Tag: NATO

  • Lenkija stiprina rytinę sieną: FA-50 pradėjo kovinį budėjimą, keičiasi oro policija

    Lenkija stiprina rytinę sieną: FA-50 pradėjo kovinį budėjimą, keičiasi oro policija

    Lenkijos karinės oro pajėgos į kovinio budėjimo sistemą įtraukė lengvuosius kovinius lėktuvus KAI FA-50GF. Tai reiškia, kad Mińsk Mazowiecki 23-iojoje taktinės aviacijos bazėje dislokuotos mašinos nuo šiol gali būti keliamos greta F-16 ir kitų budinčių naikintuvų.

    Apie sprendimą viešai informuota spalio pradžioje, kai karinės vadovybės atstovai ir gynybos ministras pabrėžė, jog nauji orlaiviai sustiprins reagavimą prie rytinės NATO sienos. Budėjimas praktiškai reiškia pasirengimą per trumpą laiką pakilti identifikuoti ir, jei reikėtų, perimti oro taikinius.

    Kas keičiasi įtraukus FA-50

    FA-50 įjungimas į budėjimą svarbus tuo, kad dalį užduočių galima paskirstyti platesniam orlaivių ratui. Pastaraisiais metais Lenkijos aviacijai tenka dažnai kelti budinčias poras, kai Rusijos smūgiai vakarų Ukrainai didina riziką oro erdvės saugumui regione.

    Toks tempas ilgainiui didina apkrovas tiek technikai, tiek įguloms: greičiau eikvojami resursai, daugiau laiko reikia techninei priežiūrai, sudėtingiau planuoti pilotų parengtį. Įtraukus FA-50, dalį reagavimo grandinės galima amortizuoti, neapkraunant vien F-16 pajėgumų.

    FA-50GF Lenkija iki 2023 metais pabaigos buvo gavusi 12 vienetų, o vėliau vyko intensyvūs pilotų ir antžeminio personalo mokymai. Kartu plėtota ginkluotės integracija, kad lėktuvai galėtų realiai atlikti budėjimo užduotis, o ne vien treniruočių skrydžius.

    Ginkluotė ir realus budėjimo turinys

    Šiemet šie orlaiviai papildyti valdomomis oras–oras raketomis, kurios tampa pagrindine artimos oro kovos priemone. Praktikoje tai reiškia, kad FA-50 budėjime nėra vien „mokomasis“ sprendimas: orlaiviai įgyja minimalų, bet svarbų kovinį paketą oro taikinių perėmimo scenarijams.

    „Tai itin svarbi žinia: FA-50 pradėjo kovinį budėjimą ir tai reiškia papildomą rytinės sienos sustiprinimą“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz.

    Budėjimo misijose dažniausiai akcentuojamas greitas pakilimas, oro erdvės stebėjimas, nežinomų orlaivių atpažinimas ir palyda. Tokios užduotys ypač aktualios rytiniame NATO flange, kur bet koks incidentas gali greitai peraugti į tarptautinį eskalacijos rizikos klausimą.

    Programa nesibaigia: bus 48 FA-50

    FA-50GF įtraukimas į budėjimą nėra galutinis programos taškas. Lenkija yra numačiusi turėti 48 šios šeimos lėktuvus: 12 GF versijos ir dar 36 modernesnės konfigūracijos FA-50PL.

    FA-50PL variantas turėtų gauti pažangesnę avioniką ir platesnes ginkluotės panaudojimo galimybes, įskaitant modernesnes oras–oras raketas bei naujesnį radarą. Tai leistų šiems lėktuvams prisiimti daugiau užduočių, kurios artimesnės klasikinių naikintuvų vaidmeniui, ir dar labiau sumažinti spaudimą pagrindiniams Lenkijos oro gynybos pajėgumams.

  • Kanada jungiasi prie SAFE ir perka lenkiškus dronus: ką tai reiškia Lenkijos gynybos pramonei

    Kanada pastaruoju metu sparčiai artėja prie Europos Sąjungos gynybos politikos ir ieško naujų partnerių, kurie leistų sumažinti priklausomybę nuo JAV rinkos. Tai vyksta didėjant prekybos įtampoms ir politiniam neapibrėžtumui, o kartu – augant poreikiui greitai plėsti amunicijos ir modernių ginkluotės sistemų gamybą.

    Vienas ryškiausių signalų – Kanados sprendimas įsitraukti į SAFE – europinį gynybos finansavimo instrumentą, atveriantį kelią bendriems pirkimams ir pramoniniam bendradarbiavimui. Kanada tapo vienintele valstybe iš už ES ribų, kuri į šį formatą įsileista kaip partnerė, taip siekiant greičiau didinti gamybos pajėgumus ir technologinę partnerystę su Europos įmonėmis.

    SAFE ir Kanados posūkis į Europą

    SAFE logika paremta tuo, kad Europos šalys, turinčios bendrų saugumo poreikių, finansavimą nukreiptų į praktinius pajėgumus: amunicijos gamybą, tiekimo grandinių stiprinimą, technologijų kūrimą ir gamybos plėtrą. Kanadai tai suteikia ne tik priėjimą prie europinių projektų, bet ir galimybę greičiau perkelti dalį gamybos bei kompetencijų į Šiaurės Ameriką, stiprinant savo pramoninę bazę.

    Kanados gynybos pramonė per dešimtmetį reikšmingai augo: pajamos, lyginant su 2014 metais, didėjo beveik 87 proc. ir 2024 metais pasiekė apie 11,7 mlrd. eurų. Tokia dinamika rodo, kad šalis iš tradicinio tiekėjo JAV programoms vis labiau tampa savarankišku žaidėju, siekiančiu parduoti produktus ir kurti technologijas plačiau – kartu su NATO partneriais Europoje.

