CP v2

Tag: NATO

  • Sprogęs neatpažintas dronas Bulgarijoje: 1 000 m iki dujų vamzdyno, klausimų daugiau nei atsakymų

    Sprogęs neatpažintas dronas Bulgarijoje: 1 000 m iki dujų vamzdyno, klausimų daugiau nei atsakymų

    Kas nutiko pasienyje?

    Bulgarijoje, netoli sienos su Rumunija, šeštadienį sprogo kol kas neatpažintas dronas. Incidentas užfiksuotas prie buvusio Kardamo pasienio punkto, o įvykio vietoje pradėtas tyrimas.

    Bulgarijos pareigūnai nurodė, kad sprogimas įvyko maždaug už 1 000 metrų nuo Transbalkaninio dujotiekio kompresorių stoties. Teigiama, jog žmonės per incidentą nenukentėjo, taip pat neužfiksuota žalos pastatams ar infrastruktūrai.

    Kaip dronas nebuvo pastebėtas?

    Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas teigė, kad dronas į Bulgarijos oro erdvę įskrido iš Rumunijos. Pasak jo, nei Bulgarijos, nei Rumunijos institucijos laiku neužfiksavo objekto judėjimo per jų oro erdves.

    „Drono keliamą triukšmą užfiksavo Rumunijos pasienio policija, o vėliau General Toševo patrulis išgirdo garsų sprogimą“, – sakė Rumenas Radevas.

    Po įvykio paskelbta, kad regione bus stiprinamos stebėjimo ir kontrolės priemonės. Tyrėjai aiškinasi, kokio tipo dronas buvo panaudotas, kokiu maršrutu jis skrido ir ar incidentas susijęs su platesniais saugumo iššūkiais Juodosios jūros regione.

    Kodėl svarbi dujų infrastruktūra?

    Opozicijos parlamentaras Ivailo Mirčevas atkreipė dėmesį, kad Kardamo apylinkės siejamos su Vertikaliuoju dujų koridoriumi. Tai strateginis maršrutas, skirtas gamtinių dujų srautams per Pietryčių ir Vidurio Europą, jungiantis Graikiją, Bulgariją, Rumuniją, Vengriją, Slovakiją, Moldovą ir Ukrainą.

    Tokių objektų apsauga pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių Europos darbotvarkių dėl karo Ukrainoje, diversijų grėsmės ir dažnėjančių incidentų prie kritinės infrastruktūros. Energetikos tinklai laikomi itin jautriais, nes net ir ribotas sutrikimas gali turėti poveikį tiekimui bei kainoms regione.

    Fonas: incidentų daugėja

    Šis atvejis įvyko po to, kai Rumunija liepos pabaigoje per kelias dienas pranešė numušusi tris dronus savo oro erdvėje. Rumunijos pareigūnai yra nurodę, kad bent vienas iš jų buvo Shahed tipo, siejamas su Rusijos pajėgų naudojamomis sistemomis kare prieš Ukrainą.

    Rumunija ir Bulgarija, esančios NATO rytiniame flange ir turinčios priėjimą prie Juodosios jūros, pastaruoju metu susiduria su padidėjusia oro erdvės pažeidimų bei klaidžiojančių dronų rizika. Tokie incidentai dažniausiai siejami su kovinių veiksmų geografija, elektroninės kovos trikdžiais ir maršrutų nukrypimais.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen anksčiau yra pabrėžusi, kad panašūs įvykiai yra tiesioginė Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmė. Šiame kontekste Bulgarijos ir Rumunijos institucijoms didėja spaudimas stiprinti oro erdvės stebėseną ir greito reagavimo procedūras.

    Kol kas neatsakyta į esminį klausimą, kieno dronas sprogo Bulgarijoje ir ar tai buvo atsitiktinis nukrypimas, ar sąmoningas bandymas priartėti prie strateginės infrastruktūros. Tyrimo išvados turėtų paaiškinti tiek drono kilmę, tiek jo užduotį.

  • Į Gdynę suplauks 21 NATO karo laivas: žadamas istorinis galios demonstravimas

    Į Gdynę suplauks 21 NATO karo laivas: žadamas istorinis galios demonstravimas

    Rugpjūčio 15 dieną, minint Lenkijos kariuomenės dieną ir Varšuvos mūšio 106-ąsias metines, Gdansko įlankoje vyks jūrinis paradas. Jame dalyvaus 21 Lenkijos karinių jūrų pajėgų ir sąjungininkų laivas, o renginys taps antrąja pagrindine nacionalinių iškilmių dalimi.

    Paradas organizuojamas lygiagrečiai su karine eisena Varšuvoje, o šių metų minėjimai rengiami su saugumo temai skirtu šūkiu. Lenkijos gynybos ministerijos skelbiamame scenarijuje pabrėžiama kariuomenės ir sąjungininkų sąveika Baltijos regione.

    Parado priešakyje – fregata

    Skelbiama, kad rikiuotės priekyje plauks raketinė fregata ORP „Gen. T. Kościuszko“, priklausanti „Oliver Hazard Perry“ tipui. Kartu bus galima pamatyti korvetę ORP „Kaszub“, vadovavimo laivą ORP „Kontradmirał Xawery Czernicki“ bei kitas kovines ir pagalbines platformas.

