CP v2

Tag: Nacionalinė mokėjimo agentūra

  • Paskolų terminas jauniesiems ūkininkams pailgintas dvigubai: štai ką būtina žinoti dabar

    Paskolų terminas jauniesiems ūkininkams pailgintas dvigubai: štai ką būtina žinoti dabar

    Jaunieji ūkininkai ir žemės ūkio produktų perdirbėjai Lietuvoje nuo šiol gali skolintis ilgesniam laikotarpiui: investicinių lengvatinių paskolų grąžinimo terminas pailgintas nuo 5 iki 10 metų. Kartu išlieka galimybė gauti apyvartinę lengvatinę paskolą iki 5 metų, pritaikant finansavimą kasdieniams veiklos poreikiams.

    Ilgesnis terminas paprastai reiškia mažesnes periodines įmokas ir daugiau lankstumo planuojant investicijas, kurių atsipirkimas žemės ūkyje dažnai trunka ne vienerius metus. Tai ypač aktualu modernizuojant ūkius, diegiant techniką, statant ar atnaujinant pastatus, taip pat investuojant į perdirbimo pajėgumus.

    Kam taikomos naujos sąlygos?

    Naujos finansavimo sąlygos taikomos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metais strateginio plano finansines priemones: „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą“. Priemonės orientuotos į kartų kaitą žemės ūkyje ir didesnės pridėtinės vertės kūrimą Lietuvoje.

    Žemės ūkio ministerija pabrėžia, kad ilgesnis lengvatinių paskolų terminas geriau atitinka realų sektoriaus verslo ciklą, kai grąžą lemia sezoniškumas, derliaus svyravimai, žaliavų kainos ir rinkų paklausa. Tokia kryptis dera ir su Europos Sąjungos siekiu stiprinti maisto tiekimo grandinės atsparumą.

    „Žemės ūkio versle investicijos dažnai yra ilgalaikės, todėl ir finansavimo sąlygos turi būti pritaikytos prie realaus verslo ciklo“, – sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.

    Kokie privalumai jauniesiems ūkininkams?

    Lengvatinės paskolos jauniesiems ūkininkams skirtos įsikūrimui, veiklos tęstinumui ir tvaresnei plėtrai kaimo vietovėse. Praktikoje tai gali reikšti didesnes galimybes pradėti ūkininkavimą, kai nuosavo kapitalo dar trūksta, o investicijų poreikis būna didžiausias.

    Šiose priemonėse numatytos palankesnės nei įprastai rinkoje sąlygos, įskaitant lankstesnius užstato reikalavimus. Taip pat, esant poreikiui, gali būti taikomos paskolos grąžinimo atostogos, kurios padeda suvaldyti pinigų srautus pirmaisiais veiklos metais ar sudėtingesniais sezonais.

    Ką svarbu žinoti perdirbėjams?

    Perdirbimo sektoriui skirtos lengvatinės paskolos orientuotos į investicijas, kurios didina produktų pridėtinę vertę, efektyvumą ir konkurencingumą. Tai apima technologijų atnaujinimą, gamybos automatizavimą, energijos vartojimo efektyvumą ir kokybės standartų diegimą.

    Sėkmingai įgyvendinus verslo planą, gali būti nurašoma 35 proc. paskolos sumos, taip sumažinant bendrą finansinę naštą. Tokia sąlyga skatina ne tik skolintis, bet ir pasiekti aiškius veiklos rodiklius, kurie numatomi verslo plane.

    Paraiškos lengvatinėms paskoloms priimamos iki kol bus išnaudotos tam skirtos lėšos. Šiuo metu priemonei „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ liko 18 mln. eurų, o priemonei „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą“ – 9,4 mln. eurų.

  • 80 tūkst. eurų ūkiui: startuoja kvietimas, bet vienas niuansas gali nulemti, ar gausite paramą

    80 tūkst. eurų ūkiui: startuoja kvietimas, bet vienas niuansas gali nulemti, ar gausite paramą

    Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės jau gali ruoštis naujam paramos kvietimui pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ supaprastintąja tvarka. Paraiškas bus galima teikti nuo spalio 1 dienos iki lapkričio 30 dienos per ŽŪMIS elektroninę sistemą.

