CP v2

Tag: Naftos kainos

  • „TotalEnergies“ atveria pinigų kranelį: milžiniški akcijų supirkimai ir dividendai iki 2030

    „TotalEnergies“ atveria pinigų kranelį: milžiniški akcijų supirkimai ir dividendai iki 2030

    Prancūzijos energetikos grupė „TotalEnergies“ pranešė didinanti grąžą investuotojams: valdyba patvirtino reikšmingai didesnę savų akcijų supirkimo programą ir ambicingesnę dividendų augimo politiką. Sprendimai paskelbti įmonei pristatant strategiją Niujorke, o rinkos reakcija buvo teigiama.

    Įmonė nurodė, kad 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį planuoja supirkti savų akcijų maždaug už 2,2 milijardo eurų. Palyginimui, 2026 metų trečiajam ketvirčiui buvo autorizuota apie 1,3 milijardo eurų vertės supirkimų programa.

    Taip pat paskelbta, kad 2027 metų pirmąjį ketvirtį supirkimai galėtų siekti nuo maždaug 1,7 iki 2,2 milijardo eurų. Bendrovė šį žingsnį grindžia dideliu pinigų srautų generavimu ir gerėjančiais finansiniais rodikliais.

    Dividendų pažadas iki 2030

    „TotalEnergies“ valdyba patvirtino politiką 2026–2030 finansiniais metais dividendus didinti daugiau kaip 5 proc. kasmet. Bendrovė taip pat pakartojo siekį akcininkams grąžinti ne mažiau kaip 40 proc. pinigų srauto.

    Įmonė prognozuoja, kad skolos lygį atspindintis rodiklis metų pabaigoje galėtų nukristi žemiau 10 proc., kai birželio pabaigoje jis siekė 13,1 proc. Mažėjantis įsiskolinimas didina lankstumą finansuoti ir investicijas, ir grąžą akcininkams.

    Naftos kainų įtaka rezultatams

    Stipresni išmokėjimai paskelbti tuo metu, kai aukštesnės naftos kainos didina didžiųjų naftos ir dujų bendrovių pelningumą. „TotalEnergies“ nurodė, kad antrąjį ketvirtį „Brent“ vidutinė kaina siekė apie 90 eurų už barelį, o pakoreguotas grynasis pelnas sudarė maždaug 5,2 milijardo eurų.

    Po naujienų apie supirkimus ir dividendus bendrovės akcijos prekybos metu buvo pakilusios apie 2 proc., lyginant su ankstesnės prekybos dienos uždarymu. Analitikai dažnai vertina supirkimus kaip signalą, kad įmonė mano, jog jos akcijos yra patraukliai įvertintos, o dividendų politika mažina neapibrėžtumą ilgesniam laikotarpiui.

    Augimo planai: nuo naftos iki elektros

    Bendrovė teigia planuojanti iki 2030 metų energijos gavybą ir gamybą, apimančią naftą, dujas ir elektrą, auginti vidutiniškai apie 4 proc. per metus. Naftos ir dujų gavyba 2025–2030 metais, kaip skelbiama, turėtų didėti daugiau kaip 3 proc. per metus.

    „TotalEnergies“ taip pat pristatė tikslą didinti elektros gamybą daugiau kaip 20 proc. per metus ir iki 2030 metų pasiekti 100–120 teravatvalandžių. Integruotos energetikos padalinys, apimantis atsinaujinančią energetiką ir elektros verslą, šiemet turėtų pasiekti pinigų srautų lūžio tašką, o teigiamą laisvą pinigų srautą generuoti nuo 2027 metų.

    Investicijų plane nurodoma, kad 2027–2032 metais grynosios investicijos galėtų siekti apie 12,3–14,9 milijardo eurų per metus. Įmonė taip pat pakartojo tikslą iki 2030 metų, lyginant su 2015 metais, perpus sumažinti tiesiogines ir su energija susijusias emisijas iš naftos ir dujų veiklos.

    Strategijoje pabrėžiama, kad projektų portfelis Afrikoje ir Azijoje, kartu su esamomis atsargomis, turėtų leisti palaikyti maždaug 3 milijonų naftos ekvivalento barelių per dieną lygį iki 2035 metų. Tuo pat metu bendrovė signalizuoja siekį didinti elektrą portfelyje, kad ilgainiui ji sudarytų reikšmingesnę energijos mišinio dalį.

  • Naftos kainos šauna aukštyn: įtampa dėl Hormuzo sąsiaurio purto akcijas ir obligacijas

    Naftos kainos šauna aukštyn: įtampa dėl Hormuzo sąsiaurio purto akcijas ir obligacijas

    Antradienį tarptautinės naftos kainos kilo toliau, o rinkas papildomai sukrėtė augantys vyriausybių obligacijų pajamingumai. Investuotojai vertina didėjančią riziką, kad sutrikimai Artimuosiuose Rytuose vėl pakurstys infliaciją ir privers centrinius bankus ilgiau laikyti aukštas palūkanas.

