CP v2

Tag: Naftos kainos

  • Trumpas žada JAV pagalbą laivams Hormūzo sąsiauryje: ką reiškia „Project Freedom“ ir rizikos rinkoms

    Kas paskelbta ir kodėl tai svarbu

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad Jungtinės Valstijos pradės padėti iš Hormūzo sąsiaurio išvesti laivus, kurie dėl įtampos regione įstrigo ribotuose laivybos keliuose. Pasak jo, operacija turėtų prasidėti pirmadienio rytą Artimųjų Rytų laiku.

    Trumpas teigė, kad pagalbos prašė kelios šalys, tiesiogiai nedalyvaujančios JAV ir Izraelio kare su Iranu. Dalis laivų, anot jo, susiduria su atsargų trūkumu, o laivybos apribojimai apsunkina įprastą komercinių krovinių judėjimą.

    „Dėl Irano, Artimųjų Rytų ir JAV gerovės šių šalių laivus lydėsime saugiai per ribotus vandenis, kad jos galėtų tęsti verslą“, – sakė Donaldas Trumpas.

    „Project Freedom“ ir galimos pasekmės

    Prezidentas operaciją pavadino „Project Freedom“ ir perspėjo, kad JAV atsakys jėga, jei Iranas bandytų trukdyti laivų išvedimui. Tokia formuluotė rodo, kad Vašingtonas ketina ne tik diplomatiškai remti laivybą, bet ir aktyviai užtikrinti saugumą jūroje.

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos ir krovinių maršrutų, todėl bet koks jo ribojimas tiesiogiai didina rizikas tiekimo grandinėms. Ilgiau trunkant apribojimams, išauga transportavimo kaštai, didėja draudimo įmokos, o naftos ir degalų kainos tampa jautresnės kiekvienai naujienai iš regiono.

    Diplomatinis fonas ir energijos kainų spaudimas

    Pranešimas pasirodė tuo metu, kai Trumpas viešai užsiminė vertinantis naują Irano pasiūlymą dėl karo pabaigos, tačiau abejojo jo priimtinumu. Kartu jis tvirtino, kad JAV derybininkai esą turi pozityvių pokalbių su Iranu, palikdamas erdvės politiniam sprendimui.

    Tuo pat metu degalų kainos pasaulyje išlieka padidėjusios, nes komercinė laivyba sąsiauryje ilgą laiką veikia su dideliais apribojimais, o saugumo situacija regione išlieka nepastovi. JAV administracijos atstovai viešai kartoja, kad kainos turėtų mažėti, kai laivyba bus pilnai atkurta, tačiau rinkos paprastai reaguoja ne į pažadus, o į realius pokyčius jūroje.

  • Naftos kainos šoktelėjo po Irano dronų atakos JAE: rinkose vėl virš 100 JAV dolerių

    Naftos kainos šoktelėjo po Irano dronų atakos JAE: rinkose vėl virš 100 JAV dolerių

    Ataka JAE ir staigus kainų šuolis

    Pirmadienį, gegužės 4 dieną, Irano dronai smogė naftos infrastruktūrai Fudžairoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Šis terminalas laikomas vienu svarbiausių regiono eksporto taškų, leidžiančių dalį tiekimo nukreipti aplenkiant Hormūzo sąsiaurį.

    Po pranešimų apie incidentą ir gaisrą rinkos sureagavo iš karto: „Brent“ naftos kaina pakilo daugiau nei 5 proc. ir siekė apie 105 eurus už barelį, o JAV etaloninė WTI brango iki maždaug 97 eurų už barelį.

    Kodėl Fudžaira svarbi rinkoms

    Fudžairos mazgas yra vienas didžiausių pasaulyje naftos sandėliavimo ir perkrovimo centrų, o per terminalą per parą gali judėti apie 1,5–1,8 mln. barelių. Dėl to bet koks sutrikimas čia rinkoms reiškia ne tik fizinės pasiūlos riziką, bet ir papildomą geopolitinę premiją kainoje.

    JAE institucijos skelbė, kad be dronų atakos buvo fiksuotos ir balistinių raketų grėsmės, dalį jų esą pavyko numušti. Šie pranešimai dar labiau sustiprino investuotojų reakciją, nes eskalacijos scenarijus tiesiogiai susijęs su tiekimo saugumu regione.

    Įtampa Hormūzo sąsiauryje ir poveikis tiekimui

    Lygiagrečiai didėja įtampa dėl laivybos Hormūzo sąsiauryje, kuris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“. Iki konflikto per šį maršrutą, įvairiais vertinimais, keliaudavo reikšminga dalis pasaulinės naftos ir dujų krovinių, todėl bet kokie ribojimai greitai persiduoda į kainas.

