CP v2

Tag: NATO

  • Lavrovas apie galimą „Patriot“ raketų gamybą Lenkijoje: ragina prisiminti Rusijos karo doktriną

    Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sureagavo į viešojoje erdvėje aptariamus planus plėsti „Patriot“ raketų infrastruktūrą Lenkijoje ir paragino „įdėmiai perskaityti“ Rusijos karo doktriną. Jo komentarai nuskambėjo Vakarams tęsiant karinę paramą Ukrainai, o NATO šalims didinant oro gynybos sistemų bei šaudmenų gamybą.

    Lavrovas savo pasisakymus siejo su tuo, ką Maskva vadina Europos įsitraukimu į karą Ukrainoje. Jis teigė, kad Vakarų tiekiama ginkluotė ir jos panaudojimas fronte esą keičia konflikto mastą ir rizikas, todėl, Rusijos požiūriu, reikėtų vertinti „doktrininius“ signalus.

    „Jeigu kalbame apie tai, mes turime karo doktriną. Raginu atidžiai išanalizuoti atitinkamą jos skyrių“, – sakė Sergejus Lavrovas.

    Ministras taip pat kartojo Rusijos naratyvą, jog Europa esą kariauja prieš Rusiją, nurodydamas į Ukrainoje naudojamus Vakarų ginklus ir Rusijos oro gynybos bandymus juos numušti. Tokia retorika pastaraisiais metais tapo įprasta Kremliaus komunikacijos dalimi, ypač reaguojant į NATO sprendimus didinti gynybos pramonės pajėgumus.

    NATO planai dėl PAC-3 aptarnavimo

    Lenkijos vaidmuo „Patriot“ grandinėje pastaruoju metu stiprėja: NATO formatu sutarta dėl PAC-3 raketų aptarnavimo ir remonto pajėgumų plėtros Europoje. Tai susiję su praktiniu poreikiu greičiau remontuoti ir grąžinti į rikiuotę oro gynybos komponentus, o taip pat mažinti priklausomybę nuo logistinių grandinių už Europos ribų.

    Lenkija yra pareiškusi, kad derybos dėl aptarnavimo centro lokacijos artėja prie pabaigos. Varšuva pabrėžia, kad toks centras būtų žingsnis stiprinant regiono gynybinius pajėgumus ir galėtų atverti kelią platesniam pramoniniam bendradarbiavimui, įskaitant galimą kai kurių komponentų ar šaudmenų gamybą.

    Kodėl „Patriot“ klausimas jautrus?

    „Patriot“ sistema laikoma vienu svarbiausių NATO oro ir priešraketinės gynybos ramsčių, o PAC-3 raketos skirtos naikinti balistines raketas ir kitus sudėtingus taikinius. Dėl didelės paklausos Europoje po plataus masto karo Ukrainoje pradžios šalys ieško būdų greičiau gauti, aptarnauti ir papildyti šių sistemų atsargas.

    Maskva tokius projektus dažnai vertina kaip ilgalaikį NATO įsitvirtinimą prie Rusijos sienų ir mėgina juos pristatyti kaip eskalaciją. Dėl to Lavrovo užuominos apie karo doktriną atlieka ir politinę funkciją: jos skirtos atgrasyti, didinti neapibrėžtumą ir daryti spaudimą sprendimų priėmėjams Europoje.

  • Lenkija atsidūrė kibernetinių atakų epicentre: NATO patarėjas įspėja, kas gali nutikti

    Lenkija atsidūrė kibernetinių atakų epicentre: NATO patarėjas įspėja, kas gali nutikti

    Lenkija pastaraisiais metais tapo viena dažniausiai kibernetinėse erdvėse atakuojamų valstybių, o bandymai smogti šalies infrastruktūrai fiksuojami nuolat. Tačiau didelė dalis atakų esą neutralizuojama dar ankstyvoje stadijoje, kol jos neperauga į rimtesnius sutrikimus.

    Apie tai Rzeszove kalbėjo generolas majoras Karolis Molenda, anksčiau vadovavęs Lenkijos Kibernetinės erdvės gynybos pajėgų komponentui. Šiuo metu jis dirba NATO vado transformacijai strateginiu patarėju ir Aljanse eina vadinamąją Cyber Champion pareigybę.

    Šimto procentų saugumo nebūna

    Generolo vertinimu, nė viena sistema negali būti visiškai apsaugota, todėl svarbiausias tikslas yra ne pažadas užkirsti kelią viskam, o gebėjimas greitai atlaikyti smūgį ir atkurti veiklą. Kibernetinis atsparumas, pasak jo, turi būti įdiegtas jau projektavimo etape, o ne pridedamas vėliau kaip papildomas priedas.

    „Reikia prisiminti, kad nėra šimto procentų saugios sistemos ir tokios niekada nebus. Todėl kuriant sistemas, atsparumas turi būti įdiegtas nuo pat pradžių“, – sakė K. Molenda.

