CP v2

Tag: Nasdaq

  • „SpaceX“ prieš Nasdaq: kodėl „Starlink“ tapo pagrindiniu pelno varikliu ir kas kelia rizikas

    „SpaceX“ prieš Nasdaq: kodėl „Starlink“ tapo pagrindiniu pelno varikliu ir kas kelia rizikas

    Elono Musko valdoma „SpaceX“, besiruošdama žengti į Nasdaq, investuotojams vis aiškiau rodo, kad didžiausią augimą ir pelną šiuo metu generuoja ne raketos, o palydovinio interneto padalinys „Starlink“. Įmonės viešinamuose dokumentuose nurodoma, kad ryšio paslaugos pernai sudarė didžiąją pardavimų dalį, o pirmąjį šių metų ketvirtį jų svoris dar padidėjo.

    Skaičiai rodo, kad „Starlink“ tapo pagrindiniu pelno šaltiniu: ryšio padalinys per metus sugeneravo 11,39 mlrd. eurų pajamų ir apie 4,42 mlrd. eurų pelno. Tuo metu raketų paleidimų veikla, apimanti ir sutartis su NASA bei JAV Gynybos departamentu, fiksavo maždaug 657 mln. eurų nuostolį, o su DI susijęs padalinys patyrė apie 6,35 mlrd. eurų deficitą.

    „Starlink“ mastas ir augimo tempas

    „Starlink“ globalų interneto ryšį teikia naudodama daugiau nei 10 200 mažosios Žemės orbitos palydovų, kurie skrieja iki maždaug 1 931 kilometro aukštyje. Toks modelis leidžia pasiekti regionus, kur tradicinė šviesolaidžio ar mobiliojo ryšio infrastruktūra sunkiai įgyvendinama arba pernelyg brangi.

    Paslauga jau prieinama visuose septyniuose žemynuose ir daugiau nei 160 šalių, o vartotojų bazė per metus išaugo daugiau nei dvigubai ir pasiekė 10,3 mln. Tai signalas, kad palydovinis internetas, anksčiau laikytas nišiniu sprendimu, sparčiai tampa masiniu produktu, ypač ten, kur ryšio patikimumas kritiškai svarbus.

    „Starlink“ įsitvirtina ir verslo segmente: paslaugą naudoja avialinijos, diegiančios belaidį internetą skrydžių metu. Tokie kontraktai paprastai užtikrina stabilesnes įplaukas ir mažesnį kainų jautrumą nei vartotojų rinka, todėl jie gali tapti reikšmingu augimo svertu prieš planuojamą listingavimą.

    Investicijos, DI ir strateginė priklausomybė

    „SpaceX“ taip pat atskleidė smarkiai išaugusias kapitalo investicijas: vien per pirmąjį ketvirtį jos siekė 10,1 mlrd. eurų, daugiau nei dvigubai viršydamos praėjusių metų lygį. Didžioji dalis šių lėšų, apie 7,7 mlrd. eurų, nukreipta į DI kryptį, kuri kol kas generuoja didelius nuostolius.

    Tokia struktūra reiškia aiškią priklausomybę: kol brangios ir rizikingos naujos iniciatyvos dar neatsiperka, „Starlink“ pelnas tampa pagrindine pagalve, leidžiančia finansuoti ambicingus projektus. Rinkai tai kartu yra ir pliusas, ir įspėjimas, nes vieno padalinio sėkmė tampa kritiškai svarbi visai įmonės finansinei pusiausvyrai.

    Konkurencija, politika ir reguliavimas

    Palydovinio interneto rinka sparčiai tankėja. „Eutelsat“ valdoma „OneWeb“ jau turi daugiau nei 600 palydovų, o „Amazon“ projektas „Kuiper“ per pastaruosius metus iškėlė daugiau nei 300 palydovų ir siekia suformuoti apie 7 700 palydovų tinklą. Tuo pat metu Jeffo Bezoso „Blue Origin“ planuoja apie 5 400 palydovų diegimą, o Kinija vysto „Guowang“ megaprojektą.

    „SpaceX“ perspėja, kad „Starlink“ plėtra priklausys nuo licencijų ir radijo dažnių paskirstymo, o sprendimai gali strigti arba būti lydimi papildomų sąlygų. Reguliuotojai kai kuriose šalyse palydovinį internetą vertina ir kaip nacionalinio saugumo klausimą, nes infrastruktūra valdoma užsienio bendrovės.

    Politinis kontekstas taip pat daro įtaką: „Starlink“ paslaugos naudojimas valstybės institucijose, taip pat kariniame segmente per „Starshield“, didina strateginę svarbą, bet kartu kelia papildomą dėmesį ir kontrolę. Įmonė pripažįsta, kad bet koks licencijų ribojimas ar geopolitiniai sprendimai gali tiesiogiai atsiliepti augimo tempui.

    Galiausiai išlieka technologinės ir aplinkosauginės rizikos. Mažosios Žemės orbitos palydovai paprastai tarnauja apie 3–5 metus, todėl tinklui reikalinga nuolatinė palydovų keitimo ir papildymo programa, kuri brangiai kainuoja. Mokslininkai ir nevyriausybinės organizacijos atkreipia dėmesį į kosminių šiukšlių bei šviesos taršos problemas, o didelio masto plėtra gali didinti susidūrimų grandininės reakcijos, vadinamos Keslerio sindromu, riziką.

