CP v2

Tag: Naftos eksportas

  • Irakas smarkiai sumažino naftos eksportą per Hormuzo sąsiaurį: ieško alternatyvių maršrutų

    Irakas balandį per Hormuzo sąsiaurį eksportavo apie 10 mln. barelių naftos, pranešė Irako naftos ministerija, kurią citavo regiono žiniasklaida. Palyginimui, prieš karinę eskalaciją Artimuosiuose Rytuose šiuo maršrutu mėnesio srautai siekdavo maždaug 93 mln. barelių.

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, nes juo tradiciškai keliauja reikšminga dalis tarptautinės naftos prekybos. Dėl saugumo rizikų ir sutrikusių tranzito sąlygų Irakas buvo priverstas sumažinti gabenimą iki minimumo.

    Alternatyva – maršrutas per Turkiją

    Siekdamas bent iš dalies kompensuoti apribojimus Hormuzo kryptimi, Irakas atnaujino naftotiekio iš Kirkuko į Džeihaną Turkijoje veiklą. Pasak Irako naftos ministro Basimo Mohammedo Khudairo, šiuo metu per Džeihaną eksportuojama apie 200 tūkst. barelių per dieną.

    „Šiuo metu eksportuojame apie 200 tūkst. barelių per Džeihaną ir planuojame didinti apimtis iki 500 tūkst. barelių“, – sakė Basimas Mohammedas Khudairas.

    Tačiau net ir išplėtus šį maršrutą, jis negali pilnai pakeisti Hormuzo sąsiaurio pajėgumų, todėl Irako eksportas išlieka pažeidžiamas regiono geopolitiniams sukrėtimams. Be to, tiekimo grandinę riboja infrastruktūros būklė, saugumo situacija ir politiniai susitarimai su tranzito šalimis.

    Planai didinti gavybą, bet kliūtys išlieka

    Irakas taip pat ketina tartis su OPEC dėl didesnių gavybos kvotų ir tikisi pasiekti maždaug 5 mln. barelių per dieną gamybos pajėgumą. Visgi pareigūnai pripažįsta, kad parduoti tokį kiekį būtų realu tik stabilizavus padėtį regione ir atstačius patikimus eksporto kanalus.

    Pastarųjų savaičių įtampa siejama su Izraelio ir JAV veiksmais prieš Iraną, po kurių regiono jūrų keliuose išaugo rizikos. Hormuzo sąsiaurio sutrikimai pasaulio rinkoms yra ypač jautrūs, nes jis istoriškai aptarnauja apie penktadalį pasaulinių naftos tiekimų.

  • ES ruošia naujas sankcijas Rusijai: taikinyje Putino šešėlinis tanklaivių laivynas ir bankai

    ES ruošia naujas sankcijas Rusijai: taikinyje Putino šešėlinis tanklaivių laivynas ir bankai

    Europos Sąjunga Briuselyje pradėjo rengti dar vieną sankcijų paketą Rusijai, kuriame vienu pagrindinių taikinių gali tapti vadinamasis Putino šešėlinis tanklaivių laivynas. Tai senesni, dažnai neaiškios nuosavybės ir sudėtingomis schemomis valdomi laivai, naudojami rusiškai naftai gabenti apeinant ribojimus.

    ES pareigūnų teigimu, griežtesnės priemonės prieš šią laivybos grandinę būtų nukreiptos į vieną svarbiausių Kremliaus pajamų šaltinių. Tikimasi, kad mažėjant naftos eksporto galimybėms ir didėjant kaštams, didėtų ir spaudimas Maskvai dėl karo Ukrainoje.

    Kas yra šešėlinis laivynas?

    Šešėlinis laivynas paprastai siejamas su tanklaiviais, kurie dažnai keičia vėliavas, savininkus ir maršrutus, o jų draudimo bei techninės priežiūros grandinės nėra skaidrios. Dalis tokių laivų plaukioja su ribota prieigos prie Vakarų uostų paslaugų sistema, o tai apsunkina kontrolę.

