CP v2

Tag: NATO

  • Virš Baltijos Lenkijos naikintuvai identifikavo Rusijos žvalgybinį Il-20: ką tai signalizuoja NATO

    Pirmadienį prieš vidurdienį virš Baltijos jūros, maždaug 60 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Lenkijos pakrantės, Lenkijos karinių oro pajėgų budintys naikintuvai perėmė ir identifikavo Rusijos žvalgybinį orlaivį Il-20. Lenkijos gynybos ministerija nurodė, kad šalies oro erdvė pažeista nebuvo.

    Pasak pareigūnų, Rusijos orlaivis skrido tarptautinėje oro erdvėje, tačiau be skrydžio plano ir su išjungtu atsakikliu. Tokia praktika apsunkina civilinės aviacijos eismo valdymą, nes dispečeriai ir kiti orlaiviai ne visada gali patikimai nustatyti skrydžio duomenis ir ketinimus.

    „Mūsų budinti naikintuvų pora virš Baltijos jūros identifikavo Rusijos žvalgybinį Il-20. Lenkijos oro erdvė nebuvo pažeista“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz.

    Perėmimas šiuo atveju reiškia standartinę NATO ir regiono valstybių taikomą procedūrą, kai prie valstybių sienų ar atsakomybės zonos artėjantis neidentifikuotas orlaivis vizualiai atpažįstamas, su juo bandoma užmegzti ryšį ir prireikus jis palydimas. Dažniausiai tai daroma siekiant užtikrinti situacijos kontrolę ir išvengti incidentų ore.

    Lenkijos institucijos pabrėžia, kad panašūs atvejai pastarosiomis savaitėmis kartojasi, o Baltijos regione Rusijos kariniai skrydžiai su išjungtais atsakikliais tapo dažnesni po 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą. Gynybos ekspertai tokius skrydžius sieja su bandymais tikrinti NATO reagavimo laiką, oro gynybos budėjimo procedūras ir bendrą situacijos stebėseną.

    Kodėl išjungtas atsakiklis kelia rizikų?

    Atsakiklis yra viena svarbiausių priemonių, padedančių civilinei ir karinei oro eismo kontrolei greitai identifikuoti orlaivį, matyti jo bazinius duomenis ir atskirti jį nuo kitų taikinių. Kai atsakiklis išjungtas, didėja neapibrėžtumas, o tai ypač jautru intensyvaus civilinio eismo regionuose.

    Tokiose situacijose NATO šalys paprastai taiko budėjimo režimą, kai naikintuvai pakeliami greitam reagavimui ir vizualiai patvirtina, koks orlaivis skrenda bei kokia jo elgsena. Tai leidžia iš anksto sumažinti klaidingo vertinimo riziką ir užtikrinti, kad incidentas neperaugtų į pavojingą eskalaciją.

    Kaip tai susiję su NATO stebėsena Baltijoje?

    Baltijos regione oro situaciją nuolat stebi tiek nacionalinės pajėgos, tiek sąjungininkų mechanizmai, įskaitant NATO oro policijos ir greitojo reagavimo elementus. Praktikoje tai reiškia nuolatinį radarų darbą, bendrą informacijos apsikeitimą ir pasirengimą pakelti naikintuvus, kai atsiranda neidentifikuotas ar nestandartiškai besielgiantis taikinys.

    Šis perėmimas nebuvo susijęs su oro erdvės pažeidimu, tačiau jis dar kartą primena, kad Baltijos jūra išlieka viena jautriausių Europos zonų, kur karinė ir civilinė aviacija veikia greta. Kiekvienas skrydis be skrydžio plano ar su išjungtu atsakikliu didina incidento tikimybę, todėl tokie veiksmai atidžiai vertinami NATO valstybėse.

  • Ukraina perspėja: Rusija gali surengti provokaciją Lenkijoje panaudodama ukrainietiškus dronus

    Ukraina perspėja: Rusija gali surengti provokaciją Lenkijoje panaudodama ukrainietiškus dronus

    Ukrainos karinės tematikos portalas Militarnyi skelbia, kad Rusija, anot ukrainiečių ekspertų, ėmė naudoti perimtus Ukrainos bepiločius hibridinėms operacijoms. Tokia taktika siejama su bandymu sukurti klaidinančius „įrodymus“ ir nukreipti kaltę nuo tikrojo agresoriaus.

    Pasak publikacijoje cituojamo Ukrainos gynybos technologijų patarėjo Serhijaus Beskrestnovo, žinomo Flash slapyvardžiu, Rusija renka išlikusius ukrainietiškus dronus, juos taiso ir parengia galimoms provokacijoms. Teigiama, kad moderniame hibridiniame kare ore pasirodantys dronai nebūtinai turės rusiškus atpažinimo ženklus.

