Tag: Nasdaq

  • DI lustas sukūrė du naujus milijardierius: „Cerebras“ IPO įplieskė naują bangą rinkoje

    DI lustas sukūrė du naujus milijardierius: „Cerebras“ IPO įplieskė naują bangą rinkoje

    JAV lustų kūrėja „Cerebras“ po pirminio viešo akcijų siūlymo (IPO) sulaukė įspūdingo investuotojų dėmesio, o įmonės vertė priartėjo prie maždaug 88 mlrd. eurų ribos. Pirmą prekybos dieną „Nasdaq“ biržoje akcijos pabrango apie 68 proc., taip pažymėdamos retą proveržį vangioje IPO rinkoje.

    Šis šuolis į milijardierių gretas iškėlė du bendrovės įkūrėjus. „Cerebras“ vadovo Andrew Feldmano turimos akcijos įvertintos maždaug 2,8 mlrd. eurų, o technologijų vadovo Sean Lie paketas siekia apie 1,5 mlrd. eurų.

    Kas slypi už sėkmės?

    „Cerebras“ išskirtinumą lemia specializuoti didelio našumo lustai, skirti DI užduotims, ypač vadinamajai inferencijai, kai modeliai realiu laiku atsako vartotojams. Augant DI paslaugų poreikiui, didėja ir paklausa infrastruktūrai, kuri leidžia šiuos modelius vykdyti greitai bei efektyviai.

    Dar 2026 metų vasarį investuotojai įmonę vertino apie 20,3 mlrd. eurų, tad IPO tapo staigiu vertės šuoliu per kelis mėnesius. Rinkos dalyviai tai sieja su atsinaujinusiu susidomėjimu DI lustais ir visos puslaidininkių grandinės atsigavimu.

    Didelis laimėjimas rizikos kapitalui

    IPO tapo reikšmingu įvykiu ir ankstyviesiems investuotojams, kuriems pastaraisiais metais teko susitaikyti su gerokai mažesniu viešų išėjimų skaičiumi. Skelbiama, kad „Benchmark“ valdomų akcijų vertė po prekybos starto siekė apie 4,8 mlrd. eurų, o „Foundation Capital“ paketas buvo vertinamas maždaug 4,2 mlrd. eurų.

    Pasak „Benchmark“ partnerio Eric Vishria, tokio masto viešas įmonės išėjimas yra retas net ir itin sėkmingiems ankstyvos stadijos fondams. Jo teigimu, esminis faktas yra pats įvykis, nes į biržą išeinančių technologijų bendrovių vis dar mažai, nepriklausomai nuo galutinės vertės.

    Ryšiai su „OpenAI“ ir DI rinkos dinamika

    „Cerebras“ istorijoje svarbūs ir ryšiai su DI ekosistema. Pranešama, kad tarp ankstyvų investuotojų buvo „OpenAI“ bendraįkūrėjai Sam Altman ir Greg Brockman, kurių turimų akcijų vertė po IPO siekė atitinkamai apie 24 mln. eurų ir 21 mln. eurų.

    Įmonė taip pat stiprino partnerystę su „OpenAI“, sudarydama daugiametį skaičiavimo pajėgumų ir susijusių paslaugų sandorį, kurio vertė siekia apie 18,4 mlrd. eurų. Tokie susitarimai rodo, kad DI rinkoje vis svarbesnė tampa ne tik modelių kūrimo, bet ir jų vykdymo infrastruktūros konkurencija.

    „Turime milžiniškų augimo galimybių, o viešoji rinka buvo tinkamas būdas finansuoti šį augimą“, – sakė Andrew Feldman.

    Rinkai tai signalas, kad po ilgesnės pauzės gali pradėti formuotis nauja technologijų IPO banga, ypač tarp bendrovių, kurių veikla tiesiogiai susijusi su DI paklausa. Vis dėlto investuotojai toliau vertins, ar įspūdingas startas virs tvariais pajamų ir pelningumo rezultatais, kai konkurencija dėl skaičiavimo išteklių tik aštrėja.

  • DI lustas sukėlė euforiją biržoje: kodėl Jimas Crameris ragina „Cerebras“ nepirkti

    DI lustas sukėlė euforiją biržoje: kodėl Jimas Crameris ragina „Cerebras“ nepirkti

    Debiutas, nustebinęs Volstritą

    DI lustų kūrėja „Cerebras Systems“ po viešo akcijų siūlymo sulaukė audringo investuotojų dėmesio, tačiau CNBC laidos vedėjas ir investuotojas Jimas Crameris ragina šiuo metu nesivaikyti staiga išbrangusių akcijų. Pasak jo, po pirmosios prekybos dienos šuolio kaina tapo sunkiai pateisinama net ir sparčiai augančiai bendrovei.

    Anot viešai skelbtos informacijos, „Cerebras“ akcijos per IPO buvo įkainotos 185 JAV doleriais, o prekybos pradžioje šoktelėjo iki 350 JAV dolerių ir dieną baigė ties 311 JAV dolerių lygiu. Perskaičiavus apytiksliai pagal pastarųjų metų valiutų kursų intervalą, tai atitinka maždaug 170 eurų, 320 eurų ir 285 eurus už akciją.