  • Mega IPO banga: „SpaceX“ ir „OpenAI“ ruošiasi rekordams, analitikai įspėja apie viršūnę

    Mega IPO banga: „SpaceX“ ir „OpenAI“ ruošiasi rekordams, analitikai įspėja apie viršūnę

    Didžiųjų pirminių viešų akcijų siūlymų, vadinamų mega IPO, banga šiemet gali tapti signalu, kad rinkos artėja prie ciklo viršūnės, įspėja dalis strategų. Jie lygina dabartinį investuotojų entuziazmą su 1990-ųjų pabaigos dotkomų laikotarpiu, kai į biržą plūdo itin ambicingos, bet dar nuostolingai dirbančios įmonės.

    Didžiausio dėmesio sulaukia „SpaceX“, kuri, remiantis viešai skelbtais pranešimais, ruošiasi itin dideliam akcijų platinimui. Kartu apie ketinimus vėliau šiais metais tapti viešomis bendrovėmis kalba ir dirbtinio intelekto rinkos žaidėjai „OpenAI“ bei „Anthropic“.

    Analitikų argumentas: istorija kartojasi

    Rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį, kad stambūs, plačiai reklamuojami IPO dažnai sutampa su momentu, kai investuotojų apetitas rizikai būna didžiausias. Toks fonas gali reikšti ne tik aukštus įverčius, bet ir jautrumą bet kokiems nusivylimams, ypač kai finansiniai rezultatai dar neįrodo tvaraus pelningumo.

    „Aš tai matau kaip rinkos viršūnę: tokias viršūnes dažnai reklamuoja milžiniški IPO, o panašų vaizdą matėme 1999 metais“, – sakė Zacks vyriausiasis akcijų strategas Johnas Blankas.

    „SpaceX“ finansai ir rizikos

    Pagal publikacijoje aptariamus duomenis, „SpaceX“ pastarąjį ketvirtį patyrė kelių milijardų eurų dydžio grynąjį nuostolį, o 2025 metais nuostoliai taip pat buvo reikšmingi. Didžiausią pajamų dalį generuoja palydovinio interneto padalinys „Starlink“, o kitos kryptys, įskaitant dideles investicijas į naujas technologijas, išlieka kapitalui imlios.

    Investuotojams tai reiškia, kad didelė vertės dalis remiasi ateities lūkesčiais, o ne dabartiniu pelnu. Be to, rinkos vertinimai gali tapti ypač jautrūs palūkanų normų pokyčiams, kapitalo kainai ir reguliaciniams klausimams, kurie dažnai išryškėja bendrovėms tapus viešomis.

    DI bendrovės: didelis augimas, bet neaiški ekonomika

    „OpenAI“ ir „Anthropic“ atvejis analitikams kelia kitą klausimą: kaip viešosios rinkos įvertins DI verslų ekonomiką, kai teks detaliai atskleisti pajamas, sąnaudas ir ilgalaikius įsipareigojimus. DI paslaugų plėtra reikalauja milžiniškų investicijų į duomenų centrus, skaičiavimo pajėgumus ir aukštos kvalifikacijos talentus, todėl pelningumas dažnai nusikelia į vėlesnį etapą.

    Dalies rinkos dalyvių nuomone, būtent finansinio skaidrumo momentas per IPO gali tapti lūžio tašku visam sektoriui. Jei investuotojai pamatytų, kad net sparčiai augančios DI bendrovės ilgą laiką negali pasiekti tvaraus pelningumo, tai gali pakeisti rizikos vertinimą platesnėje rinkoje.

    „Jei „OpenAI“ ir „Anthropic“ negali uždirbti pinigų, visa ši istorija gali subyrėti“, – sakė „BlueBox Asset Management“ portfelio valdytojas Williamas de Gale.

    Ekspertai pabrėžia, kad IPO investuotojams svarbiausi tampa keli dalykai: aiškus pajamų šaltinis, suprantama kaštų struktūra, realistiškas kelias į pelningumą ir skaidrumas. Kitaip tariant, vien technologinė lyderystė ar įspūdingi augimo tempai gali nebeužtekti, jei rinkos nuotaikos pradėtų vėsti.

  • „SpaceX“ ruošiasi istoriniam IPO: kalbama apie 64,5 mlrd. eurų ir milijoną žmonių Marse

    „SpaceX“ ruošiasi istoriniam IPO: kalbama apie 64,5 mlrd. eurų ir milijoną žmonių Marse

    Elono Musko valdoma „SpaceX“ paskelbė planus rengti pirminį viešą akcijų siūlymą, kuris galėtų tapti vienu didžiausių istorijoje. Įmonės dokumentuose nurodoma, kad nors pajamos auga, bendrovė išlieka nuostolinga, o rizikų sąrašas investuotojams – ilgas.

    Prospekte teigiama, kad per praėjusius metus „SpaceX“ patyrė apie 2,24 mlrd. eurų veiklos nuostolį, o pajamos siekė apie 16,1 mlrd. eurų. Nuostoliai, kaip nurodoma, tęsėsi ir metų pradžioje, tačiau įmonė tikisi, kad viešas akcijų platinimas suteiks kapitalo didelio masto kosminėms programoms.

    Rinkoje minimas galimas IPO dydis siekia maždaug 64,5 mlrd. eurų, nors oficialiai tiksli suma neįvardijama. Tokia apimtis gerokai viršytų anksčiau rekordiniais laikytus platinimus, o „SpaceX“ atsidurtų tarp didžiausių ir labiausiai stebimų biržos debiutų pasaulyje.

    Kam būtų skiriami pinigai?

