CP v2

Tag: Naftos perdirbimas

  • Rusijoje vėl trūksta degalų: po dronų smūgių ir augančios paklausos regionuose įvedami limitai

    Rusijos regionuose rugpjūtį vėl fiksuojami rimti degalų tiekimo sutrikimai, dėl kurių vietos valdžios institucijos bent dešimtyje administracinių vienetų griežtina kontrolę ir riboja benzino pardavimą. Apie tai pranešė naujienų agentūra „Reuters“, pabrėždama, kad tai jau antroji šių metų degalų deficito banga.

    Problemos siejamos su naftos perdirbimo pajėgumų sutrikimais po Ukrainos dronų atakų prieš naftos sektoriaus infrastruktūrą, taip pat su sezoniniu paklausos šuoliu. Vasaros pabaigoje tradiciškai didėja degalų poreikis žemės ūkyje ir logistikoje, o tai dar labiau išryškina tiekimo grandinės silpnas vietas.

    Regionai vėl griežtina tvarką

    Pasak „Reuters“, kai kuriose degalinėse Maskvos srityje benzino atsargos vėl senka, nors dyzelinas dar išlieka plačiau prieinamas. Panašūs signalai ateina ir iš kitų teritorijų, kur vietos administracijos įvedė arba svarsto įvesti pardavimo limitus, kad išvengtų visiško lentynų ištuštėjimo.

    Rusijos vyriausybė viešai pripažino, kad degalų tiekimo situacija dalyje regionų išlieka įtempta. Tarp minimų teritorijų įvardijami Orenburgo, Lipecko, Tverės ir Oriolo regionai, Krasnodaro kraštas, taip pat keletas toliau nuo Europos Rusijos esančių sričių.

    SPIMEX duomenys ir Maskvos atsakas

    Sankt Peterburgo prekių biržos SPIMEX duomenys rodo, kad nuo rugpjūčio pradžios vidutiniai benzino pardavimai sumažėjo maždaug 20 proc., palyginti su liepos antrosios pusės lygiu. Toks kritimas paprastai signalizuoja ne vien paklausos pokytį, bet ir realius pasiūlos apribojimus, kai rinkai trūksta fizinio produkto.

    Siekdama apsaugoti vidaus rinką, Maskva ėmėsi priemonių, kurios dažniausiai naudojamos esant deficitui: buvo ribojamas degalų eksportas, koreguojami reikalavimai degalų standartams ir organizuojamas papildomas naftos produktų importas. Analitikai atkreipia dėmesį, kad prioritetinis tiekimų nukreipimas į Maskvą gali dar labiau paaštrinti trūkumą periferijoje.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukraina išplėtė atakų geografinį nuotolį ir dažniau taikosi į objektus, susijusius su naftos perdirbimu bei degalų logistika. Tokia taktika didina spaudimą Rusijos ekonomikai: net ir laikini perdirbimo gamyklų sustojimai gali greitai persiduoti į degalinių tinklą, ypač kai tuo pat metu auga sezoniškas vartojimas.

  • „Orlen“ pelnas šovė į viršų: per 2026 metų pusmetį uždirbo apie 3,7 mlrd. eurų grynojo pelno

    Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ paskelbė, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį uždirbo 15,87 mlrd. zlotų grynojo pelno, tai yra apie 3,7 mlrd. eurų. Vien antrąjį ketvirtį grynasis pelnas siekė 7,716 mlrd. zlotų, arba apie 1,8 mlrd. eurų.

    Bendrovė pabrėžia, kad rezultatams įtakos turėjo įtampa Artimuosiuose Rytuose ir dėl to išaugęs žaliavų bei energijos išteklių kainų nepastovumas. Nepaisant didesnių importo sąnaudų, dalį spaudimo padėjo atsverti didesnės naftos perdirbimo ir naftos chemijos maržos.

    Pajamos ir veiklos pelningumas

    „Orlen“ nurodo, kad per 2026 metų pirmąjį pusmetį pardavimo pajamos sudarė 152,24 mlrd. zlotų, arba apie 35,7 mlrd. eurų. Veiklos rezultatas (EBIT) pasiekė 22,18 mlrd. zlotų, tai yra apie 5,2 mlrd. eurų.