    Toks šuolis leido bendrovę rinkoje įvertinti maždaug 95 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 87 mlrd. eurų. Dienos metu kaina buvo pakilusi dar aukščiau, todėl investuotojų nuotaikos priminė ankstesnius staigius DI sektoriaus įmonių ralio epizodus.

    Ką parduoda „Cerebras“ ir kodėl tai svarbu

    „Cerebras“ įkurta 2015 metais ir išgarsėjo vadinamąja plokštelės masto architektūra, kai procesorius gaminamas iš visos silicio plokštelės, o ne iš atskirų mažų kristalų. Bendrovė teigia sukūrusi didžiausią komercinį lustą kompiuterių pramonės istorijoje, pritaikytą būtent DI skaičiavimams.

    Įmonės pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad tam tikrose užduotyse jos sprendimai gali būti iki 15 kartų greitesni už lyderiaujančius GPU pagrindu veikiančius sprendimus, o kai kuriose DI mokymo užduotyse – daugiau nei 10 kartų greitesni. Tokie teiginiai ypač intriguoja rinką, kurioje didžiąją dalį DI skaičiavimų infrastruktūros šiandien valdo GPU ekosistema.

    Pastaraisiais metais DI lustų rinka vystosi dviem kryptimis: didieji žaidėjai plečia universalių GPU pasiūlą, o konkurentai vis aktyviau kuria specializuotus akseleratorius konkrečioms užduotims. Dėl to investuotojai vis dažniau ieško bendrovių, galinčių pasiūlyti greitesnį ar pigesnį kelią į didelio masto DI skaičiavimus.

    Partnerystės ir augimas, bet ir brangi kaina

    J. Crameris pripažino, kad susidomėjimas „Cerebras“ nėra iš piršto laužtas, nes bendrovė skelbia apie reikšmingas partnerystes, kurios teoriškai gali užtikrinti didelę paklausą ateityje. Tarp minimų susitarimų – daugiametis sandoris su „OpenAI“ dėl 750 megavatų skaičiavimo pajėgumų, taip pat bendradarbiavimas su „Amazon Web Services“, kur „Cerebras“ sprendimai turėtų būti diegiami greta „Trainium“ procesorių.

    Finansiniai rodikliai taip pat atrodo įspūdingai: bendrovė nurodo, kad pernai gavo 510 mln. JAV dolerių pajamų, tai yra apie 470 mln. eurų, o metinis augimas siekė 76 proc. Vis dėlto „Cerebras“ išlieka nuostolinga, nors pabrėžiama, kad bendrovė neturi skolos, o tai mažina dalį finansinių rizikų.

    Esminė problema, kurią akcentuoja J. Crameris, yra vertinimas po šuolio biržoje. Skaičiuojant pagal prekybos dienos pabaigos kainą, bendrovė buvo vertinama maždaug 187 kartus didesniu dydžiu nei jos metinės pajamos, kai tuo metu rinkoje „Nvidia“ rodiklis buvo apie 26, AMD apie 21, o „Broadcom“ apie 33.

    „Nors ateityje gali ateiti momentas, kai galėsiu rekomenduoti „Cerebras“, dabar negaliu net priartėti prie tokio vertinimo pateisinimo, kai kaina jau taip stipriai iššovė pačioje pradžioje“, – sakė J. Crameris.

    „Kol kas sakau: neskubėkite ir tikėkitės didelio kainos atsitraukimo, nes šiuose lygiuose man tai per brangu“, – pridūrė jis.

    Jo logika paprasta: pirkdamas po tokio ralio investuotojas iš esmės lažinasi, kad „Cerebras“ ilgus metus augs gerokai sparčiau už rinkos lyderius ir per trumpą laiką pajamos taps kelis kartus didesnės nei dabar. Tai gali būti įmanoma, tačiau, pasak J. Cramerio, tokia prielaida reikalauja didelio tikėjimo ir tolerancijos rizikai.

    DI sektoriuje ši rizika ypač ryški: paklausą lemia ne tik technologinis pranašumas, bet ir energijos bei duomenų centrų pajėgumų prieinamumas, klientų kapitalo išlaidos, reguliacinė aplinka ir konkurentų gebėjimas greitai kopijuoti ar pagerinti sprendimus. Todėl net ir stiprus technologinis pasakojimas nebūtinai garantuoja, kad šiandien mokama kaina bus pateisinama rytoj.

  • Trumpo ir Xi derybų užkulisiai, „Cerebras“ IPO sprogimas ir masiniai atleidimai: kas toliau?

    Trumpo ir Xi derybų užkulisiai, „Cerebras“ IPO sprogimas ir masiniai atleidimai: kas toliau?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas baigė dviejų dienų vizitą Pekine ir po susitikimų su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu pasiuntė kelis signalus, kurie iškart supurtė rinkas. Investuotojai jautriai reagavo į užuominas apie galimus susitarimus dėl energijos, prekybos ir sankcijų politikos.

    Vienas didžiausių klausimų po šio vizito – Taivano tema. Trumpas žurnalistams sakė atsisakęs komentuoti, ar JAV gintų Taivaną galimo konflikto atveju, o tokia formuluotė rinkoms paprastai reiškia didesnę geopolitinę riziką ir didesnius kainų svyravimus.

    Kas paaiškėjo po Pekino?

