CP v2

Tag: Naftos perdirbimas

  • JAV svarsto riboti dyzelino eksportą: Europa gali sulaukti dar vieno kainų šoko

    JAV svarsto riboti dyzelino eksportą: Europa gali sulaukti dar vieno kainų šoko

    Jungtinėms Valstijoms svarstant galimus dyzelino eksporto ribojimus, Europos šalys įspėjamos apie naują kainų šoko riziką. Degalinių lentynos greičiausiai neištuštėtų per naktį, tačiau dyzelino kaina galėtų šoktelėti, o valdžioms tektų grįžti prie krizių valdymo priemonių.

    Situacija ypač nepatogi Europos Komisijai, nes po rusiškų energijos išteklių atsisakymo Europos Sąjunga tapo labiau priklausoma nuo importuojamų naftos produktų. Komisija nurodo, kad klausimas aptariamas su ES valstybėmis ir pramone, o problemą imasi vertinti kaip energetinio saugumo temą.

    Pasaulinė dyzelino rinka pastaraisiais mėnesiais išlieka įtempta: tiekimą trikdo geopolitiniai sukrėtimai, o dalis eksportuotojų riboja pardavimus į užsienį. Tuo pat metu naftos perdirbimo gamyklos daugelyje regionų dirba arti pajėgumų ribos, todėl staiga padidinti gamybą yra sudėtinga.

    Priklausomybė nuo JAV dyzelino

    Rinkos dalyvių vertinimu, JAV dyzelinas šiemet sudaro reikšmingą dalį ES importo iš trečiųjų šalių, o kai kuriuose regionuose ši priklausomybė dar ryškesnė. Dėl to net dalinis eksporto ribojimas galėtų neproporcingai stipriai paveikti kainas, nes pirkėjai pradėtų varžytis dėl ribotos alternatyvių krovinių pasiūlos.

    „Europai tiesioginis poveikis būtų kainų augimas: Šiaurės Vakarų Europa turėtų permokėti, kad pritrauktų pakaitinius krovinius“, – sakė energetikos analitikas Zameer Yusof.

    Analitikų logika paprasta: jei dingsta dalis tiekimo, kainos nebūtinai kyla tiek pat, kiek sumažėja importas, tačiau konkurencija dėl pakaitinių kiekių gali staigiai padidinti kainodarą biržose ir didmeninėje prekyboje. Tai galiausiai persiduoda transporto, žemės ūkio ir logistikos sąnaudoms, o kartu ir vartotojų kainoms.

    Kur smūgis būtų didžiausias?

    Didžiausio pažeidžiamumo ženklai matomi Prancūzijoje, kur dyzelino importo struktūroje JAV dalis yra viena didžiausių. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas įspėjo, kad toks sprendimas Europai būtų itin skausmingas, ypač kai energijos kainos jau tapo jautria politine tema.

    Šalia Prancūzijos analitikų minimos ir kitos importui jautrios rinkos, tarp jų Jungtinė Karalystė, kuri po dalies naftos perdirbimo pajėgumų sumažėjimo dar labiau remiasi įvežtiniais degalais. Tiesa, Europos regione dyzelinas yra vienas labiausiai kaupiamų naftos produktų, todėl atsargos galėtų sušvelninti pradinį tiekimo sutrikimą, nors kainų spaudimo jos nepanaikintų.

    Pietų Europos šalys, turinčios didesnį vietinių perdirbimo pajėgumų ir Viduržemio jūros regiono tiekimo „pagalvę“, dažnai laikomos atsparesnėmis. Vis dėlto kainodara bendroje rinkoje linkusi „užkrėsti“ ir mažiau priklausomas šalis, nes degalai yra globali prekė, o kroviniai nukreipiami ten, kur mokama daugiau.

    Europa turi mažai greitų alternatyvų

    Esminė problema, kurią išryškina JAV planai, yra ribotos galimybės greitai pakeisti tiekėją. Kaip viena realiausių alternatyvų įvardijama Indija, tačiau jos eksporto apimtys yra nepastovios, o dalis srautų nukreipiama į kitas rinkas, kur maržos patrauklesnės.

    Kiti galimi šaltiniai, tokie kaip Kinija ar Pietų Korėja, vertinami kaip mažai pajėgūs greitai užpildyti spragą dėl nedidelių esamų srautų į Europą ir dėl prekybos apribojimų. Todėl politinės diskusijos Europoje vis dažniau krypsta į tai, ar nereikia lanksčiau taikyti kuro specifikacijų, geriau koordinuoti atsargas ir stiprinti vietinę perdirbimo bazę.

    Tuo pat metu JAV vidaus politika taip pat spaudžia sprendimų priėmėjus: aukštos degalų kainos kelia nepasitenkinimą rinkėjams, o valdžia ieško būdų, kaip mažinti kainų spaudimą šalies viduje. JAV energetikos sektoriuje svarstomos ir švelnesnės alternatyvos, pavyzdžiui, savanoriški eksporto ribojimai vietoje plataus laikino draudimo.

