Tag: NATO

  • NATO rečiau rengs viršūnių susitikimus: kitas planuojamas tik 2028-aisiais

    NATO planuoja rečiau rengti viršūnių susitikimus, o kitas Aljanso lyderių susitikimas, kaip teigiama, nevyks 2027 metais – realiausia data minima 2028-ieji.

    Apie tai paskelbė Albanijos premjeras Edi Rama, nurodęs, kad šalys narės dar nesutarė dėl tikslaus kito susitikimo laiko. Jo teigimu, jei susitikimas būtų surengtas 2028 metais, šeimininke taptų Tirana.

    Į šią informaciją sureagavo NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, pabrėžęs, kad viršūnių susitikimai organizuojami „tuomet, kai jų reikia“, o sprendimas esą priklauso nuo aktualių Aljanso poreikių.

    Vis dėlto pats sprendimas mažinti aukščiausio lygio susitikimų dažnumą kelia klausimų dėl transatlantinės partnerystės ritmo ir politinės vienybės – ypač tuo metu, kai Europoje tęsiasi karas Ukrainoje, o JAV ir kai kurių Europos sąjungininkių pozicijos ne visada sutampa.

    Kodėl susitikimų gali būti mažiau

    Straipsnyje teigiama, kad viena iš priežasčių – didelės tokių susitikimų organizavimo sąnaudos. Taip pat minima, jog dalis svarbiausių tikslų dėl gynybos išlaidų ir karinio planavimo jau yra suderinti, todėl, anot kai kurių ekspertų, nėra būtinybės nuolat rinkti 32 valstybių vadovus.

    Taip pat nurodoma, kad rečiau gali vykti ir NATO gynybos bei užsienio reikalų ministrų konsultacijos. Pavyzdžiui, šiemet neįvyko antrasis planuotas gynybos ministrų susitikimas spalį, o kitais metais numatomas tik vienas toks susitikimas.

    Per pastarąjį dešimtmetį NATO viršūnių susitikimai dažniausiai vykdavo kasmet, o išimtimi buvo 2020-ieji.

    Albanijos finansai ir gynybos išlaidos

    Viena iš aptariamų priežasčių, kodėl susitikimas galėtų nusikelti, siejama su Albanijos finansiniais pajėgumais ir gynybos biudžetu. Prognozuojama, kad šiemet šalis gynybai skirs apie 2,15 proc. BVP.

    Kartu primenama, kad NATO tikslas 2035 metams – kad visos šalys narės pagrindinėms gynybos reikmėms pasiektų 3,5 proc. BVP, o papildomai infrastruktūrai – 1,5 proc. BVP.

    Pačią viršūnių susitikimų kainą iliustruoja kitų šalių pavyzdžiai: minima, kad Nyderlandai vieno tokio renginio organizavimui skyrė beveik 100 mln. JAV dolerių, o Turkijai, priimant delegacijas, esą teko atnaujinti karinį oro uostą.

    Augantys nesutarimai dėl JAV vaidmens

    Tekste akcentuojama, kad vis didesniu iššūkiu NATO tampa politinė sparta ir vienybė. Kaip viena iš priežasčių minimi nesutarimai tarp Donaldo Trumpo administracijos ir Europos sąjungininkių, taip pat skirtingi požiūriai į karą Ukrainoje, santykius su Rusija ir atsakomybės už Europos saugumą pasidalijimą.

    Minima, kad Jungtinės Valstijos sumažino tiesioginę karinę paramą Ukrainai, o ginkluotės tiekimas labiau persikelia į komercinį modelį, kuriame dalyvauja europiniai pirkėjai. Taip pat nurodoma, kad Vašingtonas vykdo ir atskiras diplomatines derybas dėl karo pabaigos, kurios ne visada sutampa su europiečių lūkesčiais.

    Papildomu signalu apie JAV politikos krypties pokyčius įvardijamas planuojamas Donaldo Trumpo, Xi Jinpingo ir Vladimiro Putino susitikimas lapkričio 19 dieną Kinijos Šendženo mieste. Tekste cituojama nuomonė, kad tokio formato susitikime JAV lyderis gali labiau atstovauti savo, o ne sąjungininkų interesams.

    Visa tai, kaip teigiama, rodo, kad NATO iššūkiai šiandien susiję ne tik su finansavimu ar karinių pajėgumų stiprinimu, bet ir su politinės vienybės išlaikymu – o retesni viršūnių susitikimai gali būti vienas iš platesnių pokyčių ženklų.

