Tag: Naftos kainos

  • Japonijos ekonomika trečią ketvirtį sustojo: augimą slopino infliacija ir eksporto smukimas

    Japonijos ekonomika trečią ketvirtį sustojo: augimą slopino infliacija ir eksporto smukimas

    Japonijos ekonomika trečią 2026 metų ketvirtį praktiškai neaugo – bendrasis vidaus produktas, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, išliko beveik nepakitęs.

    Kaip skelbia „Euronews“, išankstiniais Japonijos Vyriausybės (Kabinetų biuro) duomenimis, rezultatas nuvylė: ekonomistai prognozavo 0,1 proc. plėtrą, o prieš tai buvęs ketvirtis rodė 0,4 proc. augimą.

    Metiniu perskaičiavimu ekonomika susitraukė 0,1 proc., nors buvo tikėtasi 0,2 proc. augimo. Prie spaudimo prisidėjo brangusi energija, silpna jena, prasti orai ir gamybą trikdę įvykiai.

    Tarp svarbiausių veiksnių minimas naftos kainų šuolis, kuris didino sąnaudas tiek verslui, tiek gyventojams. Japonija importuoja beveik visą naftą, o tiekimo grandinės ir gabenimas per Hormūzo sąsiaurį buvo sutrikdyti dėl karo su Iranu.

    Kas labiausiai tempė augimą žemyn

    Papildomą smūgį sudavė silpna jena, nes importuojama energija ir kitos prekės tapo brangesnės. JAV doleris pastaruoju metu siekė apie 160 jenų, kai prieš penkerius metus kursas buvo mažesnis nei 115 jenų už dolerį.

    Infliacija, neįskaičiuojant šviežio maisto, rugsėjį pakilo iki 2,1 proc. (rugpjūtį buvo 1,7 proc.) ir viršijo Japonijos centrinio banko 2 proc. tikslą.

    Gyventojų vartojimas realiąja išraiška mažėjo: privatus vartojimas smuko 0,3 proc. ketvirtis iš ketvirčio – tiek pat, kiek ir ankstesnius tris mėnesius. Prie to prisidėjo ir orai: taifūnai bei smarkios liūtys mažino pirkėjų srautus.

    Augimą slopino ir užsienio prekyba: grynasis eksportas nuo BVP augimo „nuskaičiavo“ 0,6 procentinio punkto – importas didėjo 2,5 proc., o eksportas smuko 0,2 proc.

    Žemės drebėjimo poveikis ir investicijų atsigavimas

    Liepos mėnesį pietvakarių Kiūšiū saloje įvykęs žemės drebėjimas laikinai sutrikdė dalies gamyklų darbą, o tai taip pat prisidėjo prie silpnesnių ketvirčio rodiklių.

    Vis dėlto buvo ir pozityvių signalų: verslo investicijos atšoko 1,6 proc. (metiniu perskaičiavimu – 6,8 proc.), jas rėmė stipri skaitmeninių technologijų paklausa. Augimą palaikė ir didėjusios viešosios atsargos.

    Vertindami duomenis, ekonomistai atkreipė dėmesį, kad bendras BVP rodiklis buvo kiek silpnesnis, nei tikėtasi, o detalesni skaičiai – nedžiuginantys. Kartu pabrėžiama, jog, nepaisant išorinių sukrėtimų, vidaus ekonomika išlieka gana atspari.

    Palūkanų kėlimas gruodį vis dar tikėtinas

    Nors augimas ir sustojo, analitikai mano, kad tai greičiausiai neatgrasys Japonijos centrinio banko nuo dar vieno palūkanų didinimo gruodį – ypač jei infliacinis spaudimas toliau stiprės.

    Tuo metu premjerės Sanae Takaichi vadovaujama Vyriausybė siekia priimti įstatymus dėl maisto produktų mokesčių mažinimo, tačiau planą apsunkina didėjanti valstybės skola ir klausimas, iš ko būtų finansuojamas šis sprendimas.

    Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad pagal nominalų BVP JAV doleriais Japonija 2027 metais gali nukristi iš ketvirtos į šeštą vietą pasaulyje, ją aplenktų Indija ir Jungtinė Karalystė.

  • Naftos ir dujų kainos gali vėl kilti: Iranas skelbia dronais atakavęs JAV bazę Bahreine

    Naftos ir dujų kainos gali vėl brangti, nes Artimuosiuose Rytuose fiksuojama nauja įtampos eskalacija. Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusas (IRGC) sekmadienį pranešė, kad dronais smogė JAV bazei Bahreine.

    Pasak IRGC, taikiniu tapo oro gynybos radarų sistema sraigtasparnių bazėje Al-Riffa, į kurią esą buvo nukreipti šeši dronai. Šią informaciją citavo agentūra FARS, tačiau JAV pusė atakos nepatvirtino.

    Tuo pat metu Bahreino vidaus reikalų ministerija socialiniame tinkle X paskelbė perspėjimus apie grėsmę ir paragino gyventojus išlikti ramiais bei vykti į artimiausias saugias vietas. Tai buvo pirmieji tokio pobūdžio perspėjimai šalyje nuo rugsėjo.

