Tag: Nasdaq

  • DI bendrovė „Anthropic“ ruošiasi IPO: įmonę vertina apie 1,2 trln. dolerių, bet investuotojams kyla klausimų

    DI bendrovė „Anthropic“ ruošiasi IPO: įmonę vertina apie 1,2 trln. dolerių, bet investuotojams kyla klausimų

    Dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“, kuri kuria pokalbių robotą „Claude“, ruošiasi vienam didžiausių pastarųjų metų technologijų sektoriaus IPO. Įmonė planuoja galutinę akcijų kainą nustatyti 2026 metų lapkričio 18 dieną, o prekybą „Nasdaq“ biržoje pradėti kitą dieną, naudojant simbolį ANT.

    Siūlomas akcijos kainos intervalas – 70–78 JAV doleriai (64–71 euras). Viduryje šio intervalo „Anthropic“ vertė siektų apie 1,2 trln. JAV dolerių (apie 1,1 trln. eurų), todėl investuotojams tai tampa testu, ar ilgainiui DI gali generuoti tvarų pelną.

    Vis dėlto ne visi rinkoje nusiteikę vienodai optimistiškai. Kaip rašo „Euronews“, per investuotojams ir nevyriausybinėms organizacijoms surengtą aptarimą valdymo ir teisės ekspertai įspėjo apie „raudonas vėliavas“ įmonės dokumentuose.

    Niujorko miesto vyriausiasis finansų ir atskaitomybės pareigūnas Markas Levine’as teigė, kad „Anthropic“ skuba į IPO neatsakiusi į esminius klausimus apie pasirengimą veikti kaip viešai listinguojama bendrovė. Jis taip pat pabrėžė, kad įmonei dar reikia aiškiau parodyti, kaip ji sprendžia pačios įvardijamas galimas „katastrofines ar egzistencines rizikas žmonijai“, siejamas su DI.

    Kas žinoma apie IPO sąlygas

    „Anthropic“ planuoja viešai siūlyti 825 mln. akcijų. Iš jų apie 801 mln. būtų naujos, leidžiamos bendrovės, o dar maždaug 24 mln. akcijų parduotų esami akcininkai.

    Jeigu kaina būtų nustatyta ties siūlomo intervalo viduriu, listingas galėtų pritraukti apie 61 mlrd. JAV dolerių (apie 55 mlrd. eurų). Toks mastas paverstų šį viešą siūlymą vienu didžiausių akcijų rinkų istorijoje.

    Be to, septynios bendrovės, tarp jų „Nvidia“, „Google“ ir „Microsoft“, sutiko per atskirą sandorį greta IPO įsigyti 26 mlrd. JAV dolerių (apie 24 mlrd. eurų) vertės akcijų be balsavimo teisės.

    „Anthropic“ ištakos ir ryšiai su didžiosiomis technologijų įmonėmis

    „Anthropic“ įkurta 2021 metų pradžioje, kai grupė tyrėjų pasitraukė iš „OpenAI“. Tarp jų – Dario Amodei, kuris prie „OpenAI“ prisijungė 2016 metais ir vadovavo saugumo komandai bei dirbo su vadinamosiomis „mastelio dėsniais“ (angl. scaling laws), aprašančiais, kaip modeliai tampa pajėgesni treniruojami su daugiau duomenų.

    Jo sesuo Daniela Amodei prie „OpenAI“ prisijungė 2018 metais ir tapo saugumo ir politikos viceprezidente. Abu kartu su kolegomis pasitraukė 2020 metų gruodį dėl nesutarimų su „OpenAI“ vadovybe, o maždaug po mėnesio įkūrė „Anthropic“.

    Įmonės dokumentuose tarp didžiausių rėmėjų minimi „Amazon“ ir „Google“ patronuojanti bendrovė „Alphabet“. Investavo ir „Microsoft“, „Nvidia“ bei „Founders Fund“, kurį įkūrė Peteris Thielas.

    2026 metų gegužę „Anthropic“ pritraukė 65 mlrd. JAV dolerių (59 mlrd. eurų) investicijų raundą, kuriame įmonė buvo įvertinta 965 mlrd. JAV dolerių (877 mlrd. eurų). Tuo metu tai esą buvo pirmas atvejis, kai finansavimo raunde „Anthropic“ įvertinimas viršijo „OpenAI“.

    Valdymo modelis: pelno dalis be realios kontrolės

    Viena daugiausiai diskusijų kelianti detalė – investuotojams siūlomas valdymo modelis. „Anthropic“ yra viešosios naudos korporacija (public benefit corporation) – JAV teisinė forma, kuri įpareigoja siekti ne tik pelno, bet ir deklaruotos misijos.

    Įmonės tikslas įvardijamas kaip atsakingas pažangaus DI kūrimas ir palaikymas dėl ilgalaikės žmonijos naudos. Tačiau kartu tai reiškia, kad vieši akcininkai gali gauti dalį pelno, bet nebūtinai – sprendimų kontrolę.

    Skelbiama, kad įkūrėjai turi 50,1 proc. balsų, o nepriklausoma struktūra „Long-Term Benefit Trust“ renka keturis iš septynių valdybos narių. Kritikai teigia, kad toks modelis gali palikti išorės investuotojus beveik be įtakos.

    Šio tresto patikėtinių tarybą sudaro penki žmonės, tarp jų – buvęs JAV Federalinio rezervo vadovas Benas Bernanke. Nurodoma, kad nė vienas iš jų neturi finansinės dalies „Anthropic“.

    Milžiniški įsipareigojimai infrastruktūrai ir konkurencinis spaudimas

    „Anthropic“ yra įsipareigojusi per maždaug dešimtmetį išleisti mažiausiai 518 mlrd. JAV dolerių (471 mlrd. eurų) šešiems tiekėjams, kad užsitikrintų lustus, duomenų centrus ir elektros energiją. Apie 80 proc. šių įsipareigojimų negali būti atšaukti – mokėti tektų nepriklausomai nuo to, ar pajėgumai bus panaudoti.