  • Lenkų antidroninė sistema „San“ gali tapti eksporto produktu – derybos su užsieniu jau vyksta

    Lenkijoje kuriama antidroninė sistema „San“, skirta šalies oro erdvės apsaugai, gali būti pasiūlyta ir užsienio rinkoms. Apie tai kalbama kaip apie potencialų eksporto produktą, o pirmosios derybos su užsienio partneriais jau vyksta.

    Tokią kryptį interviu Lenkijos portalui WNP įvardijo bendrovės „Advanced Protection Systems“ (APS) prezidentas Maciejus Klemm. Ši privati įmonė yra viena iš svarbių „San“ projekto vykdytojų.

    „San“ laikomas didžiausiu Lenkijos kariuomenės antidroniniu projektu. Jo esmė – sukurti daugiasluoksnį sprendimą, kuris galėtų aptikti, sekti ir neutralizuoti skirtingų tipų bepiločius orlaivius.

    Nors kol kas kalbama apie eksporto galimybes, o ne apie pasirašytas sutartis dėl pilnų „San“ komplektų tiekimo kitoms kariuomenėms, pats faktas, kad vyksta pokalbiai, rodo augantį susidomėjimą tokio tipo technologijomis.

    Kas kuriama programoje „San“

    „San“ programą įgyvendina konsorciumas, kuriame dalyvauja Lenkijos gynybos pramonės grupė Polska Grupa Zbrojeniowa ir Norvegijos bendrovė „Kongsberg“. Numatyta sukurti ir pristatyti sistemą, apimančią tiek jutiklius, tiek valdymo komponentus.

    APS šiame projekte tiekia radarinius sensorius ir vadovavimo programinę įrangą. Pasak įmonės vadovo, Lenkijos sprendimai pristatomi ir užsienio auditorijoms – dalyvaujama vyriausybinėse delegacijose, produktai demonstruojami kartu su Gynybos ministerijos atstovais.

    M. Klemm teigimu, rugsėjį buvo pasirašyti pirmieji ketinimų protokolai tarp Lenkijos vyriausybės ir kitų valstybių. Būtent šiame kontekste atsirado ir „San“ kaip galimo eksporto produkto idėja.

    APS plečia eksportą NATO rinkose

    APS jau dabar dalį pajamų gauna iš užsienio: pastaraisiais metais eksportas sudarė keliasdešimt procentų bendrovės pajamų. Įmonė dirba Europos ir Artimųjų Rytų rinkose, taip pat plečia ryšius su NATO šalimis.

    Pasak M. Klemmo, per pastaruosius du ar tris mėnesius pasirašytos sutartys su NATO valstybėmis dėl radarinių technologijų tiekimo. Jis taip pat nurodė, kad ateinančiais metais tikimasi galimybių sudaryti gerokai didesnius sandorius.

    Dalyvavimas „San“ programoje APS vertinamas ne tik kaip būdas padidinti gamybą Lenkijos kariuomenės poreikiams, bet ir kaip tramplinas panašios apimties užsakymams kituose regionuose.

    Bendrovė jau didina gamybinius pajėgumus: atidarė naują gamyklą, plečia darbuotojų komandą ir planuoja investicijas, kurių vertė siekia apie 100 mln. zlotų.

    Kada eksportas galėtų tapti realybe

    Įmonės vadovas pabrėžia, kad darbai pagal „San“ programą vyksta pagal planą. Vis dėlto visas sistemos eksportas kol kas išlieka atvira galimybe, priklausysiančia ne tik nuo APS, bet ir nuo kitų programos dalyvių bei galimų užsakovų sprendimų.

    Augantis antidroninių sistemų poreikis siejamas su kintančia saugumo situacija regione ir sparčia bepiločių technologijų plėtra. Todėl tokie projektai kaip „San“ tampa svarbūs ne tik nacionalinei gynybai, bet ir gynybos pramonės konkurencingumui tarptautinėje rinkoje.

  • Lenkija gynybai kitąmet skirs 4,5 proc. BVP, bet BGK teigia: pikas jau praeityje

    Lenkija ir toliau didina išlaidas gynybai – kitų metų biudžete šiam tikslui numatyta 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vis dėlto šalies valstybinio plėtros banko „Bank Gospodarstwa Krajowego“ (BGK) viceprezidentė Marta Postuła sako, kad išlaidų pikas, vertinant pagal BVP dalį, jau yra praeityje.

    Apie tai ji kalbėjo interviu portalui money.pl, pabrėždama, kad didžiausią išlaidų bangą lėmė per trumpą laiką būtinybė įsigyti daug ginkluotės. Pasak jos, tai buvo sąmoninga reakcija į realias saugumo grėsmes.

    Lenkijos parlamente spalio pabaigoje gynybos komitetas pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui gynybos dalyje. Tai reiškia, kad planuojamos sumos juda į priekį įprasta teisėkūros tvarka.

