CP v2

Tag: Nacionalinė mokėjimo agentūra

  • GAAB 4 reikalavimai ūkininkams: kokio pločio apsaugos juostos ir pagrioviai privalomi šiemet

    GAAB 4 reikalavimai ūkininkams: kokio pločio apsaugos juostos ir pagrioviai privalomi šiemet

    Kas yra GAAB 4 ir kas draudžiama

    Nacionalinė mokėjimo agentūra primena, kad įgyvendinant 4 geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartą privaloma laikytis apsaugos ruožų reikalavimų prie vandentakių. Šių įsipareigojimų tikslas – mažinti taršos riziką ir apsaugoti paviršinius vandenis.

    Paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose ir melioracijos griovių pagrioviuose pareiškėjams draudžiama dirbti žemę. Taip pat draudžiama skleisti mineralines trąšas, augalų apsaugos produktus, mėšlą ir srutas.

    Kokio pločio juostos taikomos dabar

    Šiais metais prie nesureguliuotų paviršinių vandens telkinių arba jų nesureguliuotų ruožų turi būti paliekamos mažiausiai 5 metrų pločio pakrančių apsaugos juostos. Tai reiškia, kad tokiose atkarpose ūkinė veikla, kuri GAAB 4 laikoma draudžiama, turi būti atitraukta nuo kranto nustatytu atstumu.

    Prie sureguliuotų vandens telkinių arba jų sureguliuotų ruožų, kai vagos yra ištiesintos, pagilintos ar kitaip pertvarkytos, turi būti paliekamos mažiausiai 3 metrų pločio pakrančių apsaugos juostos. Nurodoma, kad šis plotis skaičiuojamas neįskaitant griovio šlaito.

    Kas keisis nuo 2027 metais

    Nuo 2027 metais prie paviršinių vandens telkinių turės būti paliekamos paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos. Praktikoje tai reiškia, kad reikalavimų taikymas bus aktualus dar platesniam atvejų ratui, todėl ūkiams verta iš anksto įsivertinti laukų ribas ir vandens telkinių statusą.

    Siekiant išvengti neatitikčių deklaruojant, svarbu tiksliai identifikuoti, ar vandens telkinys laikomas sureguliuotu, ar nesureguliuotu. Nuo šio vertinimo priklauso ir privalomas paliekamos juostos plotis.

    Melioracijos grioviai: kada 3 m, kada 1 m

    Prie visų pareiškėjui priklausančių laukų, kurie ribojasi su melioracijos grioviais, turi būti paliekami pagrioviai. Pagriovių plotis priklauso nuo griovio parametrų ir hidrologinių požymių.

    Mažiausiai 3 metrų pločio pagrioviai, neįskaitant griovio šlaito, paliekami prie melioracijos griovių, kurių ilgis ne mažesnis kaip 3 kilometrai arba baseino plotas ne mažesnis kaip 5 kvadratiniai kilometrai. Tas pats taikoma ir tuomet, kai yra hidrologinių duomenų, kad vidutinio vandeningumo metais juose būna vandens tėkmė ne mažiau kaip 6 mėnesius.

    Prie kitų melioracijos griovių turi būti paliekami mažiausiai 1 metro pločio pagrioviai, taip pat neįskaitant griovio šlaito. Tokiuose ruožuose galioja tie patys veiklos apribojimai, susiję su žemės dirbimu ir medžiagų skleidimu.

    Deklaravimas ir išimtys

    Paviršinių vandens telkinių apsaugos juostose ir melioracijos griovių pagrioviuose galima deklaruoti žemės valdymo teise priklausančius ne mažesnius kaip 0,01 hektaro laukus kodais GPŽ, KEP ir NEP. Ši nuostata aktuali planuojant, kaip apsaugos ruožai bus įtraukti į paraišką.

    Jei šiuose plotuose atliekami ar planuojami darbai, galintys paveikti atitiktį reikalavimams, pavyzdžiui, melioracijos sistemų įrengimo ar tvarkymo darbai, deklaruojant jie turi būti nurodomi kodu TPN. Tokie plotai žymimi kaip tinkami paramai, tačiau einamaisiais metais neatitinkantys paramos skyrimo reikalavimų.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ekologinės gamybos ir perėjimo prie ekologinės gamybos plotai, sertifikuoti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/848, laikomi atitinkančiais 4 GAAB standartą. Tai reiškia, kad sertifikuota ekologinė veikla šiuo aspektu vertinama kaip užtikrinanti reikalavimų laikymąsi.

    „Svarbu tinkamai įgyvendinti 4 GAAB standarto Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas reikalavimus“, – primena Nacionalinė mokėjimo agentūra.

