CP v2

Tag: Naftos kainos

  • Nafta šoktelėjo iki 112 eurų už barelį: JAV ir Irano įtampa kelia naują kainų bangą

    Nafta šoktelėjo iki 112 eurų už barelį: JAV ir Irano įtampa kelia naują kainų bangą

    Naftos kainos ketvirtadienį trumpam šovė į aukščiausią lygį per kelerius metus, rinkoms vertinant augančią JAV ir Irano konfrontaciją bei riziką tiekimui. „Brent“ rūšies nafta prekybos metu buvo pakilusi iki 126 JAV dolerių už barelį, tai yra apie 112 eurų.

    Vėliau kaina smuko ir Europos popietę laikėsi žemiau 115 JAV dolerių už barelį, arba apie 102 eurus. Investuotojai vienu metu vertino ir galimo konflikto eskalavimo grėsmę, ir ženklus, kad įtampa galėtų slūgti derybų keliu.

    JAV etaloninė WTI nafta taip pat brango daugiau nei 3 proc. ir buvo perkopusi 110 JAV dolerių ribą, tai yra maždaug 98 eurus už barelį, tačiau vėliau nusileido iki maždaug 94 eurų. Tokie šuoliai rodo, kad rinkoje vėl dominuoja vadinamoji karo rizikos priemoka.

    Hormuzo sąsiauris – pagrindinis nervas

    Didžiausią nerimą rinkoms kelia Hormuzo sąsiauris – vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“. Per šią jūrų arteriją tradiciškai gabenama reikšminga Persijos įlankos naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų dalis, todėl bet kokie trikdžiai iškart atsispindi kainose.

    Tekste aptariama, kad derybos dėl situacijos stabilizavimo stringa, o greitas sąsiaurio atvėrimas ar saugaus tranzito atkūrimas artimiausiu metu atrodo mažai tikėtinas. Dėl to rinkos pradeda įkainoti tiek fizinį tiekimo sumažėjimą, tiek didesnes transportavimo ir draudimo sąnaudas.

    Įtampą kursto ir politiniai pareiškimai, kurie didina neapibrėžtumą dėl tolesnių veiksmų regione.

    „Mes ginsime savo branduolinius ir raketinius pajėgumus kaip nacionalinį turtą“, – sakė Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei.

    Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas, remiantis viešojoje erdvėje cituojama informacija, turėjo aptarti galimus karinius scenarijus su JAV Centrinės vadavietės vadovybe. Tokie signalai rinkose paprastai sustiprina prielaidą, kad konfliktas gali pereiti į aktyvesnę fazę.

    Ką reiškia kainų šuolis Europai?

    Europai naftos brangimas dažniausiai reiškia spaudimą degalų kainoms ir logistinių grandinių savikainai, ypač kai rizika kyla dėl jūrinių maršrutų. Nors degalinių kainos į pokyčius reaguoja su vėlavimu, ilgesnis „Brent“ buvimas virš 100 eurų už barelį paprastai persiduoda ir vartotojams.

    Naftos rinkose svarbus ir lūkesčių komponentas: net ir trumpalaikė tiekimo grėsmė gali išpūsti kainas labiau, nei rodo realūs srautai. Dėl to kainų svyravimai dažnėja, o rinkos dalyviai labiau remiasi geopolitikos signalais nei tradiciniais paklausos ir pasiūlos rodikliais.

    Pokyčiai OPEC šešėlyje

    Kainų šuolis sutapo su platesniais pokyčiais naftos gavybos politikoje: Jungtiniai Arabų Emyratai oficialiai pasitraukė iš OPEC ir platesnės OPEC+ grupės. Įprastomis sąlygomis toks žingsnis būtų vertinamas kaip galintis didinti konkurenciją ir silpninti bendrą kvotų discipliną.

    Tačiau šį kartą rinkos reakciją labiau diktuoja ne kartelio vidaus dinamika, o karo ir tranzito rizika. Prekiautojų dėmesys krypsta į tai, kiek realiai gali sumažėti naftos pasiūla, ar bus sutrikdyti gabenimo maršrutai ir ar nekils grėsmė regiono infrastruktūrai.

    Energetikos analitikai paprastai pabrėžia, kad tokiais laikotarpiais kainų kryptį lemia ne vien dienos naujienos, o ir tai, kaip greitai gali būti atstatytas stabilus eksportas bei kokio masto atsargų pakanka vartotojams ir perdirbėjams. Kol atsakymų nedaug, rinkoje išlieka didesnė nei įprasta kainų rizika.

