CP v2

Tag: Nasdaq

  • „Anthropic“ planuoja IPO „Nasdaq“: nori pritraukti apie 93 mlrd. eurų ir taikosi į 1,9 trln. eurų vertę

    Planuojamas debiutas „Nasdaq“

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ paskelbė ruošianti pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) ir jau pateikė dokumentus „Nasdaq“ biržai. Bendrovės planuose numatoma prekybos akcijomis pradžia 2026 metų spalio pabaigoje.

    Prospekte nurodoma, kad „Anthropic“ siekia pritraukti iš investuotojų apie 93 mlrd. eurų. Tokia suma reikštų vieną didžiausių viešų platinimų technologijų sektoriuje ir dar labiau išryškintų įsibėgėjusias investuotojų lenktynes dėl DI lyderių.

    Pagal skelbiamus planus „Anthropic“ vertė gali siekti apie 1,9 trln. eurų. Toks vertinimas reikštų, kad rinka bendrovės ateities pajamas ir technologinę poziciją DI ekosistemoje vertina kaip strategiškai itin svarbią.

    Galimas „Nvidia“ vaidmuo

    Skelbiama, kad „Anthropic“ derasi su „Nvidia Corp.“ dėl reikšmingo dalyvavimo emisijoje. Aptariama galimybė, jog „Nvidia“ taptų vienu iš pagrindinių investuotojų ir įsigytų akcijų už mažiausiai apie 9,3 mlrd. eurų.

    Tokia investicija būtų logiška ir dėl praktinių priežasčių: DI modelių kūrimui bei paslaugų teikimui reikalinga didžiulė skaičiavimo galia, o „Nvidia“ yra vienas svarbiausių šios infrastruktūros tiekėjų. Viešai neatskleidžiama, kokiomis sąlygomis būtų struktūruojamas toks dalyvavimas ir ar jis apimtų papildomas partnerystes.

    Verslo modelis ir augimo tempas

    „Anthropic“ veikia sparčiai augančiame debesijos ir DI paslaugų segmente, orientuotame į stambias įmones. Nurodoma, kad vienas svarbiausių pajamų šaltinių yra DI paslaugos, diegiamos per debesijos infrastruktūrą.

    Kita reikšminga kryptis – B2B sprendimai, kai kuriamos vidinės informacinės sistemos konkretiems klientams. Ši rinka pastaraisiais metais auga dėl įmonių poreikio automatizuoti procesus, gerinti klientų aptarnavimą ir taikyti DI analitikoje, saugume bei programinės įrangos kūrime.

    Bendrovė taip pat akcentuoja itin spartų finansinį šuolį: per maždaug dvejus metus pajamos, kaip nurodoma, išaugo nuo maždaug 930 mln. eurų 2024 metų gruodį iki apie 60,5 mlrd. eurų 2026 metais. Tokie skaičiai rodo rinkos lūkesčius, tačiau investuotojams jie kartu kelia klausimų dėl pelningumo, sąnaudų DI infrastruktūrai ir augimo tvarumo.

    Analitikų vertinimu, dideli DI sektoriaus IPO pastaraisiais metais tapo lakmuso popierėliu visai technologijų rinkai. „Anthropic“ atvejis bus svarbus ne tik dėl sumos, bet ir dėl to, kaip rinka įvertins DI paslaugų maržas, konkurenciją bei priklausomybę nuo brangių skaičiavimo resursų.

  • „Nasdaq“ investuoja 100 mln. eurų į „Kraken“ savininkę: ką tai keičia tokenizuotų akcijų rinkoje

    „Nasdaq“ investuoja 100 mln. eurų į „Kraken“ savininkę: ką tai keičia tokenizuotų akcijų rinkoje

    „Nasdaq“ pranešė, kad jos rizikos kapitalo padalinys „Nasdaq Ventures“ sutiko investuoti apie 100 mln. eurų į „Payward“, valdančią kriptovaliutų biržą „Kraken“. Sandoris siejamas su bendrovių planu plėsti technologinį bendradarbiavimą, orientuotą į tokenizuotas akcijas ir prekybos infrastruktūrą.

    Pasak bendrovės, „Payward“ diegs „Nasdaq“ rinkos stebėsenos ir priežiūros sprendimus visame savo prekybos vietų portfelyje. Tai apimtų ne tik kriptovaliutas, bet ir akcijas, tokenizuotas akcijas, ateities sandorius bei pasirinkimo sandorius.