    Militarnyi nurodo, kad vaizdo įrašuose matytas objektas savo kontūrais ir konstrukcija gali atitikti Ukrainos tolimojo nuotolio dronų tipą FP-1/2. Manoma, kad tokie aparatai Rusijos rankose galėjo atsidurti po to, kai dėl elektroninės kovos trikdžių ar techninių gedimų nukrito Rusijos teritorijoje.

    Lenkijos įspėjimai dėl „neteisingos vėliavos“

    Apie galimą scenarijų anksčiau viešai kalbėjo ir Lenkijos pareigūnai. Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas yra perspėjęs, kad Rusija gali panaudoti perimtus ukrainietiškus dronus provokacijoms, vadinamosioms operacijoms po klaidinga vėliava.

    Jo teigimu, tokios priemonės galėtų būti nukreiptos prieš NATO rytinį flangą, o tarp galimų taikinių minėta Lenkija, Baltijos valstybės, Suomija ar Rumunija. Ši tema, kaip skelbta, buvo aptarta ir nacionalinio saugumo koordinavimo formate.

    Kodėl dronai tapo patogia hibridinio karo priemone

    Karinėje praktikoje perimta priešininko technika dažnai ne tik tiriama, bet ir pritaikoma pakartotiniam naudojimui. Dronų atveju tai ypač paprasta, nes dalį funkcijų lemia programinė įranga, ryšio kanalai ir navigacijos moduliai, kuriuos galima perkonfigūruoti.

    Ekspertai pabrėžia, kad dronų karas skatina ir informacines operacijas: vien skrydis virš jautrios teritorijos gali tapti pretekstu politiniam spaudimui ar bandymui supriešinti sąjungininkus. Tokiose situacijose itin svarbus tampa greitas incidentų tyrimas, radinių kilmės nustatymas ir duomenų skaidrumas.

    Technologinė eskalacija ir rizikos regione

    Pastaraisiais metais tiek Ukraina, tiek Rusija intensyviai plečia bepiločių naudojimą, o DI sprendimai vis dažniau taikomi taikinių atpažinimui, maršrutų optimizavimui ir trikdžių įveikai. Tai didina ir atsitiktinių incidentų, ir sąmoningų provokacijų riziką pasienio valstybėms.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad prie įprastų grėsmių prisideda ir elektroninė kova, kai trikdomas ryšys ar navigacija, o skrydžio trajektorija gali pakisti. Dėl to kaimyninės NATO šalys stiprina oro erdvės stebėjimą, reagavimo procedūras ir kritinės infrastruktūros apsaugą.

  • Rusijos raketa Ch-101 įskrido į Lenkiją: kodėl kariškiai jos nenumušė ir ką tai sako apie gynybą

    Kas nutiko ir ką patvirtino kariškiai

    Lenkijos kariuomenė pranešė, kad Rusijos sparnuotoji raketa Ch-101 įskrido į šalies oro erdvę ir nuskrido reikšmingą atstumą šalies viduje, o situaciją realiu laiku stebėjo oro gynybos priemonės ir naikintuvai F-16. Objektas buvo aptiktas, sekamas ir vertinamas, tačiau sprendimas numušti nebuvo priimtas.

    Šis incidentas dar kartą parodė, kad karas Ukrainoje kelia tiesioginę riziką ir NATO kaimynėms, net jei jos pačios nėra karo veiksmų zona. Kartu jis atskleidė, kokios sudėtingos yra taisyklės ir sprendimų grandinė, kai veikiama taikos meto režimu.

    Kodėl taikos metu ne viskas „šaunama iš karto“

    Lenkijos kariškiai ir buvę aukšto rango pareigūnai viešai aiškino, kad taikos metu galioja griežtesnės identifikavimo ir sprendimo dėl ugnies panaudojimo taisyklės. Prieš numušant objektą būtina kuo tiksliau nustatyti jo pobūdį, trajektoriją, galimą grėsmę žmonėms ir kritinei infrastruktūrai, taip pat įvertinti, kur nukris nuolaužos.

    Praktinis argumentas, kuris dažnai nutylimas viešose diskusijose, yra rizika civiliams. Numušta raketa ar jos dalys gali kristi gyvenamuose rajonuose, o per anksti paleista raketa „oras–oras“ ar antžeminė oro gynybos raketa gali sukelti papildomų pasekmių, jei situacija įvertinama netiksliai.

