CP v2

Tag: Nacionalinė švietimo agentūra

  • Brandos egzaminai per oro pavojų: NŠA patvirtino aiškią tvarką, ką daryti esant geltonam ir raudonam signalui

    Brandos egzaminai per oro pavojų: NŠA patvirtino aiškią tvarką, ką daryti esant geltonam ir raudonam signalui

    Kas keičiasi nuo 2026 metų gegužės 29 dienos

    Nacionalinė švietimo agentūra patvirtino veiksmų sekas, kurios apibrėžia, kaip vykdomi valstybiniai brandos egzaminai, kai paskelbiamas oro pavojus. Naujasis reglamentavimas skirtas tam, kad abiturientai, vykdytojai ir egzaminų centrų administracija turėtų vienodą, iš anksto aiškų veiksmų planą.

    Pakeitimai įsigaliojo 2026 metais gegužės 29 dieną ir taikomi situacijoms, kai egzaminų metu paskelbiamas geltonas arba raudonas oro pavojaus signalas. Kitos egzaminų organizavimo, vertinimo ar registravimo taisyklės dėl šių pakeitimų nesikeičia.

    Geltonas signalas: egzaminas tęsiasi

    Paskelbus geltoną oro pavojaus signalą, egzaminas paprastai nėra nutraukiamas. Kandidatai ir vykdytojai informuojami apie situaciją, tačiau laikymas tęsiamas įprasta tvarka.

    Praktikoje tai reiškia, kad egzaminų centras fiksuoja pranešimą ir užtikrina, jog visi dalyviai gautų aiškią informaciją, bet neatliekamas organizuotas perkėlimas į priedangą. Ši nuostata skirta išvengti perteklinių trikdžių, kai grėsmės lygis nėra kritinis.

    Raudonas signalas: prioritetas saugumui ir aiškios kandidatų teisės

    Jeigu raudonas signalas paskelbiamas iki egzamino pradžios, kandidatai privalo vykdyti civilinės saugos nurodymus ir vykti į priedangą. Pasibaigus pavojui jie gali atvykti laikyti egzamino, o jei to padaryti nepavyksta, atsiranda galimybė kreiptis dėl laikymo pakartotinėje sesijoje.

    Jei kandidatai jau yra egzamino centre, visi asmenys organizuotai palydi į priedangą, o grįžus procedūros kartojamos taip, kad būtų užtikrintas saugumas ir egzaminų tvarkos laikymasis. Numatyta, kad po pertraukos gali būti pakartotinai tikrinami asmens dokumentai.

    Jeigu raudonas signalas paskelbiamas egzamino metu, kandidatai palieka darbo vietas ir vyksta į priedangą. Egzamino medžiaga saugoma nustatyta tvarka, o kandidatams draudžiama aptarinėti egzamino turinį per pertrauką.

    Pasibaigus pavojui, egzaminas tęsiamas, o vykdymo laikui pridedama tiek laiko, kiek truko pertrauka. Taip siekiama, kad dėl priverstinės pertraukos kandidatai neprarastų jiems skirto sprendimo laiko.

    Numatyta ir aiški kandidatų pasirinkimo logika, jei egzaminas buvo sutrikdytas: kandidatas gali tęsti egzaminą ir pateikti darbą vertinimui, gali netęsti egzamino ir pateikti atliktą dalį vertinimui, arba per 2 darbo dienas pateikti prašymą mokyklos vadovui dėl laikymo pakartotinėje sesijoje. Galutinį sprendimą dėl galimybės laikyti egzaminą pakartotinėje sesijoje priima Nacionalinės švietimo agentūros direktorius.

    Pakeitimai taip pat numato, kad jei pertrauka dėl oro pavojaus užsitęstų ilgiau nei egzaminui skirtas laikas, Nacionalinės švietimo agentūros direktorius gali priimti sprendimą nutraukti vykdymą ir perkelti laikymą į pakartotinę sesiją.

    Ką svarbu žinoti abiturientams ir tėvams

    Mokyklų paskirti atsakingi asmenys turi supažindinti kandidatus su patvirtintomis veiksmų sekomis dar iki egzaminų, kad realios situacijos metu nereikėtų improvizuoti. Tai ypač svarbu tam, kad visi žinotų, kur yra artimiausia priedanga ir kaip vyks organizuotas judėjimas.

    Nacionalinės švietimo agentūros direktoriui suteikti papildomi įgaliojimai priimti sprendimus dėl egzaminų vykdymo oro pavojaus metu ir apie juos informuoti per egzaminų administravimo sistemas. Tai turėtų sumažinti neaiškumą, kai sprendimų reikia greitai ir vienodai visiems centrams.

