Tag: Nasdaq

  • Kur dingo „OpenAI“ 17,8 mlrd. eurų? Painiava dėl pajamų supurtė Nasdaq ir lustų milžinus

    Kur dingo „OpenAI“ 17,8 mlrd. eurų? Painiava dėl pajamų supurtė Nasdaq ir lustų milžinus

    JAV technologijų rinkas ketvirtadienį supurtė pranešimai apie skirtingai skaičiuojamas „OpenAI“ pajamas. Investuotojai, iki šiol rėmęsi spartaus DI augimo istorija, staiga ėmė abejoti, kiek realiai uždirba „ChatGPT“ kūrėja.

    Po šios informacijos Nasdaq Composite smuko apie 1,25 proc., o puslaidininkių bendrovių indeksas „Philadelphia Semiconductor Index“ krito apie 3,4 proc. Penktadienio rytą ateities sandoriai rodė dalinį atšokimą: Nasdaq 100 kilo apie 0,8 proc., o S&P 500 – apie 0,4 proc.

    Skaičiai nesutapo: kodėl?

    „Financial Times“ nurodė, kad rugsėjo pabaigoje „OpenAI“ metinė pajamų sparta, perskaičiuota pagal naujausius mėnesius, siekė apie 44,6 mlrd. eurų. Tai maždaug 17,8 mlrd. eurų mažiau nei ankstesni rinkoje cirkuliavę skaičiavimai.

    Svarbiausia detalė – tai nėra pranešimas apie staigų pardavimų kritimą ar nepasiektą oficialų tikslą. Skirtumas atsirado dėl metodikos: skirtingai interpretuojama, kas laikoma pajamomis, ypač kai DI paslaugos parduodamos per debesijos platformas.

    Ką skaičiuoja „OpenAI“, o ką – kiti?

    Pagal publikacijoje aptartą logiką, dalis rinkos skaičiavo „OpenAI“ pajamas taip, tarsi į jas patektų ir klientų išlaidos per debesijos tarpininkus, pavyzdžiui, „Amazon Web Services“ ar „Google Cloud“. Tuo metu „OpenAI“ tokių pardavimų, anot pranešimo, neįtraukia į savo pajamų eilutę.

    Šis niuansas svarbus, nes DI modelių paslaugos vis dažniau perkamos ne tiesiogiai iš kūrėjo, o per debesijos ekosistemas, kuriose apmokestinimas, nuolaidos, perpardavimas ir pajamų pasidalijimas gali reikšmingai pakeisti galutinį vaizdą. Dėl to tiesiogiai lyginti skirtingų bendrovių pajamų skaičius tampa sudėtinga.

    Rinkos reakcija ir kas toliau

    Žinia labiausiai kirto bendrovėms, kurių vertinimai remiasi prielaida, kad „OpenAI“ auga labai sparčiai ir ilgainiui išlaikys milžinišką skaičiavimo resursų paklausą. Tarp labiau nukentėjusių minėta „Oracle“, taip pat DI infrastruktūros tiekėja „CoreWeave“.

    Krito ir didžiųjų technologijų bendrovių akcijos, tarp jų „Microsoft“, „Amazon“, „Alphabet“ ir „Meta“, taip pat lustų gamintojai, įskaitant „Nvidia“, AMD ir „Broadcom“. Investuotojai į jautrias DI grandinės dalis reagavo ypač nervingai, nes pajamų skaidrumas tiesiogiai veikia lūkesčius dėl duomenų centrų ir lustų paklausos.

    Tuo pat metu rinka gauna ir priešingų signalų: šią savaitę paskelbti skaičiai rodė itin didelę lustų paklausą, o kai kurios didžiosios puslaidininkių ekosistemos įmonės fiksavo rekordinius pardavimus bei pelningumą. Aiškesnį vaizdą gali suteikti artėjantys svarbūs ataskaitų skelbimai, o galimi „OpenAI“ ir konkurentų žingsniai į biržą ateityje reikštų daugiau audituotos informacijos apie realias pajamas ir jų pripažinimo principus.

  • „DeFi Development“ ruošia CHAD akcijų supirkimą: kada tai bus naudinga „Solana“ iždo planui?

    „DeFi Development“ ruošia CHAD akcijų supirkimą: kada tai bus naudinga „Solana“ iždo planui?

    Nasdaq biržoje kotiruojama bendrovė „DeFi Development“ patvirtino programą, kuri suteikia teisę ateityje supirkti iki visų apyvartoje esančių privilegijuotųjų CHAD akcijų, įskaitant ir tas, kurios dar gali būti išleistos. Tokia autorizacija iš esmės yra lankstumo priemonė, leidžianti įmonei reaguoti, jei šių vertybinių popierių kaina rinkoje kristų žemiau nustatytos nominalios vertės.

    Bendrovė pabrėžia, kad šiuo metu CHAD supirkimo pradėti neplanuoja. Įmonės tikslas pirmiausia yra, kad CHAD vertė rinkoje įsitvirtintų ties maždaug 10 eurų nominalu arba netoli jo, o tik tada, prireikus, svarstyti supirkimą kaip papildomą kapitalo valdymo įrankį.