  • Nuotolinė konsultacija ūkininkams: kaip sklandžiai deklaruoti naudmenas ir nepraleisti svarbių terminų

    Nuotolinė konsultacija ūkininkams: kaip sklandžiai deklaruoti naudmenas ir nepraleisti svarbių terminų

    Ketvirtadienį, gegužės 14 dieną, nuo 8.00 iki 10.00 valandos vyks nuotolinė konsultacija žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo klausimais. Jos metu ūkininkai galės realiu laiku gauti atsakymus apie dažniausiai pasitaikančias klaidas, reikalavimus ir paraiškų teikimo eigą.

    Tiesioginėje transliacijoje konsultuos Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Žemės ūkio duomenų centro specialistai. Praktikoje būtent šios institucijos dažniausiai padeda išspręsti tiek deklaravimo taisyklių, tiek su paraiškų suvedimu susijusius neaiškumus.

    Klausimus deklaravimo temomis organizatoriai kviečia siųsti ir el. paštu tiesiogines@zum.lt. Taip pat aktualią informaciją apie deklaravimą galima rasti Nacionalinės mokėjimo agentūros parengtame informaciniame laikraštyje, kurį institucija skelbia elektroniniu formatu.

    Jei kyla techninių trikdžių ar neaiškumų dėl Paraiškų priėmimo informacinės sistemos veikimo, rekomenduojama kreiptis į Žemės ūkio duomenų centrą telefonu 0 5 266 0620 arba el. paštu pagalba@zudc.lt. Specialistai paprastai padeda spręsti prisijungimo, duomenų pateikimo, laukų sužymėjimo ir kitus sistemos naudojimo klausimus.

    Deklaravimo terminai ir pavėlavimas

    Šių metų žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas vyks iki birželio 12 dienos. Pavėluotai paraiškas dar bus galima teikti iki birželio 22 dienos, tačiau tokiais atvejais svarbu įsivertinti galimas pasekmes ir papildomas sąlygas, kurios gali būti taikomos pavėlavus.

    Nuotolinės specialistų konsultacijos rengiamos visą deklaravimo laikotarpį ketvirtadieniais. Ūkininkams tai galimybė greitai pasitikslinti dėl reikalavimų, dokumentų, paramos schemų niuansų ar techninių veiksmų sistemoje, dar nespėjus padaryti klaidų paraiškoje.

    Kam konsultacija gali būti aktualiausia?

    Konsultacija ypač naudinga tiems, kurie deklaruoja didesnį laukų skaičių, keitė ūkio struktūrą ar šiemet pirmą kartą teikia paraišką. Daug klausimų paprastai kyla ir tais atvejais, kai reikia tikslinti pasėlių deklaraciją, atnaujinti duomenis ar suderinti faktinę situaciją su žemėlapiais.

    Institucijos atkreipia dėmesį, kad aiškūs atsakymai dar deklaravimo proceso metu dažnai padeda išvengti vėlesnių tikslinimų ir užsitęsusių derinimų. Dėl to ūkininkams rekomenduojama klausimus formuluoti kuo konkrečiau ir, jei įmanoma, iš anksto pasiruošti su paraiška susijusią informaciją.

  • Pakruojo užtvankos ir melioracijos rekonstrukcijai – dar 500 000 eurų: ką planuojama sutvarkyti?

    Pakruojo užtvankos ir melioracijos rekonstrukcijai – dar 500 000 eurų: ką planuojama sutvarkyti?

    Pakruojo rajono savivaldybė praneša, kad teigiamai įvertinus parengtą projektą su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pasirašyta 500 000 eurų vertės finansavimo sutartis. Lėšos bus skirtos valstybei priklausančių, prastos būklės melioracijos inžinerinių statinių rekonstrukcijai Pakruojo rajone.

    Projektu numatoma atnaujinti Pakruojo užtvankos įrenginius, kurių būklė, savivaldybės teigimu, kasmet prastėja. Darbai apims po vandeniu esančių konstrukcijų rekonstrukciją ir užtvankos vizualinės dalies sutvarkymą, kad statinys būtų saugesnis ir patikimesnis eksploatuoti.

    Taip pat planuojama rekonstruoti melioracijos griovį, įvardijamą kaip Mažupės upė, kartu su jam priklausančiu tiltu. Šis melioracijos griovys driekiasi per Laipuškių ir Gačionių kadastro vietoves, todėl darbai turėtų turėti tiesioginį poveikį aplinkinių teritorijų vandens nuvedimui.

