CP v2

Tag: Naftos kainos

  • Irano karo baimės kelia infliaciją: euro zonos obligacijų pajamingumai šoko į aukštumas

    Irano karo baimės kelia infliaciją: euro zonos obligacijų pajamingumai šoko į aukštumas

    Rinkos sureagavo į naftos brangimą

    Europos vyriausybių skolos vertybiniai popieriai patyrė stiprų išpardavimą, o ilgalaikės obligacijų palūkanos pakilo į daugiametes aukštumas. Investuotojai vis labiau vertina riziką, kad dėl įtampos aplink Iraną užsitęsęs energijos kainų šuolis vėl įpliesks infliaciją.

    Rinkose tai reiškia paprastą mechanizmą: kylant infliacijos lūkesčiams, obligacijų kainos paprastai krenta, o jų pajamingumai kyla. Toks judėjimas brangina valstybių skolinimąsi ir didina spaudimą pinigų politikos formuotojams.

    Prancūzija ir Vokietija pasiekė rekordus

    Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas pakilo iki maždaug 4,10 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį per 17 metų. Vokietijos 10 metų etaloninis vertybinis popierius perkopė 3,25 proc. ribą ir priartėjo prie aukščiausio taško nuo 2011 metų.

    Ilgo termino skolos vertybiniai popieriai brango pigiau ir dėl to, kad investuotojai reikalauja didesnės grąžos už ilgesnį laikotarpį, kai neapibrėžtumas dėl geopolitikos ir kainų dinamikos išlieka didelis. Tai ypač juntama 30 metų obligacijų segmente, kuris jautriausiai reaguoja į infliacijos ir biudžetų tvarumo baimes.

    ECB lūkesčiai pasislinko į griežtinimą

    Augant naftos kainoms ir atsinaujinus diskusijoms apie užsitęsusią infliaciją, rinkos vis dažniau įkainoja griežtesnę euro zonos pinigų politiką. Pagal palūkanų normų išvestinių priemonių signalus ECB indėlių palūkanų norma 2027 metų kovą gali siekti apie 2,76 proc., kai šiuo metu ji yra 2,25 proc.

    Investuotojų vertinimu, didėja tikimybė, kad ECB gali kelti palūkanas jau rugsėjį, jei energijos kainų šokas persiduos į platesnį kainų lygį. Tokiu atveju ilgalaikiai pajamingumai paprastai kyla dar prieš priimant sprendimus, nes rinka iš anksto pervertina būsimą palūkanų trajektoriją.

    „JAV ir Irano taikos derybų žlugimas padidino riziką, kad energijos kainos išliks aukštos visus metus, o tai gali išlaikyti infliaciją didesnę, nei tikėtasi, ir padidinti tikimybę, kad centriniai bankai kels palūkanas“, – sakė „Quilter Cheviot“ fiksuotų pajamų tyrimų vadovas Richardas Carteris.

    Spaudimas jaučiamas ir JAV

    Ne tik Europa, bet ir JAV susiduria su brangstančiu skolinimusi: 30 metų JAV iždo obligacijų pajamingumas pakilo iki maždaug 5,33 proc., aukščiausio lygio nuo 2007 metų. Tai rodo, kad investuotojai globaliai perskirsto riziką ir reikalauja didesnės grąžos už ilgą terminą.

    Tuo pat metu Jungtinėje Karalystėje 30 metų obligacijų pajamingumas pakilo iki maždaug 5,85 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2026 metų gegužės. Šie judėjimai didina finansavimo kainą ne tik valstybėms, bet ir verslui bei gyventojams, nes dalis paskolų palūkanų ilgainiui siejasi su rinkos normomis.

    Kodėl pajamingumai kyla dar labiau

    Obligacijų rinką slegia ne vien palūkanų normų lūkesčiai ir infliacija, bet ir didelė skolos pasiūla. Investuotojai stebi, kokiais mastais skolinasi didžiosios ekonomikos, o didesnė emisijų apimtis rinkoje paprastai reiškia papildomą spaudimą kainoms.

    Pasak rinkos dalyvių, pastaruoju metu prie pasiūlos augimo prisideda ir su technologijų plėtra bei DI infrastruktūra susiję finansavimo poreikiai, kurie didina obligacijų emisijų srautus. Tai ypač aktualu, kai investuotojai vienu metu nori ir saugumo, ir didesnės grąžos, todėl kainodara tampa jautri bet kokiai naujai rizikai.

    „Investuotojai nerimauja dėl skolinimosi masto didžiosiose ekonomikose, įskaitant Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Japoniją, o didesnės emisijos apimtys dar labiau spaudžia obligacijų kainas“, – sakė R. Carteris.

    Ką tai reiškia valstybių biudžetams

    Valstybės nuolat refinansuoja anksčiau išleistą skolą, todėl aukštesni pajamingumai palaipsniui persikelia į realias biudžetų palūkanų išlaidas. Kuo didesnė refinansuojamos skolos dalis per metus, tuo greičiau brangimas gali būti pajustas.