    Ekspertai įspėja, kad visiškas eksporto ribojimas gali atsisukti prieš pačias JAV, nes perdirbėjai, netekę eksporto rinkų, gali mažinti gamybą dėl logistikos ir atsargų kaupimo ribų. Tokiu atveju pasaulinėje rinkoje sumažėtų ir kitų produktų pasiūla, o tai reikštų dar didesnį kainų spaudimą abiejose Atlanto pusėse.

  • Europos degalų krizė įsiūbavo naftininkus: akcijos šovė iki 87 proc., kas laimėtojai?

    Europos degalų krizė įsiūbavo naftininkus: akcijos šovė iki 87 proc., kas laimėtojai?

    Europoje vairuotojai už benziną ir dyzeliną moka rekordines sumas, tačiau didžiausią naudą iš šuolio susižėrė naftos ir dujų bendrovės. 2026 metais dalies didžiųjų rinkos žaidėjų akcijos nuo sausio pabrango maždaug 40–87 proc., o investuotojai dėmesį vis labiau kreipia ne į žaliavinę naftą, o į perdirbimą.

    Rinką įkaitino vadinamasis „crack spread“ – skirtumas tarp žalios naftos kainos ir galutinių produktų, tokių kaip dyzelinas, benzinas ar reaktyvinis kuras, kainų. Kai šis skirtumas išauga, naftos perdirbimo gamyklų maržos paprastai kyla, o tai tiesiogiai didina perdirbėjų pelningumą.

    Kodėl perdirbimas staiga tapo auksu

    Dyzelino kainos Europoje augo greičiau nei žalios naftos, nes smuko rafinuotų produktų pasiūla. Įtampą didino trikdžiai Persijos įlankos regione, kurie apribojo dyzelino ir reaktyvinio kuro eksportą iš dalies gamyklų, o tai itin jautru Europai, importuojančiai dalį degalų.

    Padėtį dar labiau komplikavo sukrėtimai Rusijos perdirbimo sektoriuje ir sprendimai riboti dyzelino eksportą po atakų prieš perdirbimo infrastruktūrą. Dėl to globali dyzelino rinka tapo įtemptesnė, o Europoje tai virto tiesioginiu kainų spaudimu degalinėse.

    Europos Centrinis Bankas 2026 metais viešai pripažino, kad energijos kainų dinamikoje vis svarbesnį vaidmenį atlieka būtent perdirbimo maržos. Banko vertinimu, dyzelino marža sudaro reikšmingą dalį galutinės litro kainos, todėl poveikis infliacijai gali būti didesnis nei vien dėl žalios naftos brangimo.

    „Prieš pusmetį nedaugelis žinojo, kas yra perdirbimo maržos, o dabar visi suprantame, kodėl tai svarbu“, – sakė ECB vadovė Christine Lagarde.

    Kas daugiausia uždirbo iš krizės

    Tarp ryškiausių 2026 metų akcijų kainų laimėtojų atsidūrė „Repsol“, kurios vertė per metus buvo pakilusi apie 87 proc. Bendrovės rezultatus iš esmės tempė pramonės padalinys, apimantis ir perdirbimą, kur pelningumas augo dėl išskirtinai plačių dyzelino ir reaktyvinio kuro maržų.

    Antrą vietą tarp didžiųjų Europos žaidėjų užėmė „Neste“, kurios akcijos augo apie 76 proc. Bendrovė stipriai pasinaudojo tiek tradicinių degalų trūkumu, tiek didėjančia paklausa alternatyvoms, nes ji gamina ir atsinaujinantį dyzeliną bei tvarų aviacijos kurą.

    Tarp kitų augusių bendrovių minimos „Equinor“, „Vår Energi“, „Orlen“, „Romgaz“, „Galp“, „OMV“, „Eni“ ir „TotalEnergies“ – jų akcijų prieaugis siekė maždaug nuo 40 proc. iki beveik 70 proc. Skirtumai tarp įmonių daugiausia priklausė nuo to, kiek jų veikloje sudaro perdirbimas ir kiek jos tiesiogiai uždirba iš gavybos.

    Ką tai reiškia vairuotojams ir ekonomikai

    Vairuotojams plataus masto perdirbimo maržų šuolis reiškia, kad degalų kainos gali išlikti aukštos net tada, kai žaliavinės naftos kaina stabilizuojasi. Ekonomikai tai didina transporto kaštus, spaudžia logistikos grandines ir gali ilgiau palaikyti infliaciją, ypač šalyse, kur dyzelinas dominuoja krovinių vežime.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad situacija išlieka jautri geopolitikai ir perdirbimo pajėgumų balansui: bet koks papildomas sutrikimas eksporte, avarija gamykloje ar nauji apribojimai gali vėl staigiai pakelti maržas. Tuo pat metu ilgalaikėje perspektyvoje investicijos į perdirbimo modernizavimą, atsargų kaupimą ir alternatyvius degalus gali tapti vienu svarbiausių Europos atsparumo veiksnių.

