CP v2

Tag: Nacionalinė mokėjimo agentūra

  • Pakruojo rajono bendruomenėms skiriamas finansavimas: kam atiteks 20 192 eurai iš 30 tūkst.

    Pakruojo rajono bendruomenėms skiriamas finansavimas: kam atiteks 20 192 eurai iš 30 tūkst.

    Pakruojo rajono savivaldybėje baigėsi bendruomeninių organizacijų projektų finansavimo konkursas. Artimiausiu metu pareiškėjos turėtų sulaukti patvirtinimo, kokio dydžio savivaldybės biudžeto lėšos skiriamos jų iniciatyvoms.

    Šių metų kvietimui buvo numatyta 30 000 eurų, o rajono bendruomenės pateikė 26 projektus. Komisijos sprendimu finansavimas skirtas projektams, kurių bendra vertė siekia 20 192 eurus, o likusi biudžete numatyta suma, tikėtina, liks nepanaudota arba bus perskirstoma pagal savivaldybės tvarką.

    Vertinant paraiškas didesnis dėmesys skirtas toms bendruomenėms, kurios aktyviai įsitraukė į rajono bendruomenių sąskrydį, Pakruojo šventę ir kitus viešus renginius. Savivaldybė nurodo, kad šiemet paraiškose matyti orientacija į bendruomenių prioritetus: edukacines išvykas, kultūrinius mainus ir materialinės bazės gerinimą.

    Dalį lėšų nuspręsta skirti ir išskirtiniams, didesnės apimties projektams. 1 500 eurų numatyta Sigutėnų kaimo bendruomenei, įgyvendinančiai Vietos veiklos grupės finansuojamą iniciatyvą, susijusią su kaimo medinio malūno atnaujinimu, o 4 000 eurų skirta Ūdekų kaimo bendruomenei, šiemet organizuojančiai rajono bendruomenių sąskrydį.

    Savivaldybė taip pat prisideda prie projektų, kuriuos bendruomenės įgyvendina su Nacionalinės mokėjimo agentūros finansavimu ir taip į rajoną pritraukia valstybines lėšas. Tarp minimų bendruomenių yra Ūdekų, Šukionių, Jovarų, Grikpėdžių ir Sigutėnų kaimai.

    Finansavimą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gavo ir rajono bendruomenių sąjunga, pateikusi projektą bendruomenių pirmininkų edukacinei išvykai. Prisidedant savivaldybei, šį rudenį bendruomenių atstovai planuojami kviesti vykti į Anykščių kraštą.

    Tokie konkursai savivaldybėms leidžia kryptingai stiprinti vietos iniciatyvas: nuo renginių ir bendruomeniškumo skatinimo iki infrastruktūros atnaujinimo bei partnerystės projektų. Pakruojo atvejis rodo ir dar vieną tendenciją: papildomas balas dažnai atitenka toms organizacijoms, kurios ne tik planuoja veiklas, bet ir nuosekliai dalyvauja rajono gyvenime bei prisideda prie bendrų renginių organizavimo.

    Projektų atranką vykdė rajono bendruomeninių organizacijų projektų finansavimo komisija, kuriai pirmininkavo rajono tarybos narys Žygimantas Macevičius. Savivaldybė padėkojo paraiškas teikusioms bendruomenėms už aktyvumą ir įsitraukimą.

  • Žygaičių seniūnijoje atnaujins melioraciją: už 461 536 eurus sutvarkys 14 km griovių

    Tauragės rajono savivaldybės administracija pasirašė paramos sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Pagal ją Žygaičių seniūnijoje bus rekonstruojami prastos būklės melioracijos grioviai ir jų statiniai.

    Projektas finansuojamas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę, skirtą investicijoms į melioracijos sistemas. Bendra projekto vertė siekia 461 536 eurus, lėšos bus skiriamos iš Europos Sąjungos, valstybės ir savivaldybės biudžetų.