    EBITDA per pusmetį siekė 28,726 mlrd. zlotų, arba apie 6,7 mlrd. eurų, o EBITDA LIFO rodiklis buvo 27,986 mlrd. zlotų, arba apie 6,6 mlrd. eurų. Šie skaičiai rodo, kad koncernas išlaikė aukštą pelningumą net ir esant padidėjusiam kainų bei logistikos neapibrėžtumui.

    Investicijos ir papildomi įsipareigojimai

    Grupė per 2026 metų pirmąjį pusmetį investicijoms skyrė 14,651 mlrd. zlotų, arba apie 3,4 mlrd. eurų. Be įprasto investicijų biudžeto, dar 5,08 mlrd. zlotų, arba apie 1,2 mlrd. eurų, panaudota „Energa S.A.“ naujos emisijos akcijoms apmokėti.

    Tarp svarbiausių projektų minimos investicijos Norvegijos kontinentiniame šelfe, įskaitant dalyvavimą telkinių plėtroje, taip pat dujų infrastruktūros ir integruoto tiekimo pajėgumų stiprinimas. Bendrovė taip pat tęsia didesnės apimties chemijos projektus ir naujų elektros gamybos blokų plėtrą, įskaitant CCGT tipo projektus.

    Tiekimo grandinės ir kainų rizikos valdymas

    „Orlen“ teigia, kad aukštesnės naftos ir dujų kainos didino degalų, elektros bei šilumos gamybos sąnaudas, tačiau dalį neigiamo poveikio pavyko sumažinti iš anksto sudarytomis tiekimo sutartimis. Bendrovė akcentuoja, kad tai padėjo stabilizuoti dalį kaštų ir išvengti staigių tiekimo sutrikimų.

    Kalbėdama apie logistikos rizikas, įmonė nurodo, jog net ir sutrikus transportui Hormūzo sąsiaurio regione nematė grėsmių dujų tiekimo tęstinumui Lenkijoje. Pasak bendrovės, svarbų vaidmenį čia vaidino tiekimo diversifikacija ir SGD kryptys, leidusios lanksčiau valdyti importo srautus.

    „Kartu maksimalizavome pelną iš tarptautinio degalinių tinklo. Per pastaruosius metus užsienio stočių dalis degalų segmento pelne išaugo 18 procentinių punktų“, – sakė „Orlen“ vadovas Ireneuszas Fąfara.

    Rinkoms šie rezultatai svarbūs ne tik dėl pačių skaičių, bet ir dėl signalo, kaip didelis integruotas energetikos koncernas sugeba uždirbti esant geopolitinei įtampai, aukštoms žaliavų kainoms ir jautrioms tiekimo grandinėms. Artimiausiais ketvirčiais investuotojai paprastai vertina, ar pelningumą padės išlaikyti maržų dinamika, energijos paklausa regione ir tolesni sprendimai dėl importo diversifikacijos.

  • Keistas „UFO“ formos dronas smogė Rusijos Ufai: OSINT sako, tokio modelio dar nematė

    Keistas „UFO“ formos dronas smogė Rusijos Ufai: OSINT sako, tokio modelio dar nematė

    Socialiniuose tinkluose pasirodžius vaizdo įrašams iš Ufos apylinkių, internautai ėmė spėlioti, kas danguje užfiksuota: tamsus, kampuotas, žemai skrendantis objektas. OSINT analitikai atkreipė dėmesį, kad pagal matomą siluetą tai nepanašu į anksčiau identifikuotus Ukrainos ilgojo nuotolio dronus.

    Neįprasta forma tapo pagrindu internetiniams juokams apie NSO, tačiau tokia etiketė šiuo atveju labiau apibūdina sunkiai atpažįstamą konstrukciją, o ne nežemišką kilmę. Kuo mažiau aiškus kontūras ir kuo prastesnė filmuota medžiaga, tuo daugiau erdvės interpretacijoms, ypač kai objektas primena vadinamuosius stealth tipo sprendimus.

    Kodėl Ufa yra jautrus taikinys

    Ufa, Baškortostano sostinė, yra vienas svarbiausių Rusijos petrochemijos centrų, esantis maždaug 1 400–1 600 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Mieste veikia keli dideli perdirbimo kompleksai, o tokios infrastruktūros sutrikdymas turi ne tik ekonominį, bet ir karinį poveikį, nes degalai ir naftos produktai yra kritiški logistikai.

