CP v2

Tag: NATO

  • Ukrainiečiai viešai dėkoja Lenkijai: parama 2022 metais prilygo ištisam kariuomenės korpusui

    Ukrainiečiai viešai dėkoja Lenkijai: parama 2022 metais prilygo ištisam kariuomenės korpusui

    Ukrainos interneto erdvėje vėl įsiplieskė diskusija apie tai, kokią reikšmę 2022 metais turėjo ankstyva Lenkijos karinė parama. Socialiniuose tinkluose ukrainiečiai pabrėžia, kad būtent greitis ir mastas tuomet padėjo išlaikyti frontą, kai Rusija mėgino palaužti šalį pirmaisiais plataus masto invazijos mėnesiais.

    Didelio dėmesio sulaukusiame įraše platformoje X vienas ukrainietis teigė, kad iš perduotos lenkiškos ginkluotės ir technikos būtų buvę galima suformuoti pajėgumą, prilygstantį kariuomenės korpusui. Pasak jo, svarbiausia buvo tai, kad dalis siuntų Ukrainą pasiekė kritiniu momentu, kai laikas reiškė ne tik teritorijas, bet ir valstybės išlikimą.

    Viešai skelbiami Lenkijos valdžios duomenys rodo, kad 2022 metais Ukraina iš Lenkijos gavo šimtus vienetų sunkiosios technikos ir reikšmingus artilerijos bei šaudmenų kiekius. Tarp dažniausiai minimų skaičių – 240 tankų, daugiausia T-72 modifikacijų, ir 82 artilerijos sistemos, taip pat pėstininkų kovos mašinos bei kita šarvuota technika.

    Tuo pačiu laikotarpiu Lenkija tapo viena svarbiausių grandžių, per kurias į Ukrainą keliavo sąjungininkų logistika. Dalis vertinimų nurodo, kad didžioji dalis tiekimo srautų į Ukrainą įvairiais etapais buvo susieta su Lenkijos infrastruktūra, o tai leido greičiau perdislokuoti techniką, amuniciją ir humanitarinius krovinius.

    Lenkijos institucijos taip pat akcentuoja karinį rengimą: ukrainiečių šaltiniuose ir Varšuvos skelbiamoje informacijoje dažnai kartojamas skaičius apie maždaug 26 000 apmokytų Ukrainos karių. Tokie mokymai, vykę poligonuose ir mokymo centruose, vėliau įsiliejo į platesnį Europos Sąjungos mokymo misijos formatą.

    Viešoje erdvėje minimi ir vėlesni, 2022–2024 metų, paramos skaičiai, kuriuose figūruoja 318 perduotų tankų, 586 šarvuotosios transporto priemonės, 137 artilerijos sistemos, taip pat naikintuvai MiG-29 ir sraigtasparniai Mi-24. Ekspertai pabrėžia, kad ankstyvas sovietinės kilmės technikos perdavimas buvo ypač svarbus, nes Ukrainos kariuomenei nereikėjo ilgo prisitaikymo prie visiškai naujų sistemų.

    Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ne kartą viešai teigė, kad kritiniu laikotarpiu Lenkija perdavė daugiau tankų nei nemaža dalis partnerių kartu sudėjus. Ukrainos visuomenės padėkos žinutės dabar primena, kad strateginis efektas dažnai priklauso ne vien nuo paramos apimties, bet ir nuo jos laiko, kai frontui reikalinga priemonė tampa lemiama per kelias savaites, o ne per kelis mėnesius.

    Ši diskusija atsinaujina platesniame kontekste, kai NATO šalys vis daugiau dėmesio skiria ne tik pavienėms siuntoms, bet ir ilgalaikiams tiekimo kontraktams, amunicijos gamybos didinimui bei ukrainiečių rengimui. Ankstyvoji Lenkijos parama Ukrainai šiandien dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kaip greitas politinis sprendimas ir logistika gali pakeisti karo eigą.

  • NATO ir ES skelbia milžinišką paramą Ukrainai: raketos, dronai ir naujos gamyklos Europoje

    NATO ir ES skelbia milžinišką paramą Ukrainai: raketos, dronai ir naujos gamyklos Europoje

    NATO sąjungininkai ir Europos Sąjungos valstybės pastarosiomis dienomis paskelbė apie naują, didelės apimties paramos paketą Ukrainai. Jis apima ne tik ginkluotės tiekimą, bet ir bendrus gamybos projektus Europoje bei Ukrainoje, kad pagalba taptų pastovesnė ir lengviau didinama.

    Ši kryptis dera su platesnėmis Vakarų pastangomis pereiti nuo vienkartinių siuntų prie ilgalaikio gynybos pramonės įdirbio. Praktikoje tai reiškia investicijas į raketų, bepiločių sistemų ir kitos technikos gamybą, taip pat į finansinius mechanizmus, leidžiančius greičiau užsakyti reikalingą ginkluotę.

