CP v2

Tag: NATO

  • Danija siunčia šauktinius į Grenlandiją: NATO ruošiasi atšiauriam scenarijui Arktyje

    Danija siunčia šauktinius į Grenlandiją: NATO ruošiasi atšiauriam scenarijui Arktyje

    Danijos ginkluotosios pajėgos pirmą kartą naujausioje istorijoje į Grenlandiją išsiuntė šauktinių grupę operacinėms užduotims. Kariai dalyvauja pratybose Arctic Endurance, kurios vyksta itin sudėtingomis Arkties sąlygomis, kartu tęsiant bazinį rengimą.

    Danijos kariuomenės teigimu, šauktiniams numatytas penkių mėnesių bazinis parengimas ir šešių mėnesių tarnyba, kurios metu jie prisideda prie realių kasdienių užduočių. Pirmieji kariai dislokuoti Nuuke ir Kangerlussuaq, dalis personalo rotuos tarp šių vietovių.

    Šis sprendimas siejamas su platesne Danijos ir sąjungininkų kryptimi stiprinti atgrasymą Arktyje, kuri NATO planavime laikoma strategiškai svarbia erdve. Vyriausybė akcentuoja, kad didesnis šauktinių vaidmuo leidžia atlaisvinti profesinius dalinius sudėtingesnėms misijoms ir greitesniam reagavimui.

    Pastaraisiais metais Danija nuosekliai didino karinį buvimą Grenlandijoje ir aplink ją, į pratybas įtraukdama tiek sausumos pajėgas, tiek oro ir jūrų komponentus. Tokios priemonės paprastai grindžiamos augančiu dėmesiu regionui: šiauriniuose maršrutuose svarbios tiek stebėjimo, tiek logistikos grandys, o kariniai pajėgumai tampa reikšminga politinės įtakos priemone.

    Oro erdvėje Danija pratybose rėmėsi naikintuvais ir transporto aviacija, kad būtų užtikrintas žmonių bei įrangos perdislokavimas dideliais atstumais ir sudėtingomis oro sąlygomis. Tokiose misijose kritiškai svarbūs oro degalų papildymo ir paieškos bei gelbėjimo elementai, nes Arktis pasižymi ribota infrastruktūra ir didelėmis rizikomis.

    Jūroje Danija stiprino patruliavimą, į operacijas įtraukdama pažangius laivus ir radarines sistemas. Arkties vandenyse didelę reikšmę turi situacijos suvokimas, todėl šalys investuoja į jūrų stebėseną, ryšius, palydovinius sprendimus ir bepiločių platformų naudojimą.

    Danijos argumentas paprastas: Arkties saugumo aplinka tampa labiau konkurencinga, o Rusijos karinė infrastruktūra šiaurėje ir didėjantis Kinijos aktyvumas verčia sąjungininkus veikti iš anksto. Dėl to Grenlandija vis dažniau minima kaip vienas svarbiausių taškų, kur susikerta NATO stebėjimo, atgrasymo ir greito pastiprinimo planai.

  • F-16 virš rytų Lenkijos kelia nerimą: kariuomenė aiškina, kodėl tai dažnai tėra rutininė procedūra

    Rytų Lenkijos gyventojai pastaruoju metu vis dažniau girdi naktimis ar paryčiais kylant budinčius naikintuvus F-16. Dėl to kyla klausimų, ar tai susiję su tiesiogine grėsme, ar su įprastomis NATO oro erdvės apsaugos procedūromis.

    Lenkijos kariuomenės vadovybė savo pranešime pabrėžia, kad budinčių orlaivių pakėlimas dažniausiai yra rutininė oro policijos misijų dalis. Tai reiškia, kad pajėgos reaguoja į situaciją regione, stebi oro erdvę ir yra pasirengusios užkirsti kelią galimiems pažeidimams.

    „Budinčių naikintuvų F-16 ir sąjungininkų orlaivių pakėlimas yra standartinė procedūra, o ne signalas apie tiesioginę grėsmę“, – sakė Lenkijos kariuomenės atstovas spaudai pulkininkas Marekas Pietrzakas.

    Kariuomenė akcentuoja, kad oro erdvė stebima visą parą, o oro gynybos sistemos išlieka nuolatinėje parengtyje. Lenkijos oro gynyba veikia integruotai su NATO, todėl informacija ir sprendimai koordinuojami su sąjungininkų struktūromis, vertinant bendrą situaciją rytiniame flange.