    Vietos valdžia teigė, kad ataka esą buvo atremta, o dūmai kilo tik nuo numušto drono nuolaužų. Tuo metu Ukrainos pusė viešai yra kalbėjusi apie smūgius energetikos ir perdirbimo infrastruktūrai, tačiau konkretaus šio epizodo detalių ir panaudotos platformos oficialiai gali ir nekomentuoti dėl operacinio saugumo.

    Kuo šis dronas skiriasi nuo įprastų

    Pasak OSINT bendruomenės vertinimų, užfiksuotas objektas neprimena plačiai minėtų Ukrainos ilgojo nuotolio dronų su tradicine, mažą lėktuvą primenančia aerodinamika ir stūmiančiu propeleriu. Vaizduose matoma kampuota forma gali rodyti kitokį korpuso sprendimą, tačiau vien iš kelių sekundžių įrašo patikimai identifikuoti modelį yra sudėtinga.

    Karo metu abi pusės nuolat adaptuoja bepiločių konstrukcijas: keičiami fiuzeliažai, navigacijos moduliai, ryšio sprendimai, didinamas nuotolis ir atsparumas trukdymui. Tokie patobulinimai nebūtinai reiškia visiškai naują klasę, kartais tai būna evoliucinis atnaujinimas, skirtas sunkiau numušamai trajektorijai ar mažesniam matomumui radarams.

    Ką galima patvirtinti dabar

    Šiuo metu patikimiausia išvada yra ta, kad incidentas sukėlė informacinę bangą dėl neįprastos išvaizdos ir dėl Ufos, kaip svarbaus pramonės centro, reikšmės. Kol nėra oficialių techninių duomenų, nuolaužų nuotraukų ar institucijų patvirtinimų, teiginiai apie konkretų drono tipą išlieka prielaidomis.

    Vis dėlto pats faktas, kad taikiniai Rusijos gilumoje ir toliau pasiekiami, rodo didėjančias ilgojo nuotolio bepiločių galimybes ir besikeičiančią karo logiką. Tokie smūgiai dažniausiai siekia mažinti perdirbimo pajėgumus, didinti remonto kaštus ir priversti perdislokuoti oro gynybą nuo fronto.

  • Rusijos degalų stygius aštrėja: Maskva derasi su Kazachstanu dėl savo naftos perdirbimo

    Rusijoje neslūgsta įtampa degalų rinkoje: dėl mažėjančių perdirbimo apimčių ir sutrikusios logistikos vis dažniau kalbama apie benzino bei dyzelino trūkumą atskiruose regionuose. Šiame kontekste Kazachstano energetikos institucijos patvirtino, kad vyksta derybos su Maskva dėl galimybės dalį rusiškos naftos perdirbti Kazachstano gamyklose.

    Pagal aptariamą schemą Kazachstane pagaminti degalai pirmiausia būtų skiriami vietos rinkos poreikiams, o tik likučiai galėtų būti grąžinami į Rusiją. Konkrečios apimtys, komercinės sąlygos ir perdirbime dalyvaujančių gamyklų pavadinimai viešai neįvardijami, tačiau akcentuojama, kad Kazachstano prioritetas yra vidaus tiekimo stabilumas ir gamybinių pajėgumų užimtumas.

    Kas išderino Rusijos rinką?

    Pastaraisiais mėnesiais Rusijos degalų balansą spaudžia keli veiksniai, tačiau didžiausią tiesioginį poveikį daro smūgiai naftos perdirbimo infrastruktūrai. Ukrainos dronų atakos prieš perdirbimo gamyklas ir susijusius objektus mažina produkcijos pasiūlą, o tai grandinine reakcija pasiekia didmeninę prekybą ir degalines.

    Rinkos dalyviai fiksuoja, kad sutrikimai verčia taikyti laikinas priemones, riboti pardavimus arba perskirstyti srautus tarp regionų. Toks režimas didina kainų ir tiekimo svyravimų riziką, nes perdirbimo grandinėje net ir trumpi sustabdymai greitai atsiliepia galutinio produkto prieinamumui.

    Kazachstano eksportui – papildoma rizika

    Derybos vyksta tuo metu, kai jautri išlieka ir Kazachstano naftos eksporto logistika per Kaspijos vamzdynų konsorciumo terminalą Novorosijske prie Juodosios jūros. Skelbiama apie atakas prieš tanklaivius, aptarnaujančius terminalą, dėl kurių krovos darbai ne kartą buvo stabdomi.