    Nors tai nėra formali skola, pagal poveikį finansams tokie įsipareigojimai gali veikti panašiai. Tuo pat metu dalis didžiausių klientų, kaip pripažįstama, gali bet kada sumažinti arba sustabdyti išlaidas, todėl bendrovė stato ant prielaidos, kad DI paklausa ir toliau aplenks skaičiavimo pajėgumus.

    Įmonė taip pat pripažįsta priklausanti nuo kelių pagrindinių partnerių: beveik pusė 2025 metų pajamų gauta per „Amazon“ ir „Google“, kurios per savo debesijos paslaugas parduoda prieigą prie „Anthropic“ DI. Tie patys partneriai tiekia ir dalį skaičiavimo pajėgumų, o dokumentuose nurodoma, kad jie nesuteikė viso prašyto pajėgumo.

    Riziką didina ir geopolitika bei konkurencija. JAV Gynybos departamentas, vadovaujant prezidentui Donaldui Trumpui, 2026 metų sausį esą prašė neribotai naudoti „Claude“, tačiau bendrovė atsisakė leisti masinę amerikiečių stebėseną ir visiškai autonominius mirtinus ginklus. Vasario mėnesį D. Trumpas nurodė federalinėms agentūroms nutraukti „Anthropic“ technologijos naudojimą.

    Tuo pat metu „OpenAI“ IPO, remiantis pranešimais, atidėjo bent iki 2027 metų, o privačiame raunde neseniai esą buvo įvertinta apie 1,25 trln. JAV dolerių (1,14 trln. eurų). Straipsnyje pažymima, kad skirtinga pardavimų apskaita per debesijos partnerius gali daryti šiuos skaičius sunkiau tiesiogiai palyginamus.

    Dar vienas spaudimo šaltinis – pigesni Kinijos DI modeliai, tokie kaip „DeepSeek“, „Alibaba“ „Qwen“, „Moonshot“ „Kimi“ ir „Z.ai“ „GLM“. Jie platinami laisvai ir, kaip teigiama, kai kuriems darbams yra gerokai pigesni, todėl gali skatinti kainų karą ir mažinti pelningumą.

    „Anthropic“ taip pat yra apkaltinusi kelias Kinijos laboratorijas naudojus dešimtis tūkstančių netikrų paskyrų, kad būtų kopijuojami „Claude“ atsakymai ir taip treniruojami kiti modeliai.

  • Wall Street indeksose – daugiau nuosmukio, „Nvidia“ akcijos per savaitę smuko apie 11 proc.

    Penktadienio sesija Volstrite baigėsi nevienareikšmiai: „Dow Jones“ nežymiai kilo, tačiau platesni rinkos indeksai leidosi žemyn. Rinkoms ir toliau spaudimą darė krentančios lustų gamintojos „Nvidia“ akcijos.

    „Dow Jones Industrial“ užsidarė pakilęs 0,10 proc. iki 52 347,55 punkto. Tuo metu „S&P 500“ smuko 0,40 proc. iki 7 561,67 punkto, o „Nasdaq Composite“ krito 0,91 proc. iki 25 136,27 punkto.

    Investicijų strategas Rossas Mayfieldas (Baird) teigė, kad dalis blogų žinių jau gali būti įkainota, tačiau rinkose jis vis tiek tikisi didesnio svyravimo. Jo vertinimu, investuotojai gali ir toliau perskirstyti lėšas iš su dirbtiniu intelektu siejamų sektorių į kitas rinkos dalis, nepriklausomai nuo naujausių įvykių aplink „Nvidia“.

    Anot stratego, lustų bendrovių akcijos spaudimą jautė dar iki pastarųjų įvykių: rinkoje buvo nerimo dėl ankstesnės augimo bangos tvarumo ir dėl to, kokią grąžą atneš didelės investicijos. Jo teigimu, tai iš esmės nepakeitė bendros rinkos krypties.

    Silpnesnė diena, bet geriausia savaitė nuo rugpjūčio

    Nors penktadienis daugeliui investuotojų nebuvo sėkmingas, per visą savaitę pagrindiniai Volstrito indeksai fiksavo augimą. „Nasdaq“ paaugo maždaug 2 proc., „S&P 500“ – daugiau nei 2 proc., o „Dow Jones“ – beveik 2 proc.; tai geriausi savaitiniai rezultatai nuo rugpjūčio pradžios.

    Rinkos dalyviai taip pat vertino naujausius JAV gamintojų kainų indekso (PPI) duomenis. Spalį PPI, palyginti su ankstesniu mėnesiu, pakilo 0,3 proc., o metinis augimas siekė 6,5 proc.

    Neįtraukus maisto ir energijos kainų, PPI didėjo 0,3 proc. per mėnesį ir 5 proc. per metus. Buvo prognozuota, kad bendras PPI augs 0,4 proc. per mėnesį, o „bazinis“ rodiklis – 0,3 proc.

    „Nvidia“ spaudžia vadovo pasitraukimas ir nerimas dėl DI sektoriaus

    „Nvidia“ akcijos penktadienį krito apie 2 proc., o per savaitę – apie 11 proc. Investuotojų nuotaikas pablogino žinia, kad laikina generaline direktore paskirta Colette Kress po to, kai iš pareigų pasitraukė Jensenas Huangas.

    Tekste teigiama, kad J. Huango pasitraukimas susijęs su pranešimais apie dvejus metus trukusius santykius su kinų verslininke Alice Huang, kuri įtariama ryšiais su Pekino žvalgyba. Nurodoma, kad ji vadovavo „Megaspeed“ – „Nvidia“ rangovei, kuri kaltinama eksporto kontrolės apėjimu, nukreipiant didelius „Nvidia“ lustų kiekius Kinijos įmonėms.