    Į programą įtraukti minų paieškos ir neutralizavimo laivai, traleriai, hidrografinės paskirties vienetai, vilkikai, taip pat transporto ir gelbėjimo laivai. Tokia sudėtis leidžia parodyti ne tik ugnies galią, bet ir jūrinės logistikos bei paieškos ir gelbėjimo pajėgumus.

    Sąjungininkų laivai ir skrydžiai

    Sąjungininkų komponentą sudarys trys priešmininės gynybos laivai: Švedijos „Skaftö“, Estijos „Sakala“ ir Lietuvos „Skalvis“. Ši dalis ypač akcentuoja Baltijos jūros saugumo prioritetus ir regioninių partnerių bendradarbiavimą.

    Virš Gdansko įlankos taip pat planuojami karinės jūrų aviacijos skrydžiai. Tarp numatytų orlaivių minimas ankstyvojo perspėjimo „Saab 340 AEW Erieye“, patrulinis ir žvalgybinis M28 „Bryza“, taip pat sraigtasparniai, skirti paieškos ir gelbėjimo bei povandeninių taikinių paieškos užduotims.

    Kada ir kur geriausia stebėti?

    Organizatorių pateikiama informacija rodo, kad paradas geriausiai matysis Gdynėje, Kosciuškos aikštės prieigose. Daugumoje pranešimų nurodoma pradžia apie 12 valandą, nors kai kuriuose grafikuose minimas startas apie 11.30 valandą.

    Pasirengimas prasidėjo dar rugpjūčio pradžioje, o jūrinio komponento repeticija numatyta rugpjūčio 11 dieną 15.30 valandą Gdansko įlankos rajone. Šalia numatoma ir karinė zona su technikos demonstracijomis, susitikimais su kariais, orkestrų pasirodymais bei lauko virtuve.

    Jūriniai paradai Lenkijoje tampa vis svarbesne kariuomenės dienos dalimi, ypač augant Baltijos jūros strateginei reikšmei. Renginiu siekiama parodyti pasirengimą veikti kartu su sąjungininkais, kai regiono saugumo situaciją veikia Rusijos keliama įtampa ir dažnėjantys karinio atgrasymo signalai.

  • Sikorskis meta pasiūlymą: Lenkija galėtų numušti Rusijos raketas virš Kijevo?

    Sikorskis meta pasiūlymą: Lenkija galėtų numušti Rusijos raketas virš Kijevo?

    Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis paragino rimtai svarstyti galimybę perimti ir numušti Rusijos raketas dar virš Ukrainos teritorijos, ypač kai jos skrenda Kijevo kryptimi. Pasak jo, diskusija apie tokį scenarijų neturi tapti vidaus politikos ginčų įkaite ir turi būti grindžiama saugumo argumentais.

    Sikorskis pabrėžė, kad laukimas, kol raketos priartės prie NATO valstybių oro erdvės, didina riziką, o sprendimai dėl gynybos turi būti priimami laiku. Jo teigimu, ypač pavojinga, kai kalbama apie balistines ar hipergarsines raketas, kurių perėmimas yra sudėtingas, o reakcijos laikas trumpas.

    Patriot stokos kontekstas

    Ministro pasisakymas nuskambėjo Kijevui patiriant intensyvius smūgius ir Ukrainai viešai kalbant apie kritinį perėmimo raketų trūkumą. Ukrainos vadovai ne kartą akcentavo, kad oro gynybos sistemos, įskaitant „Patriot“, be pakankamų atsargų negali užtikrinti nuolatinės didmiesčių apsaugos.

    Pastaraisiais mėnesiais Rusija dažniau naudoja balistines sistemas, tokias kaip „Iskander“, ir įvairias modifikuotas raketas, kurias sunkiau numušti, ypač kai atakos vykdomos bangomis. Dėl to auga spaudimas partneriams didinti tiek pačių sistemų, tiek perėmėjų tiekimą.

    Ką reikštų numušimas virš Ukrainos?

    Toks sprendimas būtų politiškai ir teisiškai jautrus, nes reikštų NATO valstybės tiesioginį veiksmą kare vykstančioje zonoje, net jei tai būtų daroma Ukrainos prašymu. Praktikoje tai reikalautų aiškių suderinimų su sąjungininkais, bendrų veikimo taisyklių, atsakomybės pasidalijimo ir nuolatinio ryšio su Ukrainos oro gynybos valdymu.

    Svarbi ir eskalacijos rizika, kurią NATO iki šiol nuosekliai akcentavo vertindama įvairias idėjas dėl aktyvesnio oro gynybos įsitraukimo. Kita vertus, Lenkija ir kitos pasienio valstybės argumentuoja, kad grėsmė jų saugumui didėja, kai raketos ar jų nuolaužos gali nukristi netoli sienų ar net pažeisti oro erdvę.

