CP v2

Tag: NATO

  • Prancūzų savanoriai treniruojasi Ukrainos žvalgybos tarptautiniame legione: ko mokosi prieš frontą

    Prancūzų savanoriai treniruojasi Ukrainos žvalgybos tarptautiniame legione: ko mokosi prieš frontą

    Kas vyksta tarptautiniame legione

    Prancūzijos savanoriai Ukrainoje treniruojasi su Ukrainos gynybos žvalgybos prižiūrimu Tarptautiniu legionu, kuris buria užsieniečius į kovinius padalinius. Mokymai apima šturmo taktiką, ginklų valdymą ir mažų grupių manevravimą, kad kariai būtų parengti darbui fronto sąlygomis.

    Prie legionui priskiriamos „Revanche“ taktinės grupės prisijungę savanoriai pasakoja, kad į Ukrainą juos atveda asmeninė motyvacija ir noras padėti ginantis nuo Rusijos plataus masto invazijos, prasidėjusios 2022 metais. Užsieniečių įsitraukimas nuo pat karo pradžios tapo viena iš priemonių sustiprinti Ukrainos pajėgumus.

    Savanoriai ir kalbos barjeras

    Vienas prancūzų savanoris, prisistatantis Leonu, teigė atvykęs norėdamas padėti Ukrainos žmonėms ir kovoti jų pusėje. Pasak jo, sprendimą lėmė emocinis ryšys su tuo, kas vyksta šalyje.

    „Man patinka būti kariu, o situacija Ukrainoje palietė mano širdį. Todėl šį sprendimą priėmiau širdimi“, – sakė jis.

    Praktikoje vienas didžiausių iššūkių užsieniečiams išlieka kalbos barjeras. Instruktoriai nurodo, kad bazines komandas dažnai pavyksta perduoti paprastais terminais ir gestais, o dalyje pratybų padeda vertėjai.

    Legiono vaidmuo ir platesnis kontekstas

    Ukraina yra suformavusi kelis užsieniečių padalinius, tarp jų ir Sausumos pajėgų Tarptautinį legioną, ir gynybos žvalgybos Tarptautinį legioną. Pastarasis veikia prie Ukrainos gynybos žvalgybos, kuri apima ne tik žvalgybos rinkimą, bet ir kitas veiklas, susijusias su gynyba, technologijomis bei kibernetiniu saugumu.

    Ši tema iškyla ir platesniame geopolitiniame fone, kai sąjungininkai rengiasi 2026 metų NATO viršūnių susitikimui Ankaroje. Tikimasi, kad Europos NATO narės ir Kanada įsipareigos 2026 ir 2027 metais Kyjivui skirti po maždaug 70 milijardų eurų karinės paramos per metus.

    Tuo pat metu diplomatinės pastangos taip pat intensyvėja: skelbiama apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskyy ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbius su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Ukrainos pusė teigia matanti realią galimybę judėti karo pabaigos link ir tartis dėl tolimesnių kontaktų NATO susitikimo metu.

  • Lenkija traukiasi iš Otavos: „Belma“ žada milijonus priešpėstinių minų Rytų skydui

    Lenkija traukiasi iš Otavos: „Belma“ žada milijonus priešpėstinių minų Rytų skydui

    Lenkija siekia stiprinti rytinės sienos apsaugą ir planuoja įsigyti didelius kiekius priešpėstinių minų, siejamų su gynybos projektu Rytų skydas. Ginkluotės agentūra jau pradėjo rinkos konsultacijas, kuriomis aiškinamasi, kokie gamintojai ir kokiais terminais galėtų užtikrinti tiekimą.

    Tarp konsultacijose dalyvaujančių bendrovių minima Bydgoščiuje veikianti „Belma“, deklaruojanti ilgametę patirtį gaminant minavimo sprendimus, sprogdiklius ir kitus sprogstamuosius įtaisus. Įmonė teigia, kad jos pranašumas yra parengta gamybinė bazė ir galimybė sparčiai didinti apimtis.

    „Esame vienintelis Lenkijoje gamintojas, turintis tokio masto patirtį ir kompetencijas minų gamyboje“, – sakė „Belma“ vadovas Jarosławas Zakrzewskis.

    Anot jo, gamyba gali būti plečiama nuo šimtų tūkstančių iki milijonų vienetų per metus, jei tokio masto užsakymus patvirtins Gynybos ministerija. Įmonė taip pat akcentuoja tiekimo grandinės savarankiškumą, tvirtindama, kad kritiniu metu priklausomybė nuo importuojamų komponentų gali tapti silpnąja vieta.

    Viešojoje erdvėje pabrėžiama, kad dalis modernių minų koncepcijų remiasi riboto veikimo laiko principu, kai numatomas savineutralizacijos ar susinaikinimo mechanizmas. „Belma“ kaip pavyzdį nurodo programuojamus sprendimus, kurių aktyvavimo logika ir veikimo trukmė gali būti nustatoma pagal gynybos užduotis.