    Dalies rinkos dalyvių nuotaikas iliustruoja ir Ranmore Fund Management įkūrėjo bei portfelio valdytojo Seano Peche pozicija – jis nepalankiai vertina su dirbtiniu intelektu susijusias bendroves ir įspėja, kad didelės „bangos“ gali baigtis staigiu koregavimusi.

    „Microsoft“ akcijos kilo, bet pasaulį sutrikdė paslaugų gedimas

    Tarp didžiųjų technologijų bendrovių „Microsoft“ akcijos brango 0,17 proc. Tą pačią dieną fiksuotas vienas rimčiausių bendrovės gedimų: neveikė „Outlook“, „Teams“ ir „Copilot“, o sutrikimas truko ilgiau nei 12 valandų ir paveikė įmonių bei valstybinio sektoriaus komunikaciją visame pasaulyje.

    Rinkos foną palaikė ir įmonių rezultatų sezonas: pagal LSEG Data and Analytics, iš 450 „S&P 500“ indekso bendrovių, kurios iki ketvirtadienio paskelbė ataskaitas, 83,6 proc. pelną ar pajamas pranešė geresnius, nei tikėtasi.

  • Bitcoin prekiautojai didina statymus dėl kritimo žemiau 70 tūkst. iki Kalėdų, rinka „bręsta išspaudimui“

    Bitcoin prekiautojai didina statymus dėl kritimo žemiau 70 tūkst. iki Kalėdų, rinka „bręsta išspaudimui“

    Bitcoin kaina trečiadienį laikėsi apie 73 500 JAV dolerių (apie 67 900 eurų), tačiau pasirinkimo sandorių (opcionų) rinkoje nuotaikos per savaitę tapo pastebimai niūresnės. Prekiautojai dabar labiau linkę vertinti scenarijų, kad iki Kalėdų bitcoin nusileis žemiau 70 000 JAV dolerių, nei kad pakils virš 80 000.

    Tokius rinkos lūkesčius rodo platformos „Derive“ kalėdinių opcionų kainodara, apie kurią skelbia „The Block“. Platformos įkūrėjo ir vadovo Nicko Forsterio teigimu, dalyviai vis labiau ginasi nuo galimo kritimo, todėl apsidraudimas nuo kainos smukimo brangsta.

    Dar prieš savaitę tikimybė, kad iki Kalėdų bitcoin bus virš 80 000 JAV dolerių, buvo vertinama 53 proc., o dabar nukrito iki 26 proc. Tuo metu „sub-70 000“ scenarijaus tikimybė, pasak N. Forsterio, pakilo nuo 15 proc. iki 31 proc.

    Rinkos įtampa auga ir dėl didelio sverto pozicijų kiekio: analitikų vertinimu, esant tokiam fonui kainos judėjimas bet kuria kryptimi gali staigiai sustiprėti, kai pradeda „užsidarinėti“ priverstinai likviduojamos pozicijos.

    Opcionuose – daugiau gynybos nuo kritimo

    N. Forsteris teigė, kad per praėjusią savaitę bitcoin opcionų prekybos apimtys „Derive“ siekė 418 mln. JAV dolerių – 37 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę. Jo žodžiais, daugiau premijų teko „put“ tipo opcionams (apsaugai nuo kritimo): 55 proc., kai savaitę prieš tai jų dalis sudarė 36 proc.

    Vienas ryškesnių sandorių, pasak jo, įvyko likus kelioms valandoms iki technologijų akcijų išpardavimo: piniginė, jo teigimu, išleido apie 14 tūkst. JAV dolerių, kad apdraustų 300 BTC nuo kritimo žemiau 60 000 JAV dolerių iki lapkričio 27 dienos. Nurodoma, kad tokia pozicija galėtų išmokėti iki 3 mln. JAV dolerių, jei bitcoin smuktų žemiau 50 000.

    Makroekonomika ir svertas didina kainos šuolių riziką

    Bitcoin antradienį smuko žemiau 74 000 JAV dolerių po JAV spalio vartotojų kainų indekso (CPI) paskelbimo: kainos per mėnesį augo 0,4 proc., kai tikėtasi 0,3 proc. Rinkos dalyviai ėmė labiau įkainoti galimą tolesnį JAV centrinio banko griežtinimą gruodžio posėdyje.

    Prieš tai pirmadienį kriptovaliutų rinkoje fiksuota daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių ilgųjų pozicijų (long) likvidacijų, kai bitcoin nusileido žemiau 50 savaičių slankiojo vidurkio. Tuo pat metu investuotojų dėmesys krypo ir į kitą JAV rodiklį – gamintojų kainų indeksą (PPI), kuris įtrauktas į artimiausių dienų ekonominį kalendorių.

    K33 tyrimo duomenimis, antradienį nuolatinių ateities sandorių (perpetual futures) atvirasis interesas siekė apie 353 000 BTC – aukščiau jis buvo tik 1,2 proc. prekybos dienų per pastaruosius dvejus metus. K33 tyrimų vadovas Vetle Lunde pažymėjo, kad per 30 dienų atvirasis interesas išaugo 12 proc., o bitcoin per tą patį laiką atpigo 10 proc.

    Analitikas įspėjo, kad kainai pradėjus kryptingai kristi gali įsijungti didesnė ilgųjų pozicijų likvidacijų banga, o kainai atšokus – suveikti trumpųjų pozicijų (short) uždarymas, kas taip pat spartina judėjimą. Dėl to rinka, jo vertinimu, yra „subrendusi išspaudimui“.

    ETF srautai ir ryšys su „Nasdaq“

    K33 taip pat nurodė 0,75 koreliaciją tarp bitcoino ir „Nasdaq“ per 30 dienų – tai yra 99-ojo procentilio lygis nuo 2020 metų. Peržiūrėjus 16 ankstesnių stiprių „Nasdaq“ atšokimų po korekcijų, devyni iš jų tęsė kilimą – tokiais atvejais bitcoin augo aštuonis kartus, o medianinis prieaugis per 20 dienų siekė 2,9 proc.