    JAV karinės jūrų pajėgos pranešė apie konvojavimo ir eskortavimo veiksmus, o Iranas savo ruožtu tvirtino, kad situacija vertinama kitaip ir teigė demonstruojantis kontrolę regione. Tokie prieštaringi pareiškimai paprastai didina neapibrėžtumą, o tai naftos rinkose dažnai reiškia brangimą.

    Be to, pranešta apie ataką prieš tanklaivį, siejamą su Abu Dabio valstybine naftos grupe ADNOC. JAE šį veiksmą pasmerkė, pabrėždami, kad incidentai jūroje kelia tiesioginę grėsmę tarptautinei prekybai ir energetikos tiekimo grandinėms.

    Artimiausiu metu naftos kainų kryptį daugiausia lems tai, ar incidentai išliks pavieniai, ar peraugs į ilgiau trunkančius sutrikimus terminaluose ir laivybos maršrutuose. Rinkos taip pat stebės, ar didės draudimo, krovinių gabenimo ir rizikos kaštai, kurie neretai greitai persikelia į degalų kainas vartotojams.

  • Naftos kaina kyla dėl įtampos Hormūzo sąsiauryje: D. Trumpas žada veiksmus, Iranas atmeta

    Naftos kaina kyla dėl įtampos Hormūzo sąsiauryje: D. Trumpas žada veiksmus, Iranas atmeta

    Pasaulio naftos rinkose pirmadienį fiksuotas nedidelis kainų kilimas, investuotojams vertinant įtampos dėl Hormūzo sąsiaurio raidą ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus apie planuojamą veiksmų paketą laivybai užtikrinti. Rinkos dalyviai stebi, ar konfliktas regione neperaugs į ilgalaikį tiekimo sutrikimą.

    Prekybos pradžioje Šiaurės jūros „Brent“ nafta pabrango maždaug 1 proc. ir priartėjo prie 100 eurų už barelį ribos, o JAV WTI etalonas taip pat kilo apie 1 proc., laikydamasis kiek žemiau 100 eurų už barelį. Kainų dinamika išlieka jautri bet kokiems signalams apie tanklaivių judėjimą ir draudimo kaštus regione.

    Didžiausias dėmesys krypsta į Hormūzo sąsiaurį, vieną svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, per kurį iš Persijos įlankos kasdien gabenama reikšminga dalis pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų. Net ir trumpalaikis apribojimas gali sukelti tiekimo grandinės trikdžius, išauginti frachto kainas ir paskatinti kainų šuolius biržose.

    Pasak JAV prezidento, nuo pirmadienio turėtų startuoti iniciatyva, skirta padėti laivams išplaukti iš sąsiaurio ir sumažinti spūstis. Iranas viešai atmetė tokį planą, todėl rinkose padidėjo neapibrėžtumas dėl praktinio įgyvendinimo ir galimos eskalacijos jūroje.

    „Naftos rinka išlieka pagrindinis svertas, nes šimtai tanklaivių ir krovininių laivų vis dar įstrigę įlankoje, o sandėliavimo ribojimai verčia dalį gamintojų mažinti gavybą vien todėl, kad nebelieka kur kaupti atsargų“, – teigė SPI Asset Management atstovas Stephenas Innesas.

    Tuo pat metu Europos akcijų rinkos savaitę pradėjo be aiškios krypties: pagrindiniai regiono indeksai svyravo siaurame intervale, investuotojams derinant du priešingus veiksnius. Viena vertus, įtampa dėl energijos kainų didina infliacijos ir ekonomikos lėtėjimo rizikas, kita vertus, didžiųjų įmonių rezultatai palaiko akcijų paklausą.

    Azijoje išsiskyrė technologijų sektoriaus įtaka: dalyje rinkų fiksuotas ryškesnis kilimas, o kai kurias prekybos sesijas ribojo šventinis laikotarpis. JAV indeksai ankstesnės savaitės pabaigoje taip pat išlaikė augimo tendenciją, investuotojams teigiamai įvertinus dalies bendrovių pelno rodiklius.

    Analitikų vertinimu, artimiausiomis dienomis naftos kainų kryptį lems du signalų rinkiniai: realūs pokyčiai laivybos koridoriuose ir bet kokie oficialūs pranešimai apie karinių pajėgų dislokavimą ar taisyklių sugriežtinimą regione. Kol rizika Hormūzo sąsiauryje išlieka padidėjusi, naftos rinkoje gali išsilaikyti rizikos priemoka, kuri tiesiogiai persiduoda degalų kainoms ir verslo sąnaudoms Europoje.