    Praktikoje tai reiškia griežtesnį tiekimo grandinės vertinimą, aiškiai apibrėžtas prieigos teises, duomenų atsargines kopijas ir testuojamus incidentų valdymo planus. Energetikos, telekomunikacijų, transporto ar sveikatos sektoriuose tokie sprendimai lemia, ar ataka taps tik nemaloniu incidentu, ar plataus masto krize.

    Kada atsakas peržengia kibernetinę erdvę?

    Pasak generolo, iki šiol fiksuoti incidentai nebuvo tokie, kad sukeltų žmonių žūtis ar masiškai suniokotų kritinę infrastruktūrą. Tačiau jis pabrėžė, kad kritinės žalos ar aukų atveju valstybės reakcija negalėtų apsiriboti vien skaitmenine erdve.

    „Iki šiol tai nėra atakos, po kurių kas nors būtų žuvęs ar infrastruktūra būtų reikšmingai nukentėjusi. Jei susidurtume su tokia ataka, visos valstybės atsakas būtų atitinkamas ir neapsiribotų vien kibernetine erdve“, – teigė K. Molenda.

    Tokie scenarijai siejami ne tik su duomenų vagystėmis ar svetainių trikdymu, bet ir su bandymais paveikti fizinius procesus, pavyzdžiui, energetikos ar pramonės valdymo sistemas. Dėl to NATO vis daugiau dėmesio skiria tarpsektoriniam pasirengimui ir koordinavimui, kai vienu metu reikia ir techninių, ir politinių sprendimų.

    Gynybos sėkmė priklauso nuo žmonių

    K. Molenda akcentavo, kad efektyvi gynyba remiasi nuolatiniu karinių ir civilinių operacinių komandų darbu bei geru priešininkų taktikų ir naudojamų įrankių pažinimu. Jis atskirai paminėjo iniciatyvą Cyberlegion, kurioje daugiau kaip 3 000 civilių ekspertų savanoriškai prisideda prie valstybės kibernetinės gynybos.

    Jo vertinimu, vienas iš atgrasymo elementų yra gebėjimas identifikuoti ir viešinti priešišką infrastruktūrą. Tokia praktika didina užpuolikų kaštus, apsunkina pasirengimą ir gali sumažinti pakartotinių atakų tikimybę.

    Kalbėdamas apie saugumą regione, generolas pabrėžė, kad netoli vykstantis karas didina Lenkijos grėsmių suvokimą ir skatina dalintis patirtimi su sąjungininkais. Vis dėlto jis pabrėžė, kad tikslas nėra vienos valstybės izoliacijai prilygstanti apsauga, o viso Aljanso skaitmeninis atsparumas.

    „Čia kalbama ne apie vieną skaitmeniškai pažangią ir saugią valstybę. Kalbama apie Aljansą, kuris būtų skaitmeniškai pažangus ir skaitmeniškai atsparus“, – sakė K. Molenda.

  • JAV karinės bazės planas Lenkijoje: iki 2029 metų ir dešimčių milijardų eurų sąskaita

    Lenkijoje vis garsiau kalbama apie galimybę įkurti nuolatinę JAV karinių pajėgų bazę, kuri, optimaliomis sąlygomis, galėtų būti baigta iki 2029 metų. Tokią prognozę pateikė Lenkijos Nacionalinio saugumo biuras, vertinęs realų darbų grafiką ir reikalingus politinius sprendimus.

    Diskusijų fone minimos ir politinės datos: jei bazės atidarymas būtų siejamas su JAV prezidento kadencijos pabaigos terminais, projektas turėtų būti užbaigtas iki 2029 metų sausio 20 dienos. Tai reikštų itin įtemptą planavimo, projektavimo ir statybų tempą.

    Kas turėtų atsirasti vietoje?

    Pagal Lenkijos institucijų vertinimą, vien karinio dalinio dislokavimas nėra vien kareivinių klausimas. Kalbama apie infrastruktūrą, kuri apimtų apgyvendinimą, logistiką, technikos aptarnavimą, mokymų bazes, saugumo perimetrą ir kasdienes paslaugas personalui bei jų šeimoms.

    Nacionalinio saugumo biuras pabrėžia, kad tokios apimties projektą galima prilyginti mažo miesto statybai. Dėl to didelę dalį darbų lemtų ne tik JAV sprendimas dėl pajėgų dydžio ir profilio, bet ir Lenkijos administracinis pasirengimas.

    Vertinant galimas vietas, minima būtinybė būti arti oro uosto ir pagrindinių susisiekimo mazgų, taip pat logistikos infrastruktūros. Tokie kriterijai svarbūs tam, kad bazė galėtų veikti ne tik taikos metu, bet ir greito pajėgų sustiprinimo scenarijais.

    Kiek tai galėtų kainuoti eurais?