    Darbai keturiuose kaimuose

    Darbus planuojama vykdyti Sartininkų, Putokšlių, Trumpininkų ir Skiržemės kaimuose. Numatoma rekonstruoti daugiau kaip 14,05 kilometro melioracijos griovių ir atnaujinti apie 1,18 kilometro drenažo rinktuvų.

    Taip pat bus keičiamos drenažo žiotys, tvarkomos pralaidos ir kiti su vandens nuvedimu susiję statiniai. Įgyvendinus projektą, melioracijos sistemų būklė turėtų pagerėti beveik 896 hektarų plote.

    Kodėl melioracija vis dar kritiška?

    Melioracijos sistemų atnaujinimas svarbus žemdirbiams ir žemės savininkams, nes sutvarkyti grioviai, rinktuvai ir pralaidos padeda greičiau pašalinti perteklinę drėgmę. Tai mažina užmirkimo riziką, saugo dirvožemio struktūrą ir leidžia stabiliau planuoti darbus laukuose.

    Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje, todėl didelė dalis žemės ūkio naudmenų istoriškai nusausintos dirbtinėmis sistemomis. Dalis jų yra įrengtos prieš kelis dešimtmečius, todėl dėl nusidėvėjimo, užneštų griovių ir pažeistų pralaidų vis dažniau prastėja vandens nuvedimas.

    Projekto įgyvendinimą planuojama baigti iki 2027 metų liepos 23 dienos. Savivaldybė pabrėžia, kad tokio tipo investicijos yra ilgalaikės: jos mažina nuostolius dėl permirkusių laukų ir prisideda prie patikimesnio kaimo infrastruktūros veikimo.

  • Jokšų polderyje baigti melioracijos darbai: atnaujinti grioviai ir rekonstruota Pjaulių siurblinė

    Jokšų polderyje baigti melioracijos darbai: atnaujinti grioviai ir rekonstruota Pjaulių siurblinė

    Klaipėdos rajone baigtas Jokšų polderio melioracijos griovių, juose esančių statinių ir Pjaulių siurblinės rekonstrukcijos projektas. Savivaldybė teigia, kad atnaujinta infrastruktūra leis tiksliau valdyti perteklinį vandenį ir mažinti užliejimo riziką teritorijose, kur potvyniai kartojasi dažniau.

    Darbai vykdyti Priekulės seniūnijoje, Pjaulių, Venckų ir Kalviškių kaimuose. Projektas įgyvendintas pagal priemonę Investicijos į melioracijos sistemas, finansavimą administruojant Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos.

    Kas buvo sutvarkyta

    Rekonstrukcijos metu melioracijos grioviuose atnaujintos 6 pralaidos, sutvarkyta 70 drenažo žiočių, taip pat įdiegtos aplinkosaugos priemonės. Tokie darbai svarbūs ne tik vandens pralaidumui, bet ir kasdieniam žemės ūkio naudmenų bei sodybų apsaugos patikimumui.

    Didžiausia projekto dalis teko Pjaulių siurblinei: atnaujintas vamzdynas, rekonstruotas metalinis stogas ir vandens daviklių šulinys. Siurblių priežiūrai įrengtas gembinis kranas su elektrine tale, todėl eksploatavimo darbai turėtų būti greitesni ir saugesni.

    Kodėl tai svarbu potvyniams

    Jokšų polderis priklauso teritorijoms, kuriose vandens lygio svyravimai ir intensyvesni krituliai gali greitai sukelti užmirkimą. Atnaujintos pralaidos, drenažo žiotys ir siurblinės pajėgumai leidžia operatyviau nukreipti vandenį, mažinant žalą ūkiams, keliams ir gyvenamajai aplinkai.

    Pastaraisiais metais savivaldybės vis dažniau investuoja į melioracijos infrastruktūrą ne tik dėl nusidėvėjimo, bet ir dėl didėjančio ekstremalių kritulių epizodų dažnio. Tokie projektai paprastai duoda greitą efektą ten, kur veikia polderiai ir siurblinės, nes vandens lygį galima reguliuoti aktyviai.

    Kaina ir finansavimas

    Rangos darbus objekte atliko UAB „Šilutės polderiai“. Bendra projekto vertė siekė 375 316 eurų.

    Iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skirta 200 925 eurai, iš Lietuvos valstybės biudžeto – 35 457 eurai. Klaipėdos rajono savivaldybės lėšos sudarė 138 934 eurus.

  • Utenos rajone startuoja melioracijos rekonstrukcija: bus tvarkomi 3 avariniai tiltai ir 2,02 km griovių

    Utenos rajono savivaldybės administracija pradėjo įgyvendinti tikslinių investicijų projektą, kuriuo numatoma rekonstruoti valstybei nuosavybės teise priklausančius, prastos būklės melioracijos inžinerinius statinius. Projektas vykdomas pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintas finansavimo taisykles, taikomas tokių statinių atnaujinimui.

    2026 metais gegužės 5 dieną savivaldybė pasirašė projekto finansavimo sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra. Darbai finansuojami valstybės biudžeto lėšomis, o bendra projekto vertė siekia iki 500 000 eurų su PVM.

    Numatyta, kad Daugailių, Leliūnų ir Vyžuonų seniūnijose bus rekonstruojami 3 avarinės būklės tiltai ir sutvarkoma 2,02 kilometro blogos būklės melioracijos griovių. Tokie darbai svarbūs ne tik žemės ūkio sklypų nusausinimui, bet ir vietinės infrastruktūros saugumui, nes prastos būklės pralaidos ir tiltai didina užtvindymų bei konstrukcijų pažeidimų riziką.

    Šiuo metu baigiami rengti rekonstruojamų tiltų techniniai darbo projektai. Rekonstrukcijos darbų pradžia planuojama 2026 metų trečią–ketvirtą ketvirtį, o preliminarus projekto įgyvendinimo terminas numatytas iki 2026 metų gruodžio.

    Pagal savivaldybės pateiktą informaciją, tvarkomi tiltai yra konkrečiose vietovėse Utenos rajone, įskaitant tiltą per Versmyno upę Liveikių kaime, tiltą per Vyžuonos upę Plaušų kaime ir tiltą per Ligajos (Ilgelės) upę Gatelių kaime. Tikimasi, kad atnaujinus šiuos objektus pagerės vandens nuvedimas ir sumažės rizika, jog kritulių ar polaidžio metu bus užliejami žemesni plotai.

  • Panevėžio rajono bendruomenėms skirta per 78 tūkst. eurų: ką finansuos 20 projektų

    Parama bendruomenių iniciatyvoms

    Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos įvertino paraiškas pagal nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai taisykles. Šiemet Panevėžio rajone finansavimas skirtas 20 projektų, kurių bendra vertė viršija 78 000 eurų.

    Sprendimas rodo nuosekliai augantį vietos bendruomenių aktyvumą ir didėjančią projektų rengimo patirtį. Palyginimui, 2024 metais buvo įgyvendinti 9 projektai už 36 888 eurus, 2025 metais – 15 projektų už 68 797 eurus.

    Dalį veiklų bendruomenės planuoja įgyvendinti prisidėdamos nuosavomis lėšomis ir savanorišku darbu. Prie dalinio finansavimo taip pat prisidės Panevėžio rajono savivaldybė, remianti viešąsias erdves ir vietos iniciatyvas.

    Kur bus nukreiptos lėšos?

    Viena finansavimo krypčių – bendruomenių materialinės bazės stiprinimas. Šioje srityje paraiškas pateikė Berniūnų, Barklainių I kaimo, Ėriškių, Trakiškio ir Skaistgirių bendruomenės, o didžiausia galima suma vienam projektui siekė 3 500 eurų.

    Numatomi pirkiniai apima renginiams ir kasdienėms veikloms reikalingą įrangą: kondicionierius, šildytuvus, garso kolonėles, generatorius, projektorius, taip pat baldus ir palapines. Kai kuriose bendruomenėse planuojama įsigyti ir techninę įrangą, pavyzdžiui, kompiuterį, spausdintuvą ar fotoaparatą.