  • Europos biržos nusidažė raudonai: Trumpas grasina 25 proc. muitais automobiliams

    Europos biržos nusidažė raudonai: Trumpas grasina 25 proc. muitais automobiliams

    Rinkas smukdo geopolitika ir muitai

    Europos akcijų rinkos pirmadienį smuko investuotojams vertinant įtampą Artimuosiuose Rytuose ir atsinaujinančias transatlantinės prekybos rizikas. Plačiausias regiono indeksas „Stoxx 600“ dienos eigoje krito apie 0,5 proc., nors ryte buvo bandęs kilti.

    Didžiųjų Europos biržų kryptys išsiskyrė: Vokietijos DAX svyravo netoli nulio, Prancūzijos CAC 40 smuko ryškiau, o Italijos FTSE MIB taip pat leidosi žemyn. Londono FTSE 100 nebuvo skaičiuojamas dėl Jungtinės Karalystės šventinės nedarbo dienos.

    Skaudžiausiai kirto automobilių sektoriui

    Didžiausią spaudimą patyrė Europos automobilių gamintojai ir jų tiekėjai po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo, kad jis svarsto pakelti tarifus automobiliams ir sunkvežimiams iš Europos Sąjungos iki 25 proc. Tokie signalai paprastai iškart mažina lūkesčius dėl eksporto apimčių ir pelningumo.

    Investuotojai ypač jautriai reaguoja todėl, kad automobilių pramonė Europoje išlieka viena svarbiausių eksportui ir darbo rinkai, o tiekimo grandinės yra glaudžiai integruotos per kelias šalis. Muitai reikštų brangesnes galutines kainas JAV rinkoje ir galimą paklausos persiskirstymą.

    Europos Komisija pranešė stebinti situaciją ir vertinanti galimus atsako scenarijus. Praktikoje tai gali apimti derybas, ginčus pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles arba atsakomąsias priemones, jei tarifai būtų įvesti.

    Nafta ir Hormuzo sąsiauris grąžina rizikos premiją

    Įtampą rinkoms didino ir žinios apie incidentus netoli Hormuzo sąsiaurio, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų maršrutų. Bet koks sutrikimas šiame koridoriuje paprastai kelia transportavimo, draudimo ir energijos kainų riziką.

    Naftos kainos dienos pradžioje judėjo žemyn, tačiau išliko istoriškai aukštame lygyje, todėl investuotojai toliau skaičiuoja, kaip brangesnė energija paveiktų infliaciją ir centrinių bankų sprendimus. Energetikos kainų šuoliai dažniausiai smogia vartojimui ir didina sąnaudas pramonei.

    „Rinkos vienu metu vertina ir prekybos ribojimų, ir geopolitinės eskalacijos scenarijus, todėl svyravimai artimiausiomis dienomis gali išlikti padidėję“, – sakė rinkų strategas.

    Ryškesni judesiai telekomunikacijose

    Tuo metu dalis sektorių laikėsi tvirčiau: telekomunikacijų bendrovės kilo, o investuotojų dėmesį traukė sandorių naujienos. Suomijos bendrovės „Nokia“ akcijos šoktelėjo po pranešimo apie jos fiksuoto belaidžio ryšio prieigos verslo įsigijimą.

    Tokie sandoriai dažnai vertinami kaip bandymas perskirstyti investicijas į pelningesnes kryptis, ypač kai 5G ir plačiajuosčio ryšio rinkose didėja konkurencija, o operatoriai griežčiau kontroliuoja išlaidas. Vis dėlto bendras rinkos tonas išliko atsargus dėl muitų ir saugumo rizikų.

  • OPEC+ sprendimai praranda svorį: ZAE pasitraukia, Ormuzo blokada paralyžuoja naftos eksportą

    OPEC+ šalių naftos ministrų sprendimas nuo birželio didinti gavybos kvotas dar 188 000 barelių per dieną rinkose šįkart nesukėlė didesnės reakcijos. Priežastis paprasta: daliai Persijos įlankos eksportuotojų realios galimybės išgabenti naftą yra smarkiai apribotos, todėl skaičiai dokumentuose tampa mažiau reikšmingi.

    Įtempta situacija regione siejama su Ormuzo sąsiaurio blokada, kuri yra vienas svarbiausių pasaulio naftos tranzito taškų. Kai tanklaivių judėjimas sutrinka arba sustabdomas, net ir formaliai padidintos kvotos nepadeda greitai padidinti pasiūlos, o kainas labiau veikia geopolitinės naujienos ir logistikos rizika.