    Šiam kvietimui numatyta daugiau kaip 3,6 mln. eurų parama kitų augalininkystės sektorių ūkių investicijoms. Priemonė skirta ne tik gamybos pajėgumų stiprinimui, bet ir sprendimams, kurie padeda ūkiui tapti efektyvesniam bei konkurencingesniam.

    Kiek galima gauti ir kokiomis sąlygomis?

    Vienam projektui gali būti skirta iki 80 000 eurų negrąžintinos paramos. Įprastai parama gali sudaryti iki 40 proc. tinkamų finansuoti investicijų vertės, todėl planuojant biudžetą svarbu iš anksto įsivertinti, kokią dalį teks padengti nuosavomis lėšomis ar skolintu finansavimu.

    Jauniesiems ūkininkams, kurie dėl paramos kreipiasi pirmą kartą per penkerius metus nuo įsisteigimo dienos ir atitinka reikalavimus, paramos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų. Didžiausias paramos intensyvumas negali viršyti 60 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės.

    Kur nukreipta didžiausia paramos dalis?

    Finansavimas šiame kvietime paskirstytas pagal regionus. Sostinės regione kitiems augalininkystės sektoriams, išskyrus sodininkystę, daržininkystę, uogininkystę, gėlininkystę ir vaistažolininkystę, numatyta iki 728 095 eurų.

    Vidurio ir Vakarų regione tiems patiems sektoriams numatyta iki 2 912 380 eurų. Tai reiškia, kad didžiausia lėšų dalis orientuota į regionų ūkius, kurie planuoja investicijas į gamybą ir veiklos modernizavimą.

    Kam tinka ši priemonė?

    Parama skirta ne tik žemės ūkio produktų gamybai, bet ir ūkyje pagamintų ar išaugintų produktų perdirbimui, įskaitant pirminį perdirbimą, bei jų tiekimui rinkai. Praktikoje tai atveria galimybes investuoti ne vien į techniką ar įrangą, bet ir į sprendimus, leidžiančius sukurti didesnę pridėtinę vertę pačiame ūkyje.

    Paraiškas gali teikti ūkininkai ir juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę valdą ir užsiimantys žemės ūkio veikla ir arba perdirbimu bei produkcijos pateikimu rinkai. Taip pat gali kreiptis pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, superkantys narių produkciją, ją realizuojantys arba perdirbantys ir parduodantys pagamintus produktus.

    Žemės ūkio ministerija ragina paraiškų rengimo neatidėti paskutinei minutei: iš anksto pasirūpinti dokumentais, tiksliai susiplanuoti investicijas ir įsivertinti, ar pasirinkti sprendimai atitinka tinkamumo finansuoti reikalavimus. Praktikoje būtent pasirengimo kokybė dažnai lemia, ar paraiška bus įvertinta sklandžiai ir ar projektą pavyks įgyvendinti be brangių korekcijų.

  • Zarasų ir Visagino VVG skelbia 3 kvietimus: kam atsivers parama ir kokius planus būtina pateikti

    Zarasų ir Visagino VVG skelbia 3 kvietimus: kam atsivers parama ir kokius planus būtina pateikti

    Zarasų ir Visagino žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė paskelbė kvietimus teikti vietos projektų įgyvendinimo planus pagal 2023–2027 metais patvirtintą vietos plėtros strategiją. Paraiškos bus priimamos nuo 2026 metų spalio 1 dienos iki 2026 metų gruodžio 1 dienos.

    Kvietimai orientuoti į vietos bendruomenėms ir žuvininkystės regionui aktualias investicijas, socialines iniciatyvas bei viešųjų erdvių pritaikymą. Projektų rengėjams svarbu iš anksto įsivertinti idėjos atitikimą priemonėms ir suplanuoti pasirengimo darbus, nes kvietimo laikotarpis yra ribotas.

    Kokios priemonės finansuojamos

    Septintuoju kvietimu teikiami planai pagal priemonę „Tvarių maisto sistemų plėtojimas“ (kodas BIVP-2). Ši kryptis siejama su vietinės maisto grandinės stiprinimu, tvaresniais gamybos ir vartojimo sprendimais bei didesne vietos produktų pridėtine verte.