  • ECB palūkanos veikiausiai nesikeis: naftos kainos diktuoja toną, rinkos laukia birželio sprendimo

    ECB palūkanos veikiausiai nesikeis: naftos kainos diktuoja toną, rinkos laukia birželio sprendimo

    Europos Centrinis Bankas ketvirtadienį renkasi į posėdį situacijoje, kai pasirinkimų mažai: euro zonos ekonomika dar neatsitiesė, o energijos kainų šuolis vėl kelia infliacijos riziką. Rinkos ir ekonomistai daugiausia tikisi pauzės, kol birželį atsiras daugiau aiškumo dėl karo Irane poveikio ir naujų ECB prognozių.

    Pastarosiomis savaitėmis Europoje naftos ir dujų kainos išaugo maždaug 50 proc., palyginti su laikotarpiu iki JAV ir Izraelio konflikto su Iranu eskalacijos. Tokie šuoliai greitai persiduoda į transporto, pramonės ir dalies paslaugų sąnaudas, o tai didina riziką, kad brangimas taps ne vien laikinas, bet ir platesnis.

    ECB vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane’as yra pabrėžęs, kad vertinant, ar kainų šokas laikinas, būtina suprasti, kiek ilgai truks konfliktas ir kokia bus jo įtaka energijos tiekimui. Kol perspektyva miglota, bankui sunku apsispręsti, ar griežtinti pinigų politiką, ar leisti ekonomikai prisitaikyti be papildomo palūkanų spaudimo.

    Naujausi Europos Komisijos verslo ir vartotojų lūkesčių duomenys rodo ryškėjantį pasitikėjimo smukimą, o tai paprastai signalizuoja silpnesnę paklausą artimiausiais mėnesiais. Kartu apklausos indikacijos rodo, kad įmonės dažniau planuoja kelti kainas, siekdamos kompensuoti išaugusias sąnaudas, o tai gali palaikyti infliaciją.

    Tuo pat metu ECB vartotojų apklausos duomenys parodė, kad namų ūkiai per 12 mėnesių tikisi apie 4,0 proc. infliacijos, kai anksčiau lūkesčiai buvo gerokai mažesni. Trejų metų infliacijos lūkesčiai taip pat pakilo iki maždaug 3,0 proc., t. y. virš ECB siekiamo 2 proc. tikslo, todėl bankui tenka saugoti patikimumą.

    ECB vadovei Christine Lagarde posėdyje teks išlaikyti pusiausvyrą: signalizuoti pasirengimą reaguoti, bet kartu neprovokuoti priešlaikinio finansinių sąlygų griežtinimo. Tai ypač svarbu, nes bankų skolinimo apklausos rodo, kad kreditavimo sąlygos jau griežtėja ir skolintis darosi sunkiau tiek verslui, tiek gyventojams.

    Dalies ekonomistų bazinis scenarijus numato pirmą 0,25 procentinio punkto palūkanų didinimą birželį, kai bus pateiktos atnaujintos ECB prognozės, o vėliau galimas dar vienas žingsnis metų eigoje. Tačiau rinkos pastaruoju metu tapo agresyvesnės ir kai kuriais vertinimais įkainoja iki trijų 0,25 procentinio punkto didinimų šiais metais, labiausiai reaguodamos į naftos kainų kreivę.

    Esminis kintamasis išlieka Iranas ir energijos tiekimo rizikos Persijos įlankoje: jei įtampa užsitęstų, energijos brangimas galėtų priminti 2022 metų šoką. Tokiu atveju ECB galėtų būti priverstas rinktis tarp infliacijos suvaldymo ir recesijos rizikos didinimo, o bet kokie sprendimai būtų itin jautrūs tiek duomenims, tiek rinkos reakcijai.

    Šiame fone investuotojai daugiausia lauks ne tiek sprendimo dėl palūkanų šiame posėdyje, kiek signalų apie birželį: ar ECB patvirtins galimybę griežtinti politiką, ar bandys pristabdyti rinkų lūkesčius. Kol energijos kainos išlieka pagrindiniu impulsu, būtent žaliavų rinkos, o ne vien makroekonominiai rodikliai, diktuoja pinigų politikos toną.

  • Von der Leyen: konfliktas su Iranu ES kainuoja po 500 mln. eurų per dieną – kas brangsta labiausiai

    Von der Leyen: konfliktas su Iranu ES kainuoja po 500 mln. eurų per dieną – kas brangsta labiausiai

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen perspėjo, kad dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose ir sutrikimų Persijos įlankos regione Europos Sąjunga kasdien patiria beveik 500 mln. eurų papildomų išlaidų. Pagrindinis smūgis tenka iškastinio kuro importui, kurio kaina šokteli kylant geopolitinei įtampai ir tiekimo rizikoms.

    Kalbėdama Europos Parlamente Strasbūre ji akcentavo, kad per 60 konflikto dienų ES sąskaita už iškastinio kuro importą padidėjo daugiau kaip 27 mlrd. eurų, nors fiziškai nebuvo įsigyta nė kiek daugiau energijos. Tai reiškia, kad pagrindinis išlaidų augimo veiksnys yra kainų šuolis, o ne didesnė paklausa.