    Kita kryptis – viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas gyventojų poreikiams, čia didžiausia galima suma siekė 5 500 eurų. Finansavimas skirtas šešiems projektams, kurie apima vaikų žaidimų aikštelių plėtrą, sporto ir laisvalaikio infrastruktūros atnaujinimą bei teritorijų priežiūros sprendimus.

    Tarp numatytų darbų – Krekenavos riedlenčių aikštelės rampų atnaujinimas, vaikų žaidimų erdvių plėtra Molainiuose, naujos laisvalaikio zonos kūrimas Naujamiestyje, taip pat įrangos viešosioms erdvėms prižiūrėti įsigijimas kai kuriose seniūnijose.

    Renginiai ir mokomieji vizitai

    Trečioji paramos kryptis skirta renginiams ir mokomiesiems vizitams, kurie padeda bendruomenėms perimti gerąją patirtį ir pritraukti daugiau vietos žmonių į bendras veiklas. Šioje srityje Panevėžio rajono bendruomenės pateikė devynias paraiškas, o vienam projektui galėjo būti skiriama iki 3 000 eurų.

    Planuojami edukaciniai ir kultūriniai renginiai, taip pat pažintiniai vizitai į kitus Lietuvos regionus, kur bendruomenės susipažins su vietos iniciatyvomis, tradicijų puoselėjimu, bendruomeninių erdvių sprendimais ir partnerystės modeliais.

    Augantis finansuojamų projektų skaičius atspindi platesnę tendenciją, kai bendruomenės vis dažniau sprendžia praktinius vietos poreikius per mažos apimties, bet greitai įgyvendinamus projektus. Toks finansavimas dažnai tampa atspirties tašku didesnėms iniciatyvoms, nes leidžia sustiprinti infrastruktūrą, pritraukti savanorius ir išbandyti veiklų modelius.

    „Projektai rodo, kad bendruomenės kryptingai stiprina veiklą ir kuria patrauklesnę aplinką – nuo viešųjų erdvių iki renginių ir jaunimo įtraukimo“, – sakė Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė.

  • Panevėžio rajono bendruomenėms skirta per 78 tūkst. eurų: šiemet finansuojama jau 20 projektų

    Panevėžio rajono bendruomenėms šiemet skirta daugiau kaip 78 tūkst. eurų nacionalinės paramos, kurią administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Įvertinus pateiktas paraiškas pagal nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai taisykles, finansavimas skirtas 20-čiai projektų.

    Panevėžio rajono savivaldybės duomenimis, finansuojamų iniciatyvų apimtys auga jau kelerius metus iš eilės. 2024 metais buvo patvirtinti 9 projektai, kuriems skirta 36 888 eurai, 2025 metais – 15 projektų už beveik 69 tūkst. eurų, o šiemet riba peržengė 78 tūkst. eurų.

    Kur bus panaudota parama?

    Didžiausias dėmesys skiriamas bendruomenių veiklos sąlygoms gerinti ir viešajai infrastruktūrai atnaujinti. Pagal veiklos sritį, skirtą materialinei bazei kurti ar stiprinti, finansavimą gavo penkios bendruomenės: Berniūnų, Barklainių I kaimo, Ėriškių, Trakiškio ir Skaistgirių.

    Šių projektų lėšos paprastai nukreipiamos į įrangos, inventoriaus ar patalpų pritaikymo poreikius, kad būtų lengviau organizuoti susitikimus, edukacijas, šventes bei kitas vietos iniciatyvas. Praktikoje tai reiškia geresnes sąlygas tiek savanorių veiklai, tiek renginių organizavimui, ypač mažesnėse gyvenvietėse.

    Viešosios erdvės: nuo aikštelių iki aktyvaus laisvalaikio zonų

    Kita dalis paramos skirta viešosioms erdvėms ir statiniams tvarkyti bei pritaikyti gyventojų poreikiams. Šioje srityje finansuojami šeši projektai, kurių tikslas – didinti saugumą, gerinti laisvalaikio infrastruktūrą ir kurti patrauklesnes erdves šeimoms bei jaunimui.