    Žiniasklaida, remdamasi su situacija susipažinusiais šaltiniais, skelbia, kad investicija „Payward“ vertę nustato ties maždaug 19,3 mlrd. eurų riba. Tokia vertė rodo, jog tradicinės rinkos infrastruktūros žaidėjai vis aktyviau ieško būdų dalyvauti skaitmeninio turto ir reguliuojamų vertybinių popierių sandūroje.

    Įmonės taip pat tęsia „Nasdaq Equity Tokens“ projektą, kurio starto tikimasi 2027 metų antrąjį ketvirtį. Ši kryptis numato, kad dalis akcijų ar su jomis susietų teisių galėtų būti tvarkoma skaitmeniniuose registruose, kartu išlaikant investuotojams svarbias akcininkų teises.

    „Daugiau nei 1,8 trilijono eurų vertės akcijų sandorių kasdien pereina per JAV atsiskaitymo sistemą. Atsiskaitymas grandinėje panaikina laukimą“, – sakė „Payward“ bendrai vadovaujantis Arjunas Sethi.

    „Nasdaq“ pabrėžia, kad partnerystės plėtra atspindi siekį kurti infrastruktūrą, kuri leistų greičiau judėti kapitalui, bet kartu išsaugotų pasitikėjimą ir skaidrumą. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį priežiūros įrankiams, atitikties procedūroms ir aiškiam reguliaciniam rėmui, be kurio tokenizuotų akcijų produktai sunkiai pasiektų masinį naudojimą.

    „Nasdaq“ ir „Payward“ bendradarbiavimą pradėjo 2026 metais, kai paskelbė apie planus sujungti reguliuojamas rinkas su blokų grandinių tinklais per vadinamąsias akcijų transformacijos jungtis. Tuomet taip pat buvo nurodyta, kad „Nasdaq“ kuriami akcijų tokenų sprendimai ir su paskirstytojo registro technologija susijusios paslaugos turėtų tapti veikiančios 2027 metų pirmoje pusėje.

  • Memecoin bumas persimetė į „Nasdaq“: „Farmmi“ akcijos šoktelėjo iki 350 proc. ir sukėlė įtarimų

    Memecoin bumas persimetė į „Nasdaq“: „Farmmi“ akcijos šoktelėjo iki 350 proc. ir sukėlė įtarimų

    Kinijos žemės ūkio produktų bendrovės Farmmi akcijos „Nasdaq“ biržoje trečiadienį buvo trumpam pašokusios iki maždaug 350 proc., kai rinkoje staiga išaugo spekuliacinis susidomėjimas. Šuolis sutapo su aktyvia prekyba memecoin, kuris buvo susietas su grandinėje veikiančiu žetonu, naudojančiu tą patį FAMI simbolį.

    Akcija buvo pakilusi iki apie 0,46 euro už vienetą, nors prieš tai buvo uždariusi prekybą maždaug ties 0,11 euro. Vėliau kaina greitai koregavosi ir grįžo arčiau 0,17 euro, tačiau apyvarta liko neįprastai didelė.

    Per vieną dieną buvo suprekiauta daugiau nei 720 000 000 akcijų, tai yra apie 90 kartų daugiau nei įprasta vidutinė dienos apyvarta. Tokie skaičiai mikro ir ypač mažos kapitalizacijos bendrovėms dažniausiai reiškia, kad judėjimą lemia ne fundamentinės naujienos, o trumpalaikė spekuliacija.

    Kas siejo akciją ir memecoin?

    Rinkos aktyvumas sutapo su JINQIAN memecoin, kuris buvo poruojamas su grandinėje esančiu žetonu, atkartojančiu Farmmi akcijos simbolį FAMI. Šis modelis išpopuliarėjo „Robinhood Chain“ ekosistemoje, kur kuriami žetonai, leidžiantys prekiauti poromis, kurios primena akcijų ir kriptoturto derinius.

    Pagal viešai skelbiamus duomenis, piko metu memecoin numanoma vertė buvo apie 52 000 000 eurų ir maždaug 10 kartų viršijo pačios biržoje kotiruojamos bendrovės vertę tuo metu. Toks disbalansas dažnai rodo, kad kainą formuoja ne įmonės veiklos perspektyvos, o susidariusi prekybinė euforija.

    Kodėl tai kelia rizikų?

    Skirtingai nei didelių bendrovių atvejais, ši pora, kaip nurodoma viešai, nebuvo tarp oficialių „Robinhood“ siūlomų akcijų žetonų. Tai reiškia, kad gali nebūti mechanizmo, kuris įprastai susieja žetono išleidimą ir išpirkimą su realių akcijų pirkimu bei pardavimu.