    Orientacinis scenarijus, kurį svarsto abi pusės, numato apie 5 000 JAV karių dislokavimą. Nacionalinio saugumo biuras skaičiuoja, kad reikalinga infrastruktūra Lenkijos biudžetui galėtų kainuoti nuo 2 500 000 000 iki 3 900 000 000 eurų, priklausomai nuo bazės masto ir funkcijų.

    Sumos dydį stipriai veiktų tai, kokio tipo pajėgos būtų dislokuojamos: pavyzdžiui, ar būtų reikalinga platesnė technikos priežiūros bazė, didesnės amunicijos saugyklos, mokymų infrastruktūra, ar kiti pajėgumai, kurių įrengimas paprastai brangiausias.

    Praktikoje tai reikštų ilgalaikį įsipareigojimą, kuriam svarbūs aiškūs teisiniai mechanizmai, greitesnės procedūros ir stabilus finansavimas keliems metams į priekį. Be to, tokie projektai dažnai susiduria su statybų kainų svyravimais ir tiekimo grandinių rizikomis, todėl pradinis biudžetas gali būti peržiūrimas.

    Sprendimą lems ne tik pinigai

    Lenkijos institucijos pabrėžia, kad galutinis sprendimas priklausys nuo JAV pasirinkimo, kokio dydžio ir kokios sudėties pajėgos būtų nuolat dislokuojamos. Nuo to tiesiogiai priklausytų ir bazės vieta, ir reikalavimai infrastruktūrai, ir bendra projekto kaina.

    Ne mažiau svarbi ir Lenkijos politinė darbotvarkė, įskaitant specialių teisinių sprendimų parengimą, kurie leistų greičiau įgyvendinti strateginės reikšmės statybas. Kuo greičiau būtų sutvarkytas reguliavimas, tuo realesnė taptų 2029 metų riba.

  • ES rengia hibridinių grėsmių protokolą: K. Kallas įspėja nedubliuoti NATO ir veikti greitai

    ES rengia hibridinių grėsmių protokolą: K. Kallas įspėja nedubliuoti NATO ir veikti greitai

    ES ieško bendro atsako modelio

    Europos Sąjungoje bręsta naujas atsako į hibridines grėsmes protokolas, kuris turėtų padėti valstybėms narėms greičiau koordinuoti veiksmus, kai fiksuojamas sabotažas, kibernetinės atakos ar kitos priešiškos operacijos. ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pabrėžė, kad kuriamas mechanizmas privalo papildyti, o ne dubliuoti NATO procedūras.

    Po Užsienio reikalų tarybos posėdžio Briuselyje ji teigė, kad dalis ministrų akcentavo būtinybę veikti išvien su Aljansu. Pasak K. Kallas, diskusija buvo pradinė, o darbas dėl protokolo bus tęsiamas artimiausiais mėnesiais.

    „Daugelis pabrėžia, kad tai turi būti visiškai suderinta su NATO. Nekuriame nieko papildomo, bet tai turi veikti išvien“, – sakė K. Kallas.

    Ką turėtų apimti protokolas?

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen idėją pristatė rugsėjo viduryje, kalbėdama apie vadinamąjį skubaus saugumo protokolą. Jis būtų naujos ES saugumo strategijos dalis, o šios strategijos paskelbimo laukiama iki metų pabaigos.

    Politinis sumanymo pagrindas – sukurti aiškesnę tvarką, kaip ES institucijos ir valstybės narės dalijasi informacija, sutaria dėl situacijos vertinimo ir pasitelkia turimus instrumentus. Kalbama apie priemones, kurios padėtų reaguoti į veiksmus, esančius žemiau atviro karinio konflikto slenksčio.

    U. von der Leyen tai apibūdino kaip Europos analogą NATO 4 straipsniui, kuris numato konsultacijas, kai sąjungininkė jaučia grėsmę savo teritoriniam vientisumui ar saugumui. Tačiau K. Kallas akcentavo, kad NATO konsultacijų mechanizmas pats savaime nėra veiksmų planas, o ES protokolas turėtų aiškiau apibrėžti galimus praktinius žingsnius.

    Ukrainai – dar kartą priminta dėl oro gynybos

    Posėdyje nuotoliu ES ministrus apie padėtį fronte informavo Ukrainos gynybos ministras Jevhenijus Chmara. K. Kallas teigimu, jis aiškiai nurodė, kad didžiausias Kyjivo prioritetas išlieka oro gynyba, ypač artėjant žiemos sezonui.

    K. Kallas prieš posėdį buvo užsiminusi, kad valstybės narės ir sąjungininkai galėtų perduoti Ukrainai „Patriot“ perėmimo raketų iš savo atsargų. Vis dėlto po susitikimo ji pripažino, kad konkrečių naujų įsipareigojimų šį kartą neišgirsta.

    „Deja, dėl perėmimo raketų šiandien nebuvo jokių naujų įsipareigojimų“, – sakė K. Kallas.