    Ribojimai: neįmanoma uždengti kiekvieno metro

    Kariškiai pabrėžia, kad nėra tokios sistemos, kuri galėtų patikimai užtikrinti visos šalies oro erdvės apsaugą nuo kiekvieno mažai aukščio laikymosi taikinio. Sparnuotosios raketos, tokios kaip Ch-101, paprastai skrenda žemai, gali keisti kryptį, o jų aptikimas ir perėmimas yra gerokai sudėtingesnis nei aukštai skrendančių taikinių.

    Be to, oro gynyba nėra „vienas mygtukas“, kuris visada veikia maksimaliu režimu. Nuolatinė šimtaprocentė parengtis visoje teritorijoje pareikalautų ne tik milžiniškų investicijų, bet ir nuolatinių pajėgų, logistikos bei rotacijų, o tai net didesnėms valstybėms yra sunkiai įgyvendinama.

    „Pirmiausia objektą reikia aptikti ir identifikuoti, tada įvertinti grėsmę ir priimti sprendimą, o tik po to galima panaudoti ginkluotę“, – sakė buvęs Lenkijos karinių oro pajėgų vadovybės pareigūnas.

    Sprendimo kaina ir politinis spaudimas

    Incidentas sukėlė viešą diskusiją, ar tokiais atvejais sprendimo teisė turėtų būti kuo labiau deleguota operaciniam lygiui. Kuo trumpesnė sprendimų grandinė, tuo didesnė tikimybė suspėti perimti taikinį, tačiau tuo pat metu didėja ir klaidos kaina.

    Kariškiai taip pat akcentuoja, kad politiniai lyderiai paprastai nenustato konkretaus mygtuko paspaudimo realiu laiku. Jų atsakomybė yra sukurti taisykles, užtikrinti pajėgumus, finansavimą ir pasirengimą, o konkrečias operacines užduotis vykdo karinė vadovybė pagal patvirtintas procedūras.

    Ką tai reiškia regionui ir kokios pamokos

    Vienas svarbiausių akcentų po incidento yra poreikis dar labiau stiprinti situacijos suvokimą pasienio regione ir koordinaciją su Ukraina, kad būtų greičiau identifikuojamos trajektorijos ir sumažinama „paklydusių“ taikinių tikimybė. Kuo anksčiau gaunama informacija apie paleidimus ir maršrutus, tuo daugiau laiko lieka sprendimams.

    Lenkijos kariuomenė ir sąjungininkai jau seniai investuoja į oro gynybos sluoksniavimą, nuo radiolokacijos ir ankstyvojo perspėjimo iki skirtingo nuotolio perėmimo priemonių. Tačiau ši istorija primena paprastą realybę: net moderni sistema nėra absoliutus skydas, todėl panašūs incidentai, ypač šalia aktyvios karo zonos, gali kartotis.

  • Islandija spręs dėl derybų su ES: baimės dėl žvejybos ir euro vilionės kiršina šalį

    Islandija spręs dėl derybų su ES: baimės dėl žvejybos ir euro vilionės kiršina šalį

    Rugpjūčio 29 dieną Islandijoje numatytas referendumas, kuriame rinkėjai spręs, ar atnaujinti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje. Šios derybos buvo sustabdytos 2013 metais, o sprendimas jas grąžinti į politinę darbotvarkę vėl skelia visuomenę.

    Islandija jau yra NATO narė, dalyvauja Europos ekonominėje erdvėje, bendrojoje rinkoje ir Šengeno erdvėje. Dėl to didelė dalis šalies teisės aktų yra suderinta su ES taisyklėmis, tačiau šalies atstovai nedalyvauja priimant sprendimus Briuselyje.

    Žvejyba ir žemės ūkis prieš ES

    Didžiausias euroskepticizmas tradiciškai siejamas su regionais ir sektoriais, kurie labiausiai priklauso nuo vietinių išteklių. Apklausose kai kuriose kaimiškose teritorijose nepritarimas narystei esą siekia iki 80 proc., o kampanijose akcentuojamos kvotų ir konkurencijos baimės.

    Žemdirbiai įspėja, kad atvėrus rinką gali išaugti pigesnių maisto produktų importas, su kuriuo vietos ūkiai nepajėgtų varžytis. Panašiai argumentuoja ir žvejybos sektorius, kuriam ypač jautri kvotų politika ir nuosavybės struktūros pokyčių rizika.

    „Jeigu prarasime savo rinką, nemanau, kad jokios subsidijos galėtų tai kompensuoti“, – sakė ūkininkas Stefánas Geirssonas, kalbėdamas apie galimą spaudimą vietos gamintojams.