    Tarp numatytų darbų įvardijami Krekenavos riedlenčių aikštelės atnaujinimas, vaikų žaidimų erdvių plėtra Molainiuose, Pažagieniuose ir Vadokliuose. Taip pat planuojamos naujos aktyvaus laisvalaikio zonos Raguvos ir Naujamiesčio bendruomenėse bei priemonės, kurios padės užtikrinti paprastesnę ir nuoseklesnę viešųjų erdvių priežiūrą.

    Renginiai ir mokomieji vizitai – bendruomeniškumui stiprinti

    Dar devyni projektai finansuojami renginių ir mokomųjų vizitų organizavimo kryptyje. Šios iniciatyvos orientuotos į tradicijų puoselėjimą, amatų ir kultūros pristatymą, vietos gyventojų edukaciją bei tarpusavio ryšių stiprinimą.

    Numatoma, kad bendruomenės vyks į mokomuosius vizitus įvairiuose Lietuvos regionuose, kur susipažins su kitų vietovių gerąja praktika ir įgyvendintais sprendimais. Tarp išskiriamų veiklų minimas Dembavos bendruomenės teatralizuotas tautinių šokių festivalis, Miežiškių bendruomenės tradicijoms ir amatams skirtas renginys bei Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos gerosios patirties vizitas į Mažąją Lietuvą.

    Panevėžio rajone veikia daugiau kaip 60 bendruomenių, o dalis jų projektų tradiciškai įgyvendinami prisidedant ne tik paramos lėšomis. Savivaldybė nurodo, kad bendruomenės dažnai investuoja ir savo lėšas, taip pat prisideda savanorišku darbu, o dalinį finansavimą prie kai kurių iniciatyvų skiria ir Panevėžio rajono savivaldybė.

    „Smagu matyti, kad mūsų rajono bendruomenės turi idėjų ir ryžto jas įgyvendinti. Už kiekvieno projekto slypi žmonės, kurie savo laisvą laiką, energiją ir rūpestį skiria vietai, kurioje ir gyvena“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės Investicijų ir užsienio ryšių skyriaus vedėja Miglė Bražėnienė.

    Pasak savivaldybės, augantis finansuojamų projektų skaičius rodo didėjantį vietos aktyvumą ir geresnį pasirengimą pasinaudoti nacionalinėmis priemonėmis. Tikimasi, kad atnaujintos viešosios erdvės, įsigyta įranga ir bendruomeniniai renginiai prisidės prie patrauklesnės gyvenamosios aplinkos bei didesnio žmonių įsitraukimo visame Panevėžio rajone.

  • NMA įvardijo dažniausias deklaravimo klaidas: ką ūkininkams pasitikrinti, kad parama nemažėtų

    NMA įvardijo dažniausias deklaravimo klaidas: ką ūkininkams pasitikrinti, kad parama nemažėtų

    Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, kad deklaruojant žemės ūkio naudmenas, kitus plotus ir ūkinius gyvūnus bei dalyvaujant su plotu susijusiose 2023–2027 metų strateginio plano priemonėse, netikslumai gali lemti paramos sumažinimą. Agentūra išskyrė dažniausiai pasitaikančias klaidas ir pateikė praktinius patarimus, kaip jų išvengti.

    NMA duomenimis, 2025 metais neatitikimų nustatyta 2 856 valdose, o dėl jų pritaikytas paramos sumažinimas siekė 1,66 mln. eurų. Palyginti su 2024 metais, kai neatitikimų rasta 4 834 valdose ir paramos sumažinimas sudarė 1,72 mln. eurų, fiksuojamas mažėjimas ir jis, pasak agentūros, tęsiasi jau keletą metų.

    NMA pabrėžia, kad dėl sumažinimų nepanaudotos lėšos sistemoje nelieka „neaktyvios“ ir yra perskirstomos tiems pareiškėjams, kurie laikosi reikalavimų. Todėl tikslus deklaravimas ir įsipareigojimų vykdymas svarbus ne tik siekiant išvengti sankcijų, bet ir dėl bendro paramos administravimo efektyvumo.

