka

    Atnaujintose taisyklėse pabrėžiama, kad projekte numatytos išlaidos negali būti finansuojamos iš kitų ES fondų ar kitų viešųjų lėšų. Pareiškėjas kartu su paraiška privalo pateikti savivaldybės pažymą dėl ankstesnių kompensacijų už panašias prevencines priemones.

    Dokumentuose taip pat atnaujinta informacija apie paramos teikimą savivaldybėse, kuriose per pastaruosius 5 metus fiksuota didesnė vilkų žalos tikimybė. Tokiose teritorijose praktinis prioritetas dažnai teikiamas greičiau įgyvendinamoms ir patikimoms prevencinėms priemonėms, nes žala kartojasi.

    Taisyklėse numatyta ir papildoma nuostata dėl neteistumo kriterijų, taikomų fiziniams asmenims bei juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims. Tai siejama su viešųjų lėšų apsauga ir reikalavimu užtikrinti skaidrų paramos administravimą.

    Paraiškos su pridedamais dokumentais teikiamos per ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkciją arba pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu ir pateikus dokumentus elektroniniu paštu. Dokumentai turi būti pateikti iki paskutinės kvietimo dienos 23 valandos 59 minutės 59 sekundžių.

    Jei paraišką teikia įgaliotas asmuo, įgaliojimą reikia pateikti iš anksto, likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki paraiškų teikimo termino pabaigos. Tai padeda išvengti situacijų, kai paraiška vertinimui nepriimama dėl formalių trūkumų.

  • Paskolų terminas jauniesiems ūkininkams pailgintas dvigubai: štai ką būtina žinoti dabar

    Paskolų terminas jauniesiems ūkininkams pailgintas dvigubai: štai ką būtina žinoti dabar

    Jaunieji ūkininkai ir žemės ūkio produktų perdirbėjai Lietuvoje nuo šiol gali skolintis ilgesniam laikotarpiui: investicinių lengvatinių paskolų grąžinimo terminas pailgintas nuo 5 iki 10 metų. Kartu išlieka galimybė gauti apyvartinę lengvatinę paskolą iki 5 metų, pritaikant finansavimą kasdieniams veiklos poreikiams.

    Ilgesnis terminas paprastai reiškia mažesnes periodines įmokas ir daugiau lankstumo planuojant investicijas, kurių atsipirkimas žemės ūkyje dažnai trunka ne vienerius metus. Tai ypač aktualu modernizuojant ūkius, diegiant techniką, statant ar atnaujinant pastatus, taip pat investuojant į perdirbimo pajėgumus.

    Kam taikomos naujos sąlygos?

    Naujos finansavimo sąlygos taikomos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metais strateginio plano finansines priemones: „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą“. Priemonės orientuotos į kartų kaitą žemės ūkyje ir didesnės pridėtinės vertės kūrimą Lietuvoje.

    Žemės ūkio ministerija pabrėžia, kad ilgesnis lengvatinių paskolų terminas geriau atitinka realų sektoriaus verslo ciklą, kai grąžą lemia sezoniškumas, derliaus svyravimai, žaliavų kainos ir rinkų paklausa. Tokia kryptis dera ir su Europos Sąjungos siekiu stiprinti maisto tiekimo grandinės atsparumą.

    „Žemės ūkio versle investicijos dažnai yra ilgalaikės, todėl ir finansavimo sąlygos turi būti pritaikytos prie realaus verslo ciklo“, – sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.

    Kokie privalumai jauniesiems ūkininkams?

    Lengvatinės paskolos jauniesiems ūkininkams skirtos įsikūrimui, veiklos tęstinumui ir tvaresnei plėtrai kaimo vietovėse. Praktikoje tai gali reikšti didesnes galimybes pradėti ūkininkavimą, kai nuosavo kapitalo dar trūksta, o investicijų poreikis būna didžiausias.

    Šiose priemonėse numatytos palankesnės nei įprastai rinkoje sąlygos, įskaitant lankstesnius užstato reikalavimus. Taip pat, esant poreikiui, gali būti taikomos paskolos grąžinimo atostogos, kurios padeda suvaldyti pinigų srautus pirmaisiais veiklos metais ar sudėtingesniais sezonais.

    Ką svarbu žinoti perdirbėjams?

    Perdirbimo sektoriui skirtos lengvatinės paskolos orientuotos į investicijas, kurios didina produktų pridėtinę vertę, efektyvumą ir konkurencingumą. Tai apima technologijų atnaujinimą, gamybos automatizavimą, energijos vartojimo efektyvumą ir kokybės standartų diegimą.