    Euro argumentas ir palūkanų našta

    ES šalininkai pagrindiniu koziriu laiko ekonominį stabilumą. Islandijos krona istoriškai buvo jautri staigiems nuvertėjimams, o tai smarkiai paveikdavo infliaciją ir gyventojų perkamąją galią, ypač kai brangsta importas.

    Proeuropietiškos stovyklos atstovai pabrėžia, kad įsivedus eurą bei prisijungus prie ES taisyklių ir institucijų, galėtų mažėti skolinimosi kaina. Tai ypač aktualu būstų paskoloms, nes didesnės palūkanos reiškia didesnes mėnesines įmokas ir lėtesnį būsto įperkamumo gerėjimą.

    „Metinis įnašas į ES galėtų siekti apie 60–90 mln. eurų, tačiau vien mažesnės palūkanos namų ūkiams galėtų sutaupyti apie 600 mln. eurų per metus“, – sakė Parlamento Užsienio reikalų komiteto vadovas Pawełas Bartoszekas.

    Saugumo fonas ir įtaka sprendimams

    Diskusiją pakursto ir geopolitinė aplinka: karas Ukrainoje, įtampa Artimuosiuose Rytuose bei išaugusios kibernetinės grėsmės Šiaurės Atlanto regione. Dalis ekspertų ir politikų teigia, kad mažai valstybei svarbu stiprinti partnerystes ir turėti daugiau instrumentų kritinei infrastruktūrai apsaugoti.

    ES šalininkai taip pat pabrėžia vadinamąjį demokratinio deficito argumentą: Islandija taiko daug ES vidaus rinkos taisyklių, bet neturi balso, kai jos formuojamos. Skeptikai atsako, kad dabartinis modelis leidžia naudotis ekonominiais privalumais nepaukojant svarbių sektorių kontrolės.

    Referendumas taps testu, ar visuomenė pasirengusi grįžti prie narystės klausimo iš esmės. Nors balsavimas spręs tik dėl derybų atnaujinimo, jo rezultatas nubrėš politinę kryptį metams į priekį ir parodys, kiek giliai Islandijoje įsišaknijusios abejonės dėl ES.

  • Naktį virš Lenkijos pakilo NATO tankeris: F-16 budėjo po Rusijos raketų atakos Ukrainoje

    Naktį virš Lenkijos pakilo NATO tankeris: F-16 budėjo po Rusijos raketų atakos Ukrainoje

    Skrydžių sekimo platformų duomenys rodo, kad naktį virš pietryčių Lenkijos veikė NATO tarptautinio tankerių parko lėktuvas „Airbus“ A330 MRTT. Orlaivis pakilo iš Kelno Vokietijoje ir kelias valandas išliko regione, užtikrindamas papildomą paramą oro policijos užduotims.

    A330 MRTT patruliavo maždaug tris valandas, skrisdamas virš teritorijos tarp Zvolenio ir Dembicos. Tokie maršrutai paprastai pasirenkami taip, kad būtų patogu saugiai vykdyti kuro papildymo ore operacijas ir išlaikyti orlaivį atokiau nuo galimų rizikos zonų.

    Kas paskatino aktyvumą ore?

    Tankerio pasirodymas siejamas su didelio masto Rusijos raketų smūgiais Ukrainoje, kai kaimyninės valstybės sustiprina oro erdvės stebėjimą ir didina budėjimo parengtį. Tokiais atvejais naikintuvai gali būti skubiai keliami į orą, kad reaguotų į galimus oro erdvės pažeidimus.

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas yra nurodęs, kad vienu metu buvo stebima daugiau nei 20 objektų, priartėjusių prie Lenkijos oro erdvės iš Ukrainos pusės. Pranešta ir apie incidentą, kai vienas objektas galėjo trumpam pažeisti Lenkijos oro erdvę ir nukristi netoli Tarnovos-Kolonijos.

    Kodėl tankeris toks svarbus?

    Esant įtampai, svarbu kuo ilgiau išlaikyti ore ginkluotus naikintuvus, todėl kuro papildymas ore tampa vienu efektyviausių sprendimų. Vietoje grįžimo į bazę pildyti degalų, naikintuvai gali tęsti budėjimą, o tankeris užtikrina operacinį lankstumą.

    A330 MRTT yra daugiafunkcis tankeris ir transporto lėktuvas, pirmą kartą pakilęs 2007 metais. Gamintojo duomenimis, jis gali gabenti iki 111 tonų degalų ir, priklausomai nuo konfigūracijos, pildyti kurą įvairiems Vakarų gamybos kariniams orlaiviams, įskaitant ir F-16.

    Šis orlaivis taip pat gali veikti kaip transporto platforma, pervežanti iki 45 tonų krovinio arba iki beveik 300 žmonių. Be to, A330 MRTT gali būti pritaikytas medicininei evakuacijai, kai reikia greitai perkelti sužeistuosius ir užtikrinti gydymą skrydžio metu.

