Tag: Naftos perdirbimas

  • Ukrainos pajėgos smogė Ilsko naftos perdirbimo gamyklai ir dviem degalų bazėms Rusijoje

    Ukrainos gynybos pajėgos smogė vienai didžiausių Rusijos naftos perdirbimo įmonių – Ilsko (Ilskio) gamyklai, taip dar labiau apsunkindamos šalies degalų krizę.

    Apie tai pranešama po dar vieno plataus masto atakos epizodo, kurio taikiniais tapo ir dvi degalų bazės.

    Ilse įsikūrusi naftos perdirbimo gamykla, nurodoma, per metus gali perdirbti apie 6,6 mln. tonų naftos, todėl tai yra reikšmingas objektas Rusijos kuro tiekimo grandinėje.

    Tokie smūgiai, įvardijami kaip „tolimojo nuotolio sankcijos“, vertinami kaip kryptingas bandymas sumažinti Rusijos galimybes užtikrinti stabilų degalų tiekimą ir palaikyti karo ekonomiką.

    Kas žinoma apie smūgio taikinius

    Skelbiama, kad ataka buvo nukreipta į Ilsko naftos perdirbimo gamyklą bei dvi degalų bazes. Daugiau detalių apie padarytą žalą ar veiklos sutrikimus pateiktame pranešime nenurodoma.

    Vis dėlto pats taikinių pobūdis rodo, kad pagrindinis tikslas – logistika ir degalų atsargos, kurios tiesiogiai lemia tiek civilinį kuro tiekimą, tiek karinių pajėgumų palaikymą.

    Kodėl rafinerijos tampa pagrindiniu taikiniu

    Naftos perdirbimo įmonės ir degalų sandėliavimo bazės yra vieni jautriausių infrastruktūros objektų: sutrikimai jose gali greitai atsiliepti degalų pasiūlai, kainoms ir tiekimo stabilumui.

    Pranešime pabrėžiama, kad tokio tipo smūgiai gilina degalų krizę Rusijoje, nes mažina perdirbimo ir logistikos pajėgumus.

  • Ukraina ir Rusija vėl sėdo prie derybų stalo, bet karo ekonominių nuostolių tai neištrins

    Ukraina ir Rusija po pertraukos vėl grįžo prie derybų stalo, tačiau net ir galimas progresas pokalbiuose nepanaikins milžiniškų karo ekonominių nuostolių abiem šalims. Karo poveikis jau seniai matomas ne tik fronto linijoje, bet ir biudžetuose, darbo rinkoje bei infrastruktūroje.

    Pirmą kartą nuo šių metų vasario pokalbiai vyksta trišaliu formatu su JAV, tačiau be Europos partnerių dalyvavimo. Taikos darbotvarkėje minimos keturios kryptys – karo veiksmų nutraukimas, tvirtos pokario saugumo garantijos, Ukrainos ekonomikos atsigavimo planas ir humanitariniai klausimai.

    Kol kas derybų baigtis išlieka sunkiai prognozuojama. Vis dėlto aišku, kad abi valstybės demonstravo tam tikrą atsparumą: Kyjivas išlaikė valstybės funkcionavimą net intensyvių atakų sąlygomis, o Maskva pirmuoju sankcijų etapu pasirodė atsparesnė, nei dalis analitikų tikėjosi.

    Tačiau atsparumas nereiškia, kad ekonomika nenukenčia. Karo išlaidos, prarasta infrastruktūra, sumažėjęs užimtumas ir pasikeitę prekybos srautai abiejose pusėse paliko didelę, skaičiais išmatuojamą žalą.

    Ukrainai brangsta kiekviena karo diena

    „Reuters“ duomenimis, Ukrainos karo kaštai auga: prieš dvejus metus viena kovų diena kainavo apie 140 mln. JAV dolerių, o dabar – apie 190 mln. JAV dolerių. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius gynybai šalis išleido daugiau kaip 44 mlrd. JAV dolerių, kai mokesčių pajamos siekė apie 42 mlrd. JAV dolerių.

    Didžiausia našta tenka pačiai Ukrainai – nuo Rusijos antskrydžių nukenčia energetikos infrastruktūra, mokyklos, ligoninės, kiti viešieji pastatai ir gyvenamieji namai. Šie nuostoliai tiesiogiai paliečia civilius gyventojus ir savivaldybių galimybes užtikrinti paslaugas.

    Tekste cituojami „The New Voice of Ukraine“ duomenys rodo ir darbo rinkos susitraukimą: 2021 metais dirbančių ukrainiečių buvo 17,4 mln., o 2026 metais šalies ekonomiką esą kuria mažiau nei 12 mln. žmonių.