    „Šiandien tikslas yra laimėti laiką gynybai, o ne palikti ilgalaikę grėsmę po konflikto“, – teigė Jarosławas Zakrzewskis.

    Diskusijos dėl priešpėstinių minų Europoje atsinaujino dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir išaugusio dėmesio teritorinei gynybai. Kartu tai kelia ir reputacinių bei humanitarinių rizikų klausimą, nes tarptautinėje praktikoje pabrėžiama, kad neatsakingai naudojami minų laukai gali kelti pavojų civiliams dar ilgai po karo.

    „Belma“ tvirtina, kad šiuolaikiniai sprendimai gali būti kuriami taip, jog mažėtų atsitiktinio suveikimo rizika, pavyzdžiui, diferencijuojant suveikimą pagal poveikio slenkstį ir taikant programuojamus saugos režimus. Vis dėlto galutiniai sprendimai, kokių tipų priemonės būtų įsigyjamos ir kokie reikalavimai joms būtų keliami, priklausys nuo Lenkijos institucijų nustatytų kriterijų ir teisinio reguliavimo.

    Įmonė neatmeta, kad pajėgumai galėtų būti siūlomi ir eksportui, jei kaimyninės šalys ieškotų greitai prieinamų sprendimų. Tačiau pagrindinis tikslas, anot gamintojo, išlieka nacionalinės gynybos poreikių užtikrinimas ir pasirengimas didelio masto užsakymams.

  • NATO rašinio konkursą laimėjusi moksleivė išbandė Bundesvero tanką: ką ji pamatė viduje

    NATO rašinio konkursą laimėjusi moksleivė išbandė Bundesvero tanką: ką ji pamatė viduje

    Vokietijai rengiantis iki kitų metų pabaigos Lietuvoje nuolat dislokuoti apie 5 000 karių, vienai moksleivei ši ateitis tapo apčiuopiama jau dabar. Kamilė V. laimėjo NATO tema surengto rašinio konkursą ir kaip pagrindinį prizą gavo progą apsilankyti Bundesvero dalinyje Pabradėje bei pasivažinėti šarvuota kovos mašina.

    Planuojama, kad Vokietijos brigada bus dislokuota teritorijoje tarp Vilniaus ir sienos su Baltarusija, o jos branduolys Lietuvoje augs etapais. Šis sprendimas siejamas su NATO rytinio sparno atgrasymo stiprinimu ir sąjungininkų pajėgų pasirengimu veikti kartu, jei saugumo situacija regione blogėtų.

    Kamilės vizitas sutapo su intensyviu pratybų laikotarpiu: Pabradės poligone vyko didelės apimties manevrai, kuriuose treniravosi kariai iš kelių NATO valstybių. Tokiose pratybose paprastai tikrinamas ryšio, logistikos, vadovavimo ir skirtingų šalių dalinių sąveikos efektyvumas, o scenarijai apima ir hibridines grėsmes.

    Konkursas apie hibridines grėsmes

    Rašinių konkursą organizavo Krašto apsaugos ministerija, siekdama moksleiviams aiškiau parodyti NATO kolektyvinės gynybos prasmę ir šiuolaikinių grėsmių pobūdį. Šiemet jis sulaukė rekordinio susidomėjimo: pateikta daugiau nei 400 darbų, kai ankstesnis aukščiausias rodiklis siekė 270.

    „Pirmiausia rašiau apie tai, kas iš tikrųjų yra hibridinės grėsmės ir kaip jos mus veikia. Tada apie tai, kaip jaunimas gali padėti apsisaugoti nuo šių pavojų“, – sakė Kamilė.

    Kamilės darbas išsiskyrė ir tuo, kad ji rašinį pateikė vokiečių kalba. Apdovanojimo metu jai įteiktas specialus kvietimas apsilankyti Vokietijos karių dalinyje, kuris priskiriamas būsimai brigadai Lietuvoje.

    Vizitas Pabradėje ir technika iš arti

    Susitikimo metu Kamilė iš arti apžiūrėjo pėstininkų kovos mašiną „Puma“, kuri laikoma vienu moderniausių tokio tipo Bundesvero šarvuočių. Kariai paaiškino, kad dalis sistemos sprendimų sukurta siekiant geriau apsaugoti įgulą, pavyzdžiui, nuotoliniu būdu valdoma bokštelio įranga.

    „Viduje tiek daug mažų valdiklių ir mygtukų, kad atrodo kaip „PlayStation“ konsolė“, – pasakojo Kamilė.

    Ji pripažino, kad realybė nustebino: erdvės viduje mažiau, nei įsivaizdavo, nes ten turi tilpti ir įgula, ir ekipuotė, ir ginkluotė. Dėl saugumo reikalavimų technikos vidaus filmavimas ar fotografavimas tokiose situacijose dažnai ribojamas.