    Po susitikimų taip pat nuskambėjo teiginiai, kad Kinija galėtų didinti JAV naftos pirkimus, nors oficialaus patvirtinimo iš Pekino tuo metu nebuvo. Tokie pareiškimai dažnai daro tiesioginę įtaką naftos kainoms, nes rinka vertina ne tik faktus, bet ir politinę kryptį.

    Dar viena jautri ašis – sankcijos įmonėms, susijusioms su Irano naftos pirkimais. Trumpas leido suprasti, kad sprendimai dėl galimo sankcijų švelninimo galėtų būti priimti artimiausiomis dienomis, o tai papildomai veikia tiek energijos sektorių, tiek tarptautinės prekybos lūkesčius.

    Vizito pabaigoje Trumpas pakvietė Xi Jinpingą apsilankyti Baltuosiuose rūmuose rugsėjo 24 dieną. Kol kas neaišku, ar kvietimas bus priimtas, tačiau vien derybų tęstinumo perspektyva gali mažinti įtampą tarp didžiausių pasaulio ekonomikų.

    „Cerebras“ IPO sukėlė euforiją

    Tuo pat metu JAV technologijų rinkoje ryškiausia naujiena tapo lustų bendrovės „Cerebras“ debiutas „Nasdaq“ biržoje. Pirmąją prekybos dieną akcijos šoko 68 proc., o bendrovės rinkos vertė priartėjo prie maždaug 88 mlrd. eurų.

    Šis šuolis sustiprino lūkestį, kad DI infrastruktūros bumas gali atgaivinti seniai primirštą technologijų IPO bangą. Rinkoje taip pat aptarinėjama galimybė, kad „SpaceX“ artimiausiu metu gali pateikti IPO dokumentus ir pradėti pasirengimą investuotojų turui.

    Atleidimai automobilių pramonėje ir kriptovaliutų reguliavimas

    Automobilių sektoriuje nuotaikos gerokai niūresnės: tradiciniai gamintojai mažina darbo vietas, perskirstydami investicijas į programinę įrangą, automatizaciją ir DI sprendimus. Skelbiama, kad „GM“, „Ford“ ir „Stellantis“ kartu sumažino daugiau nei 20 000 apmokamų darbuotojų pareigybių, tai sudaro apie 19 proc. jų bendros tokio tipo darbo jėgos.

    Toks pjūvis rodo platesnę tendenciją: automobilių gamyba vis labiau panašėja į technologijų verslą, o dalies funkcijų paklausa mažėja dėl automatizavimo ir procesų skaitmeninimo. Politikos lygmeniu JAV taip pat stiprėja spaudimas riboti Kinijos automobilių gamintojų įėjimą į rinką, argumentuojant nacionalinio saugumo ir darbo vietų apsauga.

    Kriptovaliutų rinkai aktuali žinia – JAV Senate žengtas žingsnis dėl teisėkūros iniciatyvos, siekiančios aiškesnių taisyklių šiam sektoriui. Šalininkai tai vadina bandymu įvesti daugiau priežiūros ir saugiklių, o kritikai perspėja apie rizikas vartotojų apsaugai ir finansų sistemos stabilumui.

    Šios savaitės paveikslas investuotojams išlieka dvipusis: vienoje pusėje – geopolitikos ir reguliavimo neapibrėžtumas, kitoje – DI infrastruktūros paklausa, kuri toliau kelia technologijų sektoriaus temperatūrą. Rinkos artimiausiu metu labiausiai vertins, ar politiniai pareiškimai virs patvirtintais sprendimais, o DI euforija – tvariais rezultatais.

  • „Cerebras“ IPO sudrebino Volstritą: kas slypi už DI lustų milžinės šuolio ir 88 mlrd. eurų vertės

    „Cerebras“ IPO sudrebino Volstritą: kas slypi už DI lustų milžinės šuolio ir 88 mlrd. eurų vertės

    Debiutas, prilygintas technologijų gigantams

    DI lustų kūrėja „Cerebras Systems“ po debiuto biržoje atsidūrė tarp ryškiausių pastarųjų metų technologijų IPO. Pirmos prekybos dienos pabaigoje įmonės vertė siekė apie 88 mlrd. eurų, o akcijos pabrango maždaug 68 proc.

    Tokia rinkos reakcija „Cerebras“ priartino prie retų atvejų, kai naujokai Volstrite jau pirmą dieną peržengia simbolinę 100 mlrd. JAV dolerių ribą. Istoriškai panašiais mastais buvo vertinamos tik kelios bendrovės, tarp jų „Meta“ ir „Alibaba“.

    Skaičiai: mažesnės pajamos, bet dideli pažadai

    Skirtingai nei ankstesni technologijų rinkos favoritai, „Cerebras“ į biržą atėjo turėdama gerokai mažesnę apyvartą. Įmonė skelbė, kad 2025 metais jos pajamos siekė apie 510 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 470 mln. eurų.

    Rinkos dalyviai šį skirtumą aiškina ne dabartiniu mastu, o DI infrastruktūros paklausos banga ir lūkesčiais, kad specializuotų lustų bei skaičiavimo pajėgumų poreikis artimiausiais metais augs sparčiau nei daugelyje kitų technologijų segmentų.

    Sandoriai su „OpenAI“ ir „Amazon“: kodėl tai svarbu

    Investuotojų optimizmą papildė ir nauji kontraktai. Pranešta, kad 2026 metų sausį „Cerebras“ pasirašė daugiametę sutartį su „OpenAI“, kurios vertė viršija 20 mlrd. JAV dolerių, arba apie 18 mlrd. eurų.