    Ormuzo sąsiauris keičia žaidimo taisykles

    Šiame kontekste OPEC+ susitarimai dėl gavybos lygių vis dažniau vertinami kaip politiniai signalai, o ne realus rinkos pasiūlos planas. Kai kurios šalys priverstos mažinti gavybą ne dėl strategijos, o dėl eksporto apribojimų ir infrastruktūros pažeidžiamumo, todėl faktinė pasiūla gali smarkiai skirtis nuo sutartų limitų.

    Tuo pat metu rinkos dalyviai jautriai reaguoja į bet kokią informaciją apie derybų ar konflikto deeskalacijos pažangą. Kiekviena žinia, galinti sumažinti riziką laivybai, trumpuoju laikotarpiu gali atvėsinti kainų šuolius, o pranešimai apie naujus incidentus ar sankcijų griežtinimą dažniausiai veikia priešinga kryptimi.

    ZAE sprendimas traukiasi iš OPEC

    Papildomą neapibrėžtumą sustiprino Jungtinių Arabų Emyratų sprendimas nuo gegužės 1 dienos pasitraukti iš OPEC ir formuoti savarankišką žaliavų politiką. Tai svarbus signalas visai grupei: vienos įtakingiausių ir technologiškai pajėgiausių regiono valstybių pasitraukimas mažina pasitikėjimą, kad bendri susitarimai ateityje bus lengvai įgyvendinami.

    ZAE valstybinė bendrovė „ADNOC“ jau dabar turi pajėgumų išgauti daugiau kaip 4 mln. barelių per dieną, o artimiausiais metais planuoja šiuos pajėgumus dar didinti. Kartu su gavybos plėtra prioritetu tampa infrastruktūra, leidžianti mažinti priklausomybę nuo Ormuzo sąsiaurio ir užtikrinti stabilesnį eksportą net regioninių sukrėtimų metu.

    Investicijų mastas čia yra itin reikšmingas: viešai skelbtuose planuose minima iki maždaug 185 mlrd. eurų vertės kryptis į naujus telkinius ir eksporto grandinę. Esminė dalis siejama su vamzdynais ir maršrutais, kurie leistų naftą nukreipti į terminalus už Persijos įlankos ribų, taip sumažinant geopolitinį „butelio kaklelį“.

    Kodėl kvotos nebeatrodo lemiamos

    OPEC+ įtaką silpnina ir tai, kad dalis šalių jau ilgą laiką pumpuoja tiek, kiek leidžia techninės galimybės, o ne tiek, kiek numatyta susitarimuose. Kai kainos aukštos, išauga paskata maksimaliai išnaudoti pajėgumus, o bendras koordinavimas tampa sunkesnis, ypač kai regiono geopolitika skatina kiekvieną valstybę pirmiausia rūpintis savo eksporto saugumu.

    Praktikoje tai reiškia, kad rinkoje vis didesnį vaidmenį įgauna ne tik OPEC+ sprendimai, bet ir laivybos draudimo sąlygos, tanklaivių prieinamumas, maršrutų saugumas bei investicijos į alternatyvią infrastruktūrą. Tokia aplinka didina kainų svyravimus, nes pasiūlos reakcija į sprendimus „ant popieriaus“ tampa lėtesnė ir mažiau prognozuojama.

    Atsiskyrę ZAE planai gali tapti precedentu, kurį atidžiai stebės ir kitos šalys. Jei grupės viduje daugės skirtingų strategijų, OPEC+ derybinė galia pasaulinėje rinkoje gali toliau mažėti, o kainas vis dažniau lems ne vienas koordinuotas sprendimas, bet atskirų žaidėjų veiksmai ir geopolitinės rizikos dinamika.

  • Kreditų kaina gali vėl kilti: RPP įvardijo, kada dėl infliacijos svarstytų palūkanų didinimą

    Energetikos žaliavų brangimas ir įtampa Artimuosiuose Rytuose vėl pakurstė diskusijas, ar infliacija gali atsinaujinti ir pakeisti centrinių bankų planus. Analitikai įspėja, kad užsitęsęs konfliktas gali sukelti pasiūlos šoką, kuris didintų kainų spaudimą ir silpnintų pasaulio ekonomikos augimą.

    Tokiame fone iškyla klausimas, ar paskolų palūkanos galėtų pasukti priešinga kryptimi ir Lenkijoje. Su šia tema siejami ir Lenkijos centrinio banko sprendimai, nes būtent bazinės palūkanų normos daro tiesioginę įtaką daliai būsto ir verslo kreditų kainos.