    Diskusijos vyksta platesniame kontekste, kai oro gynybos sistemų ir perėmimo raketų paklausa išaugusi, o gamybos pajėgumai daugelyje šalių didinami ne taip greitai, kaip norėtų Ukraina ir ją remiantys partneriai. Dalis valstybių atsargiai vertina galimybę dalintis savo sandėliuose esančiomis atsargomis, argumentuodamos nacionalinio saugumo poreikiais.

  • Rusija ruošia naują smūgių žiemą Ukrainai: kuo tai gali baigtis Lenkijai ir NATO rytų flangui

    Rusija tęsia karą prieš Ukrainą ir signalizuoja, kad rudenį bei žiemą vėl didins atakas prieš energetikos infrastruktūrą. Toks spaudimas skirtas ne tik silpninti Ukrainos gynybą, bet ir sukelti socialinę įtampą, sutrikdyti elektros tiekimą bei šildymo sezoną. Kartu Maskva bando peržengti eskalacijos ribas taip, kad patikrintų NATO reakcijos greitį ir vienybę.

    Lenkijos saugumo institucijos bei politikai vis dažniau kalba apie hibridinių incidentų riziką regione. Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje minimi atvejai, kai prie sienų fiksuojami oro erdvės pažeidimai ar aptinkami bepiločiai, gali tapti spaudimo priemone – bandymu „pratinti“ visuomenę prie nuolatinių provokacijų.

    Hibridinės grėsmės ir kritinė infrastruktūra

    Ekspertai pabrėžia, kad didelio masto konvencinis puolimas prieš NATO šalis artimiausiu metu laikomas mažai tikėtinu, tačiau tai nereiškia mažesnės rizikos kasdienybei. Hibridinio karo logika remiasi diversijomis, sabotažu, kibernetinėmis atakomis ir bandymais trikdyti logistiką – ypač tuos maršrutus, kuriais į Ukrainą juda Vakarų parama.

    Tokio tipo veiksmai dažnai nutaikomi į kritinę infrastruktūrą: energetikos tinklus, ryšius, vandens tiekimą, transporto mazgus ar finansines paslaugas. Praktinis tikslas – sukurti sutrikimų grandinę, kuri brangiai kainuotų, pareikalautų daug žmogiškųjų resursų ir mažintų visuomenės pasitikėjimą valstybės gebėjimu užtikrinti saugumą.

    „Mes nesame karo su Rusija būsenoje, tačiau esame hibridinio karo realybėje, ir provokacijomis Maskva gali siekti išprovokuoti simetrišką atsaką“, – sakė buvęs žvalgybos tarnybos vadovas Andrzejus Derlatka.

    Oro gynybos stiprinimas ir spragos prieš dronus

    Lenkija pastaraisiais metais sparčiai modernizuoja ginkluotąsias pajėgas ir stiprina daugiasluoksnę oro gynybą, integruotą į NATO sistemas. Viešai pabrėžiama sąjungininkų parama ir priešlėktuvinių pajėgumų didinimas, tačiau net ir augant pajėgumams, išlieka laikini „pereinamieji“ etapai: dalis naujos technikos dar nepasiekė pilnos parengties, o kai kurios platformos vis dar laukia modernizacijos.

    Didžiausias praktinis galvosūkis – masiškai naudojami pigūs ir maži dronai. Jų perėmimas brangiais raketiniais kompleksais yra ekonomiškai nepalankus, todėl vis daugiau dėmesio skiriama pigesnėms neutralizavimo priemonėms, elektroninei kovai, sensorikai ir automatizuotoms sprendimų grandinėms.

    Lenkijoje vystomi ir diegiami antidroniniai sprendimai, tačiau kritika dažnai nukreipta į tai, kad taikos meto viešieji pirkimai, sertifikavimas ir procedūros užtrunka. Ukrainos patirtis parodė, kad karo sąlygomis naujų priemonių diegimo ciklas gali sutrumpėti iki savaičių, o taikos meto modelis dažnai matuojamas metais.

    Greitesni sprendimai ore ir preautorizacija

    Viena svarbiausių pamokų – sprendimų priėmimo greitis. Kai oro erdvę kerta raketa ar dronas, kelios minutės gali lemti, ar objektas bus numuštas dar pasienyje, ar pasieks giliau esančias teritorijas. Dėl to daugelyje NATO šalių stiprinamos išankstinio veikimo procedūros, leidžiančios greičiau paleisti perėmimo priemones.

    Lenkijos gynybos vadovybė taip pat skelbia planuojanti supaprastinti taisykles, kad naikintuvų pilotai turėtų aiškesnį ir greitesnį sprendimų kelią, kai nustatomas oro erdvės pažeidimas. Be to, aptariama galimybė laikinai uždaryti oro erdvę atskirose zonose, kai rizika išauga.