  • Ukrainos dronai smogė Maskvai: ataka prieš „Gazprom Neft“ rafineriją – Rusijoje nerimas

    Ukrainos dronai smogė Maskvai: ataka prieš „Gazprom Neft“ rafineriją – Rusijoje nerimas

    Naktį iš rugsėjo 19 į 20 dieną Ukrainos dronai ir raketos smogė „Gazprom Neft“ Maskvos naftos perdirbimo gamyklai Kapotnios rajone, už keliolikos kilometrų nuo Kremliaus. Ukrainos Generalinis štabas pranešė, kad po šios atakos esą jau išjungta daugiau kaip 45 proc. Rusijos naftos perdirbimo pramonės projektinių pajėgumų.

    Maskvos naftos perdirbimo gamykla yra viena didžiausių šalyje ir svarbi sostinės regiono degalų tiekimui. Joje perdirbama žaliava virsta benzinu, dyzelinu ir aviaciniu kuru, todėl net laikini sustojimai gali sukelti tiekimo trikdžių riziką ir didinti spaudimą vidaus rinkai.

    Pasak Ukrainos pareiškimų, smūgis pažeidė pirminės distiliacijos kompleksą AVT-6 ir izomerizacijos įrenginį, kuris svarbus aukštesnės kokybės benzinui gaminti. Tarptautinės žiniasklaidos cituojami pramonės šaltiniai teigė, kad po gaisrų pagrindiniuose distiliacijos įrenginiuose perdirbimas buvo sustabdytas, o remonto darbai gali užtrukti kelias savaites.

    Atakų kampanija prieš naftos infrastruktūrą

    Smūgis Kapotnioje įvyko po kelių dienų intensyvių atakų prieš kitus Rusijos naftos pramonės objektus. Pastaraisiais mėnesiais Ukraina nuosekliai taikosi į perdirbimo gamyklas ir kuro bazes, siekdama mažinti pajamas iš naftos produktų ir apsunkinti Rusijos kariuomenės aprūpinimą.

    Ekspertai pabrėžia, kad Ukrainos minimi 45 proc. dažniausiai siejami su nominaliomis, projektinėmis pajėgomis, kurios ne visada sutampa su realia tuo metu vykdoma gamyba. Vis dėlto net ir laikini didelių įrenginių sustabdymai paprastai reiškia mažesnę benzino ir dyzelino pasiūlą, o tai gali didinti vidaus kainų spaudimą ir skatinti administracinius ribojimus rinkoje.

    Maskvos reakcija ir saugumo signalas

    Rusijos valdžia atakų mastą Maskvos regione pavadino beprecedenčiu, pranešta ir apie žuvusius žmones. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad smogta svarbiam Rusijos naftos pramonės objektui, o Maskvos meras Sergejus Sobianinas pripažino, kad įmonės teritorijoje buvo apgadinta infrastruktūra.

    Šis smūgis turi ir simbolinę reikšmę, nes dar kartą parodė, kad karas pasiekia ir Rusijos sostinės prieigas. Vietos pranešimuose minimos eilės degalinėse ir padidėję srautai keliuose, nors tokie epizodai dažnai priklauso nuo konkretaus regiono logistikos ir informacinio fono.

    Kuo smūgiai svarbūs pasaulinei rinkai

    Naftos perdirbimo infrastruktūra yra viena jautriausių grandžių, nes ji tiesiogiai susijusi su galutiniais degalais, o ne vien žaliavos gavyba. Ilgesni remonto darbai didelėse gamyklose paprastai lemia poreikį perskirstyti srautus, didinti importą arba mažinti eksportą, o tai gali turėti įtakos ir regioninėms kainoms.

    Ukraina teigia naudojanti įvairius tolimojo nuotolio dronus ir raketas, kurių spektras pastaruoju metu plečiasi. Tokia technologinė raida rodo didėjantį gebėjimą pasiekti strategiškai svarbius objektus giliai Rusijos teritorijoje, tačiau realų poveikį ilgainiui lems tai, kaip greitai Rusija atkurs pajėgumus ir prisitaikys prie pasikartojančių smūgių.

  • „MOL“ grupės „INA“ Rijekoje įjungė naują DCU: didžiausia Kroatijos naftos projektą jau duoda rezultatų

    Kas paleista ir kodėl tai svarbu?

    Kroatijos naftos bendrovė INA, priklausanti „MOL“ grupei, Rijekoje sėkmingai paleido naują uždelsto koksavimo įrenginį DCU. Į įrenginį rugsėjo pradžioje buvo paduota žaliava, taip faktiškai pradėta gamyba, o agregatas dirba nenutrūkstamu režimu.

    „MOL“ teigimu, paleidimo fazėje įrenginys jau pasiekė apie 70 proc. projektinio pajėgumo, o pagrindiniai produktai pagaminti reikiamos kokybės. Artimiausias prioritetas – užtikrinti saugų, patikimą ir stabilų DCU darbą, palaipsniui didinant našumą ir optimizuojant proceso parametrus.

    Daugiau dyzelino iš tos pačios naftos

    DCU technologija leidžia sunkias naftos likučius paversti didesnės vertės produktais, todėl modernizuota Rijeko naftos perdirbimo gamykla tampa efektyvesnė. „MOL“ skaičiuoja, kad iš to paties žaliavinės naftos kiekio galima gauti iki 30 proc. daugiau dyzelino.