    Aštuntuoju kvietimu priimami planai pagal priemonę „Bendruomenės iniciatyvų ir gyvybingumo skatinimas, didinant vietos gyventojų socialinę įtrauktį“ (kodas BIVP-3). Dažniausiai tokio tipo projektai sprendžia paslaugų prieinamumo, užimtumo, savanorystės ir bendruomeniškumo stiprinimo poreikius.

    Devintuoju kvietimu teikiami planai pagal priemonę „Viešųjų erdvių pritaikymas rekreacinei žvejybai ir turizmui“ (kodas BIVP-4). Priemonė aktuali savivaldybėms, bendruomenėms ir organizacijoms, kurios siekia gerinti infrastruktūrą prie vandens telkinių, didinti vietovės patrauklumą lankytojams ir skatinti tvarią rekreaciją.

    Kur rasti dokumentus ir gauti konsultaciją

    Kvietimų dokumentacija skelbiama Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėje ir Zarasų ir Visagino žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės kanaluose. Rengiant planus rekomenduojama remtis aktualiais reikalavimais, kad būtų išvengta formalių neatitikimų ir vėlavimų.

    Dėl vietos projektų įgyvendinimo planų rengimo konsultuoja vietos plėtros strategijos administratorės Zarasų rajone, Sėlių aikštėje 22, 327 kabinete, iš anksto susitarus. Taip pat konsultacijas teikia Nacionalinė mokėjimo agentūra, todėl projekto rengėjams verta iš anksto suderinti klausimus dėl tinkamumo, dokumentų sudėties ir paraiškos pildymo.

    Ką verta padaryti iki kvietimo pradžios

    Iki 2026 metų spalio 1 dienos projekto vykdytojams naudinga susitvarkyti nuosavybės, partnerystės ir veiklų pagrindimo dokumentus, o taip pat įsivertinti realius terminus bei planuojamas išlaidas. Praktikoje daugiausia laiko užima leidimų, suderinimų ir pirkimų planavimo dalis, todėl pasirengimas iš anksto gali tapti lemiamu pranašumu.

  • Svarbi žinia Zarasų ir Visagino kraštui: atsiveria kvietimai projektams žuvininkystėje ir turizme

    Svarbi žinia Zarasų ir Visagino kraštui: atsiveria kvietimai projektams žuvininkystėje ir turizme

    Zarasų ir Visagino žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė paskelbė kvietimą teikti vietos projektų įgyvendinimo planus pagal 2023–2027 metais įgyvendinamą vietos plėtros strategiją. Paraiškos bus priimamos nuo 2026 metų spalio 1 dienos iki 2026 metų gruodžio 1 dienos.

    Šie kvietimai aktualūs bendruomenėms, nevyriausybinėms organizacijoms, savivaldybių įstaigoms ir kitiems vietos pareiškėjams, planuojantiems projektus, susijusius su tvariomis maisto sistemomis, socialine įtrauktimi ar rekreacine žvejyba. Finansavimo priemonės siejamos su Europos Sąjungos žuvininkystės ir mėlynosios ekonomikos kryptimis, kai dėmesys telkiamas į tvarumą, vietos pridėtinę vertę ir regionų gyvybingumą.

    Trys kryptys, kam skiriama parama

    Septintuoju kvietimu numatyta priemonė Tvarių maisto sistemų plėtojimas, kurios tikslas yra stiprinti vietos maisto grandines ir atsakingą išteklių naudojimą. Praktikoje tai gali apimti sprendimus nuo vietos produkcijos perdirbimo ar tiekimo trumpinimo iki veiklų, didinančių žuvininkystės produktų vertę regione.

    Aštuntuoju kvietimu orientuojamasi į Bendruomenės iniciatyvų ir gyvybingumo skatinimą, didinant vietos gyventojų socialinę įtrauktį. Tokios priemonės dažniausiai skatina bendruomeninių paslaugų plėtrą, užimtumą ir socialinę partnerystę, ypač mažesnėse vietovėse, kur socialinių paslaugų prieinamumas yra jautrus klausimas.