    Lenkijos ir Kanados susitarimai gynybos srityje

    Lenkijai Kanada įdomi kaip politiškai artima NATO partnerė, galinti prisidėti ne tik finansavimu, bet ir technologijomis, mokymais bei bendrais projektais. Tuo metu Kanadai Lenkija yra vienas sparčiausiai gynybą stiprinančių Europos valstybių ir svarbus taškas bendradarbiaujant su regionu, kuris tiesiogiai jaučia karo Ukrainoje pasekmes.

    Pastaraisiais metais Varšuva ir Otava pasirašė keletą susitarimų, kuriais siekiama sukurti ilgalaikę pramoninę partnerystę. Šie dokumentai labiau orientuoti ne į klasikinius didelius ginkluotės pirkimus, o į bendrus pirkimus, gamybos kooperaciją, tyrimus ir plėtrą, taip pat į galimybę Lenkijai eksportuoti savo sukurtas sistemas į Kanadą.

    „Kanada pasirengusi daryti daugiau – didinti gamybą, gilinti pramoninį bendradarbiavimą ir tiekti pajėgumus, kurių reikia mūsų bendrai gynybai“, – sakė Kanados gynybos ministras Davidas McGuinty.

    Kanadai atsiveria lenkiškų dronų kelias

    Vienu konkrečiausių šios krypties rezultatų tapo politinis sprendimas atverti kelią Kanados susidomėjimui lenkiškomis bepilotėmis sistemomis. Tarp minimų sprendimų – žvalgybiniai ir smogiamieji dronų sprendimai „FlyEye“, „Warmate“ ir „Gladius“, siejami su Lenkijos privačiu gynybos sektoriaus lyderiu WB Group.

    Šis aspektas svarbus ne tik kaip atskiras pardavimas. Didesnė reikšmė – tai precedentas, kad Kanada, tradiciškai orientuota į Šiaurės Amerikos tiekimo grandines, pasirengusi pirkti ir integruoti Europos, įskaitant Lenkijos, sprendimus, o dalį kompetencijų bei gamybos gali svarstyti lokalizuoti per partnerystes su vietos įmonėmis.

    Gynybos rinkoje būtent bepilotės sistemos, optoelektronika, ryšiai ir žvalgyba pastaraisiais metais tapo prioritetais, nes karo Ukrainoje patirtis parodė, kad masiškai naudojami dronai ir greitai atnaujinami sprendimai dažnai suteikia daugiau operacinės naudos nei lėtai įsigyjamos sunkios platformos. Dėl to NATO šalys vis aktyviau ieško gamintojų, gebančių tiekti didesnius kiekius ir greitai adaptuoti produktus.

    Ką reiškia WB Group susitarimai Kanadoje

    Partnerystę su Kanada stiprina ir pramoniniai susitarimai. WB Group pasirašė ketinimų protokolus su keliomis Kanados bendrovėmis, dirbančiomis mokymų ir simuliacijos, optoelektronikos, bepilotes integracijos bei specializuotų platformų srityse. Tokia kryptis leidžia tikėtis ne vien importo, bet ir bendrų kūrimo bei integracijos darbų, kurie padeda greičiau pasiekti operacinį parengtumą.

    Praktinė nauda Lenkijai – galimybė išplėsti eksportą už Europos ribų, o kartu įsitvirtinti Šiaurės Amerikos rinkoje per vietinius partnerius. Kanadai tai suteikia priėjimą prie sistemų, kurios jau patikrintos realiomis sąlygomis ir gali būti greičiau diegiamos, kai prioritetas yra laikas ir gamybos mastas.

    Finansinis šios krypties ramstis – Kanados eksporto kreditų agentūros „Export Development Canada“ ir Lenkijos plėtros banko BGK bendradarbiavimas. Toks modelis dažnai naudojamas didesnės apimties eksporto sandoriams ir bendroms investicijoms remti, mažinant riziką ir palengvinant finansavimą tiekėjams bei pirkėjams.

    Vis dėlto pagrindinis klausimas lieka praktinis: ar pasirašyti memorandumai virs konkrečiais užsakymais, bendra gamyba ir ilgalaikiais tiekimo kontraktais. Jei taip, Lenkija gali gauti ne tik papildomą eksporto rinką, bet ir strateginį pramoninį partnerį, kuris padėtų greičiau didinti pajėgumus NATO poreikiams.

  • Rutte atvirai apie branduolinius grasinimus ir Trumpą: štai ką išgirdo NATO užkulisiuose

    Rutte atvirai apie branduolinius grasinimus ir Trumpą: štai ką išgirdo NATO užkulisiuose

    NATO vadovo misija

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pastarosiomis savaitėmis daug dėmesio skiria vienam tikslui – išlaikyti Aljansą vieningą, kai Europoje daugėja įtampos, o JAV politika vėl tampa lemiamu veiksniu. Interviu su juo Briuselyje daugiausia sukosi apie Rusijos grasinimus, paramą Ukrainai ir Europos atsakomybę.

    Rutte, keturias kadencijas vadovavęs Nyderlandų Vyriausybei, Briuselyje seniai žinomas kaip politikas, nuo kurio skandalai tarsi „neprilimpa“. Ši reputacija, pasak apžvalgininkų, dabar praverčia ir naujame poste, kai tenka gesinti nervingumą rytiniame NATO sparne.