    „Sprendimas dėl galimo palūkanų normų didinimo būtų svarstomas tik tuomet, jei infliacija Lenkijoje ir pasaulyje pereitų į tvarią, ilgiau trunkančią kilimo tendenciją, apimančią ilgesnį nei 1–2 ketvirčių laikotarpį“, – sakė Pinigų politikos tarybos narė Gabriela Masłowska.

    Ji pabrėžė, kad dabartinėmis sąlygomis būtinas atsargumas, o vienkartiniai sukrėtimai neturėtų automatiškai lemti griežtesnės politikos. Pasak jos, jei Artimųjų Rytų įtampos poveikis kainoms būtų laikinas, 2026 metais galėtų tęstis palūkanų mažinimas ir bazinė norma galėtų artėti prie 3,50 proc., kai šiuo metu ji siekia 3,75 proc.

    „Bloomberg“ vertinimu, skirtingi Pinigų politikos tarybos narių komentarai rodo didėjantį neapibrėžtumą dėl tolimesnės palūkanų krypties. Vieni signalizuoja, kad mažinimo erdvė gali būti pristabdyta, kol bus aiškesnė geopolitinė situacija, kiti leidžia suprasti, kad švelninimo ciklas gali būti jau arti pabaigos.

    Rinkoms jautriausia grandis šiame scenarijuje yra naftos ir dujų kainos: jų šuoliai greitai persiduoda degalų, šildymo ir dalies prekių kainoms. Jei brangimas užsitęstų, didėtų rizika, kad infliacija įsitvirtins aukštesniame lygyje, o tai bankams ir skolininkams reikštų lėtesnį palūkanų mažėjimą arba, kraštutiniu atveju, diskusiją dėl didinimo.

  • Trumpas apie naftos kainas po konflikto su Iranu: maniau, kad brangs labiau, bet karui pasibaigus kris

    Trumpas apie naftos kainas po konflikto su Iranu: maniau, kad brangs labiau, bet karui pasibaigus kris

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė tikėjęsis, kad po JAV ir Izraelio smūgių Iranui naftos kainos šoks gerokai aukščiau, tačiau taip neįvyko. Pasak jo, rinkos sureagavo santūriau, o kainos, karui pasibaigus, turėtų kristi.

    Tuo pat metu JAV vartotojai susiduria su brangstančiais degalais: vidutinė benzino kaina šalyje šoktelėjo iki daugiau nei 1 euro už litrą. Tai reikšmingas pokytis per trumpą laiką ir tema, kuri JAV politikoje tradiciškai tampa ypač jautri artėjant rinkimams.

    Trumpas: kainos kris pasibaigus karui

    Floridoje vykusiame susitikime, turėjusiame kampanijos renginio bruožų, Trumpas bandė pagrįsti spaudimą Iranui ir akcentavo tikslą apriboti Teherano branduolines ambicijas. Jis leido suprasti, kad konflikto neužbaigs anksčiau laiko, jei nebus pasiektas, jo žodžiais, esminis rezultatas.

    „Vienintelis dalykas, kuris mane nustebino, buvo tai, kad tikrai maniau, jog nafta bus daug brangesnė. Ji nėra pigi, bet kai tik šis karas baigsis, ji kris“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Energetikos rinkose tokie pareiškimai dažnai vertinami per rizikos prizmę: kainas kelia ne vien faktiniai tiekimo sutrikimai, bet ir lūkesčiai dėl galimų smūgių infrastruktūrai ar transporto maršrutų uždarymo. Tarp svarbiausių rizikos taškų išlieka Ormūzo sąsiauris, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir naftos produktų dalis.

    Kodėl degalų kainos JAV taip veikia politiką?

    JAV degalų kainos yra vienas greičiausiai pastebimų infliacijos rodiklių, todėl jos daro tiesioginę įtaką rinkėjų nuotaikoms. Net ir nedidelis kainų šuolis gali tapti politiniu argumentu, ypač kai jis siejamas su užsienio politika ar karinėmis operacijomis.

    Apklausos duomenimis, reikšminga dalis rinkėjų mano, kad prezidentas bent iš dalies prisideda prie degalų brangimo, nes administracijos sprendimai didina geopolitinę įtampą. Šis vertinimas aktualus ir Respublikonų partijai prieš Kongreso rinkimų ciklus, kai ekonominės temos paprastai nustelbia kitus darbotvarkės klausimus.