    Kur dažniausiai prarandama parama

    Viena dažniausių priežasčių, dėl kurių 2025 metais buvo mažinama parama, susijusi su susietąja parama už vaisius, uogas ir riešutus, daržoves ir baltyminius augalus. NMA nurodo, kad šioje srityje paramos sumažinimas sudarė 340 390 eurų, o pagrindiniai neatitikimai siejami su įsipareigojimų nevykdymu deklaruotuose plotuose.

    Agentūra primena, kad pareiškėjai turi užtikrinti derlių deklaruotuose plotuose. Tuo atveju, jei derliaus nėra, tačiau nuotraukose matomi gyvi, nenudžiūvę vaismedžiai ar jauni sodinukai, tai gali būti vertinama kaip atitiktis, tačiau kiekviena situacija tikrinama pagal konkrečios priemonės taisykles.

    Taip pat akcentuojamas reikalavimas daliai pareiškėjų iki derliaus nuėmimo pateikti nuotraukas iš laukų. Nuotraukas būtina pateikti likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki pirmo derliaus nuėmimo, bet ne vėliau kaip iki spalio 1 dienos, o jose turi aiškiai matytis užaugintas derlius ir bendras lauko vaizdas iš kelių vietų.

    Dar viena reikšminga sritis yra paramos sąlygų reikalavimų neatitikimai, dėl kurių 2025 metais parama buvo mažinama apie 310 000 eurų. NMA atkreipia dėmesį, kad praktikoje klaidos dažnai susijusios su mėšlo ir srutų tvarkymu, taip pat su geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartų laikymusi.

    Ką svarbu įrodyti dokumentais

    NMA išskiria ir atvejį, kai parama mažinama dėl valdymo teisės neturėjimo, o 2025 metais dėl to pritaikytas apie 80 000 eurų sumažinimas. Agentūra rekomenduoja deklaruoti tik tuos plotus, kurie pareiškėjui priklauso nuosavybės teise arba yra valdomi nuomos ar panaudos pagrindais.

    Praktikoje tai reiškia, kad svarbu turėti rašytinius dokumentus, pagrindžiančius valdymo teisę, ir juos pateikti laiku, jei NMA paprašo. Agentūra pabrėžia, kad parama turi būti mokama tik teisėtam valdytojui, todėl dokumentų trūkumas gali lemti ne tik sumažinimą, bet ir papildomus tikrinimus.

    Kaip NMA padeda išvengti klaidų

    NMA teigia, kad neatitikimų mažėjimą padeda užtikrinti Automatinė laukų nuolatinio stebėjimo sistema, kuri leidžia nuotoliniu būdu stebėti ir vertinti žemės ūkio veiklas visoje Lietuvoje. Sistema padeda iš anksto identifikuoti galimus neatitikimus, todėl pareiškėjai gali būti informuojami dar iki galutinio sprendimo dėl paramos.

    Agentūra taip pat kasmet taiko išankstinį paraiškų tikrinimą, kad klaidos būtų pastebėtos deklaravimo metu. Pareiškėjams svarbu atkreipti dėmesį ir į atnaujintas preliminarias laukų ribas, kurios sugeneruojamos pagal palydovinius vaizdus ir gali padėti tiksliau įbraižyti laukus.

    Konsultacijoms ir praktinei pagalbai NMA naudoja kelis informavimo kanalus, įskaitant deklaravimo laikotarpio rekomendacijas, konferencijas bei virtualųjį asistentą. Agentūra ragina pareiškėjus neatidėlioti deklaravimo iki paskutinių dienų, nes laiku pastebėti netikslumai dažniausiai ištaisomi paprasčiau.

    „Kiekviena deklaravimo klaida gali virsti paramos sumažinimu, todėl verta iš anksto pasitikrinti reikalavimus, terminus ir turimus dokumentus“, – teigiama NMA pateiktoje informacijoje.