    Sėkmingai įgyvendinus verslo planą, gali būti nurašoma 35 proc. paskolos sumos, taip sumažinant bendrą finansinę naštą. Tokia sąlyga skatina ne tik skolintis, bet ir pasiekti aiškius veiklos rodiklius, kurie numatomi verslo plane.

    Paraiškos lengvatinėms paskoloms priimamos iki kol bus išnaudotos tam skirtos lėšos. Šiuo metu priemonei „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ liko 18 mln. eurų, o priemonei „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą“ – 9,4 mln. eurų.

  • 80 tūkst. eurų ūkiui: startuoja kvietimas, bet vienas niuansas gali nulemti, ar gausite paramą

    80 tūkst. eurų ūkiui: startuoja kvietimas, bet vienas niuansas gali nulemti, ar gausite paramą

    Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės jau gali ruoštis naujam paramos kvietimui pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ supaprastintąja tvarka. Paraiškas bus galima teikti nuo spalio 1 dienos iki lapkričio 30 dienos per ŽŪMIS elektroninę sistemą.

    Šiam kvietimui numatyta daugiau kaip 3,6 mln. eurų parama kitų augalininkystės sektorių ūkių investicijoms. Priemonė skirta ne tik gamybos pajėgumų stiprinimui, bet ir sprendimams, kurie padeda ūkiui tapti efektyvesniam bei konkurencingesniam.

    Kiek galima gauti ir kokiomis sąlygomis?

    Vienam projektui gali būti skirta iki 80 000 eurų negrąžintinos paramos. Įprastai parama gali sudaryti iki 40 proc. tinkamų finansuoti investicijų vertės, todėl planuojant biudžetą svarbu iš anksto įsivertinti, kokią dalį teks padengti nuosavomis lėšomis ar skolintu finansavimu.

    Jauniesiems ūkininkams, kurie dėl paramos kreipiasi pirmą kartą per penkerius metus nuo įsisteigimo dienos ir atitinka reikalavimus, paramos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų. Didžiausias paramos intensyvumas negali viršyti 60 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės.

    Kur nukreipta didžiausia paramos dalis?

    Finansavimas šiame kvietime paskirstytas pagal regionus. Sostinės regione kitiems augalininkystės sektoriams, išskyrus sodininkystę, daržininkystę, uogininkystę, gėlininkystę ir vaistažolininkystę, numatyta iki 728 095 eurų.

    Vidurio ir Vakarų regione tiems patiems sektoriams numatyta iki 2 912 380 eurų. Tai reiškia, kad didžiausia lėšų dalis orientuota į regionų ūkius, kurie planuoja investicijas į gamybą ir veiklos modernizavimą.

    Kam tinka ši priemonė?

    Parama skirta ne tik žemės ūkio produktų gamybai, bet ir ūkyje pagamintų ar išaugintų produktų perdirbimui, įskaitant pirminį perdirbimą, bei jų tiekimui rinkai. Praktikoje tai atveria galimybes investuoti ne vien į techniką ar įrangą, bet ir į sprendimus, leidžiančius sukurti didesnę pridėtinę vertę pačiame ūkyje.

    Paraiškas gali teikti ūkininkai ir juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę valdą ir užsiimantys žemės ūkio veikla ir arba perdirbimu bei produkcijos pateikimu rinkai. Taip pat gali kreiptis pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, superkantys narių produkciją, ją realizuojantys arba perdirbantys ir parduodantys pagamintus produktus.

    Žemės ūkio ministerija ragina paraiškų rengimo neatidėti paskutinei minutei: iš anksto pasirūpinti dokumentais, tiksliai susiplanuoti investicijas ir įsivertinti, ar pasirinkti sprendimai atitinka tinkamumo finansuoti reikalavimus. Praktikoje būtent pasirengimo kokybė dažnai lemia, ar paraiška bus įvertinta sklandžiai ir ar projektą pavyks įgyvendinti be brangių korekcijų.

  • Zarasų ir Visagino VVG skelbia 3 kvietimus: kam atsivers parama ir kokius planus būtina pateikti

    Zarasų ir Visagino VVG skelbia 3 kvietimus: kam atsivers parama ir kokius planus būtina pateikti

    Zarasų ir Visagino žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė paskelbė kvietimus teikti vietos projektų įgyvendinimo planus pagal 2023–2027 metais patvirtintą vietos plėtros strategiją. Paraiškos bus priimamos nuo 2026 metų spalio 1 dienos iki 2026 metų gruodžio 1 dienos.

