CP v2

Tag: NATO

  • Rusija giriasi Su-57, bet lenkai netrukus turės daugiau F-35: skaičiai atskleidžia realybę

    Rusija giriasi Su-57, bet lenkai netrukus turės daugiau F-35: skaičiai atskleidžia realybę

    Rusijos aviacijos pramonė pranešė apie dar vieną penktos kartos naikintuvų Su-57 pristatymą kariuomenei, pabrėždama atnaujintą komplektaciją ir išplėstas kovines užduotis. Tačiau už oficialių pareiškimų slypi seniai matoma problema: serijinė gamyba vyksta lėtu tempu, o realus kovinis parkas išlieka nedidelis.

    Nepriklausomi vertinimai dažniausiai nurodo, kad Su-57 serijinių orlaivių skaičius yra ribotas, o dalis jų naudojami bandymams ir tolesniam tobulinimui. Prie programos reputacijos prisidėjo ir ankstesni incidentai, taip pat faktas, kad eksporto užsakymų Su-57 iki šiol yra mažai.

    Su-57 kare naudojamas atsargiai

    Rusijos kare prieš Ukrainą Su-57 minimas kaip platforma, galinti veikti iš saugesnių atstumų, daugiausia kaip sparnuotųjų ar valdomų raketų nešėjas. Tokia taktika leidžia mažinti riziką brangiai ir retai technikai, bet kartu parodo, kad masinio šių naikintuvų panaudojimo fronte nėra.

    Nors gamintojai akcentuoja modernizuotą avioniką ir ginkluotę, esminis klausimas lieka tas pats: kiek tokių orlaivių realiai yra koviniuose daliniuose ir kaip greitai Rusija pajėgi didinti jų skaičių. Kuo mažesnis parkas, tuo sunkiau užtikrinti nuolatinę parengtį, rotaciją ir techninę priežiūrą.

    Lenkijos F-35 programa įgauna pagreitį

    Ryškus kontrastas matomas Lenkijoje, kuri nuosekliai juda link didesnio F-35A parko ir infrastruktūros plėtros. Varšuva yra sudariusi sutartį dėl 32 F-35A, o diskusijos dėl papildomų eskadrilių pirkimo reiškia galimą flotilės augimą iki 64 orlaivių.

    Lenkijai tai ne vien prestižo projektas, bet ir NATO integracijos stiprinimas: F-35 kuriamas kaip tinklinio karo platforma, jungianti jutiklius, duomenų perdavimą ir sąveiką su sąjungininkų sistemomis. Praktikoje tai didina situacijos suvokimą ir leidžia efektyviau veikti kartu su oro gynyba bei kitais orlaiviais.

    Kodėl skaičiai ir mastas svarbiausi

    Su-57 dažnai apibūdinamas kaip didesnis, dviejų variklių naikintuvas, kuriam priskiriami pranašumai greičio, manevringumo ir nuotolio srityse. Tuo metu F-35 akcentuoja mažesnį aptinkamumą, jutiklių duomenų sujungimą ir veikimą bendrame NATO tinkle.

    Vis dėlto karinė galia remiasi ne vien deklaruojamomis savybėmis, bet ir mastu: kiek orlaivių realiai galima dislokuoti, kiek jų paruošta skrydžiui ir kaip greitai papildomas parkas. Šiuo požiūriu F-35 programos pasaulinė gamyba ir platus naudotojų ratas suteikia pranašumą, o Lenkijos parkas, jam augant, gali tapti didesnis nei Rusijos patikimai patvirtinamas Su-57 skaičius.

    Didėjantis F-35 skaičius Lenkijoje taip pat turi aiškų atgrasymo efektą regione, ypač dėl geografinio artumo NATO rytiniam flangui ir Rusijos kariniams taškams. Tuo metu Rusijai kiekvienas naujas Su-57 pristatymas informaciniame lauke skamba garsiai, bet realią situaciją geriausiai nusako tempas ir apimtys.

  • Rusija taikosi į „Starlink“: paviešino planus, o NATO teritorijoje fiksuojami įtartini incidentai

    Rusija taikosi į „Starlink“: paviešino planus, o NATO teritorijoje fiksuojami įtartini incidentai

    Rusijos viešojoje erdvėje vis dažniau skamba raginimai įvairiomis priemonėmis sutrikdyti ar net sunaikinti palydovinį internetą „Starlink“, kuris tapo vienu svarbiausių Ukrainos ryšio kanalų. Ekspertai pabrėžia, kad tokie planai realiai reikštų bandymą silpninti ne tik Ukrainos gynybą, bet ir jos partnerių infrastruktūrą.