    Raketos, dronai ir robotika

    Vienas ryškesnių pranešimų – Europos raketų gamintojos „MBDA“ susitarimas su Ukrainos konstravimo biuru „Luch“ dėl atnaujintos sparnuotosios raketos „Neptune“ versijos. Skelbiama, kad europietiškos svarbiausios posistemės būtų integruojamos Ukrainoje, taip stiprinant šalies tolimosios ugnies galimybes.

    Kitas pavyzdys – Ispanijos gynybos sektoriaus sprendimai, susiję su tikslesniu šaudymu sudėtingomis elektroninės kovos sąlygomis. Pabrėžiama, kad Ukrainai perduodami sprendimai orientuoti į efektyvesnį esamos amunicijos panaudojimą, kai ryšio ir navigacijos signalai yra trikdomi.

    Tuo metu Vokietijoje stiprinama partnerystė dėl antžeminių robotinių platformų. Vokietijos bendrovė „Quantum Systems“ ir Ukrainos gamintojas „Tencore“ paskelbė apie bendrą įmonę, kuri turėtų didinti antžeminių robotų gamybą, o tai ypač svarbu logistikai, sužeistųjų evakuacijai ir paramai fronto padaliniams.

    Šimtai milijonų eurų ir nauji finansavimo keliai

    Nyderlandai paskelbė apie papildomas lėšas Ukrainai, dalį jų nukreipiant į dronų kūrimą ir gamybą. Taip pat akcentuojama, kad auga bendrų pirkimų ir finansavimo schemų vaidmuo, kai partneriai ne tik perduoda turimą techniką, bet ir apmoka naujų pajėgumų sukūrimą.

    Norvegija pranešė apie paramą, skirtą amunicijai ir aviacijos pajėgumams, įskaitant su F-16 susijusias reikmes. Tokia pagalba tampa svarbi ne vien kaip vienkartinis įnašas, bet ir kaip ilgalaikio Ukrainos kariuomenės išlaikymo bei modernizavimo dalis.

    Prie finansinių mechanizmų jungiasi ir daugiau šalių, taip plečiant šalių ratą, galintį prisidėti prie ginkluotės įsigijimų. Ukrainos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad dalis tolimosios amunicijos ir oro gynybos priemonių reikalinga kuo greičiau, nes tai tiesiogiai lemia miestų ir infrastruktūros apsaugą.

    Kodėl tai keičia karo logiką

    Gynybos ekspertai pažymi, kad ši paramos banga rodo pokytį: Vakarai siekia ne tik užkamšyti spragas fronte, bet ir kurti tvarų tiekimo stuburą. Tai padeda Ukrainai planuoti operacijas ilgesniam laikui, o Europos gynybos pramonei – greičiau plėsti gamybą ir mažinti priklausomybę nuo sandėlių likučių.

    Tokia strategija taip pat siunčia signalą Rusijai, kad parama neapsiribos atskirais paketais, o pereina į sisteminį režimą. Ilgainiui tai gali tapti vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių Ukrainos atsparumą ir Europos saugumo architektūros stiprinimą.

  • NATO telkia verslą prieš Rusijos hibridines atakas: į aljanso stebėseną jungiami jutikliai ir duomenys

    NATO telkia verslą prieš Rusijos hibridines atakas: į aljanso stebėseną jungiami jutikliai ir duomenys

    NATO stiprina atsaką į Rusijos hibridines atakas ir vis plačiau įtraukia privačias bendroves, kad grėsmės būtų aptinkamos anksčiau, o reakcija būtų nebe pavienė, o sisteminė. Aljanso atstovai pabrėžia, kad tai apima ne tik kibernetines atakas, bet ir sabotažą, dronų įskridimus bei navigacijos trikdymą.

    NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas inovacijoms, hibridinėms grėsmėms ir kibernetikai Jamesas Appathurai teigia, kad tikslas yra pereiti nuo reakcijos po incidento prie aktyvios prevencijos. Jo teigimu, hibridinė kampanija Europoje yra auganti ir, nepaisant karo Ukrainoje eigos, greitai nesustos.

    Kas laikoma hibridinėmis grėsmėmis

    Hibridinės grėsmės apima veiksmus, kurie dažnai neperžengia atviro karinio konflikto ribos, bet daro realią žalą valstybių saugumui. Tai kibernetinės atakos, informacinės įtakos operacijos, sabotažas, povandeninių kabelių ir kitos kritinės infrastruktūros pažeidimai, GPS trikdymas ar provokacijos prie sienų.