    Tuo metu septyniais atvejais, kai „Nasdaq“ atšokimas nepavyko, bitcoin visais kartais krito – medianinis nuosmukis per kitas 20 dienų siekė 21 proc. Tai pabrėžia, kad daliai investuotojų bitcoin trumpuoju laikotarpiu išlieka jautrus platesnėms technologijų rinkos nuotaikoms.

    Papildomą spaudimą pastaruoju metu rodo ir institucinių produktų srautai: JAV biržoje prekiaujami momentiniai bitcoin ETF praėjusią savaitę fiksavo 1,28 mlrd. JAV dolerių grynąsias išplaukas, o pirmadienį ir antradienį dar 296 mln. JAV dolerių pasitraukė iš šių fondų. K33 skaičiavimu, per pastarąsias septynias prekybos dienas iš pasaulinių bitcoin ETP pasitraukė 31 652 BTC.

  • „eToro“ III ketvirtį pelnas smuko 74 proc. – kriptovaliutų prekyba toliau traukiasi

    „eToro“ III ketvirtį pelnas smuko 74 proc. – kriptovaliutų prekyba toliau traukiasi

    Prekybos kriptovaliutomis ir akcijomis platforma „eToro“ pranešė, kad jos trečiojo ketvirčio grynasis pelnas per metus sumažėjo 74 proc. iki 15 mln. JAV dolerių – rezultatams smarkiai atsiliepė silpnesnė kriptovaliutų prekyba.

    Kaip rašoma bendrovės pranešime apie finansinius rezultatus, jos grynasis įnašas (net contribution) krito 13 proc. – iki 186 mln. JAV dolerių, kai prieš metus siekė 215 mln. JAV dolerių. Pagrindine priežastimi įvardyta mažesnė kriptovaliutų prekybos apimtis.

    Blogėjo ir kiti pagrindiniai rodikliai: pakoreguotas EBITDA per metus sumenko 56 proc. – iki 34 mln. JAV dolerių (nuo 78 mln. JAV dolerių tuo pačiu laikotarpiu pernai).

    Tuo metu pajamos iš kriptoturto mažėjo itin ryškiai – iki 1,35 mlrd. JAV dolerių nuo 3,97 mlrd. JAV dolerių prieš metus. Kartu mažėjo ir su šiomis pajamomis susijusios sąnaudos: iki 1,29 mlrd. JAV dolerių nuo 3,89 mlrd. JAV dolerių.

    Spalį – dar vienas prekybos apimčių kritimas

    „eToro“ pateikė ir naujesnius skaičius: spalį kriptovaliutų sandorių skaičius, palyginti su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, smuko 62 proc. iki 2 mln.

    Bendrovė nurodė, kad vidutinė investuota suma vienam kriptovaliutų sandoriui taip pat mažėjo – 29 proc. iki 228 JAV dolerių.

    Silpnesnis aktyvumas fiksuotas ne vien kriptovaliutose. Per spalį visose turto klasėse (įskaitant akcijas, žaliavas ir valiutas) užfiksuota 48,2 mln. sandorių – tai 22 proc. mažiau nei 2025 metų spalį.

    Augo finansuotų paskyrų skaičius, patvirtintas akcijų supirkimas

    Nors prekybos aktyvumas mažėjo, platformos vartotojų bazė augo: rugsėjo pabaigoje „eToro“ turėjo 4,39 mln. finansuotų paskyrų – 18 proc. daugiau nei prieš metus.

    Bendrovė taip pat pranešė, kad administruojamo turto apimtis iš esmės nesikeitė ir siekė 20,8 mlrd. JAV dolerių.

    Be to, „eToro“ valdyba patvirtino 250 mln. JAV dolerių vertės akcijų supirkimo programą. Bendrovė pabrėžė, kad supirkimas priklausys nuo rinkos sąlygų ir likvidumo poreikių.

  • Trumpas žada remti DI, bet po Kongreso rinkimų „Nasdaq“ smuko 5,5 proc., o gigantai prarado apie 1 trln. dolerių

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė remsiantis dirbtinį intelektą, tačiau rinkos į šią žinutę reagavo itin nervingai: po JAV Kongreso rinkimų technologijų sektorius patyrė staigų išpardavimą.

    Per vieną prekybos sesiją technologijų indeksas „Nasdaq“ smuko 5,5 proc., o didžiausių bendrovių rinkos vertė, įskaitant „Tesla“ ir „Nvidia“, susitraukė maždaug 1 trilijonu JAV dolerių.

    Kaip skelbia BBC, tokia rinkos reakcija siejama su politiniu neapibrėžtumu po rinkimų rezultatų ir baime, kad DI sektorių gali paliesti griežtesnis reguliavimas.

    Ši situacija rodo, kaip stipriai investuotojų nuotaikas veikia ne tik įmonių rezultatai, bet ir Vašingtono sprendimai: užtenka kelių signalų dėl būsimų taisyklių, kad akcijos pradėtų smarkiai svyruoti.

    Ką Trumpas pasakė apie dirbtinį intelektą?

    Penktadienį D. Trumpas viešai pabrėžė, kad dirbtinis intelektas, jo vertinimu, yra ateitis, į kurią Amerika turi investuoti. Jis taip pat teigė ketinantis aktyviai bendradarbiauti su tomis valstijomis, kurios rinksis vystyti DI.

    BBC atkreipia dėmesį, kad D. Trumpas DI kontekste pavartojo terminą „superintelektas“ – tai jo paties sugalvotas žodis, kuriuo jis apibūdina šią technologijų kryptį.

    Kaip rinkos sureagavo po rinkimų į Kongresą?

    Investuotojų nuotaikos prastėti ėmė dar prieš D. Trumpo pareiškimą, o po rinkimų rezultatų nerimas išaugo: prasidėjo masinis technologijų bendrovių akcijų pardavimas.