    Praktikoje tai gali reikšti, kad dalis prekiautojų, pamatę triukšmą dėl FAMI simbolio grandinėje, galėjo tiesiog pirkti realią Farmmi akciją per brokerius, taip dar labiau padidindami volatilumą. Mikro kapitalizacijos akcijose net ir santykinai nedidelis spekuliacinių pavedimų srautas gali sukelti staigius ir trumpalaikius kainos šuolius.

    Ką verta žinoti apie pačią bendrovę?

    Farmmi yra bendrovė, prekiaujanti valgomais džiovintais grybais ir kitais žemės ūkio produktais. Prieš šį šuolį jos rinkos vertė buvo tik keli milijonai eurų, o tai priskiria ją itin mažo dydžio emitentams, kurių akcijos paprastai pasižymi mažesniu likvidumu ir didesniais kainų svyravimais.

    Ekspertai tokiose situacijose paprastai atkreipia dėmesį į likvidumo, kainų šuolių ir galimo manipuliavimo riziką, ypač kai kainos judėjimas sutampa su socialinių tinklų ar kriptoturto bendruomenių sukelta banga. Investuotojams tokie epizodai dažniausiai tampa priminimu, kad trumpalaikės euforijos ir „madingi“ simboliai nebūtinai turi ryšį su realiais įmonės rezultatais.

  • „Hyperscale Data“ akcijos smuko į dugną: Mičigano centrą keičia iš bitkoinų kasimo į DI

    „Hyperscale Data“ akcijos smuko į dugną: Mičigano centrą keičia iš bitkoinų kasimo į DI

    JAV biržoje „Nasdaq“ kotiruojamos „Hyperscale Data“ akcijos pasiekė visų laikų žemumas, kai bendrovė sustabdė bitkoinų kasimą savo duomenų centre Mičigane. Įmonė teigia, kad šis žingsnis būtinas, kad aikštelė būtų paruošta DI skaičiavimo infrastruktūros diegimui.

    Pagal bendrovės pranešimą, visi bitkoinų kasimo įrenginiai Mičigano objekte buvo išjungti nuo rugsėjo 1 dienos. Tai padaryta vykdant susitarimą, kuriuo numatyta parengti centrą DI paslaugoms ir didelio našumo skaičiavimams.

    Investuotojų reakcija buvo aštri: akcijų kaina krito iki maždaug 0,19 euro, o nuo 2026 metų pradžios nuosmukis viršijo 76 proc. Tokie svyravimai išryškina riziką, su kuria susiduria mažesnės infrastruktūros bendrovės, bandančios persiorientuoti į DI rinką, kurioje konkurencija ir kapitalo poreikis itin dideli.

    Mičigano duomenų centro pertvarka vykdoma pagal vadinamąją pagrindinių paslaugų sutartį su neįvardytu Kalifornijoje įsikūrusiu debesijos paslaugų tiekėju. Sutartis apima 20 megavatų pajėgumą ir, „Hyperscale Data“ vertinimu, per 20 metų galėtų sugeneruoti apie 1 000 000 000 eurų pajamų.

    Susitarime taip pat numatyta galimybė plėstis dar 32 megavatais, o tuomet potencialios pajamos, bendrovės skaičiavimu, viršytų 2 500 000 000 eurų. Vis dėlto net ir tokiu atveju, įmonės teigimu, būtų panaudota tik apie penktadalį planuojamos maždaug 340 megavatų galios, todėl vietos kitiems klientams liktų daug.

    Perėjimui finansuoti bendrovė pardavinėjo anksčiau sukauptus bitkoinus. Per pastarąsias penkias savaites ji realizavo 830 bitkoinų už maždaug 46 000 000 eurų, o likutis siekia 275 bitkoinus, kurių vertė apie 18 000 000 eurų, vertinant pagal publikacijoje minėtus skaičius.

    Nors Mičigano objekte kasimas sustabdytas, tai nereiškia visiško pasitraukimo iš šios veiklos. „Hyperscale Data“ toliau eksploatuoja apie 10 megavatų kasimo pajėgumų vienoje pagrindinių aikštelių Montanoje ir anksčiau skelbė svarstanti papildomą, maždaug 125 megavatų, plėtrą.

    DI infrastruktūros bumas JAV pastaraisiais metais pakeitė požiūrį į duomenų centrus ir elektros pajėgumus: paklausą labiausiai kelia dideli grafinių procesorių klasteriai, kuriems reikia stabilios energijos, aušinimo ir ilgalaikių sutarčių. Tačiau rinkoje įsitvirtinti sudėtinga, nes klientai dažnai reikalauja patikimos infrastruktūros, aiškių terminų ir finansinio stabilumo.