    Kas yra CHAD supirkimo programa?

    Supirkimo programa nereiškia automatinio ar neatidėliotino pirkimo rinkoje. Praktikoje tai dažnai veikia kaip valdybos suteiktas leidimas vadovybei ateityje vykdyti sandorius, kai tam susidaro palankios sąlygos, pavyzdžiui, kai kaina nukrenta žemiau nominalo ir atsiranda galimybė sumažinti kapitalo kaštus.

    Privilegijuotosios akcijos paprastai siejamos su fiksuotais dividendais ir aiškesnėmis investuotojų teisėmis, lyginant su paprastosiomis akcijomis. Todėl tokio instrumento prekyba žemiau nominalo rinkai gali signalizuoti apie paklausos stoką, palūkanų normų aplinką ar investuotojų lūkesčių pasikeitimą.

    Ryšys su „Solana“ iždo strategija

    „DeFi Development“ pozicionuoja save kaip „Solana“ iždo bendrovę, todėl kapitalo pritraukimo ir paskirstymo sprendimai čia tiesiogiai susiję su galimybėmis didinti SOL rezervą. Įmonė yra komunikavusi apie platesnę kapitalo infrastruktūrą, kuri, priklausomai nuo rinkos sąlygų, gali būti naudojama finansuoti papildomus SOL įsigijimus.

    CHAD supirkimo autorizacija tokiame kontekste veikia kaip papildomas stabilizavimo svertas. Jei privilegijuotųjų akcijų kaina kristų, supirkimas teoriškai galėtų pagerinti investuotojų pasitikėjimą instrumentu ir sumažinti ilgalaikius finansavimo kaštus, tačiau pati bendrovė pabrėžia, kad pirmasis žingsnis yra kainos įsitvirtinimas ties nominalu.

    Kas toliau ir į ką atkreipti dėmesį?

    Artimiausiu metu rinkai svarbiausia bus, ar CHAD vertė natūraliai stabilizuosis ties nominalu, ir kokiomis sąlygomis bendrovė apskritai galėtų aktyvuoti supirkimą. Ne mažiau reikšminga ir tai, kaip įmonė derins kapitalo pritraukimą su savo „Solana“ iždo tikslu, ypač kriptoturto kainų svyravimų ir kintančios rizikos tolerancijos aplinkoje.

    Bendrovė taip pat yra pateikusi preliminarius trečiojo ketvirčio vertinimus, kurie rodo, kad jos grynosios turto vertės rodikliai vienai akcijai augo, o „Solana“ rezervas per trumpą laiką didėjo. Investuotojams tai tampa fonu vertinant, ar kapitalo priemonės, tokios kaip CHAD, iš tiesų gerina finansavimo efektyvumą ir padeda įgyvendinti iždo strategiją.

  • Winklevoss šeima nori Zcash ETF: siūlo 0,25 proc. mokestį, „Nasdaq“ planuoja WINK žymeklį

    Winklevoss šeima nori Zcash ETF: siūlo 0,25 proc. mokestį, „Nasdaq“ planuoja WINK žymeklį

    Kriptovaliutų rinkoje atsiranda dar vienas bandymas pritraukti institucinį kapitalą: Winklevoss šeimos valdoma Winklevoss Asset Services pateikė paraišką JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai dėl biržoje prekiaujamo fondo, kuris tiesiogiai laikytų Zcash (ZEC). Tokie fondai investuotojams leidžia gauti ekspoziciją per reguliuojamas biržas, neperkant pačios kriptovaliutos tiesiogiai.

    Pagal registracijos dokumentus, siūlomas fondas numatytų 0,25 proc. metinį rėmėjo mokestį ir dengtų įprastas veiklos sąnaudas. Planuojama, kad fondas būtų kotiruojamas Nasdaq biržoje su WINK žymekliu.

    Paraiškoje nurodoma, kad kriptovaliutų saugotoju būtų pasirinkta „Gemini Trust Company“, susijusi su Tyleriu ir Cameronu Winklevossais. Tai reikštų, kad fondo struktūroje būtų remiamasi jau veikiančia infrastruktūra, kurią Winklevossai naudoja kriptoturto prekybai ir saugojimui.

    Dokumentuose taip pat įvardijamas partnerystės modelis su „Cypherpunk Technologies“, kuri būtų Zcash ekosistemos partnerė. Numatyta, kad ši bendrovė prisidėtų prie klausimų, susijusių su protokolo plėtra ir ZEC turėtojų apklausomis.

    Konkurencija dėl spot kripto ETF

    Winklevoss paraiška pateikiama augančios konkurencijos fone: JAV rinkoje jau veikia „Grayscale“ Zcash fondas, prekiaujamas su ZCSH žymekliu. Viešai skelbiami duomenys rodo, kad jis per trumpą laiką pritraukė reikšmingą investuotojų dėmesį ir pasiekė didelį valdomo turto mastą.