    Tuo pat metu šalis perėjo į karo ekonomikos režimą. Jei 2021 metais išlaidos kariuomenei siekė apie 10 proc. BVP, tai 2026 metais gynybai skiriama jau 60 proc. BVP.

    Vienas ryškiausių pokyčių – vietinės karinės gamybos augimas. Kaip liepą teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, dabar šalies pramonė pagamina apie 10 mln. dronų per metus, kai 2021–2022 metais didelė jų dalis buvo importuojama.

    Tekste taip pat pažymima, kad bankų sistema Ukrainoje veikia be didesnių sutrikimų net karo sąlygomis, o vienos didesnių finansų institucijų atstovė yra nurodžiusi, jog vos vienas klientas nutraukė bendradarbiavimą dėl karo rizikos.

    Rusijai smogia atakos ir augantis sankcijų svoris

    Rusijos ekonomikai papildomą spaudimą kelia pastaraisiais mėnesiais suintensyvėję Ukrainos smūgiai kuro infrastruktūrai. „Reuters“ nurodo, kad dėl to Rusijos naftos perdirbimo sektoriaus pajėgumai sumažėjo maždaug 30 proc., o per savaitę sutrikdyta devynių iš 35 didžiausių šalies naftos perdirbimo gamyklų veikla.

    Dalis Rusijos regionų dėl šių sutrikimų įvedė degalų pardavimo ribojimus. Tekste remiamasi „Novaja Gazeta“ informacija, kad kai kuriose vietovėse „Rosneft“ degalinėse galima įsipilti tik ribotą kiekį – 30 litrų mieste ir 50 litrų kelionėje.

    Didėjant sankcijų poveikiui, išryškėja ir struktūrinės problemos. Tekste cituojamas rusų ekonomikos analitikas Viačeslavas Širajevs teigia, kad importo pakeitimo politika pasirodė nesėkminga, o vienas esminių Rusijos iššūkių – prarasta Europos rinka.

    Pasak jo, Rusijos eksporto stuburą sudaro dujos, nafta, metalurgija, mediena ir anglis, o kai kurios šių sričių jau balansuoja ties bankroto riba. Taip pat pabrėžiama disproporcija dujų prekyboje: Europa anksčiau pirkdavo apie 200 mlrd. kubinių metrų per metus, o į Kiniją esą keliauja ne daugiau kaip 30 mlrd. kubinių metrų per metus.

    Net jei derybos duotų rezultatų, karo metu patirti ekonominiai nuostoliai neatsistatys greitai. Ukrainai tai reiškia ilgą infrastruktūros atstatymo ir biudžeto stabilizavimo kelią, o Rusijai – besikeičiančią eksporto geografiją ir didėjančias sankcijų bei karo veiksmų pasekmes vidaus rinkoje.

  • Maskva pratęsė dyzelino eksporto draudimą iki 2027 metų sausio pabaigos

    Rusijos vyriausybė pratęsė laikiną dyzelino eksporto draudimą iki 2027 metų sausio 31 dienos. Sprendimas apima ir laivų kurą bei kai kuriuos iš Rusijos eksportuojamus dyzelinius tepalus.

    Kaip skelbiama vyriausybės pranešime, šis žingsnis priimtas siekiant „išlaikyti stabilumą vidaus degalų rinkoje“. Tai rodo, kad Maskvai vis sunkiau suvaldyti degalų pasiūlą šalies viduje.

    Tekste pažymima, kad Rusijos degalų rinką spaudžia Ukrainos smūgiai naftos perdirbimo gamykloms, dėl kurių mažėja kuro gamybos pajėgumai. Vertinimai rodo, kad dyzelino gamyba galėjo sumažėti net 30–50 proc.

    Dėl to Rusija iš degalų eksportuotojos kai kuriais atvejais tapo importuotoja, o eksporto ribojimai tampa priemone apsaugoti vidaus rinką nuo trūkumo ir kainų šuolių.

    Ką apima draudimas ir iki kada jis galios

    Bendras degalų eksporto ribojimas Rusijoje galioja iki kitų metų sausio pabaigos. Tačiau tiesioginiams dyzelino, laivų kuro ir dyzelinių tepalų gamintojams apribojimas anksčiau buvo nustatytas iki 2026 metų spalio 31 dienos.

    Dabar būtent ši tvarka pratęsta iki 2027 metų sausio 31 dienos, taip išplečiant laikotarpį, kurį Rusija stengsis kontroliuoti dyzelino išvežimą į užsienio rinkas.

    Propagandinis kontekstas ir eksportas į JAV

    Rusijos vicepremjero Aleksandro Novako buvo klausiama, ar dyzelinas bus tiekiamas Jungtinėms Valstijoms. Tekste minima, kad tai buvo siejama ir su propagandiniu siekiu parodyti, jog Rusija neturi problemų su degalais.