    Remiantis S&P Global Ratings vertinimais, Italija 2026 metais turėtų refinansuoti per metus išperkamą skolą, prilygstančią apie 17 proc. bendrojo vidaus produkto. Palyginimui, Prancūzijai tenka apie 12 proc., o Vokietijai ir Jungtinei Karalystei – po 7 proc., todėl jautrumas rinkos palūkanoms skiriasi.

    Rinkos liks priklausomos nuo geopolitikos

    Artimiausiu metu obligacijų kainos greičiausiai išliks jautrios tiek naujienoms iš Artimųjų Rytų, tiek makroekonominiams rodikliams ir centrinių bankų komunikacijai. Jei energijos kainos stabilizuosis, dalis spaudimo pajamingumams gali atslūgti, tačiau bet koks naujas eskalacijos signalas gali greitai pakeisti lūkesčius.

    Kartu daliai investuotojų obligacijos vėl atrodo patrauklios, nes istoriškai aukštesni pajamingumai gali suteikti teigiamą grąžą, jei infliacija nebeatsigaus taip sparčiai. Tačiau trumpuoju laikotarpiu pagrindinis veiksnys išlieka ne vien skaičiai, o neapibrėžtumas, kurį rinka linkusi įkainoti staigiais svyravimais.

  • Kas stabdo degalų brangimą? Naftos kainas spaudžia įtampa Libane ir rizika Ormuzo sąsiauryje

    Pasaulinės naftos kainos pastarosiomis dienomis svyruoja: rinkos dalyviai vienu metu vertina ir didėjančią geopolitinę riziką Artimuosiuose Rytuose, ir silpnesnius paklausos signalus. Toks derinys dažnai lemia staigius, bet trumpalaikius kainų šuolius, o vėliau – grįžimą į ankstesnius lygius.

    Šįkart investuotojų dėmesys krypsta į Libaną, kur atsinaujinę smūgiai pietinėje šalies dalyje didina platesnio konflikto eskalacijos tikimybę. Įtampa regione istoriškai kelia rizikos priedą naftos kainoje, nes bet koks nestabilumas gali sutrikdyti logistiką, draudimą ir tanklaivių srautus.

    Rizikos taškas – Ormuzo sąsiauris

    Dar vienas jautrus taškas yra Ormuzo sąsiauris – vienas svarbiausių pasaulio energijos koridorių, per kurį gabenama reikšminga Persijos įlankos naftos dalis. Rinkos paprastai staigiai reaguoja į žinias apie atakas prieš laivus, nes tai tiesiogiai didina transportavimo kaštus ir gali sukelti tiekimo sutrikimų grandininę reakciją.

    Prie įtampos prisideda ir politiniai pareiškimai Vašingtone, kurie didina neapibrėžtumą dėl galimų papildomų ekonominių priemonių Iranui. Finansų rinkose tokios žinutės dažnai interpretuojamos kaip rizika, kad energijos tiekimo grandinė gali tapti dar labiau pažeidžiama.

    Kodėl kainos vis dar nekyla smarkiau

    Vis dėlto didesnį naftos brangimą riboja silpnesnė paklausa: dalis rodiklių rodo vėsesnį vartojimą, o rinkos dalyviai atsargiai vertina pramonės ir transporto aktyvumo perspektyvas. Kai paklausos augimas nėra tvirtas, net ir geopolitiniai sukrėtimai dažniau sukelia trumpą nervingumą, o ne ilgalaikį kainų trendą.

    Kitas veiksnys – į rinką patenkantys papildomi žaliavos srautai, įskaitant netiesioginius eksporto kelius, kurie padeda subalansuoti pasiūlą. Dėl to naftos kainos gali išlikti jautrios antraštėms, tačiau be aiškaus tiekimo sumažėjimo šuoliai dažniau būna riboti.

    Degalų kainoms Europoje svarbios ir kitos dedamosios: naftos perdirbimo maržos, sezoninis vartojimas, logistikos kaštai bei euro ir JAV dolerio kurso pokyčiai. Praktikoje tai reiškia, kad net ir kilus naftos kainai, degalinėse pokyčiai gali pasirodyti vėliau, o jų dydis ne visada atspindi vien tik geopolitines naujienas.

  • IEA ir OPEC susikirto dėl naftos paklausos: Hormuzo sąsiaurio blokada keičia prognozes

    IEA ir OPEC susikirto dėl naftos paklausos: Hormuzo sąsiaurio blokada keičia prognozes

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) ir Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) paskelbė kardinaliai skirtingas 2026 metų pasaulinės naftos paklausos prognozes. Pagrindiniu veiksniu įvardijama užsitęsusi Hormuzo sąsiaurio blokada, išaugusios degalų kainos ir sutrikęs tiekimas.

    IEA vertinimu, 2026 metais pasaulis turėtų suvartoti mažiau naftos nei 2025 metais. Toks scenarijus būtų pirmas metinis paklausos kritimas nuo pandemijos laikotarpio, kai dalis ekonomikos buvo praktiškai sustojusi.

    Agentūra prognozuoja, kad 2026 metais pasaulinė naftos paklausa sumažės 1,6 mln. barelių per dieną. Lyginant su liepos mėnesio vertinimu, prognozė pabloginta dar 510 000 barelių per dieną.