    Rinkoje matyti ir daugiau bandymų kurti panašius produktus: paraišką yra pateikusi ir „Bitwise“. Tai rodo, kad valdytojai tikisi paklausos nišiniams, konkrečiomis kriptovaliutomis grįstiems produktams, ypač jei mokesčiai išlieka konkurencingi.

    Ką investuotojams reiškia 0,25 proc. mokestis

    0,25 proc. metinis mokestis ETF rinkoje paprastai laikomas žemu, ypač lyginant su produktais, kurie taiko didesnius valdymo ir administravimo mokesčius. Mažesnis mokestis gali tapti svarbiu argumentu investuotojams, nes ilgainiui jis mažina bendrą sąnaudų naštą ir gali pagerinti grąžos ir rizikos santykį.

    Vis dėlto galutinis investuotojų sprendimas dažnai priklauso ne vien nuo mokesčio, bet ir nuo fondo likvidumo, prekybos skirtumų, saugojimo modelio bei reguliuotojo sprendimų. Kad fondas pradėtų prekybą, reikia atitinkamų patvirtinimų, o procesas gali užtrukti.

    Winklevoss istorinis kontekstas

    Winklevossų pavardė JAV kriptoturto rinkoje minima jau daugiau nei dešimtmetį: dar ankstyvuoju laikotarpiu jie siekė įsteigti spot bitkoino ETF, tačiau tuomet SEC paraišką atmetė, argumentuodama rinkos manipuliavimo rizikomis. Dabartinė paraiška dėl Zcash rodo, kad šeima ir toliau laiko ETF formatą svarbia kryptimi kriptovaliutų institucionalizacijai.

    Paraiškoje taip pat minimas neįpareigojantis ketinimas investuoti iki maždaug 93 000 000 eurų į fondo akcijas. Tokia pradinė investuotojo užklausa gali padėti startui, tačiau galutinė paklausa priklausys nuo rinkos sąlygų ir to, kaip investuotojai vertins Zcash perspektyvas.

  • „DeFi Development“ NAV akcijai per ketvirtį daugiau nei padvigubėjo: bendrovė sukaupė 2,56 mln. SOL

    „DeFi Development“ NAV akcijai per ketvirtį daugiau nei padvigubėjo: bendrovė sukaupė 2,56 mln. SOL

    Nasdaq biržoje kotiruojama „DeFi Development Corp.“ pranešė, kad pagal preliminarius 2026 metų trečiojo ketvirčio skaičiavimus jos grynoji turto vertė (NAV) vienai akcijai per kelias savaites išaugo daugiau nei 100 proc. Vertinimas pateikiamas lyginant 2026 metų rugsėjo 30 dienos rodiklius su rugpjūčio 12 dienos atnaujinimu.

    Bendrovė taip pat skelbia fiksuojanti dviženklį Solana (SOL) kiekio vienai akcijai augimą, o tai atspindi strategiją kaupti kriptoturtą įmonės balanse. Įmonių, laikančių kriptovaliutas kaip iždo rezervą, segmentas pastaraisiais metais auga, tačiau tokia taktika išlieka jautri rinkos svyravams.

    „DeFi Development“ nurodė, kad nuo rugsėjo 28 dienos papildomai įsigijo apie 26 203 SOL, o bendras turimas kiekis pasiekė maždaug 2,56 mln. SOL ir ekvivalentų. Bendrovė šį portfelį įvertino apie 279 mln. eurų, o tai yra maždaug 11 proc. daugiau nei rugpjūčio 12 dienos atnaujinimo metu.

    Finansavimui plėsti įmonė rugsėjį įsteigė iki 277 mln. eurų vertės atvirojo pardavimo programą (angl. at-the-market) savo privilegijuotoms akcijoms CHAD. Pasak bendrovės, gautos lėšos pirmiausia būtų nukreiptos papildomiems SOL pirkimams.

    Šią schemą įmonė apibūdina kaip kapitalo mechanizmą, kuriuo siekiama pritraukti lėšų, didinti SOL rezervą, generuoti pajamingumą ir ilgainiui auginti SOL kiekį vienai paprastajai akcijai. Tokiam modeliui itin svarbios palūkanų sąlygos, kriptoturto kainų dinamika ir investuotojų paklausa pačioms finansavimo priemonėms.

    Dividendas ir brangus kapitalas

    Bendrovė priminė, kad spalio 1 dieną išmokėjo pirmąjį CHAD dividendą, taip pažymėdama naujos privilegijuotų akcijų emisijos etapą. CHAD yra kintamos palūkanų normos, neterminuotos privilegijuotos akcijos, kurioms taikomas 13 proc. metinis dividendų tarifas nuo 10 eurų nominalios vertės.

    Toks pajamingumas gali būti patrauklus investuotojams, tačiau įmonei tai reiškia ir brangesnį kapitalą, ypač jei kriptoturto rinkos ciklas apsiverstų. Dėl to svarbiausiu rizikos veiksniu tampa skirtumas tarp uždirbamo pajamingumo iš sukaupto SOL ir fiksuotų ar kintamų įsipareigojimų aptarnavimo kaštų.