    „SpaceX“ nurodo, kad pritrauktos lėšos būtų naudojamos projektams, susijusiems su žmonių skraidinimu į Mėnulį ir Marsą. Bendrovė savo tikslu įvardija žmonijos gebėjimą ilgainiui tapti daugiaplanete civilizacija, o tai reiškia itin dideles investicijas į technologijas, infrastruktūrą ir bandymus.

    „Nenorime, kad žmones ištiktų toks pats likimas kaip dinozaurus“, – rašoma įmonės dokumentuose.

    Prospekte taip pat aprašoma ambicinga ilgalaikė vizija, įskaitant sąlygą, kad dalis vadovo atlygio būtų susieta su itin aukštais pasiekimais. Tarp jų minima ir nuolatinė žmonių kolonija Marse, kurios gyventojų skaičius ateityje turėtų siekti bent 1 000 000.

    „Starlink“ pelnas ir kitos rizikos

    Dokumentuose akcentuojama, kad reikšmingu grynųjų pinigų šaltiniu tapo „Starlink“, palydovinio interneto paslauga. Skelbiama, kad per praėjusius metus „Starlink“ sugeneravo apie 3,8 mlrd. eurų veiklos pelno, o paslauga esą teikiama dešimtims milijonų vartotojų daugelyje rinkų.

    Tuo pat metu investuotojams pateikiama informacija apie nuostolingas susijusias veiklas, įskaitant su DI susijusį verslą, kuris, kaip nurodoma, per praėjusius metus patyrė apie 5,5 mlrd. eurų veiklos nuostolį. Prospekte taip pat aptariami klausimai dėl kai kurių sandorių ir jų vertinimo „SpaceX“ investuotojų požiūriu.

    Valstybės kontraktai ir kontrolės klausimas

    „SpaceX“ raketų paleidimų verslas remiasi ne tik komerciniais užsakymais, bet ir reikšmingais valdžios institucijų kontraktais. Skelbiama, kad per pastaruosius penkerius metus bendrovė laimėjo sutarčių už maždaug 5,2 mlrd. eurų, o apie penktadalį pernai gautų pajamų sudarė užsakymai iš federalinės valdžios.

    Prospekte įspėjama, kad kontrolė bendrovėje išliks sutelkta, o daliai akcininkų būtų suteiktos skirtingos balsavimo teisės. Tai reiškia, kad smulkieji investuotojai galėtų turėti ribotą įtaką strateginiams sprendimams ir valdybos formavimui.

    Taip pat nurodoma, kad po prospekto paviešinimo „SpaceX“ galėtų pradėti pristatymus investuotojams praėjus 15 dienų. Praktikoje tai yra vienas svarbiausių etapų prieš nustatant galutinę kainą ir sprendžiant, kokia apimtimi akcijos būtų pasiūlytos rinkai.

  • „VanEck“ ir „Grayscale“ atnaujino BNB ETF paraiškas: ar tai ženklas, kad startas jau arti?

    „VanEck“ ir „Grayscale“ atnaujino BNB ETF paraiškas: ar tai ženklas, kad startas jau arti?

    Lenktynės dėl BNB ETF artėja prie finišo

    JAV Vertybinių popierių ir biržų komisijai pateiktos naujos „VanEck“ ir „Grayscale“ paraiškų pataisos rodo, kad varžybos dėl pirmojo JAV „spot“ BNB ETF gali įžengti į lemiamą etapą. Rinkoje tai dažnai vertinama kaip signalas, kad emitentai jau reaguoja į reguliuotojo pastabas ir derina dokumentus iki galutinės, patvirtinimui tinkamos formos.

    „VanEck“ pateikė penktą savo BNB ETF registracijos pataisą, o „Grayscale“ tą pačią dieną atnaujino savąją antrą kartą. Abu produktai būtų listinguojami „Nasdaq“ biržoje, o fondai laikytų BNB tiesiogiai, siekdami atkartoti šio kriptoturto kainą.

    Kodėl paraiškų pataisos svarbios investuotojams

    ETF paraiškų tikslinimas paprastai vyksta tuomet, kai emitentai gauna pastabas iš reguliuotojo ir koreguoja prospektą, rizikų aprašymą, saugojimo modelį ar kainodaros metodiką. Dėl to nuoseklus pataisų teikimas rinkoje neretai suprantamas kaip pažangos požymis, nors jis savaime negarantuoja patvirtinimo.

    Abiejose BNB ETF paraiškose stakingas pradžioje nenumatomas, nors dokumentuose paliekama sąlyginė formuluotė, leidžianti šią galimybę svarstyti ateityje. Stakingo tema JAV išlieka jautri, nes reguliavimo požiūriu vis dar kyla diskusijų, kada stakingo grąža gali būti traktuojama kaip vertybinio popieriaus požymius turinti pajamų forma.

    Altkoinų ETF eilė ilgėja: į priekį stumiamas ir TRX

    Lygiagrečiai „Canary Capital“ juda su savo siūlomu TRX produktu ir pateikė pirmą „Canary Staked TRX ETF“ paraiškos pataisą. Skirtingai nei BNB atvejis, čia stakingas įtvirtintas kaip antrinis investavimo tikslas, numatant programą, kuri generuotų papildomą TRX per dalyvavimą tinklo validavimo procese.

    Pataisoje taip pat įvardyti pagrindiniai paslaugų teikėjai ir administravimo grandinė, kuri yra vienas kertinių elementų vertinant fondo operacinę riziką. Tuo pat metu altkoinų ETF rinka plečiasi, o emitentai ieško nišų tarp skirtingų kriptoturtų, struktūrų ir papildomų funkcijų, tokių kaip stakingas.