    Tokie incidentai paprastai būna sunkiai priskiriami konkrečiam vykdytojui, nes naudojami tarpininkai, samdiniai, anoniminės skaitmeninės priemonės ar nusikalstamų grupių infrastruktūra. Dėl to NATO ir valstybės narės vis dažniau siekia kaupti daugiau duomenų ir geriau susieti atskirus epizodus į vieną vaizdą.

    Partnerystės su įmonėmis ir infrastruktūros valdytojais

    Aljansas plečia partnerystes su kibernetinio saugumo ir kritinės infrastruktūros sektoriais, kad karinės struktūros gautų daugiau realaus laiko signalų apie įtartiną veiklą. NATO bendradarbiavimą stiprina su „Microsoft“, „Palo Alto Networks“ ir „ESET“, siekdamas geriau apsaugoti tinklus ir spartinti informacijos apsikeitimą.

    Daug dėmesio skiriama energetikai, ypač objektams jūroje, kur dronų ir kitų priemonių naudojimas didina riziką tiek fizinei, tiek skaitmeninei infrastruktūrai. NATO atstovai nurodo, kad su kai kuriais operatoriais jau derinami praktiniai sprendimai, kai įmonių jutikliai ir stebėsenos priemonės sujungiamos su karinių štabų situacijos vertinimu.

    Atsparumas ir debesijos klausimas

    Dar viena kryptis yra kritinės skaitmeninės infrastruktūros, įskaitant duomenų centrus, saugumas ir veiklos tęstinumas krizės metu. NATO dirba su dideliais JAV debesijos paslaugų tiekėjais, tačiau kartu vysto ir savo atskirtą, saugią debesijos architektūrą, kad aljanso veikla būtų atsparesnė sutrikimams.

    Šis modelis siejamas su redundancija ir scenarijais, kai kai kurie kanalai ar išorinė pagalba tampa sunkiau prieinama. Akcentuojama, kad hibridinių grėsmių atveju svarbiausia yra ne vien reagavimas į pavienį įvykį, o gebėjimas greitai atpažinti pasikartojančius šablonus skirtingose šalyse ir sektoriuose.

    „Tikslas yra nustoti žaisti kurmio gaudynes“, – sakė Jamesas Appathurai.

    Jo teigimu, vienas atskiras gaisras ar infrastruktūros sutrikimas gali atrodyti kaip atsitiktinumas, tačiau keli panašūs epizodai, susiję su parama Ukrainai ar konkrečiomis politinėmis įtampomis, leidžia daug tiksliau vertinti, kad tai koordinuota kampanija.

  • Vokiečiai sureagavo į Lenkijos F-35: kodėl šie naikintuvai keičia NATO rytų flangą

    Vokiečiai sureagavo į Lenkijos F-35: kodėl šie naikintuvai keičia NATO rytų flangą

    Lenkijos karinės oro pajėgos oficialiai į savo rikiuotę priėmė pirmuosius penktos kartos amerikiečių naikintuvus F-35A. Šis žingsnis sulaukė greitos reakcijos Vokietijos žiniasklaidoje, kur pabrėžiama, kad Varšuva nuosekliai tęsia plataus masto ginkluotųjų pajėgų modernizaciją.

    Ceremonija vyko birželio 12 dieną 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko mieste, kur pristatyti pirmieji trys Lenkijai skirti F-35A. Pranešama, kad prieš oficialų priėmimą orlaiviai simboliškai praskrido virš kelių didžiųjų šalies miestų, taip pažymint jų atėjimą į tarnybą.

    Kodėl F-35 laikomi lūžio tašku?

    Vokietijos komentatoriai akcentuoja, kad F-35 stiprybė nėra vien mažas pastebimumas radarams. Esminis pranašumas yra integruota jutiklių sistema, leidžianti realiu laiku rinkti, apdoroti ir dalintis duomenimis su kitomis NATO platformomis.

    Tokie gebėjimai keičia oro gynybos ir puolamųjų operacijų logiką: F-35 gali atlikti oro erdvės kontrolės, tikslių smūgių, žvalgybos ir elektroninės kovos užduotis, kartu veikdami kaip informacijos mazgas. Tai ypač svarbu rytiniame NATO flange, kur didžiausias dėmesys skiriamas atgrasymui ir ankstyvam grėsmių nustatymui.

    32 orlaiviai dabar, daugiau vėliau?

    Lenkija F-35 įsigijimą užsakė 2020 metais, o pristatymai turėtų vykti etapais iki 2029 metų. Dalis analitikų neatmeta, kad ateityje Varšuva gali svarstyti papildomų eskadrilių pirkimą, jei bus užtikrintas finansavimas ir gamybos grafikai.

    Šiuo metu F-35 paklausa pasaulyje išaugusi, todėl formuojasi ilgos gamybos eilės, su kuriomis susiduria ir kitos valstybės, įskaitant Vokietiją. Dėl to kiekvienas realiai į tarnybą įvestas orlaivis tampa ne tik technologiniu, bet ir politiniu signalu apie šalies pasirengimą investuoti į gynybą.