    Vėliau moksleivei buvo suteikta galimybė pasivažinėti ir tanku „Leopard“. Kamilė teigė, kad didžiausią įspūdį paliko technikos dydis ir modernumas, o taip pat galimybė pabūti skirtingose įgulos vietose ir susipažinti su valdymo logika.

    Kodėl tai svarbu Lietuvai

    Lietuvoje Vokietijos brigados nuolatinis dislokavimas vertinamas kaip vienas reikšmingiausių saugumo žingsnių per pastaruosius metus, ypač turint omenyje geopolitinę įtampą regione. Viešojoje erdvėje akcentuojama, kad svarbiausias tikslas yra ne simbolika, o realus atgrasymo ir greito reagavimo pajėgumų stiprinimas.

    Vokietijos ambasados užsakymu 2025 metais atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad 72 proc. Lietuvos gyventojų pritaria vokiečių karių dislokavimui netoli Pabradės. 13 proc. nepritarė, o 15 proc. teigė dar neturintys nuomonės.

    Tuo pat metu konkursas ir tokios iniciatyvos rodo, kad gynybos tema vis dažniau tampa ne vien institucijų, bet ir mokyklų darbotvarkės dalimi. Kamilės istorija atspindi platesnę tendenciją: jaunimas vis geriau supranta informacinių atakų, dezinformacijos ir kitų hibridinių priemonių poveikį, o kritinis mąstymas tampa praktiniu saugumo įgūdžiu.

  • Vokietija kreipėsi į JAV dėl Tomahawk ir Patriot raketų: nauda gali pasiekti ir Lenkiją

    Vokietija kreipėsi į JAV dėl Tomahawk ir Patriot raketų: nauda gali pasiekti ir Lenkiją

    Vokietija veda pažangias derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl strateginių amerikietiškų ginklų gamybos paleidimo Vokietijos teritorijoje. Pagrindiniai aptariami produktai – sparnuotosios raketos „Tomahawk“ ir priešraketinės gynybos sistemos „Patriot“ perėmimo raketos PAC-3 MSE. Berlynas siekia susitarimą pasiekti artimiausiu metu, kad realiai sustiprintų Europos atgrasymo pajėgumus.

    Deryboms postūmį suteikė Vašingtono sprendimai persvarstyti dalies pajėgumų dislokavimo Europoje planus, įskaitant sausumos bazavimo sprendimus. Kaip viena iš priežasčių viešai minima ribota kai kurių raketų pasiūla ir poreikis prioritetą teikti jau vykdomiems įsipareigojimams. Vokietija, ilgiau kaip metus siekusi įsigyti „Tomahawk“, dabar vis daugiau dėmesio skiria gamybai vietoje.

    „Tomahawk“ – didelio nuotolio, itin tiksli, žemai skrendanti sparnuotoji raketa, skirta smūgiams į antžeminius taikinius. Plačiai nurodoma, kad kai kurie jos variantai gali pasiekti daugiau kaip 1 600 kilometrų nuotolį, todėl tokio tipo ginkluotė Europoje laikoma svarbia spragų užpildymo priemone. Vokietijai tai būtų būdas greičiau susikurti ilgo nuotolio smūgio galimybes ir mažinti priklausomybę nuo importo.

    Antras derybų ramstis – PAC-3 MSE, laikomos vienomis pažangiausių „Patriot“ sistemos perėmėjų. Šios raketos skirtos naikinti balistines ir sparnuotąsias raketas, o taip pat stiprinti apsaugą nuo vis sudėtingesnių, dideliu greičiu artėjančių grėsmių. Modernizuoti perėmėjai iš esmės lemia, kokio lygio realią priešraketinę apsaugą gali užtikrinti „Patriot“ baterijos.

    Vokietijos pusė akcentuoja pramoninę logiką: dalies gamybos perkėlimas į Europą galėtų pagreitinti tiekimą ir sumažinti spaudimą JAV gamybos linijoms. Pastarosios pastaraisiais metais dirba intensyviai, nes vienu metu vykdomi dideli užsakymai sąjungininkams ir partneriams. Kartu Berlynas tikisi, kad gamyba Vokietijoje leistų sukurti daugiau atsargų ir užtikrinti stabilesnį tiekimo planavimą.

    Viešumoje minimas ir Europos pramoninis aspektas: bendradarbiavimas tarp „MBDA“ ir JAV gynybos pramonės, taip pat jau esamos kooperacijos plėtra, susijusi su „Patriot“ raketomis. Vokietijos įmonės jau gamina atskiras komponentų grupes įvairioms NATO programoms, todėl Berlynas argumentuoja turintis bazę, nuo kurios galima pereiti prie platesnės integracijos. Vis dėlto sprendimai dėl technologijų perdavimo ir intelektinės nuosavybės apsaugos išlieka jautrūs.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokios iniciatyvos reikšmė neapsiriboja vien Vokietija. Jei Europoje didėtų „Patriot“ perėmėjų ir kitų kritinių raketų pasiūla, tai galėtų palengvinti regioninį planavimą ir prisidėti prie rytinio NATO sparno saugumo, įskaitant Lenkiją. Tačiau galutinis rezultatas priklausys nuo politinių sprendimų Vašingtone, licencijavimo sąlygų ir to, kokios apimties gamyba realiai būtų leista Europoje.