    Taip pat minima partnerystė su „Amazon“ debesijos padaliniu „Amazon Web Services“. Tokie susitarimai rinkoje vertinami kaip signalas, kad DI modelių kūrėjai ir debesijos platformos ieško alternatyvų bei papildomų pajėgumų šalia dominuojančių lustų tiekėjų.

    Ką tai reiškia IPO rinkai ir DI sektoriui

    „Cerebras“ šuolis atgaivino kalbas, kad po atsargesnio laikotarpio technologijų IPO rinka vėl gali įsibėgėti. Analitikai svarsto, kad sėkmingas debiutas gali padrąsinti ir kitas dideles privačias bendroves, ypač susijusias su DI modeliais, debesija ir puslaidininkiais.

    Tuo pačiu toks vertinimas kelia ir rizikų klausimą: kai rinkos kapitalizacija auga greičiau nei pajamos, investuotojai tampa ypač jautrūs užsakymų tvarumui, maržoms ir realiam pajėgumų panaudojimui. DI infrastruktūros lenktynėse rinkos nuotaikos gali keistis greitai, ypač atsiradus naujiems konkurentams ar pasikeitus reguliavimo bei eksporto taisyklėms.

    „Rinka šiuo metu perka ne vien šiandienos finansinius rodiklius, o ateities DI skaičiavimo paklausą ir gebėjimą ją patikimai patenkinti“, – sako rinkos analitikai.

  • DI lustas „Cerebras“ po įspūdingo debiuto sminga: akcijos krito 10 proc., analitikai įspėja

    DI lustas „Cerebras“ po įspūdingo debiuto sminga: akcijos krito 10 proc., analitikai įspėja

    DI aparatūros bendrovės „Cerebras“ akcijos pirmąją pilną prekybos dieną po debiuto „Nasdaq“ biržoje smuko apie 10 proc. Tai įvyko po itin audringo starto, kai investuotojų paklausa per IPO išaugino kainą gerokai virš pirminio platinimo lygio.

    Bendrovė per IPO pardavė 30 mln. akcijų ir pritraukė apie 5,55 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 5,1 mlrd. eurų. Toks rezultatas tapo didžiausiu JAV technologijų sektoriaus IPO per kelerius metus ir rinkoje atgaivino kalbas apie naują DI įmonių viešų siūlymų bangą.

    Pirminio viešo siūlymo metu akcijos buvo parduotos po 185 JAV dolerius, tai yra apie 170 eurų, o debiuto dieną kaina šoktelėjo ir prekybos sesiją baigė ties maždaug 331 JAV doleriu, tai yra apie 305 eurus. Tokie šuoliai dažnai reiškia padidintą svyravimų riziką vėlesnėse sesijose, kai dalis investuotojų fiksuoja pelną.

    Kas yra „Cerebras“ technologija

    „Cerebras“ kuria itin didelius procesorius ir DI sistemas, skirtas DI modelių mokymui ir jų darbui realiuoju laiku. Bendrovė akcentuoja sparčią užklausų vykdymo kryptį, kai modeliai atsako ir sąveikauja su vartotojais, nes čia lemia tiek greitis, tiek kaštai.

    Pagrindinis produktas yra „Wafer Scale Engine 3“, procesorius, gaminamas iš visos silicio plokštelės, o ne iš daugybės mažesnių lustų. „Cerebras“ teigia, kad tam tikrais scenarijais tokia architektūra gali lenkti tradicinius sprendimus, tačiau rinkoje dominuojančių GPU ekosistemų pranašumas slypi jų universalume ir programinės įrangos brandume.

    Kur slypi investuotojų rizikos

    Dalį rinkos entuziazmo gesina analitikų skepticizmas dėl ilgalaikio pritaikomumo ir mastelio. Investicinės bankininkystės grupės Davidson analitikai dar prieš debiutą produktą apibūdino kaip nišinį ir pabrėžė, kad technologija, nors ir įspūdinga, vis dar yra ankstesnėje brandos stadijoje.

    „IPO gali būti sutiktas palankiai, bet perskaičius pateiktą informaciją ir įvertinus pristatymą, mes nesusijaudintume per anksti“, – sakė Davidson analitikai.

    Jų vertinimu, „Wafer Scale“ kryptis gali suteikti didesnį greitį kai kuriose užduotyse, tačiau yra mažiau lanksti už įprastas DI lustų sistemas. Tokie komentarai itin svarbūs investuotojams, nes DI infrastruktūros rinka dabar vertina ne vien našumą, bet ir suderinamumą su populiariausiomis programinėmis ekosistemomis bei realias diegimo sąnaudas.

    Kas dar pasikeitė po IPO

    Po debiuto bendrovės vadovų turimų akcijų vertė išaugo iki milijardinių lygių: generalinio direktoriaus Andrew Feldman ir technologijų vadovo Sean Lie turimi paketai vertinti atitinkamai maždaug 2,9 mlrd. eurų ir 1,6 mlrd. eurų. Vieša rinka tokiu atveju tampa ir finansavimo kanalu, ir nuolatiniu investuotojų pasitikėjimo barometru.