  • Trumpųjų tiekimo grandinių parama: ŽŪM ir NMA mokymuose aiškins, kaip išvengti paraiškų klaidų

    Trumpųjų tiekimo grandinių parama: ŽŪM ir NMA mokymuose aiškins, kaip išvengti paraiškų klaidų

    Trumpųjų maisto tiekimo grandinių projektų Lietuvoje daugėja, tačiau dalis paramos paraiškų vis dar atmetamos arba vertinamos prasčiau dėl pasikartojančių klaidų. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) sako, kad dažniausiai problemos kyla dėl netiksliai užpildytų dokumentų ir ne iki galo suprastų reikalavimų.

    ŽŪM Europos Sąjungos paramos politikos departamento Programos LEADER ir kaimo plėtros skyrius kviečia ūkininkus, kooperatyvus, maisto produktų gamintojus, perdirbėjus ir prekyba užsiimančius dalyvius į informacinį renginį–mokymus. Jie vyks 2026 metų gegužės 27 dieną, dalyvauti bus galima gyvai arba nuotoliniu būdu.

    Kas bus aptariama mokymuose?

    Renginį ŽŪM organizuoja kartu su Nacionaline mokėjimo agentūra (NMA). Organizatorių teigimu, mokymų tikslas – aiškiai ir praktiškai paaiškinti, kaip tinkamai parengti paraišką pagal Strateginio plano priemonę Trumpos tiekimo grandinės.

    Per mokymus bus nagrinėjamos dažniausiai pasitaikančios paraiškų pildymo klaidos, detalizuojami pagrindiniai reikalavimai ir pateikiami praktiniai patarimai, kurie gali padėti sustiprinti paraišką vertinimo etape. Taip pat planuojama atsakyti į dalyviams aktualius klausimus, susijusius su įgyvendinimu ir dokumentų parengimu.

    Registracijos terminai ir tvarka

    Norint dalyvauti, reikia registruotis iš anksto ir pasirinkti patogiausią dalyvavimo būdą. Registracija vyksta iki 2026 metų gegužės 25 dienos 12 valandos.

    ŽŪM nurodo, kad dalyvavimo patvirtinimas bus išsiųstas elektroniniu paštu pasibaigus registracijai. Ministerija tikisi, jog praktinio pobūdžio mokymai padės pareiškėjams geriau pasiruošti ir sumažins techninių klaidų, dėl kurių prarandama galimybė gauti paramą.

  • Alytaus rajone – 500 tūkst. eurų melioracijai: atnaujins 17 km griovių, siurblinę ir tiltą

    Alytaus rajone – 500 tūkst. eurų melioracijai: atnaujins 17 km griovių, siurblinę ir tiltą

    Alytaus rajono savivaldybės administracija 2026 metų gegužės 15 dieną pasirašė finansavimo sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl melioracijos ir hidrotechnikos statinių rekonstrukcijos projekto Luksnėnų, Ūdrijos ir Krokialaukio kadastrinėse vietovėse. Sutartis apima investicijų projekto ir tikslinių investicijų projekto finansavimą.

    Projektui skiriama 500 000 eurų, o finansavimas dengia 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Tai reiškia, kad numatyti darbai turėtų būti įgyvendinami be papildomos finansinės naštos savivaldybės biudžetui, jei išlaidos atitiks paramos sąlygas.

    Kas bus atnaujinta?

    Luksnėnų kadastrinėje vietovėje planuojama rekonstruoti 17 kilometrų melioracijos griovių. Kartu bus tvarkomos grioviuose esančios vandens pralaidos ir drenažo žiotys, kurios yra svarbios tam, kad vanduo būtų nukreipiamas ir pasišalintų iš užmirkstančių plotų.

    Ūdrijos kadastrinėje vietovėje numatyta rekonstruoti sausinimo siurblinę, pakeičiant susidėvėjusius siurblius į naujus. Savivaldybės teigimu, tai turėtų didinti sistemos patikimumą ir mažinti gedimų riziką intensyvių kritulių laikotarpiais.

    Krokialaukio kadastrinėje vietovėje bus rekonstruojamas avarinės būklės tiltas. Tokie objektai svarbūs ne tik susisiekimui, bet ir saugiam technikos judėjimui, kai vykdomi priežiūros ar avariniai melioracijos tinklų darbai.