    Rinkų realybė: kainas lemia ne tik karas

    Naftos kainų kryptį trumpuoju laikotarpiu dažniausiai lemia geopolitinė rizika, OPEC ir sąjungininkų gavybos politika, JAV skalūnų sektoriaus dinamika bei paklausos lūkesčiai. Net ir esant konfliktui, jei fizinis tiekimas nesutrinka, kainų šuoliai gali būti riboti ir labiau paremti spekuliacinėmis rizikos premijomis.

    Analitikai dažnai pabrėžia, kad karui pasibaigus kainos iš tiesų gali trauktis, tačiau tam būtinos aiškios prielaidos: sumažėjusi įtampa regione, atviros laivybos arterijos ir rinkos pasitikėjimas, kad eskalacija neatsinaujins. Priešingu atveju aukštesnė rizikos premija gali išlikti ilgiau, nei prognozuoja politikai.

  • Rusijos BVP pirmą kartą nuo 2023 metų smuko: valdžia mini žiemą ir mokesčius, bet ar tai tik pradžia?

    Rusijos ekonomika 2026 metų pirmąjį ketvirtį susitraukė: šalies Ekonomikos ministerija paskelbė, kad bendrasis vidaus produktas buvo 0,3 proc. mažesnis nei prieš metus. Tai pirmas metinis BVP kritimas nuo 2023 metų pradžios ir aiškus signalas, kad po vangiai augusių 2025 metų tempas dar labiau silpsta.

    Maskva aiškina, kad rezultatą iš dalies nulėmė kalendorius: metų pradžioje esą buvo mažiau darbo dienų. Tačiau net ir Vladimiras Putinas viešai pripažino, kad vien toks argumentas nepaaiškina viso sulėtėjimo, todėl pradėta vardyti ir kiti veiksniai.

    Vienas jų – mokesčių pokyčiai. Nuo metų pradžios Rusijoje padidintas pridėtinės vertės mokestis, o tai paprastai trumpuoju laikotarpiu spaudžia vartojimą ir verslo apyvartas, ypač kai gyventojų perkamoji galia jau ir taip įtempta.

    Prie prastesnių ketvirčio skaičių prisidėjo ir neįprastai atšiauri žiema, kuri paveikė logistiką, statybas bei dalį paslaugų sektoriaus. Panašų efektą šaltuoju metų laiku yra patyrusios ir kitos Europos šalys, kai dėl oro sąlygų sulėtėja projektai ir sumažėja dalies veiklų apimtys.

    Mėnesiniai duomenys rodo nevienodą metų pradžios dinamiką: sausį fiksuotas 1,8 proc. kritimas, vasarį – 1,1 proc., tačiau kovą ekonomika jau augo 1,8 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai sustiprino lūkestį, kad pasibaigus žiemai rodikliai gali laikinai atsitiesti.

    Prie kovą pagerėjusio vaizdo prisidėjo ir energijos žaliavų kainų šuolis, kurį paskatino karo su Iranu eskalacija. Rusijai, kurios biudžetas ir eksportas itin priklausomi nuo naftos bei dujų, tai dažnai tampa greitu, bet ne visada tvariu „gelbėjimosi ratu“.

    Vis dėlto prognozės dėl visų 2026 metų nuosaikėja. Rusijos centrinis bankas nurodo, kad metinis BVP augimas greičiausiai neviršys 1,5 proc., o rinkos dalyvių apklausose dažnai minimas ir apie 1 proc. siekiantis scenarijus. Vyriausybės prognozė kol kas išlieka optimistiškesnė, tačiau oficialiai signalizuojama, kad ji gali būti peržiūrėta žemyn.

    Didžiausias šalies bankas Sberbank taip pat sumažino lūkesčius ir dabar kalba apie 0,5–1 proc. augimą, kaip pagrindines priežastis įvardydamas lėtėjančią privačią vartojimo dinamiką bei statybų sektoriaus sąstingį. Papildoma rizika – aukštesnė nei norima infliacija: jei kainų augimas išlieka virš 6 proc., sprendimų erdvė ekonomikai skatinti tampa ribota.

    Artimiausi ketvirčiai parodys, ar pirmojo ketvirčio kritimas buvo laikinas, susijęs su mokesčiais ir sezoniškumu, ar tai perėjimas į ilgesnį stagnacijos etapą. Jei energijos kainos stabilizuosis arba kris, o vidaus paklausa ir statybos neatsigaus, Rusijos BVP gali susidurti su dar didesniu spaudimu nei rodo vieno ketvirčio statistika.