    „Per 60 konflikto dienų mūsų sąskaita už iškastinio kuro importą išaugo daugiau kaip 27 mlrd. eurų, neįsigijus nė vienos papildomos energijos molekulės“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Padėtį paaštrina ilgiau trunkantis Hormūzo sąsiaurio uždarymas, kuris tradiciškai laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“. Per šį maršrutą juda reikšminga dalis pasaulinės naftos prekybos, taip pat dalis suskystintų dujų ir žaliavų, todėl bet koks ribojimas iškart persiduoda kainoms Europoje.

    JAV žiniasklaida taip pat skelbė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavedė patarėjams ruoštis užsitęsusiai Irano blokadai, siekiant spausti Teherano ekonomiką ribojant laivybą į šalies uostus ir iš jų. Toks scenarijus didina riziką, kad naftos ir dujų srautai regione bus dar labiau trikdomi, o energijos kainų nepastovumas išliks ilgiau.

    Von der Leyen šią krizę įvardijo kaip dar vieną argumentą spartinti ES perėjimą nuo importuojamo iškastinio kuro prie vietinės, švaresnės energijos ir greitesnės elektrifikacijos. Pasak jos, Europos pažeidžiamumas kyla iš priklausomybės nuo pasaulinių naftos ir dujų kainų, kurios jautriai reaguoja į konfliktus ir transporto koridorių sutrikimus.

    Europos Komisija planuoja iki vasaros pristatyti Elektrifikacijos veiksmų planą su ES masto tikslu, o kartu numatyti priemones energetiniam saugumui stiprinti. Lygiagrečiai von der Leyen ragino spartinti derybas dėl vadinamojo tinklų paketo, kuris turėtų padėti modernizuoti elektros infrastruktūrą, reikalingą augančiai paklausai ir didesnei atsinaujinančios energijos daliai.

    Tarp trumpesnio laikotarpio priemonių Briuselis taip pat svarsto glaudesnį valstybių koordinavimą dėl dyzelino ir reaktyvinio kuro rezervų, naftos atsargų išleidimo į rinką ir naftos perdirbimo pajėgumų. Tokie žingsniai gali sumažinti kainų šuolius, tačiau esminė išvada, kurią pabrėžia Europos Komisija, išlieka ta pati: kuo mažesnė priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro, tuo mažiau ES moka už geopolitines krizes.

  • Naftos kainos šauna aukštyn: „Brent“ artėja prie 110 eurų už barelį, įtampą kelia Ormuzo sąsiauris

    Naftos kainos šauna aukštyn: „Brent“ artėja prie 110 eurų už barelį, įtampą kelia Ormuzo sąsiauris

    Rinkos fiksuoja staigų šuolį

    Naftos kainos tarptautinėse rinkose balandžio 19 dieną kilo sparčiai: investuotojai vertina didėjančią riziką Persijos įlankoje ir galimus tiekimo sutrikimus. Dėl geopolitinės įtampos brangimas pasiekė aukščiausius lygius per pastarąsias savaites.

    „Brent“ rūšies nafta, vertinant ateities sandorius su artimiausiu pristatymu, pakilo iki maždaug 108 eurų už barelį ir priartėjo prie 110 eurų ribos. JAV WTI nafta brango iki maždaug 97 eurų už barelį.

    Ormuzo sąsiauris – kritinis taškas

    Pagrindinis rinkos nervingumo veiksnys – Ormuzo sąsiauris, per kurį iki krizės keliavo reikšminga pasaulinės naftos jūrinių srautų dalis. Bet koks ilgesnis laivybos ribojimas šioje vietoje greitai persiduoda kainoms, nes alternatyvūs maršrutai ir pajėgumai yra riboti.

    Analitikai pabrėžia, kad rizika kyla ne vien dėl tiesioginių apribojimų: pakanka užsitęsusio neapibrėžtumo, kad išaugtų draudimo kaštai, pailgėtų pristatymo terminai ir didėtų atsargų kaupimas. Tokiais atvejais naftos brangimą dažnai lydi ir platesnė žaliavų bei transporto kainų infliacija.

    „Kuo ilgiau tęsiasi konfliktas ir kuo ilgiau ribojama laivyba Ormuzo sąsiauryje, tuo stipresnis bus infliacinis spaudimas“, – sakė investicijų strategė Anna MacDonald.

    Pasak rinkos dalyvių, greito ir tvaraus situacijos stabilizavimosi kol kas nesitikima, todėl kainos išlieka jautrios kiekvienai naujai žiniai. Tai reiškia, kad artimiausiu metu galimi ir staigūs svyravimai, ypač jei pasirodys signalų apie tiekimo srautų mažėjimą ar papildomus ribojimus.