    Kaliningradas, Baltijos šalys ir grasinimai

    Viešojoje erdvėje aptarta Rusijos retorika, kurioje minimas Kaliningradas ir užuominos apie viso arsenalo panaudojimą, įskaitant branduolinius ginklus, jei esą būtų keliama grėsmė Rusijos teritorijai. NATO vadovas pabrėžė, kad tokių pareiškimų ignoruoti negalima, tačiau svarbiausia yra šaltas vertinimas ir atgrasymo priemonės.

    Rutte akcentavo, kad geriausias kelias mažinti įtampą yra vienas: Rusija turi nutraukti karą Ukrainoje ir liautis grasinusi branduoliniais scenarijais. Tuo pat metu jis kartojo Aljanso liniją, kad šiuo metu nėra požymių apie neišvengiamą tiesioginę ataką prieš NATO teritoriją.

    „Rusija turėtų baigti karą Ukrainoje ir nutraukti branduolinius grasinimus“, – sakė Markas Rutte.

    Rytinio sparno šalims, įskaitant Baltijos valstybes, papildomą nerimą kelia hibridinių incidentų banga Europoje: nuo sabotažo ir kibernetinių atakų iki dezinformacijos kampanijų. NATO ir atskirų valstybių institucijos tokius veiksmus vis dažniau sieja su Rusijos interesais ir siekiu kelti chaosą bei politinį spaudimą.

    Ukrainos oro gynybos dilema

    Interviu metu daug dėmesio skirta Ukrainos oro gynybai, ypač artėjant žiemai, kai atakos prieš energetikos infrastruktūrą paprastai intensyvėja. Pastaraisiais mėnesiais Ukrainai itin svarbūs „Patriot“ ir kiti modernūs kompleksai, galintys numušti balistines ir sparnuotąsias raketas.

    Klausiamas apie galimus sprendimus dėl „Patriot“ sistemų gamybos ar licencijavimo Ukrainai, Rutte konkrečių įsipareigojimų nepateikė. Tačiau NATO pozicija išlieka tokia pati: Ukrainos oro gynyba yra kritinė sritis, o didžiausias iššūkis – ne vien finansai, bet ir gamybos pajėgumai, atsargų kiekiai bei pristatymo terminai.

    Trumpas, gynybos pinigai ir ką pirks Europa

    Kalbėdamas apie JAV politiką, Rutte vengė kritikuoti prezidentą Donaldą Trumpą ir akcentavo, kad NATO turi išlaikyti Vašingtoną įsitraukusį. Jo logika paprasta: jei Aljansas bus geriau finansuojamas, o JAV išliks jo dalimi, tai bus pagrindinis sėkmės matas.

    NATO šalys jau yra sutarusios didinti gynybos finansavimą iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto, iš kurių 3,5 proc. turėtų tekti kariniams pajėgumams. Vis dėlto vis garsiau keliama dilema, ką už tuos pinigus pirks Europa: investuoti į Europos pramonę ar didelę dalį užsakymų ir toliau nukreipti JAV gamintojams.

    Rutte tokią diskusiją vadino prabanga, tačiau gynybos ekspertai pabrėžia, kad klausimas tampa strateginis: jei JAV mažintų karinį pėdsaką Europoje ir daugiau dėmesio skirtų Indijos ir Ramiojo vandenynų regionui, Europos gebėjimas greitai pasigaminti amunicijos, oro gynybos ir logistikos priemonių taptų lemiamas.

    „Aljansas yra daug stipresnis už Rusiją. Ji negalėtų mūsų įveikti“, – sakė Markas Rutte.

    Vis dėlto NATO vadovybė pripažįsta, kad net jei konvencinis konfliktas būtų nenaudingas Maskvai, Rusija gali daryti didelę žalą ribotomis priemonėmis, ypač hibridinėje erdvėje. Todėl pagrindinė Rutte žinia – vienybė, pasirengimas ir ilgalaikės investicijos, kurios turi atgrasyti nuo bet kokios pagundos tikrinti NATO 5-ojo straipsnio ribas.

  • Latvijoje rinkimus laimėjo proeuropietiška valdžia, bet populistai stiprėja: kas laukia toliau

    Latvijoje rinkimus laimėjo proeuropietiška valdžia, bet populistai stiprėja: kas laukia toliau

    Latvijos parlamento rinkimuose pergalę iškovojo ministro pirmininko Andrio Kulbergo vadovaujama centro dešinės partija „United List“. Preliminariais duomenimis, suskaičiavus daugiau nei 99,9 proc. balsų, ši politinė jėga surinko 35,4 proc. ir užsitikrino 42 vietas 100 vietų Saeimoje.

    Toks rezultatas reiškia, kad Latvija greičiausiai tęs aiškią proeuropietišką ir proukrainietišką kryptį. Vis dėlto rinkimų vakaras parodė ir kitą tendenciją: populistinės partijos sustiprino pozicijas, o būsimos koalicijos dėlionė taps sudėtingesnė nei iki šiol.

    Saugumas ir kainos nustelbė viską

    Rinkimų kampanijos centre dominavo saugumo klausimai, kuriuos sustiprino tęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą ir Baltijos regiono įtampa. Latvija, būdama NATO ir Europos Sąjungos narė nuo 2004 metais, Rusiją įvardija kaip pagrindinę grėsmę ir pastaraisiais metais ryškiai didino gynybos finansavimą.

    Ne mažiau svarbios buvo ir kasdienės problemos: augančios pragyvenimo išlaidos, santykinai žemi atlyginimai, įtampos patirianti sveikatos sistema bei ilgalaikis gyventojų skaičiaus mažėjimas. Būtent šis derinys dažnai tampa palankia terpe protesto balsams, o tai atsispindėjo populistinių jėgų rezultatuose.