    Padidėjęs jautrumas rytiniuose regionuose siejamas su karo Ukrainoje fone pasitaikančiais incidentais: į Lenkijos teritoriją yra patekę dronų nuolaužų, fiksuota įtartinų objektų, o taip pat aptartos situacijos, kai Rusijos raketos ar jų fragmentai atsidūrė netoli sienos. Net jei tokie atvejai nesukelia tiesioginės žalos, jie didina įtampą ir kelia reikalavimą aiškiau bei greičiau informuoti visuomenę.

    Ekspertai pažymi, kad rizika netyčia pažeisti kaimyninių šalių oro erdvę išauga, kai vykdomi intensyvūs smūgiai Ukrainai ir naudojamos sparnuotosios raketos ar dronai. Dalis tokių taikinių gali skristi arti sienų, o navigacijos sutrikimai ar techninės paklaidos kartais lemia nukrypimus nuo planuotos trajektorijos.

    Lenkijos gynybos institucijos taip pat pripažįsta, kad greita komunikacija yra kritiškai svarbi. Po ankstesnių incidentų viešai aptarta, jog vietos bendruomenėms trūko tikslių ir savalaikių pranešimų, todėl atsirado interpretacijų ir gandų, dar labiau didinančių nerimą.

    Atsakydama į tai, Lenkijos gynybos ministerija yra skelbusi planus plėsti gyventojų perspėjimą trumposiomis žinutėmis, kad informacija pasiektų žmones anksčiau, dar pakėlus budinčius naikintuvus. Taip pat numatoma peržiūrėti sirenų įjungimo praktiką ir krizinių pranešimų logiką, kad ji geriau atitiktų realias grėsmes ir gyventojų poreikius.

    Artimiausiais metais oro erdvės apsauga rytų Lenkijoje turėtų dar stiprėti, nes plečiami radarų pajėgumai, modernizuojamos oro gynybos sistemos ir didinamas jų tarpusavio suderinamumas. Kartu su techniniais sprendimais vis dažniau akcentuojama ir visuomenės informavimo svarba, kad žmonės aiškiai suprastų, kada naikintuvų pakėlimas reiškia realią grėsmę, o kada tai yra įprasta prevencinė priemonė.

  • Masinis NATO karinių lėktuvų sujudimas virš Lenkijos: paskelbė, kas iš tiesų vyksta

    Masinis NATO karinių lėktuvų sujudimas virš Lenkijos: paskelbė, kas iš tiesų vyksta

    Rugpjūčio 18 dieną viešose skrydžių sekimo platformose buvo fiksuotas neįprastai intensyvus karinių orlaivių judėjimas virš Lenkijos, ypač šiaurės rytinėje ir centrinėje šalies dalyje. Dalis maršrutų driekėsi ir rytiniuose regionuose, o ore vienu metu matėsi keli skirtingų tipų NATO orlaiviai.

    Skrydžių duomenyse išsiskyrė oro tanklaiviai, kurie paprastai naudojami ilgesnėms misijoms užtikrinti, taip pat ankstyvojo perspėjimo ir valdymo orlaiviai. Netoli Kaliningrado srities pastebėtas ir JAV elektroninės žvalgybos orlaivis, o tai sustiprino spėliones, kad vyksta didesnio masto operacijos.

    Tačiau NATO atstovai pabrėžė, kad šis suaktyvėjimas nėra susijęs su netikėtu incidentu. Pasak NATO, tai buvo iš anksto suplanuotų pratybų dalis, koordinuota Aljanso oro komponentą valdančios struktūros, o veiksmus regione prižiūrėjo JAV pajėgos Europoje.

    „NATO yra gynybinis aljansas, o sąjungininkai nuolat tobulina savo gynybinius pajėgumus. Šiandieninė sąjungininkų veikla Baltijos regione yra vienas iš tokio požiūrio pavyzdžių“, – sakė NATO atstovas pulkininkas Martinas O’Donnellis.

    Pratybose dalyvavo kelių šalių pajėgos, įskaitant JAV, Norvegijos ir Lenkijos elementus, taip pat NATO E-3A tipo ankstyvojo perspėjimo ir oro erdvės kontrolės orlaivis. Tokie skrydžiai paprastai apima oro erdvės stebėseną, sąveiką su sausumos vienetais ir sudėtingą ryšių bei valdymo procedūrų treniravimą.

    Dėl operacinio saugumo NATO neatskleidė, kokios konkrečios užduotys buvo treniruojamos ir kodėl pasirinkta būtent tokio masto schema. Vis dėlto Aljansas nuolat rengia pratybas rytiniame flange, siekdamas patikrinti pasirengimą, suderinti šalių procedūras ir užtikrinti greitą reagavimą, jei saugumo situacija regione keistųsi.