    „Besitęsiantis Hormuzo sąsiaurio uždarymas ir aukštos degalų kainos toliau slopina naftos vartojimą“, – teigė IEA.

    Tuo metu OPEC laikosi priešingos krypties ir vis dar mato augimą, nors ir mažesnį nei anksčiau. Naujausioje organizacijos apžvalgoje 2026 metų paklausos augimo prognozė sumažinta iki 580 000 barelių per dieną, kai anksčiau buvo skaičiuojama 780 000.

    Skirtumas tarp IEA ir OPEC vertinimų šiemet siekia apie 2,2 mln. barelių per dieną. Tokia atotrūkio apimtis rinkose paprastai reiškia esminį nesutarimą dėl to, ar kainas labiau lems vartojimo silpnėjimas, ar fizinis naftos trūkumas ir logistika.

    Tiekimo įtampa išlieka

    IEA argumentaciją stiprina tiekimo rodikliai. Pasaulinė naftos gavyba liepą, agentūros duomenimis, paaugo 2,4 mln. barelių per dieną ir pasiekė 101,5 mln., tačiau vis dar buvo 6,3 mln. barelių per dieną mažesnė nei prieš metus.

    Persijos įlankos regione dalis gavybos, IEA vertinimu, tebebuvo sustabdyta, o išpuoliai prieš tanklaivius ir infrastruktūrą padidino riziką visoje tiekimo grandinėje. Dėl to eksportas iš regiono mažėjo, o fizinių krovinių srautai tapo sunkiau prognozuojami.

    Agentūra pabrėžia, kad kai susiaurėja patikimų maršrutų pasirinkimas ir brangsta draudimas, į rinką greitai persiduoda vadinamoji rizikos premija. Tokiose situacijose kainas gali kelti ne vien realus trūkumas, bet ir išaugusios transportavimo sąnaudos bei atsargų kaupimas.

    IEA taip pat nurodo, kad stebimos pasaulinės atsargos liepą sumažėjo 69 mln. barelių ir siekė kiek mažiau nei 7,9 mlrd. barelių. Nuo karo pradžios atsargos, agentūros skaičiavimu, sumenko 410 mln. barelių, o tai didina jautrumą bet kokiems naujiems sutrikimams.

    2027 metams prognozės suartėja

    Nors 2026 metų vertinimai išsiskiria, dėl 2027 metų abi institucijos netikėtai priartėjo. OPEC prognozuoja, kad 2027 metais paklausa augs 2,2 mln. barelių per dieną, o IEA – 2,4 mln.

    IEA logika remiasi prielaida, kad didžioji dalis dabartinio smūgio yra labiau susijusi su blokada ir fizinių srautų ribojimu, o ne su ilgalaikiu vartojimo nykimu. Kitaip tariant, agentūra mato ne tiek išnykusią paklausą, kiek naftą, kuri negali pasiekti pirkėjų, todėl atsigavus logistikai galimas ryškesnis šuolis.

    OPEC tradiciškai akcentuoja, kad vartojimas išlieka atsparesnis nei teigia Vakarų prognozuotojai, o didžiausia problema yra tiekimo pusėje. Toks požiūrių skirtumas ypač svarbus investuotojams ir politikos formuotojams, nes nuo jo priklauso tiek kainų scenarijai, tiek sprendimai dėl strateginių atsargų ar alternatyvių energijos šaltinių plėtros tempo.

    Rinkos dalyviams artimiausiu metu kritiškai svarbūs bus signalai dėl jūrinių maršrutų saugumo ir galimų susitarimų, kurie leistų atkurti stabilų tranzitą. Kol Hormuzo sąsiaurio rizika išlieka, didesni kainų svyravimai ir atsargų kaupimo banga išlieka reali tikimybė.

  • Trumpas tvirtina, kad JAV kontroliuoja Hormūzo sąsiaurį: Iranas kalba apie muitus laivams

    Trumpas tvirtina, kad JAV kontroliuoja Hormūzo sąsiaurį: Iranas kalba apie muitus laivams

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos šiuo metu kontroliuoja strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį ir ketina išlaikyti šią kontrolę. Jis teigė, kad JAV karinis jūrų laivynas vykdo griežtą blokadą, kuri esą riboja Irano galimybes veikti regione.

    „Jungtinės Valstijos visiškai kontroliuoja Hormūzo sąsiaurį. Manau, kad mes jį išlaikysime“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Iranas tokius pareiškimus atmeta ir tvirtina, kad praktiškai kontroliuoja reikšmingą vandens kelio dalį. Teheranas taip pat signalizuoja apie ketinimą įvesti rinkliavas laivams, kurie naudojasi šiuo maršrutu, argumentuodamas tai atsaku į JAV pradėtus karinius veiksmus prieš Iraną.

    Kas svarbu pasaulio prekybai

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio jūrinių „butelio kakliukų“, per kurį keliauja didelė dalis Persijos įlankos naftos ir suskystintų gamtinių dujų krovinių. Bet koks ilgalaikis sutrikimas šioje atkarpoje paprastai iš karto padidina rizikos premiją energijos rinkose ir kelia transportavimo bei draudimo kaštus.