    Tokie incidentai kelia papildomų rūpesčių laivybos ir draudimo bendrovėms, o Kazachstanui reiškia didesnę riziką, kad dėl eksporto trikdžių gali pildytis saugyklos ir tektų mažinti gavybą. Šiame fone Rusijos siekis pasitelkti kaimyninės šalies perdirbimo pajėgumus atrodo kaip bandymas amortizuoti vidaus degalų deficitą, tačiau sprendimų tempą lems Kazachstano vidaus poreikiai ir eksporto maršrutų saugumas.

  • Rusijos kuro krizė gilėja: eksportą riboja iki 2027 metų, po Ukrainos smūgių trūksta degalų

    Rusijos vyriausybė paskelbė pratęsianti benzino ir dyzelino eksporto ribojimus iki 2027 metų sausio 31 dienos. Priemonė aiškinama siekiu stabilizuoti vidaus rinką ir užtikrinti degalų tiekimą regionams, kuriuose pastaraisiais mėnesiais fiksuotas trūkumas.

    Eksporto apribojimai Rusijoje taikomi etapais: benzino išvežimą į užsienį valdžia buvo sustabdžiusi nuo balandžio pradžios, o dyzelino eksporto kontrolė sugriežtinta liepą. Be to, buvo įvesti ir atskiri apribojimai aviaciniam kurui, kurie turėtų galioti iki lapkričio pabaigos.

    Kas išprovokavo trūkumą?

    Degalų krizė siejama su Ukrainos smūgiais dronais į Rusijos naftos perdirbimo ir energetikos infrastruktūrą. Tokios atakos mažina perdirbimo pajėgumus, apsunkina logistiką ir verčia valdžią daugiau produkcijos palikti vidaus rinkoje, kad būtų suvaldytos kainos.

    Regionuose, kur problemos tapo labiausiai matomos, buvo įvedami laikini degalų pardavimo ribojimai vienam asmeniui. Rusijos pareigūnai viešai pripažino, kad kai kuriose šalies dalyse tiekimo grandinės vis dar stringa, o degalų stygius neišnyko.

    Perdirbimo apimtys krenta, eksportas traukiasi

    Rusijos žiniasklaidoje skelbta, kad naftos perdirbimas birželį sumažėjo iki maždaug 4,1 mln. barelių per dieną ir tai yra vienas žemiausių lygių per kelerius metus. Mažesnės apimtys reiškia, kad rinkoje atsiranda mažiau benzino ir dyzelino, todėl eksporto ribojimai tampa greitu, bet skausmingu sprendimu.

    Dar prieš kelerius metus Rusija buvo tarp reikšmingų benzino eksportuotojų, tačiau dabar vis didesnė produkcijos dalis nukreipiama į vidaus vartojimą. Tai keičia ir regioninių rinkų balansą, nes eksportas tradiciškai padėdavo palaikyti rafinerijų pelningumą ir reguliuoti perteklių.

    Ne pirmas kartas, bet šįkart ilgesniam laikui

    Rusija panašius eksporto stabdymus buvo taikiusi ir 2023 bei 2024 metais, kai po ankstesnių atakų bangų siekė sumažinti kainų šuolius ir papildyti vidaus atsargas. Tuomet ribojimai paprastai trukdavo kelis mėnesius, o vėliau būdavo švelninami.

    Dabartinis terminas iki 2027 metų signalizuoja, kad valdžia problemą vertina kaip ilgalaikę ir susijusią ne tik su sezoniniais svyravimais, bet ir su nuolatiniu infrastruktūros pažeidžiamumu. Tai didina riziką, kad vidaus rinkoje apribojimai gali būti pratęsiami ar koreguojami priklausomai nuo situacijos rafinerijose ir logistikos grandinėse.

  • Rusija rodo „Voratinklį“: žada gaudyti dronus virš naftos perdirbimo ir energetikos objektų

    Rusija rodo „Voratinklį“: žada gaudyti dronus virš naftos perdirbimo ir energetikos objektų

    Rusijoje pristatytas naujas fizinės apsaugos sprendimas, kurį kūrėjai vadina „Voratinkliu“ ir teigia, kad jis turėtų padėti sulaikyti dronus, taikomus į naftos ir energetikos infrastruktūrą. Sistema buvo sukurta bendrovės „RT-Project Technologies“ kartu su „Standard Electric“ ir pademonstruota Rostec regioninės misijos metu Tverės srityje.