    Incidentai ir vidaus politika

    Diskusijas Lenkijoje kursto ir ankstesni incidentai, kai Rusijos raketos ar jų fragmentai priartėdavo prie Lenkijos teritorijos arba ją pažeisdavo. Tokie atvejai kelia klausimą, ar efektyviau būtų perimti grėsmes anksčiau, kad būtų sumažinta atsitiktinių nuolaužų, klaidų ar nenumatytų trajektorijų rizika.

    Lenkijos politinėje erdvėje taip pat vyksta ginčai dėl tolesnės karinės paramos Ukrainai apimties, įskaitant oro gynybos šaudmenis. Sikorskis akcentuoja, kad sprendimai šiuo klausimu turėtų būti priimami remiantis nacionalinio ir sąjungininkų saugumo interesais, o ne trumpalaikiais politiniais išskaičiavimais.

    Kol kas viešai neskelbiama apie konkrečius sąjungininkų sprendimus dėl raketų numušimo virš Ukrainos, tačiau tema vis dažniau grįžta į darbotvarkę intensyvėjant atakoms ir didėjant oro gynybos resursų trūkumui. Bet koks praktinis žingsnis, tikėtina, būtų įmanomas tik esant aiškiam politiniam mandatui, techninėms galimybėms ir koordinacijai su Ukraina.

  • Lenkijos „Leopard“ prie pat Rusijos: NATO manevrai Latvijoje siunčia aiškią žinią Maskvai

    Lenkijos „Leopard“ prie pat Rusijos: NATO manevrai Latvijoje siunčia aiškią žinią Maskvai

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos parodė, kaip Latvijoje, Ādaži poligone netoli Rygos, treniruojasi jų tankai „Leopard 2“. Ši veikla yra NATO sustiprinto buvimo dalis Baltijos šalyse, skirta atgrasyti galimą Rusijos agresiją ir užtikrinti greitą sąjungininkų reagavimą.

    Lenkijos kontingentas Latvijoje dislokuojamas nuo 2017 metais, o nuo 2024 metų birželio rotaciją ten vykdo 11-oji Liubušo šarvuotosios kavalerijos divizija. Lenkai veikia daugianacionalinėje NATO brigadoje Latvijoje, kuri 2024 metais paskelbė pasiekusi kovinę parengtį.

    Ādaži bazėje ir pratybose kartu su lenkais dalyvauja ir kitų valstybių kariai, tarp jų Kanada, Italija, Čekija, Danija, Švedija, Ispanija bei kiti sąjungininkai. Toks formatas leidžia treniruotis realistiškomis sąlygomis, suderinti ryšio, logistikos ir ugnies paramos procedūras.

    Lenkijos kariuomenė šiuo metu naudoja apie 230 „Leopard“ tankų keliose versijose, įskaitant maždaug 28 „Leopard 2A4“, apie 105 „Leopard 2A5“ ir apie 100 modernizuotų „Leopard 2PL“ bei „2PL/M1“. Visoms šioms versijoms būdinga keturių karių įgula ir 120 milimetrų lygiavamzdis pabūklas, o mobilumą užtikrina galingas dyzelinis variklis.

    „Leopard 2A4“ buvo kuriamas kaip atsakas į Sovietų Sąjungos šarvuotąją techniką ir tapo vienu ryškiausių Šaltojo karo pabaigos Vakarų tankų konstrukcijos pavyzdžių. Įvedimo metu šis modelis išsiskyrė pažangesniais to meto skaitmeniniais sprendimais, pagerinusiais taiklumą ir šaudymo valdymą.

    „Leopard 2A5“ atsirado jau po Šaltojo karo, o svarbiausias jo pokytis buvo sustiprinta bokštelio priekinė apsauga su papildomais šarvų moduliais. Taip pat buvo modernizuota vidinė apsauga nuo skeveldrų, atnaujintos kai kurios valdymo ir optoelektronikos dalys, o būtent šios versijos tankai dažnai matomi pratybų kadruose iš Latvijos.

    Lenkijoje įgyvendinta „Leopard 2PL“ modernizacija orientuota į geresnę apsaugą ir elektroniką, o dalis technikos toliau keliama iki „2PL/M1“ standarto. Modernizuoti tankai gauna papildomą bokštelio šarvavimą, pažangesnes termovizines sistemas ir sprendimus, didinančius patikimumą bei įgulų darbo sąlygas ilgesnėse operacijose.

    NATO rytiniame flange tokios pratybos turi ir praktinę, ir politinę reikšmę: jos demonstruoja sąjungininkų gebėjimą greitai telkti pajėgas, veikti kartu ir palaikyti nuolatinę parengtį. Kuo daugiau realių treniruočių prie Baltijos regiono, tuo aiškesnis signalas, kad bet koks bandymas eskaluoti situaciją susidurtų su koordinuotu atsaku.

  • FPRI: Rusijos „branduolinės“ pratybos Baltarusijoje galėjo būti blefas – ką išdavė Su-25

    FPRI: Rusijos „branduolinės“ pratybos Baltarusijoje galėjo būti blefas – ką išdavė Su-25

    Gegužę surengtos Rusijos ir Baltarusijos pratybos, viešai pristatytos kaip branduolinės, galėjo būti labiau psichologinio spaudimo demonstravimas nei realus taktinio panaudojimo scenarijus. Tokią išvadą pateikė Foreign Policy Research Institute (FPRI) analitikai, įvertinę Baltarusijos Su-25 vaidmenį mokymuose.