    Rinkos dalyviai tokias paraiškų korekcijas vertina kaip bandymą prisitaikyti prie JAV reguliacinės praktikos ir didėjančio institucinių investuotojų susidomėjimo. Vis dėlto galutinį tempą nustatys SEC, o sprendimą lems ne tik rinkos paklausa, bet ir atitiktis priežiūros standartams.

  • „Cerebras“ šokiravo „Nasdaq“: akcijos pašoko 68 proc., DI lustų gamintoją įvertino 88 mlrd.

    „Cerebras“ šokiravo „Nasdaq“: akcijos pašoko 68 proc., DI lustų gamintoją įvertino 88 mlrd.

    Silicio slėnyje įsikūrusi DI lustų kūrėja „Cerebras Systems“ įspūdingai debiutavo „Nasdaq“ biržoje: pirmą prekybos dieną akcijų kaina pakilo 68 proc. ir sesiją baigė ties 311,07 JAV dolerio lygiu. Tai reikštų maždaug 88 milijardų eurų rinkos vertę pagal tuo metu buvusį kursą.

    Bendrovė akcijas investuotojams pardavė po 185 JAV dolerius, o prekybos pradžioje jos atsidarė ties 350 JAV dolerių ir trumpam pasiekė 386 JAV dolerius. Vėliau kaina nusileido, tačiau išliko gerokai aukščiau pirminio siūlymo lygio.

    Per pirminį viešą akcijų siūlymą „Cerebras“ pardavė 30 milijonų akcijų ir pritraukė apie 5,1 milijardo eurų. Jei platintojai pasinaudos galimybe įsigyti papildomą paketą, bendra pritraukta suma galėtų išaugti iki maždaug 5,9 milijardo eurų.

    DI bumas grąžina apetitą IPO

    „Cerebras“ debiutas laikomas vienu ryškiausių technologijų IPO per pastaruosius metus, kai JAV rinkoje naujų technologijų bendrovių listinguota gerokai mažiau nei ankstesnio ciklo pike. Tokį atsargumą pastaraisiais metais lėmė aukštesnės palūkanos ir 2022 metais prasidėjęs rizikos turto nuosmukis.

    Pastaruoju metu investuotojų nuotaikas keičia DI plėtra: didėja skaičiavimo resursų poreikis, o kartu kyla paklausa specializuotiems lustams ir duomenų centrų infrastruktūrai. Šią tendenciją atspindi ir platesnis puslaidininkių sektoriaus brangimas, kai dalis didžiųjų rinkos žaidėjų per metus fiksavo itin reikšmingą kainos augimą.

    Įmonė savo technologijas pristato kaip alternatyvą rinkoje dominuojantiems grafiniams procesoriams, pabrėždama architektūrinius skirtumus ir potencialiai palankesnį greičio bei kainos santykį tam tikrose užduotyse. Vis dėlto konkurencija DI aparatinės įrangos segmente išlieka ypač intensyvi, o rinkos lyderiai agresyviai investuoja tiek į produktus, tiek į ekosistemas.

    Augimas ir priklausomybės nuo klientų klausimas

    „Cerebras“ skelbė, kad jos pajamos pernai šoktelėjo 76 proc. iki 510 milijonų JAV dolerių, tai yra apie 470 milijonų eurų. Bendrovė taip pat fiksavo 88 milijonų JAV dolerių grynąjį pelną, arba apie 81 milijoną eurų, kai metais anksčiau patyrė reikšmingą nuostolį.

    Vienas svarbiausių investuotojų vertintų aspektų buvo pajamų koncentracija. Bendrovė anksčiau sulaukė klausimų dėl didelės priklausomybės nuo vieno kliento, tačiau atnaujintuose dokumentuose nurodė mažinanti šią riziką, nors reikšminga dalis pajamų vis dar buvo susijusi su vienu akademiniu klientu Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

    „Šioje rinkoje yra tikrai labai didelių klientų, ir tai yra viena iš jos savybių“, – sakė „Cerebras“ vadovas Andrew Feldman.

    Įmonė taip pat keičia strategiją: vis daugiau dėmesio skiria ne vien aparatūros pardavimui, bet ir debesijos paslaugoms, kai skaičiavimo galia siūloma kaip paslauga. Tokiu atveju ji tiesiogiai konkuruoja su didžiaisiais debesijos tiekėjais, tokiais kaip „Google“, „Microsoft“, „Oracle“ ir „Amazon“.

    Sandoriai su „OpenAI“ ir AWS

    Siekiant pritraukti daugiau klientų ir diversifikuoti pajamų šaltinius, „Cerebras“ viešai minėjo debesijos sutartį su „OpenAI“, kurios vertė įvardyta kaip viršijanti 20 milijardų JAV dolerių, arba apie 18 milijardų eurų, ir kuri galioja iki 2028 metų. Bendrovė taip pat skelbė, kad „Amazon“ debesijos padalinys AWS planuoja diegti „Cerebras“ lustus savo duomenų centruose, kad kūrėjai galėtų greičiau vykdyti DI modelių užduotis.

    Rinkoje šie žingsniai vertinami kaip bandymas įsitvirtinti ne tik kaip nišinis aparatinės įrangos gamintojas, bet ir kaip infrastruktūros tiekėjas, galintis pasiūlyti alternatyvų kelią DI skaičiavimams. Tuo pat metu investuotojai paprastai atidžiai stebi, ar augimas išlieka tvarus ir ar bendrovė sugeba išlaikyti maržas plečiantis konkurencijai.

    IPO organizavo „Morgan Stanley“, „Citigroup“, „Barclays“ ir „UBS“.