    „Starlink“ ryšys fronte naudojamas ne vien baziniam bendravimui. Jis siejamas su vienetų koordinavimu, situacijos vaizdo perdavimu ir operaciniu duomenų apsikeitimu, todėl plataus masto trikdžiai galėtų turėti tiesioginį poveikį mūšio lauko efektyvumui.

    Kas siūloma Rusijos planuose

    Ukrainos gynybos tematiką nagrinėjantys šaltiniai skelbė apie Rusijos veikėjų viešai aptarinėjamą idėją veikti keliais lygiais: nuo ryšio trikdymo iki smūgių antžeminei infrastruktūrai ir bandymų paveikti pačią palydovų grupuotę. Toks požiūris rodo, kad taikiniu laikoma ne viena grandis, o visas ryšio ekosistemos tinklas.

    Minimos elektroninės kovos priemonės, skirtos slopinti terminalų signalą ir trikdyti ryšį didesnėse teritorijose. Kartu kalbama ir apie kitas priemones, kurios teoriškai galėtų būti nukreiptos prieš žemos orbitos palydovus, nors praktinis tokių veiksmų mastas ir efektyvumas kelia daug klausimų.

    Viešose diskusijose taip pat figūruoja kraštutiniai scenarijai, įskaitant kosmose sukeliamus didelio masto trikdžius. Saugumo analitikai atkreipia dėmesį, kad tokie veiksmai sukeltų plataus poveikio pasekmes ir paliestų ne vieną valstybę, todėl būtų itin eskaluojantys ir tarptautiniu mastu rizikingi.

    Antžeminė infrastruktūra tampa silpnąja grandimi

    Ryšio sistemų atsparumas priklauso ne tik nuo palydovų, bet ir nuo antžeminių mazgų, duomenų perdavimo linijų bei elektros tiekimo. Dėl to dalis grėsmių gali būti nukreipta į lengviau pasiekiamus taikinius, kurie nereikalauja sudėtingų technologinių sprendimų.

    Straipsniuose, kuriuose aptariami galimi išpuoliai prieš „Starlink“ ekosistemą, akcentuojama ir NATO šalių vaidmuo užtikrinant ryšio grandines. Tokiose diskusijose ypač pabrėžiama, kad net pavieniai incidentai prie infrastruktūros objektų gali būti vertinami kaip platesnės spaudimo strategijos dalis.

    Ką tai reiškia regiono saugumui

    Pastarųjų metų karinė praktika rodo, kad elektroninė kova ir ryšio trikdymas tampa nuolatine modernių konfliktų dalimi. „Starlink“ atveju kalbama apie sistemą, kuri sukurta kaip didelė, greitai papildoma palydovų konsteliacija, todėl visiškas jos išjungimas būtų sudėtingas, tačiau lokalūs trikdžiai yra realesnis scenarijus.

    Analitikai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla tada, kai informaciniai pareiškimai apie taikinius sutampa su bandymais tikrinti infrastruktūros pažeidžiamumą. Todėl regiono valstybėms svarbu stiprinti kritinių objektų apsaugą, ryšio maršrutų dubliavimą ir greitą incidentų tyrimą, kad būtų mažinama galimų atakų kaina ir poveikis.

  • Nauji F-35 įstrigo Azoruose: viena detalė sustabdė skrydį, o Europoje kyla nervai

    Nauji F-35 įstrigo Azoruose: viena detalė sustabdė skrydį, o Europoje kyla nervai

    Rugsėjo viduryje trys nauji naikintuvai F-35A turėjo perskristi iš Teksaso į Suomiją, tačiau vienas jų iki tikslo nenuskrido ir liko Azorų salose. Suomijos karinės oro pajėgos nurodė, kad skrydį sustabdė nedidelis avionikos gedimas, kurį užfiksavo borto diagnostikos sistema.

    Sprendimas neleisti tęsti skrydžio buvo priimtas automatiškai, nes F-35 sukonstruotas taip, kad įtartinus parametrus vertintų itin konservatyviai. Tai didina saugą, bet kartu parodo, kaip greitai moderni technika tampa priklausoma nuo sertifikuotų dalių ir leidimų remonto darbams.

    Problema šiuo atveju buvo labai praktiška: Azorų bazėje tuo metu nebuvo reikiamos sertifikuotos detalės. Be jos orlaivis negali būti grąžintas į rikiuotę, o vieno F-35 atskiras perskrydis per Atlantą yra sudėtingas, nes tokiai kelionei paprastai reikalingas oro papildymas degalais ir griežta logistika.