    Didžiausias nerimo šaltinis išlieka derybos tarp JAV ir Irano bei neapibrėžtumas dėl Hormuzo sąsiaurio, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir naftos produktų dalis. Bet kokie trikdžiai šiame maršrute paprastai greitai persiduoda į degalų, transporto ir draudimo kaštus, o galiausiai ir į vartotojų kainas.

    „Kol nėra aiškaus susitarimo dėl laivybos saugumo Hormuzo sąsiauryje, nafta išliks jautri bet kokioms žinutėms iš derybų“, – sakė rinkų analitikai.

    „Brent“ rūšies nafta prekybos metu brango beveik 2 proc. ir perkopė 107 JAV dolerių už barelį ribą, o JAV WTI kilo apie 1,8 proc. iki daugiau nei 94 JAV dolerių. Perskaičiavus, tai atitinka maždaug 98 eurus už „Brent“ barelį ir apie 86 eurus už WTI barelį, jei taikomas apytikris 0,92 euro už JAV dolerį kursas.

    Naftos brangimas atgaivino infliacijos baimes ir sustiprino lūkesčius, kad JAV Federalinis rezervų bankas gali dar kartą kelti palūkanas. Dėl to rinkose fiksuotas ryškus obligacijų išpardavimas, kuris automatiškai kelia pajamingumus ir brangina skolinimąsi.

    JAV 10 metų iždo obligacijų pajamingumas buvo pakilęs virš 5,27 proc., pasiekdamas aukščiausią lygį per beveik du dešimtmečius. Dvejų metų JAV obligacijų pajamingumas taip pat šoktelėjo arti 5 proc., o Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas priartėjo prie 3,62 proc., aukščiausio lygio nuo 2009 metų vasaros.

    Brangesnis skolinimasis ir spaudimas akcijoms

    Obligacijų pajamingumai yra vienas svarbiausių orientyrų, nuo kurių priklauso paskolų kaina visoje ekonomikoje. Kylant pajamingumams, brangsta būsto paskolos, įmonių finansavimas ir valstybių skolinimasis, todėl augimo perspektyvos tampa trapesnės.

    Tuo pat metu didesnės palūkanos mažina akcijų patrauklumą, nes investuotojai gali gauti didesnę grąžą iš mažesnės rizikos instrumentų. Būtent todėl akcijų rinkos pastaruoju metu jautriai reaguoja į kiekvieną duomenų publikaciją apie infliaciją ir darbo rinką.

    Europoje prekybos pradžia buvo nevienareikšmė: „Euro Stoxx 50“ beveik nekito, o platesnis „Stoxx 600“ kiek kilo. Tuo metu Prancūzijos CAC 40 ir Vokietijos DAX indeksai smuko apie 0,5 proc., atspindėdami didesnį jautrumą palūkanų normų lūkesčiams.

    Azija ir centrinių bankų signalai

    Azijos biržose vyravo nuosaikesnės nuotaikos: Japonijos „Nikkei 225“ krito apie 1,3 proc., Pietų Korėjos „Kospi“ leidosi apie 0,9 proc., o Honkongo „Hang Seng“ smuko apie 0,6 proc. Investuotojai regione vertino ir pasaulinių palūkanų trajektoriją, ir energijos kainų poveikį importuojančioms ekonomikoms.

    Australijos centrinis bankas antradienį padidino bazinę palūkanų normą 0,25 procentinio punkto iki 4,6 proc., aukščiausio lygio per 15 metų. Bankas atkreipė dėmesį, kad brangstantys degalai kelia kainas plačiu mastu, o infliacijos spaudimas išlieka atkaklus.

    Investuotojai artimiausiomis dienomis laukia naujų JAV infliacijos ir užimtumo rodiklių, kurie gali nulemti tolimesnius Federalinio rezervų banko sprendimus. Jei duomenys patvirtins, kad kainų augimas vėl stiprėja, rinkose gali išlikti padidėjęs svyravimas tiek obligacijose, tiek akcijose, o energijos kainos gali dar labiau išauginti spaudimą vartotojų biudžetams.

  • Naftos kainos šoktelėjo: Trumpas atmetė Irano paliaubas, o rinkos vėl suka į paniką

    Naftos kainos šoktelėjo: Trumpas atmetė Irano paliaubas, o rinkos vėl suka į paniką

    Nafta brangsta, nerimas grįžta

    Pasaulinėse žaliavų rinkose naftos kainos šoktelėjo po žinios, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė Irano siūlymą dėl laikino paliaubų laikotarpio, kuris būtų leidęs atverti Hormūzo sąsiaurį. Investuotojai vėl pradėjo vertinti didesnę tiekimo sutrikimų ir naujos infliacijos bangos riziką.

    Tarptautinis etalonas „Brent“ Europos prekybos pradžioje kilo daugiau nei 3 proc., o barelio kaina perkopė 100 Jungtinių Valstijų dolerių ribą, tai yra apie 95 eurus. Kartu brango ir JAV etalonas WTI, o tai signalizavo, kad rinka kainuoja galimą pasiūlos trūkumą artimiausiomis savaitėmis.

