Tag: Naftos eksportas

  • Serbija dar mėnesiui pratęsė naftos ir degalų eksporto draudimą: į rinką paleidžia 65 000 tonų

    Serbija dar mėnesiui pratęsė naftos ir degalų eksporto draudimą: į rinką paleidžia 65 000 tonų

    Serbijos vyriausybė nusprendė dar vienam mėnesiui pratęsti naftos ir naftos produktų, skirtų variklių kurui, eksporto draudimą. Priemonė galios iki birželio pabaigos ir apims dyzeliną, benziną bei žaliavinę naftą, nepriklausomai nuo to, kokiu transportu kroviniai būtų gabenami.

    Sprendimas priimtas siekiant užtikrinti stabilų degalų tiekimą vidaus rinkoje ir sumažinti kainų šuolių riziką. Energetikos institucijų vertinimu, pasaulinėje rinkoje išliekantis neapibrėžtumas didina spaudimą šalies ekonomikai, o tiekimo grandinių sutrikimų trukmė vis dar sunkiai prognozuojama.

    Intervencija iš rezervų

    Kartu su eksporto ribojimu Serbija papildomai iš valstybinių rezervų į rinką išleido 30 000 tonų euro dyzelino. Skelbiama, kad sudėjus šį kiekį su anksčiau naftos bendrovių paleistais kiekiais, bendra rinkos intervencija siekia 65 000 tonų degalų.

    Tokio masto rezervų panaudojimas paprastai taikomas tada, kai valdžia siekia greitai padidinti pasiūlą ir amortizuoti trumpalaikius kainų svyravimus. Serbijos atveju tai derinama su administracinėmis priemonėmis, kurios riboja degalų nutekėjimą į užsienio rinkas.

    Mažinamas akcizas ir kaupiamos atsargos

    Serbija taip pat sumažino degalų akcizą 25 proc., taip siekdama pristabdyti kainų augimą galutiniams vartotojams. Tokie sprendimai trumpuoju laikotarpiu gali padėti stabilizuoti kainodarą, tačiau kartu mažina biudžeto pajamas ir didina poreikį itin tiksliai planuoti atsargų papildymą.

    Energetikos ministrė Dubravka Đedović Handanović teigė, kad privalomos naftos ir naftos produktų atsargos per pastaruosius ketverius metus padidėjo nuo 31 dienos vidutinio vartojimo iki 55 dienų. Pasak jos, nuo 2022 metais privalomos euro dyzelino ir benzino atsargos buvo padvigubintos.

    Tokios atsargos laikomos vienu svarbiausių energetinio saugumo instrumentų, ypač kai regiono šalys susiduria su staigiais kainų pokyčiais ir logistikos trikdžiais. Artimiausiomis savaitėmis rinkos dalyviai stebės, ar eksporto ribojimai ir rezervų išleidimas padės išlaikyti tiekimą bei kainų stabilumą iki vasaros piko.

  • JAV blokada skylėta: per vieną dieną per Ormūzo sąsiaurį praplaukė 4 mln. Irano naftos barelių

    Nafta juda nepaisant ribojimų

    Po vasario 28 dieną prasidėjusio JAV ir Izraelio konflikto su Iranu, vienas svarbiausių pasaulio energetikos koridorių – Ormūzo sąsiauris – tapo dar didesnės įtampos zona. Iki konflikto juo vidutiniškai praplaukdavo apie 140 laivų per dieną, o bet koks sutrikimas šiame ruože greitai persiduoda naftos ir dujų kainoms.

    Teheranas netrukus po karo pradžios pranešė apie sąsiaurio blokavimą, tačiau reali situacija vandenyje, sprendžiant iš stebėsenos duomenų, išliko gerokai sudėtingesnė. Rinka į tokius signalus reaguoja ne tik politinėmis antraštėmis, bet ir faktiniu krovinių judėjimu.

    Ką sako JAV ir ką rodo palydovai

    JAV kariuomenė skelbė, kad nuo balandžio 13 dienos, kai įsigaliojo JAV iniciuota Irano uostų blokada, pagal JAV nurodymus apsisukti buvo priversti 37 laivai. Tokie skaičiai turėjo parodyti, kad ribojimai veikia ir daro apčiuopiamą spaudimą Teheranui.

    Vis dėlto palydovinė analizė, kurią skelbia „TankerTrackers.com“, leidžia daryti išvadą, kad srautas nebuvo sustabdytas. Remiantis šia stebėsena, balandžio 24 dieną per blokadą galėjo praslysti maždaug 4 mln. Irano naftos barelių, apie tai pranešė „Reuters“.

    „Blokada skausminga, bet ne sandari“

    Emyratų leidinys „Gulf News“ atkreipė dėmesį, kad Irano eksporto tęstinumas silpnina Vašingtono pastangas atkirti Teheraną nuo rinkų. Kartu tai mažina ir dalies investuotojų baimę, jog pasaulį gali ištikti staigus naftos trūkumas.

    „Tiekimai nebuvo visiškai nutraukti. Blokada yra skausminga, bet jai toli iki sandarumo. Rinka naudojasi šia spraga“, – rašė leidinys.

    Tokia dinamika rodo įprastą sankcijų ir blokadų paradoksą: jos didina sandorių kaštus, riziką ir draudimo kainas, tačiau ne visada sustabdo srautus, ypač kai veikia tarpininkai, perkrovimas jūroje ar sudėtingos nuosavybės schemos. Dėl to nafta gali pasiekti pirkėjus net ir griežtėjant politiniam spaudimui.

    Iranas siunčia signalus dėl atsako

    Tekste taip pat primenami Irano pareigūnų įspėjimai, kad bet koks išpuolis prieš Irano naftos infrastruktūrą galėtų sukelti neproporcingą atsaką valstybėms, kurios remtų tokius veiksmus. Tokie pareiškimai paprastai skirti atgrasyti ir kartu palaikyti įtampą, kuri pati savaime veikia kainų lūkesčius.

    Irano parlamento vicepirmininkas Ali Nikzadas teigė, kad ankstesnis Ormūzo sąsiaurio režimas esą nebebus atkurtas, o transporto maršrutai, jo žodžiais, turėtų būti identifikuoti ir valdomi panašiai. Tai signalas, kad Teheranas siekia ilgalaikės derybinės sverto pozicijos, net jei praktikoje laivyba visiškai nesustoja.