    Kvietimai orientuoti į vietos bendruomenėms ir žuvininkystės regionui aktualias investicijas, socialines iniciatyvas bei viešųjų erdvių pritaikymą. Projektų rengėjams svarbu iš anksto įsivertinti idėjos atitikimą priemonėms ir suplanuoti pasirengimo darbus, nes kvietimo laikotarpis yra ribotas.

    Kokios priemonės finansuojamos

    Septintuoju kvietimu teikiami planai pagal priemonę „Tvarių maisto sistemų plėtojimas“ (kodas BIVP-2). Ši kryptis siejama su vietinės maisto grandinės stiprinimu, tvaresniais gamybos ir vartojimo sprendimais bei didesne vietos produktų pridėtine verte.

    Aštuntuoju kvietimu priimami planai pagal priemonę „Bendruomenės iniciatyvų ir gyvybingumo skatinimas, didinant vietos gyventojų socialinę įtrauktį“ (kodas BIVP-3). Dažniausiai tokio tipo projektai sprendžia paslaugų prieinamumo, užimtumo, savanorystės ir bendruomeniškumo stiprinimo poreikius.

    Devintuoju kvietimu teikiami planai pagal priemonę „Viešųjų erdvių pritaikymas rekreacinei žvejybai ir turizmui“ (kodas BIVP-4). Priemonė aktuali savivaldybėms, bendruomenėms ir organizacijoms, kurios siekia gerinti infrastruktūrą prie vandens telkinių, didinti vietovės patrauklumą lankytojams ir skatinti tvarią rekreaciją.

    Kur rasti dokumentus ir gauti konsultaciją

    Kvietimų dokumentacija skelbiama Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėje ir Zarasų ir Visagino žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės kanaluose. Rengiant planus rekomenduojama remtis aktualiais reikalavimais, kad būtų išvengta formalių neatitikimų ir vėlavimų.

    Dėl vietos projektų įgyvendinimo planų rengimo konsultuoja vietos plėtros strategijos administratorės Zarasų rajone, Sėlių aikštėje 22, 327 kabinete, iš anksto susitarus. Taip pat konsultacijas teikia Nacionalinė mokėjimo agentūra, todėl projekto rengėjams verta iš anksto suderinti klausimus dėl tinkamumo, dokumentų sudėties ir paraiškos pildymo.

    Ką verta padaryti iki kvietimo pradžios

    Iki 2026 metų spalio 1 dienos projekto vykdytojams naudinga susitvarkyti nuosavybės, partnerystės ir veiklų pagrindimo dokumentus, o taip pat įsivertinti realius terminus bei planuojamas išlaidas. Praktikoje daugiausia laiko užima leidimų, suderinimų ir pirkimų planavimo dalis, todėl pasirengimas iš anksto gali tapti lemiamu pranašumu.

  • Svarbi žinia Zarasų ir Visagino kraštui: atsiveria kvietimai projektams žuvininkystėje ir turizme

    Svarbi žinia Zarasų ir Visagino kraštui: atsiveria kvietimai projektams žuvininkystėje ir turizme

    Zarasų ir Visagino žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė paskelbė kvietimą teikti vietos projektų įgyvendinimo planus pagal 2023–2027 metais įgyvendinamą vietos plėtros strategiją. Paraiškos bus priimamos nuo 2026 metų spalio 1 dienos iki 2026 metų gruodžio 1 dienos.

    Šie kvietimai aktualūs bendruomenėms, nevyriausybinėms organizacijoms, savivaldybių įstaigoms ir kitiems vietos pareiškėjams, planuojantiems projektus, susijusius su tvariomis maisto sistemomis, socialine įtrauktimi ar rekreacine žvejyba. Finansavimo priemonės siejamos su Europos Sąjungos žuvininkystės ir mėlynosios ekonomikos kryptimis, kai dėmesys telkiamas į tvarumą, vietos pridėtinę vertę ir regionų gyvybingumą.

    Trys kryptys, kam skiriama parama

    Septintuoju kvietimu numatyta priemonė Tvarių maisto sistemų plėtojimas, kurios tikslas yra stiprinti vietos maisto grandines ir atsakingą išteklių naudojimą. Praktikoje tai gali apimti sprendimus nuo vietos produkcijos perdirbimo ar tiekimo trumpinimo iki veiklų, didinančių žuvininkystės produktų vertę regione.