    Diplomatinėse diskusijose pabrėžiama, kad sankcijos gali apimti ne tik konkrečius laivus, bet ir su jais susijusias paslaugas: registravimo, draudimo, tarpininkavimo ir logistikos grandis. ES institucijos jau anksčiau taikė ribojimus atskiriems laivams ir operatoriams, tačiau dabar svarstomas platesnis priemonių išplėtimas.

    Numatomi ir kiti taikiniai

    Rengiamame pakete taip pat minimi Rusijos bankai ir finansų institucijos, taip pat kariniam pramonės sektoriui artimos bendrovės. Tokios priemonės paprastai siekia apsunkinti atsiskaitymus, kreditavimą, technologijų ir dvejopos paskirties prekių įsigijimą.

    Be to, aptariamos sankcijos įmonėms, kurios, kaip teigiama, dalyvauja realizuojant iš okupuotų Ukrainos teritorijų išvežtus žemės ūkio produktus. ES anksčiau ne kartą pabrėžė, kad tokios schemos, jeigu jos nustatomos, laikomos ne tik ekonominiu, bet ir saugumo bei tarptautinės teisės klausimu.

    Kodėl dabar atsirado naujas impulsas?

    ES diplomatai argumentuoja, kad sankcijų intensyvinimas svarstomas dėl pasikeitusios politinės dinamikos ir siekio išnaudoti momentą, kai Bendrija nori padidinti spaudimą Maskvai. Taip pat kalbama apie galimybę grįžti prie priemonių, kurios anksčiau įstrigdavo dėl atskirų valstybių narių prieštaravimų.

    Europos pareigūnai viešai kartoja, kad sankcijos turi išlikti nuoseklios ir ne tik riboti Rusijos pajamas, bet ir mažinti jos galimybes tęsti karinius veiksmus. Tuo pat metu Briuselis akcentuoja, kad sankcijų efektyvumas priklauso nuo vykdymo priežiūros, kontrolės mechanizmų ir tarptautinio koordinavimo.

    Numatoma, kad naujo paketo turinys galėtų išryškėti vasaros pradžioje, kai ES valstybės narės derins konkrečias formuluotes ir teisinius mechanizmus. Galutinis sprendimas priklausys nuo politinio sutarimo ir to, kiek plačiai pavyks sutarti dėl laivybos bei finansų grandinių ribojimo.

  • Artimųjų Rytų karas kelia naftos kainas: „Saudi Aramco“ pelnas šoktelėjo, svarbus ir Orlenas

    Artimųjų Rytų konflikte sustiprėjusi įtampa ir dėl jos kilę trikdžiai naftos tiekimo grandinėse pastebimai atsispindėjo didžiausios pasaulyje naftos eksportuotojos „Saudi Aramco“ finansiniuose rezultatuose. Rinkos dalyviai tokiomis sąlygomis paprastai vertina ne tik kainas, bet ir realią logistikos riziką, ypač per pagrindinius jūrų „butelio kakliukus“.

    „Saudi Aramco“ pranešė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį įmonės pelnas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 25 proc. Pakoreguotas grynasis pelnas siekė daugiau kaip 30 milijardų eurų, o pajamos didėjo beveik 7 proc. iki maždaug 105 milijardų eurų.

    Rezultatams palankios buvo aukštesnės naftos ir degalų kainos, taip pat didesni pardavimo kiekiai. Tokiais laikotarpiais energetikos bendrovėms ypač svarbu turėti lankstesnius maršrutus, kurie leistų išvengti didžiausios rizikos zonų ir užtikrintų nepertraukiamą eksportą.

    Alternatyva Ormuzui ir 7 mln. barelių

    Pastarosiomis savaitėmis rinkos dėmesys krypo į Ormuzo sąsiaurį, per kurį įprastai keliauja didelė dalis Persijos įlankos naftos srautų. Net ir laikini apribojimai ar karinių incidentų grėsmė čia paprastai kelia draudimo, frachto ir galutinių kainų spaudimą visame pasaulyje.