  • XRP iždo bendrovė „Evernorth“ gavo SEC patvirtinimą: atveriamas kelias į Nasdaq ir simbolį XRPN

    XRP iždo bendrovė „Evernorth“ gavo SEC patvirtinimą: atveriamas kelias į Nasdaq ir simbolį XRPN

    Skaitmeninio turto iždo bendrovė „Evernorth Holdings, Inc.“ pranešė, kad JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) paskelbė jos registracijos pareiškimą S-4 įsigaliojusiu. Tai svarbus žingsnis, leidžiantis bendrovei tęsti procesą, vedantį į viešą listingavimą Nasdaq biržoje.

    S-4 forma paprastai naudojama tada, kai įmonė planuoja reikšmingą reorganizaciją ar susijungimą, o investuotojams reikia pateikti išsamią informaciją apie sandorio sąlygas, rizikas ir finansinius rodiklius. Šiuo atveju SEC sprendimas reiškia, kad dokumentas atitinka atskleidimo reikalavimus ir gali būti teikiamas akcininkams balsavimui.

    Nasdaq planas per SPAC

    „Evernorth“ planuoja žengti į biržą per verslo junginį su „Armada Acquisition Corp. II“ – vadinamąja SPAC tipo bendrove. Tokia struktūra reiškia, kad galutinis sandoris paprastai įvykdomas po akcininkų pritarimo ir kitų įprastų užbaigimo sąlygų įgyvendinimo.

    Bendrovė nurodo, kad sandorio užbaigimas tikėtinas metų pabaigos link, priklausomai nuo akcininkų balsavimo ir procedūrinių terminų. Jei junginys bus užbaigtas, sujungta įmonė biržoje turėtų pradėti prekiauti simboliu XRPN.

    Ką reiškia XRP iždo modelis?

    „Evernorth“ save pristato kaip reguliuojamą priemonę viešųjų rinkų investuotojams, siekiantiems ekspozicijos XRP turtui. Bendrovės modelis orientuotas į kapitalo paskirstymą su XRP susijusiai infrastruktūrai ir iždo strategijas, kuriomis siekiama didinti XRP kiekį, tenkantį vienai akcijai.

    Toks požiūris atspindi platesnę tendenciją kriptoturto rinkoje, kai dalis įmonių bando sujungti viešųjų rinkų prieigą, korporatyvinį valdymą ir kriptoturto laikymo bei valdymo strategijas. Vis dėlto investuotojams svarbu vertinti ne tik turto kainos svyravimus, bet ir reguliacinę riziką, likvidumo sąlygas, įsipareigojimus bei sandorių struktūrą.

    „Planaujame žengti į viešąsias rinkas, nes blokų grandinės naudingumas toliau auga, o instituciniai finansai vis dažniau bus kuriami grandinėje“, – sakė „Evernorth“ įkūrėjas ir vadovas Asheesh Birla.

    Kokios apimties registracija ir kas toliau?

    Įsigaliojęs S-4 dokumentas apima iki 34 499 992 „Evernorth“ A klasės paprastųjų akcijų ir 11 499 992 varantų, kurie gali būti išleidžiami verslo junginio metu. Tokie skaičiai investuotojams svarbūs, nes padeda įvertinti galimą akcijų skiedimą ir būsimą kapitalo struktūrą.

    „Evernorth“ taip pat nurodė, kad tarp investuotojų yra „Ripple“, „Arrington Capital“, „SBI Group“, „Pantera Capital“, „Kraken“ ir GSR. Artimiausiame etape pagrindinis dėmesys kryps į akcininkų balsavimą, galutinį sandorio uždarymą ir prekybos pradžios sąlygas Nasdaq.

  • Prancūzijos kvantinių kompiuterių bendrovė „Pasqal“ žengia į Nasdaq: startui – 309 mln. eurų

    Paryžiuje įsikūrusi kvantinių kompiuterių bendrovė „Pasqal“ pradeda prekybą Nasdaq biržoje po verslo jungimo su specialios paskirties įsigijimo bendrove „Bleichroeder Acquisition Corp. II“. Sandorio pabaigoje įmonė skelbia turinti apie 309 mln. eurų grynųjų, kuriuos planuoja skirti plėtrai ir gamybos pajėgumų didinimui.

    Biržos debiutas žymi etapą, kai iki šiol rizikos kapitalo finansuotas „DeepTech“ mastelio verslas pereina į viešąją rinką. Pats sandoris buvo patvirtintas akcininkų, o apie planus jungtis „Pasqal“ pranešė dar 2026 metų pavasarį, tuomet nurodant maždaug 1,7 mlrd. eurų ikipinigę vertę.