    Kulbergs: rinkėjai nori permainų

    Premjeras, pareigas einantis nuo gegužės, teigė, kad pergalė pranoko lūkesčius ir atitiko išankstinių apklausų signalus. Jis akcentavo, kad rinkėjų sprendimą sieja su lūkesčiu spartinti ekonomikos augimą ir stiprinti valstybės atsparumą.

    „Tai reiškia, kad žmonės iš tiesų nori permainų: ekonomikos augimo ir ateities Latvijos vaikams“, – sakė Andris Kulbergs.

    Jis taip pat pabrėžė, kad šaliai, esančiai Europos išorinėje sienoje, būtina derinti ekonominį stiprėjimą su tvirta sienų apsauga. Tokia retorika rodo, kad naujos kadencijos prioritetuose saugumo politika ir ekonomika bus glaudžiai susietos.

    Koalicija keisis, o populistai spaudžia

    Nors „United List“ pasiekė įspūdingą rezultatą, iki rinkimų ją rėmusi koalicija, panašu, dabartiniu pavidalu neišliks. Bent viena partnerė rizikavo neperžengti patekimo į parlamentą ribos, o kitų rezultatai buvo silpnesni, nei tikėtasi.

    Stiprų pasirodymą fiksavo ir populistinės partijos, kurioms dalį palaikymo suteikė rusakalbiai rinkėjai, sudarantys reikšmingą Latvijos visuomenės dalį. Vietos žiniasklaida skelbė, kad dėl pasikeitusių balsavimo įpročių dalis šio elektorato persiorientavo nuo anksčiau dominavusios „Harmony“ partijos, kuri po ankstesnių rinkimų liko be atstovavimo Saeimoje.

    Tarp ryškesnių konkurentų minima konservatyvi „Latvia First“, o taip pat suverenumo retoriką akcentuojanti „Sovereign Power“, kuri nepritaria karinei paramai Ukrainai ir gynybos išlaidų didinimui. Dėl pastarosios dauguma pagrindinių politinių jėgų viešai signalizavo, kad bendradarbiavimas mažai tikėtinas, todėl koalicijų derybos gali užtrukti.

    Artimiausiu metu ryškės, ar pergalę šventusi partija rinksis platesnę proeuropietišką koaliciją, ar bandys formuoti siauresnį susitarimą, kuris lengviau spręstų ekonominius klausimus, tačiau būtų trapesnis parlamente. Bet kuriuo atveju, rinkimų rezultatai rodo dvigubą Latvijos kryptį: tvirtą geopolitiškai ir labiau fragmentuotą vidaus politikoje.

  • Paryžius ir Berlynas stoja į kovą su Briuseliu: nori perrašyti Europos kosmoso skydą

    Paryžius ir Berlynas stoja į kovą su Briuseliu: nori perrašyti Europos kosmoso skydą

    Septynių šalių signalas Briuseliui

    Vokietija ir Prancūzija kartu su Austrija, Belgija, Ispanija, Nyderlandais ir Švedija ragina iš esmės peržiūrėti vadinamąjį Europos kosmoso skydą. Šalys siūlo kurti siauresnę, aiškesnę kosmoso saugumo architektūrą, kurios ašis būtų ES kosmoso sistemų apsauga.

    Valstybių teigimu, iniciatyva neturi virsti nauju bendru ES karinių kosmoso pajėgumų kūrimo projektu. Pagrindinė žinutė paprasta: karinės kosmoso galimybės turi likti nacionalinių vyriausybių rankose, o ES institucijos turėtų veikti kaip koordinuojantis ir standartus padedantis formuoti partneris.

    Kodėl ginčas kilo dabar

    Diskusija paaštrėjo po to, kai Europos Komisija kosmoso saugumą įtraukė į platesnius gynybos parengties planus iki 2030 metų. Paryžius ir Berlynas jau anksčiau skeptiškai vertino idėją, kad ES turėtų plėsti savo vaidmenį karinių kosmoso pajėgumų srityje, ypač kai dalis kompetencijų gynyboje pagal sutartis lieka valstybėms narėms.

    Septynios šalys tvirtina, kad per pastaruosius mėnesius vykusios diskusijos nepadėjo pakankamai tiksliai apibrėžti iniciatyvos paskirties, apimties ir valdymo. Todėl jos pateikė alternatyvią viziją, kurioje daugiau aiškumo, kas už ką atsako krizės metu.

    „Būtina sukurti Europos kosmoso saugumo architektūrą, kuri realiai integruotų esamus ir kuriamus valstybių narių pajėgumus ir vengtų nereikalingo dubliavimo“, – teigiama dokumente.

    Raudona linija – suverenitetas

    Vienas aštriausių akcentų – siūlymas pervadinti iniciatyvą, nes žodis skydas, valstybių vertinimu, klaidina ir sudaro įspūdį apie ES lygmens pajėgumų kūrimą. Dokumente pabrėžiama, kad saugumo ir gynybos klausimai, įskaitant kosmoso sistemų pirkimą, eksploatavimą ir jų gynybą, yra išimtinė valstybių narių atsakomybė.

    Kartu šalys neneigia ES pridėtinės vertės. Jos palaiko ES masto koordinavimą, ypač kai kalbama apie suderinamus techninius reikalavimus, bendrus atsparumo standartus, geresnį informacijos apsikeitimą ir efektyvesnį pirkimų derinimą.

    „Atsakomybė už saugumo ir gynybos klausimus, įskaitant kosmoso sistemų pirkimą, veikimą ir gynybą, tenka išimtinai valstybėms narėms“, – rašoma tekste.