    Vokietijos politinėje erdvėje netrūksta ir skeptikų, perspėjančių, kad derybos gali užtrukti, o pažadėtas efektas pasiekiamas tik tada, kai suderinami eksporto kontrolės, technologijų apsaugos ir ilgalaikių užsakymų klausimai. Vis dėlto pati kryptis atitinka platesnę Europos tendenciją: po Rusijos karo Ukrainoje valstybės skubina oro gynybos ir raketinių pajėgumų plėtrą, o gynybos pramonės pajėgumų didinimas tampa vienu svarbiausių prioritetų.

  • OSINT fiksuoja: ginklais prikrauti Ukrainos kariniai transporto lėktuvai skrido virš Lenkijos

    OSINT fiksuoja: ginklais prikrauti Ukrainos kariniai transporto lėktuvai skrido virš Lenkijos

    Atvirųjų šaltinių žvalgybos (OSINT) analitikai socialiniuose tinkluose pranešė, kad per pastarąsias kelias dienas keli Ukrainos kariniai transporto lėktuvai esą vykdė skrydžius į NATO šalių bazes ir atgal. Tokie teiginiai grindžiami viešai matomais skrydžių duomenimis, todėl oficialaus patvirtinimo paprastai nebūna.

    OSINT bendruomenė nurodo, kad lėktuvai kilo iš Vakarų Ukrainos aerodromų, skrido į sąjungininkų infrastruktūrą, o grįždami galėjo gabenti skubiai reikalingą karinę įrangą. Vis dėlto nepriklausomai patikrinti, kas tiksliai buvo gabenama, iš viešų skrydžių stebėjimo įrankių neįmanoma.

    Kaip veikia karinės logistikos maršrutai

    Nuo plataus masto karo pradžios pagrindiniai ginklų ir įrangos srautai į Ukrainą dažniausiai organizuojami sausumos ir geležinkelio keliais, o oro transportas naudojamas tada, kai siunta itin skubi ar vertinga laiko atžvilgiu. Dėl Rusijos raketinių smūgių grėsmės skrydžiai Ukrainos oro erdvėje vertinami kaip rizikingi, todėl maršrutai ir grafikai dažnai neviešinami.

    Lenkija išlieka svarbus regiono logistikos mazgas, per kurį keliauja Vakarų parama Ukrainai. Viešojoje erdvėje dažnai minimas Rzeszów-Jasionka oro uostas, tačiau didelė dalis procesų vyksta neviešai, o detalės paprastai įslaptinamos dėl operacinio saugumo.

    Kodėl OSINT signalai svarbūs, bet riboti

    OSINT analizė remiasi viešais duomenimis: transponderių signalais, radarų stebėjimu, palydoviniais vaizdais ir logistiniais pėdsakais. Karo metu dalis karinių orlaivių gali išjungti transponderius arba naudoti specialius režimus, todėl informacija būna neišsami, o išvados turi būti vertinamos atsargiai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pavieniai skrydžiai nebūtinai reiškia tiekimo „šuolį“, tačiau gali rodyti pastangas greitai perkelti konkrečias sistemas, atsargines dalis ar amuniciją. Dėl tų pačių priežasčių nei Ukraina, nei NATO valstybės paprastai nekomentuoja konkrečių transportavimo maršrutų ar krovinių.

    Kontekstas fronte ir paramos dinamika

    Pranešimai apie galimai intensyvėjančius pervežimus pasirodo tuo metu, kai Ukrainai toliau aktualus amunicijos, oro gynybos ir atsarginių dalių trūkumas, o Rusija tęsia spaudimą keliomis kryptimis. Vakarų parama pastaraisiais metais tapo labiau planuojama ilgalaikėmis programomis, tačiau skubūs logistikos sprendimai išlieka, ypač kai reikia greitai reaguoti į situaciją mūšio lauke.

    Kol kas šie konkretūs OSINT paminėti skrydžiai nėra patvirtinti oficialių institucijų ar patikimų tarptautinių žiniasklaidos priemonių. Vis dėlto pats logistikos modelis, kai derinami sausumos maršrutai ir epizodiniai oro tiltai, atitinka nuo karo pradžios taikomą praktiką.