    NŠA patvirtintos veiksmų sekos apima atskiras instrukcijas egzaminų centro administratoriui, vykdytojams bei kandidatams ir skiriasi priklausomai nuo to, ar vykdoma egzamino pirmoji, ar antroji dalis. Bendras principas išlieka tas pats: pirma saugumas, o egzaminų tęstinumas užtikrinamas tik tada, kai tai leidžia situacija.

  • Kybartų gimnazistai išsiskyrė iniciatyvos „(ne)baltos varnos“ finale: pelnė specialų prizą Vilniuje

    Kybartų gimnazistai išsiskyrė iniciatyvos „(ne)baltos varnos“ finale: pelnė specialų prizą Vilniuje

    Vilniaus Sapiegų parke surengtame Nacionalinės švietimo agentūros iniciatyvos „(ne)baltos varnos“ finaliniame renginyje mokyklų bendruomenės diskutavo apie įtrauktį, savitumą ir drąsą būti savimi. Renginys tapo platforma pasidalyti patirtimis, kaip mokyklose kuriama aplinka, kurioje skirtingumas vertinamas kaip stiprybė.

    Tarp šešių geriausiai įvertintų komandų pateko Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos „Rasos“ skyriaus mokiniai, pelnę specialų iniciatyvos prizą. Jų darbai komisijos dėmesį patraukė kūrybiškumu ir aiškia žinute apie asmeninę tapatybę bei teisę nesutapti su daugumos lūkesčiais.

    Gimnazistai kūrė spalvingus savitos varnos prototipus, kuriais siekė simboliškai parodyti individualumą, talentus ir skirtingą požiūrį į pasaulį. Tokia kūrybinė forma leido ne tik pristatyti idėją, bet ir lengviau įtraukti bendruomenę į pokalbį apie stereotipus bei atskirtį.

    Finale taip pat vyko TV stiliaus diskusija „Ryto pokalbių šou. Varnos“, kurioje mokiniai kalbėjo apie socialinį spaudimą prisitaikyti prie daugumos. Aptarta, kaip lūkesčiai dėl elgesio, išvaizdos ar pasiekimų gali paveikti jauno žmogaus savivertę ir santykį su mokykla.

    Specialiais prizais apdovanotos ir Tauragės Žalgirių gimnazijos, Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos, VDU klasikinio ugdymo licėjaus bei Vilniaus savivaldybės Grigiškių gimnazijos komandos. Pagrindinį iniciatyvos prizą – kelionę į Koperniko muziejų Varšuvoje – laimėjo Klaipėdos Vitės progimnazija.

    Per kelis iniciatyvos mėnesius Lietuvos mokyklos pateikė daugiau kaip 100 kūrybinių darbų ir veiklų, skirtų skatinti įtrauktį ir pagarbą kiekvieno žmogaus išskirtinumui. Švietimo ekspertai pabrėžia, kad tokios programos ypač svarbios stiprinant emocinį saugumą, mažinant patyčių riziką ir ugdant bendruomeniškumą klasėse.

    Iniciatyvos organizatoriai akcentuoja, kad įtrauktis mokykloje prasideda nuo kasdienių sprendimų: kaip kalbamasi klasėje, kaip reaguojama į skirtumus ir ar kiekvienas mokinys jaučiasi matomas. Būtent todėl kūrybiniai formatai ir atviri pokalbiai padeda ne tik įvardyti problemas, bet ir pasiūlyti praktiškus, mokykloms pritaikomus sprendimus.

    Parengta pagal Nacionalinės švietimo agentūros informaciją.

  • Brandos egzaminai oro pavojaus metu: NŠA patikslino tvarką ir kandidatų pasirinkimus

    Brandos egzaminai oro pavojaus metu: NŠA patikslino tvarką ir kandidatų pasirinkimus

    Kas keičiasi 2026 metų sesijoje

    Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) patikslino veiksmų algoritmą 2026 metų valstybinių brandos egzaminų sesijai, numatant aiškią tvarką, kaip elgtis paskelbus oro pavojų. Atnaujintos nuostatos skirtos kandidatams, egzamino vykdytojams ir egzamino vykdymo centro administratoriams.

    Algoritmas apima kelis realius scenarijus: kai oro pavojus paskelbiamas dar prieš egzaminą, kai kandidatas į centrą neatvyksta, kai jau yra atvykęs, ir kai pavojus paskelbiamas egzamino metu. NŠA pabrėžia, kad tikslas yra suderinti kandidatų saugumą, civilinės saugos reikalavimus ir egzamino proceso tęstinumą.

    Jei pavojus paskelbiamas egzamino metu

    Jeigu oro pavojus paskelbiamas jau vykstant egzaminui, egzamino vykdymo centre esantys atsakingi asmenys pirmiausia užtikrina civilinės saugos procedūrų laikymąsi ir kandidatų saugumą. Praktikoje tai reiškia, kad veiksmai organizuojami pagal centro pasirengtą civilinės saugos planą ir oficialius nurodymus.