    Pastaraisiais mėnesiais įtampa regione augo dėl abipusių smūgių ir grasinimų, o laivybos bendrovės vis dažniau ieško alternatyvių maršrutų arba stiprina saugumo priemones. Analitikai atkreipia dėmesį, kad net riboti incidentai sąsiauryje gali sukelti grandininę reakciją tiekimo grandinėse ir paveikti kainas Europoje bei Azijoje.

    Blokada ir derybų šešėlis

    Pasak publikacijoje minimų šaltinių, JAV ir Izraelio pajėgos tęsia intensyvius smūgius prieš Irano karinius taikinius, o Iranas atsako raketų atakomis prieš JAV objektus regione ir sąjungininkų infrastruktūrą. Teigiama, kad vienas veiksmingiausių Irano svertų tapo spaudimas laivybai Hormūzo sąsiauryje, keliantis įtampą pasaulio ekonomikai.

    Tuo pat metu Vašingtonas siunčia signalus, kad gali sutelkti dėmesį į Irano uostų blokavimą ir mažesnio intensyvumo strategiją, siekiant išlaikyti spaudimą neplečiant konflikto masto. Politinis kontekstas JAV taip pat svarbus: artėjant vidurio kadencijos rinkimams, bet kokie pokyčiai energijos kainose ir geopolitinėje rizikoje gali tapti vidaus politikos veiksniu.

    Ką gali reikšti Irano rinkliavos

    Idėja įvesti rinkliavų sistemą laivams, plaukiantiems per sąsiaurį, reikštų papildomą kaštų sluoksnį tiekėjams ir vežėjams, kuris galėtų atsispindėti galutinėse energijos ir prekių kainose. Teisiškai ir praktiškai toks sprendimas susidurtų su tarptautinės jūrų teisės, laisvos laivybos principų ir karinės eskalacijos rizikomis.

    Kol kas neaišku, ar Teheranas ketina rinkliavas įgyvendinti realiai, ar tai pirmiausia spaudimo priemonė deryboms ir karinei deeskalacijai. Tačiau rinkos dalyviai paprastai reaguoja į patį neapibrėžtumą, todėl nauji griežtesni pareiškimai iš Vašingtono ir Teherano gali kelti įtampą jau artimiausiomis savaitėmis.

  • Rinkos sulaikiusios kvapą: nafta ir auksas brangsta, investuotojai laukia JAV infliacijos

    Rinkos sulaikiusios kvapą: nafta ir auksas brangsta, investuotojai laukia JAV infliacijos

    Nafta brangsta dėl geopolitikos

    Trečiadienį pasaulio biržose nuotaikos išliko nevienodos: dalis Azijos indeksų kilo, o Volstritas atsitraukė nuo neseniai pasiektų rekordų. Investuotojų dėmesį prikaustė brangstanti nafta ir artėjantys JAV infliacijos duomenys, galintys pakeisti palūkanų normų lūkesčius.

    Brent rūšies naftos kaina ankstyvoje prekyboje pakilo apie 0,9 proc. iki maždaug 78 eurų už barelį, o JAV etaloninė WTI nafta brango iki maždaug 73 eurų. Energetikos rinkoje įtampą palaiko neramumai aplink svarbiausius jūrų kelius ir derybų dėl karo su Iranu pabaigos neapibrėžtumas.

    Pastaraisiais mėnesiais naftos kainos buvo ypač svyruojančios, nes prekybininkai vertina tiekimo trikdžių riziką. Po smūgių Irano objektams ir išaugus įtampai regione buvo fiksuojami dideli kainų šuoliai, o rinkos jautriai reaguoja į bet kokias užuominas apie Hormūzo sąsiaurio pralaidumą.

    Auksas ir sidabras grįžta į dėmesio centrą

    Brango ir taurieji metalai, kurie neramiais laikotarpiais dažnai laikomi saugesne užuovėja. Aukso kaina pakilo apie 0,8 proc. iki maždaug 3 800 eurų už trojos unciją, o sidabras ūgtelėjo maždaug 1 proc. iki apie 56 eurų už unciją.

    Tokią kryptį paprastai sustiprina dvi jėgos: geopolitinė rizika ir palūkanų normų lūkesčiai. Jei rinkos ima tikėti, kad palūkanos ateityje gali mažėti, taurieji metalai tampa patrauklesni, nes mažėja alternatyvios investicijų grąžos spaudimas.

    Infliacijos duomenys gali pakeisti scenarijų

    JAV skelbiami mėnesio infliacijos rodikliai laikomi vienu svarbiausių signalų, į kuriuos reaguoja finansų rinkos. Ekonomistai prognozuoja, kad metinė infliacija liepą galėjo sumažėti iki 3,4 proc. nuo 3,5 proc. birželį, tačiau net ir nedidelis nukrypimas gali išjudinti obligacijų pajamingumus ir akcijų kainas.

    Vėsesnė infliacija paprastai mažina spaudimą JAV centriniam bankui griežtinti pinigų politiką, tačiau brangi energija veikia priešinga kryptimi, nes didina transporto ir gamybos sąnaudas. Dėl šios priežasties naftos šuoliai dažnai persiduoda ir į platesnius infliacijos lūkesčius.