    Ko tikimasi iš investicijų

    Savivaldybė pabrėžia, kad projektas siejamas su efektyvesniu vandens valdymu ir geresnėmis sąlygomis žemės ūkiui. Praktikoje tai reiškia mažesnę riziką, kad prastos būklės statiniai ateityje sukels vandens pratekėjimo sutrikimus, užmirkimus ar infrastruktūros pažeidimus.

    Šiuo metu rengiami dokumentai darbų pirkimui, tad artimiausias etapas bus rangovų atranka ir konkrečių darbų grafikų sudarymas. Tikimasi, kad papildomas finansavimas leis pagreitinti tvarkymo darbus ir apimti daugiau probleminių vietų, nei būtų įmanoma vien iš kasmetinių asignavimų.

    Kiek lėšų skiriama šiemet

    Savivaldybės duomenimis, šiais metais melioracijos įrenginiams tvarkyti jau numatyta 369 000 eurų iš valstybės biudžeto ir 140 000 eurų iš savivaldybės biudžeto. Papildomi 500 000 eurų, pasak savivaldybės, reikšmingai padidins galimybes pagerinti vandens valdymo ir melioracijos įrenginių būklę rajone.

    Melioracijos infrastruktūra daugelyje savivaldybių laikoma vienu svarbiausių ūkiui ir aplinkos apsaugai reikalingų pagrindų, nes nuo jos priklauso tiek dirbamų plotų būklė, tiek vandens pertekliaus suvaldymas intensyvių kritulių laikotarpiais. Pakruojo projektas orientuotas į labiausiai nusidėvėjusių statinių atnaujinimą, kad būtų sumažinta ilgalaikių gedimų ir avarijų tikimybė.

    Pakruojo rajono savivaldybės informacija

  • Kaišiadorių rajone – iki 500 000 eurų melioracijai: ką ir kur žadama rekonstruoti iki 2026 metų?

    Kaišiadorių rajone – iki 500 000 eurų melioracijai: ką ir kur žadama rekonstruoti iki 2026 metų?

    Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija kartu su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pasirašė finansavimo sutartį melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo projektui. Numatyta tvarkyti valstybei nuosavybės teise priklausančius, blogos būklės objektus, kad jie veiktų patikimai ir efektyviai.

    Projektui skirta iki 500 000 eurų valstybės biudžeto lėšų, o finansavimas gali siekti iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Darbus planuojama užbaigti ir už projektą atsiskaityti ne vėliau kaip iki 2026 metų gruodžio 4 dienos.

    Kur vyks darbai

    Rekonstravimo darbai numatyti Kruonio, Mikalaučiškių, Paparčių, Žaslių, Varkalių ir Darsūniškio kadastro vietovėse. Savivaldybė nurodo, kad prioritetas teikiamas labiausiai nusidėvėjusiems statiniams, kurių būklė gali kelti riziką vandens nuvedimui ir aplinkinių teritorijų naudojimui.

    Planuojama atnaujinti 20,20 kilometro melioracijos griovių su juose esančiais statiniais, rekonstruoti vieną sausinimo siurblinę ir sutvarkyti 21 vandens pralaidą. Tokie objektai yra svarbūs ne tik žemės ūkio naudmenoms, bet ir kelių, sodybų bei kitos infrastruktūros apsaugai nuo užmirkimo.

    Kodėl tai aktualu

    Melioracijos statiniai Lietuvoje daug kur įrengti prieš kelis dešimtmečius, todėl jų nusidėvėjimas tampa vis dažnesne problema savivaldybėms ir žemės naudotojams. Blogos būklės pralaidos, grioviai ar siurblinės gali lemti vandens pratekėjimo trikdžius, didesnę užliejimo riziką ir papildomas išlaidas po liūčių ar polaidžio.

    Ši investicija turėtų pagerinti statinių techninę būklę ir užtikrinti sklandesnį vandens režimo valdymą teritorijose, kuriose numatyti darbai. Savivaldybė gyventojus ir suinteresuotas puses kviečia dėl detalesnės informacijos kreiptis į Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyrių.

  • Sveika mityba nuo mažens Krekenavoje: ką vaikai išmoksta gimnazijoje ir darželyje „Sigutė“?

    Sveikos mitybos įpročiai formuojasi anksti

    Sveika mityba vaikystėje yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių augančio organizmo raidą, energiją ir mokymosi gebėjimus. Specialistai pabrėžia, kad įpročiai, susiformavę ikimokykliniame ir pradiniame amžiuje, dažnai išlieka ir paauglystėje bei suaugus.