    Oro pavojui pasibaigus ir kandidatams grįžus į egzamino patalpą, numatoma galimybė pasirinkti vieną iš kelių sprendimų. Kandidatai gali tęsti egzaminą ir pateikti darbą vertinimui, gali netęsti egzamino, bet pateikti atliktą dalį vertinimui, arba gali netęsti egzamino ir siekti jo perkėlimo į pakartotinę sesiją.

    Kada galima prašyti perkelti egzaminą

    Jei kandidatas nusprendžia egzamino nebetęsti ir jo nepateikti vertinimui, numatyta aiški procedūra dėl perkėlimo. Tokiu atveju per dvi darbo dienas reikia kreiptis į mokyklos vadovą, kad egzaminas būtų perkeltas į pakartotinę sesiją.

    NŠA atkreipia dėmesį, kad tai yra terminuotas veiksmas, todėl kandidatams ir šeimoms svarbu iš anksto žinoti, į ką kreiptis ir kokių dokumentų ar patvirtinimų gali prireikti. Atnaujintas algoritmas skirtas sumažinti neaiškumą, kai sprendimus tenka priimti skubiai, esant padidintai įtampai.

    Tėvams primenama svarbi taisyklė

    NŠA taip pat pabrėžia, kad oro pavojaus metu tėvai turi laikytis civilinės saugos reikalavimų ir vykdyti oficialius nurodymus. Kandidatų pasiimti iš egzamino vykdymo centro negalima, kad nebūtų trikdomos nustatytos saugumo procedūros ir atsakingų institucijų veiksmai.

    Mokiniams, tėvams ir mokyklų bendruomenėms rekomenduojama iš anksto susipažinti su patikslinta tvarka ir pasirengti praktiniams klausimams: kaip bus koordinuojamas judėjimas centre, kada galima grįžti į patalpas ir kokios yra kandidato teisės po pertraukos.

    Aktuali informacija apie egzaminų eigą ir sprendimus oro pavojaus atveju skelbiama NŠA oficialiuose kanaluose ir perduodama žiniasklaidai. NŠA ragina vadovautis tik patikrinta informacija, kad būtų išvengta klaidinančių interpretacijų ir nereikalingo streso kandidatams.

  • Pedagogams siūlomos nemokamos studijos nuotoliu: 30 modulių ir galimybė įgyti naują specializaciją

    Pedagogams siūlomos nemokamos studijos nuotoliu: 30 modulių ir galimybė įgyti naują specializaciją

    Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) kviečia pedagoginius darbuotojus dalyvauti atrankoje ir studijuoti pagal projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“. Tikslas – sudaryti sąlygas mokytojams ir kitiems švietimo darbuotojams įgyti papildomų dalykinių kompetencijų arba specializacijų, derinant studijas su darbu.

    Siūloma rinktis iš 30 skirtingų studijų modulių, o studijų trukmė – nuo vienų iki dvejų metų. Nurodoma, kad didžioji dalis užsiėmimų vyks nuotoliu, todėl formatas pritaikytas dirbančių pedagogų užimtumui ir galimybei mokytis iš įvairių Lietuvos vietovių.

    Kas gali teikti paraišką

    Į studijas kviečiami pedagoginiai darbuotojai, turintys pedagogo kvalifikaciją ir dirbantys švietimo įstaigoje, kuri vykdo ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio arba vidurinio ugdymo programas. Tokia atrankos kryptis siejama su praktiniu poreikiu stiprinti ugdymo kokybę ir užtikrinti, kad mokytojai galėtų mokyti kelių dalykų ar turėti papildomų kompetencijų.

    Tačiau numatyti ir ribojimai: pažymima, kad asmenys, jau dalyvavę projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ studijose ar kitose veiklose ir gavę finansavimą, paraiškų teikti nebegali. Taip siekiama užtikrinti, kad galimybe pasinaudotų kuo platesnis pedagogų ratas.

    Finansavimas ir studijų sąlygos

    Studijų kaina dalyviams nekainuos – ji dengiama Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis. Tai reiškia, kad atranką įveikę pedagogai gali planuoti studijas be papildomos finansinės naštos, o pagrindinis įsipareigojimas – laiku vykdyti studijų reikalavimus.

    Taip pat nurodoma, kad pakviestas studijuoti pedagoginis darbuotojas gali pasirašyti tik vieną mokomojo dalyko arba specializacijos studijų sutartį ir tik su viena aukštąja mokykla. Toks principas padeda skaidriai paskirstyti finansuojamas vietas ir išvengti dubliavimo.