    Pastaruoju metu JAV iždo obligacijų pajamingumai kilo, o tai didina skolinimosi kainą tiek verslui, tiek gyventojams. Kartu tai kelia spaudimą akcijų rinkoms, nes didesnės palūkanos paprastai mažina įmonių vertinimus ir investuotojų norą rizikuoti.

    Azijoje išsiskyrė lustų gamintojai

    JAV akcijų indeksai antradienį smuktelėjo: S&P 500 krito apie 0,3 proc., Dow Jones taip pat leidosi maždaug 0,3 proc., o Nasdaq sumažėjo apie 0,6 proc. Tai buvo dar vienas atsitraukimas po visų laikų aukštumų, pasiektų praėjusią savaitę.

    Azijoje vaizdas buvo margesnis: Tokijo Nikkei 225 kilo apie 0,6 proc., o Pietų Korėjos Kospi šoktelėjo daugiau nei 4 proc., rinkai atnaujinus pirkimus puslaidininkių sektoriuje. „Samsung Electronics“ akcijos brango apie 7,7 proc., o „SK Hynix“ kilo apie 7,1 proc.

    Kinijoje Šanchajaus indeksas augo nedaug, o Honkongo Hang Seng smuko apie 1,2 proc., atspindėdamas regiono investuotojų atsargumą. Tuo metu Australijos S&P/ASX 200 krito apie 0,6 proc., prisidėdamas prie bendro mišraus pasaulio rinkų fono.

  • JAV infliacija sulėtėjo iki 3,4 proc.: „Fed“ sprendimas rugsėjį balansuoja ant ašmenų

    JAV infliacija sulėtėjo iki 3,4 proc.: „Fed“ sprendimas rugsėjį balansuoja ant ašmenų

    JAV infliacija liepą sulėtėjo antrą mėnesį iš eilės: vartotojų kainos per metus pakilo 3,4 proc., palyginti su 3,5 proc. birželį. Tokius duomenis paskelbė JAV darbo statistikos biuras, o rodiklis sutapo su ekonomistų prognozėmis.

    Mėnesinis kainų pokytis siekė 0,1 proc. po birželį fiksuoto 0,4 proc. kritimo. Bazinė infliacija, neįtraukianti maisto ir energijos kainų, liepą augo 0,2 proc., o metinis bazinis rodiklis sumažėjo iki 2,5 proc. nuo 2,6 proc. mėnesiu anksčiau.

    Rinkoms tokie skaičiai tapo dar vienu ženklu, kad kainų spaudimas slopsta, tačiau nepakankamai ryškiai, kad būtų galima užtikrintai prognozuoti kito mėnesio sprendimus. Investuotojų lūkesčiai dėl rugsėjo sprendimo išliko pasidaliję, nes infliacijos trajektorija pernelyg priklauso nuo energijos ir darbo rinkos dinamikos.

    Rugsėjo sprendimą temdo nesutarimai

    Federalinis rezervų bankas liepos 29 dieną paliko bazines palūkanas 3,50–3,75 proc. intervale. Tai buvo penktas iš eilės sprendimas nekeisti normų, tačiau keli regioninių bankų vadovai balsavo už didinimą, parodydami, kad institucijos viduje vieningos krypties nėra.

    Fed vadovas Kevinas Warshas pastaruoju metu akcentuoja kainų stabilumo tikslą ir kartoja, kad centrinis bankas neatsisakys kovos su infliacija, jei duomenys vėl pablogėtų.

    Fed sprendimus komplikuoja ir antroji mandato dalis – užimtumas. Naujausi darbo rinkos signalai rodo silpnėjimą: liepą ekonomika neteko apie 23 000 darbo vietų, nors rinkos tikėjosi augimo, o nedarbo lygis siekė 4,1 proc., priartėdamas prie ribos, kurią dalis ekonomistų laiko artima pilnam užimtumui.

    Naftos veiksnys gali grąžinti kainų spaudimą

    Didžiausia rizika infliacijos mažėjimui išlieka energijos kainos. Įtampa Persijos įlankoje ir sutrikęs judėjimas Hormūzo sąsiauryje riboja naftos tiekimo grandines, todėl rinkoje išlieka kainų priemoka.

    Pastarosiomis dienomis „Brent“ nafta brango maždaug 5 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo liepos pabaigos, o nuo ankstyvo liepos dugno pakilo maždaug ketvirtadaliu. Analitikų vertinimu, brangesni degalai gali greitai persiduoti į transporto, aviacijos ir dalies vartojimo prekių kainas.

    Šis infliacijos pranešimas nėra paskutinis prieš rugsėjį: artimiausiomis dienomis laukiami gamintojų kainų, mažmeninės prekybos ir vartotojų nuotaikų duomenys. Iki kito Fed posėdžio dar bus paskelbtas ir naujas darbo rinkos bei infliacijos rodiklių rinkinys, todėl sprendimas dėl palūkanų gali keistis iki pat paskutinės minutės.