    Kitas svarbus pokytis – didesnis žaliavos pasirinkimas. Gamykla gali perdirbti sunkesnių rūšių naftą, todėl išauga tiekimo lankstumas ir potencialių tiekėjų ratas, o tai ypač aktualu Europoje siekiant mažinti priklausomybę nuo vieno tiekimo kanalo.

    Investicijos mastas ir terminai

    Rijekos modernizavimo projektas, apimantis naują DCU įrenginį, vertinamas beveik 700 mln. eurų. Per pastaruosius 12 metų INA ir „MOL“ grupė į naftos perdirbimo bei logistikos infrastruktūros modernizavimą iš viso investavo apie 1,3 mlrd. eurų.

    Stabilaus DCU darbo tikimasi iki metų pabaigos, o po to numatyti galutiniai našumo bandymai, kurie reikštų projekto užbaigimą. Pasiekus pilną pajėgumą, modernizuota Rijeko gamykla, „MOL“ vertinimu, bus viena moderniausių regione ir turėtų sustiprinti energetinio saugumo bei tiekimo stabilumo argumentą Kroatijoje ir aplinkinėse rinkose.

    „DCU pagerins viso mūsų naftos perdirbimo verslo pusiausvyrą ir pelningumą. Projektas taip pat svarbus Kroatijai ir regionui, nes didina energetinį saugumą ir leidžia stabilesnį tiekimą mūsų klientams“, – sakė INA vadovė Zsuzsanna Ortutay.

  • Ukrainos galingiausia raketa smogė netoli Kremliaus: liepsnojo Maskvos naftos perdirbimas

    Ukrainos galingiausia raketa smogė netoli Kremliaus: liepsnojo Maskvos naftos perdirbimas

    Rugsėjo 19–20 naktį Ukraina surengė didelę dronų ir raketų ataką prieš taikinius Maskvos srityje. Pranešta apie gaisrus logistikos parke Sofjino ir naftos perdirbimo objektuose Kapotnios rajone, maždaug 15 kilometrų nuo Kremliaus.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad atakoje panaudota naujausia šalies arsenalo ginkluotė – sparnuotoji raketa FP-5 „Flamingo“, kurią kuria bendrovė „Fire Point“. Socialiniuose tinkluose pasirodė nuotraukos, kuriose esą matyti raketos nuolaužos, rastos apie 25 kilometrus nuo Maskvos centro.

    Nepriklausomai patvirtinti, kokią žalą padarė smūgiai ir ar visi taikiniai buvo pasiekti, kol kas sudėtinga. Tokiais atvejais informacija dažnai skiriasi: dalis pranešimų remiasi vietos gyventojų liudijimais, o dalis – oficialių institucijų pareiškimais, kurie karo metu paprastai būna riboti.

    Kas žinoma apie FP-5 „Flamingo“

    FP-5 „Flamingo“ pristatoma kaip pirmasis Ukrainoje pagamintas sunkesnės klasės tolimojo nuotolio raketinis sprendimas. Pasak gamintojo, raketos sparnų mojis siekia apie 6 metrus, startinė masė – apie 6 000 kilogramų, o kovinė apkrova – iki 1 150 kilogramų.

    Gamintojo nurodomas nuotolis – iki 3 000 kilometrų, o maksimalus greitis – apie 950 kilometrų per valandą. Specialistai pažymi, kad tokie skaičiai dažnai pateikiami idealiomis sąlygomis, o reali skrydžio sparta gali skirtis priklausomai nuo profilio ir aukščio.

    Vokietijos raketinės ginkluotės analitikas Fabianas Hoffmannas anksčiau yra vertinęs, kad nuo 2025 metų rugpjūčio Ukraina galėjo panaudoti apie 50 tokio tipo raketų, o patvirtintų pataikymų skaičius galėjo būti gerokai mažesnis. Tačiau tikslus efektyvumas viešai lieka neaiškus dėl ribotos patikimos vaizdinės ir techninės informacijos.

    Technologijos ir partnerystės klausimas

    Raketa, kaip skelbiama, naudoja turboventiliatorinį variklį AI-25TL. Toks sprendimas būdingas sparnuotosioms raketoms, kurių pagrindinis pranašumas – didelis nuotolis ir galimybė skristi žemiau, apsunkinant aptikimą radarais.

    Prancūzijos leidinyje skelbta, kad FP-5 gali būti integruota prancūzų koncerno „Safran“ sukurta navigacijos ir taikymo sistema, apie tai esą kalbėta gynybos parodoje Paryžiuje. Jei tokia integracija iš tiesų įvyko, ji galėtų reikšmingai didinti pataikymo tikslumą, ypač ilgo nuotolio skrydžiuose.

    Ši ataka dar kartą parodo tendenciją, kai Ukraina siekia perkelti karo dinamiką į tolimą Rusijos užnugarį ir spausti logistikos bei energetikos infrastruktūrą. Tuo pat metu tokie smūgiai kelia vis daugiau klausimų dėl oro gynybos efektyvumo aplink Maskvą ir dėl to, kaip greitai abi pusės prisitaiko prie besikeičiančių technologijų.