    Šioje logikoje itin svarbi tampa ir vadinamoji preautorizacija kai kurioms oro gynybos sistemoms. Tai reiškia, kad esant aiškiai apibrėžtam grėsmės scenarijui, perėmimas gali vykti pusiau automatiniu režimu net ir sutrikus tiesioginiam ryšiui su operaciniu vadovavimu, tačiau tokiam modeliui būtinos patikimos atpažinimo ir kontrolės grandys.

    Artėjant žiemai rizikos regione išlieka kompleksinės: nuo energetikos smūgių Ukrainoje iki galimų provokacijų NATO rytiniame flange. Todėl pagrindinis klausimas tampa ne tik ginkluotės kiekis, bet ir gebėjimas greitai priimti sprendimus, apsaugoti kritinę infrastruktūrą ir turėti ekonomiškai tvarias priemones prieš masiškai naudojamus dronus.

  • Ar Rusija puls Europą? Putinas tikina dėl puolimo, bet Baltijos šalims meta naujus kaltinimus

    Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva neplanuoja jokių karinių veiksmų prieš Europą. Šiuos žodžius jis išsakė viešai, reaguodamas į dalies Europos valstybių nuogąstavimus, jog Rusija esą ruošiasi platesnio masto konfliktui.

    Putinas teigė, kad Europoje esą skleidžiamos prielaidos apie galimą Rusijos puolimą, o tai, jo vertinimu, tampa argumentu didinti gynybos pasirengimą. Tuo pat metu Kremliaus vadovas bandė atmesti tokius nuogąstavimus, tvirtindamas, jog agresyvių planų prieš Europą nėra.

    „Noriu dar kartą pabrėžti: mes nesirengiame jokiems kariniams veiksmams prieš Europą“, – sakė Vladimiras Putinas.

    Putino žinutė Baltijos šalims

    Kartu Rusijos prezidentas vėl grįžo prie Baltijos šalių temos ir apkaltino jas rusakalbių gyventojų teisių pažeidimais. Putinas tikino, kad Maskva į tai esą reaguoja „humanitarinėje srityje“, tačiau konkrečių priemonių ar faktų, kuriais remiantis formuluojami kaltinimai, jis nepateikė.

    Tokie pareiškimai dera su pastarųjų metų Kremliaus retorika, kai kaimyninių valstybių vidaus politikos klausimai pristatomi kaip Rusijos „interesų“ zona. Vakarų šalys ne kartą atkreipė dėmesį, kad ši komunikacija dažnai naudojama informaciniam spaudimui ir bandymams pateisinti agresyvią užsienio politiką.

    Taika Ukrainoje ir grasinimai dėl „atsako“

    Kalbėdamas apie karą Ukrainoje, Putinas pareiškė, kad taikos susitarimas išlieka galima išeitis, tačiau esą pirmiausia reikia įvertinti, kas atitinka Rusijos interesus. Jis taip pat užsiminė apie Ukrainos atakas Rusijos teritorijoje ir teigė, jog Maskva svarsto, kokių veiksmų imtis atsakant.

    Be to, Rusijos vadovas apkaltino Ukrainą provokacijomis, nukreiptomis į rusų rinkimų infrastruktūrą, ir perspėjo apie „ilgalaikę reakciją“. Tokie pareiškimai atspindi nuoseklią Kremliaus komunikaciją, kurioje Ukrainos veiksmai pateikiami kaip pretekstas eskaluoti spaudimą ir tęsti karinę kampaniją.

    Pastaraisiais mėnesiais tarptautinės pastangos atgaivinti derybas dėl karo pabaigos stringa, o fronto linijose tęsiasi intensyvūs smūgiai. Europos valstybės, didindamos gynybos finansavimą ir stiprindamos rytinį NATO flangą, pabrėžia, kad realų saugumo vertinimą lemia ne Kremliaus pareiškimai, o Rusijos veiksmai Ukrainoje ir regione.

  • Kaliningrado sritis – Rusijos spaudimo taškas prie Lietuvos ir Lenkijos: ką rodo kariuomenės pajėgumai

    Kaliningrado sritis, įsiterpusi tarp Lietuvos ir Lenkijos, išlieka vienu labiausiai militarizuotų Rusijos regionų prie NATO sienos. Ekspertai pabrėžia, kad ši eksklava Maskvai yra patogi bazė greitai perdislokuoti pajėgas Baltijos kryptimi ir testuoti sąjungininkų budrumą.

    Regiono reikšmę stiprina geografinė izoliacija ir ribotos sausumos jungtys: logistika priklausoma nuo tranzito bei jūrinių maršrutų. Dėl to sritis vienu metu yra ir strategiškai vertinga, ir pažeidžiama, o tai skatina Rusiją joje laikyti didesnį karinį potencialą.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    Didžiausias NATO šalių rūpestis siejamas su tuo, kad Kaliningrade dislokuotos sistemos gali kelti grėsmę visam Baltijos regionui. Akcentuojama, jog net ir be nuolat laikomų branduolinių užtaisų, regione gali būti platformų ir priemonių, teoriškai tinkamų tokiems užtaisams gabenti.