  • Trumpas apie Irano taikos siūlymą: nesu patenkintas, derybos įšalo, Hormūzo sąsiauris uždarytas

    Trumpas apie Irano taikos siūlymą: nesu patenkintas, derybos įšalo, Hormūzo sąsiauris uždarytas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas gegužės 1 dieną pareiškė, kad nėra patenkintas nauju Irano derybiniu pasiūlymu, nors tarp šalių jau kelias savaites galioja paliaubos. Pasak jo, taikos derybos įstrigo, o Vašingtonas esą nemato pakankamai aiškaus kelio į susitarimą.

    Iranas pasiūlymo tekstą ketvirtadienio vakarą perdavė tarpininkaujančiam Pakistanui, apie tai pranešė Irano valstybinė naujienų agentūra IRNA. Pasiūlymo detalės viešai neatskleidžiamos, o Baltieji rūmai, kaip ir anksčiau, neskuba komentuoti turinio.

    „Šiuo metu nesu patenkintas tuo, ką jie siūlo“, – sakė Donaldas Trumpas.

    JAV prezidentas teigė, kad sprendimus Teherane apsunkina vidaus nesutarimai, o Vašingtonas, jo žodžiais, svarsto dvi kryptis: tęsti derybas arba grįžti prie karinės eskalacijos. Jis pridūrė, kad pirmenybę teiktų susitarimui, tačiau neatmetė ir griežtesnio scenarijaus, jei derybos nejudės į priekį.

    Hormūzo sąsiauris ir rinkų nervingumas

    Nors aktyvūs karo veiksmai sustabdyti nuo balandžio 8 dienos, Iranas išlaiko kontrolę Hormūzo sąsiauryje, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos logistikos taškų. Užsitęsęs sąsiaurio uždarymas didina spaudimą naftos, dujų ir trąšų tiekimo grandinėms, o tai tiesiogiai atsispindi kainų svyravimuose.

    Rinkos trumpam reagavo optimistiškai: pasirodžius žiniai apie Irano pasiūlymą, naftos kainos smuko beveik 5 proc. Vis dėlto kainos išlieka maždaug 50 proc. aukštesnės nei iki karo pradžios, nes prekybininkai toliau vertina užsitęsusios Hormūzo krizės rizikas.

    Diplomatinėje linijoje aktyviai dalyvauja ir Europos Sąjunga: vienas ES pareigūnas nurodė, kad užsienio politikos vadovė Kaja Kallas telefonu aptarė su Irano užsienio reikalų ministru Abbasu Araghchi pastangas atverti sąsiaurį. ES, kuri jautriai reaguoja į energijos ir logistikos sutrikimus, siekia, kad būtų atkurtas laivybos saugumas ir sumažinta eskalacijos grėsmė regione.

    Branduolinė darbotvarkė grįžta į derybas

    Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad JAV pasiuntinys Steve’as Witkoffas anksčiau šią savaitę teikė pataisas ankstesniam pasiūlymui, siekdamas į derybas grąžinti Irano branduolinės programos klausimą. Tai signalizuoja, kad Vašingtonas nori susieti karo deeskalaciją su papildomais apribojimais Teherano branduolinėje veikloje.

    Remiantis viešai cituojamais šaltiniais, JAV taip pat siekia, kad Iranas neišgabentų prisodrinto urano iš anksčiau apgadintų objektų ir neatnaujintų veiklos juose derybų metu. Tokios sąlygos Teheranui istoriškai yra politiškai jautrios, nes režimas jas dažnai pristato kaip spaudimą ir suvereniteto ribojimą.

    Irano pusė tuo pat metu bando parodyti atvirumą deryboms, bet pabrėžia, kad nepripažins primetimų. Šalies teisminės valdžios vadovas Gholamhosseinas Mohseni Ejei viešai pareiškė, kad Islamo Respublika nėra vengusi derybų, tačiau nesutiks su sąlygomis, kurios, Teherano vertinimu, būtų diktatas.

    JAV vidaus spaudimas ir sankcijos

    Vašingtone lygiagrečiai vyksta ginčas dėl karo įgaliojimų: diskutuojama, ar prezidentas nepraleido termino, per kurį privalėjo kreiptis į Kongresą dėl leidimo tęsti karinius veiksmus. Administracija tvirtina, kad paliaubos sustabdo terminų skaičiavimą, o Donaldas Trumpas kartoja, jog JAV esą yra „didelės pergalės viduryje“.

    Karo tema JAV tampa vis labiau politiškai rizikinga: didėjanti infliacija, neaiškus strateginis rezultatas ir artėjantys lapkričio mėnesį numatyti vidurio kadencijos rinkimai kelia spaudimą Baltiesiems rūmams ieškoti aiškesnio sprendimo. Tuo metu Iranas taip pat jaučia ekonominį smūgį, kuris dar labiau sustiprėja dėl daugelį metų taikomų tarptautinių sankcijų.