  • „Unimot“ vadovas: viršpelnių mokestis turi taikyti naftos perdirbėjams, ne importuotojams – maržos rekordinės

    Didžiausio Lenkijos nepriklausomo degalų importuotojo „Unimot“ vadovas Adamas Sikorskis kritikuoja svarstomą viršpelnių mokestį degalų sektoriui. Jo teigimu, apmokestinimas turėtų būti nukreiptas į naftos perdirbimo gamyklas, o ne į importuotojus, kurių pelningumas šiuo metu esą minimalus.

    Diskusijos vyksta Lenkijos Seimui svarstant finansų ir ekonomikos ministro Andrzejaus Domańskio pateiktą įstatymo projektą dėl papildomo apmokestinimo, kai sektoriuje uždirbami „pertekliniai“ pelnai. Verslo atstovai pabrėžia, kad sprendimas gali turėti tiesioginę įtaką degalų kainodarai ir tiekimo grandinei.

    „Unimot“ vadovas viešai argumentuoja, kad importuojamo dyzelino marža esą tesiekia kelis grašius už litrą, todėl papildomi mokesčiai labiausiai smogtų įmonėms, kurios neuždirba didelių antkainių. Tuo metu didesnė pridėtinė vertė, pasak jo, susidaro perdirbimo grandyje.

    „Dyzelino perdirbimo marža nuo 2026 metų vasario išaugo maždaug šešis kartus – nuo maždaug 9 eurų už barelį iki apie 53 eurų rugsėjį“, – sakė Adamas Sikorskis.

    Jis taip pat teigė, kad esant maždaug 2,1 euro kainai už litrą degalinėse, perdirbimo marža sudarytų apie 0,40 euro, kai importuotojo marža vos priartėja prie 0,01 euro. Tokie skaičiai, pasak vadovo, rodo, kurioje grandyje susikaupia didžiausia „viršpelnių“ dalis.

    Lygiagrečiai Lenkijoje aptariamos ir kitos priemonės, kurios galėtų paveikti degalų kainas: prezidento kanceliarijos siūlymai laikinai taikyti nulinį PVM tarifą degalams, riboti didžiųjų degalų koncernų maržas bei suteikti finansų ministrui daugiau lankstumo mažinti akcizų tarifus. Tokios priemonės paprastai pristatomos kaip greitas būdas amortizuoti kainų šuolius vartotojams.

    Vis dėlto politinis kalendorius gali sulėtinti sprendimų priėmimą: dalis iniciatyvų gali būti svarstomos tik kitame Seimo posėdyje. Rinkai tai reiškia tęstinį neapibrėžtumą, o degalų įmonėms – riziką planuojant importo apimtis ir kainodaros strategiją artimiausioms savaitėms.

  • „Rompetrol“ atnaujina penkias talpyklas Petromidia: saugesnė technologija ir 20 proc. daugiau pajėgumų

    „Rompetrol“ atnaujina penkias talpyklas Petromidia: saugesnė technologija ir 20 proc. daugiau pajėgumų

    Modernizacija Petromidia komplekse

    Naftos perdirbimo bendrovė „Rompetrol Rafinare“ tęsia penkių saugyklų talpyklų modernizavimą Petromidia gamykloje Rumunijoje. Projektai įgyvendinami skirtingose stadijose ir yra ilgalaikės investicijų programos dalis, orientuotos į procesų patikimumą ir efektyvesnius srautus.

    Bendrovė skelbia, kad atnaujinimai didina žaliavų ir naftos produktų sandėliavimo pajėgumus 20 proc. Tai svarbu gamyklai, kuri dirba dideliais mastais ir aptarnauja tiek vidaus, tiek eksporto poreikius.

    Kur didinamos talpos?

    Vienas iš jau įgyvendintų etapų – distiliatų talpyklos, naudojamos kaip svarbi dyzelino gamybos grandies dalis, perstatymas. Jos talpa padidinta nuo 5 000 iki 6 000 kubinių metrų.

    Analogiškai plečiama benzino talpykla, kurios talpa taip pat augs nuo 5 000 iki 6 000 kubinių metrų. Dar dvi talpyklos, skirtos dyzelinui ir jo komponentams, didinamos nuo 10 000 iki 12 000 kubinių metrų.

    Tuo pačiu vyksta darbai su didžiausios apimties įrenginiu šiame etape – žalios naftos talpykla, kurios projektinė talpa siekia 57 000 kubinių metrų. Tokios talpyklos yra kritiškai svarbios stabiliai žaliavos tiekimo logistikai ir gamybos ritmo palaikymui.

    Naujas akcentas – hidrauliniai keltuvai

    Įgyvendinant atnaujinimus naudojamas sprendimas, kurį įmonė įvardija kaip inovatyvų: hidrauliniai keltuvai leidžia talpyklą montuoti pradedant nuo stogo ir viršutinių sienelių sekcijų. Tokiu būdu sumažinama dalis darbų aukštyje, o tai tiesiogiai mažina rizikas ir gali trumpinti darbų trukmę.