    Hormūzo sąsiauris – kritinė grandis

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos taškų, nes juo keliauja reikšminga dalis Persijos įlankoje išgaunamos naftos ir dujų. Bet koks jo uždarymo grėsmės atsinaujinimas paprastai akimirksniu persiduoda į kainas, draudimo įmokas ir laivybos maršrutų kaštus.

    Prie įtampos prisideda ir rizikos Raudonojoje jūroje, kur pastaraisiais metais suaktyvėję išpuoliai prieš laivybą verčia laivus rinktis ilgesnius maršrutus. Tai didina logistikos išlaidas ir pristatymo laiką, o galiausiai prisideda prie brangesnių degalų bei prekių kainų vartotojams.

    Trumpo žinutė: atmetė, bet durų neužtrenkė

    Irano pasiūlymas, apie kurį viešai kalbėta tarptautinių susitikimų fone, numatė trumpą kovos veiksmų pristabdymą ir sąsiaurio atvėrimą. Mainais Teheranas siekė sąlygų, susijusių su sankcijų švelninimu ir įšaldytų aktyvų klausimu, o JAV pozicija kol kas išliko griežta.

    „Aš atmetu jų pasiūlymą“, – sakė Donaldas Trumpas žurnalistams.

    Tuo pat metu JAV prezidentas leido suprasti, kad derybiniai kanalai gali būti atnaujinti. Rinkos tokius signalus vertina dvejopai: viena vertus, tai viltis dėl kompromiso, kita vertus, neapibrėžtumas, kuris paprastai kelia kainų svyravimus.

    Akcijos ir obligacijos reagavo nevienodai

    Naftos brangimas sustiprino infliacijos baimes, todėl dalyje Europos biržų fiksuotas nuosaikus kritimas. Investuotojai skaičiuoja, kad ilgiau išsilaikant aukštoms energijos kainoms gali brangti transportas, gamyba ir maisto tiekimo grandinės, o tai didina spaudimą centrinėms bankų palūkanų normoms.

    Jungtinių Valstijų obligacijų pajamingumai išliko aukšti, o tai tradiciškai apsunkina akcijų rinkas, nes skolinimasis tampa brangesnis, o saugesni instrumentai tampa patrauklesni. Aukštų palūkanų aplinka ypač jautri energijos kainų šuoliams, nes jie gali atitolinti infliacijos mažėjimą.

    Analitikai pabrėžia, kad artimiausioms dienoms toną nustatys bet kokie signalai apie galimus pokalbius tarp Vašingtono ir Teherano, taip pat reali situacija laivybos maršrutuose. Kol neaiškumas išlieka, naftos kainos ir toliau gali smarkiau svyruoti, o kartu įsitempia ir platesnės finansų rinkos.

  • Trumpas atmeta Irano planą atverti Hormūzo sąsiaurį: kodėl Vašingtonas neskuba tartis

    Trumpas atmeta Irano planą atverti Hormūzo sąsiaurį: kodėl Vašingtonas neskuba tartis

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė Irano pasiūlymą per septynias dienas atnaujinti laivybą Hormūzo sąsiauryje. Šis jūrų kelias laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos ir prekybos „butelio kaklelių“, todėl bet kokie ribojimai greitai atsiliepia naftos kainoms ir draudimui.

    Kalbėdamas žurnalistams prie Baltųjų rūmų, Trumpas pareiškė, kad siūlomas susitarimas jam nepriimtinas. Jo teigimu, Teheranas siekia greito atvėrimo todėl, kad konflikte patiria spaudimą ir nori palankesnių derybinių sąlygų.

    Iranas savo ruožtu tvirtina galintis grąžinti „normalią jūrinę prekybą“ per savaitę, jei bus įvykdytos kelios sąlygos. Tarp jų įvardijamas JAV karinės jūrų kontrolės sušvelninimas Irano uostų kryptimi, sankcijų Irano naftos prekybai mažinimas ir paliaubos, apimančios platesnį regioną.

    „Aš atmetu jų sandorį“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi viešai teigė, kad sprendimas dabar priklauso Vašingtonui, o pagrindiniai žingsniai esą jau buvo aptarti ankstesniuose diplomatiniuose formatuose. Iranas taip pat siūlo atnaujinti derybas dėl branduolinės programos, jei būtų pritarta septynių dienų planui.

    „Jei JAV pusė rimtai nusiteikusi susitarti ir atverti Hormūzo sąsiaurį, viskas tam jau paruošta“, – sakė Abbasas Araghchi.

    Kas svarbu Hormūzo sąsiauryje

    Hormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Omāno įlanka ir toliau su Indijos vandenynu, o didelė dalis regiono naftos ir suskystintų gamtinių dujų eksporto tradiciškai keliauja būtent šiuo maršrutu. Dėl to kiekviena grėsmė laivybai čia laikoma ne tik regioniniu, bet ir pasauliniu ekonominiu rizikos veiksniu.