    „Ši diena nėra finišo linija, tai yra pagreičio taškas“, – sakė „Pasqal“ vadovas Wasiqas Bokhari.

    Bendrovė pabrėžia, kad naujos lėšos turėtų pagreitinti kvantinių sistemų diegimą realiose veiklos aplinkose, išplėsti gamybą ir priartinti kelią į klaidoms atsparius kvantinius kompiuterius. Pastarasis tikslas laikomas vienu didžiausių sektoriaus iššūkių, nes dabartinės kvantinės sistemos yra jautrios triukšmui ir klaidoms, todėl stabilumas ir klaidų korekcija tampa esminiais technologinio proveržio elementais.

    Kas yra „Pasqal“ technologija

    „Pasqal“ kuria kvantinius kompiuterius, paremtus neutraliųjų atomų technologija: atomų masyvai valdomi lazeriais, kad būtų atliekami kvantiniai skaičiavimai. Įmonė akcentuoja dvigubą kryptį: šiandien orientuojasi į analoginio kvantinio skaičiavimo praktines užduotis, o kartu kuria architektūrą, kuri ateityje galėtų palaikyti klaidoms atsparius, universalesnius skaičiavimus.

    Bendrovė įkurta 2019 metais, o tarp jos bendraįkūrėjų minimas prancūzų fizikas Alainas Aspect, 2022 metais apdovanotas Nobelio fizikos premija. „Pasqal“ teigia jau turinti kelis veikiančius kvantinius procesorius ir dalį jų pateikianti klientams per debesijos prieigą.

    Europos kvantinių technologijų bumas

    „Pasqal“ žingsnis į viešąsias rinkas vyksta tuo metu, kai Europoje ryškėja didėjantis kapitalo srautas į kvantinių technologijų sektorių. Pastaraisiais metais investuotojai vis dažniau finansuoja ne tik laboratorinius prototipus, bet ir gamybos plėtrą, programinės įrangos ekosistemas bei integraciją su aukšto našumo skaičiavimo infrastruktūra.

    2026 metais Europoje fiksuota ne viena didelė investicija į kvantinių procesorių kūrėjus ir su kvantika susijusias bendroves, o dalis įmonių renkasi viešąsias rinkas kaip papildomą kapitalo šaltinį. „Pasqal“ atveju šis finansavimo modelis leidžia vienu metu siekti mastelio, reikalingo pramoniniams užsakymams, ir išlaikyti ilgalaikę technologijų vystymo programą, kuri paprastai reikalauja kelerių metų investicijų.

    Kur bus nukreiptos lėšos

    „Pasqal“ skelbia dalį kapitalo skirsianti gamybai ir papildomų kvantinių procesorių diegimui, įskaitant pajėgumų plėtrą Palaiseau, kur yra pagrindinė gamybos bazė. Taip pat numatoma stiprinti debesijos ir programinės įrangos platformą, kad kvantinės užduotys būtų patogiau jungiamos su įprasta, klasikine skaičiavimo infrastruktūra.

    „Šie 309 mln. eurų suteikia mums reikšmingos ugnies galios ir kelių metų veiklos rezervą technologinei plėtrai“, – sakė „Pasqal“ finansų vadovas Stéphane Rougeot.

    Nors bendrovė pasirinko Nasdaq kaip pirmąją viešojo sąrašo biržą, ji pabrėžia, kad centrinė būstinė lieka Prancūzijoje, o ateityje svarstoma ir dviguba kotiruotė „Euronext Paris“. Tai reikštų papildomą matomumą Europos investuotojams ir galėtų sustiprinti bendrovės pozicijas regione, kuriame kvantinių technologijų politika ir viešosios investicijos tampa vis svarbesne konkurencijos dėl talentų ir pramoninių projektų dalimi.

  • PURR šoka biržoje: „Hyperliquid Strategies“ atnaujino 1,9 mlrd. eurų HYPE rezervą ir balansą be skolų

    PURR šoka biržoje: „Hyperliquid Strategies“ atnaujino 1,9 mlrd. eurų HYPE rezervą ir balansą be skolų

    Nasdaq biržoje kotiruojamos „Hyperliquid Strategies“ akcijos, žymimos simboliu PURR, per prekybos sesiją šoktelėjo maždaug 15 proc. Rinkos reakciją paskatino bendrovės paskelbti finansiniai rezultatai ir atnaujinta informacija apie įmonės HYPE žetonų rezervą, kuris vertinamas apie 1,9 mlrd. eurų.

    Įmonė pranešė, kad per pirmąjį finansinių metų pusmetį pritraukė apie 647 mln. eurų nuosavo kapitalo. Pasak bendrovės, per finansinius metus iki birželio 30 dienos HYPE iždo apimtis išaugo iki 29,3 mln. vienetų.