    Pasak ekspertų, pratybose buvo minimi įvairūs Rusijos pajėgumai, tarp jų strateginiai bombonešiai Tu-95, balistinės raketos „Yars“, raketų sistema „Kinžal“ ir povandeniniai laivai. Vis dėlto daugiausia klausimų sukėlė būtent Baltarusijos puolamieji lėktuvai Su-25, kurie nuo 2022 metų oficialiai įvardijami kaip ruošiami taktinės branduolinės ginkluotės nešimui.

    Kur vyko pratybos ir ką rodė palydovai

    FPRI teigimu, šių metų veikla, skirtingai nei 2024 metais, nebuvo koncentruojama pagrindinėje Su-25 bazėje Lidoje. Geolokacijos duomenys ir vaizdo įrašų analizė leido daryti prielaidą, kad dalis epizodų perkelta į atsarginį aerodromą Bobruiske, o tai atitinka sklaidos į rezervines aikšteles taktiką.

    Palydoviniai vaizdai, anot analitikų, rodė tris Su-25 Bobruisko aerodrome maždaug nuo gegužės 16 iki gegužės 23 dienos. Įdomu tai, kad lėktuvų pasirodymo ir dingimo laikas sutapo su objektų, įvardytų kaip muliažai, judėjimu, todėl keliamas klausimas dėl sąmoningos klaidinimo operacijos.

    Didžiausia intriga – po sparnais

    Esminė ataskaitos dalis susijusi su Su-25 ginkluote. FPRI primena, kad 2024 metais pratybų metu po šių lėktuvų sparnais buvo fiksuoti objektai, primenantys mokomuosius taktinės branduolinės bombos maketus.

    Tačiau gegužės pratybose, pasak analitikų, matyti gerokai mažesni pakabinti elementai, kurie neatitinka nė vieno žinomo Rusijos taktinio branduolinio ginklo ar jo treniruoklių. Dėl to daroma išvada, kad Su-25 komponentas šiose pratybose galėjo būti branduolinis tik pagal pavadinimą.

    Vietoje to, anot FPRI, lėktuvai buvo aprūpinti Baltarusijoje sukurtais elektroninės kovos konteineriais „Talisman“. Tai rodo akcentą į išgyvenamumą intensyvios priešlėktuvinės gynybos sąlygomis, o ne į realų branduolinės užduoties vykdymą.

    Ką tai reiškia NATO ir Ukrainai

    Ekspertų vertinimu, pratybų žinutė labiau nukreipta į įspūdžio kūrimą: pademonstruoti, kad Baltarusijos aviacija gali išsisklaidyti į atsarginius aerodromus, naudoti muliažus ir elektroninę kovą. Vis dėlto jie pabrėžia, kad keturis dešimtmečius skaičiuojančių Su-25 efektyvumas mažoje teritorijoje, kur taikiniai greitai identifikuojami, išlieka abejotinas.

    FPRI daro išvadą, kad Maskva ir Minskas vis labiau remiasi simboliniais gestais ir informaciniu efektu, siekdami išlaikyti politinę bei psichologinę įtampą. NATO ir Ukrainai tai signalas, kad taktinės branduolinės grėsmės iš Baltarusijos oro komponento patikimumas gali būti ribotas techniškai ir operaciškai, nors retorinis spaudimas niekur nedingsta.

    „Šių pratybų Su-25 dalis greičiausiai buvo branduolinė tik pavadinimu“, – teigiama FPRI analitikų vertinime.

  • „Reuters“: JAV tęsia planą dėl „Patriot“ raketų gamybos Ukrainai, nors Trumpas ragina atsargiai

    JAV administracija toliau ieško būdų, kaip sudaryti sąlygas Ukrainai prisidėti prie „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos raketų gamybos, nors prezidentas Donaldas Trumpas viešai buvo išsakęs abejonių dėl tokios technologijos perdavimo. Apie tai pranešė „Reuters“, remdamasi su diskusijomis susipažinusiais šaltiniais.

    Ukraina pabrėžia, kad „Patriot“ sistemos ir jų raketos yra vienas svarbiausių įrankių ginantis nuo Rusijos balistinių raketų. Pastaraisiais mėnesiais Kyjivas vis dažniau akcentuoja, kad atsargų ir tiekimo tempai tampa kritiniu veiksniu, ypač artėjant žiemos sezonui ir intensyvesnėms atakoms prieš energetikos infrastruktūrą.

    Gamybos scenarijai ir ribojimai

    Pasak „Reuters“, JAV pareigūnai svarsto kelis modelius: atskirų komponentų gamybą Ukrainoje ir jų išsiuntimą galutiniam surinkimui Vokietijoje, Ukrainos įtraukimą į jau veikiančias JAV ir Europos bendras gamybos grandines arba licencijuotą pigesnių PAC-3 šeimos sprendimų versijų gamybą. Tokie variantai leistų didinti apimtis neperkraunant vien JAV pramonės pajėgumų.