    A. Novakas teigė, kad dyzelinas į Ameriką gabenamas pagal sutarties sąlygas ir tokios tiekimo apimtys nepažeidžia teisės aktų.

    Pagal Rusijos pateiktus duomenis, spalį dyzelino eksportas į pasaulio rinkas iš viso siekė 510 tūkst. tonų. Tolimesnis eksporto lygis, kaip nurodoma, priklausys nuo einamosios situacijos.

  • „Orlen“ investavo apie 115 mln eurų: naujas Gdansko terminalas sprendžia rafinerijos logistikos spūstį

    Nors iš pirmo žvilgsnio jis atrodo kukliai, prie Gdansko rafinerijos įrengtas naujas jūrinis krovos terminalas „Orlen“ kainavo apie 115 mln eurų. Objektas pradėjo veikti liepos mėnesį ir skirtas sumažinti logistikos įtampą vienoje svarbiausių Lenkijos perdirbimo grandžių – Gdansko naftos perdirbimo gamykloje.

    Gdansko rafinerija – antra pagal dydį šalyje po Plocko komplekso, tačiau ji veikia gerokai ankštesnėje teritorijoje. Esant didelėms metinėms perdirbimo apimtims, ribota erdvė tampa ne tik infrastruktūros planavimo, bet ir kasdienio transporto organizavimo problema.

    Kur slypėjo didžiausia problema?

    Rafinerijai ypač trūko pajėgumų geležinkelio logistikoje. Ilgesnėms atšakoms ir papildomiems bėgiams paprasčiausiai nėra vietos, todėl dalis srautų tapo sunkiai suvaldoma, o krovinių judėjimas priklausė nuo siaurų laiko langų.

    Iki šio projekto „Orlen“ daliai produktų buvo priversta naudotis tarpininkų paslaugomis Gdansko uoste. Tai reiškė mažesnį lankstumą, didesnes sąnaudas ir papildomą riziką, kai tvarkaraščius ir prioritetus nustato ne pati rafinerija, o išoriniai operatoriai.

    Ką gali krauti naujasis terminalas?

    Terminalas suprojektuotas taip, kad vienu metu galėtų aptarnauti importą ir eksportą: nuo pramonėje naudojamų bazinių alyvų iki žemos sieros laivybos degalų, taip pat cheminių produktų, tokių kaip ksilenas. Ši įvairovė leidžia rafinerijai operatyviau prisitaikyti prie rinkos poreikių ir tiekimo grandinių pokyčių.

    Objektas pritaikytas ir žaliavoms, reikalingoms biopramonei. Terminale galima priimti biokomponentus degalų gamybai, etanolį bei priedus benzinui, kurie padeda pasiekti reikiamas kokybines charakteristikas ir atitikti reguliavimo reikalavimus.

    „Terminalas gali būti naudojamas importuoti biokomponentus, etanolį ir benzinui skirtus priedus, taip pat eksportuoti rafinerijos produkciją“, – sakė terminalų vadovas Danielis Borkas.

    Saugumas, automatika ir ekologinė kontrolė

    Terminalo krantinė tęsiasi apie 380 metrų, joje įrengtos dvi švartavimo vietos ir krovai skirtos 8 mėlynos spalvos užpylimo rankovės. Kiekviena jų siekia apie 18 metrų ir sveria maždaug 18 tonų, o krovos procesai valdomi iš dispečerinės, kur budintys darbuotojai prižiūri tiek įkrovimą, tiek švartavimo eigą.

    Didelė dalis operacijų remiasi jutikliais, kameromis ir lazerinėmis sistemomis, kurios padeda saugiau valdyti laivų prisišvartavimą. Terminale numatyti ir avariniai scenarijai: kritiniu atveju švartavimo lynus galima atlaisvinti vienu mygtuku, kad incidento metu laivas būtų atitrauktas nuo infrastruktūros.

    Ekologinei rizikai mažinti taikomos papildomos priemonės – laivas krovos metu gali būti apsuptas užtvaromis, kurios riboja galimą naftos produktų patekimą į vandenį. Be to, procesai priklauso nuo oro sąlygų: esant pavojingam vėjui ar bangavimui, jungtys gali būti atjungiamos automatiškai.

    Terminalas pritaikytas iki 130 metrų ilgio ir iki 17,6 metro pločio laivams, o maksimalus leistinas grimzlės gylis siekia 5,8 metro. Vieno laivo krovos operacijos paprastai trunka 10–12 valandų, o metinis pajėgumas gali siekti 1,8–2 mln tonų produktų.

    Geopolitika pakeitė ir apsaugą

    Terminalo svarba reiškia ir griežtesnę apsaugą. Po Rusijos pradėto karo Ukrainoje sugriežtėjo infrastruktūros apsaugos režimai, o Baltijos regione dažniau fiksuojami trikdžiai, susiję su navigacijos signalų slopinimu ir GPS klaidomis.