  • NATO keičia AWACS į „Saab“ GlobalEye: sprendimas, galintis įtempti santykius su Trumpu

    NATO svarsto atsisakyti JAV gamybos ankstyvojo perspėjimo ir oro erdvės kontrolės lėktuvų AWACS ir juos pakeisti švedų koncerno „Saab“ kuriamais GlobalEye. Apie šiuos planus, remdamasi keturiais su projektu susipažinusiais šaltiniais, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

    Pasak agentūros pašnekovų, oficialus pranešimas galėtų nuskambėti artimiausiame NATO viršūnių susitikime. Toks posūkis reikštų ne tik technologinį atnaujinimą, bet ir politiškai jautrų signalą, nes iki šiol Aljansas ilgus dešimtmečius rėmėsi JAV platformomis.

    Kas yra AWACS ir kodėl ieškoma pamainos?

    AWACS yra ankstyvojo perspėjimo ir valdymo orlaiviai, dažnai vadinami skraidančiais radarais. Jie realiuoju laiku aptinka oro taikinius, padeda koordinuoti oro gynybą, naikintuvų veiksmus ir užtikrina situacijos matymą dideliu atstumu.

    NATO AWACS parkas tarnyboje yra nuo 1982 metų, o dalis platformos sprendimų laikomi pasenusiais tiek technologiškai, tiek eksploatacijos kaštų prasme. Ilgėjant modernizavimo ciklams ir brangstant priežiūrai, Aljansui vis dažniau tenka spręsti, ar tikslinga tęsti senųjų sistemų pratęsimą, ar pereiti prie naujos kartos sprendimų.

    GlobalEye: europinis atsakas ore

    GlobalEye yra „Saab“ kuriama žvalgybos, stebėjimo ir ankstyvojo perspėjimo platforma, pritaikyta plačiam užduočių spektrui: nuo oro erdvės stebėsenos iki jūrinių ir antžeminių taikinių aptikimo. NATO planuose minima, kad Vokietijoje, Geilenkircheno bazėje, galėtų būti formuojama didžiausia pasaulyje GlobalEye flotilė.

    Tokiu atveju GlobalEye taptų alternatyva JAV siūlomiems E-7 Wedgetail tipo orlaiviams, kurie taip pat paremti civilinės aviacijos platforma. Skirtumas šiuo atveju būtų ne vien techninis: pirkimo kryptis aiškiai parodytų didesnį pasitikėjimą europine gynybos pramone.

    Politinė rizika: D. Trumpo linija NATO atžvilgiu

    „Reuters“ pažymi, kad sprendimas gali tapti rimtu išbandymu NATO santykiams su Donaldo Trumpo administracija, jei JAV vėl būtų vadovaujamos jo komandos. D. Trumpas ne kartą kritikavo NATO, spaudė sąjungininkus daugiau investuoti į gynybą ir ragino pirkti amerikietišką ginkluotę.

    „Jungtinės Valstijos išleidžia NATO gerokai daugiau nei kiti ir iš to negauna jokios naudos“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Ši retorika remiasi plačiau aptariama našta pasidalijimo tema: JAV ilgą laiką buvo didžiausia karinių pajėgumų tiekėja Europoje, o dalis Vašingtono politikų tai naudoja kaip argumentą spausti sąjungininkus didinti išlaidas ir pirkti JAV gamintojų sprendimus. NATO metinėse ataskaitose fiksuojama, kad europinės narės ir Kanada pastaraisiais metais spartino gynybos finansavimą, tačiau diskusijos dėl įsipareigojimų ir pirkimų krypties išlieka itin jautrios.

    Kol kas NATO viešųjų ryšių tarnybos, anot „Reuters“, neatsakė į prašymą pakomentuoti informaciją apie galimą orlaivių keitimą. Vis dėlto, jei planai bus patvirtinti, tai būtų vienas ryškesnių signalų, kad Aljansas oro erdvės stebėsenos srityje pereina prie naujos kartos sprendimų, kuriuose europiniai gamintojai vaidintų didesnį vaidmenį.

  • JAV generolas Baltijos šalims siunčia aiškią žinią: prieš Rusiją liksite ne vieni

    JAV generolas Baltijos šalims siunčia aiškią žinią: prieš Rusiją liksite ne vieni

    Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės generolas Christopheris Donahue Estijoje, Valgos mieste, pareiškė, kad JAV ir toliau rems Europos sąjungininkus gindamos Baltijos šalis nuo Rusijos grėsmės. Kalbėdamas per vadovybės perdavimo ceremoniją jis akcentavo, kad atgrasymas kuriamas ne deklaracijomis, o realiu karių buvimu ir praktiniais veiksmais.

    „Jūs esate pasirengę daryti daugiau ir pagrįsti žodžius darbais, o Jungtinės Valstijos bus šalia. Taip kuriamas atgrasymas – ne kalbomis nuo tribūnos, o karių batais, klimpstančiais purve“, – sakė Christopheris Donahue.

    JAV karinis buvimas Europoje išlieka vienas didžiausių už šalies ribų ir yra svarbi NATO rytinio flango saugumo architektūros dalis. Pastaraisiais metais, reaguodamos į Rusijos karą Ukrainoje ir didėjantį spaudimą regione, JAV stiprino rotacines pajėgas, oro gynybos elementus ir pratybų mastą.