    „Saudi Aramco“ akcentuoja, kad didesnę dalį eksporto gali nukreipti sausumos infrastruktūra, ypač Rytų–Vakarų vamzdynu į Raudonosios jūros pakrantę. Tai leidžia dalį krovinių išgabenti apeinant jautriausius jūrų maršrutus.

    „Mūsų vamzdynas pasiekė maksimalų pajėgumą, 7 milijonus barelių per dieną, ir tapo kritine tiekimo arterija, padėjusia sušvelninti pasaulinio energetinio šoko pasekmes“, – sakė „Saudi Aramco“ vadovas Aminas Nasseris.

    Ką tai reiškia Lenkijai ir regionui

    Regiono rafinavimo rinkai svarbu tai, kad „Saudi Aramco“ yra strateginis tiekėjas ir Vidurio Europoje, įskaitant bendradarbiavimą su Orlenu. Pagal viešai skelbtus susitarimus nafta į Lenkijos perdirbimo gamyklas, tarp jų Gdansko ir Plocko, tiekiama jūra.

    Nurodoma, kad Saudo Arabija gali užtikrinti reikšmingą dalį Lenkijos metinio naftos poreikio, o dienos tiekimo apimtys siekia 200 000–337 000 barelių. Dėl to bet kokie ilgiau trunkantys trikdžiai Persijos įlankoje ar papildomi apribojimai jūrų transporte galėtų turėti netiesioginį poveikį degalų kainoms ir tiekimo planavimui regione.

  • 20 ES sankcijų paketų ir netikėtas lūžis: Rusijos ekonomikoje – pirmieji rimti įtrūkimai

    20 ES sankcijų paketų ir netikėtas lūžis: Rusijos ekonomikoje – pirmieji rimti įtrūkimai

    Europos Sąjunga nuo 2022 metų vasario nuosekliai griežtina sankcijas Rusijai, siekdama apriboti Kremliaus galimybes finansuoti karą Ukrainoje. Priemonių paketas apima energetiką, finansų sektorių, prekybos ribojimus, technologijų eksportą ir asmenines sankcijas pareigūnams bei įmonėms.

    Po maždaug 20 sankcijų etapų Briuselyje vis dažniau kalbama apie pastebimus Rusijos ekonomikos silpnėjimo ženklus. Vis dėlto kartu pabrėžiama, kad sankcijų poveikį sunku atskirti nuo paties karo ekonomikos pasekmių ir vidaus politikos sprendimų.

    Rodikliai, kurių nebeignoruosi

    Rusijos Ekonominės plėtros ministerija skelbia, kad 2026 metų sausio–kovo mėnesiais ekonomika susitraukė 0,3 proc., tai pirmas fiksuotas nuosmukis nuo 2023 metų pradžios. Kartu pranešama apie didėjantį biudžeto deficitą, o infliacija, išliekanti apie 6 proc., spaudžia gyventojų perkamąją galią.

    Šalies centrinis bankas išlaiko labai aukštas palūkanas, siekdamas stabdyti kainų augimą, tačiau tai brangina skolinimąsi ir vėsina civilinę ekonomiką. Be to, finansų reguliuotojai vis garsiau kalba apie darbo jėgos trūkumą, kurį didina mobilizacija, emigracija ir perorientuota pramonė.

    ES lyderių signalai ir nauji planai

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen viešuose pasisakymuose teigia, kad sankcijos vis labiau kanda Rusijos ekonomikai, o karo kaina vis aiškiau atsispindi gyventojų piniginėse. Panašiai kalba ir dalies ES valstybių ministrai, pabrėžiantys, kad spaudimas turi būti didinamas.

    „Taip, sankcijos daro skausmingą poveikį Rusijos ekonomikai, o karo kaina vis labiau gula ant žmonių pečių“, – sakė Ursula von der Leyen.

    ES taip pat ieško būdų, kaip sutelkti G7 partnerius dėl papildomų ribojimų, susijusių su Rusijos naftos logistika ir paslaugomis. Tokių priemonių tikslas yra didinti transportavimo sąnaudas, mažinti pelnus ir siaurinti galimybes apeiti jau galiojančius ribojimus.