    Šalia terminalo patruliuoja apsaugos laivai, tikrinamos įtartinos plaukiojimo priemonės, o atskiras dėmesys skiriamas ir bepiločiams orlaiviams. Nepaisant draudimų, dronai prie kritinės infrastruktūros pasirodo reguliariai, todėl jų aptikimas ir perėmimas tapo kasdienės prevencijos dalimi.

    Šis terminalas – ne vien lokali investicija į vieną objektą. Tai platesnės tendencijos pavyzdys, kai energetikos ir degalų tiekimo grandinės Baltijos regione tampa vis labiau priklausomos nuo lankstesnės jūrinės logistikos, didesnio automatizavimo ir sustiprintos kritinės infrastruktūros apsaugos.

  • „BP“ pelnas šovė 4 kartus: Irano karas kelia naftos kainas, skolos mažėja milijardais

    „BP“ pelnas šovė 4 kartus: Irano karas kelia naftos kainas, skolos mažėja milijardais

    Didžiosios Britanijos energetikos milžinė „BP“ pranešė, kad 2026 metų liepos–rugsėjo ketvirtį bendrovės grynasis pelnas, tenkantis akcininkams, išaugo iki maždaug 4,2 mlrd. eurų. Tai yra keturis kartus daugiau nei prieš metus, kai pelnas siekė apie 1,0 mlrd. eurų.

    Bendrovė aiškino, kad rezultatams itin palankiai susiklostė rinka, kurią sukrėtė Irano karo sukelti tiekimo ir prekybos sutrikimai. Dėl to šoktelėjo tiek naftos kainos, tiek perdirbimo maržos, o „BP“ daugiau uždirbo iš perdirbimo ir prekybos veiklų.

    Kartu „BP“ smarkiai sumažino grynąją skolą: ji per ketvirtį krito iki maždaug 12,4 mlrd. eurų, kai prieš tris mėnesius siekė apie 19,9 mlrd. eurų. Skolos mažėjimą sustiprino sprendimas anksčiau šiais metais sustabdyti akcijų supirkimą ir laisvas lėšas nukreipti balansui stiprinti.

    Kas labiausiai kilstelėjo pelną

    Investuotojai „BP“ dažnai vertina pagal vadinamąjį pagrindinį pakeitimo sąnaudų pelną, kuris eliminuoja atsargų vertės svyravimus ir vienkartinius veiksnius. Šis rodiklis beveik keturis kartus pašoko iki maždaug 7,6 mlrd. eurų ir buvo gerokai didesnis nei rinkos lūkesčiai, siekę apie 5,6 mlrd. eurų.

    „BP“ nurodė, kad ketvirtį taip pat paveikė vienkartiniai nuvertėjimai, siekę apie 3,6 mlrd. eurų, daugiausia susiję su vadinamosiomis perėjimo veiklomis. Tokie nurašymai dažniausiai atspindi atsargesnį ankstesnių investicijų vertinimą pasikeitus kainoms, sąnaudoms ar strateginiams prioritetams.

    Bendrovės generalinė direktorė Meg O’Neill, pareigas perėmusi 2026 metų balandį, rezultatus apibūdino kaip labai stiprius, kuriuos palaikė aukštesnių kainų ir didesnių maržų aplinka. „BP“ akcijos po naujienų ankstyvoje prekyboje buvo nežymiai pakilusios.

    Naftos kainų fonas ir rizikos

    Ketvirčio rezultatai paskelbti tuo metu, kai naftos rinkoje išlieka įtampa: „Brent“ rūšies nafta buvo prekiaujama maždaug po 102 eurus už barelį. Tai reikšmingai daugiau nei prieš Irano karo pradžią metų pradžioje, kai kainos buvo arčiau 65 eurų lygio.

    Rinkos kainas kelia ne vien pati geopolitinė rizika, bet ir labai praktiniai veiksniai: sutrikę tiekimo maršrutai, mažesni kai kurių regionų eksportiniai srautai bei didesnė paklausa perdirbti naftą į degalus. Tokiose sąlygose auga perdirbimo maržos, nes skirtumas tarp žaliavinės naftos kainos ir galutinių produktų, tokių kaip dyzelinas, kainos tampa palankesnis perdirbėjams.

    „BP“ taip pat atnaujino prielaidas, kokią naftos kainą taiko savo turto vertei vertinti, ir dabar skaičiuoja, kad šiemet vidutinė „Brent“ kaina sieks apie 78 eurus už barelį. Bendrovė mano, kad tiekimo sutrikimai Artimuosiuose Rytuose gali tęstis iki 2027 metų, o perdirbimo maržos paskutinį šių metų ketvirtį turėtų išlikti aukštos.