    Ką tai reiškia degalų kainoms ir infliacijai

    Naftos kainos yra vienas svarbiausių veiksnių, formuojančių degalų ir logistikos kaštus, todėl brangimas paprastai su kelių savaičių ar mėnesio vėlavimu atsispindi degalinių švieslentėse. Galutinis poveikis priklauso ir nuo euro bei JAV dolerio kurso, mokesčių dalies bei konkurencijos degalų rinkoje.

    Jei aukštos kainos išsilaikytų ilgiau, jos gali daryti spaudimą ir platesniam prekių krepšeliui: nuo maisto iki pramonės produkcijos, nes transporto savikaina yra svarbi grandis tiekimo grandinėse. Dėl to centriniai bankai ir politikos formuotojai paprastai atidžiai stebi energijos kainų šuolius kaip galimą papildomą infliacijos rizikos šaltinį.

  • JAE traukiasi iš OPEC: Hormūzo sąsiaurio krizė kaitina rinkas, naftos kainos gali šoktelėti

    JAE traukiasi iš OPEC: Hormūzo sąsiaurio krizė kaitina rinkas, naftos kainos gali šoktelėti

    Jungtiniai Arabų Emyratai antradienį pranešė, kad nuo gegužės 1 dienos pasitraukia iš Naftą eksportuojančių šalių organizacijos OPEC. Šis žingsnis laikomas reikšmingu smūgiu aljansui, kuris koordinuoja dalies pasaulinės naftos gavybos politiką ir daro įtaką pasiūlai.

    Valstybinė naujienų agentūra WAM paskelbė pareiškimą, kuriame JAE sprendimą sieja su nacionaliniais interesais ir įsipareigojimais investuotojams, klientams bei partneriams. Pasak JAE, sprendimas priimtas po išsamios gavybos politikos ir esamų bei būsimų pajėgumų peržiūros.

    „Atėjo laikas sutelkti pastangas į tai, ką diktuoja mūsų nacionaliniai interesai ir įsipareigojimai investuotojams, klientams, partneriams bei pasaulinėms energijos rinkoms“, – teigiama JAE pareiškime.

    Sprendimas priimtas augant įtampai

    JAE pasitraukimas skelbiamas tuo metu, kai energijos rinkos jautriai reaguoja į geopolitinius sukrėtimus Persijos įlankoje. Straipsnyje minima Irano vykdoma Hormūzo sąsiaurio blokada kelia papildomą riziką tiekimo grandinėms, nes tai vienas strategiškai svarbiausių pasaulio naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų maršrutų.

    Dėl bet kokių sutrikimų Hormūzo sąsiauryje dažniausiai brangsta nafta, o tai per trumpą laiką persiduoda degalų ir logistikos kainoms daugelyje šalių. Analitikai tokiose situacijose paprastai vertina ne tik realų tiekimo sumažėjimą, bet ir vadinamąją rizikos premiją, kuri įskaičiuojama į ateities sandorių kainas.

    Ką tai reiškia OPEC ir rinkoms

    OPEC istorinis tikslas yra koordinuoti narių naftos politiką, o kartu su sąjungininkais, įskaitant Rusiją, formatas dažnai vadinamas OPEC plius. JAE pasitraukimas reiškia, kad šalis galės laisviau priimti sprendimus dėl gavybos ir eksporto apimčių, nebesiderindama prie bendrų kvotų ar politinių kompromisų.

    JAE akcentuoja, kad ir toliau ketina elgtis atsakingai pasaulinėse energijos rinkose, o sprendimas esą didina šalies galimybes greičiau reaguoti į besikeičiančius rinkos poreikius. Kartu pabrėžiama ilgalaikė energetikos sektoriaus plėtros strategija ir siekis išlaikyti patikimo tiekėjo reputaciją.

    „Šis sprendimas sustiprina mūsų įsipareigojimą būti atsakingu ir patikimu gamintoju, kuris numato pasaulinių energijos rinkų ateitį“, – teigiama JAE pareiškime.

    Politinis fonas Persijos įlankoje

    Straipsnyje taip pat nurodoma, kad JAE anksčiau kritikavo kai kuriuos partnerius dėl, jų vertinimu, nepakankamos reakcijos į Irano keliamas grėsmes ir atakas regione. Tai leidžia manyti, kad sprendimas turi ne tik ekonominę, bet ir politinę dedamąją, susijusią su regioniniu saugumu ir sąjungininkų tarpusavio parama.

    JAE prezidento diplomatinis patarėjas Anwaras Gargashas neseniai viešai kalbėjo apie politinio ir karinio palaikymo trūkumą Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos viduje. Tokios pastabos rodo, kad energetikos sprendimai regione vis dažniau persipina su platesniais saugumo ir užsienio politikos skaičiavimais.