    Kodėl Rusija dar nesugriuvo

    Nepaisant įtampos, Rusija kol kas išvengė scenarijų, kurių Vakarai labiausiai baiminosi pirmosiomis karo savaitėmis: ilgalaikės gilios recesijos, nekontroliuojamo valstybės nemokumo ar masinių protestų dėl staiga smukusio gyvenimo lygio. Analitikai tai aiškina karo ekonomikos modeliu, kai didžiulės valstybės išlaidos gynybai palaiko gamybą, užimtumą ir dalį vidaus paklausos.

    Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad 2026 metais Rusijos ekonomika gali augti apie 1,1 proc., o 2025 metais augimas siekė apie 1 proc. Tai nėra spartus tempas, tačiau jis rodo, kad ekonomika, nors ir tampa mažiau efektyvi bei labiau priklausoma nuo valstybės užsakymų, vis dar pajėgi palaikyti veiklą.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad sankcionuotos ekonomikos dažnai nesubyra greitai, tačiau ilgainiui prastėja jų produktyvumas, technologinė pažanga ir investicijų patrauklumas. Ilgalaikė rizika Rusijai siejama su ribota prieiga prie aukštųjų technologijų, brangstančiu finansavimu, mažėjančiomis atsargomis ir vis ryškesne dviejų greičių ekonomika, kurioje karinis sektorius auga, o civiliniai atsilieka.

    „Sankcionuotos ekonomikos dažnai išsilaiko ilgai: jos tiesiog nebeveikia taip gerai, bet retai žlunga staiga“, – sakė Chatham House asocijuotasis bendradarbis Timothy Ash.

    Artimiausią kryptį daug lems energijos eksporto pajamos ir tai, kaip griežtai bus užkardomi apėjimo keliai. ES diplomatai pabrėžia, kad spaudimas bus tęsiamas, nes derybose nematyti Rusijos pasirengimo realioms nuolaidoms.

  • Hormūzo sąsiaurio blokada keičia Irano prekybą: Kaspijos jūra tampa alternatyviu keliu į šiaurę

    Galimas Hormūzo sąsiaurio judėjimo apribojimas ar blokada Irano ekonomikai reikštų smūgį pagrindiniam naftos eksporto ir importo maršrutui. Tokiu scenarijumi Teheranas būtų priverstas sparčiau remtis šiauriniais keliais, o Kaspijos jūra įgytų naują strateginį svorį.

    Kaspijos jūra yra uždaras vandens telkinys, prie kurio turi priėjimą penkios valstybės: Iranas, Azerbaidžanas, Kazachstanas, Turkmėnistanas ir Rusija. Analitikų vertinimu, būtent ši geografija leidžia Iranui bent iš dalies perorientuoti logistiką į regioną, kuriame lengviau pasiekti Rusijos ir Vidurio Azijos rinkas.

    Šiaurinis koridorius ir nauja logistika

    Praktinis pagrindas šiai krypčiai yra vadinamasis Tarptautinis Šiaurės–Pietų transporto koridorius, turintis sujungti Indiją, Iraną, Rusiją ir Europos rinkas per kelių, geležinkelių ir jūrų grandinę. Maršrutas iki šiol veikė ribotu pajėgumu, tačiau krizė Persijos įlankoje galėtų paspartinti infrastruktūros plėtrą ir krovinių srautų nukreipimą.

    Iranui tai reikštų didesnį dėmesį uostams Kaspijos pakrantėje, krovinių perkrovimo grandinėms ir sausumos jungtims į šiaurę. Kartu tai būtų ir bandymas sumažinti priklausomybę nuo vieno „butelio kaklelio“ Hormūzo sąsiauryje, per kurį įprastai juda reikšminga dalis regiono energijos išteklių eksporto.

    Geopolitinė konkurencija Kaspijoje

    Vis dėlto Kaspijos regionas nėra neutrali erdvė. Rusija čia išlieka dominuojanti karinė jėga, o Azerbaidžano ir Kazachstano vaidmuo transporto ir energetikos grandinėse auga, todėl susikerta ekonominiai interesai ir saugumo skaičiavimai.