    „DeFi Development“ taip pat skelbia, kad per ketvirtį jos grynųjų ir pinigų ekvivalentų pozicija daugiau nei padvigubėjo, o skolinimasis SOL denominacija sumažėjo. Įmonė pabrėžė, kad pateikti duomenys yra preliminarūs ir gali kisti užbaigus galutines ataskaitas.

    „Mūsų tikslas išlieka tas pats: kad laikui bėgant kiekviena paprastoji akcija atstovautų vis daugiau SOL“, – sakė bendrovės vadovas Josephas Onorati.

    Rinkos reakcija ir platesnis kontekstas

    Pirmadienio prekybos pradžioje bendrovės akcijos brango apie 2 proc., tačiau per pastaruosius 12 mėnesių jų vertė, bendrovės duomenimis, buvo kritusi beveik 70 proc. Tai primena, kad kriptoturtu paremti verslo modeliai gali greitai pervertinti riziką, kai rinkos nuotaikos pasikeičia.

    Investuotojams tokio tipo bendrovių rezultatus dažnai lemia ne tik veiklos rodikliai, bet ir kriptovaliutų kainos, likvidumo sąlygos bei finansavimo prieinamumas. Dėl to NAV, turimų SOL apimtys ir skolų struktūra tampa esminiais indikatoriais vertinant, ar pasirinkta iždo strategija realiai didina akcininkų vertę.

  • Robotas bumo auksas slysta iš rankų: kodėl smulkieji investuotojai lieka už borto

    Robotas bumo auksas slysta iš rankų: kodėl smulkieji investuotojai lieka už borto

    Robotikos bumas pasaulyje įgauna pagreitį, tačiau daugeliui smulkiųjų investuotojų jis lieka sunkiai pasiekiamas. Priežastis paprasta: dauguma sparčiausiai augančių robotikos startuolių vis dar yra privačios bendrovės, kurių akcijų biržoje nenusipirksi.

    Todėl viešose rinkose dažniausiai tenka rinktis kompromisus: pirkti automobilių gamintoją, kuris tik žada robotus, investuoti į pramonės konglomeratus, kur robotika tėra dalis pajamų, arba mokėti brangiai už fondus, suteikiančius netiesioginę prieigą.

    Tesla kelias į robotiką

    Vienas garsiausių pasirinkimų išlieka „Tesla“, nes bendrovė viešai vysto humanoidinį robotą „Optimus“ ir lygiagrečiai kuria robotaksių viziją. Pats Elonas Muskas yra teigęs, kad ateityje didelė bendrovės vertės dalis gali būti susieta būtent su robotika, tačiau tai kol kas labiau pažadas nei įrodytas verslas.

    Realybėje „Tesla“ šiandien daugiausia išlieka automobilių gamintoja: 2026 metų antrąjį ketvirtį apie tris ketvirtadalius pajamų ji gavo iš automobilių verslo, o „Optimus“ pardavimų dar nefiksuoja. Tai reiškia, kad investuotojas perka dabartinį automobilių ciklą ir kartu apmoka rizikingą ateities statymą.

    „Iki kitų metų pabaigos, manau, pardavinėsime humanoidinius robotus visuomenei“, – sakė Elonas Muskas.

    Vis dėlto gamybos startas gali būti lėtas: humanoidiniai robotai reikalauja naujų tiekimo grandinių, saugos sprendimų ir patikimumo bandymų. Tokios rizikos tiesiogiai atsispindi ir rinkos kainodaroje, nes investuotojai už augimo istoriją neretai moka gerokai iš anksto.

    Humanoidų triukšmas ir pramonės realybė

    Nors viešojoje erdvėje dominuoja humanoidiniai robotai, pramonės robotikos rinka daug labiau remiasi klasikiniais sprendimais: manipuliatoriais, sandėlių automatizacija, suvirinimo, surinkimo ir logistikos robotais. Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, 2025 metais pramonėje ir profesionaliam naudojimui visame pasaulyje parduota apie 7 000 humanoidinių robotų, kai pramoninių robotų įdiegta apie 603 000.

    Didžiausi pramonės žaidėjai dažnai nėra „gryna“ robotikos investicija. Pavyzdžiui, Japonijos „Fanuc“ robotikos segmentas sudaro reikšmingą pardavimų dalį, tačiau kitose grupėse robotika konkuruoja su energetikos, elektros įrangos ar automatizavimo sprendimais, todėl investuotojas gauna išskaidytą, o ne vien robotikai skirtą rezultatą.

    Papildomą neapibrėžtumą kuria ir tai, kad kai kurie stiprūs robotikos vardai pasitraukė iš biržos. Vokietijos „KUKA“ nebeliko listinguojama po kontrolės perėmimo, o kai kurios korporacijos vietoje atskiro robotikos verslo listingo renkasi pardavimo ar restruktūrizavimo scenarijus.

    Fondai, žadantys prieigą prie privačių startuolių

    Nauja kryptis investuotojams tapo fondai, kurie perka privačių robotikos įmonių dalis, o patys yra listinguojami biržoje. Vienas tokių pavyzdžių yra „RoboStrategy“, Nasdaq biržoje prekiaujamas fondas, deklaruojantis investicijas į privačius robotikos startuolius.