    Įvairiais vertinimais, Europoje šiuo metu dislokuota apie 80 000–100 000 JAV karių, įskaitant rotacinius vienetus. Didžiausia koncentracija tradiciškai išlieka Vokietijoje, kur veikia pagrindiniai JAV karinio valdymo ir logistikos mazgai, leidžiantys greitai perdislokuoti pajėgas į rytines NATO valstybes.

    JAV pajėgų struktūra Europoje apima sausumos vienetus, oro pajėgas, logistikos grandis ir oro bei priešraketinės gynybos komponentus. NATO požiūriu, būtent toks derinys yra kritiškai svarbus Baltijos regionui, kur geografinė padėtis ir ribota strateginė gelmė reikalauja greitos pastiprinimo grandinės ir iš anksto parengtų planų.

    Kas keičiasi NATO rytiniame flange?

    Valgoje vykusi ceremonija buvo susijusi su dalies vadovavimo atsakomybių perdavimu NATO rytiniame flange. Pranešta, kad dvi daugianacionalinės divizijos, veikiančios Estijoje ir Latvijoje, pereina po I Vokietijos ir Nyderlandų korpuso iš Miunsterio vadovavimu, siekiant užtikrinti aiškesnę komandų grandinę ir spartesnį sprendimų priėmimą.

    Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius šiuos pokyčius įvertino kaip matomą NATO vienybės ir pasirengimo demonstraciją. Tokie sprendimai atliepia platesnę Aljanso kryptį: sutrumpinti laiką nuo politinio sprendimo iki realaus pajėgų atvykimo į regioną.

    Kodėl akcentuojamas atgrasymas?

    NATO pastaraisiais metais nuosekliai pabrėžia, kad Rusija sparčiai didina karinius pajėgumus ir gali mėginti išbandyti Aljanso ryžtą. Aljanso vertinimuose viešai aptariama prielaida, jog Maskva, išlaikiusi dabartinį ginklavimosi tempą, gali būti pasirengusi platesnio masto agresijai prieš NATO teritoriją šio dešimtmečio pabaigoje.

    Dėl to JAV generolo žinutė Baltijos šalims svarbi ne tik simboliškai. Ji sustiprina signalą, kad JAV įsipareigojimai kolektyvinei gynybai išlieka, o NATO vadovavimo ir pajėgų planavimo pertvarkos skirtos tam, kad reali parama krizės atveju pasiektų regioną kuo greičiau.

  • Lenkija dėl nuolatinės JAV bazės kalba vienu balsu: gynybos ministras ir prezidentas derina poziciją NATO

    Lenkijos gynybos ministras ir prezidentas po susitikimo paskelbė turintys suderintą poziciją, kurią ketina pristatyti artėjančiame NATO viršūnių susitikime Ankaroje. Apie tai pranešė Lenkijos gynybos viceministras Pawełas Zalewskis, pabrėžęs, kad bendras kursas apima ir platesnius santykių su Jungtinėmis Valstijomis klausimus.

    Pasak viceministro, susitikime aptarti pasirengimo darbai bei galutinių sprendimų projektai, kurie paprastai nugula į viršūnių susitikimo pabaigoje skelbiamą dokumentą. Jis akcentavo, kad iki pat susitikimo pabaigos sąjungininkai dar derina formuluotes, todėl gali vykti papildomos konsultacijos darbo tvarka.

    Nuolatinė JAV bazė – bendras prioritetas

    Vienu svarbiausių susitikimo akcentų tapo nuolatinės JAV kariuomenės bazės Lenkijoje klausimas. Pawełas Zalewskis teigė, kad prezidentas ir gynybos ministras šiuo klausimu sutaria ir planuoja kalbėti vieninga pozicija, siekdami didesnio aiškumo bei politinio impulso derybose.

    „Informavome prezidentą apie darbų dėl bazių eigą. Šiuo klausimu turime vieną poziciją“, – sakė Pawełas Zalewskis.

    Viceministro vertinimu, nuolatinis JAV karinis buvimas būtų svarbus abiem pusėms: Lenkijai tai reikštų papildomą atgrasymo veiksnį Rusijos atžvilgiu, o Jungtinėms Valstijoms – ilgalaikį įsitvirtinimą regione, kuris laikomas strategiškai reikšmingu NATO rytiniame flange.

    Derybos tęsiasi, sprendimus lems JAV vertinimai

    Lenkijos gynybos ministerija pastarosiomis savaitėmis viešai kalbėjo apie tolesnę derybų eigą po gauto palankaus atsakymo į kreipimąsi dėl nuolatinio pajėgų dislokavimo. Kartu pabrėžiama, kad galutinius sprendimus gali lemti platesnis JAV pajėgų peržiūros procesas ir Pentagonui priklausantys planavimo terminai.