    Pirmieji mitybos pagrindai paprastai ateina iš šeimos, tačiau didelę įtaką turi ir ugdymo įstaigos. Kai mokykla ar darželis nuosekliai stiprina žinias apie maistą, vaikams lengviau suprasti, kodėl svarbu reguliariai valgyti, gerti vandenį ir rinktis mažiau perdirbtus produktus.

    Subalansuotas racionas vaikams turi būti įvairus, kad netrūktų pagrindinių maistinių medžiagų. Kasdienėje lėkštėje turi atsirasti daržovės ir vaisiai, pilno grūdo produktai, baltymų šaltiniai bei sveikesni riebalai, o saldinti gėrimai ir itin saldūs užkandžiai turėtų likti retoms progoms.

    Ne mažiau svarbus ir valgymo režimas: aiški pusryčių, pietų ir vakarienės rutina padeda palaikyti pastovų energijos lygį. Toks ritmas siejamas ir su geresne koncentracija pamokose, mažesniu impulsyviu užkandžiavimu, ypač saldumynais.

    Ką rizikuojame prarasti, kai mityba nesubalansuota?

    Ugdymo įstaigose sveikos mitybos tema dažnai siejama ne tik su sveikata, bet ir su kasdieniu vaiko funkcionalumu. Kai racione per daug cukraus, druskos ir sočiųjų riebalų, didėja antsvorio rizika, o ilgainiui tai gali turėti įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai.

    Specialistai atkreipia dėmesį ir į dažnas, bet kartais nuvertinamas problemas: dantų ėduonį, geležies stoką, nuovargį, prastesnę savijautą. Augančiam organizmui ypač svarbūs ir kalcis bei vitaminas D, nes jie siejami su kaulų ir dantų būkle.

    Vaikams svarbu aiškiai suprasti, kad sveika mityba nereiškia draudimų ar griežtų taisyklių. Dažniausiai tai reiškia geresnį pasirinkimų balansą, daugiau tikro maisto, daugiau vandens ir mažiau produktų, kurie sukurti greitam sotumo ar saldumo efektui.

    Praktika rodo, kad vien teorijos nepakanka, todėl ugdymo įstaigos vis dažniau renkasi interaktyvias pamokas. Jos padeda ne tik išmokti produktų grupes, bet ir suprasti, kaip maistas atsiranda, kas jį augina ir kaip pasirinkimai susiję su aplinka.

    Krekenavoje vaikai mokosi per patirtį

    Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje ir Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ sveikos mitybos tema integruojama per praktines veiklas ir nuotolines edukacijas. Tokios pamokos leidžia vaikams ne tik pasitikrinti žinias, bet ir susieti jas su kasdieniais sprendimais.

    Trečiokai ir ikimokyklinukai jau ne vienerius metus įsitraukia į Nacionalinės mokėjimo agentūros organizuojamas iniciatyvas, kuriose aiškinamasi maisto kelias nuo ūkio iki stalo. Vaikai supažindinami su Lietuvos žemės ūkiu, vietinės produkcijos svarba ir atsakingu vartojimu.

    Vienoje iš edukacijų, pavadintoje Operacija Brokolis, akcentuojami praktiniai principai, kaip kasdien didinti daržovių ir vaisių dalį. Taip pat aptariama, kodėl verta rinktis mažiau perdirbtą maistą ir kaip mokytis skaityti paprastus produktų sudėties ženklinimo principus.

    Ugdymo įstaigos pabrėžia ir įtraukimo svarbą: kai vaikai patys dalyvauja maisto ruošime ar degustacijose, jie dažniau ryžtasi paragauti naujų skonių. Tokiu būdu formuojamas ne tik sveikesnis racionas, bet ir pagarbesnis santykis su maistu bei mažesnis švaistymas.

    Sveikos mitybos kelias nuo mažens yra nuoseklus procesas, reikalaujantis ir šeimos, ir ugdymo įstaigos bendradarbiavimo. Kai žinios sutampa su kasdieniais pasirinkimais, vaikams lengviau augti sveikiems, energingiems ir labiau pasitikintiems savo sprendimais.

    „Sveikos mitybos įpročiai vaikystėje yra ilgalaikė investicija į vaiko sveikatą ir savijautą, todėl svarbiausia kurti palaikančią aplinką ir rodyti kasdienį pavyzdį“, – sakė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė.

  • Biržų rajone startuoja melioracijos rekonstrukcija: 5 tiltai ir 6 km griovių už 500 000 eurų

    Biržų rajone startuoja melioracijos rekonstrukcija: 5 tiltai ir 6 km griovių už 500 000 eurų

    Biržų rajono savivaldybės administracija pradėjo įgyvendinti tikslinių investicijų projektą „Biržų rajone esančių, valstybei nuosavybės teise priklausančių, blogos būklės melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimas“, kurio numeris MISIPIP-26-6. Projektu siekiama atnaujinti prastos būklės melioracijos infrastruktūrą, kuri svarbi tiek žemės ūkiui, tiek vietos kelių saugumui.