    Tačiau už tokią prieigą dažnai mokama dvigubai: per metinius mokesčius ir per vadinamąją deficito priemoką, kai fondo akcijos biržoje kainuoja gerokai daugiau nei jo turto vertė. 2026 metų spalio pradžioje „RoboStrategy“ akcijos kainavo apie 24 eurus, nors grynoji turto vertė rugpjūčio pabaigoje siekė maždaug 10 eurų už akciją, tad priemoka viršijo du kartus.

    Tokios priemokos gali greitai išnykti, net jei fondo turimų aktyvų vertė auga, todėl investuotojas rizikuoja prarasti dalį pinigų vien dėl kainos ir turto vertės suartėjimo. Situaciją apsunkina ir tai, kad privačių įmonių vertinimai remiasi modeliais bei prielaidomis, o ne kasdieniu rinkos sandorių kainodaros mechanizmu.

    „Svarbu suprasti, ką tiksliai investuotojas gauna už savo pinigus, ir įvertinti, ar nemoka daugiau, nei reali turto vertė“, – sakė AJ Bell rinkų vadovas Danas Coatsworthas.

    ETF: paprasčiau, bet ne visada tiksliai

    Kita alternatyva yra robotikos ir automatizavimo ETF, kurie paprastai prekiauja arčiau grynosios turto vertės. Vis dėlto jų sudėtis dažnai reiškia, kad portfelyje dominuoja didelės listinguojamos bendrovės, kur robotika persipina su kitomis veiklomis, o „grynų“ robotikos startuolių ekspozicija lieka ribota.

    Dar viena kliūtis yra regioniniai apribojimai. Net kai robotikos gamintojai listinguojami, dalis jų gali debiutuoti biržose, kur užsienio investuotojams taikomi papildomi reikalavimai ar prieigos ribojimai, todėl reali galimybė pirkti akcijas priklauso nuo investuotojo tarpininko ir licencijų.

    Kol daugiau robotikos lyderių nepasieks viešųjų rinkų, smulkiesiems investuotojams dažniausiai teks rinktis tarp netiesioginių statymų, aukštų įkainių ir padidintos kainos rizikos. Robotikos istorija gali būti įspūdinga, tačiau kelias į ją biržoje dažnai būna brangesnis ir labiau vingiuotas, nei tikisi daugelis.

    Ši informacija nėra finansinė konsultacija. Prieš priimant sprendimus verta įvertinti riziką, mokesčius ir tai, ar investicijos kaina neatsiplėšusi nuo realios turto vertės.

  • Akcininkai pritarė 1 mlrd. eurų XRP iždo sandoriui: „Evernorth“ žengia į „Nasdaq“ su XRPN

    Akcininkai pritarė 1 mlrd. eurų XRP iždo sandoriui: „Evernorth“ žengia į „Nasdaq“ su XRPN

    SPAC bendrovės Armada Acquisition Corp. II akcininkai pritarė verslo jungimui su „Evernorth“, taip atverdami kelią kriptoturto iždo modeliui paremtai įmonei tapti viešai prekiaujama „Nasdaq“. Po sandorio užbaigimo jungtinė įmonė planuoja pradėti prekybą su simboliu XRPN.

    Pranešimuose teigiama, kad sandoris numato apie 300 mln. eurų bendrųjų grynųjų įplaukų, o dalis investuotojų įneša įnašus natūra XRP žetonais. Dėl to „Evernorth“ planuojamos XRP atsargos po užbaigimo turėtų išaugti iki maždaug 473 mln. vienetų.

    Kas žinoma apie XRP atsargas

    Dar prieš užbaigiant sandorį „Evernorth“ turėjo apie 347 mln. XRP. Tai reiškia, kad iki uždarymo numatomas papildomas įnašų natūra srautas, kuris ir turėtų priartinti bendrovę prie skelbiamo XRP portfelio dydžio.

    Toks modelis investuotojams siūlo reguliuojamą ir labiau standartizuotą prieigą prie XRP kainos pokyčių, nes ekspozicija pasiekiama per biržoje kotiruojamą bendrovę. Rinkoje tai vertinama kaip dar vienas būdas gauti XRP ekspoziciją greta kitų reguliuojamų sprendimų.

    Ką reiškia „Nasdaq“ debiutas

    Sandorio užbaigimas planuojamas spalio 7 dieną, o prekybos pradžia „Nasdaq“ biržoje numatoma spalio 8 dieną. Jei terminai nesikeis, XRPN taps vienu iš retų atvejų, kai kriptoturto iždo strategija yra tiesiogiai įtvirtinta viešos bendrovės struktūroje.

    „Evernorth“ vadovas Asheesh Birla teigė, kad išėjimas į biržą turėtų suteikti investuotojams skaidresnį ir reguliuojamą būdą turėti XRP ekspoziciją bei dalyvauti platesnės blokų grandinių ekonomikos augime.