    Lygiagrečiai prie šio klausimo dirba ir prezidento institucija bei Nacionalinio saugumo biuras, palaikantys politinius kontaktus su Vašingtonu. Lenkijos pusė viešai signalizuoja, kad nuolatinė bazė būtų ne tik simbolinis, bet ir praktinis saugumo sprendimas, skirtas užtikrinti greitesnę sąjungininkų reakciją krizės atveju.

    NATO susitikimas Ankaroje

    NATO viršūnių susitikimas Ankaroje numatytas liepos 7–8 dienomis. Lenkijai jame atstovaus prezidentas, o tradiciškai delegacijoje dalyvauja ir gynybos bei užsienio reikalų sričių atstovai.

    Tikėtina, kad sąjungininkų diskusijose dėmesys bus skiriamas rytinio flango stiprinimui, atgrasymo priemonėms ir praktiniams sprendimams dėl pajėgų laikysenos regione. Lenkijos siekis įtvirtinti nuolatinę JAV bazę šiame kontekste pristatomas kaip vienas iš svarbiausių ilgalaikio saugumo prioritetų.

  • NATO logistika ant lūžio: „Radia“ kuria „WindRunner“, galintį pervežti F-35 be ardymo

    NATO logistika ant lūžio: „Radia“ kuria „WindRunner“, galintį pervežti F-35 be ardymo

    Naujas milžinas karinei logistikai

    JAV ir Italijos bendrovė „Radia“ pristatė idėją sukurti itin didelį tolimojo nuotolio transporto lėktuvą, paremtą „WindRunner“ koncepcija. Projektas orientuotas į karinius poreikius, kai būtina greitai perkelti didelius ir ypač didelių gabaritų krovinius.

    Pastaraisiais metais NATO šalys vis dažniau kalba apie tai, kad vien tik turimų transporto orlaivių pajėgumų nepakanka greitam pajėgų sustiprinimui. Būtent todėl atsiranda niša sprendimams, kurie didintų krovinių pervežimo mastą ir mažintų pasirengimo laiką.

    Dydis, kuris keičia taisykles

    Pagal skelbiamą koncepciją, „WindRunner“ šeimos orlaivis galėtų siekti apie 109 metrų ilgį, o sparnų mojis būtų iki 80 metrų. Tai būtų vienas didžiausių kada nors siūlytų transporto lėktuvų, kuriuo siekiama praplėsti dabartinių sprendimų ribas.

    Numatoma naudingoji apkrova siektų apie 73 tonas, tačiau pagrindinis akcentas dedamas ne vien į masę, o į krovinių gabaritus. „Radia“ teigimu, modifikuotos versijos krovinių skyrius būtų kelis kartus didesnis už didžiausių JAV transporto lėktuvų galimybes, todėl būtų galima vežti tai, kas įprastai netelpa.

    F-35, „Chinook“ ir „Patriot“ be išmontavimo

    Didelė krovinių erdvė leistų gabenti iki šešių sraigtasparnių CH-47 „Chinook“ arba iki keturių naikintuvų F-35 be būtinybės ardyti jų elementų. Praktikoje tai reikštų trumpesnį parengimo laiką ir mažesnę riziką sugadinti techniką per išmontavimą bei surinkimą.

    Analogiškai būtų sprendžiama ir oro gynybos sistemų logistika: pavyzdžiui, „Patriot“ paleidimo įrenginius būtų galima pakrauti ir iškrauti be ilgo paruošimo, kad jie greičiau pasiektų dislokacijos vietą. Tokie sprendimai ypač aktualūs, kai vertinamas reagavimo laikas ir tiekimo grandinių atsparumas.

    Įmonė nurodo, kad JAV karinės oro pajėgos domėjosi galimybėmis gabenti ypač didelių gabaritų krovinius, įskaitant iki maždaug 91 metro ilgio objektus. Nors tai dar nėra įgyvendintas orlaivis, pats susidomėjimas rodo, kad strateginio pervežimo rinka ieško netipinių sprendimų.

    Ne vien kariuomenei

    „WindRunner“ pradinis sumanymas buvo siejamas ir su civiliniais pervežimais, ypač su pramonės kroviniais, kurių gabenimas keliais ar geležinkeliais yra sudėtingas. Tarp dažniausiai minimų pavyzdžių yra dideli vėjo jėgainių komponentai, kuriems logistikos apribojimai tampa realia plėtros kliūtimi.

    Skelbiama, kad orlaivis galėtų kilti ir leistis iš maždaug 1 800 metrų ilgio takų, o krovinių skyriaus tūris galėtų siekti iki 6 800 kubinių metrų. Tokie parametrai, jei būtų pasiekti praktikoje, reikštų naują standartą krovinių, kurių dydis svarbesnis už masę, pervežime.