    „Logistiškai šalys viena kitą rėmė, bet politiškai ir kariškai jų pozicija istoriškai buvo silpniausia“, – sakė Anwaras Gargashas.

    Artimiausiu metu rinkos dalyviai stebės, ar JAE paskelbs konkrečius gavybos politikos pokyčius ir kaip į pasitraukimą reaguos likę OPEC nariai. Ne mažiau svarbu ir tai, ar išliks ar sustiprės įtampa Hormūzo sąsiauryje, nes būtent ji gali tapti pagrindiniu kainas judinančiu veiksniu.

  • Irano karas supurtė rinkas: „BP“ pelnas šoktelėjo, „Barclays“ spaudžia paskolų nuostoliai

    Irano karas supurtė rinkas: „BP“ pelnas šoktelėjo, „Barclays“ spaudžia paskolų nuostoliai

    Irano karas, prasidėjęs 2026 metų vasario 28 dieną, sukėlė didelius energijos ir finansų rinkų svyravimus, o tai greitai atsispindėjo kai kurių didžiųjų Europos bendrovių ketvirčio rezultatuose. Pirmojo 2026 metų ketvirčio ataskaitose ryškiai išsiskyrė naftos ir dujų milžinė „BP“ bei Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“.

    „BP“ nurodė, kad jos pagrindinis rodiklis, vadinamasis bazinis pakaitinės savikainos pelnas, per ketvirtį daugiau nei padvigubėjo ir pasiekė apie 2,8 mlrd. eurų. Bendrovė pabrėžė, jog rezultatą itin sustiprino išskirtinis naftos prekybos indėlis ir geresnis vidutinės grandies veiklos efektyvumas.

    „Bazinis pakaitinės savikainos pelnas per ketvirtį siekė apie 2,8 mlrd. eurų, palyginti su maždaug 1,3 mlrd. eurų ankstesnį ketvirtį“, – teigiama „BP“ pranešime.

    Rinkose tuo metu buvo matomas staigus kainų šuolis: „Brent“ rūšies nafta nuo maždaug 62 eurų už barelį vasario pradžioje buvo pakilusi iki daugiau nei 106 eurų kovo pabaigoje, o balandį svyravo apie 97 eurus. Tokie šuoliai paprastai didina prekybos padalinių pelningumą, tačiau kartu augina ir riziką, todėl investuotojai itin atidžiai vertina, ar šis efektas tvarus.

    „BP“ taip pat atkreipė dėmesį į reikšmingą savo veiklos dalį Artimuosiuose Rytuose. Bendrovė regione išgauna apie 411 000 barelių naftos ekvivalento per dieną, įskaitant projektus Abu Dabyje, Omane ir Irake, todėl geopolitinė įtampa šiai grupei išlieka svarbus veiksnys.

    „Barclays“ augo, bet nerimas dėl paskolų

    Tuo pat metu „Barclays“ pranešė apie augusias pajamas ir pelną prieš mokesčius, kurį palaikė padidėjęs aktyvumas rinkose dėl išaugusio nepastovumo. Banko bendros pajamos per ketvirtį pakilo iki maždaug 9,4 mlrd. eurų, o pelnas prieš mokesčius siekė apie 3,2 mlrd. eurų.

    Vis dėlto investuotojų nuotaikas slopino prastesnė paskolų portfelio kokybė ir papildomi atidėjiniai. „Barclays“ užfiksavo maždaug 261 mln. eurų dydžio sąnaudas, susijusias su Jungtinės Karalystės hipotekos skolintojo „Market Financial Solutions“ žlugimu, o tai padidino klausimų dėl rizikos valdymo ir sudėtingesnio finansavimo sandorių.

    Banko vadovas C. S. Venkatakrishnanas nurodė, kad po patirto smūgio ketinama mažinti sudėtingesnio skolinimo apimtis ir atsargiau vertinti itin didelio finansinio sverto įmones. Tai atitinka platesnę Europos bankų tendenciją, kai, augant geopolitinei ir ekonominei nežiniai, daugiau dėmesio skiriama kapitalo apsaugai ir atidėjinių politikai.

    „Barclays“ investicinės bankininkystės pajamos per ketvirtį pirmą kartą perkopė apie 4,6 mlrd. eurų ribą, jas stiprino prekyba ir konsultaciniai sandoriai. Bankas taip pat paskelbė apie maždaug 574 mln. eurų vertės akcijų supirkimą, o bendra šių metų supirkimų suma pasiekė apie 1,72 mlrd. eurų, pabrėžiant siekį išlaikyti patrauklumą akcininkams.