    Regiono saugumo kontekstas

    NATO rytiniame flange oro erdvės stebėjimas ir reagavimas dažnai sustiprinami po masinių smūgių Ukrainoje, nes kyla rizika, kad raketos ar jų nuolaužos gali priartėti prie kaimyninių šalių. Tokios priemonės, kaip tankerių dislokavimas, padeda užtikrinti ilgesnį naikintuvų buvimą ore ir greitesnį reagavimą į besikeičiančią situaciją.

    Lenkija pastaraisiais metais viešai pabrėžia oro gynybos ir oro pajėgų stiprinimo poreikį, o kuro papildymo ore pajėgumai laikomi vienu svarbiausių elementų. Tokios naktinės operacijos parodo, kaip realiomis sąlygomis veikia NATO sąveika ir greito reagavimo grandinė.

  • Rusų raketa įskrido 100 km į Lenkiją: ukrainiečiai negaili kritikos, NATO vėl apstulbinta

    Rusų raketa įskrido 100 km į Lenkiją: ukrainiečiai negaili kritikos, NATO vėl apstulbinta

    Ukrainos gynybos temomis rašantis portalas „Defence Express“ pranešė apie incidentą, kai Rusijos sparnuotoji raketa esą giliai įskrido į Lenkijos oro erdvę ir nukrito laukuose netoli Tarnavos Kolonijos. Ukrainiečių komentarai šį kartą ypač aštrūs: pabrėžiama, kad kalbama apie NATO valstybę, kurioje, jų teigimu, raketa „praėjo be realaus sulaikymo“.

    Pasak publikacijoje cituojamos informacijos, Lenkijos karinės oro pajėgos objektą aptiko apie 3.40 vietos laiku ir į orą pakėlė naikintuvus F-16. Maždaug po kelių minučių taikinys dingo iš radarų, o vėliau sraigtasparnio įgula aptiko apie 10 metrų skersmens kraterį. Nurodoma, kad iki artimiausių namų buvo maždaug 2 kilometrai.

    Kas galėjo nutikti ore?

    „Defence Express“ remiasi skrydžio sekimo duomenimis, pagal kuriuos tai galėjo būti Ch-101 tipo sparnuotoji raketa, paleista iš strateginio bombonešio Tu-160 arba Tu-95. Akcentuojama, kad raketa, skriedama maždaug 900 kilometrų per valandą greičiu, 100 kilometrų atstumą įveikia greičiau nei per 7 minutes, todėl sprendimų langas yra itin trumpas.

    Analizėje taip pat keliama procedūrų problema: norint panaudoti ginkluotę prieš oro taikinį, dažnai būtina jo identifikacija ir atitinkami leidimai. Ukrainos komentatoriai tai apibendrina kaip situaciją, kai net turint ore naikintuvus ir stebint ataką dar virš Ukrainos, „lemtingu momentu raketa vis tiek pranyko“.

    Kodėl tai jautru NATO?

    Ukrainiečiai socialiniuose tinkluose ir po publikacija kartojo mintį, kad tai turėtų būti vertinama kaip Rusijos smūgio epizodas NATO šaliai, net jei raketa nebuvo nutaikyta į konkretų objektą Lenkijoje. Tokie incidentai didina politinę įtampą, nes NATO oro erdvės pažeidimai ar krentantys ginkluotės fragmentai regionui tampa nebe teorine, o praktine rizika.

    „Raketa ramiai skrido per NATO šalį ir niekas jos nesustabdė“, – sakė vienas Ukrainos komentatorius, perfrazuodamas „Defence Express“ analizę.

    Tą pačią naktį Ukrainos gynyba skelbė rezultatus

    Toje pačioje istorijoje ukrainiečiai lygina incidentą su savo oro gynybos rezultatais per masinę ataką prieš Vakarų Ukrainą. „Defence Express“ cituojami Ukrainos duomenys skelbia, kad buvo numuštos 54 iš 61 sparnuotosios raketos ir 265 iš 284 dronų, o iš devynių balistinių raketų perimta viena.

    Šie skaičiai pateikiami kaip argumentas, kodėl visuomenėje kyla kartėlis: viena prasprūdusi sparnuotoji raketa, anot jų, pasiekė Lenkiją, tačiau ten nebuvo perimta. Tuo pat metu Ukrainoje pranešta ir apie civilių aukas bei smūgius gyvenamiesiems pastatams, todėl emocinis reakcijų fonas išlieka itin įtemptas.