    Gyventojams ir ekonomikai tai svarbu dėl dviejų priežasčių: viena vertus, dideli pirkimai ir modernizacija reiškia ilgalaikius įsipareigojimus, kita vertus, dalis išlaidų finansuojama ne tik iš einamojo biudžeto, bet ir per specialų fondą, kuriame naudojamos ir paskolos.

    Kiek lėšų numatyta kariuomenei

    Kitąmet gynybos išlaidos iš valstybės biudžeto, kaip numatoma, turėtų viršyti 131 mlrd. zlotų. Iš šios sumos daugiau kaip 41 mlrd. zlotų planuojama skirti kariuomenės modernizavimui.

    Taip pat nurodoma, kad suplanuotos lėšos turėtų leisti išlaikyti per 238 tūkst. karių. Daugiausia pinigų – daugiau kaip 125,2 mlrd. zlotų – būtų apskaitoma biudžeto dalyje „Nacionalinė gynyba“, kuri praktiškai yra gynybos ministro dispozicijoje.

    Likusios lėšos atsiranda kitose biudžeto dalyse: didžiausia iš jų siejama su civiline sauga ir gyventojų apsauga – tam numatyta beveik 5,9 mlrd. zlotų iš vaivadų biudžetų ir Vidaus reikalų ministerijos (MSWiA) išlaidų.

    Palyginimui, šiemet gynybos išlaidos iš valstybės biudžeto sudaro apie 124,8 mlrd. zlotų, iš kurių 118,6 mlrd. yra gynybos ministerijos dispozicijoje, o likusi dalis – kituose resortuose.

    Papildomas finansavimas ir NIK kritika

    Be biudžeto lėšų, į bendrą vaizdą įtraukiamos ir išlaidos, planuojamos iš Ginkluotųjų pajėgų rėmimo fondo. Šio fondo planuojamos išlaidos siekia 77,6 mlrd. zlotų, tačiau pabrėžiama, kad fondas iki šiol dar nėra iki galo įvykdęs nė vieno savo išlaidų plano.

    Šio fondo operatorius yra BGK. Fondo idėja – sudaryti galimybes dideliems gynybos pirkimams, nepadengiant visos sąskaitos iš karto iš einamųjų metų biudžeto, nes dalis finansavimo užtikrinama ir per kreditavimą.

    Spalį Lenkijos Aukščiausioji audito institucija (NIK) paskelbė kritišką komunikatą apie modernizacijos finansavimą, akcentuodama, kad didžiausia problema – ne pirkimų tempas, o jų kaštų išdėstymas laike. NIK nurodo, jog vis dar trūksta realios strategijos, kaip sistemingai bus grąžinami fondo įsipareigojimai.

    Sprendimas dėl ES paskolų – iki lapkričio pabaigos

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis praėjusią savaitę sakė, kad iki lapkričio pabaigos turėtų paaiškėti, ar šalis sieks papildomų paskolų iš ES gynybos programos SAFE (vadinamos SAFE 2.0). Jo teigimu, Lenkijai svarbu, kad gynyba ir saugumas būtų vienas iš kito ES daugiametės finansinės programos prioritetų, ir kad parama neapsiribotų vien paskolomis.

    Nurodoma, kad iš paskolų programos SAFE dar liko paskirstyti 21,3 mlrd. eurų – tai nepanaudota pirmojo paskirstymo dalis. Tuo metu Lenkija įvardijama kaip didžiausia pirmojo paskirstymo naudos gavėja, gavusi 43,7 mlrd. eurų.

  • Zelenskis: JAV pirmąkart siejo Ukrainos narystę NATO su pasitraukimu iš Donbaso

    JAV pirmą kartą iškėlė Ukrainai galimybę tapti NATO nare mainais į pasitraukimą iš Donbaso, teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    Apie tai jis kalbėjo penktadienį bendraudamas su žurnalistais, o šeštadienį jo pasisakymus citavo žiniasklaida, įskaitant agentūrą „Interfax-Ukraina“.

    Pasak V. Zelenskio, amerikiečių pusė uždavė klausimą, ar Ukraina, gavusi narystę NATO, pasitrauktų iš Donbaso. Prezidentas pabrėžė, kad Ukraina nesitraukia ir neketina atiduoti savo žemių „teroristams“.

    Jis taip pat akcentavo, kad sprendimų dėl tokio masto klausimų negalėtų priimti vienas – jei pasiūlymas būtų patvirtintas, jis būtų pateiktas Ukrainos visuomenei platesnei diskusijai.