    Karinių ekspertų vertinimu, tanklaivių ir ankstyvojo perspėjimo orlaivių aktyvumas paprastai rodo treniruojamas ilgos trukmės oro operacijas, kai itin svarbus koordinavimas ir nuolatinis situacijos vaizdas. Toks matomas intensyvumas viešose platformose taip pat yra priminimas, kad dalis karinių skrydžių gali būti nerodomi ar matomi tik iš dalies.

  • NATO kuria dronų ir DI mūšio tinklą Rytų flange: skristų algoritmai, smūgius tvirtintų žmonės

    NATO kuria dronų ir DI mūšio tinklą Rytų flange: skristų algoritmai, smūgius tvirtintų žmonės

    NATO planuoja stiprinti rytinį Aljanso pakraštį kurdama tankų dronų, jutiklių ir dirbtinio intelekto tinklą, skirtą greičiau aptikti grėsmes ir atgrasyti galimą Rusijos puolimą. Pagrindinė idėja nėra pilna autonomija: DI galėtų padėti valdyti skrydį ir apdoroti duomenis, o sprendimą dėl smūgio priimtų žmogus.

    Vakarų šalių pareigūnų aptariamas modelis remiasi pamoka iš Ukrainos, kur dronai tapo viena svarbiausių karo priemonių. Ten DI vis dažniau naudojamas navigacijai, taikinių aptikimui ir identifikavimui, tačiau kariškiai ir gynybos technologijų kūrėjai nuosekliai pabrėžia, kad galutinė atsakomybė turi likti operatoriui.

    Ši kryptis siejama su Rytų flango atgrasymo iniciatyva, kuria kuriama vadinamoji skaitmeninė mūšio erdvė nuo Suomijos šiaurės iki Juodosios jūros. Tinklas turėtų sujungti tūkstančius dronų, antžeminių jutiklių ir palydovinių duomenų srautus, kad situacija pasienyje būtų matoma beveik realiu laiku.

    Tokioje sistemoje didžiausias iššūkis yra ne atskiras dronas, o suderinamumas: skirtingų šalių ryšio, vadovavimo ir duomenų standartai dažnai nesutampa. Todėl NATO akcentuoja duomenų perdavimo karkasą, kuris leistų greitai dalintis informacija tarp sąjungininkų ir sutrumpinti kelią nuo aptikimo iki sprendimo.

    JAV kariuomenės atstovai pabrėžia, kad automatizuoti būtų galima rutininę skrydžio dalį, kai dronas ilgai patruliuoja ir ieško požymių, o operatoriams trūksta laiko ir pajėgumų valdyti didelius kiekius platformų. Tačiau taikinio parinkimas ir smūgio patvirtinimas lieka žmogaus atsakomybė, nes tai susiję su teise, etika, klaidų kaina ir priešininko taktikos kaita.

    „Žmonės nusprendžia, ką dronas daro, bet jiems nebūtinai reikia patiems jį skraidinti, nes neturime milijono pilotų ir negalime vienu metu valdyti milijono dronų“, – sakė JAV kariuomenės majoras Benas Schiffas.

    Planai nereiškia, kad tradicinės pajėgos praras reikšmę. NATO vertinimu, tankai, artilerija, naikintuvai ir oro gynyba ir toliau sudarys gynybos stuburą, o dronų ir DI sluoksnis būtų pirmoji akys ir ausys bei greitesnė reakcija į įsiveržimo požymius.

    Ukrainos patirtis rodo ir kitą tendenciją: mūšio lauke vis labiau konkuruoja ne tik platformos, bet ir sprendimų priėmimo greitis. Todėl NATO siekia pereiti nuo lėtesnės linijinės schemos, kai informacija keliauja grandine pirmyn ir atgal, prie tinklo principo, kur duomenys greitai pasiekia kelis sprendimų priėmėjus ir leidžia veikti koordinuotai.

    Aljansas pabrėžia, kad Ukrainos modelis nėra kopijuojamas aklai, o naudojamas kaip praktinis šiuolaikinio karo pavyzdys. Tikslas yra sukurti sistemą, kurioje DI pagreitina stebėjimą ir valdymą, o žmonės išlaiko kontrolę sprendžiant, kada ir į ką smogti.

  • NATO pratybose Vokietijoje ukrainiečių dronai sutriuškino JAV tankus: ką tai reiškia aljansui?