    Rinkoms vertinant rezultatus, išryškėjo kontrastas: naftos bendrovė pasinaudojo žaliavų kainų šuoliu, o bankui nepastovumas padėjo prekyboje, bet išryškino kredito rizikos pažeidžiamumą. Artimiausi ketvirčiai parodys, ar tokie pelnai ir nuostoliai buvo vienkartiniai, ar taps naujos, labiau geopolitikos veikiamos ekonomikos norma.

  • Pasaulio bankas įspėja: karas Irane gali vėl smogti energijos kainoms kaip 2022 metais

    Pasaulio bankas įspėja: karas Irane gali vėl smogti energijos kainoms kaip 2022 metais

    Pasaulio bankas naujausioje Commodity Markets Outlook apžvalgoje prognozuoja, kad 2026 metais energijos kainos gali šoktelėti apie 24 proc. Pagrindinė priežastis – karo Irane sukelti tiekimo trikdžiai ir smarkiai sutrikęs laivybos srautas per Ormūzo sąsiaurį.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad tai būtų didžiausias energijos kainų šuolis nuo 2022 metais prasidėjusios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Toks scenarijus didintų infliacijos spaudimą ir apsunkintų ekonomikos atsigavimą, ypač besivystančiose šalyse.

    Pasaulio banko vertinimu, 2026 metais bendras žaliavų krepšelis gali brangti apie 16 proc., o didžiausią įtaką darytų energija ir trąšos. Bankas taip pat įspėja, kad rinkos įžengė į nepastoviausią laikotarpį per pastaruosius ketverius metus.

    Ormūzo sąsiauris – kritinis taškas

    Didžiausias sukrėtimas siejamas su transporto koridoriais Artimuosiuose Rytuose, nes Ormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos eksporto vartų. Pasaulio bankas primena, kad per šį maršrutą įprastai keliauja reikšminga jūra gabenamos žalios naftos dalis, todėl bet kokie ribojimai greitai persiduoda kainoms.

    Ataskaitoje teigiama, kad krizės metu fiksuotas rekordinis pasiūlos sutrikimas, o pasaulinė naftos gavyba trumpuoju laikotarpiu buvo sumažėjusi daugiau kaip 10 mln. barelių per parą. Nors kai kurios kainos nuo viršūnių kiek nusileido, ilgalaikę įtampą palaiko infrastruktūros atakos ir logistikos „butelio kakliukai“.

    Ką tai reiškia kainoms ir infliacijai

    Pasaulio bankas prognozuoja, kad 2026 metais „Brent“ rūšies nafta vidutiniškai gali kainuoti apie 79 eurus už barelį, kai 2025 metais vidurkis siekė apie 64 eurus. Ši prielaida remiasi scenarijumi, kad ryškiausi trikdžiai pradės slopti iki gegužės, o metų pabaigoje srautai pamažu priartės prie įprastų lygių.

    Ataskaitoje pažymima, kad naftos rinkos svyravimai persiduoda ir kitoms energijos grandims, įskaitant gamtines dujas bei suskystintas gamtines dujas, nes valstybės ieško alternatyvių tiekimo krypčių. Didesnės energijos sąnaudos paprastai kelia spaudimą pramonei, transportui ir žemės ūkiui, o tai didina bendrą kainų lygį.

    Tarptautinis valiutos fondas 2026 metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę sumažino iki 3,1 proc., o euro zonos – iki 1,1 proc. Fondas taip pat padidino pasaulinės infliacijos lūkesčius iki 4,4 proc., perspėdamas, kad užsitęsęs energijos nepastovumas gali smarkiau pristabdyti augimą.

    Įspėjimas vyriausybėms dėl paramos

    Pasaulio banko ataskaitoje pabrėžiama, kad valdžios institucijos turėtų vengti plataus masto, visiems taikomų kompensavimo schemų, kurios gali iškraipyti rinką ir brangiai kainuoti biudžetams. Vietoje to siūloma orientuotis į laikiną, tikslinę pagalbą pažeidžiamiausiems namų ūkiams.

    „Vyriausybės turėtų atsispirti pagundai taikyti plačias, netikslines subsidijas ir koncentruotis į laikiną paramą tiems, kuriems jos labiausiai reikia“, – sakė Pasaulio banko vyriausiojo ekonomisto pavaduotojas Ayhanas Kose.

    Bankas atkreipia dėmesį ir į geopolitinių sukrėtimų statistiką: konfliktų eskalacijos laikotarpiais naftos kainų nepastovumas būna maždaug dukart didesnis nei ramesniais etapais. Tokie šokai dažnai „persimeta“ į kitas žaliavas, o jų poveikis būna gerokai didesnis nei įprastomis sąlygomis.