    Pastaraisiais metais augant įtampai tarp JAV ir Irano, o taip pat dėl platesnio nestabilumo Artimuosiuose Rytuose, rinka į bet kokias naujienas apie sąsiaurio blokavimą ar atvėrimą reaguoja itin jautriai. Praktikoje tai reiškia didesnes transportavimo, draudimo ir logistikos sąnaudas, kurios vėliau persiduoda ir vartotojams.

    Derybos, sankcijos ir rinkimų kalendorius

    Žiniasklaida, remdamasi JAV pareigūnais, skelbė, kad Vašingtonas skeptiškai vertina skubius terminus ir nenori daryti sprendimų, kurie būtų vertinami kaip nuolaidos mainais į trumpalaikį įtampos sumažinimą. Šiame fone svarbus ir JAV vidaus politikos kalendorius, nes Artimųjų Rytų politika dažnai tampa rinkėjų ir Kongreso ginčų objektu.

    Teheranas tuo pat metu bando pristatyti savo pasiūlymą kaip kelią greitai sumažinti karinę riziką ir grąžinti ekonominį stabilumą. Tačiau Irane matyti ir vidinių nesutarimų: dalis konservatyvių politikų viešai kritikuoja diplomatinius kontaktus su JAV ir reikalauja griežtesnės laikysenos.

    Iranui itin svarbus sankcijų klausimas, nes būtent apribojimai energijos išteklių eksportui daro tiesioginį poveikį biudžetui ir valiutos srautams. JAV savo ruožtu sieja sankcijų režimą su branduolinės programos ribojimais ir regioninio saugumo klausimais, todėl greitas kompromisas išlieka sudėtingas.

    Ką reikštų „septynių dienų“ scenarijus

    Pagal Irano logiką, pirmosios dienos būtų skirtos politiniam sprendimui ir praktiniams veiksmams, o laivybos atnaujinimas galėtų įvykti dar prieš prasidedant platesnėms deryboms dėl branduolinių klausimų. Tokia schema Teheranui leistų pirmiausia gauti apčiuopiamą ekonominę naudą, o tik po to pereiti prie sudėtingiausios darbotvarkės dalies.

    Vašingtonui toks modelis kelia riziką, kad atvėrus sąsiaurį ir sušvelninus spaudimą, derybiniai svertai susilpnėtų. Dėl šios priežasties JAV signalizuoja, kad kontaktai per tarpininkus tęsiasi, bet sprendimai nebus priimami skubotai.

  • Rinkos dreba: nafta šokinėja, JAV obligacijų pajamingumas kyla – ką tai reiškia Europai?

    Rinkos dreba: nafta šokinėja, JAV obligacijų pajamingumas kyla – ką tai reiškia Europai?

    Ketvirtadienio rytą Europos biržose vyravo atsargios nuotaikos: pagrindiniai indeksai daugiausia smuko, investuotojams vertinant staigius naftos kainų svyravimus ir išaugusią įtampą JAV obligacijų rinkoje. Didesni energijos išteklių kainų šuoliai ir brangstantis skolinimasis paprastai didina įmonių kaštus bei slopina rizikingesnių aktyvų paklausą.

    Vokietijos DAX, Prancūzijos CAC 40 ir euro zonos Euro Stoxx 50 ankstyvoje prekyboje judėjo žemyn. Rinkos dalyviai dažnai į tokią dieną žiūri ne kaip į pavienį svyravimą, o kaip į platesnį signalą, ar energetikos ir palūkanų veiksniai nepradės spausti ekonomikos augimo.

    Azija sureagavo nevienodai

    Azijos rinkose kryptys išsiskyrė: Japonijos akcijos kilo, daliai technologijų bendrovių sulaukus papildomo susidomėjimo dėl dirbtinio intelekto plėtros. Tuo metu Australijos rinka smuko, o Honkongo ir Šanchajaus indeksai taip pat traukėsi, investuotojams mažinant riziką jautresniuose regionuose.

    Tokie skirtumai dažnai rodo, kad kapitalas trumpuoju laikotarpiu ieško sektorių ir rinkų, kurios geriau atlaiko didesnių palūkanų aplinką. Technologijų segmentas gali kilti, jei investuotojai tikisi spartesnio produktyvumo augimo, tačiau bendras fonas išlieka trapus, kai brangsta skolinimasis.

    Naftos kainos ir geopolitika

    Energetikos rinkoje nafta pigo, bet kainos išlieka padidinto kintamumo zonoje. Rinkose išliko nerimas dėl konflikto su Iranu ir galimų trikdžių tiekimo grandinėse, nes bet koks ilgesnis nestabilumas Artimuosiuose Rytuose tradiciškai didina rizikos priemoką naftos kainoje.

    Brent rūšies nafta išlieka gerokai brangesnė nei iki konflikto su Iranu, o tai daro tiesioginę įtaką degalų ir logistikos kainoms. Europai tai svarbu ir dėl infliacijos: brangesnė energija gali sulėtinti kainų mažėjimą, o tai ilgina periodą, kai palūkanos išlieka aukštos.