    Ką Zelenskis vadina saugumo paketu

    Ukrainos vadovas teigia, jog su partneriais šiuo metu aptariamas platesnis saugumo paketas, kuris galėtų būti pasiūlytas derybose. Jame minimos konkrečios NATO ir Europos Sąjungos saugumo garantijos, stipri Ukrainos kariuomenė ir finansinė parama nustatytam laikotarpiui.

    V. Zelenskis taip pat paminėjo vadinamąjį „Prosperity Plan“ – Ukrainos atstatymo planą, kuris būtų paremtas finansiniais ištekliais iš aiškiai įvardytų šaltinių.

    Kartu prezidentas pabrėžė, kad būtina labai tiksliai apibrėžti, ką tokios saugumo garantijos reikštų praktiškai ir kaip jos veiktų realiomis sąlygomis.

    Derybose – ir F-16 amunicijos bei pajėgumų klausimai

    Pasak V. Zelenskio, šiuo metu taip pat svarstomas klausimas dėl 800 tūkst. šaudmenų F-16 lėktuvams tiekimo – tokio kiekio, jo teigimu, užtektų maždaug pusmečiui.

    Jis nurodė, kad Ukrainai reikia vienu metu ore turėti 2,5 karto daugiau orlaivių, nei yra naudojama dabar. Prezidento teigimu, turimi F-16 nėra nauji, todėl nuolat remontuojami, ir dėl to būtina toliau dirbti su JAV.

    Kalbėdamas apie galimas diskusijas visuomenėje, V. Zelenskis taip pat pabrėžė, kad bet kokie svarstymai negalėtų reikšti okupuotų teritorijų pripažinimo Rusijos dalimi.

  • Apklausa: 71 proc. europiečių remia ES kariuomenę, Lietuvoje – 78 proc.

    Apklausa: 71 proc. europiečių remia ES kariuomenę, Lietuvoje – 78 proc.

    Didžioji dalis europiečių norėtų, kad Europos Sąjunga turėtų savo kariuomenę – taip mano 71 proc. apklaustųjų. Tokius duomenis rodo nauja visuomenės nuomonės apklausa, fiksuojanti augantį nerimą dėl saugumo ir Vašingtono patikimumo.

    Kaip skelbia „POLITICO“, šios nuotaikos pateikiamos GLOBSEC analitikos centro „2026 Trends“ ataskaitoje. Joje teigiama, kad beveik 8 iš 10 respondentų taip pat pasisako už stipresnius Europos gynybos pajėgumus.

    Apklausoje išryškėjo ir skirtumai tarp valstybių: didžiausias palaikymas ES kariuomenei fiksuotas Rumunijoje (82 proc.), Lietuvoje (78 proc.) ir Prancūzijoje (75 proc.).

    Net šalyse, kurios tradiciškai atsargiau vertina gilesnę gynybos integraciją, idėja surenka daugumų palaikymą: Lenkijoje ir Bulgarijoje ES kariuomenę remia po 70 proc., Vokietijoje – 69 proc. respondentų.

    Parama ES gynybai – greta NATO

    Ataskaita pabrėžia, kad palankumas Europos kariniams pajėgumams nebūtinai reiškia nusigręžimą nuo NATO. Tarp NATO šalių respondentų 77 proc. teigė balsuotų už išlikimą Aljanse.

    Tuo pat metu 78 proc. apklaustųjų ES šalyse pritarė tam, kad Bendrija stiprintų savo gynybos gebėjimus greta NATO – kaip papildomą, o ne konkuruojantį saugumo ramstį.

    Šie rezultatai skelbiami Europos vyriausybėms ieškant būdų, kaip didinti karinius pajėgumus Rusijai tęsiant agresiją prieš Ukrainą ir augant neapibrėžtumui dėl JAV įsipareigojimų Europos saugumui.

    Šaukimas į kariuomenę vėl grįžta į diskusijas

    Apklausa palietė ir vieną jautriausių gynybos klausimų – privalomąją karo tarnybą. Šalyse, kuriose jos nėra, 64 proc. respondentų pasisakė už šaukimo sugrąžinimą.

    Daugiausia tokių palaikančiųjų fiksuota Čekijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Slovakijoje, nurodoma ataskaitoje.

    Požiūris į JAV ir išskirtinis Vokietijos atvejis

    Tyrimas taip pat rodo augančią transatlantinę takoskyrą: daugiau nei trečdalis apklaustųjų Europos šalyse JAV įvardijo kaip grėsmę saugumui. Vokietijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje taip manė maždaug pusė respondentų.

    Vokietija išsiskyrė tuo, kad tai buvo vienintelė apklausta šalis, kurioje dauguma respondentų JAV įvardijo kaip saugumo grėsmę.