  • Naftos kainos šauna aukštyn: JAE traukiasi iš OPEC, o dėl Irano paliaubų – įtampa

    Naftos kainos šauna aukštyn: JAE traukiasi iš OPEC, o dėl Irano paliaubų – įtampa

    Pasaulio naftos rinkose balandžio 29 dieną fiksuotas naujas kainų šuolis: investuotojai vienu metu vertina Jungtinių Arabų Emyratų pasitraukimą iš OPEC ir vis dar trapią Irano karo paliaubų situaciją. Pagrindiniu nervingumo židiniu išlieka Hormūzo sąsiauris, per kurį teka reikšminga pasaulinės naftos prekybos dalis.

    JAE sprendimą trauktis iš OPEC ir platesnės OPEC+ grupės rinkos iš pradžių priėmė kaip signalą, kad šalis galėtų lanksčiau didinti gavybą ir taip didinti pasiūlą. Dėl to trumpam buvo išaugę lūkesčiai, kad kainas spaustų galimos perteklinės apimtys, tačiau netrukus viršų paėmė geopolitinė rizika ir tiekimo maršrutų nesaugumas.

    Kas stumia kainas į viršų?

    Prekybininkai į naftos kainas įskaičiuoja papildomą rizikos priemoką, nes bet koks ilgiau trunkantis tiekimo trikdis Artimuosiuose Rytuose gali greitai sukelti fizinį žaliavos deficitą. Didžiausią įtaką daro Hormūzo sąsiaurio pralaidumo klausimas, nes jo uždarymas ar ribojimas tiesiogiai paveiktų eksporto srautus į Europą ir Aziją.

    Rinkos dalyviai taip pat seka signalus iš Vašingtono ir Teherano, nes derybų pauzės ar jų žlugimas dažnai padidina kainų svyravimus. Tokiomis sąlygomis trumpalaikiai gavybos planai ar net atskirų šalių sprendimai dėl kvotų tampa mažiau svarbūs už saugumo ir logistikos rizikas.

    JAE pasitraukimas ir įtrūkimai OPEC+

    JAE pasitraukimas laikomas rimtu smūgiu OPEC vienybei, nes organizacijai svarbiausia yra koordinuotas tiekimo valdymas. Jei kartelis praranda discipliną, didėja tikimybė, kad kitos šalys taip pat sieks daugiau savarankiškumo, o tai ilgainiui gali padidinti kainų nepastovumą.

    Sprendimo fonas siejamas su ilgiau rusenusia įtampa dėl gavybos kvotų ir investicijomis į pajėgumų didinimą. JAE per valstybės kontroliuojamą bendrovę „Abu Dhabi National Oil Company“ siekė išplėsti gavybos potencialą, tačiau OPEC kvotų sistema dalį pajėgumų palikdavo neišnaudotų, todėl šalis vis atviriau akcentavo nacionalinį interesą.

    Derybos dėl sąsiaurio ir JAV pozicija

    Įtampos mažėjimo scenarijus šiuo metu priklauso nuo to, ar pavyks grąžinti saugią laivybą Hormūzo sąsiauryje ir ar bus atnaujintas politinis dialogas. Iranas viešai teikė pasiūlymus dėl laivybos atnaujinimo, tačiau mainais kelia sąlygas, susijusias su blokados nutraukimu ir karo veiksmų stabdymu.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastarosiomis dienomis komentavo, kad Irano pasiūlymai esą tapo geresni, tačiau galutinio susitarimo nepatvirtino. Tokie pareiškimai dažnai kuria trumpalaikes kainų bangas, nes rinka bando nuspėti, ar paliaubos išsilaikys, ar konfliktas vėl įsiliepsnos.

    Šioje situacijoje energetikos bendrovių akcijos išlieka santykinai atsparios, nes aukštesnė naftos kaina paprastai gerina didžiųjų integruotų gamintojų pinigų srautus. Vis dėlto vartotojams ir verslams Europoje tokie svyravimai reiškia didesnę riziką degalų ir logistikos kainoms, ypač jei sutriktų jūrų maršrutai ir pabrangtų transportavimo bei draudimo kaštai.

  • Naftos kainos šauna aukštyn: Trumpas vėl grasina Iranui, „Brent“ perkopė 114 dolerių ribą

    Naftos kainos šauna aukštyn: Trumpas vėl grasina Iranui, „Brent“ perkopė 114 dolerių ribą

    Naftos kainos trečiadienį tęsė kelių dienų kilimą, rinkoms vertinant mažėjančias viltis dėl greitos karo su Iranu pabaigos ir galimų tiekimo sutrikimų Persijos įlankoje. Didžiausią įtampą kelia rizika, kad sutriks naftos srautai per strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį.