    Didžiausias smūgis teko su DI susijusioms įmonėms. BBC nurodo, kad „Nvidia“ akcijos krito daugiau nei 9 proc., o „Tesla“ – beveik 11 proc.

    Neigiamos nuotaikos persimetė ir už JAV ribų: penktadienį kritimai tęsėsi, o „raudona banga“ pasiekė ir Azijos biržas, sustiprindama pasaulinį investuotojų nerimą.

    Kodėl kalbama apie DI reguliavimą?

    Vienas esminių rinkų nerimo šaltinių – politinė įtampa dėl galimų pokyčių įstatymų leidyboje. Pasak straipsnyje pateikiamos informacijos, demokratai po rinkimų įgijo daugumą abiejuose Kongreso rūmuose ir tarp prioritetų įvardija DI sektoriaus reguliavimą.

    Rinkoms tai reiškia riziką, kad naujos taisyklės gali didinti įmonių kaštus, riboti kai kurias praktikas ar mažinti pelningumo lūkesčius, todėl investuotojai jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie būsimus teisės aktus.

    Tokiame fone D. Trumpo deklaracija dėl paramos DI tampa politiniu signalu technologijų sektoriui, tačiau kartu išryškina galimą konfliktą tarp Baltųjų rūmų ir Kongreso daugumos – o būtent neapibrėžtumas finansų rinkoms paprastai yra blogiausias scenarijus.

  • „Anthropic“ prieš IPO grįžo į nuostolį ir atskleidė 895 mlrd. dolerių įsipareigojimus

    „Anthropic“ prieš IPO grįžo į nuostolį ir atskleidė 895 mlrd. dolerių įsipareigojimus

    JAV bendrovė „Anthropic“, kuri kuria DI modelius „Claude“, trečiąjį ketvirtį padidino pajamas iki 17 mlrd. JAV dolerių, tačiau vėl pasuko į veiklos nuostolį. Įmonė taip pat atskleidė milžiniškus – apie 895,4 mlrd. JAV dolerių – pirkimo ir nuomos įsipareigojimus, daugiausia susijusius su skaičiavimo resursais.

    Šie skaičiai pateikti atnaujintame prospekte, kurį bendrovė pateikė JAV reguliuotojams prieš planuojamą akcijų debiutą biržoje, praneša „Euronews“. Būtent įsipareigojimų mastas gali tapti vienu svarbiausių klausimų investuotojams, vertinantiems įmonės perspektyvas.

    „Anthropic“ veiklos nuostolis siekė 567 mln. JAV dolerių, nors antrąjį ketvirtį bendrovė buvo fiksavusi 974 mln. JAV dolerių veiklos pelną. Įmonė aiškino, kad rezultatus paveikė gerokai išaugusios trumpalaikės skaičiavimo galios sąnaudos.

    Pasak prospekto, vien trumpalaikei kompiuterinei galiai, kai paklausa viršijo ilgalaikių sutarčių apimtis, buvo išleista 5 mlrd. JAV dolerių, o tokie sprendimai esą „šiuo metu kainuoja ženkliai daugiau“. Be to, finansiniuose rezultatuose įtrauktas ir 2 mlrd. JAV dolerių negrynųjų pinigų mokesčio pobūdžio įrašas, susijęs su darbuotojų aukų derinimo programa.

    Rezultatai ir augimo tempas

    Įmonė skelbia, kad trečiąjį ketvirtį pajamos augo 47 proc., palyginti su ankstesniu ketvirčiu, ir buvo daugiau nei 12 kartų didesnės nei prieš metus. Vis dėlto dokumentuose pažymima, kad augimas jau vėsta – po itin staigaus šuolio nuo pirmojo iki antrojo ketvirčio.

    Koreguotu pagrindu „Anthropic“ nurodė 2,5 mlrd. JAV dolerių veiklos pajamas, o veiklos marža siekė 15 proc. – mažiau nei ankstesnio ketvirčio 19 proc.

    Tuo pat metu bendras grynasis nuostolis išaugo iki 23,3 mlrd. JAV dolerių (prieš metus buvo 12,1 mlrd.). Prospekte aiškinama, kad per pirmuosius devynis metų mėnesius didelę nuostolių dalį sudarė negrynųjų pinigų sąnaudos, susijusios su konvertuojamųjų obligacijų vertės pokyčiais bendrovei brangstant.

    Kas svarbiausia ruošiantis biržos debiutui

    „Anthropic“ planuoja listinguotis „Nasdaq“ biržoje su simboliu ANT, tačiau kainos rėžis dar nebuvo paskelbtas. JAV vertybinių popierių taisyklės reikalauja prospektą paviešinti bent 15 dienų prieš pradedant investuotojų pristatymų etapą, todėl rinkodara galėtų startuoti jau artimiausiu metu, o pats debiutas – nuo lapkričio 16-osios savaitės.

    Didžiausią dėmesį traukia ilgalaikiai įsipareigojimai: jie beveik septynis kartus viršija grynųjų pinigų ir trumpalaikių investicijų sumą, kuri rugsėjo pabaigoje siekė 131,8 mlrd. JAV dolerių. Prospekte nurodoma, kad maždaug 70 mlrd. JAV dolerių įsipareigojimų sueina per 12 mėnesių, apie 450 mlrd. – iki 2030 metų pabaigos.

    Dar viena svarbi detalė – dalis įsipareigojimų nėra absoliučiai fiksuoti: apie 214 mlrd. JAV dolerių gali būti atšaukta arba priklauso nuo tam tikrų sąlygų įvykdymo.

    Dokumentuose taip pat įvertinta, kad 5–7 proc. devynių mėnesių pajamų galėjo būti gauta iš klientų, pažeidusių naudojimo taisykles ar komercines sąlygas. Bendrovė perspėjo, kad griežtesnis tokių atvejų tramdymas ateityje gali sumažinti bendras pajamas ir augimo tempus.