    Strategija, dividendai ir „Deepwater Horizon“ našta

    „BP“ patvirtino, kad ketvirčio dividendą paliko nepakeistą – maždaug 0,08 euro už akciją. Bendrovė taip pat teigė pasiekusi savo tikslus mažinti skolą ir sąnaudas, tačiau pabrėžė, kad toliau prioritetą teiks finansiniam atsparumui.

    Viena iš sričių, kuriai „BP“ ketina skirti daugiau laisvų lėšų, yra likusios prievolės dėl 2010 metais įvykusios „Deepwater Horizon“ katastrofos Meksikos įlankoje. Incidentas nusinešė 11 darbuotojų gyvybių, o bendrovei jau daugelį metų kainuoja milijardines kompensacijas, teisinius ir atkūrimo įsipareigojimus.

    Meg O’Neill naują bendrovės strategiją ketina pristatyti 2026 metų gruodžio 15 dieną. Rinkoje tai vertinama kaip svarbus momentas, nes pastaruoju metu „BP“, kaip ir dalis konkurentų, koregavo ambicijas švarios energijos srityje ir didesnį dėmesį skyrė pelningesniems naftos ir dujų projektams.

  • BP fiksuoja rekordinius ketvirčio pelnus: kas juos pakėlė ir ką žada strategija iki 2030 metų

    Jungtinės Karalystės naftos ir dujų koncernas BP paskelbė apie itin stiprius trečiojo ketvirčio rezultatus: pakoreguotas grynasis pelnas siekė apie 7,9 mlrd. eurų. Pelnas, priskiriamas pagrindinės bendrovės akcininkams, sudarė maždaug 4,4 mlrd. eurų.

    Bendrovė nurodė, kad vidutinė gavyba per ketvirtį išliko stabili ir siekė apie 2,2 mln. barelių naftos ekvivalento per dieną. Stabilūs srautai iš gavybos leido palaikyti rezultatus net ir svyruojant atskirų regionų tiekimui.

    Kas labiausiai augino pelną

    Vienas svarbiausių veiksnių buvo ypač aukšta perdirbimo marža: trečiąjį ketvirtį ji pasiekė 46,7 JAV dolerio už barelį lygį, tai yra apie 43 eurus. Tuo pat metu naftos perdirbimo gamyklų pajėgumų panaudojimas didėjo iki 96,5 proc., rodydamas intensyvų įrenginių darbą.

    BP taip pat akcentavo, kad prie rezultatų prisidėjo didesnės suskystintų gamtinių dujų kainos ir palanki maržų dinamika šiame segmente. Rinkos dalyviams tai svarbu, nes LNG dažnai veikia kaip tiltas tarp tradicinių angliavandenilių ir lankstesnės energetikos sistemos.

    „Perdirbimo maržos ir didelis gamyklų pajėgumų panaudojimas reikšmingai sustiprino ketvirčio finansinius rezultatus“, – teigiama bendrovės pranešime.

    Skolos mažinimas ir investuotojų laukiama strategija

    BP skelbia, kad per ketvirtį ryškiai sumažino įsiskolinimus bankams: bendra skola sumenko nuo maždaug 20,8 mlrd. eurų iki apie 13,0 mlrd. eurų. Vien per pastaruosius tris mėnesius įsipareigojimai sumažinti apytikriai 7,8 mlrd. eurų.

    Bendrovė taip pat informavo, kad vidutinio laikotarpio strategiją iki 2030 metų investuotojams pristatys 2026 metų gruodžio 15 dieną Niujorke. Rinkai tai signalas, kad po pelningo laikotarpio BP sieks aiškiau apibrėžti prioritetus tarp gavybos, LNG ir energetikos transformacijos projektų.

    Pastaraisiais metais didžiųjų naftos bendrovių strategijose daug dėmesio skiriama kapitalo drausmei, grąžai akcininkams ir atsargesniam žingsniavimui į atsinaujinančią energetiką. BP rezultatai rodo, kad aukštos maržos tradiciniuose segmentuose vis dar išlieka pagrindinis pelno variklis, o investuotojai laukia, kaip tai bus suderinta su ilgalaikiais 2030 metų tikslais.

  • „Shell“ rekordinis pelnas trečią ketvirtį: karas Persijos įlankoje kilstelėjo kainas ir maržas

    Rekordiniai rezultatai po 2022 metų

    Energetikos koncernas „Shell“ trečią ketvirtį užfiksavo didžiausią grynąjį pelną nuo 2022 metų. Bendrovė skelbė uždirbusi apie 10 mlrd. eurų grynojo pelno, beveik dukart daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Rezultatas pranoko analitikų lūkesčius, kurie siekė apie 9,5 mlrd. eurų. Pagrindinė priežastis – išaugusios energijos kainos ir itin palankios perdirbimo sąlygos, kurias sustiprino geopolitinė įtampa Persijos įlankos regione.

