CP v2

Tag: Nacionalinė mokėjimo agentūra

  • Pakruojo užtvankos ir melioracijos rekonstrukcijai – dar 500 000 eurų: ką planuojama sutvarkyti?

    Pakruojo užtvankos ir melioracijos rekonstrukcijai – dar 500 000 eurų: ką planuojama sutvarkyti?

    Pakruojo rajono savivaldybė praneša, kad teigiamai įvertinus parengtą projektą su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pasirašyta 500 000 eurų vertės finansavimo sutartis. Lėšos bus skirtos valstybei priklausančių, prastos būklės melioracijos inžinerinių statinių rekonstrukcijai Pakruojo rajone.

    Projektu numatoma atnaujinti Pakruojo užtvankos įrenginius, kurių būklė, savivaldybės teigimu, kasmet prastėja. Darbai apims po vandeniu esančių konstrukcijų rekonstrukciją ir užtvankos vizualinės dalies sutvarkymą, kad statinys būtų saugesnis ir patikimesnis eksploatuoti.

    Taip pat planuojama rekonstruoti melioracijos griovį, įvardijamą kaip Mažupės upė, kartu su jam priklausančiu tiltu. Šis melioracijos griovys driekiasi per Laipuškių ir Gačionių kadastro vietoves, todėl darbai turėtų turėti tiesioginį poveikį aplinkinių teritorijų vandens nuvedimui.

    Ko tikimasi iš investicijų

    Savivaldybė pabrėžia, kad projektas siejamas su efektyvesniu vandens valdymu ir geresnėmis sąlygomis žemės ūkiui. Praktikoje tai reiškia mažesnę riziką, kad prastos būklės statiniai ateityje sukels vandens pratekėjimo sutrikimus, užmirkimus ar infrastruktūros pažeidimus.

    Šiuo metu rengiami dokumentai darbų pirkimui, tad artimiausias etapas bus rangovų atranka ir konkrečių darbų grafikų sudarymas. Tikimasi, kad papildomas finansavimas leis pagreitinti tvarkymo darbus ir apimti daugiau probleminių vietų, nei būtų įmanoma vien iš kasmetinių asignavimų.

    Kiek lėšų skiriama šiemet

    Savivaldybės duomenimis, šiais metais melioracijos įrenginiams tvarkyti jau numatyta 369 000 eurų iš valstybės biudžeto ir 140 000 eurų iš savivaldybės biudžeto. Papildomi 500 000 eurų, pasak savivaldybės, reikšmingai padidins galimybes pagerinti vandens valdymo ir melioracijos įrenginių būklę rajone.

    Melioracijos infrastruktūra daugelyje savivaldybių laikoma vienu svarbiausių ūkiui ir aplinkos apsaugai reikalingų pagrindų, nes nuo jos priklauso tiek dirbamų plotų būklė, tiek vandens pertekliaus suvaldymas intensyvių kritulių laikotarpiais. Pakruojo projektas orientuotas į labiausiai nusidėvėjusių statinių atnaujinimą, kad būtų sumažinta ilgalaikių gedimų ir avarijų tikimybė.

    Pakruojo rajono savivaldybės informacija

  • Kaišiadorių rajone – iki 500 000 eurų melioracijai: ką ir kur žadama rekonstruoti iki 2026 metų?

    Kaišiadorių rajone – iki 500 000 eurų melioracijai: ką ir kur žadama rekonstruoti iki 2026 metų?

    Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija kartu su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pasirašė finansavimo sutartį melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo projektui. Numatyta tvarkyti valstybei nuosavybės teise priklausančius, blogos būklės objektus, kad jie veiktų patikimai ir efektyviai.

    Projektui skirta iki 500 000 eurų valstybės biudžeto lėšų, o finansavimas gali siekti iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Darbus planuojama užbaigti ir už projektą atsiskaityti ne vėliau kaip iki 2026 metų gruodžio 4 dienos.

    Kur vyks darbai

    Rekonstravimo darbai numatyti Kruonio, Mikalaučiškių, Paparčių, Žaslių, Varkalių ir Darsūniškio kadastro vietovėse. Savivaldybė nurodo, kad prioritetas teikiamas labiausiai nusidėvėjusiems statiniams, kurių būklė gali kelti riziką vandens nuvedimui ir aplinkinių teritorijų naudojimui.

    Planuojama atnaujinti 20,20 kilometro melioracijos griovių su juose esančiais statiniais, rekonstruoti vieną sausinimo siurblinę ir sutvarkyti 21 vandens pralaidą. Tokie objektai yra svarbūs ne tik žemės ūkio naudmenoms, bet ir kelių, sodybų bei kitos infrastruktūros apsaugai nuo užmirkimo.

    Kodėl tai aktualu

    Melioracijos statiniai Lietuvoje daug kur įrengti prieš kelis dešimtmečius, todėl jų nusidėvėjimas tampa vis dažnesne problema savivaldybėms ir žemės naudotojams. Blogos būklės pralaidos, grioviai ar siurblinės gali lemti vandens pratekėjimo trikdžius, didesnę užliejimo riziką ir papildomas išlaidas po liūčių ar polaidžio.