    Kur bus galima studijuoti

    Studijas siūlo kelios aukštosios mokyklos, tarp jų Lietuvos sporto universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Vilniaus kolegija, Vilniaus universitetas, Vilniaus universiteto Šiaulių akademija ir Vytauto Didžiojo universitetas. Skirtingos institucijos reiškia ir skirtingas programų kryptis, todėl pedagogams rekomenduojama rinktis modulį pagal tai, kokių kompetencijų labiausiai reikia kasdieniam darbui mokykloje.

    Tikslios paraiškų teikimo datos, studijų organizavimo forma, priėmimo sąlygos ir konkrečių modulių aprašymai pateikiami aukštųjų mokyklų ir NŠA informacijoje. Planuojantiems dalyvauti svarbu iš anksto įsivertinti studijų trukmę, nuotolinių užsiėmimų intensyvumą ir suderinamumą su pamokų krūviu.

  • Pedagogams startuoja atranka 2026–2027 metams: kur įgyti naujų dalykų kompetencijų ar specializacijų

    Pedagogams startuoja atranka 2026–2027 metams: kur įgyti naujų dalykų kompetencijų ar specializacijų

    Nacionalinė švietimo agentūra kartu su aukštosiomis mokyklomis pradeda atranką pedagoginiams darbuotojams, norintiems 2026–2027 mokslo metais įgyti papildomų mokomųjų dalykų kompetencijų ar pedagoginių specializacijų. Galimybė skirta jau dirbantiems pedagogams, turintiems pedagogo kvalifikaciją.

    Ši iniciatyva įgyvendinama per projektą Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!, kurio tikslas – padėti mokytojams persikvalifikuoti ar praplėsti kvalifikaciją ten, kur mokyklose jaučiamas didžiausias specialistų poreikis. Praktikoje tai reiškia daugiau kelių mokyti antrą dalyką arba prisiimti papildomas ugdymo funkcijas, ypač regionuose.

    Kurios aukštosios mokyklos priima

    Lietuvos sporto universitetas kviečia įgyti papildomą fizinio ugdymo kompetenciją. Paraiškų teikimo terminai, studijų trukmė ir forma nustatomi pačios aukštosios mokyklos tvarka.

    Mykolo Romerio universitetas siūlo papildomas ispanų, prancūzų, vokiečių, anglų kalbų ir psichologijos kompetencijas, taip pat ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo bei socialinio pedagogo specializacijas. Tikslūs priėmimo etapai ir studijų sąlygos skelbiami universiteto informacijoje.

    Vilniaus kolegija organizuoja atranką papildomai šokio arba ekonomikos kompetencijai ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio, taip pat pradinio ugdymo specializacijoms. Studijų organizavimas gali skirtis priklausomai nuo pasirinkto modulio.

    Vilniaus universitetas numato galimybę įgyti papildomas kompetencijas tokiose srityse kaip chemija, fizika, biologija, matematika, užsienio kalbos, psichologija, filosofija ir etika, pilietiškumo ugdymas ar geografija, taip pat pradinio ugdymo specializaciją. Kandidatams aktualiausia iš anksto įsivertinti, kokių dalykų trūksta jų mokyklose ir kokių kompetencijų reikia ateities pamokų krūviui.

    Vilniaus universiteto Šiaulių akademija siūlo papildomas anglų kalbos, informatikos, lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ar muzikos kompetencijas bei ikimokyklinio ir priešmokyklinio, pradinio ugdymo, specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo ar logopedo specializacijas. Tai ypač svarbu savivaldybėms, kuriose dažnai ieškoma universaliau parengtų specialistų.

    Vytauto Didžiojo universitetas kviečia įgyti plačią papildomų kompetencijų aprėptį, įskaitant kalbas, tiksliuosius mokslus, technologijas, menų dalykus ir fizinį ugdymą, taip pat ikimokyklinio ir priešmokyklinio, pradinio ugdymo, specialiojo pedagogo ar logopedo specializacijas. Konkrečios studijų datos ir reikalavimai priklauso nuo pasirinktų modulių.

    Svarbiausios sąlygos dalyviams

    Pakviestas studijuoti pedagoginis darbuotojas gali pasirašyti tik vieną studijų sutartį dėl vieno mokomojo dalyko arba specializacijos ir tik su viena aukštąja mokykla. Tai reiškia, kad prieš teikiant paraišką verta aiškiai apsispręsti dėl prioritetinės krypties.

    Taip pat numatyta, kad asmenys, kurie jau dalyvavo projekto Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk! studijose ar kitose veiklose ir gavo finansavimą, paraiškų teikti negali. Ši nuostata taikoma siekiant užtikrinti, kad parama pasiektų kuo platesnį pedagogų ratą.

    Paraiškų priėmimo trukmė, studijų forma ir organizavimas skelbiami kiekvienos aukštosios mokyklos atskirai, todėl kandidatams rekomenduojama tikrinti naujausią informaciją ten, kur teikiama paraiška. Papildomai nurodoma, kad projektas finansuojamas Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis.