    Kas iškėlė pelną į rekordą?

    Įmonė nurodė, kad reikšmingą įtaką turėjo rekordinės naftos perdirbimo maržos. Jos trečią ketvirtį šoktelėjo iki maždaug 39 eurų už barelį, kai prieš metus siekė apie 11 eurų, o ankstesnį ketvirtį buvo apie 22 eurai.

    Tokią dinamiką paprastai lemia pasiūlos sutrikimai, logistikos grandinių rizika ir staigesni produktų paklausos pokyčiai, todėl rafinavimo segmentas trumpuoju laikotarpiu gali sugeneruoti neproporcingai didelę grąžą. „Shell“ iš to tiesiogiai pasinaudojo, padidindama laisvus pinigų srautus ir grąžą akcininkams.

    Didesnė grąža akcininkams

    Bendrovė taip pat padidino savų akcijų supirkimo programą iki maždaug 4,6 mlrd. eurų per ketvirtį. Tai vienas didžiausių supirkimų „Shell“ istorijoje ir signalas rinkai, kad bendrovė mato erdvės dosniau dalintis sukauptu pelnu.

    „Shell“ veiklos rezultatus sustiprino ir segmentų balansas: integruoto dujų verslo pelnas siekė apie 2,8 mlrd. eurų, o žvalgybos ir gavybos veikla sugeneravo apie 3,0 mlrd. eurų. Tuo metu pinigų srautai iš operacinės veiklos, eliminuojant apyvartinio kapitalo įtaką, pakilo iki maždaug 20,2 mlrd. eurų.

    Mažesnė gavyba, didesnis SGD vaidmuo

    Nors per pirmus devynis 2026 metų mėnesius „Shell“ naftos ir dujų gavyba, lyginant su metais prieš tai, sumažėjo 17 proc., tai neanuliavo pelno šuolio. Bendrovė dalį kritimo siejo su mažesniais kiekiais iš Kataro dėl regiono įtampos.

    Kartu suskystintų gamtinių dujų apimtys augo 12 proc., prie to prisidėjo pilnų pajėgumų pasiekimas „LNG Canada“ projekte. Vis dėlto dalį teigiamo efekto mažino trikdžiai Katare, kurie išlieka reikšmingu rizikos veiksniu pasaulinėje SGD tiekimo grandinėje.

    Nuvertinimai Europoje ir korekcijos Šiaurės Amerikoje

    „Shell“ taip pat registravo apie 2,3 mlrd. eurų vertės turto nuvertėjimus, daugiausia susijusius su Europos biometano ir biogazo kryptimis, po to, kai buvo sumažintos šio segmento rinkos augimo prognozės. Tokie sprendimai dažniausiai atspindi griežtesnę investicijų atranką ir persvarstytą atsiperkamumo laiką.

    Tuo pat metu dalį neigiamo efekto kompensavo apie 1,6 mlrd. eurų vertės ankstesnių nuvertėjimų atstatymas Šiaurės Amerikos integruotų dujų segmente. Bendrovė tai siejo su pasikeitusiomis prekybinėmis sąlygomis ir investiciniais sprendimais, susijusiais su tolimesne „LNG Canada“ plėtra.

    Ką tai reiškia rinkai?

    „Shell“ skaičiai dar kartą parodė, kaip sparčiai energetikos milžinų rezultatai gali keistis dėl geopolitikos ir žaliavų ciklų. Aukštos perdirbimo maržos ir dujų rinkos svyravimai trumpuoju laikotarpiu išpučia pelnus, tačiau kartu didina nepastovumą planuojant investicijas.

    Rinkos dalyviai artimiausiais ketvirčiais vertins, ar tokios maržos išsilaikys, ir kaip „Shell“ balansuosis tarp naftos, dujų, SGD bei žemesnės anglies sprendimų. Kol kas bendrovė aiškiai rodo prioritetą pinigų srautams ir grąžai akcininkams.

  • Rusijos smūgiai Donecke nusinešė 35 gyvybes: Zelenskis skelbia ataką prieš naftos gamyklas

    Rusijos smūgiai Donecke nusinešė 35 gyvybes: Zelenskis skelbia ataką prieš naftos gamyklas

    Smūgiai Donecko srityje

    Per Rusijos smūgius Ukrainos Donecko srityje žuvo mažiausiai 35 žmonės, dar 24 buvo sužeisti, pranešė vietos valdžia. Daugiausia aukų fiksuota Kramatorske, kur, anot pareigūnų, atakuoti du autobusai.