    Kosmosas tampa ginčijama erdve

    Šalys argumentuoja, kad poreikis stiprinti apsaugą auga, nes kosmoso domenas tampa vis labiau ginčijama erdve. Praktikoje tai reiškia didesnę riziką palydovams, ryšio kanalams ir navigacijai, nuo kurių priklauso ne tik kariuomenės, bet ir civilinė infrastruktūra, įskaitant transportą, energetiką ir finansines sistemas.

    Dokumente akcentuojama atsparumo logika: svarbu ne tik turėti technologijas, bet ir užtikrinti, kad jos veiktų trikdžių, kibernetinių atakų, signalų slopinimo ar fizinės grėsmės atvejais. Todėl ES kosmoso sistemų apsauga įvardijama kaip iniciatyvos branduolys, tačiau nepaneigiant nacionalinių programų ir NATO vaidmens.

    „Matome skubų poreikį apsaugoti ir, jei reikėtų, apginti savo kosmoso sistemas ir infrastruktūrą, nes kosmoso domenas tapo ginčijama erdve“, – teigiama dokumente.

    Kas dar siūloma: koordinacija ir mažiau fragmentacijos

    Septynios šalys pasisako už nuolatinius dvišalius mainus tarp nacionalinių ir Europos institucijų apie grėsmių vertinimą, pažeidžiamumus ir technines reakcijos galimybes. Taip pat pabrėžiamas poreikis stiprinti dialogą tarp valstybių karinių kosmoso institucijų, kad krizės atveju sprendimai būtų greitesni.

    Atskiras akcentas – finansavimo priemonių fragmentacija. Dokumente raginama racionalizuoti skirtingus finansavimo kanalus, kad pramonė gautų aiškesnį užsakymų signalą, o projektai nesidubliuotų ir nekonkuruotų tarpusavyje vien dėl skirtingų programų taisyklių.

    Galiausiai šalys pabrėžia, kad remia iniciatyvą, jei ji teiks apčiuopiamą naudą Europos saugumui. Tačiau, jų vertinimu, tai įmanoma tik tada, kai pagrindiniai kariniai pajėgumai išlieka suvereni valstybių prerogatyva, o ES vaidmuo aiškiai apibrėžtas ir praktiškas.

  • Latvija sulaikė įtariamą porą dėl šnipinėjimo Rusijai: taikiniu tapo NATO bazė ir lėktuvų judėjimas

    Latvija sulaikė įtariamą porą dėl šnipinėjimo Rusijai: taikiniu tapo NATO bazė ir lėktuvų judėjimas

    Latvijos teisėsauga sulaikė du šalies piliečius, įtariamus šnipinėjus Rusijos karinei žvalgybai. Valstybės saugumo tarnyba pranešė, kad pora galėjo rinkti informaciją apie NATO pajėgas, karinius orlaivius ir Latvijos paramą Ukrainai.

    Tyrimo duomenimis, įtariamieji domėjosi Ādaži karine baze, kuri laikoma vienu svarbiausių Latvijos karinių objektų ir kurioje dislokuota NATO brigada. Pareigūnai teigia, kad buvo fiksuojami ir kiti jautrūs duomenys, susiję su radarų sistemomis bei orlaivių judėjimu.

    Latvijos Valstybės saugumo tarnyba nurodė, kad surinkta informacija, kaip įtariama, buvo skirta Rusijos karinei žvalgybai GRU. Anot pareigūnų, vienas iš sulaikytųjų galėjo pasitelkti privatų lėktuvą žvalgybai iš oro ir fotografuoti karinės bazės teritoriją.

    Institucijos pažymi, kad tokia veikla galėjo padėti ne tik žvalgybai, bet ir galimoms diversijoms ar kitoms priešiškoms operacijoms. Latvijos pareigūnai pabrėžia, kad renkant duomenis apie karinius objektus, infrastruktūrą ir sąjungininkų pajėgų judėjimą kuriamos prielaidos tiksliau planuoti hibridines atakas.

    Baudžiamasis procesas, pasak tarnybos, pradėtas 2026 metais birželio 27 dieną, tyrimas tęsiamas. Pastaruoju metu NATO rytiniame flange vis dažniau kalbama apie išaugusią grėsmę dėl sabotažo, kibernetinių incidentų ir žvalgybinės veiklos, nukreiptos prieš valstybes, remiančias Ukrainą.

  • JAV atstovas NATO: karių Europoje peržiūra remsis America First, įspėja dėl bazių ir oro erdvės

    JAV atstovas NATO: karių Europoje peržiūra remsis America First, įspėja dėl bazių ir oro erdvės

    JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitaker pareiškė, kad Vašingtonas peržiūri JAV karių dislokavimą Europoje ir vertins sąjungininkų pasirengimą suteikti prieigą prie karinių bazių bei oro erdvės. Pasak jo, šalys, kurios ateityje ribotų tokias galimybes, gali sulaukti griežtesnio JAV požiūrio į dvišalį bendradarbiavimą.

    Kalbėdamas gynybos ir kosmoso temoms skirtame „Euronews“ renginyje, Whitaker pabrėžė, kad peržiūra apima ne tik karių skaičių, bet ir praktinius klausimus: bazavimą, logistiką, leidimus skrydžiams bei operacinę paramą. Anot jo, tai yra platesnis pajėgų laikysenos ir infrastruktūros naudojimo NATO teritorijoje vertinimas.

    „Žiūrime į prieigos, bazavimo ir skrydžių virš valstybių klausimus, kai kurie jų per operaciją veikė ne taip sklandžiai, kaip turėtų“, – sakė Matthew Whitaker.