    Devintasis kvietimas skirtas Viešųjų erdvių pritaikymui rekreacinei žvejybai ir turizmui. Ši kryptis aktuali regionui, kuriame turizmas ir vandens telkinių rekreacija yra viena svarbiausių ekonominių galimybių, o investicijos į infrastruktūrą gali padėti pritraukti lankytojus ir mažinti sezoniškumą.

    Kur kreiptis dėl informacijos

    Dėl kvietimų sąlygų ir vietos projektų planų rengimo konsultuojama vietos veiklos grupės buveinėje Sėlių aikštėje 22, iš anksto susitarus. Taip pat nurodyti atsakingi asmenys, kurie teikia informaciją telefonu ir elektroniniu paštu.

    Papildomas konsultacijas teikia Nacionalinė mokėjimo agentūra, kuri administruoja dalį paramos procesų ir pateikia pareiškėjams aktualią metodinę informaciją. Planuojantiems teikti paraiškas rekomenduojama iš anksto įsivertinti projekto pasirengimą, biudžeto pagrįstumą ir įgyvendinimo terminus, nes didžiausia klaidų rizika paprastai kyla dėl nepakankamai detalių planų ar netikslių išlaidų pagrindimo.

  • Skandalas dėl ES lėšų? Ministerija nušalino NMA direktorių ir pradėjo tyrimą dėl skaidrumo

    Nušalinimas ir vidinis tyrimas

    Žemės ūkio ministerija pradėjo vidinį tyrimą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktoriaus veiksmų ir laikinai nušalino nuo pareigų F. Dirginčių. Sprendimas priimtas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ir poreikio įvertinti, kaip agentūroje valdytos rizikos.

    Ministerija pabrėžia, kad tyrimo metu bus analizuojama NMA vidaus kontrolės sistema ir korupcijos rizikų valdymas. NMA vaidmuo yra jautrus, nes agentūra administruoja reikšmingas Europos Sąjungos paramos lėšas, skirtas žemės ūkiui ir kaimo plėtrai.

    Kas aiškinsis komisija?

    Tyrimui sudaryta Žemės ūkio ministerijos komisija, kuri turės įvertinti direktoriaus veiksmus ir pateikti motyvuotą išvadą. Vertinimas apims tai, kaip buvo vykdomos vadovo pareigos užtikrinant vidaus kontrolę ir skaidrią institucijos veiklą.

    Tokio pobūdžio tyrimuose paprastai tikrinama, ar laikytasi procedūrų, ar buvo užkardomos interesų konflikto situacijos, kaip veikė vidaus audito ir patikrų mechanizmai. Taip pat vertinama, ar sprendimų priėmimas buvo pakankamai atsparus galimam spaudimui ir piktnaudžiavimui.

    „NMA yra institucija, administruojanti dideles Europos Sąjungos lėšas. Todėl iš jos vadovybės reikalauju aukščiausių skaidrumo ir atsakomybės standartų“, – sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.

    Ministro teigimu, nušalinimas nėra išankstinė išvada dėl direktoriaus asmeninės atsakomybės, o priemonė, leidžianti objektyviai įvertinti situaciją. Ministerija akcentuoja, kad tyrimas apims ne tik konkrečias aplinkybes, bet ir bendrą korupcijos rizikų valdymo praktiką agentūroje.

    Kaip bus užtikrintas NMA darbas?

    Ministerija nurodo, kad artimiausiu metu bus paskirtas laikinas NMA vadovas. Jo užduotis bus užtikrinti nenutrūkstamą agentūros darbą, kad sprendimų priėmimas nesustotų ir pareiškėjai laiku gautų administracinius atsakymus.

    Ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams tai ypač svarbu dėl paraiškų vertinimo, patikrų organizavimo ir išmokų administravimo. Ministerija žada, kad agentūros kasdienės funkcijos bus tęsiamos, o tyrimo išvados lems tolesnius sprendimus dėl vadovybės atsakomybės ir vidaus kontrolės stiprinimo.