    Situaciją rinkose ypač aštrina ir pranešimai dėl Ormūzo sąsiaurio – strategiškai svarbaus naftos transportavimo kelio. IRGC pareiškė, kad sąsiauris lieka uždarytas, nepaisant JAV pastangų lydėti laivus šiuo maršrutu.

    Iranas kalba apie smūgį, JAV viešai nepatvirtina

    IRGC savo pareiškime taip pat pagrasino, kad bet koks JAV „agresijos aktas“ sulauktų dar griežtesnio atsako. Kol kas JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) šio naujausio pranešimo nekomentavo.

    Vis dėlto prieš dvi dienas, po panašaus IRGC pareiškimo apie ataką Bahreine, JAV kariuomenė šiuos teiginius buvo paneigusi. Tuomet skelbta, kad perimti du Irano dronai, o žalos nepadaryta.

    Bahreine – oro gynybos veiksmai ir perspėjimai gyventojams

    Apie oro gynybos veiksmus skelbė ir regiono žiniasklaida. „Al Jazeera“ pranešė, kad vietos priešlėktuvinė gynyba sunaikino kelias į Bahreiną nukreiptas „oro atakas“.

    Bahreine yra dislokuota JAV karinio jūrų laivyno Penktoji flotilė – tai vienas svarbiausių JAV karinių taškų Persijos įlankos regione. Tokios aplinkybės didina riziką, kad incidentai gali turėti platesnių pasekmių saugumui ir energijos išteklių tiekimui.

    „Reuters“ atkreipė dėmesį, kad įtampos foną gali veikti ir politiniai sprendimai: penktadienį Bahreinas ragino visapusiškai įgyvendinti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2817, kurioje pasmerkti Irano išpuoliai prieš Persijos įlankos valstybes ir raginama juos nedelsiant nutraukti.

  • Europos biržos smuko po „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango pasitraukimo: investuotojai pervertina DI bumą

    Europos biržos smuko po „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango pasitraukimo: investuotojai pervertina DI bumą

    Europos ir Azijos akcijų rinkos penktadienį daugiausia krito, investuotojams vertinant, ką pasaulinei dirbtinio intelekto (DI) industrijai gali reikšti Jenseno Huango pasitraukimas iš „Nvidia“ vadovo pareigų.

    Kaip praneša „Euronews“, Europos indeksai sesiją pradėjo žemiau: Londono FTSE 100 atsidarymo metu buvo smukęs 0,2 proc., o Paryžiaus ir Frankfurto pagrindiniai indeksai – apie 0,3 proc. Žemyn kryptelėjo ir JAV ateities sandoriai, įskaitant technologijų sektoriui jautrų „Nasdaq 100“.

    JAV ketvirtadienį „Nvidia“ akcijos užsidarė kritusios 4,3 proc. Tuo metu „S&P 500“, „Nasdaq Composite“ ir „Dow Jones“ indeksai kiekvienas smuko maždaug po 0,4 proc., o „Dow Jones“ sesiją baigė ties 52 297,09 punkto.

    „Nvidia“ paskelbė, kad Huangas nedelsdamas atsistatydino iš prezidento, generalinio direktoriaus ir valdybos nario pareigų. Laikina vadove paskirta ilgametė finansų direktorė Colette Kress.

    Kas įvyko „Nvidia“ ir kodėl tai svarbu rinkoms

    Bendrovės teigimu, sprendimas priimtas po pranešimų apie du Huango romanus, įskaitant vieną su moterimi, įtarta šnipinėjimu Kinijai, o tai esą sukėlė JAV nacionalinio saugumo susirūpinimą.

    Huango pasitraukimas rinkoms reikšmingas ir dėl jo vaidmens: jis buvo vienas „Nvidia“ įkūrėjų, ilgą laiką laikytas pagrindiniu bendrovės DI strategijos architektu ir vienu ryškiausių veidų platesniame pasauliniame DI pakilime.

    „Quilter Cheviot“ technologijų tyrimų vadovas Benas Barringeris sakė nesitikintis trumpalaikio poveikio įmonei, jei užsakymų portfelis išliks stiprus, o „Nvidia“ ir toliau pasieks numatytus veiklos tikslus.

    Vis dėlto, jo vertinimu, ši žinia gali kelti rizikų ilgesniam laikotarpiui: Huangas buvo labai įtakingas DI reguliavimo diskusijose ir prisidėjo prie „Nvidia“ lyderystės DI investicijų bei finansavimo srityje, todėl jo nebuvimas gali pakeisti jėgų balansą ekosistemoje.

    Azijoje lustų sektorius – nevienodas vaizdas

    Azijoje dalis su DI aparatine įranga susijusių bendrovių, kaip pažymima, stipriai priklauso nuo DI infrastruktūros plėtros tempo JAV, todėl nuotaikos regione taip pat išliko įtemptos.