    NATO pratybose Vokietijoje ukrainiečių dronai sutriuškino JAV tankus: ką tai reiškia aljansui?

    Per NATO pratybas Combined Resolve 26 Vokietijoje ukrainiečių dronų operatoriai iš 412-osios bepiločių sistemų brigados „Nemesis“ imitaciniame mūšyje ryškiai pranoko JAV šarvuotosios brigados veiksmus. Nors pratybos vyko 2026 metų balandžio ir gegužės sandūroje, apie rezultatus viešai pranešta tik dabar.

    Pratybos vyko Hohenfels poligone, viename didžiausių NATO manevrų mokymo centrų Europoje. Jose dalyvavo apie 3 500 JAV karių, daugiausia iš 1-osios kavalerijos divizijos 3-iosios šarvuotosios brigados kovinės grupės iš Fort Hudo Teksase. JAV pajėgos vykdė puolimą prieš sąlyginį priešininką, kurį sustiprino nedidelė ukrainiečių dronų operatorių grupė, siejama su mažiau nei 20 žmonių.

    Ukrainiečiai rėmėsi realaus karo patirtimi ir greitai identifikavo artėjančias šarvuotas mašinas pagal dulkes ir judėjimo pėdsakus. Tuomet jie imitavo smūgius FPV kamikadzėmis ir dronais, galinčiais numesti sprogstamuosius užtaisus. Pataikymas buvo fiksuojamas, kai dronas praskrisdavo itin arti taikinio arba stabiliai išlaikydavo poziciją virš jo.

    Skelbiama, kad sąlyginiai JAV nuostoliai buvo tokie dideli, jog teisėjams ne kartą teko „prikelti“ sunaikintą techniką ir personalą, kad pratybų scenarijus galėtų tęstis. Nors amerikiečiai naudojo standartines elektroninės kovos ir antidronines priemones, pirminiuose epizoduose jų nepakako, o efektyvumas išaugo tik pakartojus scenarijus ir patobulinus maskuotę, sklaidą bei elektroninės kovos panaudojimą.

    Vėlesnėse fazėse dalis ukrainiečių operatorių perėjo į JAV pusę ir taip pat demonstravo aukštą puolamųjų veiksmų efektyvumą. Tai sustiprino pratybų išvadą, kad kritinis veiksnys šiuolaikinėje kovoje yra ne vien platformos, o žvalgybos, taikinių nustatymo greitis ir pigių dronų masiškumas, kai net nedidelė komanda gali daryti neproporcingą poveikį.

    Ko NATO mokosi iš Ukrainos?

    Karo Ukrainoje pamokos rodo, kad fronto realybėje dronai tapo nuolatine grėsme tiek šarvuotai technikai, tiek pėstininkams, o svarbiausia tampa gebėjimas išskaidyti vienetus, greitai keisti pozicijas ir slėpti judėjimo požymius. Dronai taip pat spaudžia peržiūrėti logistiką, ryšių discipliną ir net kasdienę taktiką, nes aptikimą gali lemti dulkės, šiluminis pėdsakas ar net pakartotiniai maršrutai.

    Kita ryški tendencija yra elektroninės kovos svarbos augimas, tačiau vien jos nepakanka. Pratybų kontekste pabrėžiama daugiasluoksnė gynyba: nuo maskuotės ir klaidinimo iki ryšių apsaugos, radijo dažnių kontrolės, pasyvių aptikimo priemonių ir fizinių antidroninių sprendimų, kurie turi veikti kartu.

    Šios pratybos taip pat primena, kad moderniame mūšio lauke „pigaus“ ir „brangaus“ santykis keičia planavimą: palyginti nedidelės sąnaudos dronams gali priversti šarvuotąsias pajėgas veikti atsargiau ir lėčiau. NATO šalims tai reiškia poreikį sparčiau diegti mokymus, standartus ir naują įrangą, kad konvencinės pajėgos būtų atsparesnės dronų karui.

    Ką tai reiškia JAV ir Europai?

    JAV kariuomenei ir Europos sąjungininkams tokie rezultatai tampa praktiniu signalu, kad mokymų scenarijai turi būti dar labiau priartinti prie realybės, o dronų grėsmė įtraukiama ne kaip papildomas elementas, bet kaip nuolatinė sąlyga. Taip pat akcentuojama būtinybė greičiau adaptuoti taktiką šarvuotosioms kolonomis, artilerijai ir užnugario aprūpinimui.