    Gamintojai nurodo, kad sprendimas šiuo metu pereina pilotinius bandymus keliuose kuro ir energetikos sektoriaus objektuose. „Voratinklis“ esą skirtas apsaugoti naftos saugyklas, kuro terminalus, naftos perdirbimo gamyklas, elektros pastotes, sandėlius ir kitus kritinės infrastruktūros elementus.

    Kaip veikia „Voratinklis“?

    Pagal viešai aprašytą koncepciją, aplink saugomą objektą įrengiama ištisinė atraminių kolonų, laikiklių ir plieninio tinklo konstrukcija. Rostec atstovas Aleksandras Nazarovas teigė, kad tokia nuolatinė „užtvara“ turėtų fiziškai „pagauti“ į objektą skrendančius dronus.

    Kūrėjai pabrėžia, kad konstrukcija montuojama tik varžtiniais sujungimais, be suvirinimo. Tai turėtų būti aktualu vietose, kur erdvė ribota arba kur suvirinimo darbai laikomi papildoma gaisro rizika, pavyzdžiui, šalia degių produktų talpyklų.

    Ką žada gamintojai ir ko trūksta?

    Teigiama, kad sistema gali būti pritaikoma objektams, kurių aukštis viršija 25 metrus, o saugomas plotas gali būti praktiškai bet kokio dydžio. Taip pat skelbiama, kad konstrukcija esą praėjo pilno masto seisminio atsparumo bandymus, o plieninės dalys gamybos etape cinkuojamos karštuoju būdu, kad būtų atsparesnės korozijai.

    Vis dėlto šiuo metu didžioji dalis informacijos apie efektyvumą remiasi pačių gamintojų ir valstybinės korporacijos Rostec pateikiamais teiginiais. Nepriklausomų bandymų rezultatų, kurie leistų patvirtinti deklaruojamą veiksmingumą prieš realius dronų tipus ir skirtingus smūgio scenarijus, viešai nepateikta.

    Platesnis kontekstas: dronai keičia infrastruktūros apsaugą

    Pastaraisiais mėnesiais Rusijos naftos perdirbimo, kuro bazės ir naftos sandėliavimo objektai ne kartą tapo dronų atakų taikiniais, o tai siejama su Ukrainos pastangomis trikdyti logistiką ir mažinti kuro tiekimo stabilumą. Dėl to visame regione auga paklausa priemonėms, kurios mažintų nuostolius ne tik nuo sprogmenų, bet ir nuo gaisrų bei antrinių avarijų.

    Ekspertinėje praktikoje pabrėžiama, kad infrastruktūros apsauga nuo dronų paprastai remiasi kelių lygių principu: aptikimu, elektroninėmis priemonėmis ir fizinėmis kliūtimis. „Voratinklis“ aiškiai pozicionuojamas kaip paskutinės grandies, pasyvi, tačiau potencialiai greitai įrengiama priemonė, kurios reali vertė priklausys nuo to, kaip ji atlaikys įvairius smūgio kampus, greičius ir skirtingą dronų masę.

  • Su-57 nepadėjo: Ukrainos dronai smogė Omsko naftos gigantui už 2 500 km nuo sienos

    Su-57 nepadėjo: Ukrainos dronai smogė Omsko naftos gigantui už 2 500 km nuo sienos

    Smūgis į strateginį objektą Sibire

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė surengusios tolimojo nuotolio dronų ataką prieš Omsko naftos perdirbimo gamyklą, esančią Sibire, daugiau kaip 2 500 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Tai vienas didžiausių Rusijos naftos perdirbimo objektų, turintis reikšmingą vaidmenį šalies degalų grandinėje.

    Ukrainos pusė nurodė, kad ataką įvykdė modernizuoti tolimojo nuotolio dronai, o vienas jų esą įveikė daugiau nei 3 400 kilometrų. Tokie atstumai rodo didėjančias Ukrainos galimybes smogti giliai Rusijos teritorijoje, pasitelkiant bepilotę aviaciją.

    Su-57 misija nepavyko

    Rusijos informaciniuose kanaluose, stebinčiuose oro grėsmes, buvo teigiama, kad virš Omsko veikė penktosios kartos naikintuvai Su-57, kuriems pavesta numušti į miestą skridusius dronus. Vis dėlto skelbta, kad buvo neutralizuotas tik vienas bepilotis, o kiti pasiekė taikinį.