  • Bitininkams – paramos langas rugsėjį: kiek eurų skirs už bičių maitinimą ir kam nepriklauso

    Bitininkams – paramos langas rugsėjį: kiek eurų skirs už bičių maitinimą ir kam nepriklauso

    Nuo rugsėjo 1 dienos iki rugsėjo 30 dienos bičių laikytojai gali teikti paraiškas paramai už papildomą bičių maitinimą. Priemonės tikslas – iš dalies kompensuoti išlaidas, patirtas įsigyjant cukrų ar invertuotojo cukraus sirupą, kai šeimoms reikia papildomų atsargų.

    Kompensuojamos išlaidos gali būti susijusios su įprastiniu cukrumi, ekologišku cukrumi arba invertuotojo cukraus sirupu. Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti patirtos tais pačiais metais iki paraiškos pateikimo dienos imtinai.

    Paramą gali gauti bičių laikytojai, kurie Ūkinių gyvūnų registre yra deklaravę laikomas bičių šeimas ir jų turi ne daugiau kaip 150. Taip pat būtina būti įregistruotam Žemės ūkio ir kaimo verslo registre kaip valdos valdytojui arba partneriui.

    Ekologinės gamybos ūkiai turi papildomą reikalavimą: reikia turėti sertifikavimo institucijos išduotą sertifikatą ir ekologiško cukraus kokybę patvirtinančius dokumentus. Šie dokumentai tampa svarbūs tada, kai prašoma didesnės kompensacijos už sertifikuotas bičių šeimas.

    Už vieną bičių šeimą galima gauti iki 5,79 euro kompensaciją įprastiniam ar ekologiškam cukrui arba invertuotojo cukraus sirupui įsigyti. Už ekologinės gamybos ūkio sertifikuotą bičių šeimą kompensacija gali siekti iki 11,58 euro.

    Jei paaiškėja, kad pareiškėjų prašomų lėšų suma viršija tam tikslui tais metais skirtą biudžetą, išmokos mažinamos proporcingai. Tai reiškia, kad galutinė išmoka gali būti mažesnė nei maksimalūs dydžiai, net jei pareiškėjas atitinka visus kriterijus.

    Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį, kad prieš teikiant paraišką būtina atnaujinti duomenis apie bičių šeimų skaičių Ūkinių gyvūnų registre. Tik po deklaravimo galima pildyti paraišką, suvedant duomenis į Žemės ūkio duomenų centro informacinę sistemą PŽŪSAIS.

    Bičių laikytojai, neturintys galimybės naudotis elektronine bankininkyste, taip pat pavėluotai teikiantys paraiškas, gali kreiptis į savivaldybę pagal gyvenamąją vietą, buveinės adresą arba valdos registravimo vietą. Svarbu įsivertinti, kad bičių laikytojai, turintys daugiau kaip 150 bičių šeimų, į šią paramą pretenduoti negali.

    Paraiškos teikimo metu neprivaloma pateikti išlaidas pagrindžiančių dokumentų už papildomą cukrų. Vis dėlto pareiškėjams rekomenduojama išsaugoti pirkimo įrodymus, nes tikrinimų atvejais gali būti prašoma patikslinti pateiktą informaciją.

    Priemonė aktuali atsižvelgiant į pastarųjų metų bitininkystės iššūkius, kai bičių šeimų būklę lemia ir orų svyravimai, ir nektaro bazės nepastovumas. Papildomas maitinimas rudenį dažnai laikomas vienu svarbiausių veiksnių, padedančių šeimoms saugiau peržiemoti ir pavasarį greičiau sustiprėti.

  • Šešta para po audros: tūkstančiai be elektros, o gyvulininkai vis dar negauna avansų

    Šeštą parą po Lietuvą nusiaubusios audros dalis gyventojų ir ūkių vis dar susiduria su elektros tiekimo sutrikimais, o kai kuriose vietovėse tenka spręsti ir ryšio bei vandens tiekimo problemas. Esant tokiai situacijai, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga ragina institucijas paspartinti tiesioginių išmokų avansų mokėjimą smulkiems ir vidutiniams gyvulininkystės ūkiams.