    „Hyperliquid Strategies“ taip pat akcentavo, kad laikotarpio pabaigoje turėjo apie 149,9 mln. eurų grynųjų pinigų ir neturėjo skolų. Toks derinys rinkoje dažnai vertinamas kaip mažesnės finansinės rizikos signalas, ypač sektoriuje, kuriame įmonių balansai neretai būna jautrūs kriptoturto kainų svyravimams.

    Bendrovė nurodė, kad po finansinių metų pabaigos papildomai panaudojo apie 773,4 mln. eurų HYPE įsigijimui ir supirko savo akcijų už maždaug 27,8 mln. eurų. Po šių veiksmų, rugpjūčio 19 dieną, įmonės grynųjų pinigų likutis siekė apie 132,6 mln. eurų.

    „Tai buvo metai, kai sukūrėme platformą“, – sakė bendrovės vadovas Davidas Schamis.

    Vadovas taip pat teigė, kad įmonė siekia remtis protokolu, kuris, jos vertinimu, laimi tas grandinės finansų sritis, kuriose generuojami realūs mokesčiai. Bendrovė kaip prioritetines kryptis įvardijo išvestines priemones, stabilias monetas, realaus pasaulio turtu paremtus sprendimus ir planuojamas rezultatais grįstas rinkas.

    Finansinėse ataskaitose bendrovė išskyrė ir didelę nerealizuoto prieaugio dalį dėl HYPE turto vertės pokyčių. Tuo pat metu pažymėta, kad dalį rezultato koregavo vienkartinis nuostolis, susijęs su HYPE žetonų įnašu po verslo jungimo sandorio.

    Prekybos metu PURR akcijos buvo pakilusios iki maždaug 13,59 euro, o bendrovės rinkos vertė siekė apie 1,8 mlrd. eurų. Rinkos dėmesys šiuo metu telkiamas ne tik į kainos šuolį, bet ir į tai, kiek bendrovės vertė yra paremta kriptoturto atsargomis bei jų kaina, kuri gali reikšmingai kisti per trumpą laiką.

    Pačios „Hyperliquid“ ekosistemos žetonas HYPE per ketvirtį iki birželio 30 dienos, remiantis rinkos duomenimis, buvo stipriai pabrangęs, o per pastarąjį mėnesį taip pat fiksuotas ryškus kilimas. Žetonui papildomo dėmesio suteikė ir vieši pareiškimai apie planus plėtoti veiklą JAV laikantis reguliacinių reikalavimų.

    „Suprantu, kad Mike’as Seligas taip pat dirba, kad „Hyperliquid“ būtų atvesta į Jungtines Valstijas visiškai atitinkančiu ir teisėtu būdu“, – sakė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

    Investuotojams tokio pobūdžio pranešimai dažnai svarbūs dėl dviejų priežasčių: jie leidžia įvertinti įmonės likvidumą bei skolų lygį ir kartu parodo, kokia dalis vertės priklauso nuo kriptoturto kainų. Kriptovaliutų rinkoms išliekant nepastovioms, akcininkų rizika gali augti net ir tuomet, kai įmonė deklaruoja tvirtą grynųjų pinigų poziciją.

  • Šiaurės šalys svarsto jungti biržas: kas laimėtų ir kodėl tai gali supurtyti investuotojus?

    Šiaurės šalys svarsto jungti biržas: kas laimėtų ir kodėl tai gali supurtyti investuotojus?

    Idėja grįžta į darbotvarkę

    Šiaurės Europos verslo ir investuotojų grupė vėl kelia klausimą, ar Švedija, Danija, Norvegija ir Suomija galėtų sujungti nacionalines vertybinių popierių biržas į vieną regioninę rinką. Tikslas – padidinti likvidumą, pritraukti daugiau listinguojamų įmonių ir sustiprinti regiono konkurencingumą pasauliniu mastu.

    Diskusijas koordinuoja Šiaurės šalių pramonės aljansas Nordic Compass, teigiantis, kad šiuo metu nagrinėjamos skirtingos alternatyvos, įskaitant biržų konsolidaciją ir reguliavimo taisyklių suderinimą. Aljansas pabrėžia, kad darbas yra ankstyvoje, tiriamojoje stadijoje.

    Kodėl tai svarbu kapitalui

    Nordic Compass kapitalo rinkų krypties vadovas Christianas Clausenas, vadovaujantis ir „BlackRock“ veiklai Šiaurės šalyse, sako, kad siekiama gerinti kapitalo pritraukimo galimybes visame įmonių augimo cikle. Tai apima kelią nuo startuolių ir rizikos kapitalo iki augimo, mastelio didinimo ir pirminių viešų siūlymų.