  • Šiaulių savivaldybė įvertinta už švietimo kokybės vadybą: ką keičia „Nuolatinis tobulinimas švietime“ mokyklose

    Šiaulių savivaldybė įvertinta už švietimo kokybės vadybą: ką keičia „Nuolatinis tobulinimas švietime“ mokyklose

    Šiaulių miesto savivaldybė pateko tarp savivaldybių, kurios Lietuvoje padarė didžiausią pažangą diegiant švietimo kokybės vadybą. Įvertinimas įteiktas 2026 metų balandžio 29 dieną Nacionalinėje švietimo agentūroje vykusioje nacionalinio ugdymo įstaigų tinklo „Nuolatinis tobulinimas švietime“ inauguracinėje konferencijoje.

    Apdovanojimas savivaldybei skirtas už nuoseklų kokybės vadybos principų diegimą, ugdymo kokybės stiprinimą ir aktyvų švietimo įstaigų bendradarbiavimo skatinimą. Renginyje dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Nacionalinės švietimo agentūros atstovai, savivaldybių bei mokyklų bendruomenių nariai.

    Kur sistema jau taikoma?

    Šiaulių mieste „Nuolatinis tobulinimas švietime“ šiuo metu taikomas penkiose ugdymo įstaigose. Tai Gytarių progimnazija, Salduvės progimnazija, Ragainės progimnazija, Stasio Šalkauskio gimnazija ir Šiaulių universitetinė gimnazija.

    Praktikoje tai reiškia ne vien formalius kokybės dokumentus, bet kasdienius susitarimus, aiškius tikslus ir bendrą požiūrį į mokymosi pažangą. Savivaldybės ir mokyklų tikslas yra stiprinti kultūrą, kurioje sprendimai priimami remiantis duomenimis, o bendruomenė nuosekliai vertina, kas veikia, ir koreguoja veiksmus.

    Ką reiškia nuolatinis tobulinimas?

    Sistemos tikslas yra kurti mokyklos kultūrą, kurioje kiekvienas bendruomenės narys prisideda prie pažangos, o mokymasis vertinamas kaip nuolatinis procesas. Daug dėmesio skiriama mokinio atsakomybei už rezultatus, asmeninių tikslų kėlimui, refleksijai ir aktyviam dalyvavimui pamokose.

    Šis požiūris siejamas su šiuolaikinėmis švietimo vadybos tendencijomis, kai ugdymo kokybė stiprinama per aiškius kriterijus, nuoseklų grįžtamąjį ryšį ir bendruomenės susitarimus. Tokia praktika padeda mokyklai veikti kaip besimokanti organizacija, gebanti prisitaikyti prie kintančių mokinių poreikių ir ugdymo turinio reikalavimų.

    Ko tikimasi iš dalyvavimo nacionaliniame tinkle?

    Pasak savivaldybės atstovų, dalyvavimas nacionaliniame tinkle suteikia daugiau galimybių dalintis gerąja patirtimi ir mokytis vieniems iš kitų. Tai svarbu ne tik atskiroms mokykloms, bet ir visai savivaldybės švietimo sistemai, kai sprendimai derinami tarpusavyje ir nukreipiami į apčiuopiamus pokyčius.

    Konferenciją organizavo VšĮ „Švietimo inovacijų partneriai“. Renginyje vyko ekspertų pranešimai, diskusijos ir praktinės veiklos, o mokyklų bendruomenės pristatė pavyzdžius, kaip kokybės vadybos sprendimai pritaikomi realiame ugdymo procese.

    Nuotraukų autorius – fotografas Elvis Žaldaris.

  • Birštone vyko „Tvari mokykla 2030“ koordinatorių mokymai: ką savivaldybės išsiveža į mokyklas

    Gegužės 7 dieną ir gegužės 8 dieną Birštone surengti Darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ koordinatorių mokymai, į kuriuos susirinko savivaldybių švietimo bendruomenių atstovai, ekspertai ir programos koordinatoriai. Birštono savivaldybei renginyje atstovavo programos koordinatorė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Jolita Jablonskienė.

    Mokymuose daugiausia dėmesio skirta tam, kaip tvarumo principus praktiškai perkelti į ugdymo įstaigų kasdienybę ir valdymą. Dalyviai aptarė įgyvendinimo pažangą, mokyklų įsivertinimo duomenų analizę bei pasirengimą naujam vertinimo etapui, akcentuojant lyderystę ir tarpsavivaldybinį bendradarbiavimą.

    Praktika švietimo įstaigose

    Dalis programos vyko Birštono švietimo įstaigose, kur dalyviai susipažino su realiais įsivertinimo proceso pavyzdžiais ir iššūkiais. Aplankytas Birštono vaikų lopšelis-darželis „Vyturėlis“ ir Birštono meno mokykla, kur pagal taikomą metodiką atliktas bandomasis vertinimas.