    Donecko srities vadovas Vadymas Filaškinas nurodė, kad per vieną parą regionas apšaudytas daugiau nei 30 kartų. Dėl suintensyvėjusių atakų iš pavojingų vietovių evakuota 379 gyventojai, o likusieji raginami vykti į saugesnius šalies rajonus.

    Ukrainos atsakas ir raginimas pasauliui

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad smūgis civiliams neliks be atsako. Jo teigimu, Rusija siekia sugriauti gyvenimą Donbase, todėl tarptautinės bendruomenės reakcija turi būti aiški ir principinga.

    „Rusija bando sunaikinti visą gyvybę Donbase, todėl pasaulio atsakas privalo būti. Tvirtas atsakas – toks, kokio nusipelno už visas atneštas mirtis“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Tokie išpuoliai prieš transportą ir civilius objektus pastaraisiais mėnesiais dažnai siejami su Rusijos bandymu trikdyti kasdienį gyvenimą ir logistiką fronto užnugaryje. Kramatorskas Donecko srityje laikomas vienu svarbiausių Ukrainos gynybos ir evakuacijos mazgų, todėl miestas nuolat atsiduria atakų rizikos zonoje.

    Smūgiai Belgorodo srityje

    Tuo pat metu Rusija pranešė apie žuvusius savo Belgorodo srityje. Regiono vadovas Aleksandras Šuvajevas teigė, kad per Ukrainos apšaudymus ir dronų atakas per parą žuvo keturi žmonės, dar 12 buvo sužeisti.

    Belgorodo sritis, besiribojanti su Ukraina, jau kurį laiką patiria apšaudymus ir bepiločių atakas, kurios Rusijos pusėje kelia papildomą spaudimą pasienio infrastruktūrai. Kariaujančios šalys tokias atakas vertina skirtingai, o nepriklausomas operatyvus aplinkybių patvirtinimas dažnai būna ribotas.

    Atakos prieš naftos perdirbimą

    Volodymyras Zelenskis taip pat paskelbė, kad Ukrainos pajėgos sudavė smūgį dideliai naftos perdirbimo gamyklai Omske ir atakavo kitą objektą Uchtos mieste. Prezidento teigimu, Uchtos taikiniui panaudoti ilgesnio nuotolio dronai, galintys įveikti apie 2 500 kilometrų.

    Ukraina pastaraisiais metais sistemingai taikosi į Rusijos energetikos infrastruktūrą, ypač naftos sektorių, siekdama mažinti pajamas, iš kurių finansuojamos karinės operacijos. Energetiniai taikiniai laikomi strategiškai svarbiais, nes naftos perdirbimo ir logistikos sutrikimai gali turėti įtakos degalų tiekimui ir biudžeto įplaukoms.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai ragino Kyjivą nutraukti smūgius naftos perdirbimo objektams, argumentuodamas, kad tai didina įtampą pasaulinėje rinkoje. Kyjivas savo ruožtu pabrėžia, kad tokie veiksmai yra atsakas į nuolatinius Rusijos smūgius Ukrainos miestams ir kritinei infrastruktūrai.

  • Ukrainos dronai smogė didžiausiai Rusijos naftos perdirbimo gamyklai Omske: ką tai reiškia

    Ukrainos dronai smogė Omsko naftos perdirbimo gamyklai – didžiausiam tokio tipo objektui Rusijoje, skelbia nepriklausomas leidinys The Moscow Times. Regiono valdžia pranešė apie dronų ataką, o vietos gyventojai socialiniuose tinkluose dalijosi žiniomis apie sprogimus ir dūmus virš pramoninės zonos.

    Pasak pranešimų, atakos metu laikinai buvo apribotas mobilusis internetas, o Omsko oro uostas kurį laiką neveikė. Tokios priemonės pastaruoju metu Rusijoje taikomos dažniau po dronų smūgių, siekiant apsunkinti nuotolinį valdymą, koordinaciją ir informacijos sklaidą.

    Kas žinoma apie Omsko gamyklą

    Omsko naftos perdirbimo gamykla priklauso „Gazprom Neft“ ir laikoma didžiausia Rusijoje pagal perdirbimo apimtis. Viešai skelbiamais duomenimis, jos pajėgumai siekia iki 22 mln. tonų naftos per metus, todėl bet kokie sutrikimai gali turėti įtakos degalų tiekimui ir logistikai atokiuose regionuose.

    Ši gamykla yra strategiškai svarbi ne tik vietinei rinkai: perdirbimo produktai naudojami tiek civilinei ekonomikai, tiek transporto ir pramonės sektoriams, o dalis srautų gali būti nukreipiami ir į eksportą. Dėl to tokie objektai dažnai įvardijami kaip kritinės energetinės infrastruktūros dalis.