    Vokietijoje ryškesni ir nuomonių skirtumai dėl karo Ukrainoje: 40 proc. respondentų sutiko su teiginiu, kad Ukrainos elgesys su rusakalbiais pateisino invaziją, o 39 proc. manė, kad karą išprovokavo Vakarai.

    Šios nuostatos sutapo su atsargesne parama Kyjivui: kiek daugiau nei pusė apklaustųjų sakė, kad Ukrainos kova svarbi Vokietijos saugumui, o beveik 6 iš 10 pritartų Ukrainos teritorinėms nuolaidoms taikos mainais.

    Bendras ataskaitos vaizdas atskleidžia paradoksą: rinkėjai visoje Europoje nori stipresnės Europos gynybos, tačiau kartu išlieka prisirišę prie NATO net ir silpstant pasitikėjimui svarbiausiu Aljanso nariu.

  • Derybos dėl taikos Ukrainoje stringa: Rusija stumia diskusiją apie Europos saugumo tvarką

    Derybos dėl taikos Ukrainoje stringa: Rusija stumia diskusiją apie Europos saugumo tvarką

    Derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos pastarosiomis dienomis vis labiau krypsta ne į paliaubas ar teritorinius klausimus, o į tai, kaip ateityje atrodys Europos saugumo architektūra – ir kas ją turėtų derėtis.

    Kaip praneša „Euronews“, Ukrainos siekis į taikos procesą įtraukti Europą netikėtai atvėrė kitą diskusiją: kas turėtų atstovauti Europai derybų stalo pusėje.

    Šią savaitę JAV pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris iš Abu Dabio vyko į Maskvą pokalbių su Vladimiru Putinu, o vėliau – į Dubliną susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

    Abu Dabio susitikimuose iš principo sutarta dėl didelio karo belaisvių apsikeitimo, tačiau proveržio dėl ugnies nutraukimo ar teritorinio susitarimo nepasiekta. Tuo pat metu vis labiau ryškėja platesnio susitarimo dėl Europos saugumo kontūrai, kuriuos Maskva bando iškelti į pirmą planą.

    Zelenskis: pirmiausia – karo pabaiga ir garantijos

    Dublino susitikimų fone V. Zelenskis įspėjo neskubėti diskutuoti apie Europos saugumo ateitį, kol nebaigtas Rusijos pradėtas karas ir neužtikrintos saugumo garantijos Ukrainai.

    Pasak jo, tai, kada ir kaip baigsis karas, turės įtakos visiems vėlesniems sprendimams. Jis pabrėžė, kad visi kiti žingsniai turi sekti po karo pabaigos ir susitarimų dėl Ukrainos saugumo.

    Ukrainos prezidentas taip pat teigė, kad Ukraina jau yra Europos saugumo architektūros dalis, o galimas narystės NATO klausimas nulemtų, koks modelis būtų įmanomas ateityje.

    Estijos premjeras: „Kremliaus mentaliniai spąstai“

    Estijos ministras pirmininkas Kristen Michal penktadienį Dubline žurnalistams sakė, kad diskusijos apie Europos saugumo architektūrą dar iki taikos pasiekimo gali nukreipti dėmesį nuo esminio tikslo.

    Jo teigimu, tai yra „mentalinis spąstas“ – taip, anot K. Michal, veikia V. Putinas, skatindamas europiečius ginčytis tarpusavyje ne apie taiką, o apie platesnius susitarimus.

    Estijos premjeras ragino Europą toliau remti Ukrainą ir didinti spaudimą Rusijai, ypač artėjant žiemai, kai Maskva intensyvina smūgius Ukrainos energetikos ir civilinei infrastruktūrai.

    Maskvos linija: „nauja Jalta“ ir derybos dėl Europos

    Kremlius signalizuoja siekį perkelti derybų ašį į platesnį susitarimą dėl Europos saugumo. Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas teigė, kad tikisi, jog JAV pasiuntiniai V. Zelenskiui perduos V. Putino žinutes „visomis detalėmis“.

    J. Ušakovas taip pat sakė, kad palaikomas ryšys su JAV atstovais ir bus aptariama padėtis prieš planuojamą V. Putino ir Donaldo Trumpo susitikimą Kinijoje.

    Rusija stumia idėją surengti trilateralį V. Putino, D. Trumpo ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo susitikimą Kinijoje, prieš 18–19 lapkričio dienomis Šendžene vyksiantį APEC viršūnių susitikimą, nors konkrečios detalės dar nepatvirtintos.

    Po Abu Dabio derybų Rusijos vyriausiasis derybininkas Vladimiras Medinskis kalbėjo apie „visapusišką saugumo sistemą Europoje“, ją lygindamas su Antrojo pasaulinio karo pabaigos konferencijomis Jaltoje ir Potsdame.