  • JAV išsekino „Patriot“ ir THAAD raketų atsargas: NATO rytiniam flangui – nerimo signalas

    JAV išsekino „Patriot“ ir THAAD raketų atsargas: NATO rytiniam flangui – nerimo signalas

    Jungtinės Valstijos po intensyvių karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose gerokai sumažino svarbiausių oro ir priešraketinės gynybos raketų atsargas. Naujausios analizės rodo, kad labiausiai nukentėjo „Patriot“ perėmėjų ir THAAD kompleksų amunicijos rezervai, o tai kelia papildomų klausimų dėl JAV gebėjimo greitai paremti sąjungininkus.

    Center for Strategic and International Studies vertinimu, JAV sandėliuose gali būti likę mažiau nei 827 „Patriot“ sistemos perėmėjų ir apie 250 THAAD raketų. Palyginimui, prieš konfliktą „Patriot“ modernių variantų atsargos buvo vertinamos maždaug 2 200–2 330 vienetų, o THAAD – apie 452, tad „Patriot“ sumažėjimas siektų daugiau nei 60 proc.

    „Patriot“ sistemos skirtos naikinti lėktuvus, sparnuotąsias ir balistines raketas, o THAAD yra specializuota priešbalistinė gynyba, veikianti didesniu nuotoliu ir aukštyje. JAV turi ribotą THAAD baterijų skaičių, todėl jų permetimas į vieną regioną neišvengiamai sumažina lankstumą kitose kryptyse.

    Analitikai pabrėžia, kad tokios atsargos tiesiogiai siejasi su NATO atgrasymo patikimumu, ypač rytiniame flange. Jei Rusija ryžtųsi eskalacijai prieš Aljansą, mažesni perėmėjų rezervai gali reikšti sudėtingesnius sprendimus dėl prioritetų, kur ir kiek gynybos priemonių skirti.

    Rizika didėja ir kituose teatruose: JAV strategai vis dažniau vertina, kad didelio intensyvumo konfliktas Indijos ir Ramiojo vandenyno regione pareikalautų milžiniškų oro gynybos išteklių. Kai atsargos menkos, kariuomenė gali būti priversta keisti taktiką ir leisti mažiau perėmėjų į vieną taikinį, o tai didina tikimybę, kad dalis priešo raketų prasiskverbs.

    „Kai atsargos nukrenta iki tokio lygio, sprendimai tampa nebe apie komfortą, o apie rizikos valdymą ir prioritetų nustatymą“, – teigiama CSIS analizėje.

    Didelę įtampą rinkoje kuria ir tai, kad „Patriot“ sistemas naudoja daug šalių, todėl dalis metinės gamybos nuolat keliauja sąjungininkams. Pastaraisiais metais reikšmingi kiekiai buvo skiriami ir Ukrainai, o tai kartu su naujais konfliktų židiniais dar labiau padidino paklausą.

    JAV planuoja atsargų atkūrimą, tačiau čia veikia gynybos pramonės ciklų realybė: užsakymai, komponentų tiekimas ir gamybos pajėgumų plėtra užtrunka. Skelbiama apie tikslą ateityje ženkliai didinti „Patriot“ raketų PAC-3 MSE gamybą ir plėsti tiekimo grandinę, tačiau net ir optimistiniu scenarijumi pilnas atsargų atstatymas gali užtrukti kelerius metus.

    Situacija primena, kad oro gynybos perėmėjai yra vienas greičiausiai eikvojamų išteklių intensyviuose konfliktuose, o jų gamyba nėra tokia paprasta kaip artilerijos šaudmenų. Europai tai signalas spartinti oro gynybos sprendimus, koordinuoti bendrus pirkimus ir didinti pasirengimą, nes krizės metu svarbus ne tik sistemų skaičius, bet ir realios amunicijos atsargos.

  • Lenkijos F-35 jau gaminami serijomis: kiek lėktuvų paruošta ir kada pasieks bazes

    Pirmieji trys penktosios kartos naikintuvai F-35 pradėjo realias Lenkijos oro pajėgų modernizavimo pristatymų fazes. Tai dalis didelio masto sutarties, pagal kurią šalis iš viso užsakė 32 F-35, o projektas laikomas vienu svarbiausių pastarojo dešimtmečio gynybos pirkinių.

    Lenkijos gynybos ministerija skelbė, kad dalis Lenkijai skirtų F-35 jau paliko gamyklą JAV Fort Verte. Tai reiškia, kad programos gamyba juda į priekį ne tik pagal užsakymų planą, bet ir pagal gamybos grandinės pajėgumus, nuo kurių priklauso pristatymų tempas.

    Kiek F-35 jau pagaminta?