    Organizacijos teigimu, būtent gyvulininkystės ūkiams ekstremaliosios situacijos metu apyvartinės lėšos tampa kritiškai svarbios. Skirtingai nei dalį kitų ūkio darbų, gyvulių priežiūros neįmanoma atidėti, todėl bet koks užsitęsęs finansinis neapibrėžtumas didina riziką tiek veiklos tęstinumui, tiek gyvūnų gerovei.

    Nacionalinė mokėjimo agentūra šiemet bazinės tiesioginės išmokos avansus pradėjo mokėti anksčiau nei įprastai. Per pirmąją mokėjimų savaitę beveik 64 000 pareiškėjų išmokėta 74 mln. eurų, o antrajame etape numatyta dar 35,2 mln. eurų beveik 13 000 ūkininkų.

    Tačiau, pasak jaunųjų ūkininkų atstovų, gyvulininkystės ūkiuose avansų išmokėjimas kai kur stringa, o dalis ūkių jų dar nėra sulaukę. Teigiama, kad vėlavimus lemia papildomos atitikties patikros, susijusios su ganymo ar šienavimo faktų patvirtinimu, nors dalį duomenų valstybė jau turi registruose.

    „Valstybėje paskelbta ekstremalioji situacija, ūkiuose vis dar susiduriama su elektros, vandens ir ryšio sutrikimais, o dalis gyvulininkystės ūkių tuo pat metu laukia, kol administravimo sistema patvirtins ganymo ar šienavimo faktą. Ekstremaliosios situacijos metu kiekviena laukimo diena ūkiui turi visai kitą kainą“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkė Rūta Jurgaitė.

    Pasak jos, gyvulininkystės ūkių veikla yra nenutrūkstama: gyvulius reikia kasdien šerti, girdyti, melžti ir prižiūrėti. Dingus elektrai, dažnai tenka naudoti generatorius, didėja kuro sąnaudos, sudėtingėja vandens tiekimas, pieno šaldymas ir kiti procesai, nuo kurių priklauso produkcijos kokybė bei ūkio pajamos.

    „Kalbame pirmiausia apie smulkius ir vidutinius šeimos ūkius. Jų finansinės atsargos yra labai ribotos. Jei valstybė nusprendė avansus mokėti anksčiau tam, kad ūkininkams suteiktų finansinį stabilumą, turime užtikrinti, kad ši pagalba pirmiausia pasiektų tuos ūkius, kuriems jos šiandien reikia labiausiai“, – sakė R. Jurgaitė.

    Sąjunga ragina Žemės ūkio ministeriją ir Nacionalinę mokėjimo agentūrą ekstremaliosios situacijos laikotarpiu gyvulininkystės ūkių paraiškas vertinti prioritetine tvarka ir ieškoti operatyvesnių administravimo sprendimų. Pasak organizacijos, tikslas turėtų būti išvengti perteklinių procedūrų ten, kur ūkinė veikla gali būti patvirtinta turimais duomenimis.

    Taip pat pabrėžiama, kad vėluojant avansams susidaro nevienodos sąlygos skirtingiems ūkiams. Organizacijos teigimu, iš dalies augalininkystės ūkių girdimi signalai, jog avansai juos jau pasiekė, o gyvulius laikantys ūkiai, kuriems audros padariniai dažnai reiškia papildomas kasdienes išlaidas, lieka laukiančiųjų pusėje.

    „Ūkininkams, auginantiems galvijus ir šiandien kovojantiems su audros padariniais, sąlygos neturėtų būti dar labiau apsunkinamos administracinėmis procedūromis. Užuot skirsčiusi ūkininkus į atskiras stovyklas, valstybė turėtų aiškiai mažinti įtampą tarp skirtingų sektorių“, – sakė R. Jurgaitė.

  • Vilkaviškio rajone dalijami LEADER pinigai: trys kvietimai verslui ir bendruomenėms

    Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupė paskelbė naują kvietimų etapą teikti vietos projektus pagal 2023–2029 metų vietos plėtros strategiją. Paraiškos bus priimamos nuo 2026 metų spalio 5 dienos iki 2026 metų lapkričio 5 dienos 23.59 valandos.