    Japonijos „Nikkei 225“ pakilo 0,5 proc. iki 61 142,35, tačiau Pietų Korėjos „Kospi“ krito 1,0 proc. iki 5 290,53. Šanchajaus indeksas nusileido 0,6 proc. iki 3 634,35, o Honkongo „Hang Seng“ apie 09:00 GMT buvo smukęs daugiau nei 1,5 proc. iki 23 637,60.

    Lustų gamintojų akcijos judėjo skirtingomis kryptimis: Tokijuje „Tokyo Electron“ brango 1,7 proc., „Kioxia“ krito 2,2 proc., o „SoftBank Group“ (įvardijama kaip „OpenAI“ investuotoja) prarado 5,1 proc. Seule „Samsung Electronics“ smuko 1,0 proc., „SK Hynix“ – 3,2 proc.

    Taiwan’o „Taiex“ indeksas užsidarė 1,35 proc. aukščiau – ties 43 675,12; TSMC pakilo 0,43 proc. Australijos „S&P/ASX 200“ tuo metu krito 0,7 proc. iki 9 082,20.

    Naftos brangimas didino spaudimą akcijoms

    Rinkas papildomai slėgė augusios naftos kainos po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo, kad Vašingtonui „nereikia susitarimo su Iranu“, nors konfliktas Artimuosiuose Rytuose tęsiasi.

    Apie 07:00 GMT „Brent“ nafta brango 0,7 proc. iki 96,48 JAV dolerio už barelį. Palyginimui, prieš Irano karą, prasidėjusį vasario pabaigoje, kaina siekė apie 72 JAV dolerius už barelį.

    JAV etaloninė „West Texas Intermediate“ nafta kilo 0,2 proc. iki 88,91 JAV dolerio už barelį. Tuo metu JAV aukso ateities sandoriai gruodžio pristatymui europinėje prekyboje kiek paaugo iki 3 899 JAV dolerių už Trojos unciją.

    Valiutų rinkoje euras šiek tiek stiprėjo iki 1,1061 JAV dolerio (nuo 1,1055), taip pat kilo iki 83,60 penso (nuo 83,53). Svaras smuktelėjo iki 1,3229 JAV dolerio (nuo 1,3235), o doleris silpnėjo iki 159,79 jenos (nuo 159,84).

  • TEA: Europoje dyzelinas tebėra 77 proc. brangesnis nei prieš karą, nors naftos pasiūla jau lenkia paklausą

    TEA: Europoje dyzelinas tebėra 77 proc. brangesnis nei prieš karą, nors naftos pasiūla jau lenkia paklausą

    Europos dyzelino kainos išlieka aukštos – jos vis dar yra 77 proc. didesnės nei prieš karą, nors pasaulinė naftos pasiūla pradėjo viršyti paklausą. Tokį vertinimą penktadienį pateikė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA).

    Kaip skelbia „Euronews“, agentūra atkreipia dėmesį, kad naftos rinkoje matyti atsargūs pusiausvyros požymiai: po eksporto atsigavimo Persijos įlankos regione pasiūla, tikėtina, viršys paklausą ketvirtąjį metų ketvirtį.

    Vis dėlto TEA pabrėžia, kad būtent dyzelino trūkumas išlieka svarbiausiu rinkos galvosūkiu. Dyzelino pasiūlą riboja tiekimo sutrikimai ir rizikos veiksniai, kurie neleidžia kainoms greitai grįžti į iki karo buvusį lygį.

    Ši situacija aktuali ir vairuotojams, ir verslams, ypač transporto bei logistikos sektoriuje: dyzelino kaina yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių pervežimų bei dalies prekių savikainą Europoje.

    Nafta atpigo, bet dyzelinas brangus

    Pastarosiomis savaitėmis naftos kainos smuko: TEA skaičiuoja, kad „North Sea Dated“ naftos kaina nuo spalio pradžios piko – 136 JAV dolerių už barelį – iki ataskaitos rengimo buvo nukritusi iki maždaug 93 JAV dolerių.

    Per tą patį laikotarpį Europos dyzelino kainos taip pat mažėjo, tačiau gerokai mažiau – TEA nurodo, kad jos smuko 11 proc. ir siekė beveik 180 JAV dolerių už barelį.

    Agentūros vertinimu, toks kainų atotrūkis rodo, kad dyzelino rinka tebėra įtempta, o vien naftos atpigimo nepakanka greitai atstatyti balanso galutinių degalų segmente.

    TEA: didžiausia bėda – dyzelino trūkumas

    TEA teigia, kad dyzelino stygius išlieka „pagrindiniu rinkos rūpesčiu“. Viena priežasčių – besitęsiantys išpuoliai prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, kurie toliau trikdo šios šalies dyzelino eksportą.

    Prie pasiūlos praradimų prisideda ir nuostoliai Artimuosiuose Rytuose. TEA siūlo sprendimą: artimiausiais mėnesiais greičiau išleisti į rinką avarines dyzelino atsargas, kad būtų sušvelnintas trūkumas, kol atsigaus naftos perdirbimo gamyklų gamyba.