    JAV obligacijos daro spaudimą akcijoms

    JAV akcijų rinkoje išvakarėse matytas nuosmukis, kurį pakurstė šoktelėjęs JAV 10 metų obligacijų pajamingumas. Kai pajamingumai kyla, investuotojai dažniau pervertina akcijų patrauklumą, nes didėja alternatyvi grąža iš saugesnių instrumentų ir brangsta finansavimas.

    JAV 10 metų obligacijų pajamingumas buvo pašokęs virš 5 proc., o tokie lygiai rinkai primena laikotarpius prieš pasaulinę finansų krizę. Pajamingumų kilimą dažniausiai maitina keli veiksniai: lūkesčiai dėl infliacijos, didesni valstybės skolinimosi poreikiai ir investuotojų reikalaujama didesnė kompensacija už riziką.

    Infliacijos tema sustiprėjo po duomenų, kurie rodė spartesnį JAV verslo aktyvumą. Federalinio rezervo atstovai yra signalizavę, kad norint grįžti prie 2 proc. infliacijos tikslo gali prireikti ir papildomo pinigų politikos griežtinimo, todėl rinkos jautriai reaguoja į kiekvieną stipresnį makroekonominį rodiklį.

    Valiutų rinkose doleris prieš jeną šiek tiek silpnėjo, o euras prieš dolerį beveik nekito. Japonijai, kaip didelei naftos importuotojai, brangi energija ir silpnesnė nacionalinė valiuta reiškia papildomą spaudimą, o tai gali daryti įtaką ir centrinio banko sprendimų lūkesčiams.

  • Naftos kainos kyla: „Fitch“ kelia 2027 metų prognozes, bet perspėja dėl geopolitinės rizikos

    Prognozės pakeltos, bet neapibrėžtumas išlieka

    Reitingų agentūra „Fitch“ atnaujino 2027 metais prognozuojamas vidutines metines naftos kainas, nurodydama, kad rinkos lūkesčius vis labiau veikia geopolitika. Agentūros vertinimu, „Brent“ vidutinė kaina 2027 metais galėtų siekti apie 63 eurus už barelį, o WTI – apie 59 eurus už barelį.

    Prognozės buvo pakeltos, nes, pasak analitikų, užsitęsusios įtampos ir tiekimo ribojimai didina kainų premiją. Vis dėlto „Fitch“ pabrėžia, kad bet kokios prielaidos dėl ateities kainų yra itin jautrios įvykiams tarptautinėje arenoje.

    Kas šiuo metu stumia kainas aukštyn

    „Fitch“ vertinime išskiriami keli veiksniai, kurie trumpuoju laikotarpiu palaiko aukštesnes kainas – nuo regioninių konfliktų rizikos iki eksporto sutrikimų ir logistikos grandinių pažeidžiamumo. Tarp svarbiausių temų – tiekimo srautai iš Rusijos ir galimi ribojimai, atsirandantys dėl infrastruktūros pažeidimų bei saugumo incidentų.

    Agentūra taip pat akcentuoja, kad naftos rinka greitai reaguoja į bet kokius signalus apie pasiūlos mažėjimą, o kainų svyravimai didėja, kai rinkoje sustiprėja spekuliaciniai lūkesčiai. Dėl to kainos gali judėti greičiau nei keičiasi fundamentiniai rodikliai.

    „Tikimės, kad ketvirtąjį šių metų ketvirtį padėtis pamažu normalizuosis, o rinkoje atsiras prognozuojamas naftos perteklius ir kainų spaudimas žemyn“, – teigiama „Fitch“ vertinime.

    Normalizacijos scenarijus ir alternatyvos

    Pagal bazinį scenarijų „Fitch“ numato, kad dalis įtampos veiksnių galėtų silpnėti 2027 metų pradžioje, o tai reikštų mažesnę eskalacijos riziką ir didesnes tiekimo apimtis. Tokiu atveju kainos, tikėtina, priartėtų prie vidurkių, kuriuos agentūra nurodo 2027 metų prognozėse.

    Tačiau analitikai įspėja, kad politinė rizika gali išlikti pagrindiniu kintamuoju, todėl galimi ir aukštesni kainų scenarijai. „Fitch“ pripažįsta, jog esant nepalankioms aplinkybėms vidutinė metinė kaina galėtų kilti ir iki maždaug 72 eurų už barelį.

    Rinkos dalyviams tai reiškia, kad naftos kainų trajektorija 2026–2027 metų sandūroje gali priklausyti ne tik nuo gavybos augimo už OPEC ribų, bet ir nuo realių eksporto galimybių, transportavimo saugumo bei sankcijų režimų pokyčių. Dėl šios priežasties prognozės išlieka sąlyginės, o kainų rizika – asimetriška.