    Kas yra logistinis siaurasis kaklas?

    F-35 eksploatacija remiasi centralizuota techninės priežiūros ir tiekimo logika, kai gedimai registruojami skaitmeninėse sistemose, o remonto procesai turi atitikti gamintojo nustatytas procedūras. Tai reiškia, kad net ir nedidelis elektronikos komponentas gali sustabdyti brangų orlaivį, jei dalis laiku nepasiekia konkrečios bazės.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis dažnai yra ne pats naikintuvas, o atsarginių dalių prieinamumas, sertifikavimas ir remonto pajėgumai vietoje. Kuo mažesnė turimų orlaivių flotilė, tuo skausmingiau jaučiamas kiekvienas neplanuotas sustojimas ar ilgesnis laukimas.

    Ką tai reiškia Lenkijai ir regionui?

    Lenkija 2020 metais užsakė 32 naikintuvus F-35A už maždaug 4,3 milijardo eurų, o pristatymai turėtų būti baigti iki 2029 metų. Skelbiama, kad dalis orlaivių jau pasiekė Lenkiją, o kiti naudojami mokymams JAV bazėse, kur rengiami pilotai ir techninis personalas.

    Suomija, Belgija ir Lenkija gauna to paties tipo orlaivius iš tos pačios gamyklos ir iš esmės remiasi panašia tiekimo grandine. Todėl vieno suomiško F-35 užstrigimas Azoruose tampa signalu visoms šalims, kad reali kovinė parengtis priklausys nuo to, kiek greitai veiks atsarginių dalių logistika ir kiek remonto darbų bus galima atlikti savarankiškai Europoje.

    Šis incidentas nėra avarija ar kritimas, tačiau jis aiškiai parodo, kaip šiuolaikinės ginkluotės sistemos gali būti ribojamos ne techninių galimybių, o aptarnavimo infrastruktūros. Rytiniame NATO flange svarbiausia tampa ne vien pristatytų orlaivių skaičius, bet ir tai, kiek jų konkrečią dieną iš tiesų yra pasirengę kilti.

  • Čekai pirmi NATO į tarnybą priėmė Izraelio „SPYDER“: kuo ši sistema išskirtinė

    Čekai pirmi NATO į tarnybą priėmė Izraelio „SPYDER“: kuo ši sistema išskirtinė

    Naujas etapas Čekijos gynyboje

    Čekija tapo pirmąja NATO valstybe, į operacinę tarnybą priėmusia Izraelio trumpo ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą „SPYDER“. Čekijos kariuomenė skelbia, kad pilnas komplektas jau tarnyboje ir simboliškai užbaigia ilgai trukusį sovietinės kilmės 2K12 Kub sistemų pakeitimą.

    Viešas pilnos baterijos pristatymas įvyko NATO dienų renginyje Ostravoje. Čekijos gynybos institucijos akcentuoja, kad nauja sistema turėtų pastebimai padidinti kritinės infrastruktūros ir gyventojų saugumą, ypač augant grėsmei iš dronų ir sparnuotųjų raketų.

    Kas yra „SPYDER“ ir ką ji gali

    „SPYDER“ yra mobili oro gynybos sistema, skirta naikinti lėktuvus, sraigtasparnius, bepiločius orlaivius, sparnuotąsias raketas ir dalį didelio tikslumo amunicijos. Sistemos veikimo nuotolis priklauso nuo naudojamų raketų ir, pagal viešai skelbiamas specifikacijas, siekia maždaug nuo 15 iki 80 kilometrų.

    Tipinę bateriją sudaro radaras, valdymo ir ryšių punktas, kelios paleidimo įrenginių mašinos ir transporto priemonės raketoms papildyti. Čekijos kariuomenė nurodo, kad sistema sukurta greitam dislokavimui ir gali būti parengta darbui per kelias minutes.

    Kontraktas, terminai ir pramonės dalis

    Sistemą Čekija užsakė 2021 metais tarpvyriausybiniu susitarimu su Izraeliu, o gamintoju įvardijama bendrovė „Rafael“. Pranešama, kad numatytos keturios baterijos: dvi jau perduotos, likusios turėtų atvykti artimiausiu metu, tačiau dar vyksta validacijos bandymai ir sąveikos su NATO standartais pratybos.

    2021 metais skelbta sutarties vertė siekė apie 557 000 000 eurų. Čekijos pusė teigia, kad vietos pramonės dalis programoje viršija 30 proc., o prie integravimo ir tiekimo grandinės prisideda keli nacionaliniai gamintojai bei technologijų institutai.