    Interviu verslo televizijai Andrew Feldman teigė, kad bendrovė tapo pakankamai brandi žengti į viešąją rinką, o kapitalas reikalingas plėtrai finansuoti. Tolimesnę akcijų kainos kryptį lems tai, ar „Cerebras“ sugebės įrodyti technologijos pranašumus ne tik demonstracijose, bet ir didelio masto klientų diegimuose.

  • „Strive“ akcijos šoktelėjo: žada kasdienius dividendus ir skelbia tapusi visiškai be skolų

    „Strive“ akcijos šoktelėjo: žada kasdienius dividendus ir skelbia tapusi visiškai be skolų

    JAV biržoje listinguojamos „Strive“ akcijos prekybos sesijos metu brango iki maždaug 7 proc. po to, kai bendrovė pristatė naują strategiją, susijusią su privilegijuotomis akcijomis ir dažnesniu dividendų mokėjimu. Kartu įmonė pranešė, kad per ketvirtį visiškai padengė visas trumpalaikes ir ilgalaikes skolas.

    Bendrovės teigimu, jos kintamų palūkanų „Series A“ neterminuotos privilegijuotos akcijos, biržoje prekiaujamos SATA ženklu, dividendus pradės mokėti kiekvieną darbo dieną nuo birželio 16 dienos. Skelbiamas metinis dividendų dydis šiuo metu siekia apie 13 proc., tačiau jis gali kisti pagal emisijos sąlygas.

    „SATA bus pirmasis JAV kapitalo rinkų istorijoje listinguojamas vertybinis popierius, mokėsiantis piniginius dividendus kiekvieną darbo dieną“, – sakė „Strive“ generalinis direktorius Matthew Cole.

    Naujienos paskelbtos kartu su „Strive“ 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatais. Bendrovė taip pat pranešė užbaigusi kitos su bitkoino kaupimo strategija siejamos įmonės „Semler Scientific“ įsigijimą, kuris anksčiau buvo pristatomas kaip modelis, paremtas nuosavu kapitalu, siekiant sumažinti skolos refinansavimo ir terminų rizikas.

    Įmonė nurodė, kad per ketvirtį išpirko likusį ilgalaikių obligacijų ar vekselių balansą ir šiuo metu neturi nei trumpalaikių, nei ilgalaikių finansinių įsipareigojimų. Taip pat pabrėžta, kad bendrovės turimi bitkoinai nėra įkeisti, tai yra nėra suvaržyti kreditorių ar susieti su užstato reikalavimais.

    „Strive“ duomenimis, bendrovė valdo 15 009 bitkoinus, kurių vertė gegužės 12 dieną viršijo apie 1,1 mlrd. eurų. Pirmąjį ketvirtį portfelis padidėjo 6 001 bitkoinu, iš jų 5 048 bitkoinai gauti per „Semler Scientific“ įsigijimą, o antrąjį ketvirtį bendrovė nurodė papildomai įsigijusi dar 1 381 bitkoiną.

    Šie skaičiai „Strive“ leidžia įsitvirtinti tarp didesnių viešai kotiruojamų bendrovių, kurios savo balansuose kaupia bitkoiną kaip strateginį turtą. Toks modelis pastaraisiais metais išpopuliarėjo dėl siekio pritraukti kapitalą per akcijas ar su akcijomis susietus instrumentus, tačiau kartu jis didina rezultatų jautrumą kriptovaliutų kainų svyravimams.

    Ketvirčio ataskaitoje „Strive“ taip pat fiksavo reikšmingą neįgyvendintą nuostolį, kuris daugiausia siejamas su bitkoino vertės perskaičiavimu pagal apskaitos taisykles. Tokie nuostoliai nereiškia, kad turtas buvo parduotas, tačiau jie gali smarkiai paveikti pelno ir nuostolio ataskaitą bei investuotojų lūkesčius trumpuoju laikotarpiu.

    Bendrovė papildomai atskleidė turinti poziciją su bitkoinu susietose privilegijuotose akcijose STRC, kurias išleido „Strategy“. Rinka šiuos instrumentus dažnai vertina kaip alternatyvų būdą gauti grąžą, susietą su kriptoturto tema, tačiau jų rizika priklauso ir nuo emitento finansinio stabilumo, ir nuo konkrečių emisijos sąlygų.

    Dažnesnis dividendų mokėjimas, ypač kasdienis, JAV rinkoje išlieka itin reta praktika. Investuotojams tai gali atrodyti patrauklu dėl reguliaraus pinigų srauto, tačiau galutinė grąža priklausys nuo to, ar emitentas sugebės tvariai finansuoti išmokas, kaip keisis kintamas dividendų dydis ir kokią įtaką turės bitkoino kainos svyravimai bendrovės finansiniams rodikliams.

  • Ši DI akcija kilo beprotiškai, bet analitikai mato dar potencialo: kas vyksta su „Qnity“?

    Ši DI akcija kilo beprotiškai, bet analitikai mato dar potencialo: kas vyksta su „Qnity“?

    JAV akcijų rinkose trečiadienį nuotaikos išsiskyrė: dalį investuotojų išgąsdino aukštesnė nei laukta infliacija, tačiau technologijų sektorius, ypač puslaidininkių ir su DI siejamos bendrovės, po staigesnio išsipardavimo atšoko.