    Tokie pranešimai papildo klausimus dėl realių Su-57 pajėgumų ir jų panaudojimo masto. Šis modelis Rusijoje pristatomas kaip technologinis lūžis, tačiau programą ilgus metus lydėjo gamybos ir tiekimo iššūkiai, kuriuos dar labiau apsunkino sankcijos ir ribotas modernių komponentų prieinamumas.

    Gaisrai ir oficialūs patvirtinimai

    Po smūgio socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdai, kuriuose matyti virš pramoninės zonos kylantys tiršti juodi dūmai ir liepsnos. Omsko srities gubernatorius Vitalijus Chocenka patvirtino, kad dronai pasiekė šiaurinę miesto pramoninę dalį, tačiau detalių apie žalą nepateikė.

    Ukrainos generalinis štabas taip pat viešai patvirtino ataką ir pabrėžė, kad tai pirmasis smūgis šiam objektui. Iki šiol Omsko gamykla buvo minima tarp nedaugelio stambių Rusijos naftos perdirbimo įmonių, kurios anksčiau nebuvo apgadintos bepilotėmis atakomis.

    Kodėl rafinerijos tapo prioritetu

    Omsko naftos perdirbimo gamykla laikoma reikšminga visos Rusijos degalų rinkai, o jos pajėgumai siejami su maždaug 8 proc. šalies naftos perdirbimo galios. Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos smūgių kampanija prieš naftos perdirbimą ir degalų infrastruktūrą tapo sisteminė, nes tai tiesiogiai veikia tiek vidaus degalų pasiūlą, tiek eksporto galimybes.

    Analitikai pabrėžia, kad net laikini tokių objektų veiklos sutrikimai gali sukelti degalų logistikos trikdžius, padidinti rafinuotų produktų deficitą ir priversti Rusiją pergrupuoti tiekimo srautus. Tai taip pat didina išlaidas remontui ir apsaugai, o kartu spaudžia sektorių, kuris finansuoja reikšmingą valstybės biudžeto dalį.

    Šis smūgis į Omską rodo ir platesnę tendenciją: karas vis labiau persikelia į infrastruktūrų varžybas, kuriose svarbus ne tik fronto linijos pokytis, bet ir gebėjimas sutrikdyti priešininko ekonomiką bei logistiką. Tolimojo nuotolio dronai tampa viena iš priemonių tą daryti, mažinant riziką pilotams ir leidžiant pasirinkti taikinius giliai už fronto.

  • Rusijos degalų krizė smogia aviacijai: pirmąkart per 4 metus planuojamas reaktyvinio kuro importas

    Rusija, Reuters šaltinių teigimu, rengiasi importuoti reaktyvinį kurą per tarpininkus iš Šiaurės Azijos. Tai būtų pirmas toks atvejis per maždaug ketverius metus, po 2022 metais prasidėjusios plataus masto invazijos į Ukrainą.

    Skelbiama, kad planuojamas krovinys siektų bent 200 000 barelių, o logistika būtų organizuojama per kelis uostus ir perkrovimą iš laivo į laivą. Tokia schema dažnai naudojama siekiant sumažinti tiekimo grandinės matomumą ir apsunkinti kilmės bei gavėjo atsekamumą.

    Pagal minimą planą kuras būtų pakrautas Čiboje Japonijoje, vėliau gabenamas į Pietų Korėją ir, tikėtina, perkrautas viename iš uostų prieš išplukdymą į Rusiją. Reuters nurodo, kad prašė komentaro Japonijos, Pietų Korėjos ir Rusijos institucijų, tačiau atsakymų nesulaukė.

    Pastarąjį kartą panašus pristatymas, kaip teigiama, buvo fiksuotas 2022 metų vasarį, kai į Vladivostoką buvo nugabenta apie 22 000 barelių reaktyvinio kuro. Dabartinis planuojamas kiekis būtų kelis kartus didesnis, todėl signalizuotų apie rimtesnį spaudimą vidaus tiekimui.

    Kas stumia Rusiją į importą?

    Reaktyvinio kuro importo poreikis siejamas su platesne Rusijos degalų krize, kuri paliečia ne tik vairuotojus, bet ir pramonę bei transportą. Pastaraisiais metais Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūra patiria sutrikimų, o tai didina riziką, kad kai kuriuose regionuose stigs konkrečių produktų, įskaitant aviacinę žibalą.