    Kazachstano ir kitų regiono valstybių naftos bei dujų ištekliai papildo bendrą strateginę mozaiką: transporto koridoriai tampa ne tik komercijos, bet ir įtakos instrumentu. Dėl to bet koks Irano bandymas plačiau remtis Kaspija neišvengiamai vyktų intensyvesnės regioninės konkurencijos sąlygomis.

    Ką realiai gali pakeisti Kaspijos jūra?

    Kaspijos jūra negali pilnai pakeisti Hormūzo sąsiaurio, nes tai kito tipo maršrutas su ribotesnėmis apimtimis, papildomais perkrovimais ir ilgesnėmis grandinėmis. Tačiau ji gali sušvelninti izoliacijos padarinius, ypač jei būtų sutrikdyti pagrindiniai Irano jūriniai keliai į pasaulines rinkas.

    Analitikų vertinimu, ypatingas vaidmuo tektų Azerbaidžanui, kuris dėl geografinės padėties gali tapti svarbiu tranzito mazgu iranietiškoms prekėms, nukreipiamoms į šiaurę. Tuo pat metu toks posūkis didintų politinę ir ekonominę tarpusavio priklausomybę tarp Irano ir Kaspijos regiono valstybių.

    Po karo veiksmų eskalacijos Artimuosiuose Rytuose ir vėliau įsigaliojus paliauboms, rizika jūrų logistikai išliko vienu svarbiausių veiksnių energijos ir prekybos rinkose. Net ir be visiškos blokados, bet kokie ribojimai Hormūzo sąsiauryje paprastai greitai persiduoda draudimo kainoms, krovinių gabenimo planams ir alternatyvių maršrutų paieškai.

  • JAV blokada Irano uostams ir tanklaiviams: Pentagonas skaičiuoja beveik 4,5 mlrd. eurų nuostolį

    JAV blokada Irano uostams ir tanklaiviams: Pentagonas skaičiuoja beveik 4,5 mlrd. eurų nuostolį

    Blokada jūroje ir smūgis naftos pajamoms

    JAV Gynybos departamentas skaičiuoja, kad dėl JAV taikomos blokados laivams, plaukiantiems iš Irano uostų ir į juos, Teheranas iki šiol neteko apie 4,5 mlrd. eurų pajamų iš naftos eksporto. Apie šiuos vertinimus pranešė JAV žiniasklaida, remdamasi Pentagono duomenimis.

    Skelbiama, kad nuo balandžio 13 dieną pradėtų veiksmų JAV nukreipė daugiau kaip 40 laivų, kurie bandė išplaukti iš Irano į Omanno įlanką, gabendami naftą ir kitas prekes. Tokios priemonės didina logistikos kaštus ir prailgina tiekimo grandines, o naftos rinkoje paprastai reiškia didesnę rizikos premiją kainose.

    Tanklaiviai Persijos įlankoje ir sulaikytos siuntos

    Pentagono vertinimu, Persijos įlankoje susidarė „kamštis“: įstrigę dešimtys tanklaivių, kuriuose laikoma dešimtys milijonų barelių Irano naftos. JAV šaltiniai taip pat mini atvejus, kai dalis laivų buvo perimti, o tai signalizuoja griežtesnį kontrolės režimą.

    Tai ypač jautru Iranui, nes nafta išlieka pagrindinis valstybės valiutos įplaukų šaltinis, o pardavimų apribojimai tiesiogiai veikia biudžeto balansą. Kai eksporto srautai stringa, kaupiasi atsargos, o daliai siuntų tenka ieškoti netiesioginių maršrutų ar pirkėjų, pasirengusių prisiimti papildomą riziką.

    „Blokada veikia visa apimtimi ir daro aiškų poveikį taip, kaip buvo numatyta“, – sakė Pentagono atstovas Joel Valdez.

    Ar Iranas gali būti priverstas mažinti gavybą?