    JAV paskelbė naujas sankcijas trims Irano užsienio valiutos keitimo bendrovėms, taip pat įspėjo, kad mokėjimai Teheranui už „saugų praplaukimą“ per Hormūzo sąsiaurį gali užtraukti sankcijas. JAV kariuomenė skelbė, kad blokada sutrukdė Iranui eksportuoti apie 5 100 000 000 eurų vertės naftos, o infliacija šalyje pastarosiomis savaitėmis perkopė 50 proc.

  • Trumpo blokada Hormūzo sąsiauryje: naftos kainos kyla jau dabar, o spaudimas Iranui gali užsitęsti

    JAV administracija teigia, kad karinių jūrų pajėgų blokada prie Hormūzo sąsiaurio Iraną prie energijos krizės priartino per kelias dienas. Vis dėlto energetikos rinkų analitikai įspėja, kad realus smūgis Irano naftos sektoriui gali būti lėtesnis, o pasaulinei ekonomikai brangimas jau persiduoda.

    Ši įtampa sutapo su staigesniu naftos kainų šuoliu, o degalų brangimas tampa politiniu veiksniu ir JAV vidaus politikoje. Ekspertai akcentuoja, kad rinkos jautriai reaguoja ne tik į faktinius srautus, bet ir į riziką bei draudimo, logistikos ir laivybos kaštų augimą.

    Kodėl Hormūzas taip svarbus?

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, per kurį gabenama reikšminga dalis tarptautinės naftos ir suskystintųjų dujų prekybos. Net ir riboti trikdžiai šiame maršrute paprastai kelia kainas, nes alternatyvūs keliai ir pajėgumai negali greitai kompensuoti netekčių.

    JAV administracija tvirtina, kad blokada mažina Irano galimybes eksportuoti ir kaupti naftą, o tai turėtų greitai priversti Teheraną nusileisti. Tačiau rinkos dalyviai pastebi, kad tokiais atvejais lemiamas veiksnys dažnai yra ne pareiškimai, o tai, kaip ilgai ir nuosekliai priemonės bus taikomos.

    Ekspertai: spaudimas gali veikti lėčiau

    Energetikos specialistai atkreipia dėmesį, kad Iranas turi daugiau „pagalvės“ nei gali atrodyti iš politinių komentarų: atsargų saugyklas sausumoje, taip pat galimybę laikinai kaupti naftą tanklaiviuose regione. Dėl to kritinis momentas, kai tektų mažinti gavybą dėl užsipildžiusių saugyklų, gali ateiti ne iš karto.

    Analitikai pabrėžia ir kitą aspektą: net jei gavyba būtų laikinai stabdoma, tai nebūtinai reikštų ilgalaikę žalą infrastruktūrai. Istoriškai Iranas yra ne kartą mažinęs gavybą dėl sankcijų ar logistikos ribojimų ir vėliau gana sparčiai ją atstatydavo, kai sąlygos pagerėdavo.

    „Jie nėra nusiteikę pasiduoti. Jie mato, kad laikrodis tiksi ne tik jiems, bet ir JAV bei pasaulio ekonomikai, ir mano, kad jų laikas tiksi lėčiau“, – sakė energetikos sektoriaus ekspertas.

    Ką tai reiškia kainoms ir vartotojams?

    Net jei fizinis naftos trūkumas neatsiranda tą pačią savaitę, kainas kelia padidėjusi rizika: brangsta krovinių draudimas, sudėtingėja maršrutai, didėja pristatymo terminų neapibrėžtumas. Tai galiausiai persiduoda tiek degalų kainoms, tiek transporto ir gamybos sąnaudoms.

    Rinkos dalyviai taip pat vertina, ar blokada bus „lėto spaudimo“ strategija, kuri tęsis mėnesius. Tokiu atveju didžiausia problema gali būti ne vienkartinis šokas, o užsitęsęs brangimas, kuris slopina vartojimą ir augina infliacijos spaudimą įvairiose ekonomikose.

    Kol kas pagrindinis klausimas lieka įgyvendinimas: ar blokada bus griežtai užtikrinama ir kiek ilgai, nes būtent tai lems, kada Irano eksportui ir pajamoms smūgis taps sisteminis. Tuo pat metu kainų reakcija rodo, kad rinkos „blogiausio scenarijaus“ riziką jau įskaičiuoja dabar.