    Kol kas projektas išlieka koncepcijos stadijoje, todėl galutiniai skaičiai gali keistis. Vis dėlto kryptis aiški: NATO ir sąjungininkams didėjant greitos perdislokacijos poreikiui, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik ginklų sistemoms, bet ir logistikai, nuo kurios realiai priklauso atgrasymo patikimumas.

  • Lenkija taikosi į pirmą NATO DI kompetencijos centrą: kodėl tai būtų strateginis žingsnis

    Lenkijoje bręsta iniciatyva, kuri gali tapti precedentu visame Aljanse: siūloma šalyje įkurti pirmą NATO Kompetencijos centrą, specializuotą dirbtinio intelekto srityje. Idėją kelia Fondas SET ir grupė kitų analitinių bei sektoriaus organizacijų, argumentuodami, kad NATO struktūroje šiuo metu trūksta atskiros, į DI orientuotos institucijos.

    Iniciatyva pristatyta Lenkijos Nacionalinio saugumo biure prieš artėjant NATO viršūnių susitikimui Ankaroje, planuojamam 2026 metų liepos 7–8 dienomis. Autoriai ragina Lenkiją formaliai pateikti siūlymą ir prisiimti vadinamosios pagrindinės valstybės vaidmenį, telkiant koaliciją iš suinteresuotų sąjungininkių.

    Kas yra NATO kompetencijos centrai?

    NATO Kompetencijos centrai yra daugianacionalės karinės institucijos, turinčios NATO akreditaciją ir padedančios Aljansui kurti doktriną, rengti mokymus bei pratybas, kaupti ekspertines žinias. Oficialiai skelbiama, kad NATO tinkle šiuo metu veikia 30 tokių centrų įvairiose šalyse.

    Lenkija jau yra dviejų centrų šeimininkė: Kontržvalgybos kompetencijos centras veikia Krokuvoje, o Karo policijos kompetencijos centras įsikūręs Bydgoščiuje. Naujas DI centras, jei būtų patvirtintas, reikštų trečią akredituotą NATO kompetencijos centrą Lenkijoje.

    Kodėl DI laikomas spraga NATO struktūroje?

    Iniciatyvos autoriai pabrėžia, kad nė vienas iš esamų NATO kompetencijos centrų neturi dirbtinio intelekto kaip pagrindinės specializacijos. Tokia situacija vertinama kaip strateginė spraga, nes DI tampa kertine technologija tiek žvalgybos analizėje, tiek kibernetinėje gynyboje, tiek sprendimų paramos sistemose.

    Dokumente akcentuojama, kad specializuotas centras galėtų prisidėti ne tik prie mokymų ar rekomendacijų, bet ir prie praktinių darbų, susijusių su DI modelių kūrimu ir pritaikymu NATO poreikiams. Tai, pasak ekspertų, stiprintų sąjungininkių skaitmeninį savarankiškumą ir mažintų priklausomybę nuo išorinių sprendimų.

    „Jei Lenkija nori technologijų srityje būti sprendimų kūrėja, o ne vien jų perėmėja, įsitraukimas į sąjunginį kompetencijos centrą yra racionalus ir efektyvus žingsnis“, – sakė dr. Karolina Grenda iš Fondo SET.

    Kokie argumentai pateikiami Lenkijos naudai?

    Kaip vienas svarbiausių argumentų įvardijamas Lenkijos vaidmuo NATO rytiniame flange ir praktinė patirtis, susijusi su šiuolaikinių grėsmių spektru. Autoriai teigia, kad būtent ši geografinė ir saugumo realybė sukuria unikalų kontekstą, kuriame DI sprendimai gali būti vertinami ar testuojami arčiau realių rizikų.

    Taip pat pabrėžiami finansiniai ir instituciniai pajėgumai: Lenkija yra tarp daugiausiai gynybai skiriančių NATO valstybių, o 2025 metais jos gynybos finansavimas siekė 4,3 proc. bendrojo vidaus produkto. Šis rodiklis, iniciatorių vertinimu, sustiprina argumentą, kad šalis gali prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus, reikalingus tarptautiniam centrui išlaikyti.

    Dar vienas akcentas – augantis technologijų sektorius ir ekosistema, į kurią įeina ir tarptautiniu mastu matomos DI bendrovės bei specialistai. Ekspertai teigia, kad derinys iš žmogiškojo kapitalo, gynybinės patirties ir investicijų gali būti patrauklus sąjungininkams, renkantis būsimo centro vietą.

    „Mūsų tikslas buvo ne iškart pateikti iki smulkmenų parengtą centro modelį, o pradėti pokalbius ir telkti paramą tarp sąjungininkių“, – sakė dr. Karolina Grenda.

    Praktinis kitas žingsnis, kurį įvardija iniciatoriai, yra politinės ir procedūrinės paramos mobilizavimas iki NATO susitikimo Ankaroje. Pasak jų, tam būtina suderinti veiksmus šalies viduje ir suburti tarptautinę koaliciją, kuri norėtų prisidėti prie centro steigimo ir veiklos.