    Kada startuos darbai?

    Artimiausiu metu planuojama pradėti techninio darbo projekto parengimo paslaugų pirkimą ir projektavimo darbus. Šis etapas paprastai apima techninių sprendinių parinkimą, suderinimus ir parengimą rangos darbų pirkimams.

    Rangos darbų pradžia numatoma 2026 metų antroje pusėje. Tikslesni terminai paprastai paaiškėja po projektavimo ir viešųjų pirkimų procedūrų, kurios gali priklausyti nuo derinimų apimties ir konkurso eigos.

    Melioracijos infrastruktūros atnaujinimas savivaldybėms aktualus dėl dažnėjančių intensyvių kritulių epizodų ir didėjančių reikalavimų apsaugoti žemės ūkio naudmenas bei vietos kelius nuo užmirkimo. Tvarkingai veikiantys grioviai, pralaidos ir siurblinės padeda valdyti vandens perteklių ir mažina žalos riziką.

  • Sūduonios baseino melioracijos rekonstrukcijai – 500 tūkst. eurų: ką atnaujins iki 2026 metų

    Sūduonios baseino melioracijos rekonstrukcijai – 500 tūkst. eurų: ką atnaujins iki 2026 metų

    Pasirašyta finansavimo sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl projekto „Sūduonios baseino melioracijos griovių ir hidrotechnikos statinių rekonstravimas“. Projektu siekiama atnaujinti vandens nuvedimo ir pralaidumo infrastruktūrą, svarbią žemės ūkio plotams ir vietos keliams.

    Numatyta projekto vertė siekia 500 tūkst. eurų. Finansavimas bus skiriamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pagal valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo darbų investicijų projektų finansavimo tvarką.

    Kas bus rekonstruojama?

    Pagal planą bus rekonstruota 18,68 kilometro melioracijos griovių imtuvų, taip pat atnaujinta 19 pralaidų. Darbų apimtys apima ir tiltą per Sūduonios upę Gulbiniškių kaime, kurio būklė yra įvertinta ekspertizėmis.

    Be to, projekte numatyta rekonstruoti Pasūduonios ir Valavičių tvenkinių hidrotechnikos statinius. Tokie darbai paprastai yra svarbūs ne tik dėl vandens režimo reguliavimo, bet ir dėl saugumo, mažinant avarijų riziką bei neplanuotų užliejimų tikimybę.

    Kontekstas ir esama būklė

    Projekto teritorijoje bendras melioracijos griovių imtuvų ilgis siekia 19,82 kilometro, iš viso yra 22 pralaidos, 1 tiltas ir 2 tvenkinių hidrotechnikos statiniai. Dalis infrastruktūros nėra įtraukta į šio etapo rekonstrukciją, todėl darbai orientuoti į prioritetinius ruožus ir objektus.

    Skelbiama, kad jau atliktos tilto ir tvenkinių hidrotechnikos statinių būklės ekspertizės, vykdomi teritorijos tyrinėjimai ir rengiamas techninis darbo projektas. Tokia seka įprasta, nes nuo tyrinėjimų ir projektavimo kokybės priklauso sprendiniai, ilgaamžiškumas ir reali darbų kaina.

    Kada planuojama pabaiga?

    Projektą planuojama įgyvendinti 2026 metais, o finansavimas gali siekti iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų rekonstravimo darbams. Praktikoje tai reiškia, kad didžiausia projekto sėkmės sąlyga bus tikslus darbų suplanavimas ir sklandus rangos procesas.

    Melioracijos infrastruktūros rekonstrukcijos darbai dažniausiai vertinami kaip ilgalaikė investicija į atsparumą ekstremalesniems kritulių periodams ir ūkinės veiklos stabilumą. Atnaujinti grioviai, pralaidos ir hidrotechnikos statiniai gali sumažinti užmirkimų riziką ir prisidėti prie patikimesnio vandens nuvedimo visame baseine.