  • „Cerebras“ IPO įkaitino DI rinką: investuotojai laukia „SpaceX“ ir „OpenAI“, bet mažesniems – bloga žinia

    „Cerebras“ IPO įkaitino DI rinką: investuotojai laukia „SpaceX“ ir „OpenAI“, bet mažesniems – bloga žinia

    JAV dirbtinio intelekto lustų kūrėjos „Cerebras“ debiutas biržoje tapo vienu ryškiausių šių metų technologijų rinkos įvykių ir atgaivino kalbas apie naują IPO bangą. Pirmą prekybos dieną bendrovės akcijos smarkiai pabrango, o investuotojų entuziazmas dar kartą parodė, kiek daug dėmesio šiuo metu susitelkia į DI temą.

    Rinka tai vertina kaip signalą, kad kapitalas vėl ieško augimo istorijų, tačiau kartu ryškėja ir kita tendencija: ne DI įmonėms bei mažesniems emitentams prasimušti tampa gerokai sunkiau. Pastarųjų metų palūkanų normų šuolis ir griežtesnis rizikos vertinimas privertė investuotojus reikalauti aiškesnio pelningumo kelio, todėl į biržą ryžtasi tik stipriausi vardai.

    „Labai sunku domėtis kuo nors kitu, kai rinkoje kalbama apie trilijonų vertės IPO“, – CNBC laidoje „The Exchange“ sakė „Slow Ventures“ partneris Samas Lessinas.

    Analitikų vertinimu, „Cerebras“ sėkmė sustiprino lūkesčius, kad artimiausiu metu į viešą rinką gali žengti didžiausi privatūs technologijų žaidėjai, tarp jų „SpaceX“, „OpenAI“ ir „Anthropic“. Tokie listingai, jei įvyktų, taptų išskirtiniais likvidumo įvykiais ir galėtų perbraižyti JAV technologijų sektoriaus kapitalizacijos žemėlapį.

    Vis dėlto ši euforija turi kainą: didžiuliai vardai linkę išstumti mažesnes kompanijas iš investuotojų akiračio. Praktikoje tai reiškia, kad vidutinio dydžio IPO, net ir turintys tvarius verslo modelius, gali sulaukti mažesnės paklausos, prastesnių įkainių ar būti atidėti, nes pinigų srautai nukreipiami į kelis didžiausius pasiūlymus.

    Rinka: grįžta apetitai, bet ne visiems

    IPO rinka JAV pastaruosius kelerius metus buvo prislopusi: po itin aktyvių 2021 metų, kylant infliacijai ir palūkanų normoms, rizikingesni aktyvai prarado patrauklumą, o investuotojai atsigręžė į stabilumą. Dėl to daug vėlyvos stadijos startuolių pasirinko pritraukti kapitalą privačiai, o ne tikrintis viešos rinkos nuotaikas.

    Šiandien situacija keičiasi, tačiau langas atsiveria ne visiems vienodai. Rinkoje dominuoja DI infrastruktūra, lustai, duomenų centrai ir su skaičiavimo pajėgumais susijusios grandinės, o įmonės iš kitų segmentų vis dažniau susiduria su klausimu, kaip jų produktus paveiks DI automatizavimas ir vadinamieji agentai.

    „Tai turinčių ir neturinčių istorija: jei turi stiprią DI istoriją, gali eiti į biržą, o jei esi programinės įrangos paslaugų įmonė be DI ažiotažo, dabar bus sunku“, – teigė „Sapphire Ventures“ partneris Jai Dasas.

    Kas laukia toliau: didieji gali užgožti visus

    Investuotojai ir IPO konsultantai pabrėžia, kad vienas sėkmingas debiutas dar nereiškia visiškai atsidariusios rinkos: reikia daugiau pavyzdžių, kad būtų aišku, ar paklausa tvari. Dalis bendrovių gali sąmoningai laukti, kol įvyks keli dideli listingai, kurie taps naujais orientyrais vertinant DI įmonių kainodarą.

    Kita vertus, jei „SpaceX“ ar kiti itin dideli vardai iš tiesų patektų į viešą rinką panašiu metu, tai galėtų sukurti vadinamąjį dėmesio vakuumą: analitikų, fondų ir žiniasklaidos fokusas persikeltų į vieną sandorį, o mažesni pasiūlymai liktų paraštėse. Dėl to dalis planuojamų IPO gali būti perkelti į kitą laikotarpį, ieškant mažesnės konkurencijos dėl investuotojų pinigų.

    „Niekas nenori pakliūti į „SpaceX“ sprogimo spindulį: jei mažesnis IPO vyksta tuo pačiu metu, niekas nekreips dėmesio į tavo sandorį“, – sakė „Neuberger Berman“ akcijų kapitalo rinkų vadovas Renosas Savvidesas.

    „Cerebras“ istorija tapo savotišku lakmuso popierėliu: ji parodė, kad investuotojai pasirengę mokėti už aiškų DI augimo naratyvą, ypač kai jis susijęs su skaičiavimo pajėgumais ir infrastruktūra. Tačiau ji taip pat išryškino, kad daliai rinkos dalyvių artimiausi mėnesiai gali būti ne proveržio, o išbandymų metas, jei jų verslo istorijoje DI elementas nėra pakankamai įtikinamas.

  • SpaceX akcininkai pritarė 5:1 akcijų padalijimui: kas keičiasi prieš planuojamą IPO

    Elono Musko kontroliuojamos kosmoso bendrovės SpaceX akcininkai elektroniniame balsavime pritarė akcijų padalijimui santykiu 5:1. Toks sprendimas reiškia, kad kiekviena turima akcija bus pakeista penkiomis naujomis, o vienos akcijos kaina atitinkamai sumažės.