  • Naftos kainos šauna aukštyn: Trumpas Irano reparacijoms pateikė atsakomąjį ultimatumą

    Naftos kainos šauna aukštyn: Trumpas Irano reparacijoms pateikė atsakomąjį ultimatumą

    Naftos kainos ir JAV valstybės obligacijų pajamingumai antradienį kilo, rinkoms įvertinus paaštrėjusią įtampą tarp JAV ir Irano. Investuotojai reagavo į signalus, kad susitarimas dėl Hormūzo sąsiaurio atvėrimo artimiausiu metu gali būti dar labiau atidėtas.

    Situaciją pakurstė JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai, kuriais jis atsakė į Teherano reikalavimus atlyginti žalą už kelis mėnesius trukusius smūgius. Pasak rinkų dalyvių, tokia retorika didina geopolitinę riziką ir kelia naują spaudimą energijos išteklių kainoms.

    Rinkos bijo ilgesnės krizės

    JAV prezidentas nurodė derybininkams siekti kompensacijų už amerikiečių žūtis ir sužeidimus išpuoliuose, kuriuos Vašingtonas sieja su Teheranu, įskaitant 2000 metais įvykdytą USS Cole sprogdinimą. Vėliau jis išplėtė reikalavimų apimtį, kalbėdamas apie žalą regione.

    „Iranas turėtų sumokėti už žalą ir mirtis, kurias, mano vertinimu, patyrė žmonės Libane, Sirijoje, Jemene ir Gazos Ruože“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Teheranas savo ruožtu tvirtina, kad Hormūzo sąsiauris liks uždarytas tol, kol JAV neatsisakys jūrinės blokados, nesušvelnins sankcijų ir neatšaldys įšaldyto Irano turto. Dėl šios aklavietės didėja rizika, kad naftos tiekimas iš Persijos įlankos išliks trikdomas ilgiau, nei tikėtasi.

    Obligacijų pajamingumai kyla kartu

    Brent rūšies nafta prekiavosi apie 78 eurus už barelį, o WTI apie 73 eurus, abi kainos per dieną pakilo maždaug 2,5 proc. Tokie svyravimai įprastai atspindi rizikos premiją, kuri atsiranda, kai kyla grėsmė vienam svarbiausių pasaulio naftos gabenimo koridorių.

    JAV obligacijų rinkoje pajamingumai taip pat augo, nes investuotojai mažino vyriausybės vertybinių popierių pozicijas. Logika paprasta: brangesnė energija gali išlaikyti aukštesnę infliaciją, o tai stiprina argumentą dėl griežtesnės pinigų politikos ir didesnių palūkanų ilgesniam laikui.

    Rinkos taip pat laukia naujausių JAV infliacijos duomenų, kurie gali pakeisti lūkesčius dėl Federalinio rezervo sprendimų. Jei energijos kainų šuolis persiduos į platesnį kainų krepšelį, palūkanų normų mažinimo scenarijus gali būti atidėtas.

    Hormūzas: pareiškimai ir realybė

    Donaldas Trumpas viešai teigė, kad JAV esą visiškai kontroliuoja Hormūzo sąsiaurį, o karinės pajėgos užtikrina saugų laivybos kelią. Tačiau laivybos stebėsenos duomenys rodo, kad realus srautas tebėra smarkiai sumažėjęs.

    Remiantis Kpler informacija, patvirtintų perplaukimų skaičius pastaruoju metu siekė 6–11 laivų per dieną, kai iki konflikto įprastai fiksuota apie 130–140 perplaukimų. Tai reiškia, kad prekybinė laivyba tebėra tik nedidelė dalis įprastų apimčių, o bet koks naujas eskalacijos signalas rinkoms tampa katalizatoriumi.

    Analitikai pabrėžia, kad Hormūzo sąsiauris yra kritinis globalios energetikos taškas, todėl net ir trumpalaikiai sutrikimai dažnai sukelia grandininę reakciją: brangsta nafta, didėja infliacijos rizika, o kartu koreguojasi obligacijų ir akcijų rinkų lūkesčiai.

  • Naftos kainos šauna į viršų: rinkos nerimsta dėl JAV ir Irano derybų Hormūzo sąsiauryje

    Naftos kainos šauna į viršų: rinkos nerimsta dėl JAV ir Irano derybų Hormūzo sąsiauryje

    Pirmadienio rytą naftos kainos kilo, rinkoms vertinant prieštaringus signalus iš JAV ir Irano. Prekiautojai baiminasi, kad susitarimas dėl saugaus laivybos atnaujinimo Hormūzo sąsiauryje gali užtrukti ilgiau, nei tikėtasi.

    Tarptautinis etalonas „Brent“ pabrango iki maždaug 77 eurų už barelį, o JAV „West Texas Intermediate“ pakilo iki maždaug 72 eurų už barelį. Kainų šuolį daugiausia kursto geopolitinė rizika, kuri naftos rinkoje greitai persiduoda į ateities sandorių kainas.

    Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus?

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos arterijų, per kurį praplaukia reikšminga dalis tarptautinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų prekybos. Dėl to bet kokie trikdžiai šiame maršrute gali akimirksniu paveikti tiekimo lūkesčius ir kainodarą biržose.