    Tuo pačiu V. Medinskis leido suprasti, kad Maskvos pozicija dėl karo pabaigos iš esmės nesikeičia: jis atmetė galimybę atsisakyti okupuotų teritorijų ir sakė, jog Rusija būtų patenkinta tik susitarimu „savo sąlygomis“.

    Kol diplomatai ginčijasi, kokio masto turi būti būsimų derybų darbotvarkė, Rusijos atakos Ukrainoje tęsiasi. Ukrainos oro pajėgos skelbė apie 117 per naktį paleistų dronų, o vietos valdžia pranešė apie žuvusiuosius ir sužeistuosius skirtinguose regionuose.

  • Rusija siūlo NATO šalims nepuolimo paktus: Lenkija gali tapti derybų tarp Maskvos ir Vašingtono objektu

    JAV pasiuntinių derybos su Vladimiru Putinu Maskvoje kelia nerimą dėl galimų pasekmių NATO vienybei ir Lenkijos saugumui. Pasak apžvalgininkų, Rusija siekia įkalbėti atskiras Aljanso valstybes pasirašyti nepuolimo paktus, kurie apribotų jų karinį bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis.

    Tekste nurodoma, kad į Maskvą vyko JAV atstovai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris, o vėliau Dubline jie susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šios derybos vyksta platesnio kontakto formate, kuriame minimos ir anksčiau Abu Dabyje vykusios trišalės Ukrainos, Rusijos ir JAV diskusijos.

    V. Zelenskis po susitikimo su JAV pasiuntiniais išskyrė kelis iki šiol pasiektus rezultatus: belaisvių išlaisvinimą planuojant didžiausią apsikeitimą nuo karo pradžios, aktyvesnį Europos įtraukimą į taikos pokalbius ir pasirengimą tolesniems daugiašaliams susitikimams.

    Taip pat teigiama, kad kita derybų runda turėtų vykti jau kitą savaitę. Tuo pat metu viešojoje erdvėje vis garsiau svarstoma, jog Maskva gali bandyti išnaudoti derybų procesą ne tik dėl Ukrainos, bet ir siekdama ilgalaikių strateginių pokyčių Europoje.

    Maskvos siūlymas: nepuolimo paktai su NATO šalimis

    Apžvalgininkas Zbigniewas Parafianowiczius atkreipia dėmesį, kad iš Lenkijos perspektyvos Rusijos ir JAV pokalbiai turi strateginę reikšmę. Jo vertinimu, vienas jautriausių klausimų – Rusijos užsienio reikalų ministerijos siūlymas sudaryti vadinamuosius nepuolimo paktus su pasirinktomis NATO valstybėmis.

    Tokie susitarimai, kaip teigiama, įpareigotų jas nebegilinti karinio bendradarbiavimo su JAV. Kritikai tai vertina kaip bandymą diplomatinėmis priemonėmis suskaldyti Aljansą ir grąžinti padėtį į laikus iki NATO plėtros Vidurio ir Rytų Europoje.

    Lenkija – galimas derybų „mainų objektas“

    Pasak autoriaus, Lenkijai tokie paktai reikštų riziką, kad būtų pakirsta NATO kaip organizacijos bendra politika Rusijos atžvilgiu. Todėl esminiu faktoriumi tampa naujosios JAV administracijos pozicija ir tai, kokius kompromisus ji būtų linkusi svarstyti.

    Tekste keliama ir konkreti baimė: nuolatinės JAV bazės Lenkijoje idėja, viešai vadinama „Fort Trump“, galėtų tapti derybų objektu Maskvos ir Vašingtono pokalbiuose. Kartu primenama, kad anksčiau Vašingtonas jau buvo atsitraukęs nuo planų statyti priešraketinės gynybos skydą, prioritetą tuomet teikdamas santykių su Rusija gerinimui.

    Įspėjama, jog Lenkija neturėtų tapti didžiųjų valstybių derybų „mainų korta“, kai sprendimai priimami ieškant platesnių geopolitinių susitarimų. Šiame kontekste svarbiausiu klausimu išlieka, ar Rusijos siūlymai bus vertinami kaip reali diplomatinė iniciatyva, ar kaip bandymas susilpninti NATO iš vidaus.

  • Rusija kelia reikalavimus dėl Lenkijos: siūlo grįžti prie 1997 metų NATO dislokavimo

    Derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos kol kas neduoda proveržio, tačiau Maskva tuo pat metu kelia naujus reikalavimus, susijusius su Europos saugumo architektūra. Jie, kaip teigiama, galėtų reikšti NATO pajėgų buvimo Rytų Europoje ribojimą.