    „Hidraulinių keltuvų metodas leidžia talpyklą surinkti nuo viršaus, mažinant darbų aukštyje rizikas ir spartinant vykdymą“, – teigiama bendrovės pranešime.

    Pasak „Rompetrol Rafinare“, kiekvienam projektui mobilizuojama apie 100 specialistų, įskaitant projektuotojus, inžinierius, vykdymo komandas, gamyklos personalą bei rangovus. Tokia apimtis rodo, kad talpyklų rekonstrukcija yra kompleksiškas darbas, kuriame svarbios ir saugos, ir kokybės kontrolės procedūros.

    Bendrovė nurodo, kad nuo 2007 metų abiejose jos valdomose gamyklose – Petromidia Năvodari ir Vega Ploieşti – iš viso reabilituota ir modernizuota daugiau nei 60 talpyklų. Tokios investicijos paprastai siejamos su įrenginių tarnavimo laiko prailginimu, avarinių sustojimų rizikos mažinimu ir galimybe lanksčiau valdyti produktų atsargas.

    Pirmąjį 2026 metų pusmetį Petromidia perdirbo beveik 2,6 mln. tonų žaliavų ir pagamino apie 2,1 mln. tonų degalų. Įmonės duomenimis, beveik 70 proc. pagamintų naftos produktų buvo nukreipta į vidaus rinką.

    Vega gamykla, kuri Rumunijoje specializuojasi specialiuose produktuose, tarp jų bitume, heksane ir ekologiniuose tirpikliuose, pirmąjį 2026 metų pusmetį perdirbo beveik 164 000 tonų žaliavų. Bendrovė taip pat skelbia pasiekusi bitumo gamybos rekordą – 48 700 tonų.

    „Rompetrol Rafinare“ akcininkų struktūroje pagrindiniai dalyviai yra KMG International, valdanti 54,63 proc., ir Rumunijos Energetikos ministerija, turinti 44,7 proc. akcijų. Tokia nuosavybės struktūra reiškia, kad gamyklos modernizavimo tempas ir investiciniai sprendimai svarbūs ne tik verslui, bet ir valstybinei energetikos politikai bei tiekimo saugumui.

  • Kuras nebrangsta, bet degalinėse kainos vis dar kandžiojasi: Europą spaudžia dyzelino stygius

    Kuras nebrangsta, bet degalinėse kainos vis dar kandžiojasi: Europą spaudžia dyzelino stygius

    Nors naftos kainos pastaraisiais mėnesiais smarkiai svyravo, benzino ir dyzelino kainos Europoje išlieka arti istorinių aukštumų. Analitikai pabrėžia, kad problemos šaknis vis dažniau slypi ne žaliavinėje naftoje, o degalų perdirbime ir gatavų produktų pasiūloje.

    Europos etaloninė „Brent“ nafta nuo vasario pabaigos judėjo plačiame intervale, o rinką tai kilstelėdavo, tai atšaldydavo geopolitinės naujienos, susijusios su Iranu ir JAV. Vis dėlto vairuotojų sąskaitos degalinėse mažėja gerokai lėčiau, nes galutinę kainą lemia ir perdirbimo maržos, logistika bei mokesčiai.

    Europos Komisijos savaitiniame naftos biuletenyje nurodoma, kad rugpjūčio pabaigoje benzinas ES vidutiniškai kainavo apie 1,95 euro už litrą. Dyzelinas siekė apie 2,04 euro už litrą ir buvo tik keliais proc. žemiau nuo rekordinio lygio, fiksuoto 2026 metais.

    Problema – ne tik nafta

    Rinkos dalyviai aiškina, kad Europoje išsiplėtė skirtumas tarp žaliavinės naftos ir degalų kainų, nes perdirbimo grandyje atsirado „siauras kaklelis“. Net jei naftos pakanka, rafinavimo pajėgumų ir tinkamo produktų krepšelio, ypač dyzelino, gali trūkti.

    „Pagrindinė priežastis, kodėl didėja atotrūkis tarp naftos ir degalų kainų Europoje, yra perdirbimo ir produktų tiekimo problema, o ne vien naftos pasiūla“, – sakė „Kpler“ analitikas Sumit Ritolia.

    Dyzelinas ypač svarbus ne vien lengviesiems automobiliams. Jis maitina didelę dalį kelių transporto, žemės ūkio ir statybų, todėl brangimas ilgainiui persiduoda į prekių savikainą ir gali kelti infliacijos spaudimą.

    Kodėl Europai trūksta dyzelino

    Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą Europa iš esmės perbraižė dyzelino ir reaktyvinių degalų importo žemėlapį, labiau remdamasi JAV, Indija ir Artimųjų Rytų tiekėjais. Tuo pat metu konfliktai regione ir atakos prieš perdirbimo infrastruktūrą didino rizikas bei trikdė srautus.