    Akcijų padalijimas nekeičia investuotojo turimo paketo vertės, nes bendra dalis įmonėje lieka ta pati. Praktikoje tai dažniausiai daroma siekiant padidinti akcijų prieinamumą ir likvidumą, ypač prieš reikšmingus įmonės pokyčius ar planuojamą išėjimą į biržą.

    Kaip keičiasi kaina?

    Akcininkams pateiktoje informacijoje nurodyta, kad analitikų įvertinta vienos SpaceX akcijos tikroji vertė prieš padalijimą siekė apie 465 eurus. Po 5:1 padalijimo orientacinė vienos akcijos vertė būtų apie 93 eurus, tačiau investuotojo turto suma dėl vien padalijimo nesikeistų.

    Toks kainos „sumažėjimas“ yra tik techninis, nes padidėja akcijų skaičius. Vis dėlto rinkoje tai neretai vertinama kaip signalas, kad bendrovė ruošiasi aktyvesniam kapitalo pritraukimui ar nori palengvinti prekybą platesniam investuotojų ratui.

    Planai dėl IPO ir mastas

    Rinkoje pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie SpaceX planus surengti pirminį viešą akcijų siūlymą ir debiutuoti Nasdaq biržoje. Pranešimuose minima, kad debiutas galėtų įvykti birželio 12 dieną, nors galutinis grafikas gali keistis, priklausomai nuo rinkos sąlygų ir reguliacinių procedūrų.

    Taip pat skelbiama apie ypač didelį galimą įvertinimą ir ambicingą kapitalo pritraukimo planą, kuris, jei pasitvirtintų, galėtų tapti vienu didžiausių IPO istorijoje. Tokie skaičiai rinkoje vertinami atsargiai, nes galutinę kainą lemia paklausa, investuotojų nuotaikos ir pateikiama finansinė informacija.

    Kodėl tai svarbu investuotojams?

    Akcijų padalijimai dažniau sutinkami biržoje prekiaujamose įmonėse, tačiau jie gali būti taikomi ir privačiose bendrovėse, kai siekiama supaprastinti sandorius ar pasirengti platesniam akcijų platinimui. SpaceX atveju tai papildomai kursto lūkesčius, kad įmonė artėja prie viešos rinkos.

    Investuotojams svarbu suprasti, kad pats padalijimas nėra nei pelno garantija, nei įmonės vertės augimo įrodymas. Tačiau jis gali būti ženklas, kad bendrovė siekia didesnio likvidumo ir ruošiasi etapui, kuriame daugiau lems viešosios rinkos vertinimas, skaidrumo reikalavimai ir rezultatai.

  • DI lustas sukūrė du naujus milijardierius: „Cerebras“ IPO įplieskė naują bangą rinkoje

    DI lustas sukūrė du naujus milijardierius: „Cerebras“ IPO įplieskė naują bangą rinkoje

    JAV lustų kūrėja „Cerebras“ po pirminio viešo akcijų siūlymo (IPO) sulaukė įspūdingo investuotojų dėmesio, o įmonės vertė priartėjo prie maždaug 88 mlrd. eurų ribos. Pirmą prekybos dieną „Nasdaq“ biržoje akcijos pabrango apie 68 proc., taip pažymėdamos retą proveržį vangioje IPO rinkoje.

    Šis šuolis į milijardierių gretas iškėlė du bendrovės įkūrėjus. „Cerebras“ vadovo Andrew Feldmano turimos akcijos įvertintos maždaug 2,8 mlrd. eurų, o technologijų vadovo Sean Lie paketas siekia apie 1,5 mlrd. eurų.

    Kas slypi už sėkmės?

    „Cerebras“ išskirtinumą lemia specializuoti didelio našumo lustai, skirti DI užduotims, ypač vadinamajai inferencijai, kai modeliai realiu laiku atsako vartotojams. Augant DI paslaugų poreikiui, didėja ir paklausa infrastruktūrai, kuri leidžia šiuos modelius vykdyti greitai bei efektyviai.

    Dar 2026 metų vasarį investuotojai įmonę vertino apie 20,3 mlrd. eurų, tad IPO tapo staigiu vertės šuoliu per kelis mėnesius. Rinkos dalyviai tai sieja su atsinaujinusiu susidomėjimu DI lustais ir visos puslaidininkių grandinės atsigavimu.

    Didelis laimėjimas rizikos kapitalui

    IPO tapo reikšmingu įvykiu ir ankstyviesiems investuotojams, kuriems pastaraisiais metais teko susitaikyti su gerokai mažesniu viešų išėjimų skaičiumi. Skelbiama, kad „Benchmark“ valdomų akcijų vertė po prekybos starto siekė apie 4,8 mlrd. eurų, o „Foundation Capital“ paketas buvo vertinamas maždaug 4,2 mlrd. eurų.

    Pasak „Benchmark“ partnerio Eric Vishria, tokio masto viešas įmonės išėjimas yra retas net ir itin sėkmingiems ankstyvos stadijos fondams. Jo teigimu, esminis faktas yra pats įvykis, nes į biržą išeinančių technologijų bendrovių vis dar mažai, nepriklausomai nuo galutinės vertės.

    Ryšiai su „OpenAI“ ir DI rinkos dinamika

    „Cerebras“ istorijoje svarbūs ir ryšiai su DI ekosistema. Pranešama, kad tarp ankstyvų investuotojų buvo „OpenAI“ bendraįkūrėjai Sam Altman ir Greg Brockman, kurių turimų akcijų vertė po IPO siekė atitinkamai apie 24 mln. eurų ir 21 mln. eurų.