    „Šios sistemos įvedimas reiškia reikšmingą technologinį šuolį ir svarbų žingsnį link sluoksniuotos oro erdvės gynybos“, – sakė Čekijos gynybos ministro pareigas einantis Jaromír Zůna.

    Kodėl tai svarbu NATO kontekste

    Čekijai tai yra ne tik senos sovietinės technikos atsisakymas, bet ir žingsnis prie modernesnės, tinklinės oro gynybos, kur itin svarbūs duomenų mainai, greita taikinių identifikacija ir darbas prieš mažus, pigiai gaminamus dronus. Ši tendencija Europoje ryškėja nuo 2022 metų, kai oro gynybos poreikis tapo vienu svarbiausių gynybos planavimo prioritetų.

    Čekijos kariuomenė pripažįsta, kad keturios baterijos neuždengs visos šalies, tačiau leis sukurti apsaugos zonas aplink strategiškai svarbius objektus. Praha taip pat viešai svarsto tolesnius žingsnius, įskaitant priešraketinės gynybos ir specializuotų priešdroninių sprendimų plėtrą.

  • Į Lenkiją atgabenta dar 35 „Abrams“ tankai: iki metų pabaigos bus užbaigtos 250 vienetų siuntos

    Lenkiją pasiekė dar viena amerikietiškų M1A2 SEPv3 „Abrams“ tankų siunta – 35 kovos mašinos. Apie pristatymą pranešė Lenkijos gynybos ministerijos vadovybė, pabrėždama, kad technika bus skirta 18-ajai mechanizuotajai divizijai.

    Ministerijos duomenimis, iš viso jau pristatyta 217 iš 250 užsakytų M1A2 SEPv3 „Abrams“. Likę 33 tankai, kaip teigiama, Lenkijos kariuomenę turėtų pasiekti iki šių metų pabaigos.

    Sandoris už milijardus eurų

    Modernių M1A2 SEPv3 „Abrams“ įsigijimo sutartis buvo pasirašyta 2022 metais, o jos vertė siekė apie 4,75 mlrd. JAV dolerių. Perskaičiavus pagal tuo metu taikytą apytikrį kursą, tai sudarė maždaug 4,4 mlrd. eurų, neskaičiuojant galimų papildomų išlaidų infrastruktūrai, mokymams ir logistikai.

    Šis pirkinys yra dalis platesnio Lenkijos kariuomenės šarvuotosios technikos atnaujinimo plano, kurį spartino saugumo situacija regione. Lenkija siekia greitai sustiprinti sausumos pajėgumus, kartu didindama atsargas ir modernizuodama kovinius vienetus rytiniame NATO flange.

    Kiek „Abrams“ turės Lenkijos kariuomenė

    Ilgalaikėje perspektyvoje Lenkijos kariuomenė planuoja turėti 366 „Abrams“ tankus. Be 250 naujų M1A2 SEPv3, Lenkija jau gavo 116 ankstesnės versijos M1A1 tankų, kurie buvo naudoti Jungtinių Valstijų kariuomenėje.

    M1A1 įsigijimas buvo siejamas su galimybe tankus gauti greičiau ir taip užpildyti pajėgumų spragas, atsiradusias po to, kai dalis technikos buvo perduota Ukrainai. Ateityje dalis šių M1A1 tankų gali būti modernizuojami iki M1A2 SEPv3 standarto.

    Kodėl M1 „Abrams“ išlieka svarbus

    M1 „Abrams“, kurį gamina „General Dynamics“, yra pagrindinis JAV kariuomenės tankas, nuolat modernizuojamas nuo 9-ojo dešimtmečio. Šis modelis plačiau išgarsėjo po 1991 metais vykusios operacijos „Dykumos audra“, kai buvo plačiai panaudotas kovinėse operacijose.

    Lenkija tapo pirmąja Europos šalimi ir pirmąja NATO valstybe už JAV ribų, pasirinkusia „Abrams“ įsigijimą šiuolaikinėje M1A2 SEPv3 versijoje. Tai simbolizuoja strateginį posūkį į JAV standartus ir gilesnę gynybos pramonės bei tiekimo grandinių integraciją su amerikietiška sistema.

  • NATO pratybose – pirmas kartas: lenkų FA-50 su „Rafale“ treniravosi realiems dronų smūgiams

    NATO pratybose – pirmas kartas: lenkų FA-50 su „Rafale“ treniravosi realiems dronų smūgiams

    Lenkijos karinių oro pajėgų lengvieji naikintuvai FA-50 pirmą kartą nuo jų įvedimo į rikiuotę dalyvavo bendrose pratybose su kitais NATO orlaiviais. Per pratybas pavadinimu „Nieustraszony Orzeł“ jie vykdė bendras oro gynybos užduotis kartu su Prancūzijos naikintuvais „Rafale“.