    Apie Ukrainos, JAV ir Rusijos atstovų pokalbius Abu Dabyje ir Kremliui svarbius siekius pranešė agentūra AFP. Skelbiama, kad konkrečiausiu šių kontaktų rezultatu tapo plataus masto belaisvių apsikeitimas.

    Rusija derybose neatsisako ir maksimalistinių pozicijų dėl Ukrainos teritorijų. Tačiau, anot publikacijoje cituojamos informacijos, jos užmojai nesibaigia vien karo pabaigos sąlygomis – kalbama ir apie platesnius pokyčius visoje Europos saugumo sistemoje.

    Minimi reikalavimai siejami su NATO plėtros ribojimu ir Aljanso pajėgų buvimo Rytų Europoje grąžinimu į 1997 metų lygį. Toks scenarijus reikštų ir potencialų NATO karių išvedimą iš Lenkijos mainais į siūlomą nepuolimo paktą.

    Europos sostinėse – nepasitikėjimas ir klausimai dėl JAV vaidmens

    Nors šie Rusijos reikalavimai apibūdinami kaip menkai realistiški, Europos sostinės situaciją vertina atsargiai. Tekste pabrėžiama, kad jos su dideliu nepasitikėjimu žiūri į Donaldo Trumpo administraciją.

    Baiminamasi, kiek toli JAV prezidentas galėtų nueiti darydamas nuolaidas Maskvai iki kadencijos pabaigos. Tokios nuotaikos didina įtampą dėl to, kokiomis sąlygomis galėtų būti pasiektas susitarimas.

    Numatomas Trumpo pasiuntinių susitikimas Maskvoje

    Publikacijoje teigiama, kad ketvirtadienį specialieji Donaldo Trumpo pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve’as Witkoffas turėtų Maskvoje susitikti su Vladimiru Putinu. Viena iš temų esą gali būti Europos Sąjungos dalyvavimas taikos derybose.

    Vis dėlto keliamos abejonės, ar Kremlius sutiktų įtraukti ES į šį procesą, nes tai galėtų sustiprinti Ukrainos pozicijas. Taip pat cituojama nuomonė, kad JAV gali siūlyti atskirą derybų kelią tarp Europos ir Rusijos.

  • NATO vadas ragina „salutuoti“ Ukrainai už smūgius Rusijos dyzelino infrastruktūrai

    NATO vadas ragina „salutuoti“ Ukrainai už smūgius Rusijos dyzelino infrastruktūrai

    NATO vadovybės atstovas ragina Vakarų sąjungininkus „salutuoti“ Ukrainai už operacijas, nukreiptas prieš Rusijos dyzelino perdirbimo ir tiekimo infrastruktūrą. Pasak jo, tokie veiksmai realiai kenkia Vladimirui Putinui ir jo karo tikslams.

    Apie tai skelbiama „Euronews“ publikacijoje, kurioje NATO būstinėje kalbintas Aljanso vyriausiojo vado pavaduotojas Johnas Stringeris. Jis pabrėžė, kad Ukrainos tikslai siekiant paliaubų NATO yra svarbiausi.

    Šie komentarai nuskambėjo JAV sušauktų derybų fone: Abu Dabyje dėl galimo Europos saugumo susitarimo ateityje dalyvauja ir NATO pareigūnai, tarp jų – aukščiausio rango kariniai vadovai. Vis dėlto Aljanse pripažįstama, kad kol kas neaišku, ar Rusija į pokalbius ateina rimtai nusiteikusi dėl taikos.

    Stringeris teigė besitikintis Rusijos geros valios, bet kartu atkreipė dėmesį, jog nematyti aiškių ženklų, kad Kremlius būtų atsitraukęs nuo maksimalistinių reikalavimų, siejamų su 2022 metų pradžioje iškeltais karo tikslais, įskaitant Ukrainos teritorijų aneksiją.

    Derybų fonas ir Ukrainos pozicija

    NATO atstovas ragino vertinti, kiek rimtai Rusija žiūri į derybas, ir perspėjo, kad jos netaptų tik ankstesnių ultimatumų pakartojimu. Jo teigimu, svarbiausia – realūs sprendimai, o ne grįžimas prie pradinių Maskvos reikalavimų.

    Kalbėdamas apie nuogąstavimus, jog Ukraina gali būti spaudžiama sutikti su sienų pakeitimais ir atsisakyti kai kurių Donecko ar Luhansko sričių teritorijų, Stringeris pabrėžė principinę poziciją: tik Ukraina turi teisę spręsti dėl savo suverenios teritorijos ateities.

    „Kalbant apie teritoriją, tai absoliučiai ukrainiečių reikalas“, – sakė jis.