    „Analizuojame įvairias iniciatyvas, įskaitant su likvidumu susijusius klausimus. Kol kas tai tyrinėjimo etapas, o dėl konkrečių sprendimų nesame susitarę“, – sakė Christianas Clausenas.

    Šiaurės šalių pensijų fondai ir valstybiniai investuotojai valdo apie 3 430 000 000 000 eurų ir kasmet sulaukia maždaug 150 000 000 000 eurų įplaukų. Šis kapitalas paskirstytas per kelias atskiras rinkas, todėl sujungimas galėtų sumažinti fragmentaciją ir pagerinti prekybos gylį.

    Nuo ko priklausytų realus sujungimas

    Net jei politinis ir verslo sutarimas būtų pasiektas, sujungimui reikėtų kelių nepriklausomų rinkos infrastruktūros dalyvių bendradarbiavimo. Daugumą regiono biržų valdo „Nasdaq“, Oslo birža priklauso „Euronext“, o atsiskaitymų ir vertybinių popierių infrastruktūroje svarbų vaidmenį atlieka „Euroclear“.

    „Euronext“ teigė palaikanti iniciatyvas, kurios didintų Šiaurės šalių kapitalo rinkų konkurencingumą, ir nurodė, kad per Oslo biržą bei susijusias veiklas regione jau turi stiprią poziciją. Bendrovė akcentuoja, kad gilesnis likvidumas, bendra technologinė bazė ir suderintos taisyklės paprastai palengvina kapitalo judėjimą per sienas.

    Aljanso pirmieji siūlymai turėtų paaiškėti lapkričio 4 ir 5 dienomis Geteborge vyksiančiame susitikime, kuriame, kaip tikimasi, bus pristatyti ir kapitalo rinkų krypties rezultatai. Tuomet paaiškės, ar idėja peraugs iš analizės į konkretų planą.

  • „Nasdaq“ ruošia beveik 23 valandų prekybą: ką tai pakeis Europoje ir kodėl SEC dar gali stabdyti

    „Nasdaq“ ruošia beveik 23 valandų prekybą: ką tai pakeis Europoje ir kodėl SEC dar gali stabdyti

    „Nasdaq“ patvirtino planus nuo 2026 metų gruodžio 6 dienos beveik visą parą vykdyti JAV akcijų prekybą. Birža ketina pridėti naują naktinę sesiją, kuri tęstųsi nuo 21 valandos iki 4 valandos rytą JAV Rytų pakrantės laiku, tačiau sprendimas dar priklauso nuo JAV vertybinių popierių priežiūros institucijos SEC.

    Įvedus papildomą sesiją, „Nasdaq“ prekybos diena praktiškai išsitęstų nuo sekmadienio vakaro iki penktadienio vakaro, paliekant tik trumpą technologinę pertrauką. Birža jau dabar turi išplėstą prekybą prieš rinkos atidarymą ir po uždarymo, tačiau ji dažniau būdavo patogesnė instituciniams dalyviams.

    Europos investuotojams naujasis langas reikštų, kad prekyba vyktų anksti ryte, dar prieš didžiųjų Europos finansų centrų startą. Tai gali padidinti galimybes reaguoti į naujienas realiu laiku, tačiau kartu sustiprinti kainų svyravimus mažesnio likvidumo valandomis.

    Kas stumia biržas į naktį

    Pastaraisiais metais tradicinės biržos vis labiau jaučia spaudimą prisitaikyti prie rinkų, kurios niekada neužsidaro. Kriptovaliutų prekyba vyksta visą parą, o investuotojų įpročiai keičiasi: vis daugiau sandorių inicijuojama ne įprastomis Niujorko prekybos valandomis.

    „Nasdaq“ šį pokytį sieja ir su tarptautiniu kapitalu: užsienio investuotojų turimos JAV akcijos per kelerius metus reikšmingai išaugo ir, viešai skelbtais duomenimis, iki 2024 metų vidurio siekė apie 14 600 000 000 000 eurų. Tokį augantį poreikį birža nori aptarnauti tiesiogiai, o ne palikti alternatyvioms platformoms.

    Kuo tai skiriasi nuo įprastos prekybos

    Prieš ir po pagrindinės sesijos vykstanti prekyba tradiciškai pasižymi mažesniu likvidumu ir didesniais kainų skirtumais tarp pirkimo ir pardavimo. Dėl to įvykdymo kaina gali labiau nukrypti nuo matomos kotiruotės, ypač smulkesnėse ar mažiau aktyviai prekiaujamose pozicijose.