    Viešai skelbta, kad Fort Verte iš gamyklos jau išriedėjo 13 Lenkijai priskirtų F-35. Papildomai vienas Lenkijos naikintuvas buvo pastebėtas Italijoje, Cameri apylinkėse, per bandomuosius skrydžius.

    Šis etapas svarbus tuo, kad Cameri veikia FACO galutinio surinkimo ir patikros linija, aptarnaujanti dalį Europos užsakymų. Tai leidžia Lenkijai dalį lėktuvų gauti iš europinės gamybos ir bandymų grandies, o logistika bei techninė priežiūra regione tampa paprastesnė.

    Pristatymų grafikas iki 2029 metų

    Pagal viešai nurodomą planą, iki 2026 metų pabaigos Lenkija turėtų turėti 14 F-35. 2027 metais numatytas dar 12 naikintuvų etapas, o visų 32 orlaivių perdavimas planuojamas užbaigti 2029 metais.

    Tokie laipsniški pristatymai yra įprasti F-35 programoje, nes vienu metu vyksta pilotų rengimas, technikų mokymai, infrastruktūros atnaujinimas ir ginkluotės integracija. Kuo daugiau lėktuvų pasiekia dalinius, tuo daugiau resursų reikia sklandžiam jų įvedimui į kasdienę tarnybą.

    Kur bazuosis naikintuvai?

    Skelbiama, kad pirmieji F-35 bus priskiriami 32-ajai taktinės aviacijos bazei Laskyje, kurioje planuojama dislokuoti pusę viso parko, tai yra 16 naikintuvų. Likę 16 turėtų atitekti 21-ajai taktinės aviacijos bazei Svidvine.

    Toks paskirstymas leidžia formuoti dvi pilnavertes eskadriles skirtinguose šalies regionuose ir didina atsparumą, jei viena infrastruktūros vieta patirtų apribojimų. Kartu tai reiškia ir didelį darbų paketą bazėms: angarai, ryšių ir duomenų perdavimo sprendimai, saugumo reikalavimai bei aptarnavimo pajėgumai turi atitikti penktosios kartos platformos standartus.

    Lenkija sutartį dėl 32 F-35 pasirašė 2020 metais, o sandoris buvo įvardijamas kaip vienas didžiausių gynybos pirkimų šalies istorijoje. F-35 įsigijimas vertinamas kaip ilgalaikė investicija į oro erdvės kontrolę, sąveiką su NATO ir pažangius jutiklių bei duomenų apdorojimo pajėgumus, kurie šiandien tampa kritiškai svarbūs moderniame kare.

  • Ukraina žada 7 mln FPV dronų: JAV ir NATO atsilieka, Pentagonas keičia taisykles dėl detalių

    Ukraina žada 7 mln FPV dronų: JAV ir NATO atsilieka, Pentagonas keičia taisykles dėl detalių

    Ukraina skelbia iki 2026 metų pabaigos planuojanti pagaminti iki 7 mln. mažų smogiamųjų FPV dronų. Tai reikštų maždaug 500 000 vienetų per mėnesį ir dar labiau įtvirtintų šalies lyderystę masinėje pigių, bet efektyvių bepiločių gamyboje.

    Toks mastas, apie kurį kalbama Ukrainoje, gerokai viršija dabartines Vakarų ambicijas mažųjų bepiločių segmente. JAV Gynybos departamentas, plėtodamas programą, orientuotą į dronų dominavimą, iki 2027 metų vasario yra numatęs užsakyti mažiau nei 200 000 panašios klasės dronų.

    „Pereiti nuo nulio iki 200 000 yra gerokai sunkiau, nei vėliau didinti apimtis, kai gamyklos, tiekimas ir pajėgumai jau veikia“, – sakė Defense Innovation Unit vadovas operacijoms Travis Metz, komentuodamas gamybos plėtros iššūkius.

    Ekspertai pabrėžia, kad Ukrainos pranašumą lemia ne tik gamybos apimtys, bet ir fronto patirtis, kuri nuolat grąžina grįžtamąjį ryšį gamintojams. FPV dronai kare tapo vienu svarbiausių įrankių tiek taikiniams žvalgyti, tiek tiksliniams smūgiams prieš techniką ar pozicijas, o technologiniai patobulinimai diegiami itin greitai.

    Tuo pat metu Pentagonas griežtina tiekimo grandinės reikalavimus ir siekia, kad mažiesiems bepiločiams būtų užtikrinta pilnai vidaus rinka paremta komponentų bazė. Atnaujintose gairėse numatyti ribojimai kai kuriems kiniškos kilmės komponentams, įskaitant tam tikrus variklius ir akumuliatorių sprendimus.