    „Šiuo metu Kaliningrado srityje nėra branduolinio ginklo, tačiau yra jo nešėjai – strateginė aviacija ir raketų sistemos, galinčios gabenti branduolinius užtaisus“, – sakė prof. Tadeuszas Baryła.

    Ekspertų vertinimu, būtent nešėjų buvimas yra esminis rizikos veiksnys, nes krizės atveju pajėgumai galėtų būti panaudoti spaudimui, atgrasymui ar eskalacijai. Tokios aplinkybės didina neapibrėžtumą, o tai apsunkina ir karinių, ir politinių sprendimų priėmimą regione.

    Karių skaičius ir parengtis

    Vertinimai dėl Kaliningrade dislokuotų pajėgų skaičiaus skiriasi, tačiau dažnai minimas dydis siekia iki 35 000 karių. Pabrėžiama ir tai, kad dalis dalinių buvo perkelta į karą Ukrainoje, todėl regiono sudėtis ir komplektacija per pastaruosius metus kito.

    Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad svarbus ne tik karių skaičius, bet ir parengtis bei patirtis. Dalies karių dalyvavimas Ukrainoje reiškia sukauptą kovinę patirtį, kuri realiame konflikte gali turėti didesnę reikšmę nei formalūs vienetų sąrašai.

    Inžinerinė gynyba ir GPS trikdžiai

    Kaliningrado srityje akcentuojami ne tik raketiniai ar aviacijos pajėgumai, bet ir infrastruktūriniai sprendimai. Ekspertai kalba apie sustiprintas pakrantės įtvirtinimų linijas, kurios teoriškai pritaikomos ir platesnio spektro ugnies paramai visame Baltijos jūros regione.

    Ne mažiau svarbi ir elektroninė kova – minima, kad regione plėtojamos GPS signalų trikdymo priemonės. Toks trikdymas kelia rizikų tiek karinėms, tiek civilinėms sistemoms: nuo navigacijos iki aviacijos ir jūrų transporto saugumo.

    „Turime suvokti, kad tai yra grėsmė visoms Baltijos jūros pakrantės valstybėms“, – sakė prof. Tadeuszas Baryła.

  • Kaczyńskis ragina stiprinti Lenkijos gynybą: šimtai tūkstančių rezervistų ir branduolinis atgrasymas

    Lenkijos opozicinės partijos PiS lyderis Jarosławas Kaczyńskis saugumo konferencijoje Stalovoje Volioje pareiškė, kad šaliai reikia šimtų tūkstančių kovai parengtų rezervistų. Jo teigimu, gynybinė parengtis turi apimti ne tik kariuomenę, bet ir visą visuomenę.

    Politikas akcentavo atgrasymo svarbą, tačiau pridūrė, kad vien jo nepakanka, jei agresorius vis tiek ryžtųsi puolimui. Jis pabrėžė, kad gebėjimas gintis yra esminė prielaida, jog sąjungininkai realiai prisidėtų krizės atveju.

    „Tik tie, kurie ginasi, gali realiai tikėtis sąjungininkų paramos“, – sakė Jarosławas Kaczyńskis.

    Kaczyńskis kritikavo dabartinį ginkluotųjų pajėgų plėtros tempą ir teigė, kad ankstesnis kariuomenės didinimo planas esą buvo pristabdytas ir vykdomas fragmentiškai. Jo manymu, prioritetas turėtų būti geriau suderinti ginkluotės įsigijimus su realiu karių skaičiumi ir parengimu.

    Kalbėdamas apie karo Ukrainoje pamokas, PiS lyderis išskyrė bepilotes sistemas ir dronų programas kaip vieną svarbiausių krypčių. Jis pripažino, kad platesnė modernizacija reikalaus reikšmingų finansinių išteklių, o sprendimai turėtų būti ilgalaikiai.

    Rezervistai ir branduolinis atgrasymas

    Viena ryškiausių Kaczyńskio pasisakymo dalių buvo susijusi su branduoliniu atgrasymu. Jis kalbėjo apie idėją, kad Lenkija turėtų turėti galimybę naudotis branduoliniais pajėgumais, ir teigė, kad tai didintų atgrasymo efektą regione.

    „Kelias iki to nėra trumpas, bet jis nėra uždarytas“, – sakė Jarosławas Kaczyńskis.

    PiS lyderis teigė, kad stipri kariuomenė neįmanoma be didelio parengtų rezervų skaičiaus. Jo vertinimu, dabartinis rezervistų parengimas nėra pakankamas, todėl būtina didinti apmokytų žmonių bazę, kurią prireikus būtų galima greitai mobilizuoti.