    Rinkų dėmesį patraukė gamintojų kainų indeksas, kuris balandį, sezoniškai pakoregavus, šoktelėjo 1,4 proc., kai buvo prognozuojamas 0,5 proc. metinis augimas. Metiniu tempu rodiklis siekė 6 proc. ir buvo didžiausias nuo 2022 metų, todėl sugrįžo kalbos, kad JAV centrinis bankas gali turėti mažiau erdvės mažinti palūkanas.

    Vieną dieną prieš tai paskelbta, kad vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 3,8 proc., todėl obligacijų pajamingumai vėl kilo. Tarp stebimų rodiklių buvo ir 10 metų JAV obligacijų pajamingumas, kuris laikėsi apie 4,45 proc., o tai paprastai didina spaudimą augimo akcijoms.

    Technologijos atsitiesė, bet įspėja neskubėti

    Nepaisant infliacinių duomenų, „Nasdaq“ indeksą į viršų tempė technologijų bendrovių atsigavimas. Po ankstesnės dienos kritimo dalis puslaidininkių ir DI tematikos įmonių akcijų grįžo į augimo trajektoriją, tačiau rinkos dalyviai primena, kad paraboliniai šuoliai dažnai baigiasi staigiomis korekcijomis.

    Investuotojų klubuose aptariant rinką pabrėžiama, jog po staigaus ralių dažnai sudėtinga įeiti į poziciją palankia kaina. Tokiose situacijose daugiau reikšmės skiriama ne vien kainos judėjimui, o augimo tvarumui, pelningumui ir tam, ar bendrovę pradeda plačiau sekti analitikai.

    „Nvidia“ optimizmas ir Kinijos veiksnys

    Tarp aptariamų bendrovių buvo „Nvidia“, kurios akcijos kilo apie 2 proc. Investuotojai reagavo į optimizmą dėl bendrovės vadovo Jenseno Huango vizito Kinijoje kartu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, tikintis, kad ilgainiui tai galėtų pagerinti lustų pardavimo perspektyvas regione.

    „Tai būtų puiki žinia „Nvidia“, bet mes tuo negrindžiame savo strategijos“, – sakė Jeffas Marksas.

    Rinkoje kartu sklandė pranešimai apie galimą didelį Kinijos užsakymą „Boeing“ lėktuvams, kuris, jei pasitvirtintų, galėtų tapti reikšmingu katalizatoriumi aviacijos pramonei. Minimas galimas mastas siekė iki 500 orlaivių, o tokio dydžio sandoriai paprastai turi ilgalaikį poveikį tiek gamybos planams, tiek tiekimo grandinėms.

    Kodėl „Qnity“ laikoma neįvertinta

    Daugiausia kalbų sukėlė „Qnity“ – elektronikos bendrovė, kurios akcijos po stiprių ketvirčio rezultatų ir prognozių pagerinimo iš pradžių šoktelėjo beveik 10 proc., o vėliau kiek atsitraukė. Aptarime pabrėžta, kad nedidelė korekcija po tokio šuolio laikoma natūralia, ypač kai kaina per trumpą laiką pakyla labai staigiai.

    Skaičiuojama, kad šiemet „Qnity“ akcijos daugiau nei padvigubėjo, o dalis analitikų po rezultatų pakėlė tikslines kainas iki maždaug 180 JAV dolerių, tai yra apie 166 eurus. Vis dėlto išskiriamas vienas esminių aspektų: bendrovę šiuo metu dengia tik apie devyni analitikai, todėl, plečiantis instituciniam dėmesiui, rinkoje gali atsirasti papildomų pirkėjų.

    Kartu pabrėžiama ir rizika: po tokio ralių investuotojams sunku „vytis“ kainą, o didėjant pozicijai portfelyje gali atsirasti poreikis dalį pelno fiksuoti. Tokiais atvejais lemia ne vien DI tema, bet ir tai, ar augimą palaiko realūs finansiniai rezultatai, paklausos ciklas ir aiški veiklos perspektyva.

  • DI lustas keičia žaidimą: „Cerebras“ IPO kaina nustebino, rinka ruošiasi DI bangai

    DI lustas keičia žaidimą: „Cerebras“ IPO kaina nustebino, rinka ruošiasi DI bangai

    IPO įkainotas virš lūkesčių

    Dirbtinio intelekto lustų kūrėja „Cerebras Systems“ pranešė, kad pirminio viešo akcijų siūlymo metu akciją įkainojo 185 JAV doleriais, tai yra aukščiau nei anksčiau investuotojams komunikuotas rėžis. Toks žingsnis signalizuoja, kad kapitalo rinkose vėl grįžta apetitas dideliems technologijų platinimams, ypač DI infrastruktūros segmente.

    Bendrovė pardavė 30 mln. akcijų ir taip pritraukė apie 5,1 mlrd. eurų. Platintojai taip pat gavo teisę papildomai įsigyti dar 4,5 mln. akcijų, jei paklausa išliks didelė ir po debiuto.

    Vertė ir investuotojų dėmesys

    Pagal IPO kainą „Cerebras Systems“ vertė, skaičiuojant visiškai atskiestą vertinimą, siekia apie 52,1 mlrd. eurų. Bendrovę 2016 metais įkūręs vadovas Andrew Feldmanas, remiantis viešai skelbtais duomenimis, valdo paketą, kurio vertė priartėjo prie 1,8 mlrd. eurų.