    JAV diplomatas nurodė, kad su keliomis valstybėmis jau vyksta derybos, siekiant susitarti dėl aiškesnių taisyklių ir išvengti panašių situacijų ateityje. Jis leido suprasti, kad jei apribojimai kartosis, Vašingtonas svarstytų, kaip tai turėtų atsispindėti JAV sprendimuose dėl pajėgų dislokavimo ir prioritetų Europoje.

    Whitaker teigimu, peržiūros kryptį lemia Donaldo Trumpo administracijos America First politika, kurią jis apibūdino kaip orientaciją į JAV interesus ir mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo efektyvumą. Tai reiškia, kad pajėgų buvimas sąjungininkų teritorijoje bus vertinamas ir per sąjungininkų praktinės paramos prizmę.

    Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų, esą iš NATO teritorijos galėtų būti išvesta iki 40 000 JAV karių. Whitaker tokius skaičius atmetė, teigdamas, kad galutiniai sprendimai dar nėra patvirtinti ir viešumoje sklandančios detalės gali būti spekuliatyvios.

    Nesutarimai dėl operacijos prieš Iraną

    Diskusijos dėl JAV pajėgų Europoje suintensyvėjo po įtampos, kilusios per JAV ir Izraelio konfliktą su Iranu, kai dalis Europos valstybių ribojo arba atsargiai vertino JAV prašymus naudotis jų oro erdve ir kariniais objektais. Šie nesutarimai išryškino, kad net ir sąjungininkų viduje sprendimai dėl prieigos gali priklausyti nuo vidaus politikos ir rizikos būti įtrauktiems į platesnį konfliktą.

    JAV gynybos sekretorius Pete Hegseth 2026 metų birželį NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje paskelbė apie pradedamą pajėgų laikysenos peržiūrą. Tuomet jis kritikavo šalis, kurios nesuteikė prašytos paramos, argumentuodamas, kad tokie sprendimai gali didinti rizikas JAV kariams ir apsunkinti operacijų planavimą.

    Tekste minimos valstybės, tarp jų Ispanija, Italija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, skirtingai vertino, kokiu mastu jos turėtų suteikti paramą. Pavyzdžiui, Ispanija, kaip nurodoma, laikėsi griežčiausios linijos ir nesuteikė prieigos prie oro erdvės bei bazių su Iranu susijusioms operacijoms, o kitos šalys taikė dalinius apribojimus.

    Ką gali reikšti NATO 3.0

    Publikacijoje taip pat minimas NATO viduje cirkuliavęs klausimynas, kuriuo sąjungininkų buvo prašoma pateikti informaciją apie jų veiksmus konflikto metu, įskaitant sprendimus dėl oro erdvės ir karinių bazių naudojimo. Tokia praktika leidžia NATO ir JAV tiksliau įvertinti, kur gali kilti spragų krizės metu, kai sprendimų reikia greitai.

    Kartu aptariama ir JAV remiama NATO gynybos laikysenos kryptis, įvardijama kaip NATO 3.0, kurioje didesnė atsakomybė už konvencinę Europos gynybą tektų Europos sąjungininkams. Ši logika dera su pastarųjų metų tendencijomis, kai NATO šalys vis dažniau kalba apie būtinybę didinti gynybos finansavimą, plėsti amunicijos atsargas ir stiprinti karinę pramonę, kad atgrasymas būtų paremtas realiais pajėgumais.

    JAV pajėgų dislokavimo peržiūra kol kas neįvardijama kaip konkretus pasitraukimo planas, tačiau signalas sąjungininkams aiškus: prieiga prie infrastruktūros ir politinis patikimumas krizių metu tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių JAV sprendimus Europoje. Artimiausiais mėnesiais daugiau aiškumo turėtų suteikti oficialios peržiūros išvados ir tolesnės konsultacijos NATO viduje.

  • Rusijos „Geraň-5“ gali pasiekti Lenkiją per minutes: ukrainiečiai rado pigų priešnuodį

    Rusijos „Geraň-5“ gali pasiekti Lenkiją per minutes: ukrainiečiai rado pigų priešnuodį

    Rusija Ukrainoje vis dažniau naudoja greitesnius ir sunkiau numušamus atakos dronus, kurie teoriškai galėtų kelti grėsmę ir kaimyninėms NATO valstybėms. Kalbama apie reaktyvinį „Geraň-5“ – naujesnę, greitesnę vadinamųjų „Shahed“ tipo dronų versiją, skirtą smūgiams bangomis prieš miestus ir infrastruktūrą.

    Šis dronas iš esmės yra hibridas tarp bepilotės platformos ir sparnuotosios raketos, nes naudoja turborreaktyvinį variklį. Atvirai skelbiamais vertinimais, jo greitis gali siekti apie 450–600 kilometrų per valandą, o nuotolis – arti 1 000 kilometrų, todėl nuo paleidimo vietos iki taikinio jis gali atskrieti gerokai greičiau nei lėtesni sraigtiniai dronai.

    Lenkijai svarbiausias veiksnys yra geografinis atstumas ir reakcijos laikas. Palyginti su lėtesniais dronais, reaktyvinė platforma tą patį kelią įveikia kelis kartus greičiau, todėl oro gynybos grandinė turi mažiau laiko aptikti, identifikuoti taikinį ir priimti sprendimą dėl numušimo.