    Vizitų metu analizuota įstaigų veikla, aptarti konkretūs sprendimai ir pateiktas tiesioginis grįžtamasis ryšys. Tokia praktinė dalis leido ne tik palyginti skirtingas patirtis, bet ir tiksliau suprasti, kuriose vietose mokykloms dažniausiai prireikia koordinatorių pagalbos.

    Diskusijos apie lyderystę ir partnerystes

    Diskusijoje Birštono savivaldybės didžiojoje salėje dalyvius pasveikino vicemeras Edvardas Citvaras. Jo teigimu, tvarumo ugdymas tampa vis labiau neatsiejamas nuo šiuolaikinės mokyklos, o realūs pokyčiai dažniausiai įvyksta tada, kai savivaldybės ir ugdymo įstaigos veikia kaip partneriai.

    „Tvari mokykla šiandien nebeapsiriboja pavienėmis iniciatyvomis, ji reikalauja nuoseklaus bendruomenės susitarimo ir bendradarbiavimo“, – sakė Edvardas Citvaras.

    Mokymų pabaigoje daug dėmesio skirta refleksijoms, gerosios patirties mainams ir planavimui, kaip sutartas idėjas pritaikyti skirtingų savivaldybių kontekste. Dalyviai aptarė, kokių pokyčių galima tikėtis artimiausiu metu, stiprinant darbą su mokyklomis ir aiškiau susiejant tvarumo tikslus su ugdymo rezultatais.

  • Telšių „Germanto“ progimnazija ieško direktoriaus: atlygio koeficientas ir atrankos data

    Telšių rajono savivaldybė 2026 metų gegužės 7 dieną paskelbė konkursą Telšių „Germanto“ progimnazijos direktoriaus pareigoms. Su atranką laimėjusiu vadovu būtų sudaryta terminuota darbo sutartis penkeriems metams.

    Skelbime nurodoma, kad pareiginės algos koeficientas siektų nuo 2,5524 iki 2,5758 baziniais dydžiais. Konkretus dydis priklausytų nuo pedagoginio darbo stažo ir mokinių skaičiaus.

    Pagrindinės vadovo atsakomybės

    Būsimo direktoriaus darbas apimtų strateginį mokyklos valdymą, metinių ir strateginių planų rengimo organizavimą bei jų įgyvendinimo užtikrinimą. Taip pat būtų atsakinga už veiklos įsivertinimą, stebėseną ir sprendimus dėl išteklių naudojimo.

    Direktorius turėtų užtikrinti vidaus kontrolės sistemos veikimą, finansinių ir statistinių ataskaitų teisingumą, teisėtą ir efektyvų lėšų bei turto naudojimą. Nemaža dalis funkcijų siejama ir su bendruomenės telkimu, lyderystės kultūros stiprinimu bei skaidriu sprendimų priėmimu.

    Vadovui taip pat tektų formuoti mokyklos vidaus struktūrą, tvirtinti pareigybių sąrašą ir darbuotojų pareigybių aprašymus, priimti į darbą ir atleisti darbuotojus. Skelbime pabrėžiama pareiga rūpintis darbo sąlygomis, darbuotojų paieška bei profesiniu tobulėjimu.

    Į direktoriaus atsakomybių lauką įeitų ugdymo proceso organizavimas ir kokybė, saugios ir palankios aplinkos užtikrinimas, smurto bei patyčių prevencija. Taip pat numatytas mokinių maitinimo ir vežimo organizavimas, pagalbos mokiniams teikimo užtikrinimas, pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms.

    Kokie reikalavimai keliami kandidatams?

    Pretendentams keliami reikalavimai turėti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą kvalifikaciją. Kandidatas taip pat turi atitikti bent vieną iš alternatyvių kriterijų, susijusių su pedagogo kvalifikacija ir pedagoginio darbo stažu arba su švietimo vadybos, ugdymo mokslų, verslo vadybos ar viešojo administravimo studijomis bei profesine patirtimi.

    Skelbime nurodoma, kad būtinos vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijos bei ne trumpesnė kaip vienų metų nepertraukiamo vadovavimo patirtis, vadovaujant ne mažesnei kaip 5 suaugusių asmenų grupei, arba švietimo organizavimo ir priežiūros patirtis viešojo administravimo ar švietimo pagalbos įstaigoje.

    Taip pat reikalaujama lietuvių kalbos mokėjimo, bent B1 lygio vienos iš Europos Sąjungos darbo kalbų (anglų, prancūzų ar vokiečių) žinių ir nepriekaištingos reputacijos. Kandidatams primenama, kad užsienio kalbos mokėjimą patvirtinantis dokumentas turi atitikti nustatytą tvarką ir būti galiojantis.