    Pirmasis FA-50 „krikštas“ NATO

    Lenkijos Generalinis štabas nurodė, kad pilotai treniravosi aptikti ir atpažinti grėsmes, jas perimti bei užtikrinti tarpusavio priedangą. Pratybų scenarijuose taip pat buvo numatyta oro erdvės apsauga ir veikimas komandoje su oro erdvės stebėjimą bei taikinių paskirstymą užtikrinančiais ankstyvojo perspėjimo orlaiviais.

    Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministerija savo operacinėje ataskaitoje pažymėjo, kad manevrų esmė buvo greitas orlaivių, personalo ir kritinių techninių resursų pergrupavimas. Tokia praktika laikoma svarbia didėjant grėsmei, kurią kelia balistinės raketos ir dronai, o taip pat stiprinant gebėjimą vykdyti kovinius skrydžius iš išsklaidytų vietų, mažiau priklausant nuo nuolatinės infrastruktūros.

    Ką gali turimi FA-50 ir kam jie skirti

    Lenkija iš Pietų Korėjos gamintojo Korean Aerospace Industry užsakė 48 FA-50 pagal dvi 2022 metais rugsėjo 16 dieną pasirašytas vykdomąsias sutartis, kurių bendra vertė siekia apie 3,4 mlrd. eurų. Iki šiol šalis gavo 12 pereinamosios versijos FA-50GF, skirtos greitai užpildyti pajėgumų spragą ir palaikyti pilotų rengimo tempą.

    Pirmieji du FA-50GF Lenkiją pasiekė 2023 metais liepos 9 dieną. Šie orlaiviai, be kita ko, turi užtikrinti tęstinumą po to, kai dalis MiG-29 buvo perduota Ukrainai, o Su-22 buvo išimti iš naudojimo.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, Lenkijai perduoti FA-50GF gali naudoti įvairią ginkluotę „oras–žemė“, įskaitant Mk 82 bombas ir lazeriu valdomas AGM-65 „Maverick“ raketas, taip pat „oras–oras“ AIM-9L. Orlaivyje integruotas ir 20 milimetrų kalibro pabūklas, skirtas artimo nuotolio užduotims.

    FA-50PL vėluoja iki 2027 metų

    Likę 36 orlaiviai turėtų būti pristatyti gerokai patobulintoje FA-50PL konfigūracijoje, pritaikytoje Lenkijos poreikiams. Numatoma modernesnė avionika, įskaitant AESA tipo „PhantomStrike“ radarą, bei galimybė naudoti pažangesnę ginkluotę, pavyzdžiui, vidutinio nuotolio AIM-120 „AMRAAM“ ir artimo nuotolio AIM-9X.

    Vis dėlto FA-50PL programa susidūrė su dideliais vėlavimais. Pagal ankstesnį planą šios versijos bandomasis skrydis buvo numatytas 2025 metais, tačiau terminas nebuvo įgyvendintas.

    2026 metų pradžioje Lenkijos ginkluotės agentūra su Korean Aerospace Industry pasirašė sutarties pakeitimą, pagal kurį pirmasis FA-50PL turėtų būti pristatytas 2027 metų viduryje. Vėlavimai siejami su sudėtingu JAV leidimų gavimo procesu pagal FMS procedūras, taip pat su ilgesniais bandymais ore ir amerikietiškų sistemų bei ginkluotės integracijos testais.

    Ši situacija atspindi platesnę NATO aviacijos tendenciją: valstybės vienu metu siekia greitai užkamšyti pajėgumų spragas, tačiau modernizaciją dažnai riboja ilgos tiekimo grandinės, licencijavimo reikalavimai ir sudėtinga ginklų integracija. Todėl pratybos, kuriose mokomasi veikti iš išsklaidytų aerodromų ir remtis sąjungininkų oro situacijos valdymo pajėgumais, tampa vis svarbesne praktika.

  • Lenkija kelia naikintuvus: po naujų Rusijos smūgių Ukrainai sustiprinta oro erdvės apsauga

    Lenkijos kariuomenė šeštadienio rytą laikinai suintensyvino veiksmus šalies oro erdvėje ir pakėlė į orą karinius orlaivius. Sprendimas priimtas reaguojant į naują Rusijos atakų bangą prieš Ukrainą ir siekiant užtikrinti saugumą pasienio regionuose.