    Toks įvertinimas išskiria „Cerebras Systems“ iš pastarųjų metų technologijų IPO fono, kai didesni platinimai buvo retesni dėl aukštų palūkanų normų ir atsargesnio investuotojų požiūrio į nuostolingas augimo bendroves. Šįkart rinka palankiau vertina infrastruktūrą, kuri laikoma būtina DI plėtrai.

    Konkurencija ir posūkis į debesiją

    „Cerebras Systems“ kuria vadinamuosius „Wafer Scale Engine“ lustus, o pati bendrovė tvirtina, kad jos sprendimai gali pasiūlyti greitį ir kainos pranašumą prieš grafikos procesorius, plačiai naudojamus DI modelių mokymui. Vis dėlto technologinis pranašumas šiame sektoriuje dažnai matuojamas ne vien našumu, bet ir programinės įrangos ekosistema bei tiekimo grandinės stabilumu.

    Įmonė pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skyrė ne vien aparatūros pardavimui, bet ir debesijos paslaugoms, paremtoms jos lustais. Tokia kryptis reiškia tiesioginę konkurenciją su didžiaisiais debesijos žaidėjais, tarp jų „Google“ ir „Microsoft“, taip pat kitais rinkos dalyviais, kurie siūlo DI skaičiavimo pajėgumus kaip paslaugą.

    Pamokos dėl priklausomybės nuo klientų

    Kelyje į biržą „Cerebras Systems“ teko atlaikyti ir investuotojų, ir reguliuotojų klausimus dėl pajamų koncentracijos. Anksčiau bendrovė buvo kritikuojama dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo vieno kliento, o atnaujintuose dokumentuose nurodė, kad pajamų struktūrą siekė diversifikuoti.

    Remiantis atnaujinta informacija, 2025 metais 24 proc. pajamų gauta iš „G42“, kai 2024 metais ši dalis siekė 85 proc. Tuo pačiu išryškėjo kitas koncentracijos aspektas: 2025 metais 62 proc. pajamų sudarė sandoriai su Mohamed bin Zayed University of Artificial Intelligence Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

    Sandoris su „OpenAI“ ir signalas rinkai

    Papildomo svorio investuotojų akyse suteikė bendrovės skelbta sutartis su „OpenAI“, kurios vertė viršija 18,4 mlrd. eurų. Sutartis susijusi su 750 megavatų skaičiavimo pajėgumo užsakymu, o tai rodo mastą, kokio šiandien reikalauja dideli DI modeliai ir jų eksploatavimas.

    „Išskirtinė prieiga prie „Cerebras“ aparatūros suteiktų „OpenAI“ milžinišką aparatinės įrangos pranašumą prieš „Google“,“ – rašė Gregas Brockmanas, „OpenAI“ bendraįkūrėjas ir prezidentas.

    Rinkos kontekstas „Cerebras Systems“ palankus ir dėl platesnio susidomėjimo puslaidininkių sektoriumi, kai investuotojai pradėjo diversifikuoti statymus už „Nvidia“ ribų. Tuo pat metu augant DI paklausai, vis daugiau kapitalo nukreipiama į skaičiavimo infrastruktūrą, energijos vartojimo efektyvumą ir duomenų centrų plėtrą, o tai sustiprina didesnių IPO tikimybę artimiausiais ketvirčiais.

  • Analitikas šokiruoja prognoze: „Nasdaq“ per metus iki 30 000 – DI akcijų ralis tik prasideda?

    Analitikas šokiruoja prognoze: „Nasdaq“ per metus iki 30 000 – DI akcijų ralis tik prasideda?

    JAV technologijų biržos indeksas „Nasdaq Composite“ per artimiausius 12 mėnesių gali pakilti iki 30 000 punktų, teigia „Wedbush Securities“ analitikas Danas Ivesas. Toks lygis reikštų ryškų šuolį nuo pastaruoju metu fiksuotų reikšmių, o pagrindiniu varikliu įvardijamas DI infrastruktūros bumas.

    Analitiko vertinimu, šių metų technologijų bendrovių rezultatų sezonas sustiprino investuotojų pasitikėjimą, kad DI diegimas pereina į praktinį, kapitalui imlų etapą. Daugiausia dėmesio skiriama lustams, atminčiai, duomenų centrams, debesijos paslaugoms ir energijos poreikiams, kurie auga plečiant skaičiavimo pajėgumus.

    Kas stumia rinką aukštyn

    Pastaraisiais mėnesiais itin išsiskyrė puslaidininkių sektorius: kilo ne tik atskirų gamintojų akcijos, bet ir platesni sektoriaus indeksai. Rinkos dalyviai tai sieja su investicijomis į grafikos procesorius, aukštos spartos atmintį ir tinklo įrangą, reikalingą DI modeliams mokyti ir paleisti.

    D. Ivesas pabrėžia, kad DI rinka nėra vien tik lustų istorija: augimo grandinėje atsiranda daugiau laimėtojų – nuo kibernetinio saugumo iki programinės įrangos ir infrastruktūros tiekėjų. Todėl, anot jo, investuotojai vis dažniau žiūri į platesnį spektrą bendrovių, o ne į vieną subsektorių.