    Aštuntuoju kvietimu orientuojamasi į Bendruomenės iniciatyvų ir gyvybingumo skatinimą, didinant vietos gyventojų socialinę įtrauktį. Tokios priemonės dažniausiai skatina bendruomeninių paslaugų plėtrą, užimtumą ir socialinę partnerystę, ypač mažesnėse vietovėse, kur socialinių paslaugų prieinamumas yra jautrus klausimas.

    Devintasis kvietimas skirtas Viešųjų erdvių pritaikymui rekreacinei žvejybai ir turizmui. Ši kryptis aktuali regionui, kuriame turizmas ir vandens telkinių rekreacija yra viena svarbiausių ekonominių galimybių, o investicijos į infrastruktūrą gali padėti pritraukti lankytojus ir mažinti sezoniškumą.

    Kur kreiptis dėl informacijos

    Dėl kvietimų sąlygų ir vietos projektų planų rengimo konsultuojama vietos veiklos grupės buveinėje Sėlių aikštėje 22, iš anksto susitarus. Taip pat nurodyti atsakingi asmenys, kurie teikia informaciją telefonu ir elektroniniu paštu.

    Papildomas konsultacijas teikia Nacionalinė mokėjimo agentūra, kuri administruoja dalį paramos procesų ir pateikia pareiškėjams aktualią metodinę informaciją. Planuojantiems teikti paraiškas rekomenduojama iš anksto įsivertinti projekto pasirengimą, biudžeto pagrįstumą ir įgyvendinimo terminus, nes didžiausia klaidų rizika paprastai kyla dėl nepakankamai detalių planų ar netikslių išlaidų pagrindimo.

  • Skandalas dėl ES lėšų? Ministerija nušalino NMA direktorių ir pradėjo tyrimą dėl skaidrumo

    Nušalinimas ir vidinis tyrimas

    Žemės ūkio ministerija pradėjo vidinį tyrimą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktoriaus veiksmų ir laikinai nušalino nuo pareigų F. Dirginčių. Sprendimas priimtas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ir poreikio įvertinti, kaip agentūroje valdytos rizikos.

    Ministerija pabrėžia, kad tyrimo metu bus analizuojama NMA vidaus kontrolės sistema ir korupcijos rizikų valdymas. NMA vaidmuo yra jautrus, nes agentūra administruoja reikšmingas Europos Sąjungos paramos lėšas, skirtas žemės ūkiui ir kaimo plėtrai.

    Kas aiškinsis komisija?

    Tyrimui sudaryta Žemės ūkio ministerijos komisija, kuri turės įvertinti direktoriaus veiksmus ir pateikti motyvuotą išvadą. Vertinimas apims tai, kaip buvo vykdomos vadovo pareigos užtikrinant vidaus kontrolę ir skaidrią institucijos veiklą.

    Tokio pobūdžio tyrimuose paprastai tikrinama, ar laikytasi procedūrų, ar buvo užkardomos interesų konflikto situacijos, kaip veikė vidaus audito ir patikrų mechanizmai. Taip pat vertinama, ar sprendimų priėmimas buvo pakankamai atsparus galimam spaudimui ir piktnaudžiavimui.

    „NMA yra institucija, administruojanti dideles Europos Sąjungos lėšas. Todėl iš jos vadovybės reikalauju aukščiausių skaidrumo ir atsakomybės standartų“, – sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.

    Ministro teigimu, nušalinimas nėra išankstinė išvada dėl direktoriaus asmeninės atsakomybės, o priemonė, leidžianti objektyviai įvertinti situaciją. Ministerija akcentuoja, kad tyrimas apims ne tik konkrečias aplinkybes, bet ir bendrą korupcijos rizikų valdymo praktiką agentūroje.

    Kaip bus užtikrintas NMA darbas?

    Ministerija nurodo, kad artimiausiu metu bus paskirtas laikinas NMA vadovas. Jo užduotis bus užtikrinti nenutrūkstamą agentūros darbą, kad sprendimų priėmimas nesustotų ir pareiškėjai laiku gautų administracinius atsakymus.

    Ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams tai ypač svarbu dėl paraiškų vertinimo, patikrų organizavimo ir išmokų administravimo. Ministerija žada, kad agentūros kasdienės funkcijos bus tęsiamos, o tyrimo išvados lems tolesnius sprendimus dėl vadovybės atsakomybės ir vidaus kontrolės stiprinimo.