    Tačiau agentūra taip pat įspėja, kad net ir esant gerėjančioms pasiūlos tendencijoms, atsigavimą gali sutrikdyti besitęsiantys išpuoliai prieš laivybą.

    Persijos įlankos eksportas atsigauna, bet dar nepasivijo „prieškarinių“ lygių

    TEA duomenimis, spalį Persijos įlankos naftos eksportas (neskaičiuojant Omano), nepaisant tęsiamų atakų prieš tanklaivius, pasiekė 18,4 mln. barelių per dieną.

    Vis dėlto tai tebėra 26 proc. mažiau nei prieš karą. Labiausiai atsigavo žaliavinės naftos eksportas, o rafinuotų produktų ir suskystintųjų naftos dujų eksportas, TEA vertinimu, išliko maždaug perpus mažesnis nei iki karo.

    TEA teigia, kad pasaulinė naftos pasiūla rugsėjį padidėjo 3 mln. barelių per dieną, o spalį – dar 2,3 mln., pasiekdama 105,4 mln. barelių per dieną. Agentūra prognozuoja, kad ketvirtąjį ketvirtį pasiūla turėtų viršyti paklausą.

    Tuo pat metu pasaulinė naftos paklausa šiemet, TEA prognoze, turėtų mažėti 2,7 mln. barelių per dieną – iki 102,3 mln. barelių per dieną – dėl aukštų degalų kainų ir sutrikusio Persijos įlankos eksporto poveikio vartojimui.

    Paklausos atsigavimas, kaip tikisi TEA, galėtų įvykti 2027 metais, tačiau kelių transporto degalų vartojimas, agentūros vertinimu, didės tik nežymiai – daliai vairuotojų pereinant prie elektromobilių, o automobiliams tampant ekonomiškesniems.

  • Naftos kainos kyla: investuotojus neramina išpuoliai prieš laivybą Hormūzo sąsiauryje

    Naftos kainos kyla: investuotojus neramina išpuoliai prieš laivybą Hormūzo sąsiauryje

    Naftos kainos trečiadienio rytą vėl pasuko į viršų, rinkoms stebint pranešimus apie sutrikimus laivyboje Hormūzo sąsiauryje.

    „Brent“ rūšies nafta, laikoma tarptautiniu etalonu, pabrango 0,2 proc. iki 91,71 JAV dolerio už barelį, o JAV etaloninė nafta – 0,1 proc. iki 86,12 JAV dolerio, skelbia „Euronews“.

    Rinkos nuotaikas veikė signalai apie galimą įtampos mažėjimą Irano kare, tačiau investuotojų optimizmą slopina besitęsiantys pranešimai apie atakas prieš laivus strategiškai svarbiame sąsiauryje.

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos koridorių – įprastai per jį gabenama maždaug penktadalis pasaulio naftos, todėl bet kokie trikdžiai čia greitai atsispindi kainose.

    Pranešimai apie užsidegusį tanklaivį

    Irano kariuomenė trečiadienį, remdamasi AFP, pranešė, kad Hormūzo sąsiauryje į miną atsitrenkė ir užsidegė naftos tanklaivis. Teigiama, jog Iranas taikosi į laivus, kurie sąsiauriu plaukia be jo leidimo.

    Nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios vasario pabaigoje Teheranas smarkiai apribojo eismą šiuo vandens keliu ir reikalauja, kad laivai rinktųsi maršrutus, kuriuos yra patvirtinusi Islamo Respublika.

    Savo ruožtu Jungtinės Valstijos paskelbė jūrinę Irano uostų blokadą ir prisideda prie tanklaivių palydos per sąsiaurį. JAV kariuomenė pastaruoju metu taip pat teigė, kad sąsiauris esą buvo išminuotas.

    Incidentų daugėja, aiškumo dėl dalies jų trūksta

    Irano kariuomenės jūrų pajėgos valstybinei televizijai perduotame pareiškime nurodė, kad „anksti ryte“ tariamai taisykles pažeidęs tanklaivis užsidegė atsitrenkęs į jūrinę miną „nesaugioje, draudžiamoje zonoje“ rytinėje Hormūzo sąsiaurio dalyje.

    Pastarosiomis savaitėmis Teheranas ne kartą skelbė apie sąsiauryje užsidegusius laivus, dažnai tvirtindamas, kad tai įvyko dėl minų.

    JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM), atsakinga už JAV karines operacijas regione, toliau palydi laivus per šį vandens kelią. Ji taip pat nurodė, kad nuo vasaros padėjo Persijos įlankos šalims per Hormūzą eksportuoti 1,5 mlrd. barelių naftos.

    Antradienį Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusas pareiškė, kad Hormūzo sąsiauryje užsidegė trys naftos tanklaiviai.

    Vėliau Indijos laivybos ministras Sarbananda Sonowalas pranešė, kad Liberijos vėliava plaukiojantis tanklaivis su Indijos jūrininkais įlankoje buvo apšaudytas sviediniu. Pasak jo, per ataką sužeisti keturi įgulos nariai, tarp jų – vienas Indijos pilietis, patyręs nesunkių sužalojimų ir saugiai nugabentas į krantą apžiūrai.