    Šis kvietimas skirtas kaimo vietovių plėtrai ir LEADER priemonės galimybėms išnaudoti, kai sprendimai gimsta vietos lygmeniu, o finansavimas nukreipiamas į realius bendruomenių ir smulkiojo verslo poreikius. Praktikoje tai dažniausiai reiškia investicijas į paslaugas, darbo vietas, bendruomeninę infrastruktūrą ar veiklų įvairovę.

    Kokie kvietimai paskelbti?

    Paskelbtas kvietimas Nr. 16 pagal priemonę Žemės ūkio verslas. Juo siekiama skatinti ūkinę veiklą kaimo vietovėse, sudarant galimybes modernizuoti veiklas, kurti didesnę pridėtinę vertę ir stiprinti vietos tiekimo grandines.

    Taip pat paskelbtas kvietimas Nr. 17 pagal priemonę Bendruomeninio verslo kūrimas ir plėtra. Ši kryptis aktuali bendruomenėms, socialinėms iniciatyvoms ir partnerystėms, kurios planuoja teikti paslaugas vietos gyventojams ar kurti tvarius pajamų šaltinius.

    Trečiasis kvietimas Nr. 18 skirtas Bendruomeniškumo skatinimui. Tokie projektai paprastai apima veiklas, kurios stiprina socialinius ryšius, savanorystę, vietos tapatybę, taip pat investicijas, reikalingas bendruomenės veikloms organizuoti.

    Kur ir kaip teikti paraiškas?

    Vietos projektų paraiškos teikiamos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos tik elektroniniu būdu per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą ŽŪMIS. Paraiškas būtina pateikti naudojantis sistemos pranešimų funkcija ir prisijungiant per Elektroninius valdžios vartus.

    Kitu būdu pateiktos paraiškos nebus priimamos, todėl pareiškėjams rekomenduojama iš anksto pasirūpinti prisijungimais ir dokumentų parengimu. Kvietimo dokumentacija skelbiama Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupės ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse.

    Konsultacijos pareiškėjams

    Dėl kvietimų sąlygų ir projektų įgyvendinimo konsultacijas teikia Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupės biuras J. Basanavičiaus a. 7, 33 kab., Vilkaviškyje. Konsultacijos teikiamos darbo dienomis: pirmadienį–ketvirtadienį nuo 8.00 iki 17.00 valandos, penktadienį nuo 8.00 iki 15.45 valandos.

    Pareiškėjams patariama dar prieš teikiant paraišką įsivertinti projekto idėjos tinkamumą konkrečiai priemonei, suplanuoti biudžetą ir terminus bei pasiruošti įrodymus, pagrindžiančius projekto naudą vietos bendruomenei. Tai padeda išvengti dažniausių klaidų, dėl kurių paraiškos atmetamos arba užtrunka vertinimas.

  • Pakruojo rajono bendruomenėms skiriamas finansavimas: kam atiteks 20 192 eurai iš 30 tūkst.

    Pakruojo rajono bendruomenėms skiriamas finansavimas: kam atiteks 20 192 eurai iš 30 tūkst.

    Pakruojo rajono savivaldybėje baigėsi bendruomeninių organizacijų projektų finansavimo konkursas. Artimiausiu metu pareiškėjos turėtų sulaukti patvirtinimo, kokio dydžio savivaldybės biudžeto lėšos skiriamos jų iniciatyvoms.

    Šių metų kvietimui buvo numatyta 30 000 eurų, o rajono bendruomenės pateikė 26 projektus. Komisijos sprendimu finansavimas skirtas projektams, kurių bendra vertė siekia 20 192 eurus, o likusi biudžete numatyta suma, tikėtina, liks nepanaudota arba bus perskirstoma pagal savivaldybės tvarką.

    Vertinant paraiškas didesnis dėmesys skirtas toms bendruomenėms, kurios aktyviai įsitraukė į rajono bendruomenių sąskrydį, Pakruojo šventę ir kitus viešus renginius. Savivaldybė nurodo, kad šiemet paraiškose matyti orientacija į bendruomenių prioritetus: edukacines išvykas, kultūrinius mainus ir materialinės bazės gerinimą.