  • Europą gelbėja 900 000 tonų aviacinio kuro, bet maži oro uostai vis dar ant ribos

    Europą gelbėja 900 000 tonų aviacinio kuro, bet maži oro uostai vis dar ant ribos

    Europa artimiausiais mėnesiais gali išvengti platesnio aviacinio kuro trūkumo, nes į regioną suplanuota atgabenti beveik 900 000 tonų reaktyvinių lėktuvų degalų iš Azijos. Vis dėlto analitikai įspėja, kad sutrikus tiekimo grandinėms pirmiausia nukentėtų mažesni oro uostai, kurių atsargos ir alternatyvūs pristatymo kanalai riboti.

    Prekybos duomenų bendrovės „Kpler“ vertinimu, papildomi kroviniai turėtų sumažinti fizinio deficito riziką, tačiau kainos greičiausiai išliks aukštos. Tam įtakos turi ne tik žaliavinės naftos kainos, bet ir rafinavimo maržos, kai skirtumas tarp žaliavos savikainos ir galutinio produkto kainos didėja.

    „Aviacinio kuro kainos tikėtina išliks aukštesnės, nes jos glaudžiai susietos su dyzelino rinka, kuri pastaruoju metu vėl tampa vis labiau įtempta“, – sakė „Kpler“ vyresnysis distiliatų rinkų analitikas George Shaw.

    Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) stebėsenos duomenimis, praėjusią savaitę vidutinė aviacinio kuro kaina Europoje pakilo iki maždaug 176 eurų už barelį. Tai buvo aukščiausias vidurkis tarp pasaulio regionų ir apie 27,8 proc. daugiau nei mėnesiu anksčiau, tačiau šis rodiklis atspindi regioninį rafinavimo įvertį, o ne konkrečių oro linijų mokamas kainas.

    Europa šioje rinkoje išlieka jautri, nes anksčiau rėmėsi importu iš Artimųjų Rytų, o gamybos ir laivybos maršrutų trikdžiai privertė persiorientuoti. Dabar didesnę dalį srautų sudaro tiekimas iš Pietų Korėjos, Nigerijos ir Jungtinių Valstijų, taip pat didinama vietos perdirbimo apimtis.

    Pietų Korėja iškilo į pirmą planą

    „Kpler“ rugsėjo mėnesio skaičiavimai rodo, kad Europos aviacinio kuro importas siekė apie 672 000 barelių per dieną, įskaitant judėjimą tarp Europos rinkų. Maždaug 60 proc. sudarė tiekimas iš Pietų Korėjos, Nigerijos ir Jungtinių Valstijų, o vien Pietų Korėjos vaidmuo pastaraisiais mėnesiais ryškiai išaugo.

    Vertinant laikotarpį nuo liepos iki rugsėjo, iš Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono į Europą, „Kpler“ duomenimis, buvo perkelta apie 1 310 000 tonų aviacinio kuro. Iš jų apie 1 140 000 tonų teko Pietų Korėjai, tad ši šalis tapo pagrindiniu srautų šaltiniu, kompensuojančiu ankstesnių tiekimo grandinių susilpnėjimą.

    Kodėl mažieji oro uostai rizikuoja labiausiai

    Net jei valstybė ar regionas apskritai turi pakankamai degalų, tai dar nereiškia, kad jie sklandžiai pasieks kiekvieną oro uostą. Aviacijos duomenų bendrovė „Cirium“ pabrėžia, kad būtent mažesni oro uostai paprastai turi mažiau tiekėjų, mažesnę saugyklų infrastruktūrą ir mažiau alternatyvių pristatymo maršrutų.

    Tokį pažeidžiamumą šiemet iliustravo situacija Italijoje, kai Brindizio oro uoste balandžio 6 dieną komerciniai orlaiviai nebegalėjo įprastai pildytis degalų dėl tiekimo įsipareigojimų nevykdymo. Tuo metu degalai prioritetiškai buvo skiriami valstybiniams orlaiviams, greitosios medicinos pagalbos ir paieškos bei gelbėjimo skrydžiams.

    „Cirium“ nurodė, kad tą pačią savaitę dar šešiuose Italijos oro uostuose degalai buvo normuojami, o daugeliui orlaivių taikyta apie 2 000 litrų riba. Tokia apimtis kai kuriais atvejais reiškia mažiau nei valandą skrydžio siauro fiuzeliažo lėktuvui, todėl regioniniams vežėjams tai sukuria tiesioginę operacinę riziką.

    Ką tai reikš keliautojams

    Ekspertai prognozuoja, kad artėjant žiemai paklausa Europoje sezoniškai mažės, nes lapkritį įprastai ryškiau krenta skrydžių intensyvumas. Tai sumažina tikimybę, kad masiškai pritrūks degalų didžiuosiuose mazguose, tačiau kainų spaudimo nepanaikina, ypač jei dyzelino rinka išlieka įtempta.

    Tuo pat metu rizika keleiviams dažniau bus susijusi ne su atšauktais reisais, o su didesnėmis oro linijų sąnaudomis. Galutinė bilietų kaina priklausys nuo to, kiek degalų vežėjai yra apsidraudę iš anksto sudarytomis sutartimis ir kiek ilgai išsilaikys aukštesni kainų lygiai bei logistikos neapibrėžtumas.