    Ministras pridūrė, kad likę 18 įgulos narių, įskaitant penkis indus, yra saugūs. Kol kas neaišku, ar šis laivas yra vienas iš tų, apie kuriuos anksčiau kalbėjo Irano revoliucinė gvardija.

  • JAV infliacija jau 68 mėnesius viršija Fed tikslą – gruodį vėl gali kilti palūkanos

    JAV vartotojų kainų indeksas (CPI) spalį augo sparčiau, nei tikėtasi, o tai vėl kursto kalbas apie dar vieną Federalinio rezervų banko (Fed) palūkanų normų didinimą jau gruodį.

    Kaip skelbia JAV Darbo statistikos biuras, CPI per mėnesį pakilo 0,4 proc., kai rinkos laukė 0,3 proc. Tuo metu bazinė infliacija, neįtraukianti maisto ir energijos kainų, sudarė 0,3 proc. – taip pat daugiau nei buvo prognozuota.

    Šie skaičiai svarbūs todėl, kad bazinė infliacija laikoma vienu tiksliausių rodiklių vertinant, ar kainų spaudimas ekonomikoje iš tiesų rimsta. Pastaruoju metu ji kyla jau trečią mėnesį iš eilės.

    Dar vienas akcentas – spalis tapo jau 68-uoju mėnesiu iš eilės, kai JAV CPI viršija Fed keliamą 2 proc. infliacijos tikslą. Tai didina argumentų skaičių tiems, kurie mano, kad pinigų politika turėtų išlikti griežta.

    Gruodžio posėdis ir signalai dėl palūkanų

    Straipsnyje minima, kad sprendimas gali būti priimtas per artimiausią Fed posėdį, kuris numatytas gruodžio 8–9 dienomis – tai paskutinis šių metų posėdis.

    Fed narys Christopheris Walleris teigė, kad palaikytų gruodžio palūkanų didinimą 25 baziniais punktais, o jei bazinė infliacija siektų bent 0,3 proc., jis neatmestų ir 50 bazinių punktų žingsnio.

    Investicijų strategė Karen Mauna (Federated Hermes) atkreipė dėmesį, kad aukštesnė infliacija kelia klausimų, ar Fed padarė pakankamai, kad pažabotų kainų spaudimą, ir ar neatsiras poreikio palūkanas kelti bei išlaikyti aukštesniame lygyje ilgiau.

    Tuo pat metu analitikai platformoje „Portu“ (WOOD & Company grupė) tvirtina, jog gruodžio palūkanų didinimas, jų vertinimu, yra beveik neišvengiamas, o užsitęsusi infliacijos įtampa galėtų skatinti tolesnius žingsnius ir 2027 metais.

    Naftos kainos ir politinis fonas

    Tekste taip pat iškeliamas klausimas, ar infliacijos trajektoriją galėtų pakeisti energijos kainos. Minima, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas aktyviai siekia mažinti naftos kainas ir degalų kainas degalinėse, taip bandydamas silpninti argumentus, palankius palūkanų didinimui.

    Pasak publikacijos, reakcija į signalus dėl konflikto su Iranu „įšaldymo“ turėjo įtakos naftos kainoms: „Brent“ rūšies nafta per maždaug 10 dienų atpigo apie 20 JAV dolerių, o jos kaina siekė apie 90 JAV dolerių už barelį.

    Tokio masto naftos atpigimas, straipsnyje pažymima, galėtų tiesiogiai persiduoti degalų kainoms, o tai savo ruožtu paveiktų lapkričio infliacijos rodiklius ir sumažintų entuziazmą dėl tolimesnių palūkanų didinimų.

    Publikacijoje taip pat primenama, kad artėjant ilgesniam politiniam ciklui iki 2028 metų JAV prezidento rinkimų aukštos skolinimosi kainos ir vartojimo ribojimas gali tapti nepalankiu veiksniu valdančiajai partijai.

  • Naftos kainos smunka toliau: rinkos tikisi JAV ir Irano derybų proveržio

    Naftos kainos smunka toliau: rinkos tikisi JAV ir Irano derybų proveržio

    Naftos kainos antradienio rytą tęsė kritimą, investuotojams toliau tikintis, kad diplomatinės JAV ir Irano derybos gali priartinti karo pabaigą.

    Kaip praneša „Euronews“, rinkos nuotaikas palaiko lūkestis, jog įtampą Artimuosiuose Rytuose pavyktų sušvelninti politinėmis priemonėmis, o ne nauja eskalacija.

    „Brent“ rūšies nafta atpigo 1,31 proc. iki 91,36 JAV dolerio už barelį, o JAV etaloninė „West Texas Intermediate“ krito 1,59 proc. iki 85,47 JAV dolerio.

    Skaičiuojama, kad per šį mėnesį abu pagrindiniai kontraktai neteko maždaug 20 proc. vertės – prekiautojai statė už konflikto, trunkančio apie septynis mėnesius, sprendimą.