    Skirtingi vertinimai dėl smūgių energetikai

    Stringeris taip pat gyrė Ukrainos operacijas, nutaikytas į rusiškas dyzelino perdirbimo gamyklas. Jo vertinimu, Ukrainos gebėjimas veikti pasitelkiant „vaizduotę, inovacijas ir valią“ yra įspūdingas.

    Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai ragino Kyjivą nutraukti tokią karinę strategiją, teigdamas, kad smūgiai prisideda prie augančių energijos kainų.

    Vis dėlto NATO vadovybės atstovas laikėsi priešingos nuomonės ir tvirtino, kad sąjungininkai turėtų pripažinti Ukrainos pasiektą efektą, nes tai, jo žodžiais, „skaudina Putiną“ ir griauna jo planus dėl naujos Europos saugumo architektūros.

  • Rusija Baltijoje testuoja NATO ribas: „pamesti“ dronai ir smūgiai kritinei infrastruktūrai

    Rusija Baltijos jūroje jau dabar vykdo hibridinį karą, kuriuo tikrina NATO valstybių atsparumo ribas. Tam pasitelkiami ne tik dronai, bet ir oro erdvės pažeidimai, veiksmai prieš kritinę infrastruktūrą ar vadinamoji „šešėlinė flotilė“.

    Apie tai rašo Lenkijos „Gazeta Wyborcza“, primindama, kad Maskva hibridines priemones naudoja prieš Vakarų šalis, remiančias Ukrainą, o Baltija tam tapo viena patogiausių erdvių.

    Kaip galimų veiksmų pavyzdžiai minimi „pamesti“ dronai, povandeninės infrastruktūros trikdymas ar jūros dugno žvalgyba. Tokie incidentai dažnai atsiduria pilkojoje zonoje – jie nėra atvira karinė ataka, bet gali kelti riziką laivybai ir strateginiams objektams.

    Reaguodamos į šią grėsmę, NATO šalys stiprina patruliavimą ir teisinį reguliavimą. Lenkijos atvejis išskiriamas kaip vienas griežčiausių aljanse, nes numato aiškesnes galimybes panaudoti jėgą, kai kyla tiesioginis pavojus objektams jūroje.

    Hibridinės priemonės Baltijos jūroje

    Tekste primenama, kad Rusija gali veikti įvairiomis priemonėmis, kurios formaliai ne visada prilygsta karo veiksmams. Tarp jų įvardijami kasdieniai hibridiniai incidentai, oro erdvės pažeidimai, „pamesti“ dronai, kritinės infrastruktūros pažeidimai ir „šešėlinės flotilės“ naudojimas.

    Tokie veiksmai aljansui sukuria dilemą: demokratinės valstybės laikosi teisės normų ir procedūrų, o tai riboja greitą ir griežtą atsaką į provokacijas, kurios specialiai vykdomos ties teisinių apibrėžimų riba.

    Kaip platesnio konteksto detalė minimas ir NATO paviešintas naktinio matymo priemonėmis darytas vaizdas, kuriame matyti sovietinės konstrukcijos Kilo tipo povandeninio laivo fragmentas. Panašūs epizodai naudojami pabrėžti, kad Rusijos karinis aktyvumas stebimas ne tik Baltijoje.

    Lenkija išsiskiria griežtesnėmis taisyklėmis

    Ośrodek Studiów Wschodnich (OSW) analitikai teigia, kad iš NATO šalių Lenkija yra įtvirtinusi toliausiai siekiančias nuostatas, leidžiančias panaudoti jėgą. Tai siejama su pernai priimtu teisės aktu „Bezpieczny Bałtyk“.

    Šios nuostatos numato galimybę atidengti ugnį, jei išskirtinėje ekonominėje zonoje kyla tiesioginis pavojus kritinei infrastruktūrai. Pabrėžiama, kad kitos Baltijos regiono valstybės neturi tokio plataus reguliavimo.

    NATO misija ir planai Gdynėje

    OSW ekspertas Piotras Szymańskis nurodo, kad įgyvendinus NATO misiją „Baltic Sentry“ 2025 metais, hibridiniai išpuoliai Baltijos jūroje pastebimai aprimo. Misija apima nuolatinį akvatorijos patruliavimą aljanso laivais.

    Taip pat pažymima, kad 2028 metais CTF bazė dvejiems metams turėtų būti perkelta į Gdynę. Lenkijos pusė tai sieja su poreikiu stiprinti svarbių jūrinių investicijų ir infrastruktūros apsaugą.

    Tarp objektų, kuriems reikalinga nuolatinė apsauga, minimi „Baltic Pipe“, jūrinio vėjo energetikos projektai, povandeninis kabelis į Švediją ir Naftoportas Gdanske.