    NATO vis dažniau remiasi ukrainiečių ekspertize būtent todėl, kad ji suformuota intensyvaus konflikto sąlygomis ir nuolat atnaujinama. Pratybų žinutė paprasta: jei sąlyginė užduotis tampa sudėtinga prieš Ukrainos patirtį turinčius dronų operatorius, panašios ar didesnės rizikos reikia tikėtis ir realios grėsmės atveju.

  • Lenkija į vandenį leidžia pirmąją fregatą ORP Wicher: ką slepia „Miecznik“ programa?

    Lenkija į vandenį leidžia pirmąją fregatą ORP Wicher: ką slepia „Miecznik“ programa?

    Lenkijoje rugpjūčio 12 dieną Gdynėje oficialiai pakrikštyta pirmoji programos „Miecznik“ fregata ORP Wicher. Tai pirmasis iš trijų naujų daugiafunkcių laivų, kuriuos šaliai stato PGZ Stocznia Wojenna, o nuleidimas į vandenį suplanuotas rugpjūčio 13 dieną Gdansko įlankoje.

    Ceremonijoje dalyvavo aukščiausi Lenkijos politikai ir gynybos vadovybė, o laivo krikštamote paskirta Agata Ziemiańska. ORP Wicher yra pirmasis tokio masto Lenkijos karinio laivyno atnaujinimo projektas nuo 1989 metų, siekiant pakeisti senstančius ir ribotų galimybių ankstesnių kartų laivus.

    Programos „Miecznik“ tikslas – pastatyti tris modernias daugiafunkces fregatas, kurios galėtų veikti tiek nacionaliniuose vandenyse, tiek NATO operacijose. Antroji fregata ORP Burza statoma nuo 2025 metų gegužės, o trečiosios, ORP Huragan, gamyba pradėta 2026 metais.

    Nuleidimo į vandenį operacija išsiskiria sudėtingumu ir naudojama įranga. Korpusas iš statybos angaro į specialią baržą buvo pervežtas platforma, sudaryta iš 278 ašių, o bendra sistemos masė siekia apie 1 250 tonų.

    Transportui naudojama pusiau panardinama barža Boabarge 33, kurios ilgis siekia apie 140 metrų, o keliamoji galia – 30 200 tonų. Nurodoma, kad baržos balasto talpų bendra apimtis siekia 37 750 kubinių metrų, o siurbliai gali perpumpuoti iki 10 000 kubinių metrų vandens per valandą.

    Rugpjūčio 13 dieną barža su korpusu bus nutempta į Gdansko įlanką, kur vyks laipsniškas panardinimas, darant sandarumo patikras. Galiausiai fregata turėtų pati atsiremti į vandenį, o po to ją perims vilkikai ir nuplukdys prie PGZ Stocznia Wojenna krantinių.

    ORP Wicher ir kitos programos fregatos kuriamos pagal britišką projektą Arrowhead 140, kuris pritaikomas Lenkijos poreikiams. Tokia schema Europoje vis dažnesnė: pasirenkamas patikrintas bazinis dizainas, o reali kovinė vertė sukuriama integruojant modernius jutiklius, ryšių ir ginkluotės sistemas.

    Numatoma, kad „Miecznik“ fregatos gaus vertikalaus paleidimo sistemas Mk 41, priešlaivines raketas NSM, 76 milimetrų OTO Melara Super Rapid artilerijos sistemą, lenkiškas OSU-35K sistemas, torpedų paleidimo įrangą ir kitą ginkluotę. Taip pat planuojami tolimos ir vidutinės distancijos radarai, elektroninės kovos priemonės bei hidrolokacijos stotys.

    Lenkija šiais laivais siekia sustiprinti oro ir raketinę gynybą jūroje, apsaugoti jūrų transporto maršrutus ir pakrantę, taip pat geriau saugoti kritinę infrastruktūrą Baltijos jūroje. Pastaraisiais metais būtent infrastruktūros apsauga ir situacijos stebėjimas tapo viena svarbiausių regiono karinių jūrų pajėgų krypčių.

    Pagal Lenkijos planus visi trys „Miecznik“ laivai turėtų pradėti tarnybą 2029–2032 metais ir papildyti 3-iąją laivų flotilę. Pirmoji fregata kariniam laivynui turėtų būti perduota 2029 metais, tačiau galutinius terminus lems bandymų jūroje eiga ir sistemų integracijos darbai.