    Vis dėlto diskusijose išlieka dvi pagrindinės kliūtys: jautrių technologijų saugumas ir ribotos raketų atsargos. Dėl to Vašingtone girdimi argumentai, kad bet koks gamybos išplėtimas turi būti suderintas su JAV kariuomenės poreikiais ir sąjungininkų įsipareigojimais kituose regionuose.

    Ukrainos prašymai po naujų atakų

    Po vienos iš plataus masto Rusijos atakų, kai buvo panaudotos dešimtys raketų ir daugiau nei šimtas dronų, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėl ragino partnerius skubinti „Patriot“ raketų tiekimą ir palaikyti gamybos lokalizavimą. Ukrainos pareigūnai taip pat kelia klausimą, kad esamas tiekimo tempas ne visada atitinka realų atakų intensyvumą.

    „Mums reikia ne pažadų, o nuoseklaus raketų srauto ir sprendimų, kurie veiktų mėnesiais, o ne savaitėmis“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Derybų eiga ir realūs terminai

    „Reuters“ nurodo, kad JAV pusėje derybose dalyvauja JAV ambasadorius NATO Matthew Whitaker, pastaruoju metu lankęsis Kyjive ir viešai teigęs, kad koprodukcijos galimybė išlieka. Tačiau net ir pasiekus politinį susitarimą, pramoniniai terminai reikštų, kad naujos gamybos raketos į Ukrainos arsenalą greičiausiai patektų ne iš karto.

    Tuo pat metu JAV diskusijose minimas atsargumo argumentas siejamas su rizika, kad technologijos ir gamybos grandinės gali tapti taikiniu arba būti pažeistos. Dėl to labiausiai tikėtini modeliai, kuriuose dalis kritinių procesų būtų išlaikoma NATO šalių teritorijoje, o Ukraina prisidėtų etapais.

    Atskirai „Financial Times“ yra rašiusi, kad JAV nenoriai žiūri į prašymus perduoti šimtus papildomų „Patriot“ raketų, argumentuodama ribotomis atsargomis ir poreikiu dengti kitus JAV įsipareigojimus. Tai didina spaudimą ieškoti gamybos plėtros sprendimų Europoje ir kurti alternatyvias oro gynybos iniciatyvas, tačiau „Patriot“ vis dar laikomas kertiniu gebėjimu prieš balistines grėsmes.

  • Europa ieško, kuo pakeisti „Palantir“: priklausomybė nuo JAV duomenų analizės gilėja ir kelia rizikų

    Europa ieško, kuo pakeisti „Palantir“: priklausomybė nuo JAV duomenų analizės gilėja ir kelia rizikų

    Europos šalys vis garsiau kalba apie skaitmeninį suverenumą, tačiau praktiškai susiduria su kebliu klausimu: kaip atsisakyti „Palantir“ programinės įrangos, kuri įsišaknijusi jautriausiuose procesuose. Ji naudojama nuo policijos analitikos ir žvalgybos iki gynybos planavimo bei sveikatos duomenų sistemų.

    Diskusijos paaštrėjo po Prancūzijos ir Vokietijos saugumo pareigūnų pareiškimų apie europinę suverenią skaitmeninę infrastruktūrą. Sektoriaus atstovams tai tapo aiškiu signalu, kad dalis politikų ir institucijų ieško būdų mažinti priklausomybę nuo JAV tiekėjų, ypač kai kalbama apie kritinius duomenis.

    Kur „Palantir“ tapo nepakeičiamas

    „Palantir“ stiprybė yra gebėjimas sujungti didžiulius skirtingų šaltinių duomenų kiekius, greitai rasti ryšius ir paversti tai sprendimais operaciniu tempu. Būtent dėl šios priežasties platforma tapo įrankiu, prie kurio organizacijos prisiriša ne tik techniškai, bet ir procesais.

    Prancūzijoje bendrovės įsitvirtinimas siejamas su laikotarpiu po 2015 metų teroro išpuolių, kai saugumo institucijoms reikėjo greito technologinio atsako. Vokietijoje vienas ankstyvų pavyzdžių buvo Heseno žemės policijos sprendimai, kai duomenų sujungimo įrankiai tapo kasdienės kriminalinės analitikos dalimi.

    Jungtinėje Karalystėje „Palantir“ į sveikatos duomenų ekosistemą įėjo per pandemiją, kai valstybė skubiai telkė informaciją sprendimams. Vėliau tai virto didesnio masto sutartimis, o kitas reikšmingas sprendimo taškas siejamas su 2027 metais, kai gali tekti peržiūrėti ilgalaikius įsipareigojimus.

    Suverenumas prieš patogumą

    Europos institucijų ir vyriausybių nerimas dažniausiai sukasi apie tris dalykus: kontrolę, kainą ir priklausomybę nuo tiekėjo. Net jei duomenys fiziškai laikomi Europoje, kritiniai procesai gali tapti priklausomi nuo vieno gamintojo atnaujinimų, licencijavimo ir integracijų.