    Civilinė gynyba ir pramonė

    Kaczyńskis taip pat akcentavo civilinės gynybos klausimus, tarp jų priedangų ir slėptuvių plėtrą bei pasirengimą krizėms. Jis minėjo poreikį planuoti sveikatos apsaugos sistemos, ugniagesių ir gelbėjimo tarnybų darbą karo ar plataus masto ekstremalios situacijos atveju.

    Kitas jo išskirtas prioritetas – nacionalinis gynybos pramonės stiprinimas, įskaitant dronų gamybą. Kaczyńskis pabrėžė, kad per trumpą laiką šalis nepajėgs pati pasigaminti visos reikalingos ginkluotės, todėl reikės derinti pirkimus iš užsienio su vietine gamyba.

    Kalbėdamas apie sąjungininkus, jis rėmė NATO vaidmens išlaikymą ir teigė, kad Europos valstybėms būtina didinti karines pastangas. Vis dėlto, jo vertinimu, be Jungtinių Valstijų karinio svorio Europa greitai nesukurtų tokio paties atgrasymo mechanizmo.

    „Ši sistema turi būti stiprinama dėl milžiniškos Jungtinių Valstijų karinės galios ir dėl to, kad Rusija į ją rimtai atsižvelgia“, – sakė Jarosławas Kaczyńskis.

  • Prie pat Baltarusijos sienos pastebėtas prancūziškas šnipinėjimo dronas: ką jis veikė?

    Prie pat Baltarusijos sienos pastebėtas prancūziškas šnipinėjimo dronas: ką jis veikė?

    Skrydis palei rytinę sieną

    Viešai prieinamų skrydžių duomenų analizę atliekantis profilis „Coffe Report“ socialiniame tinkle X atkreipė dėmesį į virš Lenkijos užfiksuotą nepilotuojamą orlaivį. Skrydžio pėdsakas rodė, kad jis judėjo keli kilometrai nuo sienos su Baltarusija ir skrido į šiaurę.

    Pagal matomus parametrus apie 16.50 Lenkijos laiku orlaivis buvo maždaug 1 800 metrų aukštyje, o greitis žemės atžvilgiu siekė apie 117 kilometrų per valandą. Registruota maršruto atkarpa driekėsi iš rytinių Varšuvos apylinkių per Sokoluvo Podlaskį ir Siemiatyčes, vėliau palei Lenkijos ir Baltarusijos pasienį.

    Vieši duomenys neleidžia patikimai nustatyti, iš kur dronas pakilo ir kiek laiko išbuvo pasienio zonoje. Lenkijos institucijos taip pat nepateikė oficialaus paaiškinimo, kas vykdė šį skrydį ir kokia buvo jo užduotis.

    Koks tai dronas ir ką jis gali

    Skrydžių stebėsenos sistemoje „Flightradar24“ orlaivis buvo pažymėtas kaip „Safran S-15 Patroller“ ir priskirtas karinių arba vyriausybinių orlaivių kategorijai. Tačiau viešai nebuvo nurodyta registracija, operatorius ar valstybė, todėl tiksliai identifikuoti jo priklausomybę sudėtinga.

    „Safran Patroller“ yra Prancūzijoje sukurtas nepilotuojamas orlaivis, skirtas ilgai trunkančioms stebėjimo ir žvalgybos misijoms. Platforma sukurta remiantis motosklandytuvo „Stemme S15“ konstrukcija, o į Prancūzijos sausumos pajėgų tarnybą „Patroller“ įvestas 2023 metais.

    Šio tipo dronai gali ore išbūti apie 20–30 valandų ir gabenti iki 250 kilogramų naudingosios apkrovos. Priklausomai nuo komplektacijos, jie gali būti aprūpinti optoelektroninėmis stebėjimo sistemomis, antžeminius judančius taikinius aptinkančiu radaru ar ryšių signalų žvalgybos įranga.

    Kokia konkreti įranga buvo sumontuota stebėtame orlaivyje, iš viešai matomų duomenų nustatyti neįmanoma. Dėl to lieka neatsakytas ir klausimas, ar skrydis buvo tik treniruotė, ar realios žvalgybinės užduoties dalis.

    Kodėl skrydis kelia klausimų

    Lenkija viešai neskelbė įsigijusi „Patroller“ tipo dronų, o pagal oficialiai skelbtą informaciją vienintelis eksportinis šio modelio klientas iki šiol buvo Graikija. Dėl to neatmetama versija, kad skrydis galėjo būti susijęs su sąjungininkų veikla, tačiau be patvirtinimo tai lieka prielaida.

    Šis atvejis užfiksuotas tuo metu, kai Lenkija stiprina rytinės sienos apsaugą ir investuoja į stebėjimo bei antidronines priemones. Pasienio regione diegiami papildomi sensoriai, o infrastruktūra derinama su platesniais gynybos sprendimais, skirtais greičiau aptikti mažus nepilotuojamus taikinius.

    Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas yra viešai kalbėjęs apie planus skirti daugiau kaip 2 mlrd. eurų antidroninės sistemos kūrimui palei sieną su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi. Tarp minėtų priemonių buvo ir aukštose bokštinėse konstrukcijose montuojami radarai, skirti geresnei žemų aukščių kontrolei.

    NATO kontekste oro erdvės stebėsena ir atsakas į nepilotuojamas grėsmes pastaraisiais metais tapo vienu prioritetų rytiniame flange. Vis dėlto šiuo konkrečiu atveju nepatvirtinta, ar užfiksuotas „Patroller“ skrydis buvo susijęs su Aljanso misijomis, todėl situacija ir toliau išlieka miglota.

  • Danija kelia kibernetinių grėsmių lygį iki aukšto: perspėja apie tikėtinus Rusijos išpuolius

    Danija kelia kibernetinių grėsmių lygį iki aukšto: perspėja apie tikėtinus Rusijos išpuolius

    Danija padidino destruktyvių kibernetinių atakų grėsmės lygį nuo vidutinio iki aukšto. Šalies institucijos teigia, kad artimiausiais mėnesiais tikėtina intensyvesnė Rusijos hibridinė veikla, galinti paliesti tiek valstybės, tiek privatų sektorių.

    Danijos kibernetinio saugumo tarnybos vertinimu, Rusija gali siekti vykdyti atakas, kurių tikslas ne tik pavogti duomenis, bet ir sutrikdyti paslaugų teikimą ar padaryti tiesioginės žalos sistemoms. Tokios atakos dažniausiai nukreipiamos į kritines funkcijas, nuo kurių priklauso kasdienis gyventojų ir organizacijų darbas.

    Ką reiškia destruktyvios atakos?

    Destruktyviomis laikomos kibernetinės atakos, kurios naikina duomenis, išjungia informacines sistemas arba sutrikdo technologinius procesus. Praktikoje tai gali būti vadinamosios duomenų trynimo atakos arba bandymai paveikti operacines technologijas, kurios valdo realius procesus, pavyzdžiui, vandens tiekimą, energijos paskirstymą ar logistiką.

    Danija pabrėžia, kad tokio pobūdžio incidentai gali turėti plačias pasekmes: laikinai sutrikdyti paslaugas, sukelti finansinių nuostolių ir pareikalauti ilgo sistemų atstatymo. Rizika didėja ir dėl to, kad hibridinėje strategijoje kibernetiniai veiksmai dažnai derinami su dezinformacija bei kitomis spaudimo priemonėmis.

    Žvalgybos signalai apie didesnę įtampą

    Danijos gynybos žvalgyba savo grėsmių vertinimuose įspėja, kad Rusija gali dažninti išpuolius prieš Vakarų šalis ir NATO, siekdama didesnio poveikio nei anksčiau. Kartu akcentuojama, kad sabotažo rizika Europoje išlieka aktuali, o pasirengimo požymių gali būti daugiau nei vien tik kibernetinėje erdvėje.

    Vertinimuose taip pat minimas žemas, tačiau augantis scenarijų spektras, susijęs su riboto masto kariniais veiksmais prieš NATO pasienio valstybes. Danijos institucijos tokius signalus sieja su platesne saugumo situacija regione ir nuolatine įtampa, kuri po 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą persikėlė ir į skaitmeninę erdvę.

    Kodėl tai svarbu įmonėms ir gyventojams?

    Danijos institucijos pabrėžia, kad grėsmės lygio pakėlimas nėra vien formalumas: tai signalas organizacijoms peržiūrėti atsparumo planus, atsarginių kopijų tvarką, prieigų kontrolę ir incidentų valdymo procedūras. Kuo daugiau veiklų persikelia į skaitmeninius kanalus, tuo didesnė rizika, kad ataka gali sustabdyti paslaugas arba paveikti tiekimo grandinę.

    Ankstesni incidentai Europoje rodo, kad tikslas gali būti ne vien didelės institucijos. Atakos kartais nukreipiamos į mažesnius paslaugų tiekėjus, kad per juos būtų sutrikdomas platesnis paslaugų spektras, o poveikis pasiektų gyventojus ir vietos bendruomenes.

    „Tikėtina, kad Rusija bandys vykdyti destruktyvias kibernetines atakas, kurios gali paveikti kritines visuomenės funkcijas ir paliesti tiek institucijas, tiek įmones, tiek gyventojus“, – sakė Danijos kibernetinio saugumo tarnybos vadovė Laila Reenberg.

    Danija ragina išlikti budriems ir vertinti kibernetinį saugumą kaip praktinę kasdienę būtinybę. Didėjanti hibridinių grėsmių dinamika Europoje rodo, kad pasirengimas ir greita reakcija tampa ne mažiau svarbūs nei tradicinės saugumo priemonės.