  • Vokietija perkels ATACMS gamybą į Europą: raketos nuo 2028 metų gali pasiekti Lenkiją ir Ukrainą

    Vokietija perkels ATACMS gamybą į Europą: raketos nuo 2028 metų gali pasiekti Lenkiją ir Ukrainą

    Kas paskelbta ir kodėl svarbu?

    Vokietijos gynybos pramonės grupė „Rheinmetall“ kartu su JAV gamintoju „Lockheed Martin“ planuoja Europoje pradėti taktinės balistinės raketos ATACMS gamybą. Skelbiama, kad pirmieji europinės linijos gaminiai galėtų būti pristatyti nuo 2028 metų, o tarp galimų gavėjų minimos Lenkija, Ukraina ir kiti sąjungininkai.

    Šis sprendimas svarbus dėl karo Ukrainoje išaugusios amunicijos paklausos ir dėl to, kad europinės gamybos pajėgumai tampa vienu iš NATO atgrasymo elementų. Kuo daugiau gamybos grandinės persikelia arčiau potencialių naudotojų, tuo greičiau galima papildyti atsargas ir mažiau priklausyti nuo užjūrio logistikos.

    Memorandumas tarp „Rheinmetall“ ir „Lockheed Martin“ buvo pasirašytas NATO viršūnių susitikimo metu vykusioje gynybos pramonės diskusijų platformoje. Numatoma sukurti bendrą įmonę, kuri Europoje rūpintųsi ATACMS gamyba, integravimu ir tiekimu NATO bei partnerių ginkluotosioms pajėgoms.

    Kur bus gaminama ir koks terminas?

    Planuojama, kad gamybos infrastruktūra būtų įrengta „Rheinmetall“ padalinyje Unterliuse, Žemutinėje Saksonijoje. Tai reikštų vieną ambicingiausių bandymų perkelti reikšmingą amerikietiškų raketų gamybos dalį už JAV ribų naujausioje istorijoje.

    Įmonių vadovų viešai aptartame grafike minima 2027 metų pabaiga kaip gamybos paleidimo etapas, o realios pajamos ir pristatymai labiau tikėtini nuo 2028 metų. Taip pat skelbiama, kad raketinių variklių gamyklos komponentų tiekimas galėtų startuoti 2027 metų pradžioje.

    Sprendimas siejamas ir su tuo, kad JAV pramonė ruošiasi pereiti prie naujos kartos ginkluotės, kuri turėtų palaipsniui pakeisti ATACMS. Dėl šios priežasties dalis esamų pajėgumų gali būti reorganizuojama, o Europos linija taptų būdu stabilizuoti tiekimą sąjungininkams.

    Ką gali ATACMS ir kam jos naudojamos?

    ATACMS yra taktinė balistinė raketa, dažniausiai siejama su iki maždaug 300 kilometrų nuotoliu ir dideliu skrydžio greičiu. Ji suderinama su tokiomis sistemomis kaip HIMARS ir M270 MLRS, todėl gali būti integruojama į jau Europoje naudojamas platformas.

    Tokio tipo raketos paprastai skirtos aukštos vertės taikiniams, pavyzdžiui, logistikos mazgams, vadavietėms ar oro gynybos elementams, atakuoti. Karo Ukrainoje kontekste tolimojo nuotolio smūgių galimybės laikomos vienu iš veiksnių, galinčių keisti situaciją fronto užnugaryje.

    Europos gamyba būtų aktuali ir dėl bendro amunicijos trūkumo, kuris pastaraisiais metais tapo struktūrine problema daugelyje valstybių. NATO ir ES vis dažniau pabrėžia, kad vien užsakyti ginkluotę neužtenka, būtina turėti stabilias, ilgalaikes gamybos linijas ir žaliavų tiekimo grandines žemyne.

  • Švedijos Säpo sužlugdė Rusijos žvalgybos operaciją: taikėsi diskredituoti Švediją, NATO ir ES

    Švedijos Säpo sužlugdė Rusijos žvalgybos operaciją: taikėsi diskredituoti Švediją, NATO ir ES

    Švedijos saugumo tarnyba Säpo pranešė sužlugdžiusi Rusijos žvalgybos operaciją, kuria buvo siekiama paveikti Švedijos sprendimų priėmimą ir menkinti šalies reputaciją. Pasak tarnybos, taikiniais buvo įvardijami ir NATO bei Europos Sąjunga.

    Säpo teigimu, operacija buvo planuota ir koordinuota Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos SVR, o vienas iš įtariamų vykdytojų dirbo užsienio diplomatinėje atstovybėje Švedijoje. Kuri konkrečiai diplomatinė misija minima, tarnyba nenurodė.