    Kodėl šie smūgiai svarbūs

    Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos dronų operacijos vis dažniau nukreipiamos į Rusijos naftos perdirbimo ir degalų infrastruktūrą, siekiant mažinti perdirbimo pajėgumus ir didinti spaudimą karo ekonomikai. Net jei žala būna ribota, laikinai sustabdytos linijos, gaisrų rizika ar priverstinis remontas gali sumažinti produkcijos išleidimą į rinką.

    Ekspertai pabrėžia, kad naftos perdirbimo gamyklos yra sudėtingi kompleksai, kuriuose pažeidus atskiras technologines grandis tenka stabdyti procesus dėl saugos reikalavimų. Praktikoje tai reiškia, kad net vienas incidentas gali sukelti grandininį efektą: nuo laikino perdirbimo apimčių sumažėjimo iki logistikos perskirstymo kitoms gamykloms.

    Omskas jau buvo atakų taikinys

    Pranešama, kad Omsko gamykla jau anksčiau buvo patekusi į Ukrainos dronų atakų taikiklį: minima, jog liepos 6 dieną buvo apgadinti pirminio naftos perdirbimo įrenginiai, o tai lėmė laikinas darbo stabdymas. Dar vienas incidentas fiksuotas rugpjūčio 2 dieną, kai taip pat buvo kalbama apie pakartotinius smūgius.

    Tuo pat metu Rusijos informacinėje erdvėje daugėja žinučių apie ribojamą ryšį ir papildomas saugumo priemones pramoniniuose regionuose. Tai rodo, kad dronų grėsmė tampa nebe pavienė, o sisteminė, todėl keičiasi ir vietos valdžios reagavimo modelis.

    Nepriklausomi šaltiniai ir liudininkų vaizdo įrašai šiuo metu išlieka pagrindiniu informacijos kanalu, nes oficialūs pranešimai dažnai pateikiami lakoniškai. Dėl karo sąlygų dalies detalių patvirtinimas užtrunka, tačiau pati tendencija – dažnėjantys smūgiai naftos infrastruktūrai – yra aiškiai matoma.

  • Kazachstanas didina naftos produktų gamybą: iki 2030 metų taikosi atsisakyti importo iš Rusijos

    Kazachstanas iki 2030 metų planuoja reikšmingai padidinti gatavų naftos produktų gamybą, kad šaliai nebereikėtų importo ir atsirastų galimybė eksportuoti kurą kaimynėms Centrinėje Azijoje. Apie tai pranešė šalies energetikos ministras Jerlanas Akkenženovas, pabrėžęs tikslą mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų, įskaitant Rusiją.

    Šiuo metu Kazachstane veikia trys pagrindinės naftos perdirbimo gamyklos: Atyrau, Šymkento ir Pavlodaro. Jos sudaro šalies perdirbimo branduolį, o jų modernizavimas ir pajėgumų didinimas laikomas pagrindiniu instrumentu, kad vidaus rinka būtų aprūpinama stabiliai ir konkurencingomis kainomis.

    Ministro teigimu, praėjusiais metais Kazachstanas perdirbo 18,4 mln. tonų naftos ir pagamino apie 15,5 mln. tonų gatavų naftos produktų. Pasak jo, tai leido patenkinti daugiau nei 90 proc. šalies vidaus poreikio.

    „Praėjusiais metais perdirbome 18,4 mln. tonų naftos ir pagaminome apie 15,5 mln. tonų gatavų produktų. Tai padengia daugiau nei 90 proc. mūsų vidaus paklausos“, – sakė Jerlanas Akkenženovas.

    Planuojama, kad Šymkento perdirbimo gamyklos pajėgumai bus didinami nuo 6 iki 12 mln. tonų per metus, o Pavlodaro gamykla papildomai išaugins pajėgumus dar 2 mln. tonų. Ministerija tikisi, kad šie pokyčiai leistų pilnai patenkinti vidaus rinkos poreikį ir sumažintų importo būtinybę.

    Energetinio saugumo prasme tai reikštų mažesnį pažeidžiamumą dėl regioninių sutrikimų ir kainų šuolių, ypač kai degalų rinkoje svarbūs logistikos maršrutai, sezoniškumas ir atsargų lygiai. Be to, didesnė vietinė gamyba suteiktų Kazachstanui daugiau lankstumo reguliuojant vidaus tiekimą, kai auga transporto ir pramonės paklausa.

    Kazachstano siekis tapti savarankiškesniu yra reikšmingas ir platesniame regione: Centrinėje Azijoje degalų paklausa ilgainiui didėja, o valstybių konkurencija dėl perdirbimo pajėgumų ir eksporto kanalų stiprėja. Jei planai bus įgyvendinti, Kazachstanas galėtų labiau įsitvirtinti kaip gatavų naftos produktų tiekėjas kaimyninėms rinkoms.