    Tarptautinė energetikos agentūra savo naujausiose rinkos įžvalgose yra pabrėžusi, kad ilgiau trunkantys trikdžiai svarbiuose jūrų koridoriuose gali ir toliau stabdyti visišką tiekimo normalizavimą. Tokiu atveju Europa, nors ir sustiprinta papildomais srautais iš Azijos, turės mažiau atsarginių priemonių, jei pasikartos didesnio masto sutrikimai.

  • Nafta smuko žemiau 90 eurų: D. Trumpo žinia apie pokalbius su Iranu supurtė rinkas

    Nafta smuko žemiau 90 eurų: D. Trumpo žinia apie pokalbius su Iranu supurtė rinkas

    Rinkos sureagavo į signalus iš Niujorko

    Trečiadienį naftos kainos smuko, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad Jungtinių Tautų metu JAV ir Irano atstovai surengė derybas. Jo teigimu, susitikimas truko apie tris valandas ir buvo „labai produktyvus“, o netrukus planuojamas dar vienas kontaktas.

    Tarptautiniu etalonu laikomos „Brent“ naftos kaina Europos ryte siekė apie 87 eurus už barelį, o JAV etalonas WTI buvo apie 79 eurai už barelį. Kainų kritimas rodo, kad bent trumpuoju laikotarpiu dalis geopolitinės rizikos premijos iš kainų buvo „ištrinta“.

    Diplomatija mažina įtampą, bet grėsmės niekur nedingo

    Naftos rinka pastaraisiais mėnesiais jautriai reaguoja į Artimųjų Rytų konflikto eskalacijos riziką, ypač dėl tiekimo maršrutų. Viena svarbiausių arterijų yra Hormūzo sąsiauris, kuriuo tradiciškai gabenama reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų dujų dalis, todėl bet kokie sutrikimai greitai persiduoda kainoms.

    Šiame kontekste signalas apie dialogą su Iranu investuotojams tapo ženklu, kad gali atsirasti daugiau erdvės deeskalacijai. Vis dėlto rinkos dalyviai pabrėžia, kad realus proveržis priklausys nuo konkrečių sprendimų dėl sankcijų, laivybos saugumo ir regioninių konfliktų dinamikos.

    „Šis susitikimas keičia rinkos nuotaiką nuo vien eskalacijos kainodaros prie tikro diplomatinio proceso, nors galutinis susitarimas vis dar atrodo tolimas“, – sakė „Quintex Intel“ analitikas Stephenas Innesas.

    Saudo Arabijos vamzdynas taip pat nusvėrė kainas

    Kainų spaudimą sustiprino ir pranešimai, kad Saudo Arabija atnaujina veiklą Rytų–Vakarų vamzdynu, leidžiančiu žaliavai pasiekti Raudonąją jūrą neplaukiant per Hormūzo sąsiaurį. Šis maršrutas laikomas svarbia alternatyva, kai kyla rizika Persijos įlankoje.

    Pasak žiniasklaidos cituojamų šaltinių, karalystė tikisi atnaujinti eksporto srautus artimiausiomis dienomis, o „Saudi Aramco“ esą informavo dalį Azijos perdirbėjų apie galimybę atsiimti naftą iš Janbu uosto. Tuo pat metu Europos pirkėjams signalai gali būti griežtesni, nes tiekimas pagal dalį spalio susitarimų gali būti ribojamas.

    Biržos kilo, investuotojai laukia naujų susitikimų

    Žaliavos pigimas prisidėjo prie ramesnių nuotaikų ir akcijų rinkose, nors Europos indeksai atsidarymo metu judėjo nevienodai. JAV rinkose investuotojai taip pat stebėjo obligacijų pajamingumus, kurie jautriai reaguoja į energijos kainas ir infliacijos lūkesčius.

    Artimiausiomis dienomis dėmesio centre išliks geopolitiniai susitikimai ir pareiškimai, nes jie gali tiesiogiai veikti tiekimo riziką, draudimo kaštus laivybai ir pasaulinę infliaciją. Energetikos rinkoms tai reiškia vieną dalyką: kainų svyravimai greičiausiai išliks dideli.

  • Ormuzo sąsiauryje brangsta naftos kelias: Persijos įlankos eksportuotojai vis dažniau renkasi STS

    Persijos įlankos naftos eksportuotojai vis dažniau remiasi krovinių perpylimu tarp laivų (STS), kai įprasti maršrutai per Ormuzo sąsiaurį tampa rizikingi ir brangūs. Tokia taktika leidžia dalį kelio įveikti mažesniems tanklaiviams, o krovinį saugesniuose vandenyse perduoti didesnėms transporto priemonėms.

    STS veikimo principas paprastas: mažesnis tanklaivis, pakrovęs naftą uoste, kerta jautriausią ruožą ir jūroje perpumpuoja krovinį į didesnį laivą. Pastarasis keliauja toliau į galutinį uostą, o mažesnis laivas grįžta pakartoti ciklo, taip sumažinant didžiųjų tanklaivių buvimo laiką pavojingiausioje zonoje.