    Ši investicija turėtų pagerinti statinių techninę būklę ir užtikrinti sklandesnį vandens režimo valdymą teritorijose, kuriose numatyti darbai. Savivaldybė gyventojus ir suinteresuotas puses kviečia dėl detalesnės informacijos kreiptis į Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyrių.

  • Sveika mityba nuo mažens Krekenavoje: ką vaikai išmoksta gimnazijoje ir darželyje „Sigutė“?

    Sveikos mitybos įpročiai formuojasi anksti

    Sveika mityba vaikystėje yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių augančio organizmo raidą, energiją ir mokymosi gebėjimus. Specialistai pabrėžia, kad įpročiai, susiformavę ikimokykliniame ir pradiniame amžiuje, dažnai išlieka ir paauglystėje bei suaugus.

    Pirmieji mitybos pagrindai paprastai ateina iš šeimos, tačiau didelę įtaką turi ir ugdymo įstaigos. Kai mokykla ar darželis nuosekliai stiprina žinias apie maistą, vaikams lengviau suprasti, kodėl svarbu reguliariai valgyti, gerti vandenį ir rinktis mažiau perdirbtus produktus.

    Subalansuotas racionas vaikams turi būti įvairus, kad netrūktų pagrindinių maistinių medžiagų. Kasdienėje lėkštėje turi atsirasti daržovės ir vaisiai, pilno grūdo produktai, baltymų šaltiniai bei sveikesni riebalai, o saldinti gėrimai ir itin saldūs užkandžiai turėtų likti retoms progoms.

    Ne mažiau svarbus ir valgymo režimas: aiški pusryčių, pietų ir vakarienės rutina padeda palaikyti pastovų energijos lygį. Toks ritmas siejamas ir su geresne koncentracija pamokose, mažesniu impulsyviu užkandžiavimu, ypač saldumynais.

    Ką rizikuojame prarasti, kai mityba nesubalansuota?

    Ugdymo įstaigose sveikos mitybos tema dažnai siejama ne tik su sveikata, bet ir su kasdieniu vaiko funkcionalumu. Kai racione per daug cukraus, druskos ir sočiųjų riebalų, didėja antsvorio rizika, o ilgainiui tai gali turėti įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai.

    Specialistai atkreipia dėmesį ir į dažnas, bet kartais nuvertinamas problemas: dantų ėduonį, geležies stoką, nuovargį, prastesnę savijautą. Augančiam organizmui ypač svarbūs ir kalcis bei vitaminas D, nes jie siejami su kaulų ir dantų būkle.

    Vaikams svarbu aiškiai suprasti, kad sveika mityba nereiškia draudimų ar griežtų taisyklių. Dažniausiai tai reiškia geresnį pasirinkimų balansą, daugiau tikro maisto, daugiau vandens ir mažiau produktų, kurie sukurti greitam sotumo ar saldumo efektui.

    Praktika rodo, kad vien teorijos nepakanka, todėl ugdymo įstaigos vis dažniau renkasi interaktyvias pamokas. Jos padeda ne tik išmokti produktų grupes, bet ir suprasti, kaip maistas atsiranda, kas jį augina ir kaip pasirinkimai susiję su aplinka.

    Krekenavoje vaikai mokosi per patirtį

    Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje ir Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ sveikos mitybos tema integruojama per praktines veiklas ir nuotolines edukacijas. Tokios pamokos leidžia vaikams ne tik pasitikrinti žinias, bet ir susieti jas su kasdieniais sprendimais.

    Trečiokai ir ikimokyklinukai jau ne vienerius metus įsitraukia į Nacionalinės mokėjimo agentūros organizuojamas iniciatyvas, kuriose aiškinamasi maisto kelias nuo ūkio iki stalo. Vaikai supažindinami su Lietuvos žemės ūkiu, vietinės produkcijos svarba ir atsakingu vartojimu.

    Vienoje iš edukacijų, pavadintoje Operacija Brokolis, akcentuojami praktiniai principai, kaip kasdien didinti daržovių ir vaisių dalį. Taip pat aptariama, kodėl verta rinktis mažiau perdirbtą maistą ir kaip mokytis skaityti paprastus produktų sudėties ženklinimo principus.

    Ugdymo įstaigos pabrėžia ir įtraukimo svarbą: kai vaikai patys dalyvauja maisto ruošime ar degustacijose, jie dažniau ryžtasi paragauti naujų skonių. Tokiu būdu formuojamas ne tik sveikesnis racionas, bet ir pagarbesnis santykis su maistu bei mažesnis švaistymas.

    Sveikos mitybos kelias nuo mažens yra nuoseklus procesas, reikalaujantis ir šeimos, ir ugdymo įstaigos bendradarbiavimo. Kai žinios sutampa su kasdieniais pasirinkimais, vaikams lengviau augti sveikiems, energingiems ir labiau pasitikintiems savo sprendimais.

    „Sveikos mitybos įpročiai vaikystėje yra ilgalaikė investicija į vaiko sveikatą ir savijautą, todėl svarbiausia kurti palaikančią aplinką ir rodyti kasdienį pavyzdį“, – sakė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė.