    Kai kurie pareigūnai pripažįsta, kad ne visoms įstaigoms reikia maksimalios komplektacijos platformos, o dalį užduočių gali atlikti paprastesni ir pigesni sprendimai. Tačiau ten, kur duomenų kiekiai ir sąsajų skaičius milžiniški, „Palantir“ suteikiamas greitis ir tikslumas vis dar laikomi sunkiai prilygstamais.

    Siekiant alternatyvų, dalis Europos žaidėjų siūlo sprendimus, kuriuos lengviau pritaikyti nacionaliniams reikalavimams ir teisės normoms. Pavyzdžiui, Prancūzijos bendrovė „ChapsVision“ pastaruoju metu minima kaip pasirinkimas, kuriuo siekiama mažinti priklausomybę nuo JAV tiekėjų ir stiprinti vietinę pramonę.

    Gynybos ir DI faktorius

    Situaciją komplikuoja tai, kad „Palantir“ įsitvirtina ir NATO aplinkoje, kur svarbiausias kriterijus yra suderinamumas ir saugumo sertifikavimas. Kai kurie Aljanso pareigūnai yra viešai nurodę, kad tam tikrose karinėje aplinkoje naudojamose DI funkcijose realių alternatyvų šiuo metu trūksta.

    Dar viena priežastis, kodėl atsisakyti sudėtinga, yra veikimo modelis, kai tiekėjas ne tik parduoda programą, bet ir įdarbina komandas kliento organizacijoje, pritaikydamas sprendimus konkrečioms užduotims. Šį modelį aktyviai kopijuoja ir kitos JAV technologijų grupės, todėl rizika, kad priklausomybės ciklas kartosis su nauja DI banga, Europoje vertinama vis rimčiau.

    Galiausiai sprendimas dėl „Palantir“ Europai tampa ne vien technologinis, o pramoninės politikos klausimas. Norint realiai sukurti alternatyvas, neužtenka deklaracijų apie suverenumą, reikia nuoseklaus viešųjų pirkimų, standartų ir ilgalaikių investicijų plano, kitaip kritinės sistemos ir toliau remsis užsienio tiekėjais.

    Kol kas Europos rinkos problema išlieka fragmentacija: skirtingi nacionaliniai reikalavimai, nevienodas institucijų brandumas ir ribota vietinių sprendimų mastelio patirtis. Todėl artimiausiais metais labiausiai tikėtina ne staigi skyryba, o laipsniškas bandymas mažinti rizikas ten, kur tai įmanoma, neparalyžiuojant kasdienių operacijų.

  • Virš Baltijos vėl pasirodė rusų GRU „ausis“: ką iš tiesų gali šnipinėjimo lėktuvas Il-20M

    Virš Baltijos vėl pasirodė rusų GRU „ausis“: ką iš tiesų gali šnipinėjimo lėktuvas Il-20M

    Nuo liepos 31 dienos iki rugpjūčio 4 dienos rusų elektroninės žvalgybos lėktuvas Il-20M bent tris kartus buvo perimtas Lenkijos naikintuvų netoli Lenkijos oro erdvės. Pranešta, kad vienu atveju orlaivis priartėjo maždaug 56 kilometrų atstumu nuo Košalino.

    Tokie skrydžiai Baltijos regione nėra naujiena, tačiau dėmesį patraukė intensyvumas per trumpą laiką. Pasak viešai skelbiamos informacijos, šis orlaivis tarptautinėje oro erdvėje dažnai skrenda nepateikdamas skrydžio plano ir su išjungtu atsakikliu, o tai apsunkina civilinės oro eismo kontrolės darbą ir didina incidentų riziką.

    Kodėl Il-20M kelia tiek nerimo?

    Il-20M, NATO klasifikacijoje žinomas kaip Coot-A, yra specializuotas elektroninės žvalgybos orlaivis, sukurtas dar Šaltojo karo laikotarpiu. Manoma, kad iki šiol rikiuotėje gali būti apie 10–14 tokių lėktuvų, kurie išlieka svarbūs Rusijos oro ir kosmoso pajėgoms.

    Šių misijų specifika siejama ne tik su kariuomene, bet ir su Rusijos karine žvalgyba GRU. Praktikoje tai reiškia, kad orlaivyje dirba ne vien pilotai ir techninis personalas, bet ir signalų žvalgybos specialistai, analitikai bei ryšių perėmimo operatoriai, kurie realiu laiku renka ir vertina duomenis.

    Ką jis gali „girdėti“ ir fiksuoti?

    Il-20M pagrindinė užduotis – elektroninių signalų žvalgyba ir ryšių stebėsena, kai fiksuojami radijo ryšiai ir radarų spinduliuotė. Tokia žvalgyba leidžia ne tik „klausytis“ ryšių, bet ir identifikuoti, kur veikia radarai, kokiais dažniais, kokiu režimu, taip pat vertinti oro gynybos sistemos darbo modelius.