    Signalas regionui ir sąjungininkams

    Vokietijos apžvalgininkai Lenkijos sprendimą sieja su platesniu tikslu stiprinti NATO rytinės sienos saugumą. Kontekstas akivaizdus: Rusijos karo prieš Ukrainą fone regiono valstybės didina gynybos išlaidas, plečia pajėgumus ir siekia didesnio sąveikumo su JAV bei kitais sąjungininkais.

    Todėl F-35 atsiradimas Lenkijos ore vertinamas kaip realus operacinis sustiprinimas, o ne vien prestižinis pirkinys. Šie naikintuvai gali greičiau suteikti situacijos vaizdą, paremti oro gynybos tinklus ir prisidėti prie bendrų NATO planų, kurie remiasi greitu informacijos apsikeitimu ir koordinuotu atsaku.

  • JAV skiria Lenkijai apie 3,7 mlrd. eurų ginklams: pinigai gali atverti kelią naujiems F-35

    JAV skiria Lenkijai apie 3,7 mlrd. eurų ginklams: pinigai gali atverti kelią naujiems F-35

    Jungtinės Valstijos paskelbė didinančios finansinę paramą Lenkijai pagal užsienio karinio finansavimo programą Foreign Military Financing, kuri leidžia palankesnėmis sąlygomis įsigyti amerikietiškos ginkluotės. Kalbama apie papildomą paketą, kurio vertė siekia maždaug 3,7 mlrd. eurų.

    Apie sprendimą pranešta per ceremoniją, susijusią su pirmųjų Lenkijai skirtų F-35A priėmimu tarnybai. Parama suteikiama per mechanizmą, kuriuo sąjungininkams gali būti skiriamos subsidijos, kreditų garantijos ar lengvatinės paskolos per Foreign Military Sales sistemą.

    Kur gali būti nukreiptos lėšos?

    Lenkija jau yra užsakiusi 32 naikintuvus F-35A, o jų pristatymus planuojama užbaigti iki 2029 metų. Papildomas finansavimas sustiprina galimybes plėsti penktosios kartos aviacijos parką arba finansuoti kitas prioritetines programas, susijusias su oro gynyba, aviacija ir aukštųjų technologijų ginkluote.

    Kokiam pirkiniui bus skirti nauji pinigai, spręs Lenkijos gynybos institucijos, įvertinus bendrą 2025–2039 metų ginkluotųjų pajėgų vystymo planą. Pastaraisiais metais Varšuva sparčiai didina užsakymus, orientuodamasi į NATO standartus, sąveikumą ir greitą kovinių pajėgumų stiprinimą.

    Signalas NATO rytiniam flangui

    Šis žingsnis vertinamas kaip politinis signalas, kad Vašingtonas Lenkiją laiko vienu kertinių partnerių stiprinant NATO rytinį flangą. Rusijos karo Ukrainoje fone Lenkija išlieka tarp aktyviausiai į gynybą investuojančių Europos valstybių, o amerikietiška technika čia užima vis didesnę dalį.

    Programos FMF esmė yra ne vien pinigai, bet ir greitesnis priėjimas prie gamybos linijų, mokymų, atsarginių dalių bei logistikos. Praktikoje tai gali reikšti spartesnį modernių sistemų įvedimą į tarnybą ir mažesnę finansinę naštą biudžetui, ypač kai gynybos poreikiai auga visame regione.

    „Sprendimus dėl konkretaus techninio pasirinkimo turi priimti specialistai, o ne politikai, tačiau investicija į F-35 paprastai yra gera investicija“, – sakė Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis.

    Lenkijos pasirinkimai artimiausiais metais bus svarbūs ne tik jai pačiai, bet ir viso regiono oro erdvės apsaugai bei atgrasymo architektūrai. Papildomas JAV finansavimas didina tikimybę, kad svarstymų centre atsidurs tolesni aukštos klasės aviacijos ir oro gynybos pirkimai.

  • Švedijos Komisija įspėja: Rusija netrukus gali išbandyti NATO vienybę Baltijos regione

    Švedijos Komisija įspėja: Rusija netrukus gali išbandyti NATO vienybę Baltijos regione

    Švedijos Gynybos komisija naujausioje saugumo situacijos apžvalgoje įspėja, kad Rusija artimiausiais metais gali mėginti patikrinti, kiek tvirta yra NATO valstybių vienybė ir ryžtas. Dokumente pabrėžiama, jog Kremlius gali imtis ribotų karinių ar hibridinių veiksmų, jei manytų, kad politinės aplinkybės jam palankios.