    Galiausiai „Anthropic“ pažymėjo, jog gali „netrukus pasiekti“ savo pačios nustatytą ribą, apibrėžiančią „dramatiškai pagreitintą progresą, priskirtiną DI“, kai DI padeda kurti vis pajėgesnį DI. Įmonė nurodė, kad toks scenarijus gali kelti reikšmingų saugumo rizikų, tačiau kol kas nė vienas dabartinis modelis nėra oficialiai priskirtas šiai kategorijai.

  • „Alphabet“ ir „Amazon“ nuvylė rinkas: DI bumo euforiją keičia baimė, griūva technologijų akcijos

    „Alphabet“ ir „Amazon“ nuvylė rinkas: DI bumo euforiją keičia baimė, griūva technologijų akcijos

    Technologijų sektorių pasaulio biržose supurtė nauja nusivylimą sukėlusių ketvirtinių rezultatų banga: investuotojai ėmė agresyviau pardavinėti su dirbtiniu intelektu siejamas bendroves, o nuotaikas temdo ir augančios investicijų sąnaudos. Spaudimą sustiprino signalai, kad reklamos ir debesijos augimas ne visur pateisina lūkesčius, nors kapitalo išlaidos DI infrastruktūrai toliau didėja.

    Rinkų dėmesio centre atsidūrė „Amazon“ ataskaita, kuri, kaip skelbiama, nepasiekė analitikų prognozių pagal pelną ir pajamas. Papildomai investuotojus nuvylė „Intel“ ateities gairės, kuriose minėta silpnesnė asmeninių kompiuterių procesorių paklausa bei tiekimo grandinės iššūkiai.

    Po pranešimų smarkiai krito pagrindinių sektoriaus įmonių akcijos: „Alphabet“ vertė biržoje susitraukė daugiau nei 12 proc., „Amazon“ po prekybos sesijos smuko daugiau nei 7 proc., o „Intel“ prarado apie 23 proc. Technologijų indeksas „Nasdaq“ sesiją baigė daugiau nei 1 proc. minuse, rodydamas, kad investuotojai vis mažiau atlaidūs prastesnėms ataskaitoms.

    Išpardavimas persimetė į Aziją, kur jautriai reaguoja puslaidininkių gamintojai ir tiekėjai. Skelbiama, kad Pietų Korėjos lustų gamintoja SK hynix krito daugiau nei 7 proc., „Samsung“ akcijos smuko apie 3 proc., o Taivano TSMC neteko apie 1,9 proc. vertės.

    Japonijoje nuosmukį fiksavo puslaidininkių sektoriaus bendrovės: Kioxia prarado daugiau nei 7 proc., o „Advantest“ ir „SoftBank“ smuko beveik 6 proc. Plačiau regione taip pat raudonavo akcijų indeksai, nes technologijų sektorius yra viena svarbiausių Azijos eksporto ir investicijų grandžių.

    DI investicijų bumas kelia klausimų

    Analitikai pabrėžia, kad rinkos nervingumas kyla ne vien dėl trumpalaikio pajamų svyravimo. Investuotojai vis dažniau klausia, kada milžiniškos investicijos į duomenų centrus, DI lustus ir energijai imlią infrastruktūrą pradės duoti apčiuopiamą grąžą, ypač kai skolinimosi kaina išlieka aukšta.

    „Šis rezultatų sezonas DI žaidėjams buvo negailestingas, nes rinkoje daugėja kalbų apie burbulą ir infliacijos rizikas“, – sakė „Floodlines Research“ analitikė Anna Wu.

    Jos teigimu, pagrindinė baimė yra ne tai, kad DI paklausa jau sustojo, o tai, kad brangesnis finansavimas ir didesnė kredito rizika galiausiai gali priversti didžiuosius debesijos paslaugų teikėjus lėtinti plėtrą. Būtent šios įmonės šiandien yra didžiausios naujos skaičiavimo galios pirkėjos, todėl jų sprendimai tiesiogiai veikia visą tiekimo grandinę.

    Nuotaikų kontrastas ypač ryškus, nes dar savaitės pradžioje rinkas džiugino įspūdingi kai kurių žaidėjų skaičiai. SK hynix buvo pranešusi, kad veiklos pelnas pašoko 632 proc., o DI bendrovė „Anthropic“ IPO dokumentuose nurodė pirmojo pusmečio pajamų šuolį apie 1 300 proc., kas trumpam atgaivino tikėjimą sparčiu komercializavimu.

    Nafta brangsta dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose

    Rizikos apetitas slopo ne tik technologijų sektoriuje: investuotojai stebi ir geopolitiką, kuri daro įtaką energetikos kainoms. Skelbiama, kad baimės dėl galimo JAV ir Irano santykių paaštrėjimo kilstelėjo naftos kainas, o „Brent“ rūšies nafta artėjo prie 120 JAV dolerių už barelį ribos.

    Kadangi atsiskaitymai tarptautinėje naftos rinkoje dažniausiai vyksta JAV doleriais, ši kaina europiečiams reikštų apie 110 eurų už barelį, priklausomai nuo euro ir dolerio kurso. Brangstanti nafta didina spaudimą infliacijai, todėl rinkos jautriau vertina įmonių pelningumą ir planuojamas išlaidas.

    Tuo pat metu kriptovaliutų rinka taip pat patyrė smūgį: bitkoino kaina per dieną smuko apie 5 proc. iki maždaug 76 400 JAV dolerių, tai yra apie 70 000 eurų, fiksuodama žemiausią lygį per maždaug mėnesį.

    Šį kritimą lydėjo pranešimai apie didelio masto incidentą kriptovaliutų biržoje „Binance“. Bendrovė nurodė, kad paveiktas lėšas dalinai pavyko įšaldyti ir akcentavo, jog vartotojų pinigai yra saugūs, tačiau pati situacija padidino rizikos vengimą visame sektoriuje.