    „Vienas operacijos tikslų buvo rinkti informaciją apie Švedijos sprendimų priėmimą, kad Rusijos žvalgyba galėtų vykdyti įtakos operacijas poliarizuojančiomis temomis ir taip menkinti Švediją, NATO bei ES“, – nurodė Säpo.

    Säpo operaciją apibūdino kaip ilgiau trunkanį bandymą pasinaudoti jautriais vidaus politikos klausimais ir visuomenės susiskaldymu. Tokia taktika, anot saugumo ekspertų, dažnai remiasi ne vien dezinformacija, bet ir tikslingu informacijos rinkimu, kontaktų kūrimu bei bandymais nukreipti diskusiją į skaldančias temas.

    Säpo operacijų vadovo pavaduotojas Christofferis Wedelinas teigė, kad sužinojusi apie veiksmus tarnyba ėmėsi priemonių apsaugoti svarbius Švedijos interesus ir užkirsti kelią tolesniam poveikiui. Plačiau apie konkrečias priemones nebuvo skelbiama, nes tokia informacija dažnai laikoma jautria kontržvalgybos požiūriu.

    Švedija NATO gretose ir augantys saugumo iššūkiai

    Švedija į NATO įstojo 2024 metais, nutraukdama daugiau nei du šimtmečius trukusią karinio neprisijungimo tradiciją. Sprendimą iš esmės paskatino 2022 metais prasidėjusi plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą, pakeitusi saugumo situaciją visame regione.

    Švedijos institucijos pastaraisiais metais ne kartą akcentavo, kad didžiausios žvalgybinės grėsmės šaliai kyla iš Rusijos, taip pat iš Kinijos ir Irano. Šis Säpo pranešimas vertinamas kaip dar vienas signalas, kad po Švedijos įstojimo į NATO informacinės ir įtakos operacijos gali intensyvėti, o kontržvalgybai tenka užduotis greitai identifikuoti ir neutralizuoti tokius bandymus.

  • Švedų „Saab“ drąsiai meta iššūkį F-35: „Gripen“ gamybą žada didinti iki 30 per metus

    Švedų „Saab“ drąsiai meta iššūkį F-35: „Gripen“ gamybą žada didinti iki 30 per metus

    Švedijos gynybos pramonės bendrovė „Saab“ paskelbė planuojanti reikšmingai didinti naikintuvų „Gripen“ gamybos apimtis. Įmonė siekia, kad metinė gamyba augtų nuo maždaug 15 iki 25–30 orlaivių, o galutinis surinkimas vienam lėktuvui sutrumpėtų maždaug perpus.

    Toks tempas reikštų, kad „Saab“ galėtų greičiau vykdyti pristatymus skirtingiems užsakovams ir mažinti riziką, jog užsakymų eilė ims ilgėti greičiau nei didėja pajėgumai. Pastaraisiais metais daugelyje NATO valstybių atsinaujina karo aviacijos parkai, o gamybos eilės tapo vienu svarbiausių pirkimų veiksnių.

    Gamybos didinimo planai siejami su augančiu tarptautinių užsakymų portfeliu, įskaitant ir naują sutartį su Ukraina dėl 16 „Gripen E“ naikintuvų. Skelbiama, kad sandorio vertė siekia apie 2,3 milijardo eurų, o Kijevas viešai yra kalbėjęs ir apie ilgalaikį poreikį turėti gerokai didesnį modernių naikintuvų skaičių.

    Lygiagrečiai „Saab“ tęsia anksčiau prisiimtus įsipareigojimus kitoms šalims, o „Gripen E“ ir „Gripen E/F“ aktyviai siūlomi rinkoms, kurios ieško F-16 įpėdinių. Potencialių pirkėjų paieškos vyksta tiek Europoje, tiek Šiaurės Amerikoje, kur konkurencija dėl naujų naikintuvų yra itin intensyvi.

    Kur „Gripen“ kovoja su F-35?

    „Saab“ viešai pabrėžia, kad „Gripen“ esą gali būti pigesnė alternatyva kai kurioms 5-osios kartos platformoms ir yra geriau pritaikytas intensyvaus konflikto sąlygoms. Dažniausiai akcentuojamas gebėjimas operuoti iš trumpesnių ar alternatyvių aikštelių ir greitesnis parengimas pakartotiniam skrydžiui.