    Švedų vertinimu, tokia provokacija nebūtinai reikštų plataus masto karą ar Rusijos karinį pranašumą prieš Aljansą. Didesnė rizika siejama su bandymais sukelti abejones dėl NATO 5 straipsnio patikimumo ir priversti sąjungininkus spręsti, kaip greitai ir vieningai reaguoti.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    Pastaruoju metu daug kur buvo manoma, kad karas Ukrainoje ilgam išseks Rusijos pajėgumus veikti už fronto ribų. Švedijos komisija ragina šią prielaidą vertinti atsargiau ir atkreipia dėmesį, kad kai kurios Rusijos karinių pajėgumų sritys galėjo būti nusidėvėjusios mažiau nei sausumos pajėgos.

    Kaip rizikos veiksniai išskiriami Rusijos aviacijos, karinio jūrų laivyno, tolimojo nuotolio smūgių sistemų ir hibridinių operacijų potencialas. Taip pat akcentuojamas naujų karinių vienetų kūrimas ir pajėgų telkimas arčiau NATO sienų, ypač su Baltijos jūros regionu susijusiose kryptyse.

    Europa raginama prisiimti daugiau atsakomybės

    Komisija pabrėžia, kad Jungtinės Valstijos išlieka kertinis Europos saugumo partneris, tačiau europiečiams rekomenduojama sparčiau didinti savo indėlį į gynybą. Dokumente akcentuojama, kad laikas tampa vienu svarbiausių veiksnių planuojant pajėgumus, personalą, ginkluotę ir infrastruktūrą.

    Švedijos vertinimu, būtina greitinti ne tik ginkluotųjų pajėgų plėtrą, bet ir civilinės gynybos stiprinimą, kad visuomenė ir kritinė infrastruktūra būtų atsparesnės spaudimui, sabotažui ir informacinėms operacijoms. Tokia kryptis siejama su bendra regiono tendencija, kai Baltijos jūros šalys didina pasirengimą ilgalaikiam nestabilumui ir netikėtoms krizėms.

    „Rusija gali ieškoti būdų išbandyti NATO vienybę, pasinaudodama palankiomis politinėmis aplinkybėmis“, – teigiama Švedijos Gynybos komisijos vertinime.

  • Kada F-35 pradės saugoti Lenkijos dangų: generolai atskleidė, ko dar trūksta iki 2027

    Kada F-35 pradės saugoti Lenkijos dangų: generolai atskleidė, ko dar trūksta iki 2027

    Lenkija jau priėmė pirmuosius penktosios kartos naikintuvus F-35, tačiau reali jų užduotis ginti šalies oro erdvę prasidės ne iškart. Kariuomenės vadovai pabrėžia, kad iki pilnos kovinės parengties dar būtina atlikti svarbius organizacinius ir techninius darbus.

    Lenkijos karinių oro pajėgų pareigūnai viešai nurodo, kad pradinis operacinis pajėgumas planuojamas 2027 metais. Tai reiškia, jog iki šio termino turi būti užtikrintas pakankamas orlaivių skaičius šalyje, parengti pilotai ir antžeminis personalas, taip pat sukurta patikima atsarginių dalių ir aptarnavimo logistika.

    Ne vien lėktuvai, o sistema

    Pasak Lenkijos generolų, F-35 stiprybė yra ne tik nepastebimumas ar modernūs sensoriai, bet ir galimybė greitai rinkti bei dalintis informacija su kitomis pajėgomis. Praktikoje tai reiškia, kad naikintuvas tampa tinklo centru, perduodančiu duomenis oro gynybai, sausumos daliniams ir sąjungininkų platformoms.

    Tokiai koncepcijai reikia ne vien naujų lėktuvų, bet ir suderintų ryšių, duomenų apsikeitimo standartų bei pratybų ciklų. Kariuomenė akcentuoja, kad interoperabilumas su kitomis pajėgų rūšimis ir NATO partneriais yra vienas ilgiausiai trunkančių etapų.

    Programinės įrangos atnaujinimai lemia pajėgumus

    F-35 yra platforma, kurios galimybės tiesiogiai priklauso nuo nuolat atnaujinamos programinės įrangos. Lenkijos pusė pažymi, kad orlaiviai jau turi kovinių gebėjimų, tačiau gamintojo „Lockheed Martin“ planuojami atnaujinimai yra integruota eksploatacijos dalis ir gali reikšmingai plėsti funkcijas.

    Tokie atnaujinimai svarbūs ne tik ginkluotės integracijai ar sensorių darbui, bet ir visai duomenų sintezės logikai, kuri F-35 išskiria iš ankstesnių kartų naikintuvų. Dėl to įvedimas į rikiuotę yra ne vien pilotavimo, bet ir nuolatinio sistemų tobulinimo procesas.