    Viešai aprašoma, kad orlaivis naudoja šoninio vaizdo radarą bei optines priemones, įskaitant panoramines kameras ir infraraudonųjų spindulių įrangą. Tai suteikia galimybę iš didelio aukščio stebėti teritorijas, fiksuoti judėjimą ir rinkti papildomą vaizdinę informaciją, kuri vėliau lyginama su signalų žvalgybos duomenimis.

    Skelbiama, kad dalis surinktos informacijos gali būti perduodama per ryšio kanalus į antžeminius centrus beveik realiu laiku. Būtent dėl to tokie skrydžiai šalia NATO valstybių sienų dažnai vertinami ne kaip demonstracija, o kaip bandymas sistemingai rinkti duomenis apie oro gynybos ir ryšių infrastruktūrą.

    Kodėl skraido taip arti Lenkijos?

    Tikslios konkrečių maršrutų priežastys paprastai neatskleidžiamos, tačiau tokios misijos dažnai siejamos su bandymu surinkti informaciją apie regiono oro gynybos pajėgumus. Viešojoje erdvėje atkreiptas dėmesys, kad Košaline yra dislokuoti su priešlėktuvine gynyba siejami kariniai vienetai, o Ustkoje veikia su kariniu rengimu ir poligonu susijusi infrastruktūra.

    Ne mažiau svarbus aspektas – reakcijos patikrinimas: kiek laiko užtrunka pakelti budinčius naikintuvus, kaip vyksta identifikavimas, kokie ryšio kanalai naudojami, kaip veikia procedūros tarp karinių ir civilinių institucijų. Tokie veiksmai gali būti vertinami kaip spaudimo ir provokacijų taktika, ypač sustiprėjusi po plataus masto karo Ukrainoje pradžios.

    Perėmimas paprastai reiškia priartėjimą saugiu atstumu, vizualinę identifikaciją ir palydą, kol orlaivis pasitraukia nuo jautrios zonos. Gynybos požiūriu tai yra rutininių procedūrų dalis, tačiau skrydžiai su išjungtu atsakikliu laikomi papildomu pavojumi, nes apsunkina orlaivio atpažinimą ir kelia grėsmę bendram skrydžių saugumui.

    Atsižvelgiant į pastarųjų metų tendencijas Baltijos regione, tikėtina, kad apie Il-20M pasirodymus ir jų perėmimus dar ne kartą bus pranešta. NATO valstybės tokias misijas paprastai vertina kaip ilgalaikės žvalgybinės kampanijos dalį, todėl budrumas ir greita reakcija išlieka esminiai.

  • Virš Baltijos vėl perimtas rusų žvalgybinis Il-20M: provokacijos, artėjančios prie Lenkijos krantų

    Antradienį prieš pietus virš Baltijos jūros dar kartą buvo perimtas Rusijos žvalgybinis lėktuvas Il-20M. Apie incidentą pranešė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, nurodęs, kad lėktuvas fiksuotas maždaug 56 kilometrų atstumu į šiaurės vakarus nuo Košalino.

    Lenkijos gynybos ministerija pabrėžė, kad orlaivis Lenkijos oro erdvės nepažeidė ir skrido tarptautinėje erdvėje virš jūros. Vis dėlto skrydis įvardytas kaip provokacinio pobūdžio veikla, skirta tikrinti NATO valstybių budrumą ir reagavimo greitį.

    „Rusija dar kartą vykdo provokacinius veiksmus prie NATO valstybių sienų, tikrindama Aljanso gynybos sistemų budrumą ir parengtį“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Kas žinoma apie šios savaitės atvejus

    Tai jau antras toks perėmimas šią savaitę. Pirmadienį Lenkijos pajėgos skelbė identifikavusios panašų incidentą maždaug 60 kilometrų atstumu į šiaurės vakarus nuo Lebos, o dar vienas perėmimas fiksuotas ir praėjusį penktadienį.

    Tokiuose epizoduose dažnai kartojasi tie patys požymiai: skrydis be pateikto skrydžio plano ir su išjungtu atsakikliu, kuris civilinėje aviacijoje padeda identifikuoti orlaivį. Tai apsunkina oro eismo kontrolės darbą ir didina riziką, ypač intensyvaus civilinio skrydžių srauto regione.

    Kaip vyksta perėmimas virš jūros

    Perėmimas tarptautinėje oro erdvėje paprastai reiškia greitą reagavimą pakeliant budinčią naikintuvų porą. Pagrindinis tikslas yra identifikuoti orlaivį: priartėti saugiu atstumu, vizualiai patvirtinti tipą, žymenis, įvertinti elgesį ir, jei įmanoma, užmegzti ryšį radijo kanalais.

    Jei lėktuvas neatsako ar elgiasi nestandartiškai, jis gali būti palydimas, kol palieka konkrečios šalies atsakomybės zoną, o informacija perduodama sąjungininkams. Tokios procedūros laikomos standartine praktika, tačiau jos reikalauja griežtos drausmės, kad būtų išvengta incidentų ore.

    Kodėl Baltija išlieka įtampos zona

    Po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais karinis aktyvumas prie NATO rytinio flango tapo intensyvesnis, o Baltijos regionas išlieka viena jautriausių erdvių. Ekspertai ne kartą yra pažymėję, kad skrydžiai be atsakiklio ir be skrydžio plano gali būti naudojami ne tik žvalgybai, bet ir NATO oro gynybos reakcijos laikui bei procedūroms tikrinti.