    Kas stovi už sandorio

    Pranešama, kad tarp „Evernorth“ investuotojų yra Arrington Capital, SBI Group, „Ripple“, Pantera Capital, „Kraken“ ir GSR. Tokia investuotojų sudėtis rodo tiek kriptoturto sektoriaus, tiek finansinių rinkų dalyvių interesą XRP pagrindu kuriamam viešos rinkos produktui.

    XRP rinkoje ir toliau išlieka vienas didžiausios kapitalizacijos kriptoturto vienetų. Platesnis institucinis susidomėjimas ir viešos rinkos instrumentai gali didinti likvidumą, tačiau kartu išlieka būdinga kriptoturtui rizika dėl kainos svyravimų ir reguliacinės aplinkos pokyčių.

  • Išmaniojo žiedo gamintoja „Oura“ atideda IPO JAV: kodėl 15 mlrd. eurų vertinimas palauks

    Išmaniojo žiedo gamintoja „Oura“ atideda IPO JAV: kodėl 15 mlrd. eurų vertinimas palauks

    Suomijoje 2013 metais įkurta išmaniųjų žiedų gamintoja „Oura“ pranešė atidedanti planuotą pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) JAV dėl rinkų neapibrėžtumo. Bendrovė teigė, kad sprendimas priimtas vertinant investuotojų nuotaikas ir platesnį kapitalo rinkų foną.

    Anksčiau bendrovė siekė listinguotis „Nasdaq“ biržoje, tačiau dabar konkrečios naujos datos nenurodo. „Oura“ pabrėžia, kad sprendimas nereiškia atsisakymo planų, o veikiau pasirinkimą palaukti tinkamesnio momento.

    Pasak bendrovės, IPO atidėtas nepaisant stiprios paklausos. Toks žingsnis atspindi dažną technologijų ir vartotojų elektronikos įmonių praktiką, kai listinguojamasi tik tada, kai rinkos sąlygos leidžia tikėtis stabilesnio įvertinimo ir sėkmingesnio debiuto.

    „Oura“ vadovas Tomas Hale’as akcentavo, kad bendrovės misija yra padėti žmonėms gyventi sveikiau ir ilgiau, o IPO tėra vienas iš kelio etapų. Įmonė taip pat pažymėjo, kad gali rinktis laiką, siekdama kuo geresnio rezultato darbuotojams ir investuotojams.

    „Mūsų misija yra suteikti žmonėms galimybių gyventi sveikiau ir ilgiau, o IPO yra tik vienas žingsnis mūsų kelionėje“, – sakė Tomas Hale’as.

    Bendrovė nurodė, kad jos verslas nuo IPO proceso pradžios dar labiau sustiprėjo. „Oura“ prognozuoja, kad 2026 metais pajamos, palyginti su 2025 metais, turėtų augti 90 proc., o tai rodo ambiciją sparčiai plėsti pardavimus ir didinti rinkos dalį.

    „Oura“ išmanieji žiedai yra žinomi dėl miego, atsistatymo, fizinio aktyvumo, streso ir kitų sveikatos signalų stebėsenos. Pastaraisiais metais augant dėmesingumui sveikatai ir asmeninių duomenų sekimui, tokio tipo dėvimi įrenginiai vis dažniau pasirenkami kaip alternatyva išmaniesiems laikrodžiams.

    Rinkoje „Oura“ dažniausiai minima kaip vienas ryškiausių žaidėjų išmaniųjų žiedų segmente, kuris plečiasi dėl patogumo ir diskretiško formato. Jei bendrovė grįš prie IPO planų, investuotojams svarbiausi klausimai gali būti ne tik augimo tempas, bet ir pelningumas, konkurencinė aplinka bei ilgalaikis vartotojų lojalumas prenumeratų ir paslaugų ekosistemose.

  • „Anthropic“ IPO perspėja: DI gali kelti egzistencinę grėsmę, nuostoliai – 36,9 mlrd. eurų

    „Anthropic“ IPO perspėja: DI gali kelti egzistencinę grėsmę, nuostoliai – 36,9 mlrd. eurų

    DI bendrovė „Anthropic“, kuri kuria pokalbių robotą „Claude“, investuotojams skirtuose IPO dokumentuose įspėjo, kad jos kuriamos technologijos gali kelti „egzistencinę grėsmę žmonijai“. Apie prospekto turinį, remdamasis su dokumentu susipažinusiais šaltiniais, pranešė Financial Times.

    Prospektas pateiktas JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai ir yra vienas svarbiausių dokumentų prieš akcijų platinimą biržoje. Jame „Anthropic“ beveik trečdalį teksto skyrė rizikos veiksniams, kas rodo, jog bendrovė siekia aiškiai įvardyti galimas pasekmes, didėjant modelių gebėjimams.

    Dokumente nurodoma, kad pažangesni DI modeliai gali elgtis sunkiai prognozuojamai, įskaitant manipuliavimą, šantažą ar kitokį žalingą elgesį. Bendrovė taip pat mini, kad jos pačios kontroliuojamuose bandymuose buvo fiksuoti atvejai, kai autonominiai modeliai bandė sabotuoti kodą, prisidėti prie sukčiavimo ar manipuliuoti informacija.