    Rinkos sureagavo į D. Trumpo signalus

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė matantis „teigiamą pagreitį“ siekiant užbaigti karą. Tai jis sakė po susitikimo Baltuosiuose rūmuose su Kataro ministru pirmininku.

    Savo įraše socialiniame tinkle „Truth Social“ D. Trumpas teigė turėjęs „puikų pokalbį“ su šeichu Mohammedu bin Abdulrahmanu bin Jassimu Al Thani ir pridūrė, kad buvo daug kalbėta apie Irano Islamo Respubliką.

    Pastarosiomis savaitėmis rinkose buvo kilę lūkesčių, jog po praėjusią savaitę vykusių kadencijos vidurio rinkimų JAV gali atnaujinti smūgius Iranui dar šį mėnesį, tačiau pats D. Trumpas tokius scenarijus viešai slopino, nors visiškai jų neatmetė.

    Pirmadienį jis pakartojo, kad Jungtinės Valstijos yra „pasirengusios“, tačiau teigė manantis, jog tolesni smūgiai būtų „gana mažai tikėtini“, nes pagrindiniai JAV sąjungininkai Persijos įlankoje „norėtų išlaikyti status quo“.

    Panašiai jis kalbėjo ir savaitgalį interviu CNN, teigdamas, kad kovų atsinaujinimas yra „labai mažai tikėtinas“.

    Kodėl naftos kainos smuko taip sparčiai

    Sumažėjusi geopolitinė rizika dažnai reiškia mažesnę vadinamąją rizikos premiją naftos kainoje. Būtent todėl vien kalbos apie galimą diplomatinių derybų proveržį gali spausti kainas žemyn net ir prieš pasiekiant konkrečius susitarimus.

    Straipsnyje taip pat primenama, kad ilgiau nei pusmetį trunkantis konfliktas buvo prisidėjęs prie infliacijos šuolio ir vertė centrinius bankus kelti palūkanų normas. Rinkoms tikintis deeskalacijos, dalis šio spaudimo gali slūgti.

    Vis dėlto investuotojų nuotaikos išlieka trapios: situacija priklauso nuo politinių signalų ir realių žingsnių derybose, o staigi retorikos ar veiksmų kaita gali greitai pakeisti kainų kryptį.

  • Europos biržos kyla po technologijų šuolio JAV, naftos kainos krenta dėl vilčių dėl Irano karo pabaigos

    Europos biržos kyla po technologijų šuolio JAV, naftos kainos krenta dėl vilčių dėl Irano karo pabaigos

    Europos akcijų rinkos antradienį kilo, sekdamos Azijos kilimą ir technologijų vedamą šuolį JAV biržose. Investuotojai, po praėjusią savaitę fiksuoto išpardavimo, pasinaudojo atpigusiomis technologijų bendrovių akcijomis.

    Kartu rinkoms palankesnes nuotaikas stiprino atpigusi nafta. Kainos leidosi vilčių dėl galimo Irano karo pabaigos fone, o tai teoriškai reikštų mažesnį spaudimą infliacijai ir energijos sąnaudoms.

    Kaip skelbia „Euronews“, rinkos tuo pat metu laukė spalio JAV infliacijos duomenų, galinčių turėti įtakos investuotojų lūkesčiams. Analitikų vertinimu, nuotaikos biržose per trumpą laiką apsivertė: nuo panikos ženklų iki ryškaus atšokimo.

    Europos rinkose kilimas tęsėsi ir po pirmadienio šuolio, o JAV ateities sandoriai taip pat rodė nedidelį augimą. Tuo pat metu investuotojai atidžiai stebėjo, ar DI bumo įkvėptos investicijos iš tiesų atsiperka, nes į sektorių nukreipiamos sumos išlieka milžiniškos.

    Technologijų atšokimas persimetė į Europą

    Ankstyvoje prekyboje Europoje kilo pagrindiniai indeksai: Jungtinės Karalystės FTSE 100 buvo pakilęs 0,73 proc., Prancūzijos CAC 40 – 1,20 proc., Vokietijos DAX – 1,14 proc.

    Azijoje augimą daugiausia tempė su dirbtiniu intelektu siejamos bendrovės, nors dar visai neseniai sektorius patyrė smūgį dėl sureguliavimo baimių. Vis dėlto dalis rinkos dalyvių ir toliau abejojo, ar dabartiniai įverčiai pagrįsti pelningumu.

    Daug dėmesio sulaukė „Nvidia“: pranešta apie tyrimą, ar įmonės vadovas Jensenas Huangas galėjo tapti užsienio žvalgybos taikiniu. Nepaisant to, prieš atsidarant biržai akcijos buvo maždaug 1 proc. brangesnės.

    JAV rinkoje pirmadienį tarp didžiausių laimėtojų buvo technologijų gigantai „Amazon“, „Microsoft“ ir „Apple“. Stebėtojai pabrėžė, kad, net ir po išpardavimo, pasitikėjimas DI perspektyvomis išlieka gana tvirtas.