    Dokumentai ir svarbiausios datos

    Kandidatai turi pateikti prašymą dalyvauti konkurse, asmens tapatybę ir išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas, gyvenimo aprašymą „Europass“ CV formatu. Taip pat būtinos vadovavimo švietimo įstaigai gairės ir kompetencijų vertinimo ataskaita, taip pat darbo stažą ir kalbų mokėjimą pagrindžiantys dokumentai.

    Dokumentai priimami iki 2026 metų rugpjūčio 12 dienos imtinai, pirmiausia elektroniniu paštu, o jei tai neįmanoma, registruotu laišku savivaldybės administracijai. Atranka numatyta 2026 metų rugpjūčio 24 dieną, o apie individualų laiką pretendentams būtų pranešta ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas.

    Skelbime taip pat akcentuojama Nacionalinės švietimo agentūros atliekama vadovavimo kompetencijų vertinimo procedūra. Kandidatams, pateikusiems prašymą dalyvauti konkurse, rekomenduojama per 10 darbo dienų nuo konkurso paskelbimo dienos užsiregistruoti kompetencijų vertinimui.

    Pretendentai iki atrankos gali susipažinti su progimnazijos veikla ir poreikiais bei pristatyti vadovavimo gaires bendruomenei tiesiogiai arba nuotoliniu būdu. Pažymima, kad nesilankymas mokykloje nelaikomas pažeidimu ir vertinimui įtakos neturi.

  • Įtraukiojo ugdymo forumas Ukmergėje: ką bendruomenės siūlo, kad mokykla būtų atvira visiems

    Įtraukiojo ugdymo forumas Ukmergėje: ką bendruomenės siūlo, kad mokykla būtų atvira visiems

    Balandžio 28 dieną Ukmergės kultūros centre surengtas regioninis įtraukties forumas Skirtingi kartu. Į renginį atvyko skirtingų savivaldybių komandos, atstovaujančios mokykloms ir vietos bendruomenėms.

    Forume dalyvavo ir Ignalinos rajono švietimo bendruomenės atstovai: mokytojai, mokiniai, tėvai, švietimo pagalbos specialistai, savivaldybės bei mokyklų administracijų atstovai. Pagrindinis tikslas buvo praktiškai ieškoti sprendimų, kaip kurti atviresnę mokyklą kiekvienam vaikui.

    Įtrauktis prasideda nuo kasdienybės

    Forumo įžangoje aktorius ir renginių vedėjas Viačeslavas Mickevičius netradiciniu formatu priminė, kad bendrystė prasideda nuo paprastų dalykų. Pasak jo, svarbiausia yra gebėjimas priimti kitą ir padėti šalia esančiam.

    Renginį moderavo žurnalistė Rasa Tapinienė, o diskusijose akcentuota, kad įtraukusis ugdymas nėra vien dokumentų ar metodikų klausimas. Dalyviai pabrėžė, jog realus pokytis dažniausiai prasideda klasėje ir mokyklos kultūroje.

    Mažiau teorijos, daugiau realių patirčių

    Susitikimas išsiskyrė tuo, kad pokalbiai apie įtrauktį neapsiribojo bendromis gairėmis ar deklaracijomis. Praktinėmis įžvalgomis dalinosi bendrojo ugdymo mokyklų ir švietimo pagalbą teikiančių įstaigų atstovai, pristatę realius atvejus iš kasdienio darbo.

    Diskusijose įtraukusis ugdymas aptartas iš skirtingų perspektyvų: nuo mokinio savijautos iki mokytojo darbo krūvio ir pagalbos sistemos. Daug dėmesio skirta klausimui, kaip mokykla gali iš anksto pastebėti sunkumus ir užkirsti kelią atskirčiai, kol ji netapo ilgalaike problema.

    Kokie sprendimai įvardyti?

    Forumo metu kalbėta ne tik apie iššūkius, bet ir apie konkrečius žingsnius, kurie, dalyvių vertinimu, padeda įtrauktį paversti kasdiene praktika. Tarp jų išskirta vidinės mokyklos kultūros stiprinimas, aiškesnis komandinio darbo modelis ir nuoseklesnis bendradarbiavimas su šeimomis.

    Pranešėjai pabrėžė, kad įtrauktis pirmiausia prasideda nuo požiūrio: mokytojo, klasės draugų ir visos bendruomenės. Kartu įvardyti ir pasikartojantys praktiniai iššūkiai, su kuriais susiduria daug mokyklų: specialistų trūkumas, didelės klasės ir administracinė našta.