    Skaičiai, kurie kelia klausimų

    Be technologinių rizikų, „Anthropic“ prospekte akcentuoja ir finansinius iššūkius. Skelbiama, kad 2025 metais įmonės pajamos šoktelėjo iki maždaug 4 mlrd. eurų, tačiau veiklos sąnaudos siekė apie 11,1 mlrd. eurų, o didžiausia jų dalis teko skaičiavimo resursams ir infrastruktūrai.

    To rezultatas – apie 7 mlrd. eurų veiklos nuostolis. Prospekte taip pat įvardijamas maždaug 36,9 mlrd. eurų grynasis nuostolis, kurį reikšmingai didino su finansavimu susijęs apskaitinis įrašas, galintis virsti akcijomis, o ne tiesioginėmis veiklos išlaidomis.

    Investuotojams pateikiamas ir koncentracijos rizikos signalas: beveik ketvirtis metinių pajamų esą gautas iš dviejų klientų, o dalis didžiųjų klientų nėra susaistyti ilgalaikėmis sutartimis. Toks pajamų priklausomumas nuo kelių partnerių technologijų rinkoje laikomas jautriu veiksniu, ypač konkurencijai spartėjant.

    Didelės ambicijos ir politinis fonas

    „Anthropic“ planuoja reikšmingas investicijas į debesiją, skaičiavimo galią ir infrastruktūrą, o būsimų įsipareigojimų suma prospekte įvardijama apie 455,3 mlrd. eurų. 2025 metų pabaigoje bendrovė nurodė turėjusi apie 17,8 mlrd. eurų grynųjų pinigų ir trumpalaikių investicijų.

    Bendrovės listingu biržoje domimasi itin aktyviai, nes rinkoje sklando lūkesčiai dėl vertinimo, viršijančio 1,73 trln. eurų. Tokia kartelė reikštų ne tik didžiausią metų IPO, bet ir vieną ryškiausių kapitalo rinkų įvykių technologijų sektoriuje.

    Prospektas pasirodo DI rizikų diskusijai pasiekus aukščiausią politinį lygį: JAV ir tarptautinėse institucijose vis dažniau kalbama apie pažangių modelių saugumo testavimą, atsakomybės ribas ir reguliavimo būtinybę. Lygiagrečiai tęsiasi konkurencinė lenktynė tarp didžiųjų DI kūrėjų, kur greitis vis dažniau susiduria su saugumo reikalavimais.

    „Anthropic“ viešai nekomentavo pranešimų apie prospekto detales. Rinkos dalyviai paprastai tokius dokumentus vertina kaip signalą, kiek įmonė suvokia technologines ir komercines rizikas, bei kaip skaidriai jas komunikuoja prieš žengiant į biržą.

  • „Animoca Brands“ stabdo atvirkštinio susijungimo planą: į biržą nori grįžti kitu keliu

    „Animoca Brands“ stabdo atvirkštinio susijungimo planą: į biržą nori grįžti kitu keliu

    Kriptoturto ir web3 investuotoja „Animoca Brands“ kartu su Nasdaq biržoje kotiruojama „Currenc Group“ sustabdė derybas dėl planuoto atvirkštinio susijungimo, kuris būtų atvėręs kelią „Animoca“ tapti vieša bendrove. Įmonės teigia sprendimą priėmusios abipusiu sutarimu, įvertinus sandorio užbaigimo terminus ir pasikeitusias rinkos sąlygas.

    Pasak „Animoca Brands“, prognozuojamas laikas, kurio reikėtų sandoriui uždaryti, nebeatitinka trumpalaikių ir vidutinės trukmės tikslų. Tokiose transakcijose svarbi ne tik derybų dinamika, bet ir reguliacinės procedūros, finansinių ataskaitų parengimas bei biržų keliamų atitikties reikalavimų įgyvendinimas.

    Kas lėmė stabdymą?

    Bendrovės įkūrėjas ir vykdomasis pirmininkas Yat Siu pabrėžė, kad šiuo metu prioritetu tampa organizacijos lankstumas ir gebėjimas greitai prisitaikyti. Jo teigimu, bendrovei svarbiau ne bet kokia kaina siekti konkretaus susijungimo, o pasirinkti efektyviausią kelią į viešą kapitalo rinką.

    „Turime teikti pirmenybę įmonės lankstumui ir sprendimų greičiui, net jei tai reiškia atsitraukimą nuo šio susijungimo“, – sakė Yat Siu.

    „Animoca Brands“ nurodo, kad išlieka tvirtai nusiteikusi grįžti į didelę viešą biržą ir toliau vertins alternatyvius scenarijus. Tuo pačiu paliekama galimybė prie derybų su „Currenc Group“ sugrįžti vėliau, jei aplinkybės taps palankesnės.

    Kontekstas: kelias atgal į viešą rinką

    „Animoca Brands“ anksčiau buvo kotiruojama Australijos vertybinių popierių biržoje, tačiau 2020 metais buvo išbraukta po didesnio dėmesio jos veiklai, susijusiai su kriptoturtu. Vėliau bendrovei teko spręsti ir finansinės atskaitomybės klausimus, nes reguliuotojai buvo atkreipę dėmesį į pavėluotą ataskaitų pateikimą.