    Pastaruoju metu būtent atakos ir įtampa sąsiauryje tapo viena priežasčių, kodėl anksčiau pasiektos paliaubos žlugo, o tarpininkai ragina grįžti prie vėliau sutarto memorandumo, numatančio kelią į derybas. Rinkos dalyviai tokius dokumentus vertina kaip signalą, ar tiekimo rizika mažės, ar priešingai – didės.

    Irano reikalavimai ir Vašingtono atsakas

    Iranas skelbia sieksiantis išlaikyti kontrolę vandens kelyje ir kelia sąlygas, susijusias su karo veiksmų nutraukimu, sankcijų panaikinimu, įšaldyto turto grąžinimu bei kompensacijomis už žalą. Valstybinė žiniasklaida taip pat mini ankstesnę idėją apie didelį atstatymo fondą, kurio dydis įvardijamas kaip 300 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 275 mlrd. eurų.

    Irano Revoliucinė gvardija sekmadienį pareiškė, kad sąsiauris jiems šiuo metu yra ne vien laivybos kelias, o karo veiksmų zona, todėl blokados atlaisvinimas siejamas su visų reikalavimų įgyvendinimu. Tokia pozicija rinkose paprastai didina vadinamąją rizikos premiją, kuri įskaičiuojama į naftos kainą.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu teigė, kad situacija sprendžiama ramiai ir derybos vyksta tik iš dalies, o Vašingtonas stebi Irano ekonominę padėtį. Pasak jo, procesas primena šachmatų partiją ir, jo vertinimu, galiausiai viskas turėtų išsispręsti.

    Ką tai reiškia vartotojams ir verslui?

    Naftos kainų pokyčiai dažnai persiduoda į degalų kainas, transporto ir logistikos sąnaudas bei infliacijos lūkesčius, nors poveikis paprastai pasireiškia su kelių savaičių ar mėnesių vėlavimu. Europa, kuri didelę dalį energijos importuoja, yra ypač jautri staigiems geopolitiniams šokams.

    Artimiausiu metu rinkos tikėtina išliks nervingos: kainas lems naujienos apie derybų eigą, realūs laivybos sutrikimai ir tai, ar bus rastas mechanizmas, leidžiantis sumažinti konfrontacijos riziką. Investuotojai taip pat stebės, ar energijos tiekimo grandinėms nebus taikomi nauji apribojimai.

  • BP dvigubino ketvirčio pelną ir tęsia turto išpardavimą: 580 degalinių Lenkijoje arčiau pardavimo

    Britų energetikos koncernas BP paskelbė 2026 metų antrojo ketvirčio rezultatus: konsoliduotas grynasis pelnas pasiekė apie 5,0 mlrd. eurų ir buvo maždaug dvigubai didesnis nei prieš metus. Rodiklis taip pat viršijo rinkos lūkesčius, o bendrovė pabrėžė, kad šiuo laikotarpiu didelę reikšmę turėjo aukštesnės naftos kainos.

    Balandžio–birželio mėnesiais BP skelbė išgavusi apie 2,2 mln. barelių naftos ekvivalento per parą, o apimtys buvo mažesnės nei planuota. Vis dėlto grynųjų pinigų srautams palankiau suveikė kainų aplinka, kuri rėmė pelningumą ir suteikė daugiau erdvės skolai mažinti.

    „Pastarieji rezultatai patvirtino mūsų strategiją: supaprastinti turto portfelį, griežtai valdyti investicinius projektus, kelti veiklos efektyvumą ir stiprinti balansą“, – sakė BP vadovė Meg O’Neill.

    Turto pardavimai ir krypties korekcijos

    BP tęsia dezinvesticijas, siekdama atsisakyti, jos vertinimu, nebūtinų aktyvų ir sutelkti kapitalą į didesnę grąžą generuojančias veiklas. Pastaraisiais ketvirčiais bendrovė pardavinėjo įvairų turtą Europoje ir kitur, įskaitant dalį mažmeninės prekybos bei perdirbimo aktyvų.

    Vienas ryškiausių signalų investuotojams buvo sprendimai dėl žalesnės energetikos aktyvų: bendrovė mažina ekspoziciją daliai projektų ir nukreipia lėšas finansiniam stabilumui bei tradicinės energetikos investicijoms. Energetikos rinkoje tai vertinama kaip platesnės tendencijos dalis, kai didieji koncernai, augant kapitalo kainai, daugiau dėmesio skiria grynųjų pinigų srautams ir disciplina paremtiems projektams.

    Kiek reali degalinių Lenkijoje pardavimo perspektyva?

    Rinkoje vis dažniau svarstoma, kad BP mažmeninis tinklas Lenkijoje gali atsidurti tarp parduodamų aktyvų, nors oficialus sprendimas dėl konkretaus sandorio viešai nepatvirtintas. Bendrovė šalyje valdo apie 580 degalinių, dalis jų veikia pagal franšizės modelį, todėl galimo sandorio struktūra galėtų būti mišri.

    Toks scenarijus atitiktų BP tikslą iki metų pabaigos reikšmingai padidinti įplaukas iš turto pardavimų ir priartėti prie ambicingesnio kelių metų dezinvesticijų plano. Potencialių pirkėjų interesas, jei procesas būtų pradėtas, greičiausiai priklausytų nuo degalinių pelningumo, nuomos ir logistikos sutarčių, taip pat nuo konkurencinės aplinkos Lenkijos mažmeninėje degalų rinkoje.