    Brangus sprendimas, bet mažiau rizikos

    Agentūra Reuters pažymi, kad išaugus grėsmėms regione dalis laivybos bendrovių vengia plukdyti laivus į aktyvaus konflikto zoną. Tuo pat metu tie vežėjai, kurie ryžtasi, prašo didesnių tarifų, nes auga draudimo, apsaugos ir operacinės rizikos kaštai.

    Tokioje aplinkoje STS tampa kompromisu: maršrutas pabrangsta dėl papildomų operacijų, laiko ir reikalingos infrastruktūros, tačiau sumažėja didžiausios vertės laivų ir įgulų rizika. Be to, tai leidžia lanksčiau valdyti laivų parką, kai didelių tanklaivių pasiūla yra ribota.

    ADNOC taktika ir augančios apimtys

    Reuters išskiria, kad Abu Dabio nacionalinė naftos bendrovė Abu Dhabi National Oil Company (ADNOC) pradėjo plačiau naudoti STS modelį, dalį tanklaivių paversdama švytuokliniais. Jie gabena naftą iš Persijos įlankos terminalų į santykinai saugesnius Omano įlankos vandenis, kur kroviniai perduodami didesniems laivams.

    Remiantis analitikos bendrovės „Kpler“ vertinimais, vien per rugsėjį Omano įlankoje pagal STS schemą planuota perkrauti apie 2 500 000 barelių naftos. Rugpjūtį šis kiekis siekė apie 1 400 000 barelių, o tai rodo greitą rinkos prisitaikymą ir augantį šio metodo mastą.

    Ar STS tampa nauja norma?

    Didėjantis STS operacijų skaičius signalizuoja ne tik apie trumpalaikį atsaką į krizę, bet ir apie struktūrinį pokytį logistikos grandinėje. Kai geopolitinė rizika ilgam išlieka aukšta, rinkai prireikia sprendimų, kurie leidžia bent iš dalies palaikyti eksportą, net jei tai reiškia didesnę savikainą.

    Ekspertai pabrėžia, kad ši tendencija gali turėti ilgalaikių pasekmių: didesnės transportavimo išlaidos paprastai persiduoda į galutines žaliavos kainas, o laivybos rinkoje auga paklausa specializuotoms paslaugoms ir infrastruktūrai. Tuo pačiu bet koks įtampos sumažėjimas Ormuze galėtų greitai grąžinti dalį srautų į tradicinę schemą.

  • Nerimas rinkose slūgsta: po atakų Artimuosiuose Rytuose pinga nafta ir dujos, bet Europa dar neatsikvepia

    Nafta ir dujos: korekcija po įtampos

    Pirmadienį pasaulinėse žaliavų rinkose fiksuota korekcija – naftos ir gamtinių dujų kainos nuo ryto leidosi žemyn. Investuotojai vertina, ar po savaitgalio atakų Artimuosiuose Rytuose tiekimas iš regiono grįš į įprastas vėžes.

    Rinkoje daugiausia dėmesio skiriama Saudo Arabijai ir tam, kaip greitai normalizuosis eksportas. Tuo pat metu dujų segmente optimizmo suteikia viltis, kad diplomatija tarp Vašingtono ir Teherano gali būti atnaujinta.

    Kas labiausiai veikia naftos kainą?

    Naftos kainas šiuo metu ypač veikia fizinių srautų stabilumas iš Artimųjų Rytų ir signalai apie galimą rizikos mažėjimą. Nepaisant išaugusios geopolitinės įtampos, rinka mato, kad reikšminga dalis tiekimo vis dar juda, todėl dalis anksčiau įkainotos rizikos premijos traukiasi.

    Analitikai taip pat stebi JAV ir Irano santykių dinamiką bei galimus sprendimus, kurie turėtų įtakos transportui per strateginius jūrų kelius. Bet kokios užuominos apie konflikto eskalaciją paprastai iškart atsispindi kainose, nes didėja draudimo, logistikos ir pristatymo kaštai.

    Europa laukia dujų: atsargos mažesnės nei įprasta

    Europoje dujų kainų mažėjimas kol kas nereiškia, kad rizikos dingo. Artėjant šaltajam sezonui, ypač svarbios tampa saugyklų atsargos, o jos Bendrijoje yra pastebimai mažesnės nei įprastas penkerių metų vidurkis.

    Ryškiai išsiskiria Vokietija, kur dujų saugyklų užpildymas gerokai atsilieka nuo istoriškai būdingo lygio šiam metų laikui. Tuo metu Lenkijoje situacija geresnė – saugyklos beveik pilnos, tačiau bendrai Europai tai reiškia nevienodą pasirengimą žiemai ir jautrumą bet kokiems tiekimo sutrikimams.

    Pralaidumas per svarbiausius tiekimo maršrutus ir LNG srautų tęstinumas išlieka kertiniai veiksniai. Jei diplomatija duos rezultatų, tai galėtų sumažinti riziką ir stabilizuoti kainas, tačiau bet koks naujas sutrikimas greitai sugrąžintų įtampą į biržas.