    Valiutų rinkoje investuotojai taip pat reagavo į centrinių bankų signalus: Japonijos jena stiprėjo po to, kai Japonijos bankas paliko palūkanų normas nepakeistas ir pažymėjo, kad infliacija viršijo 2 proc. tikslą. Tokie pranešimai rinkoms primena, kad finansavimo kaina gali išlikti aukšta ilgiau, o tai ypač jautru kapitalui imlioms DI investicijoms.

  • Azijos technologijų akcijos šovė į viršų: „SK hynix“ pelno šuolis pakurstė DI euforiją

    Azijos technologijų akcijos šovė į viršų: „SK hynix“ pelno šuolis pakurstė DI euforiją

    Azijos biržose technologijų bendrovės spalio 28 dieną brango po įspūdingų lustų gamintojos „SK hynix“ ketvirčio rezultatų. Investuotojai vėl aktyviai grįžo prie su dirbtiniu intelektu susijusių įmonių, laukdami ir naujausių JAV technologijų milžinų ataskaitų.

    Didžiausią impulsą suteikė „SK hynix“ pranešimas, kad trečiąjį ketvirtį veiklos pelnas pašoko 632 proc. ir siekė apie 54,2 mlrd. eurų. Įmonė aiškino, kad paklausą ypač didino pažangūs puslaidininkiai, naudojami DI skaičiavimams, o rekordinius rodiklius ji fiksavo jau šeštą ketvirtį iš eilės.

    „Kol Volstritas ginčijasi, ar DI ginklavimosi varžybos gali pačios save finansuoti, „SK hynix“ priminė, kad kažkas kitoje investicijų pusėje gauna čekį“, – teigė SPI Asset Management analitikas Stephenas Innesas.

    Rinkos nuotaikas papildomai kaitino ir DI ekosistemos plėtra: „Anthropic“ viešai deklaravo sparčiai augančias pajamas ir didelį kapitalo poreikį skaičiavimo infrastruktūrai. Toks fonas sustiprino lūkestį, kad artimiausiais metais pelno ir užsakymų srautai gali didėti visoje DI tiekimo grandinėje, nuo atminties lustų iki serverių.

    Pietų Korėjoje „SK hynix“ akcijos šoktelėjo beveik 9 proc., o „Samsung“ pabrango daugiau kaip 8 proc., investuotojams laukiant ir jos rezultatų. Tai kėlė ir pagrindinį Kospi indeksą, o augimas persimetė į Japoniją bei Taivaną, kur brango puslaidininkių sektoriui jautrios bendrovės.

    Azijos kilimas sekė po JAV „Nasdaq“ indekso prieaugio, o investuotojų dėmesys krypo į „Microsoft“ ir „Alphabet“ ketvirčio ataskaitas. Rinkoms svarbu, ar bendrovės patvirtins, kad didžiulės investicijos į duomenų centrus ir DI infrastruktūrą atsiperka didėjančiomis pajamomis bei maržomis.

    Be technologijų rezultatų, pasaulio rinkos vertino ir Federalinio rezervo sprendimą dėl palūkanų normų. Nors bazinės palūkanos, tikėtina, turėjo išlikti stabilios, investuotojams itin svarbūs komentarai apie infliacijos trajektoriją ir tolesnį pinigų politikos kelią, nes finansavimo kaina tiesiogiai veikia augimo akcijų vertinimus.

    Tuo pat metu brango ir nafta, rinkoms sekant Izraelio rinkimų rezultatus ir platesnę geopolitinę įtampą regione. Energetikos kainų kilimas gali didinti infliacinius lūkesčius, todėl technologijų sektoriui tai tampa papildomu rizikos veiksniu, ypač jei centriniai bankai būtų priversti išlaikyti griežtesnę politiką ilgiau.

  • „StoneX“ pakėlė „Strive“ akcijų tikslą 34 proc.: nauja emisija stiprina bitkoino strategiją

    „StoneX“ pakėlė „Strive“ akcijų tikslą 34 proc.: nauja emisija stiprina bitkoino strategiją

    Investicinių paslaugų bendrovė „StoneX“ pakėlė bitkoino kaupimo strategiją vykdančios įmonės „Strive“ akcijų kainos tikslą nuo 32 iki 43 JAV dolerių ir pakartojo rekomendaciją pirkti. Naujas tikslas yra maždaug 34 proc. didesnis nei ankstesnis, o analitikai pokytį sieja su, jų vertinimu, sustiprėjusia bendrovės galimybe nuosekliai didinti bitkoino rezervą.

    Tyrimo ataskaitoje „StoneX“ vyresnysis akcijų analitikas Markas Palmeris pažymėjo, kad pastarųjų savaičių kapitalo struktūros pokyčiai, įskaitant naują vertybinių popierių siūlymą ir pasibaigusius tradicinius varantus, bendrovei reiškia aiškesnį ir, analitikų akimis, tvaresnį finansavimo modelį. Pasak jo, tai padeda palaikyti vadinamąjį „all-preferred“ principą, kai bitkoino įsigijimai finansuojami privilegijuotomis akcijomis.

    „Abu įvykiai kartu, mūsų vertinimu, yra aiškus bendrovės kapitalo struktūros perkrovimas, pabrėžiantis patvarų, privilegijuotomis akcijomis paremtą bitkoino iždo modelį“, – sakė Markas Palmeris.

    „Strive“ anksčiau jau buvo pritraukusi lėšų per vieną privilegijuotų akcijų seriją, o naujas platinimas, analitikų teigimu, rodo, kad įmonė gali vienu metu valdyti dvi skirtingoms investuotojų grupėms pritaikytas emisijas. Viena jų siejama su fiksuota metine 15 proc. išmoka, o bendrovė yra nurodžiusi, kad jau atsidėjo sumą, kuri turėtų padengti pirmųjų 18 mėnesių dividendų mokėjimus.

    Analitikai taip pat akcentavo struktūrinį aspektą: naujoji privilegijuotų akcijų emisija pagal prioritetą yra žemiau ankstesnės serijos, todėl, jų vertinimu, tai gali būti palanku esamiems privilegijuotų akcijų turėtojams. Paprasčiau tariant, pritrauktas papildomas kapitalas didina turto bazę, bet nesukuria „aukštesnio prioriteto“ įsipareigojimų senesniems instrumentams.