    Analitikų vertinimu, vienas iš JAV tikslų yra sukurti situaciją, kai Irano naftos saugyklos priartėja prie užpildymo ribos. Jei šalis nebegali pakankamai greitai išgabenti žaliavos, teoriškai gali tekti mažinti gavybą arba stabdyti dalį gręžinių, nes grandinė nuo gavybos iki eksporto tampa užsikimšusi.

    Tokį spaudimą paprastai lydi ir diplomatinis tikslas: priversti oponentą sėsti prie derybų stalo, kai ekonominiai nuostoliai tampa apčiuopiami. Kartu tai kelia įtampą pasaulinei energetikos rinkai, nes Hormūzo sąsiauris ir aplinkiniai maršrutai yra kritiškai svarbūs naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautams.

    Kaip tanklaiviai gali bandyti apeiti ribojimus

    Rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį, kad Iranas jau ieško būdų prisitaikyti, įskaitant senesnių tanklaivių naudojimą kaip plaukiojančias saugyklas. Tai leidžia laikinai „padėti“ naftą jūroje, kol atsiras galimybė ją perpilti ar išgabenti kitu maršrutu.

    Taip pat minima taktika plaukti arčiau Pakistano ir Indijos krantų, o vėliau naftą perpilti į kitus laivus netoli svarbių tranzito taškų, pavyzdžiui, Malakos sąsiaurio regione. Tokie perpilimai iš laivo į laivą dažnai naudojami siekiant sumaišyti kilmę ar sumažinti tiesioginio atsekamumo riziką, tačiau jie brangina logistiką ir didina incidentų tikimybę.

    Ekspertai neatmeta ir scenarijaus, kad dalis Irano tanklaivių gali bandyti prasiveržti koordinuotai, pasirinkę momentą, kai kontrolė jūroje yra palankesnė. Vis dėlto tokia strategija didina tiek karinės eskalacijos, tiek draudimo ir finansavimo apribojimų riziką.

  • Serbija dar mėnesiui pratęsė naftos ir degalų eksporto draudimą: į rinką paleidžia 65 000 tonų

    Serbija dar mėnesiui pratęsė naftos ir degalų eksporto draudimą: į rinką paleidžia 65 000 tonų

    Serbijos vyriausybė nusprendė dar vienam mėnesiui pratęsti naftos ir naftos produktų, skirtų variklių kurui, eksporto draudimą. Priemonė galios iki birželio pabaigos ir apims dyzeliną, benziną bei žaliavinę naftą, nepriklausomai nuo to, kokiu transportu kroviniai būtų gabenami.

    Sprendimas priimtas siekiant užtikrinti stabilų degalų tiekimą vidaus rinkoje ir sumažinti kainų šuolių riziką. Energetikos institucijų vertinimu, pasaulinėje rinkoje išliekantis neapibrėžtumas didina spaudimą šalies ekonomikai, o tiekimo grandinių sutrikimų trukmė vis dar sunkiai prognozuojama.

    Intervencija iš rezervų

    Kartu su eksporto ribojimu Serbija papildomai iš valstybinių rezervų į rinką išleido 30 000 tonų euro dyzelino. Skelbiama, kad sudėjus šį kiekį su anksčiau naftos bendrovių paleistais kiekiais, bendra rinkos intervencija siekia 65 000 tonų degalų.

    Tokio masto rezervų panaudojimas paprastai taikomas tada, kai valdžia siekia greitai padidinti pasiūlą ir amortizuoti trumpalaikius kainų svyravimus. Serbijos atveju tai derinama su administracinėmis priemonėmis, kurios riboja degalų nutekėjimą į užsienio rinkas.

    Mažinamas akcizas ir kaupiamos atsargos

    Serbija taip pat sumažino degalų akcizą 25 proc., taip siekdama pristabdyti kainų augimą galutiniams vartotojams. Tokie sprendimai trumpuoju laikotarpiu gali padėti stabilizuoti kainodarą, tačiau kartu mažina biudžeto pajamas ir didina poreikį itin tiksliai planuoti atsargų papildymą.

    Energetikos ministrė Dubravka Đedović Handanović teigė, kad privalomos naftos ir naftos produktų atsargos per pastaruosius ketverius metus padidėjo nuo 31 dienos vidutinio vartojimo iki 55 dienų. Pasak jos, nuo 2022 metais privalomos euro dyzelino ir benzino atsargos buvo padvigubintos.