    Apie operaciją pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operacinė vadovybė. Pasak jos, pagal nustatytas procedūras buvo aktyvuotos reikalingos oro pajėgos, taip pat į aukštesnį parengties lygį pervestos antžeminės oro gynybos ir radiolokacinės žvalgybos priemonės.

    Kas įvyko Lenkijos danguje?

    Operacinė vadovybė nurodė, kad veiksmai buvo prevenciniai ir skirti oro erdvės kontrolei bei apsaugai, ypač teritorijose, esančiose arčiau padidintos rizikos zonų prie Ukrainos. Pabrėžiama, kad tokie sprendimai priimami įvertinus realaus laiko informaciją apie grėsmes regione.

    „Dėl Rusijos smūgių Ukrainos teritorijai Lenkijos oro erdvėje pradėtas karinės aviacijos veikimas“, – pranešė Operacinė vadovybė.

    Vėliau kariuomenė informavo, kad operacija buvo užbaigta, o antžeminės sistemos grįžo į įprastą veikimo režimą. Kartu akcentuota, jog Lenkijos oro erdvės pažeidimų neužfiksuota.

    Kodėl tai kartojasi vis dažniau?

    Lenkijos kariuomenė pastarosiomis dienomis reguliariai skelbia apie į orą keliamus Lenkijos ir sąjungininkų naikintuvus, kai Rusijos atakos Ukrainoje sustiprėja. Tokia praktika taikoma siekiant greitai reaguoti į galimus incidentus, įskaitant netyčinius oro erdvės pažeidimus ar grėsmes iš bepiločių orlaivių ir raketų skrydžių trajektorijų.

    Šis kontekstas ypač svarbus dėl Lenkijos geografinės padėties ir NATO rytinio flango saugumo. Oro policijos ir sustiprintos oro gynybos priemonės regione leidžia greičiau identifikuoti objektus bei mažinti riziką civiliams ir infrastruktūrai, jei koviniai veiksmai Ukrainoje priartėja prie kaimyninių valstybių sienų.

    Kariuomenė tikino, kad situacija stebima nuolat, o pajėgos išlieka pasirengusios nedelsiant reaguoti, jei grėsmės lygis vėl išaugtų. Tokie pranešimai taip pat yra signalas visuomenei, kad padidintas aktyvumas ore nebūtinai reiškia tiesioginį incidentą, bet dažnai yra saugumo procedūrų dalis.

  • Pirmieji Suomijos F-35 atskrido į Rovaniemi: didžiausias gynybos pirkinys ir aiškus terminas

    Suomijos karinių oro pajėgų bazėje Rovaniemi, šalies šiaurėje, nusileido pirmieji du penktosios kartos daugiafunkciai naikintuvai F-35. Trečiasis lėktuvas, kaip skelbia Suomijos žiniasklaida, skrydžio metu sustojo Azorų salose Atlante dėl galimo techninio gedimo.

    F-35 atvykimas į Laplandiją yra simbolinis etapas įgyvendinant vieną svarbiausių Suomijos gynybos projektų per pastaruosius dešimtmečius. Šie orlaiviai turėtų palaipsniui pakeisti ilgus metus naudotus F/A-18 „Hornet“, kurie Suomijos tarnyboje yra nuo 1990-ųjų.

    Didžiausias Suomijos užsakymas

    Sprendimą pirkti 64 F-35 Suomija priėmė 2021 metais, o sutartis laikoma didžiausiu gynybos pirkimu šalies istorijoje. Jo vertė vertinama apie 10 mlrd. eurų, įskaitant ne tik pačius orlaivius, bet ir susijusią logistiką, mokymus, ginkluotės integraciją bei techninę infrastruktūrą.

    Suomijos pasirinkimas siejamas su siekiu užsitikrinti pažangias oro gynybos ir puolimo galimybes, ypač atsižvelgiant į saugumo situaciją regione. F-35 šeima laikoma viena moderniausių Vakarų naikintuvų programų, akcentuojant mažo matomumo technologijas, jutiklių sintezę ir integraciją su NATO standartais.

    Kada pasieks operacinę parengtį?

    Pagal anksčiau skelbtą grafiką Suomija planuoja pradinę operacinę parengtį pasiekti 2028 metais, o pilną parengtį – iki 2030 metų. Pereinamuoju laikotarpiu Suomijos karinės oro pajėgos turėtų eksploatuoti ir F-35, ir F/A-18, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas oro erdvės saugumas.

