Didžiausio Lenkijos nepriklausomo degalų importuotojo „Unimot“ vadovas Adamas Sikorskis kritikuoja svarstomą viršpelnių mokestį degalų sektoriui. Jo teigimu, apmokestinimas turėtų būti nukreiptas į naftos perdirbimo gamyklas, o ne į importuotojus, kurių pelningumas šiuo metu esą minimalus.
Diskusijos vyksta Lenkijos Seimui svarstant finansų ir ekonomikos ministro Andrzejaus Domańskio pateiktą įstatymo projektą dėl papildomo apmokestinimo, kai sektoriuje uždirbami „pertekliniai“ pelnai. Verslo atstovai pabrėžia, kad sprendimas gali turėti tiesioginę įtaką degalų kainodarai ir tiekimo grandinei.
„Unimot“ vadovas viešai argumentuoja, kad importuojamo dyzelino marža esą tesiekia kelis grašius už litrą, todėl papildomi mokesčiai labiausiai smogtų įmonėms, kurios neuždirba didelių antkainių. Tuo metu didesnė pridėtinė vertė, pasak jo, susidaro perdirbimo grandyje.
„Dyzelino perdirbimo marža nuo 2026 metų vasario išaugo maždaug šešis kartus – nuo maždaug 9 eurų už barelį iki apie 53 eurų rugsėjį“, – sakė Adamas Sikorskis.
Jis taip pat teigė, kad esant maždaug 2,1 euro kainai už litrą degalinėse, perdirbimo marža sudarytų apie 0,40 euro, kai importuotojo marža vos priartėja prie 0,01 euro. Tokie skaičiai, pasak vadovo, rodo, kurioje grandyje susikaupia didžiausia „viršpelnių“ dalis.
Lygiagrečiai Lenkijoje aptariamos ir kitos priemonės, kurios galėtų paveikti degalų kainas: prezidento kanceliarijos siūlymai laikinai taikyti nulinį PVM tarifą degalams, riboti didžiųjų degalų koncernų maržas bei suteikti finansų ministrui daugiau lankstumo mažinti akcizų tarifus. Tokios priemonės paprastai pristatomos kaip greitas būdas amortizuoti kainų šuolius vartotojams.
Vis dėlto politinis kalendorius gali sulėtinti sprendimų priėmimą: dalis iniciatyvų gali būti svarstomos tik kitame Seimo posėdyje. Rinkai tai reiškia tęstinį neapibrėžtumą, o degalų įmonėms – riziką planuojant importo apimtis ir kainodaros strategiją artimiausioms savaitėms.
Leave a Reply