    Įspėjimai dėl burbulo

    Vis dėlto nuomonės rinkoje išsiskiria. Investuotojas Michaelas Burry, išgarsėjęs įžvalgomis prieš 2008 metų krizę, viešai perspėjo, kad rinkos susižavėjimas DI gali pradėti priminti vėlyvąją 1999–2000 metų dotkomų burbulo stadiją.

    „Akcijos kyla ne dėl darbo rinkos ar vartotojų nuotaikų, o todėl, kad jos kilo ir vakar – pagal dviejų raidžių tezę, kurią visi mano suprantantys“, – teigė M. Burry.

    Kiti rinkos veteranai taip pat pripažįsta DI varomą augimą, tačiau akcentuoja riziką. Pavyzdžiui, investuotojas Paulas Tudor Jonesas yra nurodęs, kad bulių rinka gali tęstis dar metus ar dvejus, bet kartu neatmetė staigių, įspūdingų vertinimų korekcijų.

    Ką tai reiškia investuotojams

    DI investicijų ciklas vis labiau tampa priklausomas nuo realių pinigų srautų ir kapitalo išlaidų planų, todėl rinkoje daug dėmesio skiriama bendrovių prognozėms bei duomenų centrų plėtrai. Kartu didėja jautrumas palūkanų normoms, nes brangesnis finansavimas paprastai spaudžia sparčiai augančių įmonių vertinimus.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad didelės prognozės, tokios kaip „Nasdaq“ 30 000, paprastai remiasi prielaida, jog DI paklausa išliks stipri, o įmonės toliau rodys tvirtą pelningumą. Tačiau jei lūkesčiai prasilenks su rezultatais, korekcijos rizika išlieka, ypač sektoriuose, kur vertinimai jau pakilę.

  • DI lustų gamintoja „Cerebras“ kelia IPO kartelę: siekia iki 4,4 mlrd. eurų ir 44,6 mlrd. vertės

    DI lustų gamintoja „Cerebras“ kelia IPO kartelę: siekia iki 4,4 mlrd. eurų ir 44,6 mlrd. vertės

    Dirbtinio intelekto lustų kūrėja „Cerebras Systems“ pakėlė planuojamo pirminio viešo akcijų siūlymo kainos intervalą. Naujausiuose dokumentuose nurodoma, kad bendrovė siekia parduoti akcijas po 150–160 JAV dolerių, kai prieš savaitę buvo kalbama apie 115–125 JAV dolerių ribas.

    Perskaičiavus į eurus, aukščiausioje naujo intervalo dalyje „Cerebras“ per IPO galėtų pritraukti iki maždaug 4,4 mlrd. eurų. Pagal visiškai išskaidytą vertinimą bendrovės kapitalizacija galėtų siekti iki maždaug 44,6 mlrd. eurų.

    Toks vertinimo šuolis išsiskiria ir tuo, kad dar šių metų vasarį „Cerebras“ skelbė apie maždaug 21,1 mlrd. eurų vertę, įvardytą po finansavimo etapo. Rinkos nuotaikas DI sektoriuje toliau kaitina paklausa skaičiavimo ištekliams, reikalingiems generatyviniams modeliams mokyti ir vykdyti.

    Konkurencija dėl skaičiavimo galios

    DI modelius treniruojančių įmonių pasaulyje industrijos standartu ilgą laiką buvo laikomos „Nvidia“ vaizdo plokštės ir jų GPU architektūra. „Cerebras“ teigia, kad jos lustai tam tikrais scenarijais gali užtikrinti didesnį greitį ir mažesnes sąnaudas nei tradiciniai GPU sprendimai.

    Prie bendrovės dėmesio prisideda ir komerciniai susitarimai. „Cerebras“ yra skelbusi gavusi „OpenAI“ įsipareigojimą, viršijantį 20 mlrd. JAV dolerių, o perskaičiavus tai sudaro daugiau nei 18,6 mlrd. eurų.

    Ne tik lustai, bet ir paslaugos

    „Cerebras“ vis labiau akcentuoja ne vien aparatinės įrangos pardavimą, bet ir nuosavų duomenų centrų infrastruktūrą bei debesijos paslaugas klientams. Toks modelis reiškia tiesioginę konkurenciją su debesijos infrastruktūros tiekėjais.

    Kovo mėnesį „Amazon Web Services“ paskelbė susitarimą, pagal kurį „Cerebras“ lustai bus diegiami AWS duomenų centruose. Tai svarbus signalas rinkai, nes bendrovė tampa ne tik alternatyviu lustų tiekėju, bet ir partneriu didžiausiems debesijos žaidėjams.

    Dėmesys sustiprėjo ir teisme

    Pastaruoju metu „Cerebras“ pavadinimas nuskambėjo ir su Elono Musko byla prieš „OpenAI“ vadovą Samą Altmaną siejamame teismo procese. Teisme „OpenAI“ vienas vadovų Gregas Brockmanas kalbėjo, kad planuoti „Cerebras“ lustai buvo laikomi reikalinga skaičiavimo baze, o taip pat buvo svarstytas ir bendrovių susijungimo variantas.

    Nasdaq birža tikisi, kad „Cerebras“ IPO įvyks gegužės 14 dieną. Investuotojams tai gali tapti vienu ryškiausių šių metų technologijų įvykių, atspindinčių, kiek brangiai rinkoje vertinamas DI skaičiavimo pajėgumas.