    Daugiau investicijų ir dėmesio skolai

    BP nurodė, kad 2026 metais didina kapitalo investicijas, o dalį lėšų planuoja nukreipti į naftos ir dujų gavybą. Kartu bendrovė akcentuoja skolos mažinimą, kuris didiesiems energetikos koncernams išlieka vienu svarbiausių prioritetų, ypač esant nepastovioms žaliavų kainoms.

    Analitikai pabrėžia, kad tolesnius sprendimus dėl mažmeninių tinklų Europoje lems ne tik naftos kainos, bet ir reguliavimo kryptis, vartojimo pokyčiai bei investicijų poreikis infrastruktūrai. Dėl to BP strategijos ašis artimiausiais ketvirčiais greičiausiai išliks ta pati: parduoti tai, kas nelaikoma branduoliu, ir stiprinti veiklos pinigų srautus.

  • Nafta šoktelėjo po kritimo: rinkas purto JAV ir Japonijos žingsnis, investuotojai skaičiuoja rizikas

    Nafta šoktelėjo po kritimo: rinkas purto JAV ir Japonijos žingsnis, investuotojai skaičiuoja rizikas

    Naftos kainos antradienį vėl kilo po staigesnio kritimo, o pasaulio akcijų rinkose vyravo mišrios nuotaikos. Investuotojai vienu metu vertino įmonių finansinių rezultatų sezoną, geopolitines rizikas ir tai, kaip naftos svyravimai gali paveikti infliaciją bei centrinių bankų sprendimus.

    Azijos prekybos metu JAV etaloninė nafta pabrango iki maždaug 70 eurų už barelį, o „Brent“ rūšies nafta kilo iki maždaug 73 eurų už barelį. Dieną anksčiau kainos buvo kritusios daugiau nei 5 proc., rinkai sureagavus į signalus dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose mažėjimo.

    Pastarosiomis savaitėmis naftos rinkoje vyravo itin dideli svyravimai, nes investuotojai vertino tiek karo Irane riziką, tiek galimus tiekimo sutrikimus Persijos įlankoje. Tokios bangos trumpuoju laikotarpiu kelia neapibrėžtumą ir transporto, ir pramonės įmonėms, o vartotojams gali atsiliepti degalų kainomis.

    Valiutų rinką sujudino intervencija

    Rinkų dėmesį taip pat traukė praėjusią savaitę minimų bendrų JAV ir Japonijos veiksmų poveikis valiutų rinkai. Japonijos jena buvo spaudžiama silpnėjimo, o doleris išliko stiprus, todėl investuotojai stebėjo, ar intervencijos gali pakeisti ilgalaikę kryptį.

    Analitikai atkreipė dėmesį, kad vienkartiniai veiksmai paprastai neišsprendžia pagrindinių priežasčių, tokių kaip infliacijos skirtumai, palūkanų normų lygiai ir ekonomikos augimo perspektyvos. Vis dėlto signalas apie galimus tolesnius žingsnius gali trumpam sumažinti spekuliacinį spaudimą.

    „JAV palaikoma operacija turi gerokai didesnį signalinį svorį nei Tokijo veiksmai vieni, tačiau JAV indėlis greičiausiai bus riboto masto“, – teigiama „Fitch Solutions“ padalinio BMI komentare.

    Akcijų rinkose – skirtingos kryptys

    Europoje pagrindiniai indeksai prekybos pradžioje kilo nežymiai, o Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono biržose kryptys išsiskyrė. Dalį rinkų spaudė technologijų sektoriaus svyravimai, ypač susiję su puslaidininkių bendrovėmis.

    Puslaidininkių akcijos pastaruoju metu išlieka jautrios lūkesčiams dėl DI bumą aptarnaujančių pajamų tvarumo. Investuotojai vertina, ar spartus duomenų centrų ir skaičiavimo galios poreikio augimas išliks toks pat intensyvus, kai įmonės perskaičiuoja investicijas ir kaštus.

    Volstrito ralis ir obligacijų pajamingumas

    JAV rinkose pirmadienį fiksuotas ryškus atšokimas: akcijos brango, o tai siejama su atpigusia nafta ir kiek mažesnėmis infliacijos baimėmis. „Dow Jones“ pasiekė naują rekordą, „S&P 500“ priartėjo prie aukščiausio lygio, o technologijų indeksas „Nasdaq“ augo sparčiausiai.

    Tuo pat metu JAV 10 metų obligacijų pajamingumas mažėjo, bet išliko aukštame lygyje, palyginti su laikotarpiu iki karo Irane. Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad investuotojai vis dar reikalauja didesnės grąžos už riziką, kol neaiškios infliacijos ir geopolitikos perspektyvos.

    Artimiausiomis dienomis rinkų toną gali keisti nauji įmonių rezultatai, duomenys apie infliaciją ir užuominos dėl centrinių bankų politikos. Naftos kainų dinamika išliks vienu svarbiausių veiksnių, nes ji tiesiogiai veikia tiek verslo sąnaudas, tiek vartotojų lūkesčius.