    Tai reikšmingas pokytis, nes, JAV pareigūnų vertinimu, didelė dalis anksčiau įsigytų dronų tikėtina turėjo kiniškų detalių. Priklausomybės mažinimas laikomas kritiniu žingsniu, siekiant stabilaus tiekimo, saugumo ir galimybės greitai didinti gamybą krizės metu.

    JAV taip pat aktyviai įtraukia Ukrainos gamintojus į bandymus ir partnerystes, kurios turėtų paspartinti amerikietiškų pajėgumų augimą. Keli Ukrainos gamintojai pakviesti į testus Fort Carson bazėje Kolorado valstijoje, o dalis jų jau kuria arba rengia bendras įmones su JAV gynybos pramonės partneriais.

    Viena iš esminių būsimų užsakymų sąlygų yra lokalizuota gamyba JAV teritorijoje. Tokia kryptis leidžia perkelti Ukrainoje ištobulintus sprendimus į Vakarų pramoninę bazę, kartu mažinant rizikas, susijusias su komponentų kilme ir tiekimo sutrikimais.

    Ilgalaikėje perspektyvoje JAV pareigūnai tikisi pasivyti Ukrainą, tačiau pripažįsta, kad masinės gamybos startas yra sunkiausia dalis. Ukrainos planai rodo, kad bepiločių karas tampa pramonės pajėgumų, tiekimo grandinių ir greitos inovacijos varžybomis, kuriose atsilikimą kompensuoti vis sudėtingiau.

  • Liuksemburgas siekia NATO gynybos banko būstinės: kaip veiktų nauja paskolų schema Ukrainai ir sąjungininkams

    Liuksemburgo valdžia siekia, kad būsimo NATO iniciatyva kuriamo Gynybos, saugumo ir atsparumo banko būstinė įsikurtų šios šalies sostinėje. Idėja gimė liepos pradžioje, kai dalis NATO valstybių kartu su Ukraina paskelbė ketinančios steigti komercinę finansų instituciją gynybos projektams remti.

    Pagal pirminį sumanymą bankas turėtų pritraukti kapitalą ir teikti paskolas NATO narėms bei Ukrainai. Lėšos būtų nukreipiamos į ginkluotės įsigijimą, kariuomenių modernizavimą ir vadinamuosius dvejopos paskirties projektus, kurie naudingi ir civiliniams, ir kariniams poreikiams.

    Kas jau prisijungė prie iniciatyvos

    Bendrą ketinimą kurti banką viešai paskelbė Albanija, Belgija, Kanada, Graikija, Liuksemburgas, Latvija, Rumunija, Turkija ir Ukraina. Ši grupė tikisi, kad prie iniciatyvos vėliau prisijungs ir daugiau NATO valstybių, tarp jų minima ir Lenkija.

    Kol kas neatskleista, kokia būtų banko kapitalo struktūra, kokias teises valdysenoje turėtų atskiros šalys ir kokie konkretūs finansiniai instrumentai būtų siūlomi. Tai reiškia, kad projektas dar yra derybų stadijoje, o sprendimai dėl rizikos pasidalijimo ir garantijų mechanizmų bus esminiai vertinant realų banko pajėgumą.

    Kodėl Liuksemburgas nori būstinės

    Liuksemburgas argumentuoja turintis stiprų finansų sektorių ir tarptautinių institucijų ekosistemą, todėl esą logiška naują banką įkurdinti būtent čia. Šalis taip pat sieja būsimą projektą su galimomis sinergijomis su Europos investicijų banku ir NATO pirkimų bei paramos struktūromis.

    „Europos banko įkūrimas Liuksemburge atitinka komplementarumo logiką, remiantis veikiančia finansų ekosistema ir jau esančiomis Europos bei sąjungininkų institucijomis“, – sakė Liuksemburgo gynybos ministrė Yuriko Backes.

    Koks galimas privataus kapitalo vaidmuo

    Pagal aptariamus principus prie banko veiklos galėtų prisidėti ir privatūs finansų investuotojai. Jų vaidmuo būtų papildomas, daugiausia per garantijas, rizikos pasidalijimą ar kitus instrumentus, kurie leistų didinti finansavimo apimtis nepaverčiant banko vien tik biudžetiniu fondu.

    Vis dėlto strateginiai sprendimai, kaip numatoma, liktų banko valdymo organų ir viešųjų akcininkų rankose. Nuo to, kiek valstybių ryšis tapti steigėjomis ir kiek kapitalo bus realiai sutelkta, priklausys, ar naujas bankas taps reikšmingu įrankiu NATO gynybos pramonės finansavimui ir Ukrainos ilgalaikei paramai.