    Situaciją, anot viešai skelbtų vertinimų, sunkina ir Ukrainos dronų smūgiai prieš naftos perdirbimo objektus, terminalus bei logistikos grandis. Kiekvienas didesnis sutrikimas rafinerijose reiškia, kad rinkoje gali trūkti ne vieno produkto, o spragas tenka dengti atsargomis arba importu.

    Signalas aviacijai ir ekonomikai

    Jei importas įvyktų, tai būtų reikšmingas ženklas aviacijos sektoriui, kuriam itin svarbus stabilus reaktyvinio kuro tiekimas ir kainų prognozuojamumas. Kuro trūkumas ar brangimas paprastai greitai atsispindi skrydžių savikainoje, maršrutų planavime ir oro linijų finansiniuose rezultatuose.

    Reuters šaltiniai taip pat nurodo, kad Rusijos reaktyvinio kuro eksportas yra sumažėjęs, palyginti su ankstesniais laikotarpiais. Tai dera su bendra tendencija: kai vidaus rinkoje didėja įtampa, eksportas dažniausiai ribojamas arba natūraliai traukiasi dėl perdirbimo pajėgumų kritimo.

    Tuo pat metu Rusija ir toliau išlieka didelė žaliavinės naftos eksportuotoja, tačiau žaliavos eksportas ne visada reiškia pakankamą perdirbtų produktų pasiūlą šalies viduje. Būtent šis disbalansas ir gali paaiškinti, kodėl reaktyvinio kuro importas vėl atsidūrė darbotvarkėje.

  • Virš Maskvos nufotografuotas retas Ukrainos dronas Morok: smūgiai rafinerijai paralyžiavo oro uostus

    Virš Maskvos nufotografuotas retas Ukrainos dronas Morok: smūgiai rafinerijai paralyžiavo oro uostus

    Per vieną didžiausių nuo plataus masto karo pradžios dronų atakų Maskvoje pirmą kartą užfiksuoti reti Ukrainos kamikadzės tipo dronai Morok. Pranešama, kad smūgiai buvo nukreipti į strateginius objektus, tarp jų ir didžiausią sostinės naftos perdirbimo gamyklą.

    Apie atakos mastą liudija ir tai, kad Rusijos aviacijos institucijos laikinai uždarė arba smarkiai apribojo pagrindinių Maskvos oro uostų darbą. Dėl to buvo atšaukta ir vėlavo šimtai skrydžių, o dalyje priemiesčių fiksuota krentančių nuolaužų žala.

    Viešai skelbiamais duomenimis, Morok priskiriamas ilgojo nuotolio bepiločių grupei ir gali gabenti maždaug 30 kilogramų kovinę galvutę. Nurodoma, kad toks dronas gali įveikti iki 800 kilometrų, o skrydžio greitis gali siekti apie 300 kilometrų per valandą.

    Šie bepiločiai siejami su Ukrainos pastangomis plėsti smūgių giliai Rusijos teritorijoje galimybes, ypač energetikos infrastruktūrai ir logistikos mazgams. Tokia taktika siekiama ne tik padaryti tiesioginę žalą, bet ir didinti spaudimą oro gynybai bei trikdyti transporto ir pramonės veiklą.

    Pranešta, kad taikiniu antrą kartą per tris dienas tapo didžiausia Maskvos naftos perdirbimo gamykla Kapotnios rajone, priklausanti „Gazprom Neft“. Po pataikymo kilo didelis gaisras, o virš pietrytinės miesto dalies kurį laiką tvyrojo tiršti dūmai.

    Rusijos pareigūnai teigė virš Maskvos ir jos apylinkių numušę apie 194 dronus, tačiau dalis jų, anot pranešimų, vis dėlto prasiveržė pro oro gynybą. Nepriklausomai patikrinti šių skaičių karo sąlygomis sudėtinga, o skirtingi šaltiniai dažnai pateikia nevienodus vertinimus.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino smūgį Maskvos naftos perdirbimo objektui ir kitiems taikiniams Rusijoje, pabrėždamas, kad tai yra atsakas į Rusijos atakas prieš Ukrainos miestus.

    Pastarųjų mėnesių tendencijos rodo, kad bepiločiai tapo vienu svarbiausių karo veiksnių: jie naudojami žvalgybai, oro gynybos apkrovimui ir tiksliems smūgiams. Ilgojo nuotolio dronų plėtra leidžia vis dažniau pasiekti energetikos objektus, o tokie išpuoliai turi tiesioginį poveikį ir civilinei infrastruktūrai, įskaitant aviaciją.