    Dalį lėšų nuspręsta skirti ir išskirtiniams, didesnės apimties projektams. 1 500 eurų numatyta Sigutėnų kaimo bendruomenei, įgyvendinančiai Vietos veiklos grupės finansuojamą iniciatyvą, susijusią su kaimo medinio malūno atnaujinimu, o 4 000 eurų skirta Ūdekų kaimo bendruomenei, šiemet organizuojančiai rajono bendruomenių sąskrydį.

    Savivaldybė taip pat prisideda prie projektų, kuriuos bendruomenės įgyvendina su Nacionalinės mokėjimo agentūros finansavimu ir taip į rajoną pritraukia valstybines lėšas. Tarp minimų bendruomenių yra Ūdekų, Šukionių, Jovarų, Grikpėdžių ir Sigutėnų kaimai.

    Finansavimą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gavo ir rajono bendruomenių sąjunga, pateikusi projektą bendruomenių pirmininkų edukacinei išvykai. Prisidedant savivaldybei, šį rudenį bendruomenių atstovai planuojami kviesti vykti į Anykščių kraštą.

    Tokie konkursai savivaldybėms leidžia kryptingai stiprinti vietos iniciatyvas: nuo renginių ir bendruomeniškumo skatinimo iki infrastruktūros atnaujinimo bei partnerystės projektų. Pakruojo atvejis rodo ir dar vieną tendenciją: papildomas balas dažnai atitenka toms organizacijoms, kurios ne tik planuoja veiklas, bet ir nuosekliai dalyvauja rajono gyvenime bei prisideda prie bendrų renginių organizavimo.

    Projektų atranką vykdė rajono bendruomeninių organizacijų projektų finansavimo komisija, kuriai pirmininkavo rajono tarybos narys Žygimantas Macevičius. Savivaldybė padėkojo paraiškas teikusioms bendruomenėms už aktyvumą ir įsitraukimą.

  • Žygaičių seniūnijoje atnaujins melioraciją: už 461 536 eurus sutvarkys 14 km griovių

    Tauragės rajono savivaldybės administracija pasirašė paramos sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Pagal ją Žygaičių seniūnijoje bus rekonstruojami prastos būklės melioracijos grioviai ir jų statiniai.

    Projektas finansuojamas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę, skirtą investicijoms į melioracijos sistemas. Bendra projekto vertė siekia 461 536 eurus, lėšos bus skiriamos iš Europos Sąjungos, valstybės ir savivaldybės biudžetų.

    Darbai keturiuose kaimuose

    Darbus planuojama vykdyti Sartininkų, Putokšlių, Trumpininkų ir Skiržemės kaimuose. Numatoma rekonstruoti daugiau kaip 14,05 kilometro melioracijos griovių ir atnaujinti apie 1,18 kilometro drenažo rinktuvų.

    Taip pat bus keičiamos drenažo žiotys, tvarkomos pralaidos ir kiti su vandens nuvedimu susiję statiniai. Įgyvendinus projektą, melioracijos sistemų būklė turėtų pagerėti beveik 896 hektarų plote.

    Kodėl melioracija vis dar kritiška?

    Melioracijos sistemų atnaujinimas svarbus žemdirbiams ir žemės savininkams, nes sutvarkyti grioviai, rinktuvai ir pralaidos padeda greičiau pašalinti perteklinę drėgmę. Tai mažina užmirkimo riziką, saugo dirvožemio struktūrą ir leidžia stabiliau planuoti darbus laukuose.

    Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje, todėl didelė dalis žemės ūkio naudmenų istoriškai nusausintos dirbtinėmis sistemomis. Dalis jų yra įrengtos prieš kelis dešimtmečius, todėl dėl nusidėvėjimo, užneštų griovių ir pažeistų pralaidų vis dažniau prastėja vandens nuvedimas.

    Projekto įgyvendinimą planuojama baigti iki 2027 metų liepos 23 dienos. Savivaldybė pabrėžia, kad tokio tipo investicijos yra ilgalaikės: jos mažina nuostolius dėl permirkusių laukų ir prisideda prie patikimesnio kaimo infrastruktūros veikimo.