  • Biržų rajone startuoja melioracijos rekonstrukcija: 5 tiltai ir 6 km griovių už 500 000 eurų

    Biržų rajone startuoja melioracijos rekonstrukcija: 5 tiltai ir 6 km griovių už 500 000 eurų

    Biržų rajono savivaldybės administracija pradėjo įgyvendinti tikslinių investicijų projektą „Biržų rajone esančių, valstybei nuosavybės teise priklausančių, blogos būklės melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimas“, kurio numeris MISIPIP-26-6. Projektu siekiama atnaujinti prastos būklės melioracijos infrastruktūrą, kuri svarbi tiek žemės ūkiui, tiek vietos kelių saugumui.

    Sutartis dėl projekto finansavimo su Nacionaline mokėjimo agentūra pasirašyta 2026 metais balandžio 26 dieną. Darbai bus apmokami Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis, vadovaujantis žemės ūkio ministro patvirtintomis valstybės nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių rekonstravimo finansavimo taisyklėmis.

    Kas bus tvarkoma Biržų rajone?

    Planuojama rekonstrukcija apims keturias seniūnijas: Vabalninko, Širvėnos, Parovėjos ir Pačeriaukštės. Projekto metu numatyta rekonstruoti 5 tiltus ir sutvarkyti 6 kilometrus melioracijos griovių, kurie tiesiogiai veikia vandens nuvedimą ir užmirkimų riziką.

    Tokio tipo infrastruktūra dažnai yra kritinė ne tik ūkininkams, bet ir gyventojams, nes nuo jos priklauso laukų privažiavimas, vietinių kelių pralaidų veikimas bei mažesnė potvynių ir kelio dangos ardymo tikimybė. Savivaldybės praktikoje melioracijos statinių būklė neretai tampa vienu svarbiausių veiksnių planuojant kaimiškųjų teritorijų priežiūrą.

    Pirkimai, terminai ir biudžetas

    Šiuo metu vykdomi techninio darbo projekto parengimo ir rangos darbų pirkimai. Numatyta, kad rekonstrukcijos darbai turėtų prasidėti 2026 metų antrąjį ketvirtį, o projekto įgyvendinimas planuojamas iki 2026 metų gruodžio 4 dienos.

    Bendra projekto vertė siekia 500 000 eurų su PVM. Savivaldybė pabrėžia, kad investicijos į melioracijos inžinerinius statinius leidžia nuosekliai mažinti avarinės būklės objektų skaičių ir užtikrinti patikimesnį vandens režimo valdymą teritorijose, kuriose intensyviai naudojama žemė.

  • Kalvarijos savivaldybė renka duomenis apie sausrą: ką turi pateikti nukentėję augalininkystės ūkiai

    Kalvarijos savivaldybė renka duomenis apie sausrą: ką turi pateikti nukentėję augalininkystės ūkiai

    Kalvarijos savivaldybėje fiksuota sausra augalų vegetacijos laikotarpiu, todėl savivaldybės administracija pradėjo rinkti informaciją apie galimai patirtus nuostolius. Duomenys renkami remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos žemės ūkio ir konsultavimo tarnybai priklausančių stočių matavimais.

    Savivaldybės pateiktais duomenimis, sausra nuo 2026 metų balandžio 25 dienos iki 2026 metų balandžio 26 dienos buvo užfiksuota Kalvarijos ir Liubavo seniūnijose. Taip pat nurodoma, kad sausra toliau fiksuojama Sangrūdos seniūnijoje.

    Kur kreiptis ir ką pasiruošti?

    Nuo sausros nukentėję savivaldybės augalininkystės ūkiai kviečiami kreiptis į Kalvarijos savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyrių. Kartu būtina pateikti įrodymus, pagrindžiančius žalą pasėliams ir nuostolių mastą.

    Savivaldybė akcentuoja, kad pateikiamuose dokumentuose turi būti apskaičiuotos sąnaudos, patirtos iki sėklos įterpimo į dirvą. Tai apima visą grandinę nuo žemės dirbimo darbų iki sėjos, kad nuostoliai būtų įvertinti pagal realiai patirtas išlaidas.

    Taip pat būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius teisę valdyti žemės sklypą, kuriame patirti nuostoliai. Tinka nuosavybės dokumentai arba kitas teisėtas pagrindas valdyti žemę, jei sklypas valdomas ne nuosavybės teise.

    Ką daryti dėl įsipareigojimų?

    Ūkiams, kurie dėl susidariusios situacijos gali neįvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, rekomenduojama nedelsti ir kuo greičiau raštu informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos. Tai svarbu tais atvejais, kai įsipareigojimų nevykdymas gali turėti įtakos paramos sąlygoms ar terminams.

    Savivaldybė primena, kad informacijos pateikimas ir laiku atlikti veiksmai padeda tiksliau įvertinti situacijos mastą, o institucijoms leidžia operatyviau spręsti dėl galimų tolesnių sprendimų. Gyventojai ir ūkiai raginami kaupti su patirta žala susijusius dokumentus ir fiksuoti pasėlių būklę.