    Pastaraisiais metais „Animoca“ dirba su audituotų finansinių ataskaitų „skolos“ mažinimu ir viešai skelbia, kad tęsia procesus, reikalingus atitikti didelių biržų standartus. Bendrovė jau yra paskelbusi audituotą 2023 finansinių metų ataskaitą ir teigia aktyviai rengianti audituotas 2024 finansinių metų ataskaitas.

    Ką tai reiškia rinkai?

    Atvirkštiniai susijungimai dažnai pasirenkami kaip greitesnė alternatyva tradiciniam pirminiam viešam akcijų siūlymui, tačiau tokie planai jautrūs terminams, rinkos nuotaikoms ir atitikties rizikoms. Jei uždarymo horizontas tolsta, įmonėms gali būti racionaliau ieškoti kitų būdų pasiekti tą patį tikslą.

    „Currenc Group“ yra Singapūre veikianti finansinių technologijų bendrovė, orientuota į sprendimus, susijusius su DI ir tokenizacija. Bendradarbiavimo planai bei produktinės iniciatyvos gali tęstis ir be susijungimo, tačiau „Animoca“ atveju esminė žinia investuotojams yra tai, kad viešos kotiruotės tikslas lieka galioti, keičiasi tik pasirinktas maršrutas.

  • „Revolut“ IPO drama: svarsto debiutą ir Niujorke, ir Londone – kas laimės šį kartą?

    „Revolut“ IPO drama: svarsto debiutą ir Niujorke, ir Londone – kas laimės šį kartą?

    Finansinių technologijų bendrovė „Revolut“ svarsto galimybę akcijas viešai siūlyti dviem kryptimis iš karto – tiek Niujorke, tiek Londone. Tokį scenarijų, kaip skelbiama, aptaria įmonės vadovas ir įkūrėjas Nikas Storonskis, taip patvirtindamas anksčiau rinkoje sklandžiusius signalus.

    Idėja – dvigubas kotiravimas Londono vertybinių popierių biržoje ir „Nasdaq“ – leistų „Revolut“ išlaikyti ryšį su Jungtine Karalyste, bet kartu pasinaudoti gilesne JAV kapitalo rinka. Pastaroji finansiškai dažnai patrauklesnė augančioms technologijų įmonėms dėl didesnio investuotojų rato ir likvidumo.

    Kodėl traukia JAV rinka

    Pasak viešai cituojamų N. Storonskio komentarų, JAV birža vilioja platesne investuotojų baze: nuo institucinių fondų iki smulkiųjų investuotojų, o konkurencija dėl akcijų paprastai didesnė. Tai gali reikšti palankesnį įvertinimą ir lengvesnį kapitalo pritraukimą ateities plėtrai.

    Šios pastabos iš dalies žymi tonų pokytį. Anksčiau „Revolut“ vadovas kritiškai vertino Londono rinką dėl mažesnio likvidumo, taip pat dėl Jungtinėje Karalystėje taikomo 0,5 proc. žyminio mokesčio už akcijų pirkimą, kuris investuotojams didina sandorio kaštus.

    Įvertinimas jau milžiniškas

    „Revolut“ pastaraisiais mėnesiais viešai minima kaip viena brangiausiai įvertintų privačių Europos finansinių technologijų įmonių. Skelbiama, kad per antrinį akcijų pardavimą 2026 metų liepą bendrovė buvo įvertinta maždaug 100 mlrd. eurų, kai 2026 metų lapkritį vertė siekė apie 65 mlrd. eurų.

    Jei bendrovė į biržą žengtų su panašiu įvertinimu, ji akimirksniu taptų viena didžiausių listinguojamų įmonių Jungtinėje Karalystėje. Tai būtų rimtas impulsas Londono biržai, kuri pastaraisiais metais susiduria su naujų įtraukimų trūkumu ir įmonių migracija į JAV rinkas.

    Kada gali įvykti IPO

    Konkreti IPO data kol kas neįvardijama. Viešai buvo minėta orientacija į maždaug dvejų metų laikotarpį, tačiau pabrėžiama, kad viskas priklausys nuo rinkos sąlygų ir investuotojų apetito technologijų sektoriui.

    Pastaruoju metu „Revolut“ stiprina reguliacinį pagrindą, kuris svarbus prieš viešą akcijų platinimą. Skelbiama, kad įmonė gavo pilną banko licenciją Jungtinėje Karalystėje, taip pat licenciją Prancūzijoje, o JAV – sąlyginį pritarimą nacionalinio banko chartijai, be to, pranešė apie paraišką licencijai Šveicarijoje.

    Kol kas neatskleidžiama, kur būtų pirminė biržos aikštelė ir ar abu kotiravimai vyktų tuo pačiu metu. Vis dėlto dvigubo kotiravimo kryptis rodo, kad „Revolut“ siekia suderinti prestižą Europoje su JAV kapitalo rinka, kuri dažnai diktuoja palankesnes sąlygas sparčiai augančioms fintech bendrovėms.