    Kiek lėktuvų reikia parengčiai

    Generolai nurodo praktinį kriterijų: kad vienetas galėtų pradėti realias operacijas, šalyje turi būti pakankamas orlaivių skaičius, taip pat užtikrintas apmokytas personalas ir atsarginės dalys. Viešai įvardijamas tikslas, kad artimiausiu laikotarpiu Lenkijoje turėtų būti jau dviženklis F-35 skaičius, o toliau pajėgumai bus auginami etapais.

    Lenkijos planas atspindi bendrą F-35 diegimo logiką daugelyje valstybių: pirmiausia formuojamas pradinis operacinis pajėgumas, o pilnas pajėgumas pasiekiamas vėliau, kai sukuriama brandi mokymo, techninės priežiūros ir kovinio panaudojimo infrastruktūra.

    „F-35 įvedimas nėra vien skrydis ir užduotis, tai viso mokymo bei sąveikos su kitomis pajėgomis sistemos sukūrimas“, – sakė Lenkijos karinių oro pajėgų generolas.

    Iki 2027 metų būtent šie nematomi darbai, pasak Lenkijos kariuomenės, ir nulems, kada F-35 iš simbolinio įsigijimo taps kasdiene oro policijos bei atgrasymo priemone.

  • Lenkija oficialiai priėmė pirmuosius F-35 „Husarz“: ką reiškia šie naikintuvai ir kiek kainavo

    Lenkija oficialiai priėmė pirmuosius F-35 „Husarz“: ką reiškia šie naikintuvai ir kiek kainavo

    F-35 oficialiai įtraukti į rikiuotę

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos surengė ceremoniją, per kurią oficialiai priėmė naikintuvus F-35A, šalies oro pajėgose pavadintus „Husarz“. Renginys vyko 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko mieste, dalyvaujant aukščiausiems valstybės pareigūnams.

    Ceremonijoje taip pat dalyvavo Lenkijos kariuomenės vadovybė ir svečiai iš užsienio, įskaitant Jungtinių Valstijų atstovus. JAV yra pagrindinė F-35 programos partnerė ir šių orlaivių gamybos bei eksporto sistemos koordinatorė.

    Demonstracinis skrydis virš šalies

    Prieš oficialią dalį keli F-35 surengė demonstracinį skrydį virš Lenkijos, praskrisdami pro kelis simbolinius taškus ir didžiuosius miestus. Tokie skrydžiai dažnai naudojami ne tik visuomenės informavimui, bet ir kaip praktinis pilotų bei antžeminių tarnybų koordinavimo patikrinimas.

    Žiūrovai galėjo stebėti orlaivių praskridimus ir riedėjimą aerodrome, o renginys tapo aiškiu signalu apie Lenkijos oro gynybos ir puolamųjų pajėgumų modernizavimą. Varšuva F-35 įsigijimą įvardija kaip kartos šuolį, panašų į anksčiau įvykusį perėjimą prie F-16.

    Kiek orlaivių įsigyta ir kokia kaina

    Lenkija yra užsakiusi 32 F-35A naikintuvus su mokymo paketu ir papildomais varikliais. Sutartis buvo pasirašyta 2020 metais, o pristatymai pagal planą turėtų būti užbaigti iki 2029 metų pabaigos.

    Skelbta, kad įsigijimas kainavo apie 4,2 mlrd. eurų be mokesčių, perskaičiavus iš viešai nurodytos sutarties vertės JAV doleriais. Iki šių metų pabaigos Lenkija tikisi sulaukti dar dalies orlaivių, kad būtų galima sparčiau plėsti parengtų įgulų ir technikų skaičių.

    Kuo F-35 laikomas 5-osios kartos standartu

    F-35, kurį gamina „Lockheed Martin“, priskiriamas 5-osios kartos naikintuvams dėl kelių esminių savybių: sumažinto radarinio matomumo, pažangios sensorių sistemos ir duomenų sintezės. Praktikoje tai reiškia, kad pilotas mato apjungtą vaizdą iš skirtingų jutiklių, o orlaivis gali veikti sudėtingoje oro gynybos aplinkoje.

    Šiuolaikinėse operacijose vis didesnę reikšmę turi ne vien greitis ar manevringumas, bet ir gebėjimas rinkti, apdoroti bei perduoti informaciją realiu laiku. Dėl to F-35 dažnai vertinamas kaip tinklo centrinio karo platforma, galinti perduoti taikinių duomenis kitiems orlaiviams, priešlėktuvinėms sistemoms ar vadavietėms.

    „F-35 įvedimas į rikiuotę yra strateginis žingsnis, kuris keičia mūsų oro pajėgumų kokybę ir sąveiką su sąjungininkais“, – sakė ceremonijoje dalyvavęs Lenkijos gynybos sektoriaus atstovas.