    Be to, dalis pavedimų tipų ir rinkos formuotojų aktyvumas gali skirtis nuo pagrindinių valandų, todėl investuotojams svarbu vertinti riziką, o ne vien patogumą. Praktikoje tai reiškia, kad beveik 23 valandų prekyba gali padėti greičiau reaguoti į įvykius, bet ne visada užtikrins tokią pačią sandorio kokybę kaip dienos metu.

    Konkurencija ir SEC vaidmuo

    „Nasdaq“ nėra vienintelė, plečianti prekybos laiką: konkurentai JAV taip pat siekia ilgesnių sesijų, o daliai jų jau yra suteikti reguliaciniai leidimai. Toks lenktyniavimas dėl investuotojų dėmesio rodo, kad biržų darbo laikas tampa konkurenciniu pranašumu.

    Galutinį sprendimą dėl „Nasdaq“ plano dar turės įvertinti SEC, kuri prižiūri, kad prekybos infrastruktūra, rinkos stebėsena ir investuotojų apsauga atitiktų reikalavimus. Jei patvirtinimas bus gautas, 2026 metų pabaigoje JAV akcijų rinka žengtų dar vieną žingsnį link realiai beveik nenutrūkstamos prekybos.

  • „Amazon“ peržengė 3 trilijonų dolerių ribą: kas pakėlė akcijas ir ar ralis dar nesibaigė

    Technologijų milžinė „Amazon“ trumpam pateko į išskirtinį didžiausios kapitalizacijos biržos bendrovių penketą, kai prekybos pradžioje Nasdaq biržoje akcijos pabrango iki maždaug 284 JAV dolerių. Tai kilstelėjo bendrovės rinkos vertę virš simbolinės 3 trilijonų JAV dolerių ribos.

    Į eurus perskaičiavus pagal pastarųjų mėnesių apytikrį JAV dolerio kursą, tokia kapitalizacija sudarytų apie 2,8 trilijono eurų. Rinkos dalyviai šį lygį vertina kaip psichologiškai svarbų, nes jis rodo, kad investuotojai tikisi ilgalaikio pelno augimo net ir brangstant akcijoms.

    Kas labiausiai augina vertę?

    Rinkos komentatoriai „Amazon“ šuolį sieja su geresniais nei tikėtasi ketvirčio rezultatais ir augančia investicijų apimtimi. Pagrindinis dėmesys tenka duomenų centrams, debesijos paslaugoms ir sprendimams, susijusiems su dirbtiniu intelektu.

    Didžiausias pelningumo variklis išlieka „Amazon Web Services“ – debesijos verslas, kurio pajamos, remiantis pateiktais skaičiais, augo sparčiau nei visas koncernas. Investuotojai dažnai būtent šiai veiklai priskiria didesnę „Amazon“ vertinimo dalį, nes debesija paprastai generuoja aukštesnes maržas nei e. prekyba.

    Skaičiai, kurie patraukė investuotojus

    Minėtu laikotarpiu „Amazon“ skelbė apie 200,6 mlrd. JAV dolerių konsoliduotas pajamas, o AWS pajamos siekė 42,2 mlrd. JAV dolerių; taip pat nurodytas ryškus grynojo pelno šuolis. Perskaičiavus į eurus, tai atitinkamai būtų maždaug 185 mlrd. eurų ir apie 39 mlrd. eurų.

    Tokie rodikliai sustiprino rinkos lūkestį, kad didelės apimties kapitalo investicijos į infrastruktūrą atsipirks: didės pajėgumai, augs dirbtinio intelekto paslaugų paklausa, o kartu ir prenumeruojamų bei įmonėms skirtų paslaugų pajamos.

    Kur investuotojai mato riziką?

    Nors technologijų bendrovių kainas pastaruoju metu kelia optimizmas dėl DI, investuotojai vis atidžiau vertina ir skolos naštą. Tekste minima, kad „Amazon“ per ketvirtį išplatino reikšmingą obligacijų emisiją, o tai rodo, kad plėtra ir investicijos finansuojamos ne vien iš pinigų srautų.

    Didesnė skola savaime nebūtinai yra bloga žinia, tačiau rinkai svarbu, kokia palūkanų kaina ji aptarnaujama ir ar investicijos generuos pakankamai grąžos. Todėl artimiausi rezultatai ir prognozės dėl debesijos augimo bei kapitalo išlaidų tempo taps vienu iš pagrindinių veiksnių, lemiančių, ar „Amazon“ išlaikys 3 trilijonų dolerių kartelę.