    „Europa yra didžiausia dyzelino ir reaktyvinių degalų importuotoja, todėl iš esmės ji nustato pasaulines kainas. Kainos aukštos visur, bet Europoje tai jaučiama labiau, nes esame pagrindinė importo kryptis“, – sakė „Wood Mackenzie“ atstovas Alanas Gelderis.

    Papildomą spaudimą sukuria tai, kad dėl pasikeitusių srautų su Europa dėl tų pačių krovinių konkuruoja ir kitos šalys, anksčiau pirkusios rusišką dyzeliną. Kai viename regione sutrinka tiekimas, kainos kyla visoje grandinėje, nes kroviniai perskirstomi, o alternatyvų ne visada pakanka.

    Kiek dar gali laikytis aukštos kainos

    Analitikų vertinimu, benzinui tam tikrą palengvėjimą gali atnešti sezoniškumas: vasaros kelionių pikas baigiasi, o rinka pereina nuo brangesnio vasarinio mišinio. Dyzelinui tokio aiškaus „išleidimo vožtuvo“ nėra, nes rudenį artėja techninės priežiūros sezonas, o žiemą griežtėja reikalavimai degalų sudėčiai ir auga paklausa šildymui.

    „Dyzelinas neturi tokio pat sezoniško atoslūgio, o artėjant žiemai ir griežtesnėms specifikacijoms maržos gali išlikti pakilusios per rudenį ir net žiemą“, – sakė S. Ritolia.

    Situaciją galėtų švelninti didesnis eksportas iš Azijos, ypač jei Kinija ir Indija nukreiptų daugiau produktų į Europą. Vis dėlto rinka pabrėžia, kad net ir atpigus naftai degalinėse kainos gali kristi ne iškart, nes šiuo metu didžiausi ribojimai yra riboti laisvi rafinavimo pajėgumai, mažos atsargos ir gatavų degalų pasiūlos trapumas.

    Ekspertai taip pat akcentuoja, kad reikšmingesniam kainų kritimui svarbi įtampų mažėjimo perspektyva ir sklandesnė laivyba strategiškai svarbiuose maršrutuose, įskaitant Hormūzo sąsiaurį. Jei rizikos premija rinkoje sumažėtų, naftos kaina galėtų reaguoti greitai, tačiau dyzelino kainos dėl deficito ir atsargų atstatymo poreikio gali normalizuotis lėčiau.

    Ilgesnį laiką užsitęsus trikdžiams, aukštesnės kainos tampa mechanizmu, kuris slopina paklausą ir priverčia rinką grįžti į pusiausvyrą. Kol atsargos nebus atstatytos, o rafinavimo grandinė neįgis daugiau „kvėpavimo“, dyzelino rinka Europoje išliks jautri bet kokiam naujam sukrėtimui.

  • Rusijoje vasarą benzino gamyba smuko iki 70 proc. poreikio: dronų smūgiai spaudžia rinką

    Rusijoje vasaros pabaigoje benzino gamyba sumažėjo iki maždaug 70 proc. vidutinio vidaus rinkos poreikio šiltuoju sezonu. Remiantis „Reuters“ cituojamais šaltiniais degalų sektoriuje, vasarą Rusijos rinkai vidutiniškai reikia apie 115 000 tonų benzino per parą.

    Agentūros duomenimis, dienos benzino gamyba rugpjūčio pabaigoje krito nuo maždaug 90 000 tonų iki apie 80 000 tonų. Toks lygis reikštų, kad reikšminga paklausos dalis turi būti dengiama atsargomis, importu arba ribojant pasiūlą atskirose teritorijose.

    Pagrindine smukimo priežastimi įvardijama besitęsianti Ukrainos dronų atakų banga prieš energetikos objektus Rusijoje, įskaitant naftos perdirbimo gamyklas. Tokie smūgiai periodiškai sutrikdo atskirų įrenginių darbą, o prastovos greitai atsispindi degalų gamybos statistikoje.

    Pastaraisiais mėnesiais atakų ir techninių sustabdymų fone Rusijos regionuose jau buvo fiksuojami epizodai, kai degalinių tinklai ribojo pardavimus ar taikė kiekybinius limitus. Tokios priemonės dažniausiai naudojamos tada, kai vietinė logistika nebespėja perkelti degalų srautų iš kitų šalies dalių.

    Maskva taip pat ėmėsi eksporto ribojimų, kad daugiau benzino liktų vidaus rinkoje. „Reuters“ nurodo, kad draudimas eksportuoti benziną, kuris iš pradžių buvo taikytas ribotą laiką, vėliau pratęstas iki 2027 metų sausio 31 dienos.

    Vidaus rinkos deficitas, kaip teigiama, paskatino didinti importą: naftos produktų srautai augo iš Azijos, o benzinas buvo vežamas ir iš Baltarusijos. Tai neįprasta situacija valstybei, kuri paprastai yra viena didžiausių naftos ir naftos produktų eksportuotojų, tačiau ji parodo, kaip greitai infrastruktūros sutrikimai gali pakeisti rinkos balansą.