    Lenkijos sprendimas stiprinti oro pajėgas F-35 kontekste vertinamas ir platesniame regione, kur didėja poreikis greitam situacijos supratimui, oro erdvės kontrolei ir atgrasymo priemonėms. Kartu tai didina ir logistikos, bazavimo infrastruktūros bei personalo rengimo svarbą, nes 5-osios kartos orlaivių eksploatacija reikalauja aukštos parengties visoje sistemoje.

  • Lenkija siekia 1 800 tankų: „Abrams“ ir K2PL gamyba šalies viduje siunčia žinią Rusijai

    Lenkija siekia 1 800 tankų: „Abrams“ ir K2PL gamyba šalies viduje siunčia žinią Rusijai

    Lenkija artimiausiais metais planuoja tapti viena iš NATO lyderių Europoje pagal modernių tankų skaičių. Pagal skelbiamus tikslus, iki 2028 metų Lenkijos kariuomenė turėtų turėti daugiau nei 1 000 naujos kartos tankų, o iki 2032 metų siekiama priartėti prie 1 800 vienetų ribos.

    Šiuos planus sudaro keli lygiagrečiai projektai: amerikietiškų „Abrams“ tiekimai, pietų korėjietiškų K2 įsigijimas ir jų „polonizacija“ iki K2PL standarto, taip pat Vokietijos „Leopard 2“ modernizacija. Varšuva argumentuoja, kad didesnė šarvuotosios technikos masė yra atsakas į saugumo situaciją regione ir Rusijos keliamą grėsmę.

    Gamyba Lenkijoje ir technologijos

    Lenkijos gynybos institucijos skelbia, kad K2 programos lokalizavimas vyksta pagal planą, o pirmieji K2PL, surenkami Lenkijoje, turėtų riedėti nuo gamybos linijos 2028 metų pirmąjį ketvirtį. Akcentuojama, kad numatytas ne tik galutinis surinkimas, bet ir platesnis technologijų perdavimas, kuris didintų savarankiškumą aptarnavimo ir modernizavimo srityse.

    Numatoma, kad dalis darbų bus vykdoma Bumar-Łabędy gamykloje Glivicuose, kur būtų kuriama pagrindinė K2PL gamybos ir surinkimo infrastruktūra. Tokia schema Lenkijai svarbi ne vien kariniu požiūriu, bet ir kaip pramoninė investicija, kuri turėtų stiprinti vietinę gynybos pramonę bei kompetencijas.

    „Abrams“ tiekimai ir terminai

    Lygiagrečiai tęsiamos „Abrams“ tankų tiekimo sutartys. Skelbiama, kad Lenkija yra užsakiusi 366 „Abrams“: 116 M1A1 FEP ir 250 naujausių M1A2 SEPv3, o likusios M1A2 SEPv3 partijos turėtų būti pristatytos iki 2026 metų pabaigos.

    Lenkijos pusė taip pat akcentuoja, kad šalia įsigijimų svarbi infrastruktūra, įskaitant techninės priežiūros ir remonto pajėgumus, kurie leidžia mažinti priklausomybę nuo užsienio aptarnavimo grandinių. Tokie sprendimai tampa ypač svarbūs vertinant karo Ukrainoje pamokas, kai technikos parengtį dažnai lemia ne tik atsargos, bet ir remontų greitis.

    Kodėl skaičiai tokie dideli

    Skaičiuojama, kad įgyvendinus pagrindinius kontraktus iki 2028 metų Lenkija galėtų turėti daugiau nei 1 100 modernių tankų, apjungiant K2, „Abrams“ ir modernizuojamus „Leopard 2“. Varšuva tokią masę vertina kaip atgrasymo priemonę, kuri turėtų stiprinti rytinio NATO flango gynybą.

    Ilgesnėje perspektyvoje tikslas pasiekti iki 1 800 tankų iki 2032 metų remiasi prielaida, kad vietinė gamyba ir serviso pajėgumai leis palaikyti didelį parengtų vienetų skaičių. Lenkijos strategija rodo platesnę tendenciją Europoje: po 2022 metų vis daugiau valstybių siekia ne tik pirkti ginkluotę, bet ir atkurti gamybos bei remonto grandines savo teritorijoje.

    „Tai nėra vien pirkimas, o investicija į gebėjimą pačiai šaliai išlaikyti, modernizuoti ir ilgainiui gaminti šarvuotąją techniką“, – teigiama Lenkijos pusės komentaruose apie K2PL lokalizavimo programą.

  • Pirmieji Lenkijos F-35 Husarz oficialiai pradėjo tarnybą: ką keičia NATO rytiniam flangui

    Pirmieji Lenkijos F-35 Husarz oficialiai pradėjo tarnybą: ką keičia NATO rytiniam flangui

    Lenkijoje oficialiai į rikiuotę priimti pirmieji trys penktosios kartos naikintuvai F-35, kuriems suteiktas vardas Husarz. Prieš ceremoniją 32-ojoje taktinėje aviacijos bazėje Łaske orlaiviai surengė parodomąjį skrydį virš Gdansko, Varšuvos, Krokuvos ir Lodzės, sutraukdami tūkstančius smalsuolių.