    Įmonė taip pat stiprino partnerystę su „OpenAI“, sudarydama daugiametį skaičiavimo pajėgumų ir susijusių paslaugų sandorį, kurio vertė siekia apie 18,4 mlrd. eurų. Tokie susitarimai rodo, kad DI rinkoje vis svarbesnė tampa ne tik modelių kūrimo, bet ir jų vykdymo infrastruktūros konkurencija.

    „Turime milžiniškų augimo galimybių, o viešoji rinka buvo tinkamas būdas finansuoti šį augimą“, – sakė Andrew Feldman.

    Rinkai tai signalas, kad po ilgesnės pauzės gali pradėti formuotis nauja technologijų IPO banga, ypač tarp bendrovių, kurių veikla tiesiogiai susijusi su DI paklausa. Vis dėlto investuotojai toliau vertins, ar įspūdingas startas virs tvariais pajamų ir pelningumo rezultatais, kai konkurencija dėl skaičiavimo išteklių tik aštrėja.

  • DI lustas sukėlė euforiją biržoje: kodėl Jimas Crameris ragina „Cerebras“ nepirkti

    DI lustas sukėlė euforiją biržoje: kodėl Jimas Crameris ragina „Cerebras“ nepirkti

    Debiutas, nustebinęs Volstritą

    DI lustų kūrėja „Cerebras Systems“ po viešo akcijų siūlymo sulaukė audringo investuotojų dėmesio, tačiau CNBC laidos vedėjas ir investuotojas Jimas Crameris ragina šiuo metu nesivaikyti staiga išbrangusių akcijų. Pasak jo, po pirmosios prekybos dienos šuolio kaina tapo sunkiai pateisinama net ir sparčiai augančiai bendrovei.

    Anot viešai skelbtos informacijos, „Cerebras“ akcijos per IPO buvo įkainotos 185 JAV doleriais, o prekybos pradžioje šoktelėjo iki 350 JAV dolerių ir dieną baigė ties 311 JAV dolerių lygiu. Perskaičiavus apytiksliai pagal pastarųjų metų valiutų kursų intervalą, tai atitinka maždaug 170 eurų, 320 eurų ir 285 eurus už akciją.

    Toks šuolis leido bendrovę rinkoje įvertinti maždaug 95 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 87 mlrd. eurų. Dienos metu kaina buvo pakilusi dar aukščiau, todėl investuotojų nuotaikos priminė ankstesnius staigius DI sektoriaus įmonių ralio epizodus.

    Ką parduoda „Cerebras“ ir kodėl tai svarbu

    „Cerebras“ įkurta 2015 metais ir išgarsėjo vadinamąja plokštelės masto architektūra, kai procesorius gaminamas iš visos silicio plokštelės, o ne iš atskirų mažų kristalų. Bendrovė teigia sukūrusi didžiausią komercinį lustą kompiuterių pramonės istorijoje, pritaikytą būtent DI skaičiavimams.

    Įmonės pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad tam tikrose užduotyse jos sprendimai gali būti iki 15 kartų greitesni už lyderiaujančius GPU pagrindu veikiančius sprendimus, o kai kuriose DI mokymo užduotyse – daugiau nei 10 kartų greitesni. Tokie teiginiai ypač intriguoja rinką, kurioje didžiąją dalį DI skaičiavimų infrastruktūros šiandien valdo GPU ekosistema.

    Pastaraisiais metais DI lustų rinka vystosi dviem kryptimis: didieji žaidėjai plečia universalių GPU pasiūlą, o konkurentai vis aktyviau kuria specializuotus akseleratorius konkrečioms užduotims. Dėl to investuotojai vis dažniau ieško bendrovių, galinčių pasiūlyti greitesnį ar pigesnį kelią į didelio masto DI skaičiavimus.

    Partnerystės ir augimas, bet ir brangi kaina

    J. Crameris pripažino, kad susidomėjimas „Cerebras“ nėra iš piršto laužtas, nes bendrovė skelbia apie reikšmingas partnerystes, kurios teoriškai gali užtikrinti didelę paklausą ateityje. Tarp minimų susitarimų – daugiametis sandoris su „OpenAI“ dėl 750 megavatų skaičiavimo pajėgumų, taip pat bendradarbiavimas su „Amazon Web Services“, kur „Cerebras“ sprendimai turėtų būti diegiami greta „Trainium“ procesorių.

    Finansiniai rodikliai taip pat atrodo įspūdingai: bendrovė nurodo, kad pernai gavo 510 mln. JAV dolerių pajamų, tai yra apie 470 mln. eurų, o metinis augimas siekė 76 proc. Vis dėlto „Cerebras“ išlieka nuostolinga, nors pabrėžiama, kad bendrovė neturi skolos, o tai mažina dalį finansinių rizikų.

    Esminė problema, kurią akcentuoja J. Crameris, yra vertinimas po šuolio biržoje. Skaičiuojant pagal prekybos dienos pabaigos kainą, bendrovė buvo vertinama maždaug 187 kartus didesniu dydžiu nei jos metinės pajamos, kai tuo metu rinkoje „Nvidia“ rodiklis buvo apie 26, AMD apie 21, o „Broadcom“ apie 33.

    „Nors ateityje gali ateiti momentas, kai galėsiu rekomenduoti „Cerebras“, dabar negaliu net priartėti prie tokio vertinimo pateisinimo, kai kaina jau taip stipriai iššovė pačioje pradžioje“, – sakė J. Crameris.