    Tokios atsargos laikomos vienu svarbiausių energetinio saugumo instrumentų, ypač kai regiono šalys susiduria su staigiais kainų pokyčiais ir logistikos trikdžiais. Artimiausiomis savaitėmis rinkos dalyviai stebės, ar eksporto ribojimai ir rezervų išleidimas padės išlaikyti tiekimą bei kainų stabilumą iki vasaros piko.

  • JAV blokada skylėta: per vieną dieną per Ormūzo sąsiaurį praplaukė 4 mln. Irano naftos barelių

    Nafta juda nepaisant ribojimų

    Po vasario 28 dieną prasidėjusio JAV ir Izraelio konflikto su Iranu, vienas svarbiausių pasaulio energetikos koridorių – Ormūzo sąsiauris – tapo dar didesnės įtampos zona. Iki konflikto juo vidutiniškai praplaukdavo apie 140 laivų per dieną, o bet koks sutrikimas šiame ruože greitai persiduoda naftos ir dujų kainoms.

    Teheranas netrukus po karo pradžios pranešė apie sąsiaurio blokavimą, tačiau reali situacija vandenyje, sprendžiant iš stebėsenos duomenų, išliko gerokai sudėtingesnė. Rinka į tokius signalus reaguoja ne tik politinėmis antraštėmis, bet ir faktiniu krovinių judėjimu.

    Ką sako JAV ir ką rodo palydovai

    JAV kariuomenė skelbė, kad nuo balandžio 13 dienos, kai įsigaliojo JAV iniciuota Irano uostų blokada, pagal JAV nurodymus apsisukti buvo priversti 37 laivai. Tokie skaičiai turėjo parodyti, kad ribojimai veikia ir daro apčiuopiamą spaudimą Teheranui.

    Vis dėlto palydovinė analizė, kurią skelbia „TankerTrackers.com“, leidžia daryti išvadą, kad srautas nebuvo sustabdytas. Remiantis šia stebėsena, balandžio 24 dieną per blokadą galėjo praslysti maždaug 4 mln. Irano naftos barelių, apie tai pranešė „Reuters“.

    „Blokada skausminga, bet ne sandari“

    Emyratų leidinys „Gulf News“ atkreipė dėmesį, kad Irano eksporto tęstinumas silpnina Vašingtono pastangas atkirti Teheraną nuo rinkų. Kartu tai mažina ir dalies investuotojų baimę, jog pasaulį gali ištikti staigus naftos trūkumas.

    „Tiekimai nebuvo visiškai nutraukti. Blokada yra skausminga, bet jai toli iki sandarumo. Rinka naudojasi šia spraga“, – rašė leidinys.

    Tokia dinamika rodo įprastą sankcijų ir blokadų paradoksą: jos didina sandorių kaštus, riziką ir draudimo kainas, tačiau ne visada sustabdo srautus, ypač kai veikia tarpininkai, perkrovimas jūroje ar sudėtingos nuosavybės schemos. Dėl to nafta gali pasiekti pirkėjus net ir griežtėjant politiniam spaudimui.

    Iranas siunčia signalus dėl atsako

    Tekste taip pat primenami Irano pareigūnų įspėjimai, kad bet koks išpuolis prieš Irano naftos infrastruktūrą galėtų sukelti neproporcingą atsaką valstybėms, kurios remtų tokius veiksmus. Tokie pareiškimai paprastai skirti atgrasyti ir kartu palaikyti įtampą, kuri pati savaime veikia kainų lūkesčius.

    Irano parlamento vicepirmininkas Ali Nikzadas teigė, kad ankstesnis Ormūzo sąsiaurio režimas esą nebebus atkurtas, o transporto maršrutai, jo žodžiais, turėtų būti identifikuoti ir valdomi panašiai. Tai signalas, kad Teheranas siekia ilgalaikės derybinės sverto pozicijos, net jei praktikoje laivyba visiškai nesustoja.