    „Gripen“ šalininkai tvirtina, kad toks operacinis lankstumas suteikia pranašumų, kai infrastruktūra pažeista, o bazės yra nuolatiniame taikinyje. Vis dėlto ekspertai dažnai pažymi, kad operavimas iš lauko sąlygų nėra išskirtinai vieno modelio bruožas, o panašias koncepcijas treniruoja ir kiti NATO naudotojai.

    Todėl reali konkurencija dažnai persikelia į kitą plotmę: pristatymo terminus, pramoninį bendradarbiavimą, modernizacijos kelią, ginkluotės integraciją ir bendrą eksploatacijos kainą per visą tarnybos laiką. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama ir tiekimo grandinėms, nes didėjant užsakymams svarbu ne tik turėti sutartį, bet ir gauti orlaivius laiku.

    Gamybos didinimas „Saab“ atveju signalizuoja ambiciją sustiprinti pozicijas rinkoje, kurioje pirkėjai vis dažniau skaičiuoja ne tik techninius parametrus, bet ir tai, kada lėktuvai realiai pasieks eskadriles. Šis veiksnys, didėjant geopolitinei įtampai, tampa vienu svarbiausių sprendžiant, kuri platforma bus pasirinkta.

  • Bulgarijoje prie Transbalkaninio dujotiekio sprogo dronas: premjeras įspėja dėl nematomų grėsmių

    Bulgarijoje, šalies šiaurės rytuose netoli Kardamo gyvenvietės ir sienos su Rumunija, ryte įvyko incidentas, susijęs su į šalies oro erdvę įskridusiu dronu. Kaip pranešė Bulgarijos premjeras Rumenas Radevas, neatpažintos kilmės bepilotis orlaivis sprogo netoli Transbalkaninio dujotiekio infrastruktūros.

    Pasak premjero, sprogimas įvyko maždaug už kilometro nuo dujų kompresorinės, tačiau žmonės per incidentą nenukentėjo. Dronas nukrito į saulėgrąžų lauką, o įvykio vietoje buvo matyti juodi dūmai.

    Kas žinoma apie incidentą?

    Premjeras teigė, kad drono ūžesį pirmiausia girdėjo Rumunijos pasienio pareigūnai, o Bulgarijos policijos patrulis netrukus pranešė apie stiprų sprogimą. Anot jo, įrenginys nebuvo iš anksto aptiktas nei Bulgarijos, nei Rumunijos stebėjimo sistemų.

    Rumenas Radevas pabrėžė, kad tokio tipo dronų aptikimas ir neutralizavimas išlieka sudėtingas uždavinys, ypač kai kalbama apie greitai judančius mažo radarinio matomumo taikinius. Jis taip pat pažymėjo, kad tai nebuvo pramoginis dronas, o didesnis aparatas.

    „Akivaizdu, kad dronas gabeno reikšmingą sprogmenų kiekį, jei jį buvo galima girdėti iš didesnio atstumo, o po sprogimo kilo daug juodų dūmų“, – sakė Rumenas Radevas.

    Kodėl tai svarbu dujų tiekimui?

    Transbalkaninis dujotiekis yra viena iš svarbių regiono dujų transportavimo arterijų, jungianti Turkiją su kryptimi į Ukrainą per Balkanų regioną. Nors premjeras nurodė, kad sprogimas įvyko šalia infrastruktūros, apie pažeidimus ar tiekimo sutrikimus viešai nepranešta.

    Energetikos infrastruktūra, įskaitant dujotiekius, kompresorines ir elektros perdavimo objektus, yra laikoma kritine, todėl net ir incidentai be tiesioginės žalos gali sukelti didesnį saugumo institucijų atsaką. Tokiose situacijose paprastai vertinama ne tik fizinė žala, bet ir rizika, kad tai galėjo būti žvalgybinis ar testinis veiksmas.

    Augantis dronų incidentų fonas regione

    Pastaraisiais mėnesiais Rytų Europoje fiksuojama daugiau incidentų, susijusių su bepilotėmis skraidyklėmis, ypač valstybėse, priklausančiose NATO ir remiančiose Ukrainą. Dronai vis dažniau naudojami ne tik fronte, bet ir žvalgybai, elektroniniam trikdymui ar diversijoms, o jų kilmę nustatyti gali būti sunku.

    Bulgarijos premjeras išreiškė viltį, kad artimiausiu metu pavyks nustatyti drono tipą ir kilmę. Kol kas pareigūnai akcentuoja, kad incidentas atskleidžia platesnę problemą: net ir turint stebėjimo sistemas, mažesni arba specialiai pritaikyti bepilotiai gali praslysti nepastebėti.