    Šis simbolinis pasirodymas, pavadintas operacija Welcome to Poland, buvo ne tik šventinė įžanga, bet ir dalis mokomųjų užduočių. Tokie skrydžiai leidžia įguloms treniruoti maršrutų planavimą, ryšį su oro erdvės valdymu ir veiksmų koordinavimą su kitais Lenkijos karinių oro pajėgų vienetais.

    Kas yra F-35 ir kuo jis svarbus?

    F-35 laikomas vienu pažangiausių daugiafunkcių kovos orlaivių pasaulyje, o svarbiausias jo bruožas yra mažesnis aptinkamumas radarais ir integruota jutiklių sistema. Praktikoje tai reiškia, kad pilotas gauna viename vaizde sujungtą informaciją iš įvairių sensorių, o dalį duomenų gali realiu laiku perduoti kitiems vienetams ore, sausumoje ar jūroje.

    Karinės aviacijos ekspertai pabrėžia, kad penktosios kartos naikintuvas keičia ne tik oro kovos galimybes, bet ir žvalgybos bei taikinių nustatymo grandinę. Tokia platforma leidžia greičiau aptikti grėsmes, tiksliau planuoti smūgius ir užtikrinti geresnę sąveiką su NATO pajėgomis, ypač rytiniame Aljanso flange.

    Lenkijos planas: 32 naikintuvai iki 2029 metų

    Lenkija dar 2020 metais pasirašė sutartį dėl 32 F-35 įsigijimo kartu su mokymo paketu ir papildomais varikliais. Sutarties vertė siekė apie 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 4,2 mlrd. eurų pagal apytikrį to laikotarpio kursą.

    Skelbiama, kad artimiausiais mėnesiais turėtų būti pristatyta dar 11 orlaivių, kitais metais planuojama gauti dar 12, o likę naikintuvai Lenkiją pasiektų vėliau. Visi pristatymai turėtų būti baigti iki 2029 metų, o pilnas operacinis pajėgumas, vertinant infrastruktūros ir parengties poreikius, prognozuojamas apie 2030 metus.

    Kodėl pasirinktas vardas Husarz?

    Per ceremoniją F-35 simboliškai pakrikštyti vardu Husarz, pasirinktu viešame balsavime Generalinio štabo socialinių tinklų kanaluose. Pavadinimas siejamas su istorine husarų tradicija, kuri Lenkijoje laikoma vienu atpažįstamiausių karinės istorijos simbolių.

    Lenkija turi įsitvirtinusią ginkluotės vardų suteikimo praktiką ir moderniais laikais: anksčiau F-16 Lenkijos karinėse oro pajėgose gavo vardą Jastrząb. Tokie pavadinimai dažnai naudojami ne tik identitetui kurti, bet ir visuomenės dėmesiui telkti, aiškinant ilgalaikių investicijų į gynybą logiką.

    „Tai diena, kurios laukėme metų metus. Šiandien Lenkija pasitinka savo F-35 Husarz“, – sakė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    „Tai istorinis momentas Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms ir mūsų saugumui. Lenkija įsilieja į valstybių, turinčių penktosios kartos naikintuvus, elitą“, – sakė Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis.

    Lenkijos vyriausybė akcentuoja, kad naujieji naikintuvai bus ne tik technologinis šuolis, bet ir praktinis indėlis į oro erdvės apsaugą. Orlaiviai ilgainiui turėtų perimti dalį užduočių, susijusių su oro policija, atgrasymu ir sąveika su sąjungininkais, o bazė Łaske vystoma kaip pilotų rengimo ir mokymo centras.

    F-35 įvedimas į tarnybą yra ir platesnės regiono tendencijos dalis: Europoje šiuos naikintuvus jau eksploatuoja arba diegia Jungtinė Karalystė, Vokietija, Suomija, Norvegija, Nyderlandai, Belgija, Italija, Danija, Čekija. Tai didina suderinamumą ir kuria vienodesnę NATO oro pajėgų ekosistemą, kurioje svarbi ne tik ginkluotė, bet ir bendros procedūros, logistika bei mokymo standartai.

    Lenkijos atveju papildomas akcentas tenka rytinio flango saugumui: moderni platforma kartu su infrastruktūros plėtra ir personalo rengimu didina gebėjimą greitai reaguoti į incidentus ir veikti platesnėse Aljanso operacijose. Tačiau pilnas šių pajėgumų išnaudojimas priklausys nuo to, kaip sparčiai bus parengti pilotai, technikai ir užtikrintas ilgalaikis aptarnavimas.