    Sutartis dėl projekto finansavimo su Nacionaline mokėjimo agentūra pasirašyta 2026 metais balandžio 26 dieną. Darbai bus apmokami Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis, vadovaujantis žemės ūkio ministro patvirtintomis valstybės nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių rekonstravimo finansavimo taisyklėmis.

    Kas bus tvarkoma Biržų rajone?

    Planuojama rekonstrukcija apims keturias seniūnijas: Vabalninko, Širvėnos, Parovėjos ir Pačeriaukštės. Projekto metu numatyta rekonstruoti 5 tiltus ir sutvarkyti 6 kilometrus melioracijos griovių, kurie tiesiogiai veikia vandens nuvedimą ir užmirkimų riziką.

    Tokio tipo infrastruktūra dažnai yra kritinė ne tik ūkininkams, bet ir gyventojams, nes nuo jos priklauso laukų privažiavimas, vietinių kelių pralaidų veikimas bei mažesnė potvynių ir kelio dangos ardymo tikimybė. Savivaldybės praktikoje melioracijos statinių būklė neretai tampa vienu svarbiausių veiksnių planuojant kaimiškųjų teritorijų priežiūrą.

    Pirkimai, terminai ir biudžetas

    Šiuo metu vykdomi techninio darbo projekto parengimo ir rangos darbų pirkimai. Numatyta, kad rekonstrukcijos darbai turėtų prasidėti 2026 metų antrąjį ketvirtį, o projekto įgyvendinimas planuojamas iki 2026 metų gruodžio 4 dienos.

    Bendra projekto vertė siekia 500 000 eurų su PVM. Savivaldybė pabrėžia, kad investicijos į melioracijos inžinerinius statinius leidžia nuosekliai mažinti avarinės būklės objektų skaičių ir užtikrinti patikimesnį vandens režimo valdymą teritorijose, kuriose intensyviai naudojama žemė.

  • Kalvarijos savivaldybė renka duomenis apie sausrą: ką turi pateikti nukentėję augalininkystės ūkiai

    Kalvarijos savivaldybė renka duomenis apie sausrą: ką turi pateikti nukentėję augalininkystės ūkiai

    Kalvarijos savivaldybėje fiksuota sausra augalų vegetacijos laikotarpiu, todėl savivaldybės administracija pradėjo rinkti informaciją apie galimai patirtus nuostolius. Duomenys renkami remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos žemės ūkio ir konsultavimo tarnybai priklausančių stočių matavimais.

    Savivaldybės pateiktais duomenimis, sausra nuo 2026 metų balandžio 25 dienos iki 2026 metų balandžio 26 dienos buvo užfiksuota Kalvarijos ir Liubavo seniūnijose. Taip pat nurodoma, kad sausra toliau fiksuojama Sangrūdos seniūnijoje.

    Kur kreiptis ir ką pasiruošti?

    Nuo sausros nukentėję savivaldybės augalininkystės ūkiai kviečiami kreiptis į Kalvarijos savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyrių. Kartu būtina pateikti įrodymus, pagrindžiančius žalą pasėliams ir nuostolių mastą.

    Savivaldybė akcentuoja, kad pateikiamuose dokumentuose turi būti apskaičiuotos sąnaudos, patirtos iki sėklos įterpimo į dirvą. Tai apima visą grandinę nuo žemės dirbimo darbų iki sėjos, kad nuostoliai būtų įvertinti pagal realiai patirtas išlaidas.

    Taip pat būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius teisę valdyti žemės sklypą, kuriame patirti nuostoliai. Tinka nuosavybės dokumentai arba kitas teisėtas pagrindas valdyti žemę, jei sklypas valdomas ne nuosavybės teise.

    Ką daryti dėl įsipareigojimų?

    Ūkiams, kurie dėl susidariusios situacijos gali neįvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, rekomenduojama nedelsti ir kuo greičiau raštu informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos. Tai svarbu tais atvejais, kai įsipareigojimų nevykdymas gali turėti įtakos paramos sąlygoms ar terminams.

    Savivaldybė primena, kad informacijos pateikimas ir laiku atlikti veiksmai padeda tiksliau įvertinti situacijos mastą, o institucijoms leidžia operatyviau spręsti dėl galimų tolesnių sprendimų. Gyventojai ir ūkiai raginami kaupti su patirta žala susijusius dokumentus ir fiksuoti pasėlių būklę.