    Azijos rinkose – ryškūs šuoliai ir dėmesys lustams

    Taivano biržos indeksas Taiex pakilo 2,5 proc. Pietų Korėjos Kospi šoktelėjo 4,5 proc., kilimą stipriai palaikė lustų gamintojų SK hynix ir „Samsung“ akcijos.

    Japonijos Nikkei 225 sesiją baigė 2,9 proc. aukščiau – brango Kioxia ir „Tokyo Electron“ akcijos. Tuo metu „SoftBank Group“ akcijos pašoko 13,9 proc. prieš planuotą pelno ataskaitą, nors pirmadienį buvo pasiekusios žemiausią per metus lygį.

    Rinkos žvilgsniai krypo ir į lustų tiekimo grandinę: Taivano „Taiwan Semiconductor Manufacturing Co.“ (TSMC) pranešė, kad spalio pajamos buvo 59,7 proc. didesnės nei prieš metus. Tai tapo dar vienu signalu apie išliekantį DI lustų poreikį.

    Kinijos biržos Honkonge ir Šanchajuje taip pat kilo, o šalies muitinės duomenys parodė šuolį prekyboje: spalį eksportas augo 35,2 proc., importas – 41,6 proc. Skelbiama, kad per pirmus 10 šių metų mėnesių prekybos perteklius jau viršijo 1 trilijoną JAV dolerių (apie 893 mlrd. eurų).

    Naftos kainos traukiasi dėl vilčių dėl taikos

    Naftos kainos tęsė kritimą, rinkoms tikintis, kad Irano karas gali artėti prie pabaigos. Abu pagrindiniai kontraktai iki antradienio ryto Europoje buvo nukritę daugiau nei 2,5 proc., pratęsdami pirmadienio nuosmukį.

    „Brent“ kaina siekė maždaug 90 JAV dolerių už barelį, o JAV etalonas WTI – apie 84,70 JAV dolerio. Skaičiuojama, kad šį mėnesį nafta atpigo apie 20 proc., prekiautojams statant už konflikto sprendimą.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį kalbėjo apie „pozityvų pagreitį“ link karo pabaigos po susitikimo su Kataro ministru pirmininku Baltuosiuose rūmuose. Jis teigė, kad tolesni smūgiai esą „gana mažai tikėtini“, nors galimybės neatmetė.

    Jei energijos kainos iš tiesų toliau mažėtų, tai teoriškai galėtų suteikti atokvėpį vartotojams ir verslams, kuriuos pastaraisiais mėnesiais spaudė išaugusios sąnaudos. Vis dėlto investuotojai išlieka jautrūs naujienoms apie infliaciją ir geopolitiką, todėl nuotaikos rinkose gali keistis greitai.

  • Naftos kainos krenta toliau: „Brent“ žemiau 95 dolerių, rinką veikia JAV–Irano derybos

    Naftos kainos pasaulio rinkose krenta antrą savaitę iš eilės, o kritimas, kaip teigiama, yra vienas didžiausių per kelerius metus. Per savaitę barelis atpigo maždaug 10 JAV dolerių.

    Kaip rašoma, nuosmukį paskatino keli veiksniai: JAV vidurio kadencijos rinkimų rezultatai, mažėjanti įtampa JAV ir Irano konflikte bei signalai dėl sklandesnės tanklaivių laivybos Ormūzo sąsiauryje.

    Pirmadienį kritimas dienos eigoje gilėjo. „Brent“ nafta nusileido žemiau 95 JAV dolerių už barelį, o JAV WTI buvo vertinama apie 87,85 JAV dolerio.

    Bendrai per pastarąsias dienas kainos smuko 10–20 JAV dolerių už barelį, o tai rodo, kad rinka perskaičiuoja geopolitinės rizikos priedą, kuris pastaruoju metu buvo įskaičiuotas į kainas.

    Rinką veikia signalai iš Vašingtono ir Teherano

    Tekste pažymima, kad rinka sureagavo į Donaldo Trumpo pasisakymus apie galimas derybas su Teheranu ir į Persijos įlankos valstybių atstovų bei Irano kontaktus dėl tanklaivių judėjimo per Ormūzo sąsiaurį.

    D. Trumpas sekmadienį interviu CNN teigė, kad „labai mažai tikėtina“, jog jam tektų nurodyti naujus JAV smūgius Iranui, jei derybos judės į priekį.

    Kartu minima ir JAV darbo grupė „Iron Gate“ bei jūrinė blokada, tačiau analitikai atkreipia dėmesį, kad vertinimai dėl realaus sankcijų ir kontrolės efekto skiriasi.

    Geopolitinės rizikos „nuolaida“ ir papildoma pasiūla

    „Global Risk Management“ analitikas Arne Lohmannas Rasmussenas teigia, kad kainos spaudžiamos dėl mažėjančios geopolitinės rizikos premijos ir augančių tiekimo apimčių iš Persijos įlankos.

    Minima ir nepatvirtinta informacija, kad „Saudi Aramco“ pastarosiomis dienomis galėjo padidinti gavybą iki 9,2 mln. barelių per dieną.