    Regiono oro erdvės stebėseną ir reagavimą sustiprina NATO oro policijos misija Baltic Air Policing, kurioje dalyvauja įvairių šalių naikintuvai. Kartu situaciją virš Baltijos nuolat stebi ir regiono valstybės, tarp jų Lenkija, Švedija, Danija bei Vokietija.

  • Į Gdansko įlanką ruošiamasi nuleisti ORP Wicher: istorinė „Miecznik“ akimirka

    Į Gdansko įlanką ruošiamasi nuleisti ORP Wicher: istorinė „Miecznik“ akimirka

    Lenkijos karinis jūrų laivynas artėja prie vieno svarbiausių pastarųjų dešimtmečių etapų: netrukus planuojamas pirmosios „Miecznik“ programos fregatos ORP Wicher nuleidimas į vandenį. Laivas statomas Gdynėje, o projektas laikomas didžiausiu Lenkijos laivyno modernizavimo žingsniu nuo 1989 metų.

    Pagal viešai skelbiamus planus, iškilminga laivo vardo suteikimo ceremonija turėtų įvykti 2026 metų rugpjūčio 12 dieną PGZ Stoczni Wojennej teritorijoje Gdynėje. Pats nuleidimas į vandenį numatytas 2026 metų rugpjūčio 13 dieną Gdansko įlankoje, o pasirengimo darbai turėtų prasidėti 2026 metų rugpjūčio 8 dieną.

    ORP Wicher yra pirmasis iš trijų naujų daugiafunkcių laivų, kuriuos Lenkija stato pagal „Miecznik“ programą. Antroji fregata ORP Burza statoma nuo 2025 metų gegužės, o trečiajai, ORP Huragan, 2026 metų balandį simboliškai pradėtos gamybos procedūros, pjaunant pirmąsias metalo plokštes.

    Kaip vyks nuleidimas į vandenį

    Nuleidimo operacija planuojama kaip sudėtingas logistikos ir inžinerijos procesas. Korpusas turėtų būti išgabentas iš statybos angaro ant specialios baržos, pasitelkiant platformą, sudarytą iš 278 ašių ir sveriančią apie 1 250 tonų.

    Toliau numatoma naudoti pusiau panardinamo tipo baržą „Boabarge 33“. Skelbiama, kad jos ilgis siekia apie 140 metrų, keliamoji galia sudaro 30 200 tonų, o denio plotas yra apie 5 800 kvadratinių metrų; sumontavus stabilizuojančius bokštus, plotis turėtų viršyti 60 metrų.

    Nurodoma, kad baržos balastinių talpų bendra talpa siekia 37 750 kubinių metrų, o siurbliai gali perpumpuoti iki 10 000 kubinių metrų vandens per valandą. Procesas turėtų vykti palaipsniui, su periodinėmis sandarumo patikromis, kol laivas savarankiškai atsidurs ant vandens.

    Technologinis šuolis ir ginkluotė

    „Miecznik“ laivai kuriami pagal britišką „Arrowhead 140“ projektą ir turi pakeisti senstančias Oliver Hazard Perry tipo fregatas, kurių ištakos siekia praėjusio amžiaus 8-ąjį dešimtmetį. Lenkija taip siekia sustiprinti oro gynybos, priešlėktuvinės ir priešpovandeninės kovos pajėgumus Baltijos jūroje.

    Skelbiama, kad fregatos bus komplektuojamos su vertikalaus leidimo įrenginiais Mk 41, priešlėktuviniais ir priešlėktuvinės gynybos sprendimais, taip pat priešlaivinėmis raketomis NSM. Be to, numatytos 76 milimetrų OTO Melara Super Rapid artilerijos sistemos, lenkiškos OSU-35K sistemos, lengvųjų torpedų paleidimo įrenginiai ir kiti ginkluotės bei apsaugos elementai.

    Laivuose planuojami ilgo ir vidutinio nuotolio radarai, radioelektroninės kovos įranga ir hidrolokacinės sistemos. Tokia komplektacija svarbi ne tik karinei gynybai, bet ir kritinės infrastruktūros jūroje apsaugai, įskaitant laivybos maršrutus ir strateginius objektus.

    Kada laivai turėtų pradėti tarnybą

    Pagal skelbiamus grafikus, visi trys „Miecznik“ programos laivai į tarnybą turėtų būti priimti 2029–2032 metais ir papildyti 3-iąją laivų flotilę. Pirmosios fregatos perdavimas kariniam jūrų laivynui numatomas 2029 metais.

    Tokie terminai atitinka bendrą regiono tendenciją spartinti karinių jūrų pajėgų atnaujinimą, ypač po to, kai Baltijos jūros saugumas tapo vienu esminių NATO planavimo prioritetų. Lenkijai tai reiškia ne tik naujus laivus, bet ir ilgalaikį pramonės bei kompetencijų stiprinimą laivų statybos sektoriuje.