    „Kol kas sakau: neskubėkite ir tikėkitės didelio kainos atsitraukimo, nes šiuose lygiuose man tai per brangu“, – pridūrė jis.

    Jo logika paprasta: pirkdamas po tokio ralio investuotojas iš esmės lažinasi, kad „Cerebras“ ilgus metus augs gerokai sparčiau už rinkos lyderius ir per trumpą laiką pajamos taps kelis kartus didesnės nei dabar. Tai gali būti įmanoma, tačiau, pasak J. Cramerio, tokia prielaida reikalauja didelio tikėjimo ir tolerancijos rizikai.

    DI sektoriuje ši rizika ypač ryški: paklausą lemia ne tik technologinis pranašumas, bet ir energijos bei duomenų centrų pajėgumų prieinamumas, klientų kapitalo išlaidos, reguliacinė aplinka ir konkurentų gebėjimas greitai kopijuoti ar pagerinti sprendimus. Todėl net ir stiprus technologinis pasakojimas nebūtinai garantuoja, kad šiandien mokama kaina bus pateisinama rytoj.

  • Trumpo ir Xi derybų užkulisiai, „Cerebras“ IPO sprogimas ir masiniai atleidimai: kas toliau?

    Trumpo ir Xi derybų užkulisiai, „Cerebras“ IPO sprogimas ir masiniai atleidimai: kas toliau?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas baigė dviejų dienų vizitą Pekine ir po susitikimų su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu pasiuntė kelis signalus, kurie iškart supurtė rinkas. Investuotojai jautriai reagavo į užuominas apie galimus susitarimus dėl energijos, prekybos ir sankcijų politikos.

    Vienas didžiausių klausimų po šio vizito – Taivano tema. Trumpas žurnalistams sakė atsisakęs komentuoti, ar JAV gintų Taivaną galimo konflikto atveju, o tokia formuluotė rinkoms paprastai reiškia didesnę geopolitinę riziką ir didesnius kainų svyravimus.

    Kas paaiškėjo po Pekino?

    Po susitikimų taip pat nuskambėjo teiginiai, kad Kinija galėtų didinti JAV naftos pirkimus, nors oficialaus patvirtinimo iš Pekino tuo metu nebuvo. Tokie pareiškimai dažnai daro tiesioginę įtaką naftos kainoms, nes rinka vertina ne tik faktus, bet ir politinę kryptį.

    Dar viena jautri ašis – sankcijos įmonėms, susijusioms su Irano naftos pirkimais. Trumpas leido suprasti, kad sprendimai dėl galimo sankcijų švelninimo galėtų būti priimti artimiausiomis dienomis, o tai papildomai veikia tiek energijos sektorių, tiek tarptautinės prekybos lūkesčius.

    Vizito pabaigoje Trumpas pakvietė Xi Jinpingą apsilankyti Baltuosiuose rūmuose rugsėjo 24 dieną. Kol kas neaišku, ar kvietimas bus priimtas, tačiau vien derybų tęstinumo perspektyva gali mažinti įtampą tarp didžiausių pasaulio ekonomikų.

    „Cerebras“ IPO sukėlė euforiją

    Tuo pat metu JAV technologijų rinkoje ryškiausia naujiena tapo lustų bendrovės „Cerebras“ debiutas „Nasdaq“ biržoje. Pirmąją prekybos dieną akcijos šoko 68 proc., o bendrovės rinkos vertė priartėjo prie maždaug 88 mlrd. eurų.

    Šis šuolis sustiprino lūkestį, kad DI infrastruktūros bumas gali atgaivinti seniai primirštą technologijų IPO bangą. Rinkoje taip pat aptarinėjama galimybė, kad „SpaceX“ artimiausiu metu gali pateikti IPO dokumentus ir pradėti pasirengimą investuotojų turui.

    Atleidimai automobilių pramonėje ir kriptovaliutų reguliavimas

    Automobilių sektoriuje nuotaikos gerokai niūresnės: tradiciniai gamintojai mažina darbo vietas, perskirstydami investicijas į programinę įrangą, automatizaciją ir DI sprendimus. Skelbiama, kad „GM“, „Ford“ ir „Stellantis“ kartu sumažino daugiau nei 20 000 apmokamų darbuotojų pareigybių, tai sudaro apie 19 proc. jų bendros tokio tipo darbo jėgos.

    Toks pjūvis rodo platesnę tendenciją: automobilių gamyba vis labiau panašėja į technologijų verslą, o dalies funkcijų paklausa mažėja dėl automatizavimo ir procesų skaitmeninimo. Politikos lygmeniu JAV taip pat stiprėja spaudimas riboti Kinijos automobilių gamintojų įėjimą į rinką, argumentuojant nacionalinio saugumo ir darbo vietų apsauga.

    Kriptovaliutų rinkai aktuali žinia – JAV Senate žengtas žingsnis dėl teisėkūros iniciatyvos, siekiančios aiškesnių taisyklių šiam sektoriui. Šalininkai tai vadina bandymu įvesti daugiau priežiūros ir saugiklių, o kritikai perspėja apie rizikas vartotojų apsaugai ir finansų sistemos stabilumui.

    Šios savaitės paveikslas investuotojams išlieka dvipusis: vienoje pusėje – geopolitikos ir reguliavimo neapibrėžtumas, kitoje – DI infrastruktūros paklausa, kuri toliau kelia technologijų sektoriaus temperatūrą. Rinkos artimiausiu metu labiausiai vertins, ar politiniai pareiškimai virs patvirtintais sprendimais, o DI euforija – tvariais rezultatais.