    Šaltiniai taip pat mini, kad dėl pastarųjų atakų darbą buvo priverstos stabdyti ar riboti kelios stambios benzino gamybos aikštelės, tarp jų ir Sławnieft-JANOS Jaroslavlio srityje. Tokie sustojimai paprastai didina spaudimą didmeninėms kainoms ir verčia valdžią rinktis tarp tiekimo stabilizavimo bei eksporto pajamų.

    Ekspertų vertinimu, jei infrastruktūros trikdžiai tęsis, Rusijai gali tekti dažniau remtis atsargomis ir importu, o regionuose didės rizika vėl grįžti prie pardavimo ribojimų. Vidaus rinkos įtampa taip pat gali paveikti kaimynines rinkas per logistiką ir prekybos srautus, ypač jei ribojimai eksporte išliks ilgą laiką.

  • „Orlen“ su „Equinor“ užsitikrino naftos tiekimą: iki ketvirtadalio poreikio trims metams

    „Orlen“ su „Equinor“ užsitikrino naftos tiekimą: iki ketvirtadalio poreikio trims metams

    Didžiausia Lenkijos energetikos bendrovė „Orlen“ sudarė trejų metų susitarimą su Norvegijos „Equinor“ dėl žalios naftos tiekimo iš Johan Sverdrup telkinio Norvegijos kontinentiniame šelfe. Pirmieji kroviniai turėtų pasiekti gavėją nuo rugsėjo, o sutarties apimtis numatyta kaip viena didžiausių „Orlen“ tiekimo krypčių iš Šiaurės Europos.

    Pagal susitarimą metiniai pristatymai gali viršyti 9 mln. tonų, o bendrai tai gali padengti iki ketvirtadalio „Orlen“ metinio žalios naftos poreikio. Tiekimas bus nukreiptas į „Orlen“ valdomas ar aptarnaujamas perdirbimo grandis Lenkijoje, Čekijoje ir Lietuvoje, todėl sandoris svarbus ne vien nacionaliniu, bet ir regioniniu mastu.

    Sutartyje numatytas lankstus mechanizmas, leidžiantis kasmet koreguoti pristatomus kiekius pagal rinkos situaciją ir operacinius poreikius. Praktikoje tai reiškia, kad tiekimas gali svyruoti nuo beveik 5 mln. iki daugiau kaip 9 mln. tonų per metus, išlaikant ilgalaikį įsipareigojimą ir kartu paliekant erdvės reagavimui į paklausos pokyčius.

    Kas yra Johan Sverdrup nafta

    Pagrindinė sutarties dalis siejama su Johan Sverdrup telkinio nafta, kuri sudaro reikšmingą Norvegijos gavybos dalį ir yra viena svarbiausių šalies eksporto žaliavų. „Orlen“ ir „Equinor“ nurodo, kad prireikus gali būti tiekiamos ir alternatyvios norvegiškos naftos rūšys, jei to pareikalautų logistika ar gamybos planavimas.

    Šis telkinys dažnai minimas ir dėl mažesnio emisijų intensyvumo gavyboje, nes dalis jūrinių platformų energija aprūpinamos iš kranto atsinaujinančiais energijos ištekliais. Nors tai nekeičia fakto, kad galutinis produktas išlieka iškastinis kuras, tokie sprendimai leidžia mažinti taršą pačiame išgavimo etape.

    Energetinio saugumo argumentas

    Sandorio kontekstas siejamas su pastarųjų metų Europos energetikos transformacija, kai šalys ir įmonės aktyviai diversifikuoja tiekimą ir mažina priklausomybes nuo aukštos rizikos krypčių. Dideli ilgalaikiai kontraktai su patikimais tiekėjais tampa vienu iš būdų stabilizuoti žaliavos srautus ir perdirbimo įmonių darbą.

    „Saugus rytojus prasideda nuo iš anksto priimtų sprendimų“, – sakė „Orlen“ valdybos pirmininkas Ireneuszas Fąfara.

    Pasak jo, susitarimas yra atsakas į pasaulinės rinkos nepastovumą ir žingsnis stiprinant prieigą prie stabilių tiekimo šaltinių iš Norvegijos. „Orlen“ ir „Equinor“ jau bendradarbiauja ir kituose segmentuose, įskaitant veiklą Norvegijos šelfe bei iniciatyvas, siejamas su mažesnio anglies pėdsako sprendimais.

    Ką tai reiškia regionui

    Naftos tiekimas, skirtas kelioms šalims, didina perdirbimo grandinės planavimo patikimumą ir gali amortizuoti trumpalaikius sutrikimus, kurie kyla dėl transporto, geopolitikos ar staigių kainų šuolių. Toks modelis svarbus ir Baltijos regionui, nes naftos perdirbimo bei produktų tiekimo logistika čia glaudžiai susijusi su kaimyninių rinkų poreikiais.

    Vis dėlto rinkos dalyviai paprastai pabrėžia, kad net ir dideli kontraktai neeliminuoja kainų rizikos, nes nafta išlieka globali prekė, kurios kainodara priklauso nuo tarptautinių biržų ir pasiūlos bei paklausos ciklų. Todėl šio tipo susitarimai labiau didina tiekimo nuspėjamumą ir fizinį saugumą, o ne garantuoja žemesnes kainas.