    Tarptautinis etalonas „Brent“ pakilo iki maždaug 105 eurų už barelį, o JAV „West Texas Intermediate“ – iki maždaug 95 eurų už barelį. Kainų šuolį palaiko ir tai, kad rinkoje daugėja apsidraudimo sandorių, o prekybininkai į skaičiavimus įtraukia didesnę geopolitinę rizikos premiją.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle pareiškė, kad Teheranas „turėtų greitai susiprasti“, ir apkaltino Irano vadovybę nesugebant priimti sprendimų. Rinkos tai interpretuoja kaip signalą, jog Vašingtonas gali griežtinti spaudimą Iranui, įskaitant priemones, ribojančias laivybą ir naftos eksportą.

    „Kuo ilgiau išlieka neapibrėžtumas dėl Hormūzo sąsiaurio, tuo didesnė tikimybė, kad naftos kainose išsilaikys padidėjusi rizikos premija“, – sako rinkos analitikai, vertindami pastarųjų dienų kainų judėjimą.

    Situaciją papildomai komplikuoja Jungtinių Arabų Emyratų sprendimas pasitraukti iš OPEC, kuris rinkoje sukėlė klausimų dėl kartelio įtakos ateityje. Tačiau artimiausiu laikotarpiu dauguma analitikų pagrindiniu kainų veiksniu vis tiek laiko ne OPEC sprendimus, o įvykių dinamiką Persijos įlankoje ir realią naftos srautų per sąsiaurį riziką.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, todėl bet koks laivybos ribojimas ar atakų grėsmė paprastai greitai persiduoda į degalų kainas ir infliacijos lūkesčius. Dėl to naftos brangimas gali daryti spaudimą ir Europos ekonomikai, ypač transporto, logistikos bei pramonės sektoriams.

    Rinka artimiausiomis dienomis stebės, ar JAV imsis papildomų veiksmų, taip pat ar pasirodys signalų apie derybų atnaujinimą. Kol kas investuotojai labiau linkę tikėtis užsitęsusios įtampos, todėl didesni kainų svyravimai išlieka tikėtini.

  • Ar Rusijos prognozės pasitvirtins: ZAE sprendimas gali atpiginti naftą pasaulinėse rinkose

    Kas pasikeitė OPEC+ užkulisiuose

    Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas pareiškė, kad Jungtinių Arabų Emyratų sprendimas trauktis iš OPEC gali paskatinti didesnę naftos gavybą. Jo teigimu, jei rinkoje atsirastų daugiau pasiūlos, ilgainiui tai darytų spaudimą pasaulinėms naftos kainoms.

    Rusija yra OPEC+ grupės narė, todėl jos naftos politika koordinuojama su OPEC šalimis ir kitais partneriais. Kartu Maskva laikoma viena iš valstybių, kurioms aukštesnės kainos yra finansiškai palankios, ypač tada, kai rinkoje daug geopolitinės įtampos.

    Kodėl ZAE žingsnis svarbus kainoms

    Pasak Siluanovo, pasitraukusi iš OPEC valstybė galėtų gaminti tiek naftos, kiek leidžia jos techninės gavybos galimybės, ir daugiau jos tiekti rinkai. Tokia logika remiasi klasikiniu pasiūlos ir paklausos dėsniu: didėjant pasiūlai, kainos paprastai stabilizuojasi arba smunka.

    „Girdime, kad viena šalis, Jungtiniai Arabų Emyratai, pasitraukia iš OPEC. Tai reiškia, kad ji gali gaminti tiek naftos, kiek leidžia jos pajėgumai, ir tiekti ją rinkai“, – sakė Antonas Siluanovas.

    Maskvos pareiškimas vertinamas ir kaip signalas rinkai, ir kaip politinė reakcija į netikėtą Abu Dabio sprendimą. Rusija palaiko artimus ryšius tiek su ZAE, tiek su Saudo Arabija, kuri laikoma OPEC lydere ir dažnai formuoja bendrą kartelio kryptį.

    Ormuzo sąsiauris ir geopolitika vis dar kelia kainas

    Ministras pabrėžė, kad šiuo metu naftos kainos išlieka aukštos ir dėl rizikų, susijusių su Ormuzo sąsiauriu, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos transporto maršrutų. Rinkose bet kokie sutrikimų ženklai šiame koridoriuje paprastai iškart didina kainų premiją.

    „Jei OPEC šalys po ZAE pasitraukimo imsis nekoordinuotos politikos ir gamins tiek, kiek leidžia jų galimybės, kainos atitinkamai kris“, – pridūrė ministras.

    Tuo pačiu jis akcentavo, kad tokia prognozė labiau susijusi su scenarijumi, kai logistikos rizikos sumažėtų ir pagrindiniai tiekimo keliai ateityje vėl veiktų stabiliai. Kol geopolitinė įtampa išlieka, rinka dažnai reaguoja ne vien į realius gavybos skaičius, bet ir į galimų sutrikimų tikimybę.