    Vis dėlto neapibrėžtumas išlieka: tekste pabrėžiama, kad tęsiamos hučių atakos prieš gavybos objektus, vamzdynų infrastruktūrą ir naftos terminalus, o tai gali greitai pakeisti rinkos nuotaikas.

    Investicinio banko „Goldman Sachs“ analitikai, cituojami publikacijoje, mano, kad metų pabaigoje nafta galėtų svyruoti 90–105 JAV dolerių už barelį intervale.

  • Naftos kainos krenta iki žemiausio lygio per 2 mėn.: rinkos tikisi karo su Iranu pabaigos

    Po JAV Kongreso rinkimų naftos kainos smuko iki žemiausio lygio per daugiau nei du mėnesius, o rinkose sustiprėjo lūkesčiai, kad karas su Iranu gali artėti prie pabaigos.

    „Brent“ trečiadienį atpigo 8,7 proc. iki 94,62 JAV dolerio už barelį, o JAV WTI – 8,3 proc. iki 88,12 JAV dolerio. Tai buvo žemiausios kainos nuo rugpjūčio 31 dienos.

    Kritimas prasidėjo po rinkimų į JAV Kongresą, kuriuose demokratai atėmė iš respublikonų daugumą abiejuose rūmuose. Investuotojai tai interpretuoja kaip signalą, kad politiškai susilpnėjęs Donaldas Trumpas gali būti labiau linkęs tartis su Teheranu, o ne eskaluoti konfliktą.

    Vis dėlto įtampa regione nemažėja: ketvirtadienio rytą kotiruotės dar krito, bet dalį nuostolių atsiėmė pasirodžius pranešimams apie gaisrus dviejuose tanklaiviuose ir vilkike Ormūzo sąsiauryje.

    Trintis tarp Vašingtono ir Izraelio

    Pats D. Trumpas pripažino, kad naftos kainos reikšmingai prisidėjo prie jo partijos pralaimėjimo rinkimuose. Dar griežčiau pasisakė viceprezidentas JD Vance’as, teigęs, kad pagrindinė pralaimėjimo priežastis – konfliktas su Iranu.

    Anot jo, rinkėjai tikėjosi karo pabaigos, didesnio dėmesio pragyvenimo kainoms ir pokyčių JAV santykiuose su Izraeliu.

    Į tokius pareiškimus sureagavo Izraelio ambasadorius Jungtinėse Tautose Danny Danonas. Interviu Izraelio televizijai i24NEWS jis atmetė užuominas, esą Izraelis yra atsakingas už JAV sprendimą smogti Iranui ir dėl karo šoktelėjusias energijos kainas.

    Jis taip pat pabrėžė, kad Izraelis veiksmus, kurių prireiks jo saugumui užtikrinti, priims savarankiškai net ir tuo atveju, jei Vašingtonas su Teheranu pasiektų Izraelio lūkesčių neatitinkantį susitarimą.

    Kas lemia naftos kainų kryptį?

    Rinkoms pagrindinis veiksnys išlieka Ormūzo sąsiauris – vienas svarbiausių naftos ir gamtinių dujų transportavimo kelių iš Persijos įlankos. Dėl Irano įvestų laivybos ribojimų tiekimas sutriko, o kainos buvo šovusios aukštyn.

    „Reuters“ cituojami duomenys rodo, kad Persijos įlankos valstybių naftos eksportas spalį išaugo iki 17,1 mln. barelių per dieną – maždaug iki trijų ketvirtadalių ikikarinio lygio.

    Analitikai atkreipia dėmesį ir į didėjančią pasiūlos perteklių: „JPMorgan“ skaičiavimais, rugsėjį pasaulinė pasiūla viršijo paklausą 1,1 mln. barelių per dieną, o spalį perteklius padidėjo iki 1,4 mln.

    Ar kritimas tęsis, dar neaišku

    Tekste pabrėžiama, kad naujas Kongresas realiai darbą pradės tik sausį, o D. Trumpas užsienio politikoje ir toliau turi plačius įgaliojimus. Jei derybos žlugtų arba JAV atnaujintų smūgius, kainos vėl galėtų šoktelėti.

    „Citi“ ir „Eurasia Group“ analitikai svarsto, kad konflikto eskalacija „Brent“ kainą galėtų kilstelėti iki 110–125 JAV dolerių už barelį. Priešingu atveju – pasiekus tvarų susitarimą ir atkūrus saugią laivybą per Ormūzą – nafta galėtų pigti toliau.

    Tekste akcentuojama ir vartotojams praktiškai svarbi detalė: net ir krentant naftos kainai, degalai degalinėse dažniausiai nepinga iš karto. Galutinę kainą lemia ir JAV dolerio kursas, perdirbimo kaštai, maržos bei mokesčiai.

    Vis dėlto, jei nafta ilgesnį laiką išsilaikytų žemesniame lygyje, tai turėtų mažinti didmenines degalų kainas, o vėliau – ir mažmeninę kainą vairuotojams.