    Pirmųjų lėktuvų pristatymas Suomijoje artimiausiais mėnesiais turėtų būti tęsiamas, o oficiali vieša prezentacija su aukščiausių šalies vadovų dalyvavimu planuojama rudenį. Kol kas kariuomenės vadovybė detaliai nekomentuoja trečiojo lėktuvo uždelsimo, tačiau tokie sustojimai per ilgesnius perskridimus nėra neįprasti, ypač kai atliekami papildomi patikrinimai.

    „F-35 kovinės galimybės šiandien neturi lygių“, – sakė Suomijos karinių oro pajėgų vadas generolas Timo Herranen.

    F-35 programą renkasi vis daugiau Europos valstybių, todėl auga ir bendro parengimo, techninės priežiūros bei dalių tiekimo tinklų reikšmė. Suomijos sprendimas įsilieja į platesnę regiono tendenciją stiprinti oro pajėgas ir didinti suderinamumą su sąjungininkais.

  • Europos lyderiai perspėja dėl didėjančios Rusijos grėsmės: NATO nemato artėjančio puolimo

    Europos lyderiai perspėja dėl didėjančios Rusijos grėsmės: NATO nemato artėjančio puolimo

    Europos sostinėse stiprėja nerimas, kad Rusija, tęsdama hibridines operacijas, gali išplėsti spaudimą NATO šalims ir provokuoti incidentus ore ar prie kritinės infrastruktūros. Politikų perspėjimai pastarosiomis savaitėmis suintensyvėjo, ypač Rytų ir Šiaurės Europoje, tačiau NATO kol kas teigia nematanti neišvengiamos atakos požymių.

    Situaciją paaštrina tai, kad Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi, o Maskva nuolat testuoja Vakarų reagavimo ribas. Europos pareigūnai vis dažniau kalba apie dronų ar raketų patekimo į NATO teritoriją riziką, sabotažo grėsmę bei dezinformacijos kampanijas, kurios gali būti naudojamos tiek spaudimui, tiek vidaus auditorijoms mobilizuoti.

    Kas kelia daugiausia nerimo

    Vokietijoje pradėta plačiau kalbėti apie pasirengimą ekstremaliems scenarijams, įskaitant medicinos sistemos atsparumą galimam konfliktui ar masinių sužeidimų situacijoms. Baltijos regione atnaujinami civilinės saugos planai, o NATO karinis pasirengimas palaikomas pratybomis, skirtomis greitam reagavimui ir oro erdvės gynybai.

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas viešai įspėjo, kad artimiausiais mėnesiais negalima atmesti dronų ar raketų įskridimo į NATO šalių teritoriją, ypač toms valstybėms, kurios aktyviai remia Ukrainą. Tokie pareiškimai atspindi bendrą regiono nuotaiką, kai net ir vienas incidentas gali sukelti didelę politinę įtampą.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, aptardamas saugumo situaciją su šalies politiniais lyderiais, pabrėžė, kad hibridinės grėsmės Europai pastaruoju metu stiprėja. Kartu Paryžius pristatė papildomas priemones kritinei infrastruktūrai saugoti, nes būtent ji laikoma viena labiausiai pažeidžiamų hibridinio spaudimo taikinių.

    NATO vertinimas ir žvalgybos klausimas

    NATO pareigūnai pabrėžia, kad šiuo metu nėra indikacijų apie artėjančią tiesioginę Rusijos ataką prieš Aljansą. Vis dėlto akcentuojama, kad sąjungininkai neturi būti naivūs ar atsipalaiduoti, o atgrasymo ir gynybos priemonės turi būti nuosekliai stiprinamos.

    Neapibrėžtumo prideda tai, kad vieši perspėjimai ne visada reiškia naują žvalgybinę informaciją. Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys nurodė, kad Lietuva turėjo panašią žvalgybos informaciją kaip ir Lenkija apie galimą provokaciją, tačiau leido suprasti, jog ji siejasi su anksčiau turėtais vertinimais.

    Hibridinės atakos: daugiau, dažniau ir drąsiau

    Europos saugumo aplinkoje vis ryškiau matomas hibridinių incidentų augimas: nuo oro erdvės pažeidimų iki bandymų rengti sabotažą ir kelti grėsmę logistikos mazgams. Ekspertai pastebi, kad tokių veiksmų tikslas dažnai yra ne tiesioginė karinė eskalacija, o psichologinis spaudimas, visuomenių gąsdinimas ir sąjungininkų vienybės silpninimas.

    Vienas iš strateginių atsakų į šią grėsmę tampa išankstinis visuomenės informavimas, kad provokacijos ar galimos melagingos vėliavos operacijos nesukeltų chaoso ir nepastumtų valstybių į skubotus sprendimus. Tuo pat metu Europos vyriausybės siekia stiprinti kritinės infrastruktūros apsaugą, oro gynybos pajėgumus ir tarpinstitucinį reagavimą, kad atgrasymas veiktų ne tik karinėje, bet ir civilinėje plotmėje.