    Ypatinga renginio dalis buvo šeimų pasakojimai apie vaikų patirtis mokyklose. Tėvai atvirai kalbėjo apie nerimą dėl pirmųjų žingsnių, bet taip pat dalinosi pavyzdžiais, kai bendruomenės geba priimti, palaikyti ir padėti vaikui jaustis visaverte mokyklos dalimi.

    Forumą organizavo Nacionalinė švietimo agentūra kartu su Ukmergės Ryto ugdymo centru. Renginyje pristatytos patirtys ir įvardyti sprendimai, pasak dalyvių, rodo, kad įtraukties pokyčiai jau vyksta, tačiau jiems reikia nuoseklumo ir bendro visų grandžių darbo.

  • Ukmergėje įtraukties forumas „Skirtingi kartu“: ką realiai keičia mokyklose ir šeimų kasdienybėje

    2026 metais balandžio 28 dieną Ukmergės kultūros centre surengtas regioninis įtraukties forumas „Skirtingi kartu“, subūręs švietimo bendruomenių, savivaldybių, institucijų ir šeimų atstovus. Pagrindinis dėmesys skirtas įtraukiajam ugdymui ir tam, kaip jį įgyvendinti taip, kad jis veiktų ne tik dokumentuose, bet ir klasėse.

    Renginys buvo skirtas Anykščių, Ignalinos, Jonavos, Molėtų, Širvintų, Švenčionių, Ukmergės, Utenos, Visagino ir Zarasų rajonų savivaldybių bendruomenėms. Forumą organizavo Nacionalinė švietimo agentūra, bendradarbiaudama su Ukmergės „Ryto“ ugdymo centru, o diskusijas moderavo žurnalistė Rasa Tapinienė.

    Susirinkusiuosius pasveikino Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorė Inga Pračkailė, renginyje dalyvavo ir kiti savivaldybės atstovai. Organizatorių teigimu, tikslas buvo sukurti erdvę atviram dialogui apie tai, kas padeda mokykloms priimti skirtingus mokinių poreikius ir kokių sprendimų vis dar trūksta.

    Forumo pradžioje Viačeslavas Mickevičius (Slavka Channel) įžangą papildė asmeninėmis įžvalgomis apie bendrystę ir pagalbą kasdienėje aplinkoje. Tokia įžanga, pasak dalyvių, padėjo pereiti nuo abstrakčių sąvokų prie realių situacijų, su kuriomis susiduria vaikai, tėvai ir pedagogai.

    Kas šiandien laikoma įtrauktimi

    Įtraukusis ugdymas Lietuvoje vis dažniau suprantamas kaip visos mokyklos kultūra, o ne tik papildoma pagalba atskiroms grupėms. Praktikoje tai reiškia aiškias taisykles dėl saugios aplinkos, laiku teikiamą švietimo pagalbą, pritaikytas užduotis ir bendradarbiavimą su šeima.

    Forume akcentuota, kad įtrauktis veikia tada, kai sprendimai priimami komandoje, o atsakomybė nėra paliekama vien klasės mokytojui. Daug diskusijų sukasi ir apie mokyklos pasirengimą: nuo specialistų prieinamumo iki pagalbos planavimo ir komunikacijos su tėvais.

    Nuo pranešimų iki bendradarbiavimo

    Renginio programa kvietė ne tik klausytis pranešimų, bet ir aktyviai įsitraukti į aptarimus bei patirčių mainus. Dalyviai dalijosi kasdieniais pavyzdžiais, kas padeda kurti saugią mokyklos aplinką, ir kur dažniausiai kyla įtampa, kai vaiko poreikiai nesutampa su įprasta tvarka.

    Įtraukta ir bendrystei skirta dalis: pertraukų metu dalyviai mezgė naujus ryšius, dalyvavo veiklose, o NVO alėjoje nevyriausybinės organizacijos pristatė savo paslaugas bei paramos galimybes. Tokie kontaktai dažnai tampa praktine pagalba šeimoms ir mokykloms, ypač kai reikia greitų sprendimų konkrečiam vaikui.

    Forumas – platesnio ciklo dalis

    „Skirtingi kartu“ forumų ciklas jau buvo surengtas Kaišiadoryse, Plungėje ir Panevėžyje, o organizatoriai fiksuoja didelį susidomėjimą skirtinguose regionuose. Skelbiama, kad iki šiol forumai pritraukė daugiau nei 600 dalyvių, o komunikacija apie renginius pasiekė apie 500 000 žmonių.

    Ukmergėje vykęs renginys yra Nacionalinės švietimo agentūros įgyvendinamo projekto „Įtrauktis: visiems ir kiekvienam“ dalis. Projekto kryptis siejama su įtraukiojo ugdymo stiprinimu ir aplinkos kūrimu, kurioje kiekvienas vaikas jaustųsi priimtas, matomas ir turintis realias galimybes mokytis pagal savo poreikius.

    Savivaldybės administracijos informacija.