    Tuo pat metu „Strive“ paskelbė ir apie naują bitkoino įsigijimą: per kelias spalio dienas bendrovė nupirko 6 182 BTC, o bendras turimas kiekis išaugo iki 43 000 BTC. Pagal viešai skelbiamus „Bitcoin Treasuries“ duomenis, toks rezultatas bendrovę iškėlė į ketvirtą vietą tarp biržoje kotiruojamų įmonių, kurios viešai deklaruoja reikšmingus bitkoino rezervus.

    Rinkos dalyviams tokie modeliai išlieka dėmesio centre, nes viešos bendrovės vis dažniau bando kurti „bitkoino iždo“ strategijas, alternatyvias tradiciniam grynųjų pinigų ar trumpalaikių skolos priemonių laikymui. Vis dėlto ši kryptis paprastai reiškia ir didesnį jautrumą bitkoino kainos svyravimams, todėl analitikų vertinimai dažnai remiasi ne tik turimų BTC kiekiu, bet ir finansavimo kaina, dividendiniais įsipareigojimais bei kapitalo struktūros tvarumu.

  • Volstrito indeksai smuko, nafta brango virš 90 eurų: investuotojai vėl kelia DI burbulo klausimą

    Penktadienį Volstrito biržose dominavo korekcija: po ankstesnės sesijos technologijų sektoriaus išpardavimo spaudimas persimetė ir į kitas rinkos dalis. Nuotaikas prislopino ir smarkiai šoktelėjusios naftos kainos, kurios vėl atgaivino baimes dėl infliacijos bei lėtesnio JAV ekonomikos augimo.

    JAV žaliavinė nafta WTI sesijos pabaigoje kainavo apie 98 eurus už barelį, o „Brent“ kaina pakilo iki maždaug 107 eurų už barelį. Rinkos dalyviai tai siejo su padidėjusia geopolitine įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rizika, kad bet koks eskalavimas gali sutrikdyti tiekimą bei dar labiau padidinti energijos kaštus.

    Brangstantys pinigai keičia prioritetus

    Kartu su nafta investuotojų dėmesys krypo į JAV iždo obligacijų pajamingumus, kurie vėl priartėjo prie 5 proc. ribos. Kylant pajamingumams, akcijų rinkoje didėja vadinamoji alternatyvioji kaina, nes saugesnės investicijos ima siūlyti patrauklesnę grąžą be didelių svyravimų.

    Ši dinamika ypač svarbi augimo bendrovėms, kurių vertinimai remiasi ateities pelno prognozėmis. Kai diskonto norma kyla, DI ir duomenų centrų plėtros istorijos, kurios pastaraisiais metais rinkoje buvo vertinamos itin optimistiškai, tampa jautresnės net ir nedideliam lūkesčių pasikeitimui.

    DI euforija susiduria su klausimu kas moka?

    Pastarosiomis savaitėmis rinkoje stiprėjo diskusija, ar DI investicijų banga neperžengė racionalių ribų. Analitikai vis dažniau pabrėžia, kad rinka neatsisako tikėjimo DI, tačiau vis aktyviau vertina, kiek kainuoja infrastruktūra, elektros energija, lustai ir duomenų centrų finansavimas, o svarbiausia, kada tai virs tvariu pelningumu.

    „Rinka nenustojo tikėti dirbtiniu intelektu. Ji tiesiog pradėjo klausti, kas už tai moka, o kai obligacijų pajamingumas siekia apie 5 proc., toks klausimas turi kainą“, – sakė Lombard Odier Asset Management makroekonominių tyrimų vadovas Florian Ielpo.

    DI vertinimų tema išryškėjo ir dėl pranešimų apie „OpenAI“ derybas dėl naujo finansavimo etapo. Skelbta, kad bendrovė siekia pritraukti apie 28 milijardus eurų, o derybose aptariamas vertinimas galėtų siekti maždaug 1,2 trilijono eurų, nors rinkoje minėtos sumos pastaruoju metu kito.

    Ryškūs pokyčiai sektoriuose ir atskirose akcijose

    Jautriausiai į brangstančią energiją ir svyruojančius lūkesčius reagavo gynybiniai sektoriai ir vartojimo prekių segmentas, taip pat dalis paslaugų įmonių. Rinkoje buvo stebimi ir atskirų bendrovių kritimai po naujienų apie kaštų mažinimą bei investicijų perskirstymą, kai įmonės vis dažniau akcentuoja pasirengimą DI diegimui.

    Telekomunikacijų sektoriuje nuotaikas apkartino pranešimai, kad „SpaceX“ tariasi su ryšio infrastruktūros įmonėmis dėl platesnio belaidžių paslaugų projekto. Tokios žinios sustiprino konkurencijos rizikos vertinimą ir prisidėjo prie ryškesnių svyravimų tarp didžiųjų operatorių akcijų.

    Makroekonominis fonas taip pat siuntė nevienareikšmius signalus: Mičigano universiteto vartotojų nuotaikų rodiklis išliko žemumose, o trumpalaikiai infliacijos lūkesčiai išsilaikė padidėję. Tuo pat metu S&P Global skelbiamų PMI rodiklių duomenys rodė, kad verslo aktyvumas išlieka gana tvirtas, o tai didina neapibrėžtumą dėl to, kiek ilgai aukštos palūkanų normos gali išsilaikyti.

    Strategai įspėja, kad rizikos vengimas gali užsitęsti: į rinkos kainodarą vis labiau įtraukiami tiek geopolitiniai scenarijai, tiek politiniai veiksniai JAV. Investuotojams tai reiškia didesnį jautrumą naujienoms, o DI temoje tikėtina daugiau atrankos, kai svarbia tampa ne pažadai, o realūs pinigų srautai.