    Pastaraisiais metais Lenkijos rytuose ne kartą fiksuotos su karu Ukrainoje susijusios rizikos, įskaitant į šalies teritoriją nukritusius objektus. Tokie incidentai primena, kad net ir be tiesioginės atakos prieš NATO, nuolaužos ar nukrypę taikiniai gali sukelti realių pasekmių, o greitesnės priemonės trumpina laiką, per kurį galima sureaguoti.

    Ukrainiečių atsakas – dronas perėmėjas

    Ukrainoje vis daugiau dėmesio skiriama ne vien brangiems priešlėktuviniams kompleksams, bet ir pigesnėms, masiškai pritaikomoms priemonėms. Viena tokių – dronas perėmėjas STING, kurį kuria „Wild Hornets“ ir kuris, ukrainiečių teigimu, jau buvo panaudotas ore sunaikinti reaktyvinį „Geraň-5“.

    Viešai skelbiama, kad atnaujinta perėmėjo versija su galingesne pavara sukurta tam, kad galėtų pavyti greitesnius taikinius. Kūrėjai taip pat mini nuotolinio valdymo ir ryšio sprendimus, leidžiančius valdyti perėmėją didesniu atstumu, kai tradiciniai, lėtesni perėmimo dronai nebespėja.

    Kodėl tai gali būti svarbu NATO šalims

    Esminė tokio sprendimo logika – kaina ir mastelis. Brangių priešlėktuvinių raketų atsargos yra ribotos, o masiniai dronų antskrydžiai siekia priversti gynybą eikvoti brangius resursus, todėl pigesni perėmėjai gali tapti papildomu sluoksniu tarp oro gynybos ir taikinio.

    Jei perėmėjai įrodys efektyvumą realiomis sąlygomis, tokios priemonės galėtų papildyti klasikinę oro gynybą ir mažinti spaudimą raketiniams kompleksams. Kartu tai stiprina bendrą tendenciją, kai mūšio lauke sparčiai plečiasi DI ir automatizacijos vaidmuo aptikime, taikinių atpažinime bei perėmimo sprendimuose.

    Lenkijai ir kitoms regiono šalims tai yra signalas, kad grėsmės pobūdis keičiasi: svarbus tampa ne vien atstumas, bet ir sekundėmis matuojamas sprendimų priėmimo greitis. Tokiose situacijose didžiausią efektą dažnai duoda ne viena sistema, o kelių sluoksnių gynyba, kurioje atsiranda vietos ir pigiems, greitai gaminamiems perėmėjams.

  • NATO vadovas: ginčas dėl europinės gynybos pirkimų pirmenybės – prabanga, kai trūksta gamybos

    NATO vadovas: ginčas dėl europinės gynybos pirkimų pirmenybės – prabanga, kai trūksta gamybos

    Kodėl „pirkti europietiška“ nepakanka

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad Briuselyje vykstantis ginčas dėl europinės pirmenybės gynybos pirkimuose šiuo metu yra „prabangos“ diskusija. Jo teigimu, esminė problema yra ne tai, ar valstybės perka Europoje ar JAV, o tai, ar apskritai įmanoma greitai nupirkti reikiamus kiekius.

    Pasak M. Rutte, tiek Europos, tiek JAV gynybos pramonė susiduria su ribotais pajėgumais, o paklausa auga sparčiau nei gamyba. Dėl to politiniai sprendimai, kurie vienoje rinkoje nustatytų prioritetą „saviems“, realybėje nepašalina pagrindinio trūkumo – nepakankamo gamybos tempo.

    Skirtingos ES pozicijos ir NATO argumentas

    Europos Sąjungoje pastaraisiais mėnesiais intensyvėjo diskusijos, ar viešuosiuose gynybos kontraktuose reikėtų labiau remti Europoje pagamintą produkciją. Šis požiūris paprastai siejamas su siekiu stiprinti strateginę autonomiją, mažinti priklausomybę nuo importo ir užtikrinti, kad didėjantys biudžetai kurtų darbo vietas Europoje.

    Tačiau dalis valstybių pasisako už atviresnį modelį, kuris leistų lanksčiau pirkti iš NATO sąjungininkių ir greičiau užpildyti kritines spragas. NATO vadovo logika paprasta: kai pramonė nespėja, pernelyg siauri kriterijai gali dar labiau sulėtinti įsigijimus, o ne juos paspartinti.

    Trūksta ne pinigų, o pajėgumų

    M. Rutte pabrėžė, kad finansavimo gynybai pastaruoju metu didėja, tačiau tai savaime nereiškia, kad rinkoje atsiras reikiamas kiekis sistemų, šaudmenų ir komponentų. Gamybos didinimui reikia laiko, investicijų, kvalifikuotos darbo jėgos, žaliavų ir ilgalaikių užsakymų, kurie pramonei suteikia stabilumo.

    Jo teigimu, pramonė turi spartinti pajėgumų plėtrą ir daugiau investuoti į naujas technologijas, kad būtų galima tiekti modernią įrangą ilgesnį laiką. Kartu tai turi ir platesnį ekonominį poveikį – inovacijos bei tiekimo grandinių plėtra dažnai persikelia ir į civilinį sektorių.

    „Problema yra ne tai, ar perki Europoje, ar JAV. Problema yra tai, ar apskritai gali nupirkti“, – sakė Markas Rutte.

    Kalbėdamas apie transatlantinį bendradarbiavimą, NATO vadovas akcentavo, kad dalis Europos įmonių investuoja JAV, o JAV bendrovės plečia gamybą Europoje. Tokį modelį jis apibūdino kaip bendrą transatlantinę gynybos pramonės bazę, kuri, jo vertinimu, turėtų veikti kaip vieninga sistema.