    Kol kas bendras signalas iš NATO ir pagrindinių Europos sostinių išlieka dvigubas: grėsmę būtina vertinti rimtai, tačiau panikai nėra pagrindo. Daug kas priklausys nuo to, ar Rusija ir toliau didins rizikos apetitą hibridinėje erdvėje, ir kaip greitai sąjungininkai gebės adaptuoti gynybą prie nuolat kintančių iššūkių.

  • JAV svarsto trauktis iš Europos: Pentagonas mini iki 25 000 karių, nerimo daugėja NATO

    JAV Pentagone svarstomi scenarijai, pagal kuriuos Europos žemyne galėtų sumažėti amerikiečių karinis kontingentas. Žiniasklaida, remdamasi pareigūnais, skelbia, kad kalbama apie maždaug 25 000 karių ir dalies technikos išvedimą iš kai kurių bazių.

    Didžiausias poveikis, kaip teigiama, galėtų tekti šalims, kuriose sutelkta didelė JAV infrastruktūra ir pajėgos, pirmiausia Vokietijai, Italijai ir Ispanijai. Kartu pabrėžiama, kad sprendimas dar nepriimtas, o galutines rekomendacijas Pentagonas ruošiasi pateikti po vidinės pajėgų peržiūros.

    Kas svarstoma ir kodėl tai svarbu?

    Minimuose variantuose įvardijami ne tik karių skaičiai, bet ir galimi pokyčiai JAV aviacijos, karinių jūrų pajėgų bei sausumos pajėgų struktūroje Europoje. Taip pat aptariama galimybė dalį resursų ne tik išvesti, bet ir perkelti į NATO rytinio flango valstybes, priklausomai nuo grėsmių vertinimo.

    Tokie svarstymai kelia nerimą daliai JAV įstatymų leidėjų ir Europos sąjungininkų, nes JAV karinis buvimas yra viena iš esminių atgrasymo grandžių. Ypač svarbus yra greitas pastiprinimas, oro gynybos, logistikos, žvalgybos ir vadovavimo elementai, kuriuos Europoje padeda užtikrinti JAV pajėgos.

    NATO 3.0 idėja ir Europos atsakomybė

    Diskusijos siejamos su platesne kryptimi, kuri kartais apibūdinama kaip NATO 3.0: Europa turėtų prisiimti didesnę atsakomybę už konvencinę gynybą, o JAV išlaikytų strateginį, įskaitant branduolinį, atgrasymą. Europos sostinės vis dažniau kalba apie būtinybę užpildyti trūkstamus pajėgumus, ypač toliašaudės ginkluotės, palydovinės žvalgybos, oro papildymo degalais ir oro gynybos srityse.

    Viešojoje erdvėje taip pat primenama, kad bet kokia didesnė JAV pajėgų relokacija kainuotų brangiai, todėl Kongresas gali turėti papildomų svertų daryti įtaką sprendimams per finansavimo mechanizmus. JAV teisės aktai ir biudžeto sąlygos gali riboti staigius pokyčius, ypač jei pajėgų skaičius Europoje kristų žemiau nustatytų ribų.

    Lenkijos klausimas ir signalai dėl regiono

    Šios diskusijos vyksta tuo metu, kai JAV politinėje darbotvarkėje vėl keliama nuolatinės JAV sausumos pajėgų bazės Lenkijoje tema, o kai kurie pareiškimai leidžia suprasti, kad rytinio flango stiprinimas gali būti svarstomas lygiagrečiai. Tai reiškia, kad mažinimas Vakarų Europoje nebūtinai automatiškai reikštų bendrą JAV įsipareigojimų NATO mažėjimą, tačiau sąjungininkams svarbiausia išlieka aiškumas dėl realių pajėgumų ir terminų.

    „25 000 karių sumažinimas yra absoliučiai nepriimtinas“, – sakė vienas JAV Kongreso narys, komentuodamas galimus planus ir įspėdamas dėl atgrasymo silpnėjimo.

    Kol kas laukiama, kokius konkrečius variantus Pentagono vadovybei pateiks JAV pajėgų Europoje vadovybė ir kokia bus galutinė rekomendacija. Europos šalims tai dar viena priežastis spartinti gynybos finansavimo ir pajėgumų stiprinimo sprendimus, kad bet kokie JAV dislokavimo pokyčiai netaptų saugumo spraga.