  • Gdansko rafinerija baigė dalinį remontą: atnaujinta 19 įrenginių, 2027 metais laukia dar didesnis

    Dalinio remonto finišas

    Gdansko rafinerija pranešė baigusi šių metų pirmąją dalinio remonto etapą, kuris tęsėsi nuo vasario pabaigos iki gegužės vidurio. Per šį laiką modernizuota 19 technologinių įrenginių, o dalis gamybos buvo tęsiama nenutraukiant visų procesų.

    Toks dalinio sustabdymo modelis leidžia vienu metu vykdyti planinius darbus ir išlaikyti produkcijos tiekimą, tačiau reikalauja itin tikslaus planavimo. Bendrovės teigimu, pasirengimas šiam etapui buvo pradėtas maždaug prieš dvejus metus.

    Kas buvo padaryta per sustabdymą?

    Remonto metu buvo valomi ir remontuojami šilumokaičiai, talpyklos, kolonos, reaktoriai bei krosnys, taip pat tikrinama armatūra ir valdymo bei apsaugos sistemos. Kartu vyko elektros maitinimo patikros, izoliavimo ir antikoroziniai darbai, taip pat statybiniai darbai ten, kur jų reikėjo.

    Taip pat atliktos priežiūros patikros, slėgio bandymai, įrangos ir vamzdynų valymas, pakeisti nusidėvėję elementai bei katalizatoriai. Bendrovės pateiktais duomenimis, per sustabdymą įvykdyta 690 vidinių apžiūrų, 610 slėgio bandymų ir daugiau kaip 1 900 neardomųjų bandymų.

    „Šis remontas mums buvo didžiausias iššūkis pagal diagnostinių tyrimų apimtį ir pažangių metodų taikymą. Tai lėmė tyrimų programos, parengtos remiantis RBI analizėmis“, – sakė Gdansko techninės priežiūros padalinio vadovas Daniel Konkel.

    Jo teigimu, kelių tūkstančių patikrų ir bandymų atlikimas per trumpą laiką įmanomas tik itin tiksliai suplanuojant darbus ir užtikrinant sklandžią koordinaciją. Rafinerija nurodė, kad šįkart darbai vyko be rimtų techninių incidentų ar gaisrų, o darbų saugai skirta daugiau kaip 560 patikrų.

    Kodėl tai svarbu rinkai?

    Rafinerijų planiniai sustabdymai Europoje paprastai daro įtaką ne tik įmonių gamybos grafikams, bet ir degalų bei naftos produktų pasiūlai regione. Dalinis sustabdymas dažnai pasirenkamas siekiant sumažinti tiekimo sutrikimų riziką ir geriau valdyti kaštus, ypač kai rinkoje svarbus stabilus dyzelino ar benzino srautas.

    Gdansko gamykla yra vienas didžiausių perdirbimo centrų regione, o tokie atnaujinimai tiesiogiai susiję su patikimumu, energetiniu efektyvumu ir atitiktimi saugos bei aplinkosaugos reikalavimams. Įmonė pabrėžė, kad ši priežiūra buvo pirmoji po 2022 metais įvykusių nuosavybės pokyčių.

    2027 metais planuojamas dar platesnis remontas

    Bendrovė skelbia, kad sukaupta patirtis ir diagnostikos rezultatai bus panaudoti ruošiantis kitai, gerokai didesnei programai 2027 metų pavasarį. Tuomet planuojama sustabdyti 71 įrenginį, o 48 iš jų turėtų būti tiesiogiai apimti remonto darbų.

    Rafinerija taip pat akcentavo, kad šis sustabdymas vyko po penkerių metų nepertraukiamo technologinių įrenginių darbo. Anot įmonės, tokį ciklą pavyko pailginti nuo anksčiau taikytų ketverių metų, pasitelkus rizika grįstų patikrų metodiką RBI, kai inspekcijų planavimas remiasi rizikos analize.

    Gdansko rafinerijos metiniai perdirbimo pajėgumai siekia daugiau kaip 10 mln. tonų naftos, o įmonėje dirba daugiau kaip 1 300 darbuotojų. Bendrovė veikia kaip bendra įmonė, kurios savininkai yra Orlen ir „Aramco Overseas Company B.V.“.