    Kaip vieną ryškiausių pavyzdžių M. Rutte išskyrė Ukrainos poreikį priešraketinės gynybos sprendimams. Jo teigimu, kai kurių sistemų, įskaitant „Patriot“ ar europinį SAMP/T, vienu metu pagaminti tiek, kiek reikia operaciniams poreikiams, yra sudėtinga, todėl atsiranda ilgos eilės ir konkurencija dėl tų pačių pajėgumų.

    NATO vadovas taip pat leido suprasti, kad ilgalaikė paklausa gynybos pramonei išliks, todėl investicijos į gamybos plėtrą nėra vien trumpalaikis atsakas į krizę. Jo vertinimu, augant užsakymams formuosis ir vadinamasis gynybos dividendų efektas – didesnė grąža visuomenei per inovacijas, technologijų perdavimą ir ekonominį aktyvumą.

  • Briuselyje kinų elito klubas kelia žvalgybų įtarimų: kas iš tiesų vyksta už vakarienių durų

    Briuselyje kinų elito klubas kelia žvalgybų įtarimų: kas iš tiesų vyksta už vakarienių durų

    Briuselyje veikiantis Kinijos piliečių vadovaujamas verslo ir politikos elito tinklaveikos klubas atsidūrė Vakarų žvalgybos tarnybų akiratyje. Žvalgybos šaltinis žiniasklaidai teigė, kad veiklos modelis primena įtakos darymo ir informacijos rinkimo schemą.

    Kalbama apie organizaciją „Global CEOs Dinner Club“, kuri rengia uždarus aukšto lygio susitikimus ir vakarienes su verslo lyderiais bei su politika susijusiais asmenimis. Pasak šaltinio, tokio formato renginiai gali būti patrauklūs siekiant prieigos prie sprendimų priėmėjų, jų aplinkos ir darbotvarkių.

    Kas žinoma apie klubą

    Klubui vadovauja Yifei Yang, kuri, kaip skelbiama, mokėsi Kinijoje ir vėliau Prancūzijoje, o organizaciją Briuselyje pradėjo kurti 2026 metais. Pastaruoju metu klubas ieško galimybių plėstis į Prancūziją ir siunčia kvietimus renginiams Paryžiuje.

    Organizacija teigia burianti maždaug 20 narių iš įvairių šalių, įskaitant Belgiją, Prancūziją, Daniją, Japoniją, Kiniją ir Singapūrą. Nurodoma, kad metinis mokestis fiziniams asmenims siekia 2 400 eurų, o įmonėms 5 000 eurų.

    Klubo renginių temos apima tvarumą, įvairovę, technologijas ir dirbtinį intelektą, o tai atitinka aktualiausias verslo ir politikos darbotvarkes Europos Sąjungoje. Tokios temos, ekspertų vertinimu, sudaro patogią erdvę neformaliems kontaktams ir jautrios informacijos mainams.

    Kodėl kyla žvalgybos įtarimų

    Žvalgybos šaltinis vertinime nurodė panašumus su Kinijos Komunistų partijos Jungtinio fronto veikimo logika. Tai platus tinklas, kuris, pasak Vakarų saugumo institucijų vertinimų, gali būti naudojamas Kinijos interesams užsienyje skatinti per organizacijas, bendruomenes, verslą ir nuomonės formuotojus.

    Ši tema ypač jautri Belgijoje, nes šalis pastaraisiais metais tapo kelių rezonansinių kontržvalgybos tyrimų epicentru. Briuselis yra ne tik Belgijos sostinė, bet ir svarbiausių ES institucijų bei NATO infrastruktūros aplinka, todėl čia itin daug taikinių potencialioms įtakos operacijoms.

    Rizika, apie kurią kalba saugumo ekspertai, nebūtinai siejasi su vienu konkrečiu renginiu ar atskiru asmeniu. Dažniau akcentuojamas procesas, kai per ilgalaikius ryšius, kvietimus, pažadus dėl investicijų ar „strateginės partnerystės“ palaipsniui renkami kontaktai, vertinami žmonių interesai ir silpnosios vietos.

    Organizatorės pozicija ir renginių detalės

    Į viešus klausimus dėl galimų ryšių su Pekinu klubo vadovė reagavo neigdama, kad Kinija stovi už šios veiklos. Ji tvirtino, kad organizacija esą yra neutrali ir siekia daryti teigiamą poveikį visuomenei bei skatinti tvarų verslą.

    „Mes esame neutralūs, o tikslas yra kurti tvarų verslą ir daryti poveikį visuomenei“, – sakė Yifei Yang.

    Viename iš pastarųjų renginių Briuselyje planuota diskutuoti apie Kinijos ir ES elektromobilių ateitį, konkurenciją bei bendradarbiavimą. Tarp minimų dalyvių buvo elektromobilių gamintojų, automobilių komponentų sektoriaus ir puslaidininkių pramonės atstovų, taip pat politikos formuotojams artimi žmonės.

    Belgijos senatorė Marie-Claire Mvumbi, dalyvavusi viename klubo renginių, pasakojo, kad buvo pakviesta per „LinkedIn“. Jos teigimu, renginyje dalyvavo apie 30–50 žmonių, o bendras įspūdis buvo geras, diskusijos sukosi apie įvairovę ir atranką versle.

    Nors viešai nepateikiama informacijos apie oficialiai pradėtą tyrimą būtent dėl šio klubo, saugumo institucijų dėmesys panašiems formatams laikomas logišku. Ekspertai pabrėžia, kad ES institucijų aplinkoje bet kokie uždari elito tinklaveikos kanalai tampa potencialia erdve neformaliai įtakai ir interesų konfliktams.